fa189e5c-8250-4136-bb13-a4dd3b44b47e · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr. 1S-5-307/2020 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.6, 2.5.19 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 6 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Lino Å iukÅ¡tos raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo H. D. ir jo gynėjo advokato V. S. skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria netenkintas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė :

1. H. D. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (1961 metų) 2271straipsnio 2 dalį (1997 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. VIII-217 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), (1961 metų) BK 150 straipsnio 2 dalį (1989 m. balandžio 21 d. įsako Nr. XI-2877 redakcija), BK 181 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) BK 180 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 254 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), (1961 metų) BK 131 straipsnio 2 dalį (1994 m. liepos 19 d.

įstatymo Nr. 1-551 redakcija), (1961 metų) BK 206 straipsnį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 181 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 181 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 300 straipsnio 2 dalį.

2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, Å¡ias bausmes subendrinus tarpusavyje ir su bausmėmis paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. nuosprendžiu bei Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir suėmime nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. birželio 14 d. iÅ¡bÅ«tas laikas bei pagal Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžius atlikta bausmė.

3. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendis iÅ¡ dalies pakeistas, H. D. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 7 punktÄ , 9 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) iÅ¡teisintas. Veikos iÅ¡ BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 9 punkto perkvalifikuotos į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 9 punktÄ (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria H. D. nuteistas pagal 1961 metų BK 131 straipsnio 2 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), 1961 metų BK 206 straipsnio (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija) ir, pritaikius 1961 metų BK 49 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , baudžiamoji byla Å¡ioje dalyje nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Nuosprendžio dalis, kuria H. D. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, panaikinta.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 9 punktÄ ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ bei Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal 1961 metų BK 227¹ straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 1961 metų BK 150 straipsnio 2 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 254 straipsnio 2 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , BK 181 straipsnio 3 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį bei bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. ir 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiais, subendrintos apėmimo bÅ«du ir nuteistajam H.

D. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

4. PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ teikimu dėl nuteistajam H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

5. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas netenkintas. Teismas, įvertinęs visas nuteistojo elgesį charakterizuojančias aplinkybes, nurodė, kad H. D. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę Å¡velninti, pakeičiant jÄ terminuoto laisvės atėmimo bausme, teisinio pagrindo nėra.

6. Nuteistasis H. D. ir jo gynėjas V. S. skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį ir H. D. paskirtÄ iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. 6.1. Skunde teigiama, kad skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta nukrypstant nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos Å¡ios kategorijos bylose (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-292-654/2019, Nr. 1S-284-616/2019, Nr. 1S-283-870/2019, 1S-252-870/2019 ir kt.).

Pirma, apygardos teismas nutartyje nepagrįstai vadovavosi teisės pažeidėjo įvertinimo metodikos OASys (b. l. 12-20) duomenimis, kurių pagrindu buvo parengta ir 2019 m. spalio 18 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vada Nr. 62-4207 (b. l. 6-9.), nes Å¡iuose dokumentuose neteisingai nurodyta, kad H. D. nedirba ir anksčiau neieÅ¡kojo galimybės įsidarbinti. PrieÅ¡ingai nei nurodyta teikime, H. D., nepaisant jo sveikatos bÅ«klės (kuri neleistų asmeniui dirbti visa apimtimi), ne tik nuosekliai ieÅ¡kojo galimybės dirbti, bet ir nuo 2019 m. lapkričio 18 d. visu etatu įsidarbino valstybės įmonėje „MÅ«sų amatai“ PravieniÅ¡kių filialo Medienos ir baldų gamybos cecho darbininku (tÄ Ä¯rodo Å¡ios įmonės direktoriaus įgalioto asmens M.

J. 2019 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. 7/05-919, (b. l. 37)). Taigi, pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis tokiu pakartotinės nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, kuris atliktas remiantis ne tokiomis fakto aplinkybėmis, kokios buvo teikimo nagrinėjimo metu. Nuteistojo H. D. gynėjas teismo posėdžio metu teismo prašė pavesti institucijai atlikti pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , tačiau teikimÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija protokoline nutartimi tokį gynėjo praÅ¡ymÄ nemotyvuotai atmetė (b. l. 94).

Be to, nuteistasis H. D. nuosekliai siekė įsidarbinti ne tik PravieniÅ¡kių pataisos namuose, bet ir anksčiau atlikdamas bausmę kalėjimo sÄ lygomis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (b. l. 32, 41-42, 40). Aplinkybės, jog H. D. nuosekliai ieÅ¡kojo darbo, Å¡iuo metu dirba, pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai ir nepakankamai vertintos, juolab pats darbas pataisos įstaigoje (ir netgi nuoseklus ieÅ¡kojimas galimybės įsidarbinti) rodo, jog nuteistasis nepalaiko nusikalstamos subkultÅ«ros, o tai turi esminę reikÅ¡mę ir vertinant jo pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ . 6.2.

Antra, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neskyrė dėmesio nuteistojo amžiui bei sveikatos bÅ«klei, kaip sudėtiniams pakartotinio nusikalstamos elgesio rizikos elementams. H. D. Å¡iuo metu yra 62 metų amžiaus, o tai natÅ«raliai mažina pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ . Be to, nuteistasis H. D. serga hipertenzija, glaukoma, yra patyręs insultÄ , nuolat patiria abiejų rankų žastų maudimÄ dėl deformacijos, jam nustatyta plaučio parenchima, kardiopatija (b. l. 34-36, 87-88), todėl Å¡ios aplinkybės taip pat mažina pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ . 6.3.

Trečia, apygardos teismas netinkamai įvertino duomenis apie H. D. turimus paskatinimus ir nuobaudas, sureikÅ¡mino vienintelę galiojančiÄ nuobaudÄ , neįvertino socialiai naudingos nuteistojo H. D. veiklos, jo pozityviojo užimtumo, dalyvavimo socialinės reabilitacijos programose, noro mokytis. IÅ¡ 2019 m. spalio 18 d. pažymos Nr. 62-4209 apie nuteistojo H. D. padarytus pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad dvi nuobaudos, kuriomis rėmėsi ir apie kurias skundžiamoje nutartyje pasisakė apygardos teismas, yra negaliojančios, viena iÅ¡ jų yra skirta dar 2010-aisiais metais, kita panaikinta anksčiau termino paskatinimo tvarka.

Be devynių paskatinimų, kurie yra minimi Å¡ioje pažymoje, nuteistojo gynėjas pateikė duomenis apie kitas padėkas ir paskatinimus nuteistajam už jo naudingÄ visuomenei veiklÄ , pozityvųjį užimtumÄ , kuris negali bÅ«ti vertinamas tik kaip nuteistajam maloni veikla (b. l. 44-74). Skunde teigiama, kad vienintelė nuteistojo turima galiojanti nuobauda negalėjo nulemti skundžiamoje nutartyje teismo padarytų iÅ¡vadų. Nuteistojo ir jo gynėjo vertinimu, didesnės apimties USB atmintinės turėjimas (kai tokios apimties USB atmintinė buvo leidžiama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime), negalėjo bÅ«ti vertinamas kaip Å¡iurkÅ¡tus pažeidimas, juolab kad Å¡ios nuobaudos galiojimas panaikintas anksčiau termino paskatinimo tvarka.

Priskyrimas nuteistajam mobiliojo ryšio telefono tik dėl tos aplinkybės, kad šiame telefone buvo nuteistojo nuotraukų, taip pat negalėjo būti vertinamas kaip šiurkštus pažeidimas. 6.4. Ketvirta, nuteistojo gynėjo pateikti duomenys iš skirtingų antstolių kontorų (antstolių M. P., antstolės S. V., antstolės A. A.) įrodo, kad dalis vykdomųjų bylų, pvz., valstybės naudai, yra užbaigtos pilnai išieškojus priteistas sumas, kitose vykdomosiose bylose įmokos mokamos ne tik nuteistojo artimųjų, bet ir paties nuteistojo (b. l. 38-39, b. l. 78, b. l. 80-86).

Būtent H. D. vykdomojoje byloje padengė didelę dalį solidariai vykdytinos prievolės (b. l. 86), todėl šios fakto aplinkybės turėjo būti vertinamos nuteistojo naudai. 6.5. Penkta, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nuvertinta nuteistojo palaikomų itin stiprių socialinių ryšių su giminaičiais svarba. Faktas, kad nuteistojo mama J. D. yra jau garbaus amžiaus, todėl ir jos lūkestis susitikti su vieninteliu sūnumi ne pataisos įstaigoje, o laisvėje, turėtų būti vertinamas. 6.6.

Šešta, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartyje byloje Nr. 1S-292-654/2019 išaiškinta, jog įstatymas nereikalauja, kad taikant BK 51 straipsnio 2 dalį nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika būtų žema. Svarbi yra ne statinių kriminogeninių veiksnių (kurių pats nuteistasis negali koreguoti) dalis, o dalis, kuri priklauso nuo paties nuteistojo. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartyje byloje Nr. 1S-283-870/2019 vertintas atvejis, kada nuteistojo, kurio atžvilgiu teiktas teikimas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kintanti dalis sudarė 54 balus, t. y. daugiau, nei nuteistojo H.

D., tačiau tai neužkirto kelio teismui taikyti įstatyme numatytÄ galimybę pakeisti nuteistajam skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme. 6.7. Nuteistasis H. D. papildomai nurodo, kad teikime apie jo asmenybę buvo pateikta neteisinga informacija. Anot nuteistojo, jis niekada nėra teigęs, kad turi siekį bÅ«ti autoritetu, kad jam svarbios nuteistųjų bendrijos elgesio taisyklės. Todėl Å¡ia informacija žemesnės instancijos teismas neturėjo teisės vadovautis.

Apygardos teismas taip pat pažeidė BK 51 straipsnio nuostatas skundžiamoje nutartyje atsižvelgdamas į nuteistojo kaltės nepripažinimÄ , nes minėtame straipsnyje nenustatyta, jog spręsdamas dėl įstatyme numatytos galimybės pakeisti nuteistajam skirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas turi vertinti minėtÄ aplinkybę. Nuteistasis nurodo, kad pataisos įstaigos pateikta informacija apie iÅ¡ jo priteistų civilinių ieÅ¡kinių vykdymÄ yra neteisinga, nes jis yra padengęs didžiÄ jÄ dalį civilinių ieÅ¡kinių, tai įrodantys dokumentai pateikti teismui.

Teikime taip pat neteisingai nurodyta, kad jis nesiekė įsidarbinti ir Å¡iuo metu nedirba. PrieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, nuteistojo dalyvavimas socialinės reabilitacijos veikloje nėra tik jam malonios veiklos, o dalis jam skirto resocializacijos plano, kurį organizuoja ir veiklas nuteistajam parenka pataisos įstaigos specialistai. Nuteistojo teigimu, OASys tyrimas buvo atliktas netinkamai, neobjektyviai dėl klaidingos informacijos apie jo asmenybę, nemokumÄ , nedarbÄ . Nuteistasis taip pat praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi jis buvo perkeltas bausmę atlikti iÅ¡ kalėjimo į pataisos namus, o teismas rėmėsi jo elgesiu bausmės atlikimo metu, dalyvavimu socialinės reabilitacijos veikloje.

7. Teisme taip pat gauti nuteistojo artimųjų praÅ¡ymai jam paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme.

8. Nuteistojo H. D. ir jo gynėjo V. S. skundas atmetamas.

9. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nuteistojo H. D. ir jo gynėjo skundo argumentais bei skundžiamos nutarties motyvais, konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant pataisos namų teikimÄ dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir padarė bylos duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma dar neleidžia spręsti, kad yra pagrindas H. D. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

10. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1671 straipsnio 1 dalyje (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2007 redakcija) įtvirtinta, kad ne mažiau kaip dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į teismÄ , kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė bÅ«tų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalis nustato, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar paÅ¡alino reikÅ¡mingÄ padarytos žalos dalį ir įsipareigoja jÄ visiÅ¡kai atlyginti ar paÅ¡alinti.

Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, dėl kurio sprendžiamas teikimas, praeityje yra padaręs vienÄ ar kelis labai sunkius nusikaltimus, kuriais buvo pažeistos pačios svarbiausios, labiausiai visuomenei rÅ«pimos ir saugomos vertybės, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės pakeitimo sÄ lygas tokiam asmeniui įstatymų leidėjas jomis įpareigojo teismÄ Ä¯vertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartÄ nenukentės nuo jo elgesio.

TokiÄ ateities prognozę teismas gali padaryti tik gerai iÅ¡studijavęs ir objektyviai įvertinęs visÄ nuteistojo elgesį iki teikimo svarstymo bei įtikinamai tai motyvavęs. Visų pirma teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, nes jie parodo tiek ar pasiekti bausmės tikslai, tiek nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ ateityje. Taip pat vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumÄ atskleidžiančius duomenis, požiÅ«rį į padarytus nusikaltimus, bÅ«tina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias iÅ¡vadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiÅ¡kų tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

11. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad H. D. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ formalųjį kriterijų – atliko dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, tačiau vien Å¡io kriterijaus, sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimÄ , nepakanka. IÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo turinio matyti, kad nuteistojo H. D. elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę vertinamas teigiamai.

Nuteistasis apibÅ«dinamas kaip mandagus, taktiÅ¡kas, komunikabilus, noriai dalyvauja visuomeninėje bÅ«rio veikloje, grupiniuose užsiėmimuose, įvairiuose projektuose. Jis devynis kartus skatintas pataisos įstaigų administracijų, yra gavęs ne vienÄ kitų įstaigų ir institucijų padėkÄ už dalyvavimÄ Å¡ių institucijų rengiamuose renginiuose. Tačiau be iÅ¡vardintų nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, bausmės atlikimo metu nuteistasis H. D. tris kartus pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus.

Pakutinę galiojančia nuobaudÄ nuteistasis turėjo iki 2020 m. sausio 3 d., kuomet ji buvo panaikinta anksčiau laiko, ir tai kol kas neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaiÅ¡tingo. Nuteistasis H. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka už daugybę nusikalstamų veikų, taip pat ir už labai sunkius nusikaltimus – kvalifikuotus nužudymus. Bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistasis savo kaltę pripažino tik dėl disponavimo netikru dokumentu, kaltę dėl visų kitų nusikaltimų neigė, nepripažino kaltinimų dėl kvalifikuotų nužudymų.

IÅ¡ nuteistojo asmens bylos matyti, kad kaltės dėl padarytų nusikaltimų nuteistasis toliau nepripažįsta, mano esÄ s nuteistas nepagrįstai griežta bausme. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, aplinkybė dėl kaltės nepripažinimo skundžiamoje nutartyje įvertinta pagrįstai, nes atskleidžia nuteistojo požiÅ«rį į padarytas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytų nusikaltimų pobÅ«dis ir padarymo aplinkybės, taip pat jo požiÅ«ris į padarytus nusikaltimus neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas.

Be to, iÅ¡ nuteistojo asmens bylos matyti, jog pirminio pokalbio metu su Psichologinės tarnybos specialistu nuteistasis H. D. teigė, jog jam svarbios neformalios nuteistųjų bendrijos elgesio tradicijos, siekis bÅ«ti autoritetu, laikytis savo vertybinės sistemos nuostatų, įsitikinimų. Aplinkybė, kad nuteistasis laikosi nusikalstamos subkultÅ«ros pažiÅ«rų, kelia pagrįstų abejonių H. D. pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamÄ Ä¯takÄ darančių draugų.

12. IÅ¡ nuteistojo asmens bylos duomenų taip pat matyti, kad visų priteistų civilinių ieÅ¡kinių nukentėjusiesiems jis nėra atlyginęs (b. l. 38-39, b. l. 78, b. l. 80-86), nors ir deda pastangas tai padaryti. Nurodytų aplinkybių visuma, jų kontekste įvertinus ir tai, kad H. D. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodikÄ yra vidutinė ir artimesnė aukÅ¡tai – 88 balai (aukÅ¡ta rizika pripažįstama 100 balų svertinių taÅ¡kų suma), teisėjų kolegijos įsitikinimu, labiau neigiamai, nei teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį ir nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis padarė iÅ¡vadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais.

Juo labiau kad H. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro itin didelis dinaminių balų skaičius – 48 svertiniai taÅ¡kai, kuriuos bausmę atliekantis asmuo pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti. Tačiau nagrinėjamu atveju nuteistasis Å¡ios rizikos nėra sumažinęs. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad H. D. nuo 2019 m. lapkričio 18 d. visu etatu įsidarbino valstybės įmonėje „MÅ«sų amatai“ PravieniÅ¡kių filialo Medienos ir baldų gamybos cecho darbininku. Tačiau dirbti jis pradėjo po teikimo medžiagos parengimo ir pateikimo nagrinėti teismui, dėl to nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad vien tik prieÅ¡ ne pilnÄ mėnesį pradėtas darbinės veiklos vykdymas padarė pakankamÄ poveikį nuteistojo elgesiui.

Kita vertus, net ir eliminavus 12-kos OASys metodikos balų, kurie nuteistajam buvo paskirti pagal 4 skirsnį (išsilavinimas, mokymasis ir galimybės įsidarbinti), nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika vis tiek išliktų vidutinė.

13. Nors nuteistasis yra jau vyresnio amžiaus, turi sveikatos problemų, yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių: palaiko socialinius ryÅ¡ius su Å¡eimos nariais, yra skatinamas, pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes akivaizdu, kad Å¡iuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam H. D. paskirtÄ laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Taigi, nors iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis deda pastangas, kad po bausmės atlikimo galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę ir daugiau nebenusikalsti, tačiau duomenys apie nuteistojo požiÅ«rį į savo veiksmus, į už juos kylančiÄ atsakomybę, civilinių ieÅ¡kinių neatlyginimas, palyginus trumpa darbinė veikla, aplinkybė, kad galiojusi drausminė nuobauda jam panaikinta palyginti neseniai, nesuteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad nuteistasis jau padarė iÅ¡vadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais.

Dėl to Å¡iuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimÄ Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ies bausme, yra per anksti.

14. Nuteistasis ir jo gynėjas skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 1S-292-654/2019, Nr. 1S-284-616/2019, Nr. 1S-283-870/2019, 1S-252-870/2019, pateiktu bylų aplinkybių vertinimu. Tačiau, visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas teisingumÄ vykdo kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje nustatytas konkrečias aplinkybes. Antra, teismams sprendžiant bylas, precedento galiÄ turi tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose. Tuo tarpu, paminėtose bylose nagrinėtos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėtomis Å¡ioje byloje – skiriasi nuteistųjų padaryti nusikaltimai, jų požiÅ«ris į padarytus nusikaltimus, nuteistųjų asmenybės, aplinkybės dėl civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo ir t. t. Dėl to remtis nurodytomis teismo nutartimis, kaip teismo precedentais, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

15. AukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti ar keisti nuteistojo ir jo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo H. D. ir jo gynėjo advokato V. S. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Albinas Bielskis Alenas Piesliakas Linas Å iukÅ¡ta