2013-10-02 Nr. AB-5755-3-61-3-02312-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-1565/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02312-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Mediato“, dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Maxima LT“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-9) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą taikyti sankciją už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas, AKĮ) pažeidimus Nr. ATK2-159/12 (toliau – ir Nutarimas), o tuo atveju, jei teismas pripažins, jog pagrindo panaikinti Nutarimą nėra, sumažinti Nutarimu paskirtos baudos dydį iki 3 000 Lt.

Nurodė, kad Departamentas Nutarimu pareiškėjui paskyrė 10 000 Lt baudą už AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6, 7 ir 11 punktų bei 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimą, Nutarime detaliai aprašyta pareiškėjo išleisto leidinio „Gardus alus“ (toliau – ir Leidinys) antrajame išoriniame puslapyje pavaizduota alaus „Estrella Damm Barcelona“ reklama. Teigė, kad savarankiškas ir pakankamas pagrindas Nutarimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti yra tai, kad Departamentas praleido AKĮ įtvirtintą vieno mėnesio bylos išnagrinėjimo ir ekonominės sankcijos taikymo naikinamąjį terminą.

Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-326/2007 pateiktais išaiškinimais dėl AKĮ 27 straipsnio 2 dalyje (tapačioje šiuo metu galiojančio AKĮ 35 straipsnio 2 daliai) nustatyto termino pobūdžio, bei jo skaičiavimo pradžios momento. Atsižvelgdamas į tai, darė išvadą, jog ginčo atveju svarbu nustatyti dieną, kada atsakovas gavo visą pažeidimo objektyviąją pusę sudarančią informaciją. Teigė, jog reklaminis leidinys atsakovo dispozicijoje buvo ne vėliau kaip 2013 m. birželio 13 d., ši diena ir laikytina AKĮ pažeidimų nustatymo diena.

Šiuo aspektu pažymėjo, jog atsakovas 2012 m. birželio 13 d. raštu nepagrįstai kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą dėl nuomonės dėl Leidinio priskirtinumo visuomenės informavimo priemonei pateikimo ir šis kreipimasis neįtakoja pažeidimo nustatymo momento. Atsižvelgdamas į tai, darė išvadą, jog AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis vieno mėnesio nuo pažeidimo nustatymo dienos terminas bylai išnagrinėti ir ekonominei sankcijai paskirti baigėsi vėliausiai 2012 m. liepos 13 d., tuo tarpu atsakovas pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė tik 2012 m. liepos 16 d., o Nutarimą priėmė tik 2012 m. rugpjūčio 2 d.

Taip pat teigė, kad Departamentas pareiškėjo veiksmus netinkamai kvalifikavo pagal AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 ir 11 punktų nuostatas. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teigė, kad atsakovas negali plečiamai aiškinti minėtuose AKĮ nuostatuose įtvirtintų alkoholio reklamos draudimų, o atsakovo surašytame protokole ir nutarime suformuluotas kaltinimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, faktais, vidutinio vartotojo požiūrį pagrindžiančiais įrodymais, ne vien subjektyviu atsakovo vertinimu, kaip buvo padaryta šiuo atveju.

Teigė, jog atsakovas AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 11 punktuose įtvirtintus reklamos ribojimus aiškino plečiamai, taip iš esmės pripažindamas, kad bet kokį teigiamą turinį/foną turinti alkoholio reklama yra draudžiama. Tačiau atsakovas nepagrindė fakto, kad aptariama alaus reklama sieja alaus vartojimą su atitinkamomis savybėmis. Teigė, jog šiuo atveju reklama perteikia tik žinią, kad atitinkamas alus yra futbolo klubo FC Barcelona rėmėjas. Atsakovas nepagrįstai susiejo reklamoje pavaizduotų žaidėjų emocijas su alkoholio vartojimu, reklamoje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad pavaizduoti žaidėjai būtų vartoję alų ar kitus alkoholinius gėrimus.

Atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė, kad vidutinis vartotojas teigiamas reklamoje vaizduojamas futbolininkų emocijas sietų su alkoholio vartojimu. Teigė, jog dėl nurodytų priežasčių iš Nutarimo eliminavus kaltinimus dėl AKĮ 29 straipsnio 4, 6 ir 7 punktų pažeidimo, nepagrįstu taptų ir kaltinimas dėl AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto pažeidimo. Departamentas pareiškėjo veiksmus taip pat netinkamai kvalifikavo pagal AKĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, nes Leidinys yra visuomenės informavimo priemonė, tačiau ne žurnalas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Visuomenės informavimo įstatymas, VIĮ) 2 straipsnio 86 dalies prasme, neatitinka tokio leidinio apibrėžimo, greičiau laikytinas specializuotu reklaminiu leidiniu, skirtu alkoholinių gėrimų pardavimui skatinti.

Atsižvelgiant į aptariamo pažeidimo aplinkybes ir reklamos pobūdį, Nutarimu paskirtos baudos dydis mažintinas iki 3 000 Lt.

Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į skundą (b. l. 37−46) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija fakto, kad Leidinyje pateiktas vaizdinys yra alaus „Estrella Damm Barcelona“ reklama, kurioje pateikti sportininkų atvaizdai, t. y. Nutarime pagrįstai konstatuotas AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimas. Dėl pareiškėjo skundo argumentų dėl pareiškėjo veiksmų kvalifikavimo pagal kitas Nutarime nurodytas AKĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, kad teiginiai, jog reklamoje pavaizduoti žaidėjai džiaugiasi įvarčiu, o ne alaus vartojimu, vertintini kritiškai ir nepanaikina AKĮ sudėties, pareiškėjas subjektyviu aplinkybių ir teisės aktų aiškinimu ir taikymu nukrypsta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose.

Pažymėjo, jog alkoholio reklamos sąvokos aiškinimas turi būti siejamas su AKĮ paskirtimi – mažinti bendrąjį alkoholio vartojimą, prieinamumą, piktnaudžiavimą. Ginčo reklamos vaizdiniai sprendiniai vertinami kaip bendros reklamos dalys, kurios tikslas – skatinti įsigyti, vartoti reklamuojamą alkoholinį gėrimą. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose ir darė išvadą, jog nustačius, kad vaizdinyje pateikta konkretaus gėrimo reklama, pripažintina, kad visas reklamos turinys yra skirtas reklamuojamo produkto populiarinimui.

Nurodė, kad vertinant ginčo reklaminį vaizdinį, darytina išvada, kad reklamoje pateikta džiaugsminga futbolo varžybų akimirka, vaizduojanti energingus, fiziškai aktyvius futbolo žaidėjus, toks alaus pateikimas suponuoja idėją, kad vartojant alkoholinius gėrimus žmogaus kūnas bus atletiškas, tvirtas ir pan. Reklamą, kurioje dalyvauja sportininkai, kurioje alkoholio vartojimas siejamas su fizinės būklės pagerėjimu, stimuliuojančiomis savybėmis, draudžia AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktai. Vertinant reklaminį vaizdinį, kuriame rungtynių sėkme džiaugiasi ir sveikina vieni kitus sportininkai, ploja rankomis, suponuojama, kad alkoholio vartojimas sukelia teigiamas emocijas, o tai draudžia AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 punktas.

Pažymėjo, kad AKĮ 29 straipsnyje aptartų draudžiamų alkoholio reklamos sričių sąrašas parodo, kad draudžiamas bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai. Reklama gali būti pateikiama įvairiais būdais ir priemonėmis. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A10-306/2007, kurioje faktinės aplinkybės yra iš esmės panašios į šios bylos aplinkybes, konstatavo, kad reklaminiame plakate pavaizduotas sportininko atvaizdas kaip sektinas ir skatinamas alkoholio vartojimas.

Pareiškėjo reklama taip pat pateikė neteisingą ir klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus, nes negalima įrodyti pateikto vaizdinio tikrumo, kad būtent šis gėrimas gerina fizinę būklę, sukelia teigiamas emocijas ir kita. Pažymėjo, jog tam, kad reklama būtų klaidinanti, pakanka įrodyti, kad ji gali suklaidinti žmones. Leidinyje pateiktas vaizdinys yra klaidinantis ir neteisingas, nes negalima patvirtinti pateiktos informacijos. Taip pat pažymėjo, kad reklamoje nėra užsimenama apie dėl alkoholio vartojimo atsirandančią žalą.

Pareiškėjo poziciją, kad Leidinys nėra žurnalas vertino kaip gynybinę, nepagrįstą ir atmestiną, akcentavo, kad Leidinys skirtas viešai skleisti informaciją, viešai prieinamas visuomenei, platinamas prekybos centruose, turi aiškius visuomenės informavimo priemonės – žurnalo – požymius. Taip pat pažymėjo, kad AKĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punktas draudžia naudoti specializuotus leidinius alkoholinių gėrimų pardavimui skatinti, todėl pareiškėjo teiginiai, kad šis leidinys yra būtent toks, rodo ketinimus pateikti draudžiamą alkoholio reklamą visuomenei.

Atsakydamas į argumentą, jog buvo praleistas AKĮ nustatytas terminas, atsakovas pabrėžė, kad į Žurnalistų etikos inspektorių kreipėsi dėl to, kad pagal VIĮ būtent jam suteikta kompetencija prižiūrėti kaip įgyvendinamos minėto įstatymo nuostatos. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-326/2007 darė išvadą, kad pažeidimo padarymo fakto suvokimo diena laikoma ne subjektyvus pažeidimo žinojimo momentas, bet surinktos atitinkamos informacijos ir surašyto protokolo diena.

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus atsakymą gavo 2012 m. liepos 10 d., 2012 m. liepos 16 d. surašytas protokolas, kuriame nurodytas teisinis ir faktinis pažeidimo pagrindas, todėl naikinamasis vieno mėnesio terminas sankcijos skyrimui skaičiuojamas tik nuo šios datos. Dėl paskirtos sankcijos dydžio, nurodė, kad net ir pripažinus, kad pareiškėjas nepažeidė AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 11 punktų ir 2 dalies 1 punkto, o tik 3 punktą, kurio pareiškėjas neginčija, pagrindo skirti mažesnę baudą nebūtų. Taip pat nurodė, kad priimdamas Nutarimą Departamentas vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui skirta bauda individualizuota, atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo pakartotinumą, į tai, kad padarytas sudėtinis AKĮ pažeidimas.

Be to, Departamentas skyrė minimalią baudą savo kompetencijos ribose, todėl pagrindo teigti, kad ji per didelė nėra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Mediato“ atsiliepime į skundą (b. l. 29-33), prašė skundą tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime pateikė argumentus iš esmės analogiškus išdėstytiems pareiškėjo skunde. Dėl reklamos vertinimo kaip AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 6 punktų pažeidimo, papildomai pažymėjo, jog Nutarime konstatuota, kad reklamoje esančių sportininkų asmenys nustatyti pasitelkus internetinę svetainę www.fcbarcelona.com, o tai neatitinka alkoholio reklamos vertinimo vidutinio vartotojo požiūriu, nes jis nepasitelkęs internetinės svetainės informacijos negali žinoti, kieno atvaizdai panaudoti reklamoje; reklamoje nėra jokio teksto, siejančio alkoholio vartojimą su fizinės, psichinės veiklos pagerėjimu ar asmeninių problemų sprendimu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 21 d. sprendimu (b. l. 104-109) pareiškėjo UAB „Maxima LT“ skundą atmetė.

Remdamasis bylos medžiaga nustatęs bylai reikšmingas aplinkybes, teismas pažymėjo, jog šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui skirta 10 000 Lt bauda, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas darė nuorodą į AKĮ 32 straipsnį, 34 straipsnio 1 dalį, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2011 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 244 (toliau – ir Nuostatai), 10.17 punktą, Nutarime nurodytus AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3, 4, 6, 7, 11 punktus, 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 2 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas) 2 straipsnio 4 dalį, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-395/2010, 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009; 2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2644/2012; 2008 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-997/2008; 2004 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-604/2004), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2010.

Sprendime pažymėta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija faktinės aplinkybės, kad pateiktoje reklamoje vaizduojami futbolo klubo FC Barcelona žaidėjai, t. y. reklamuodamas alų pasitelkė sportininkus, kas iš esmės draudžiama AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo nurodytu vertinimu, kaip suvokiama vaizduojama medžiaga, ir teigia, kad reklama tik buvo siekiama perteikti žinią, jog alus yra oficialus futbolo klubo rėmėjas. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad pagal vidutinio vartotojo sampratą, vidutinis vartotojas reklamą vertina pagal tai, ką reklamoje akivaizdžiai mato ir supranta, bei kokias momentines asociacijas jam kelia matomi vaizdiniai.

Nagrinėjamu atveju vaizdinys – džiaugsmas, teigiamos emocijos, fizinė sveikata, energija, sportas. Taigi, net ir siekiant tik perteikti žinią dėl alaus, kaip futbolo klubo FC Barcelona rėmėjo, ginčo leidinyje pateiktas vaizdinys tiesiogiai ar netiesiogiai sieja alkoholinį gėrimą su minėtomis palankiomis savybėmis. Visuotinai pripažinta, kad alkoholio vartojimas kenkia žmonių sveikatai, gali turėti neigiamų padarinių fizinei, psichologinei ir socialinei asmenų, jų grupių ar visuomenės būklei. Informacija, kurioje alkoholio vartojimas siejamas su fizinės, psichinės būklės pagerėjimu, stimuliuojančiomis savybėmis, yra klaidinanti.

Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog vidutinis vartotojas ginčo vaizdinyje pateiktą informaciją vertina pagal tai, ką mato, o šiuo atveju matoma informacija – tai sportininkai, pozityvios emocijos, sveikata, energija, šalia įvairiomis formomis vaizduojamas alus Estrella Damm Barcelona. Todėl pareiškėjo nurodyti tokio vaizdavimo motyvai laikyti subjektyviais ir nepaneigia minėto reklamos vertinimo, kuris skatina vartotojus elgtis tam tikru būdu, įsigyti tam tikrus produktus ir juos vartoti, kas atitinka alkoholio reklamos apibrėžimą ir pripažintina draudžiama alkoholio reklama pagal AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7, 11 punktus.

Dėl pareiškėjo argumento, kad leidinys „Gardus alus“ nėra laikytinas žurnalu, todėl AKĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktas jo atžvilgiu negali būti taikomas, teismas, remdamasis VIĮ 2 straipsnio 82 ir 86 dalimis, įvertinęs tai, jog nustatyta, kad ginčo leidinys skirtas įvairiai auditorijai, platinamas viešai prekybos centruose, prieinamas visuomenei, jame pateikiama įvairaus pobūdžio informacija su iliustracijomis, sutiko, kad leidinys atitinka žurnalo požymius VIĮ prasme, be to, šį faktą patvirtino žurnalistų etikos inspektorė, pats leidinio autorius viršelyje taip pat nurodė:

„kuriant šį žurnalą <...>“, todėl teismas darė išvadą, kad pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal AKĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Kaip nepagrįstas vertintas ir pareiškėjo argumentas, kad Nutarimas priimtas ir sankcija paskirta praleidus vieno mėnesio naikinamąjį terminą. Teismas nurodė, kad administracinių teismų praktikoje aiškinant AKĮ 35 straipsnio 2 dalies nuostatas konstatuota, kad „teisiškai reikšmingas faktas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti vieno mėnesio terminas, per kurį institucija turi išnagrinėti bylą ir, esant pagrindui, skirti baudą susietas su pažeidimo nustatymo diena.“;

„sąvoka „pažeidimo nustatymo diena“ laikytina diena, kai kompetentinga taikyti AKĮ 34 ir 35 straipsnio nuostatas kontrolės institucija (šiuo atveju – atsakovas) pagal turimą informaciją (medžiagą) galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas AKĮ pažeidimas. Nustatant, kada kompetentinga alkoholio kontrolės institucija galėjo ir turėjo suvokti, jog atitinkamas subjektas pažeidė AKĮ, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama bylai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma (pirminės informacijos, kurią institucija gavo apie galimą įstatymo pažeidimą pilnumas; ar institucijai buvo būtina rinkti papildomą informaciją, kviesti specialistus, atlikti naujų, institucijos praktikoje anksčiau netaikytų teisės aktų analizę; institucijos papildomai surinktos informacijos, jei ji buvo renkama, reikšmingumas aiškinantis galimą įstatymą pažeidimą ir kt.).“;

„termino eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju nulemia ne tik kompetentingos institucijos subjektyvus suvokimas (jo atsiradimo momentas), kad padarytas pažeidimas, bet ir turimos informacijos apie tariamai padarytą pažeidimą įvertinimas pagal laiko sąnaudų (kai yra būtina gauti papildomą informaciją) bei sudėtingumo (kai yra būtinybė atlikti palyginus sudėtingą materialinės teisės normų analizę) kriterijus“. Nagrinėjamu atveju atsakovas 2012 m. birželio 13 d. kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, nes, kaip minėta anksčiau, žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijai priskirta prižiūrėti, kaip laikomasi VIĮ nuostatų.

Šiam 2012 m. liepos 16 d. pateikus atsakymą, jog leidinys „Gardus alus“ iš tiesų priskirtinas žurnalo kategorijai, dėl ko nagrinėjamomis aplinkybėmis kyla atsakomybė pagal minėtą AKĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktui, 2012 m. liepos 16 d. yra laikyta naikinamojo termino pradžia ir jo atsakovas nepraleido. Dėl skundo argumento, kad paskirta 10 000 Lt bauda yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir mažintina iki 3 000 Lt, teismas rėmėsi AKĮ 34 straipsnio 6 dalimi, įvertinęs bylos medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A556-572/2009, sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo papildomai mažinti pareiškėjui skirtą baudą.

III. Pareiškėjas UAB „Maxima LT“ padavė apeliacinį skundą (b. l. 114-118), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Departamento Nutarimą panaikinti, o tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pripažins, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą − pakeisti Nutarimą sumažinant Nutarimu paskirtos baudos dydį iki 3 000 Lt.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) teismas netinkamai aiškino ir taikė AKĮ 35 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendime iš esmės nemotyvavo, kodėl pareiškėjo pateikti argumentai dėl Nutarimo priėmimo praleidus AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą yra nepagrįsti, teismas apsiribojo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pacitavimu, tačiau nepasisakė kokių duomenų atsakovui 2012 m. birželio 13 d. trūko tam, kad jis gelėtų ir turėtų suvokti, jog yra padarytas AKĮ pažeidimas. Teigia, kad pareiškėjo kreipimasis į Žurnalistų etikos inspektorių nebuvo objektyviai būtinas, atsakovas ir be jo, ne vėliau kaip 2012 m. birželio 13 d., turėjo surinkęs pakankamai duomenų apie pažeidimą.

2) Teismas netinkamai aiškino ir taikė AKĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Teismas neteisingai nurodė, kad Žurnalistų etikos inspektorius patvirtino, jog ginčo Leidinys yra žurnalas, neanalizavo ir nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad minėtas leidinys nėra laikytinas žurnalu, bei dėl į byla pateikto įrodymo – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 2013 m. sausio 30 d. pažymos, kurioje teigiama, kad Leidinys laikytinas informaciniu reklaminiu leidiniu, bet ne žurnalu.

3) Teismas netinkamai aiškino ir taikė AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 4, 6, 7 ir 11 punktus, sutikdamas su Nutarimo motyvais, jog kadangi reklamoje pateikiama džiaugsminga varžybų akimirka ir energingai besidžiaugiantys žaidėjai, tai suponuoja idėją, kad vartojant alkoholinius gėrimus žmogaus kūnas tampa atletiškas, tvirtas, veiklus, aktyvus, energingas, alkoholio vartojimas sukelia teigiamas emocijas, sąlygoja smegenų ir geros psichinės veiklos sąveiką. Toks minėtų normų aiškinimas yra plečiamasis ir viešojoje teisėje negalimas. Jokiais įrodymais nepagrįsta, kad reklamą taip supranta ir vidutinis vartotojas.

4) Teismas netinkamai aiškino ir taikė AKĮ 41 straipsnio 3 dalį, sprendime nepagrįstai nurodė, kad Nutarimu skiriant sankciją atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas daug kartų baustas už AKĮ pažeidimus. Nutarime tokia aplinkybė nebuvo nustatyta, sankcijos dydis ja nemotyvuotas.

Atsakovas Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 124-127) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visą bylos medžiagą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių kitų argumentų, visi jame esantys argumentai išsamiai išnagrinėti byloje. Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia iš esmės analogiškus argumentus, kurie buvo pateikti atsiliepime į skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos ginčo dalykas – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. ATK2-159/12 taikyti ekonomines sankcijas už alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus uždarajai akcinei bendrovei paskirta ekonominė sankcija – 10 000 Lt bauda. Pareiškėjo teigimu, skiriant šią baudą buvo pažeista procedūra, dėl ko sankcijos skyrimas nepagrįstas, be to, UAB „Maxima LT“ nesutinka su pažeidimų kvalifikavimu ir mano, jog bauda turėtų būti mažesnė.

Ekonominė sankcija pareiškėjui paskirta už alaus „Estrella Damm Barcelona“ reklamą UAB „Maxima LT“ leidinio „Gardus alus“ galinio viršelio išorinėje pusėje.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Departamentas, būdamas kompetentinga institucija pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 1 ir 14 dalį, 2012 m. birželio 13 d. raštu Nr. S-(4-.3-3)-1822 kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, prašydamas pateikti nuomonę dėl UAB „Maxima LT“ spausdinto leidinio „Gardus alus“, kuriame galimai pateikiama alkoholinių gėrimų reklama, priskirtinumo visuomenės informavimo priemonėms. Žurnalistų etikos inspektorius 2012 m. liepos 3 d. atsakyme Nr. G-486/S-593 nurodė, kad leidinys „Gardus alus“ laikytinas visuomenės informavimo priemone. Atsakovas 2012 m. liepos 16 d. surašė protokolą Nr. ATK2-196, kuriame nustatyti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 punkto, 6 punkto, 7 punkto, 11 punkto, 2 dalies 1 punkto pažeidimai. Šio protokolo pagrindu 2012 m. rugpjūčio 2 d. priimtas ginčijamas Nutarimas.

Pareiškėjo teigimu, skiriant ekonominę sankciją 2012 m. rugpjūčio 2 d. buvo praleistas AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje numatytas 1 mėnesio terminas. Teigia, kad jau 2013 m. birželio 13 d. atsakovas turėjo surinkęs visą reikiamą informaciją apie pažeidimo sudėties elementus ir jokie papildomi tyrimo veiksmai minėtam pažeidimui nustatyti ir kvalifikuoti objektyviai nebuvo reikalingi, kaip ir kreipimasis į Žurnalistų etikos inspektorių, nes jis be to, nekompetentingas spręsti dėl visuomenės informavimo priemonių priskyrimo laikraščio, žurnalo ar kitoms kategorijoms.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – atsakovas) bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sąvoka „pažeidimo nustatymo diena“ laikytina diena, kai kompetentinga institucija pagal turimą informaciją (medžiagą) galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas.

Nustatant, kada kompetentinga alkoholio kontrolės institucija galėjo ir turėjo suvokti, jog atitinkamas subjektas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymą, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama bylai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma (pirminės informacijos, kurią institucija gavo apie galimą įstatymo pažeidimą pilnumas; ar institucijai buvo būtina rinkti papildomą informaciją, kviesti specialistus, atlikti naujų, institucijos praktikoje anksčiau netaikytų teisės aktų analizę; institucijos papildomai surinktos informacijos, jei ji buvo renkama, reikšmingumas aiškinantis galimą įstatymą pažeidimą ir kt.), termino eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju nulemia ne tik kompetentingos institucijos subjektyvus suvokimas (jo atsiradimo momentas), kad padarytas pažeidimas, bet ir turimos informacijos apie tariamai padarytą pažeidimą įvertinimas pagal laiko sąnaudų (kai yra būtina gauti papildomą informaciją) bei sudėtingumo (kai yra būtinybė atlikti palyginus sudėtingą materialinės teisės normų analizę) kriterijus (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-326-07, 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1505-08, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-106-11). Pažeidimo nustatymo diena, tai yra momentas, kai institucija, įgaliota surašyti protokolą, nustato pakankamai duomenų, būtinų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti. Tokie duomenys yra pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės bei nustatymas traukiamo asmens atsakomybėn bei jo duomenys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-926-09).

Pagal byloje esantį egzempliorių matyti, kad „Gardus alus“ yra 68 puslapių apimties leidinys, kaip nurodyta pačiame leidinyje, tai yra pirmasis MAXIMOS alaus asortimento katalogas, su nurodytomis kainomis, galiojančiomis 2012 m. birželio 7-25 d. Leidinyje yra 5 straipsniai: „9000 metų senukas“ (2 puslapių apimties), „Ar žinote, kokios rūšies alų geriate“ (3 puslapių apimties), „Alaus kokteiliai“(1 puslapio apimties), „Nealkoholinis alus“ (1 puslapio apimties), „Ką valgyti prie alaus“ (2 puslapių apimties). 56 leidinio puslapiuose pateikiamos pareiškėjo parduodamos produkcijos – alaus, užkandžių prie alaus nuotraukos, nurodant tūrį ar svorį ir kainą.

AKĮ 29 straipsnyje įtvirtinti kelių rūšių alkoholio reklamos draudimai, priklausantys nuo reklamos turinio ir pateikimo, skleidimo vietos. 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kokio turinio, nepriklausomai nuo formos, alkoholio reklama yra draudžiama. 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiose konkrečiose vietose draudžiama bet kokio alkoholio reklama, 3 dalis nustato išorinės alkoholio reklamos draudimą, tačiau netaikomą alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinei reklamai. Be to, 29 straipsnio 5 dalyje nustatytas papildomas reikalavimas alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinei reklamai (išskyrus tuos atvejus, kai išorinėje reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir (ar) jų prekių ženklai), o 6 reglamentuoja, kas nelaikoma reklama.

Taigi konstatuotina, kad siekiant tinkamai įvertinti ar buvo alkoholio reklamos pažeidimas, nustatyti jo pobūdį, Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimą, nuo ko tiesiogiai priklauso pažeidimo kvalifikavimas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, pagal nurodyto įstatymo 29 straipsnio 7 dalį kontroliuojančio kaip laikomasi šio straipsnio reikalavimų, atlikti tyrimo veiksmai nagrinėjamu atveju yra pagrįsti ir savalaikiai. Atsižvelgiant į aptartą leidinio „Gardus alus“ turinį, t.y. tai, kad spausdintas spalvotas leidinys yra su straipsniais ir su informacija apie parduodamą produkciją, jo platinimo aplinkybes, nagrinėjamu atveju atsakovo kreipiamasis į Žurnalistų etikos inspektorių dėl aptariamo leidinio priskirtinumo visuomenės informavimo priemonei laikytinas būtinu ir pagrįstu.

Dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijos teisėjų kolegija pasisako, kad Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnyje, nustatančiame šio pareigūno kompetenciją nėra tiesioginės nuostatos dėl išvadų dėl leidinių priskirtinumo visuomenės informavimo priemonėms teikimo, tačiau to paties įstatymo, kurio paskirtis – nustatyti viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę (1 str. 1 d.) 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija, nurodant kad žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio įstatymo nuostatos. Taigi, nagrinėjamu atveju kreipimasis į Žurnalistų etikos inspektorių ekspertinės nuomonės dėl leidinio priskirtinumo visuomenės informavimo priemonei pagrįstas minėta bendrąja nurodyto pareigūno kompetencija.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vieno mėnesio terminas yra procedūrinis terminas, kurio paskirtis – įpareigoti atitinkamas institucijas rūpestingai ir operatyviai atlikti joms įstatymo suteiktas kontrolės pareigas, t. y. šis terminas nustato privalomo elgesio laike modelį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1344-12).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta duomenų, kad atsakovas veikė nerūpestingai, vilkino sprendimo dėl pažeidimo nustatymo priėmimą. Priešingai – Departamentas ėmėsi aktyvių veiksmų – kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektorių (2013 m. birželio 13 d.) ir gavęs (kaip nurodo atsakovas 2012 m. liepos 10 d.) atsakymą konstatavo (2013 m. liepos 16 d.) pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas yra pagrįsta ir teisinga.

Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą, alkoholio reklama draudžiama laikraščių ir jų savarankiškų priedų, žurnalų bei knygų išorinėse viršelių pusėse. Kaip minėta, ginčijama reklama pavaizduota leidinio „Gardus alus“ galinio viršelio išorinėje pusėje. Atsakovas, pripažinęs, kad Leidinys yra žurnalas, nustatė, kad ginčijama reklama buvo pažeistas minėtas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies punktas. Pareiškėjas nesutinka, kad šis Leidinys laikytinas žurnalu, nes nėra leidžiamas periodiškai be to, leidinys nelaikytinas žurnalu pagal Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos 2013 m. sausio 30 d. pažymą.

Pažymėtina, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 86 dalį, žurnalas, tai iliustruotas informacinis periodinis leidinys, skirtas įvairiai auditorijai, kuriame spausdinami įvairių sričių straipsniai.

Kaip jau minėta, Leidinyje devyniuose puslapiuose yra išspausdinti straipsniai nurodomas Leidinio turinys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VIĮ 2 straipsnio 86 dalyje nenurodyta, kokiu santykiu su kita informacija (reklama, skelbimais, kt. informacija) leidinyje, pripažintiname žurnalu, straipsniai turėtų būti spausdinami. Taip pat pažymėtina, kad aptariamas Leidinys skirtas įvairiai auditorijai – platintas prekybos centruose.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje nenustatyta pakankamai duomenų, įrodančių, jog leidinys po tam tikro laiko tarpo būtų leidžiamas analogišku pavadinimu ir formatu pakartotinai, tačiau periodiškumo, kaip daugiau nei vieno leidinio numerių egzistavimo, elementas priskiriant leidinį žurnalo kategorijai nėra lemiamas, priešingu atveju, leidinys, kurio pirmasis numeris buvo išleistas kaip bandomasis ar kaip pirmasis, tačiau vėliau dėl įvairių priežasčių leidybos netęsiant, negalėtų būti vadinamas žurnalu, kokiu būtų vadinamas jei būtų leidžiami antrasis ir paskesni numeriai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas pats pavadino leidinį „pirmuoju“, „žurnalu“, taip pat nurodė, kad leidinyje nurodytos kainos galioja „2012 m. birželio 7-25 d.“

Taip pat pažymėtina ir tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis siekiama riboti alkoholio reklamos pasiekiamumą, kad ji nebūtų vaizduojama išorinėse leidinių pusėse ir tokiu būdu be apribojimų skleidžiama leidinio pardavimo, platinimo ir kitose vietose neapibrėžtam asmenų ratui, taip pat ir asmenims iki 18 metų. Šiuo atveju, leidinys „Gardus alus“, kurio vizualiai patraukliame priekiniame viršelyje nėra nurodyta jokios informacijos, jog tai yra leidinys skirtas informacijai apie parduodamas konkrečias prekes suteikti (net vaizduojamas alus be jokio prekės ženklo), buvo be apribojimų nemokamai platinamas prekybos centruose, matomas neapibrėžtam asmenų ratui.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai leidinį „Gardus alus“ laikė žurnalu ir nustatė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą.

Pareiškėjas nesutinka, kad ginčijama reklama buvo įvertinta kaip siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 4 punktas, siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu (29 str. 1 d. 6 p.) siejanti alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis (29 str. 1 d. 7 p.), pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (29 str. 1 d. 11 p.). Teigia, kad atsakovas neįrodė kiekvieno atskirai šių pažeidimų buvimo, mano jog pagal atsakovo poziciją, kiekviena reklama, kurioje dalyvauja sportininkai, automatiškai reiškia, kad tokia reklama sieja alkoholinių gėrimų vartojimą su fizinės būklės, psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu, stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybės, pateikia klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus.

Konstatuotina, jog šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iš Nutarimo, atsakovas ne tik nustatė, kad reklamoje dalyvauja žymūs sportininkai (žymi jų komanda), dėl ko buvo pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punktas, bet ir išsamiai išnagrinėjo kokiu būdu jie pavaizduoti – sportiški, rungtynių metu, judesyje, besidžiaugiantys sėkmingu momentu, kuris yra jų pajėgios fizinės būklės rezultatas. Atsakovo argumentai, jog aptariama reklama siekta tik informuoti, kad alus „Estrella Damm Barcelona“ yra futbolo klubo FC Barselona rėmėjas, nepaneigia sąsajų tarp pavaizduoto momento ir alaus vartojimo. Reklamoje pavaizduotas ne tik alaus prekinis ženklas, alaus butelis, bet ir gėrimo su puta pripildyta taurė – šie vaizdai traktuotini kaip skatinantys vartoti alų. Be to, užrašas reklamoje anglų kalba skelbia, jog alus „Estrella Damm Barcelona“ yra „OFFICIAL BEER OF FC BARCELONA“ – „OFICIALUS FC BARSELONA ALUS“ (vert iš anglų k.), kuris suvoktinas kaip informacija apie tai, jog futbolo klubas, o taip pat ir jam priklausantys sportininkai vartoja būtent šį alų. Taigi atsakovo išvados dėl vidutiniam vartotojui suvokiamų vaizdo sąsajų su alaus vartojimu, kurias patvirtino pirmosios instancijos teismas pasisakydamas, kad pateiktas vaizdinys tiesiogiai ar netiesiogiai sieja alkoholinį gėrimą su minėtomis palankiomis savybėmis (džiaugsmu, teigiamomis emocijomis, fizine sveikata, energija), teisėjų kolegijos nuomone yra pagrįstos. Taigi konstatuotina, kad tai, jog aptariamoje reklamoje dalyvavo sportininkai lėmė, kaip minėta, Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimą, o tai, kaip konkrečiai jie pavaizduoti lėmė 29 straipsnio 1 d. 4, 6 ir 7 punkto pažeidimus.

Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog reklama, siejanti alkoholinių gėrimų vartojimą su fizinės būklės ar psichinės veiklos pagerėjimu, socialine sėkme yra neteisinga ir klaidinant, nes joje pateikiama informacija yra neadekvati alkoholinio gėrimo poveikiui, kuris visais atvejais sukelia neigiamas pasekmes, žmogaus organizmui (2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-643-13, 2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2644-12), todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aptariama reklama buvo pažeistas AKĮ 29 straipsnio 1 d. 11 punktas.

Dėl pareiškėjo prašymo sumažinti baudos dydį teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui paskirta minimali bauda, pagal sankciją, numatytą Alkoholio kontrolės įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje. To paties įstatymo 3 dalyje numatyta, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šio Įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje nustatytos minimali piniginė bauda. Pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė duomenų – nenurodė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kitų aplinkybių, dėl ko paskirta bauda yra akivaizdžiai per didelė ar neproporcinga padarytam teisės pažeidimui – dėl ko bauda turėtų būti mažesnė nei minimali nustatyta įstatyme. Tokiu aplinkybių, teisėjų kolegijos nuomone, nenustatyta ir byloje. Nutarime nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas daug kartų baustas už įvairius Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus pagrįstumas, sprendžiant dėl bausmės sumažinimo nagrinėjamu atveju reikšmės neturi, nes, net ir nurodydamas šią aplinkybę, atsakovas skyrė minimalią baudą, o kaip minėta, aplinkybių, galėjusių lemti palankesnę pareiškėjo padėtį dėl sumažintos baudos skyrimo bylą nagrinėjant teisme, nenustatyta. Atsižvelgdama į tai, ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu ekonominės sankcijos – baudos tikslų išaiškinimu, teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismas priėmė pagrįsta sprendimą nemažinti papildomai pareiškėjui paskirtos baudos.

Apibendrindama aptartas teisės aktų nuostatas, nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Maxima“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė