fa17d3db-b10a-4261-a33b-494f2f6403ce · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-62-380/2022 Proceso Nr. 1-01-1-33941-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5; 1.2.3.1.2.3; 2.3.6.4.5 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS n u o s p r e n d i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 3 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant L. G., dalyvaujant prokurorui Jurijui Petuchovui, kaltinamajam V.

G., gynėjui advokatui P. R., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. G. tyčia nužudė savo Å¡eimos narį – žmonÄ E. G.: 2021 m. rugsėjo 30 d., apie 01.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), V.

G., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su savo žmona E. G. metu ne mažiau kaip 4 kartus peiliu dÅ«rė E. G. į kaklÄ ir dilbį, padarė tris durtines-pjautines žaizdas kaklo kairėje pusėje ir stuburo kaklinės dalies 6 slankstelio kÅ«no pažeidimÄ , odos nubrozdinimÄ kakle ir pavirÅ¡inę pjautinę žaizdÄ deÅ¡iniame dilbyje, ne mažiau kaip penkis kartus sudavė rankomis smÅ«gius E. G. į įvairias kÅ«no vietas, taip jai padarydamas poodines kraujosruvas pečių sÄ nariuose, deÅ¡iniame žaste, krÅ«tinėje, deÅ¡inės pusės 3 ir 4, kairės pusės 4 ir 5 Å¡onkaulių lūžimÄ ir kraujosruvas, kraujosruvÄ deÅ¡inio antakio audiniuose, rankomis smaugė E. G., padarydamas jai poodines kraujosruvas kakle, kraujosruvas kaklo priekinio, Å¡oninių pavirÅ¡ių audiniuose, raumenyse, dėl to nutrÅ«ko galvos smegenų aprÅ«pinimas krauju, deguonimi ir iÅ¡sivystė negrįžtami procesai galvos smegenyse, nuo mechaninės asfiksijos suspaudus kaklÄ E. G. mirė įvykio vietoje.

Kaltinamasis V. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad visko dabar neprisimena. Buvo dviese su žmona, kilo nedidelių pykčių, abu buvo šiek tiek išgėrę, pykosi dėl nepabaigtos sukasti prie šiltnamio žemės. Nesupranta, kaip žmona galėjo būti ir sužalota, ir sumušta, ir pasmaugta, ir nudurta. Jis negali pasakyti, nuo ko ji mirė. Jis žmonos lyg ir nesmaugė, su peiliu tikrai nedūrė. Ji peilį buvo pasiėmusi, galėjo būti, kad pati susibadė. Negali būti, kad smaugė, nežino, kaip atsirado smaugimo žymės. Bėgo greitosios iškviesti, atrodo, kad dar buvo gyva.

Kaimynai jam padėjo tÄ vakarÄ iÅ¡kviesti greitÄ jÄ , jau buvo sutemę. Nebegali pasakyti, kaip suprato, kad reikia iÅ¡kviesti greitÄ jÄ , ji pati greitosios prašė. Atvažiavo greitoji ir iÅ¡sikvietė policijÄ . Neprisimena savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, bet žmonos nesmaugė, jis tik gynėsi, stÅ«mė, kad prie jo nelįstų ir nesidaužytų. Labai gailisi, kad taip įvyko, kartu pragyveno virÅ¡ 40 metų. Dabar jau ir nebeprisimena, kÄ pasakojo anksčiau. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V.

G. parodė, kad E. G. buvo jo žmona, užaugino du sÅ«nus, abu gyvena užsienio Å¡alyse – vienas (duomenys neskelbtini), kitas (duomenys neskelbtini). Su žmona jie sutarė gerai, bÅ«davo, kad susipykdavo, tačiau nesimuÅ¡davo. Jis bÅ«damas jaunas buvo iÅ¡siųstas į (duomenys neskelbtini), dėl to jam dažnai užeina skausmai (Å¡irdies, galvos), todėl jie su žmona pablogėjus jo savijautai iÅ¡gerdavo alkoholio, tačiau tai darydavo saikingai, gal kartÄ per savaitę. IÅ¡gėrus alkoholio jo sveikata pagerėdavo.

Vakar jis su žmona visÄ dienÄ buvo namuose. Apie 19.30 val. jis vienas nuėjo į (duomenys neskelbtini) kaime esančiÄ parduotuvę nusipirkti alkoholio, nusipirko 0,5 l talpos butelį degtinės, kurį jie su žmona kartu iÅ¡gėrė dviese, jokių kitų asmenų jų namuose nebuvo. Jie gėrė kambaryje, žmona papjaustė užkandos. Begeriant žmona jam pradėjo priekaiÅ¡tauti, kad jis nesukasė daržo prie Å¡iltnamio. Nuo to ir prasidėjo tarp jų žodinis konfliktas, vienas kitÄ vadino necenzÅ«riniais žodžiais.

Jis kambaryje sėdėjo ant sofos. Tada ji pripuolė prie jo ir sudavė jam delnu ne mažiau kaip du kartus į veidÄ , Å¡iuo metu nepamena, į kuriÄ pusę. Jis tada žmonÄ nustÅ«mė, bet ji vėl puolė ant jo. Tada jis atsistojo, jie apsistumdė. Jis žmonÄ pastÅ«mė ant kitos sofos ir ji nugriuvo ant nugaros. Tada jis žmonÄ pradėjo smaugti. Ji pradėjo su rankomis prieÅ¡intis, bandė jį nustumti nuo savęs. Gali bÅ«ti, kad besigindama ji subraižė jam kaklÄ savo nagais. Jis dabar dėl girtumo visų tų smulkmenų tiksliai neatsimena.

ŽmonÄ jis smaugė su viena ranka, kuria – neatsimena, o su kita ranka bandė iÅ¡ žmonos atimti peilį. Kada ir kokiu momentu ji buvo pasiėmusi peilį, jis nežino, bet ji, kai jie stumdėsi kambaryje, peilį turėjo rankoje ir jam grasino. Jis dabar tiksliai neatsimena, bet jam atrodo, kad jis tÄ peilį norėdamas iÅ¡ jos atimti kažkaip jos rankÄ užlenkė ir tuo peiliu kelis kartus įdÅ«rė jai prie kaklo. Kelis kartus įdÅ«rė, nepamena, bet galėjo įdurti du kartus. Po to jai peilis iÅ¡krito iÅ¡ rankos ant žemės. Jis visÄ tÄ laikÄ buvo apimtas priepuolio, todėl sunkiai pamena, kaip ir kas vyko.

Jam dažnai užeidavo tokie priepuoliai, tačiau muštynių su žmona nebūdavo. Žmona žinojo, kad ji negali jo erzinti, nes gali sukelti jam nervinį priepuolį. Kai ant žemės nukrito peilis, jis paėmė ir jį nuplovė, nes peilio geležtė buvo sutepta krauju. Ar žmona tuo metu dar kvėpavo, nežino ir nieko apie tai negali pasakyti. Nuplovęs peilį, jis išgėrė dar degtinės ir žiūrėjo televizorių. Paskui, kiek vėliau, tačiau nežino, kiek buvo valandų, jis pagalvojo, kodėl žmona nesikelia, ar ji užmigusi, todėl nuėjo prie jos pažiūrėti, bet ji nebekvėpavo.

Tada jis iÅ¡sigando ir pradėjo suvokti, kÄ yra padaręs. Nuo ko mirė žmona – ar nuo smaugimo, ar nuo dÅ«rių peiliu, jis neįsivaizduoja. Tada nuėjo pas kaimynus, kad Å¡ie žmonai iÅ¡kviestų greitÄ jÄ pagalbÄ . Buvo nuėjęs pas vienus, bet niekas durų neatidarė. Paskui nuėjo pas kitus, bet dabar nebepamena, kas iÅ¡ kaimynų iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Atvykus greitajai pagalbai, jis buvo namuose. Atvykę medikai pasakė, kad žmona yra mirusi, ir iÅ¡kvietė policijÄ .

Jam tikrai labai sunku atsiminti, kaip ir kas įvyko, bet jis tikrai prisipažįsta, kad smaugė savo žmonÄ ir jai įdÅ«rė peiliu kelis kartus. Dėl to, kas įvyko, labai gailisi. Taip nutiko tik dėl to, kad buvo neblaivus ir kad jį užerzino žmona (2 tomas, b. l. 36–38, 43–44). Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis V. G. patvirtino savo parodymus (2 tomas, b. l. 46–54). Liudytoja L. V. parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta, daug metÄ gyveno kaimynystėje, jis ramus žmogus, nekonfliktuodavo, negirdėjo, kad jie su žmona pyktųsi.

V. G. atėjo ryte apie 6 val. ir prašė paskambinti greitajai. V. G. pasakė, kad E. negyva, sakė, kad vakare užmigo, paskui pažiÅ«rėjo ir pamatė, kad jau nebegyva. Nieko nepasakojo nei apie konfliktÄ , nei apie degtinę, jis atrodė blaivus. Ji paskambino pagalbos telefonu 112, bet jis pats kalbėjo, viskÄ papasakojo, sakė, kad smurto nebuvo, du kartus paklausė, ar bus policija. Pakalbėjęs išėjo namo. Ji nepatikėjo, kad E. G. negyva. Paskambino savo sÅ«nui, pakvietė nuvažiuoti pažiÅ«rėti.

Kai jie atvažiavo, sūnus įėjo į kambarį ir pasakė, kad E. G. jau nebegyva, po to atvyko greitoji. E. G. gulėjo lovoje užklota, gal kiek į pagalvę įsikniaubusi. Namie viskas atrodė tvarkingai. Nematė ant jos sužalojimų, kol neatvyko greitoji, tada pamatė mėlynę prie akies, greitosios gydytoja dar pasakė, kad subraižyta, V. taip pat pasakė, kad ir jis subraižytas. Ji išėjo namo, vėliau sužinojo, kad E. G. buvo nužudyta, pasmaugta. Ji su E. kartais bendraudavo, bet sutuoktiniu ši nesiskųsdavo.

Liudytojas J. V. parodė, kad bendrauja su kaltinamojo V. G. sÅ«numis. Kai jam paskambinusi mama pasakė, kad V. buvo atėjęs ir prašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , nes E. negyva, jis su mama nuvyko pas V. į namus. Pamatė, kad E. tikrai negyva. E. gulėjo ant nugaros, užsiklojusi iki smakro, tik kojų pirÅ¡tai buvo iÅ¡kiÅ¡ti. Jis paskambino V. G. sÅ«nui A. ir davė V.pakalbėti, bet nežino, apie kÄ Å¡ie kalbėjo. Medikai, pamatę mirusiajai mėlynę paakyje ir prie nosies kraujo, V. paklausė apie tai, Å¡is atsakė, kad tai jis padarė.

Kai lavonÄ nudengė, ant kaklo buvo matyti kraujo, vienos rankos, lyg kairės, nagai buvo kruvini. V. ant sprando buvo matyti sužalojimai. Vaikai dalyvavo mamos laidotuvėse. A. sakė, kad buvo pasmaugta. Abu sÅ«nÅ«s gyvena užsienyje, nenori dalyvauti bylos nagrinėjime. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. G. lavone rasti Å¡ie sužalojimai: trys durtinės-pjautinės žaizdos kaklo kairėje pusėje ir stuburo kaklinės dalies 6 slankstelio kÅ«no pažeidimas, odos nubrozdijimas kakle, pavirÅ¡inė pjautinė žaizda deÅ¡iniame dilbyje; poodinės kraujosruvos kakle, kraujosruvos kaklo priekinio, Å¡oninių pavirÅ¡ių audiniuose, raumenyse; poodinės kraujosruvos pečių sÄ nariuose, deÅ¡iniame žaste, krÅ«tinėje, deÅ¡inės pusės 3 ir 4, kairės pusės 4 ir 5 Å¡onkaulių lūžimai ir kraujosruvos, kraujosruva deÅ¡inio antakio audiniuose.

Taip pat nurodyta, kad mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos suspaudus kaklÄ (1 tomas, b. l. 82–92). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. G. padaryti odos nubrozdinimai apatinio žandikaulio deÅ¡inio kampo požandikaulinėje srityje, pavirÅ¡iniai odos nubrozdinimai kaklo deÅ¡inėje apatinėje dalyje – krÅ«tinėje, gilus odos nubrozdijimas pakauÅ¡io-virÅ¡ugalvio deÅ¡inės pusės riboje, t. y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b. l. 96).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuoplovoje nuo peilio geležtės rasta žmogaus kraujo. Atlikus DNR tyrimÄ gautas miÅ¡rus, dalinis DNR profilis, dominuojantis DNR profilis sutampa su E. G. DNR profiliu esant 99,9999999999999998% tikimybei, o kitas dalinis DNR profilis sutampa su V. G. DNR profiliu esant 99,999999999996% tikimybei (1 tomas, b. l. 102–103). SuraÅ¡ant asmens apžiÅ«ros protokolÄ 2021-10-01 apžiÅ«rėtas V.

G., nustatyti galvos pakauÅ¡io sužalojimai, nubraižymai ant veido ties apatiniu žandikauliu, ant krÅ«tinės, kairės rankos, ties alkÅ«ne bei nudrėkstas deÅ¡inės rankos rodomasis pirÅ¡tas ties antruoju sÄ nariu (1 tomas, b. l. 112–120). 2021-10-02 suraÅ¡ant įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 16–19). 2021-10-05 suraÅ¡ant daiktų apžiÅ«ros protokolÄ apžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as, rastas planÅ¡etiniame kompiuteryje, kurį pateikė nukentėjusysis A.

G.. Vaizdo įraÅ¡as padarytas minėtu planÅ¡etiniu kompiuteriu 2021-09-30 1.10 val. Jame matyti ant lovos gulintis užsimerkęs vyriÅ¡kis, o fone girdimas moters balsas. Protokole užraÅ¡yta vaizdo įraÅ¡o pokalbio stenograma (1 tomas, b. l. 137–140).?? 2021-11-19 suraÅ¡ant apžiÅ«ros protokolÄ apžiÅ«rėti iÅ¡ įtariamojo V. G. paimti rÅ«bai (batai, marÅ¡kinėliai, kelnės) (1 tomas, b. l. 125–127). 2021-11-19 suraÅ¡ant daiktų apžiÅ«ros protokolÄ apžiÅ«rėti E. G. vilkėti rÅ«bai (kelnės, bliuzelė, liemenėlė), kuriuos pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyrius (1 tomas, b. l. 147–153). 2021-11-17 suraÅ¡ant daiktų apžiÅ«ros protokolÄ apžiÅ«rėtas virtuvinis peilis, kuris paimtas įvykio vietos apžiÅ«ros metu.

ApžiÅ«ros metu ant peilio rankenos deÅ¡iniajame Å¡one arčiau geležtės aÅ¡menų rasta sudžiÅ«vusi raudonos spalvos dėmė, panaÅ¡i į kraujÄ (1 tomas, b. l. 154–159). ??? 2021-10-13 suraÅ¡ant daiktų apžiÅ«ros protokolÄ apžiÅ«rėtas garso įraÅ¡as, kurį pateikė Bendrasis pagalbos centras (toliau – BPC). Pokalbis vyksta tarp BPC operatorės ir V. G. (1 tomas, b. l. 166–170). BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimÄ .

Å i veika gali bÅ«ti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamÄ praktikÄ , kaltės turinys atskleidžiamas ne vien iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316-699/2015, 2K-267-942/2017, 2K-231-303/2018).

Remiantis visais iÅ¡nagrinėtais įrodymais nustatyta, kad V. G. nužudė savo Å¡eimos narį – žmonÄ . V. G. savo kaltę pripažino, bet apie įvykio aplinkybes nieko nepaaiÅ¡kino, teigė, kad neprisimena, kaip nužudė žmonÄ . Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad tÄ vakarÄ jie buvo dviese su žmona, kitų asmenų nebuvo. V. G. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bet neigė žmonÄ smaugęs. Ikiteisminio tyrimo metu jis detaliai paaiÅ¡kino, kaip pastÅ«mė žmonÄ ir Å¡i nugriuvo ant sofos, jis viena ranka jÄ smaugė, o kita gynėsi, nes žmona prieÅ¡inosi.

Be to, jis paaiÅ¡kino, kad žmona gindamasi galėjo jam nagais subraižyti kaklÄ . Å ias aplinkybes parvirtina V. G. asmens apžiÅ«ros protokole ir specialisto iÅ¡vadoje nustatyti odos nubrozdinimai ant kaklo, krÅ«tinės, virÅ¡ugalvio. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žmona buvo pasiėmusi peilį, kuriuo jis įdÅ«rė žmonai. Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padarytos trys durtinės-pjautinės žaizdos kaklo kairėje pusėje ir stuburo kaklinės dalies 6 slankstelio kÅ«no pažeidimas, pavirÅ¡inė pjautinė žaizda deÅ¡iniame dilbyje.

Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad teisiamajame posėdyje duoti kaltinamojo V. G. parodymai apie jo sutuoktinės mirtį yra teisingi. Kaltinamasis aiškina, kad žmonos nesmaugė, peiliu jai nedūrė, galėjo pati susibadyti, kaip atsirado smaugimo žymės, jis nežino. Tokie parodymai nelogiški, jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, be to, jie prieštarauja jo paties įtariamojo apklausos metu duotiems parodymams po įvykio. Liudytojai L. V. ir J. V. parodė, kad apie E. G. mirtį sužinojo iš V.

G., nors Å¡is tiesiogiai nepripažino jÄ nužudęs, bet patvirtino smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. G. mirtis įvyko nuo mechaninės asfiksijos suspaudus kaklÄ . Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad E. G. mirtis buvo dėsninga V. G. atliktų smurtinių veiksmų pasekmė. Kaltinamasis smurtaudamas veikė tyčia, kuri buvo neapibrėžta pasekmių atžvilgiu. V. G. suprato vartojamo smurto pavojingumÄ , numatė to padarinius – ne tik galimÄ sveikatos sutrikdymÄ , bet E. G. mirtį – ir nors nenorėjo nukentėjusiosios mirties, tačiau buvo tam abejingas.

Kaltinamasis matė, jog nukentėjusioji po pavartoto smurto nesikelia, neskubėjo suteikti pagalbos, bet nuplovęs kruvinÄ peilį toliau gėrė degtinę. Pavartoto fizinio smurto pobÅ«dis ir intensyvumas, smaugimas, dÅ«rių peiliu ir suduotų smÅ«gių lokalizacija, abejingumas kilsiančioms pasekmėms objektyviai atskleidžia V. G. netiesioginės tyčios sukelti E. G. ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes turinį. Kadangi kaltinamasis V. G. tyčia nužudė savo žmonÄ , todėl jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ â€“ Å¡eimos nario nužudymas.

Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis pats patvirtino, kad prieÅ¡ įvykį vartojo alkoholį, kad tai turėjo įtakos jo smurtiniams veiksmams prieÅ¡ žmonÄ . Teismas, skirdamas bausmę V. G., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis V. G. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, pensininkas, charakterizuojamas teigiamai, padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ , turintį negrįžtamų pasekmių. Sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas. Teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , į atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę.

Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo amžių ir į visas aptartas aplinkybes kaltinamajam V. G. skirtina bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis. Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. G. rūbai (batai, marškinėliai, kelnės), E. G. rūbai (bliuzelė, kelnės, liemenėlė), vokas su tyrimo objektais – biologiniu pėdsaku nuo mirusiosios kaklo, biologiniais pėdsakais nuo peilio; virtuvinis peilis su dėme, panašia į kraujo; pledas su dėmėmis, panašiomis į kraujo; medžiaginė servetėlė su dėmėmis, panašiomis į kraujo; sofos užtiesalas su dėmėmis, panašiomis į kraujo, saugomi Tauragės apskrities VPK, kvito Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 162), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikintini.

Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų (2022 m. sausio 7 d., Nr. ((duomenys neskelbtini)). Pažymoje nurodyta, kad kaltinamajam V. G. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba baudžiamojoje byloje, todėl iÅ¡ kaltinamojo valstybės naudai praÅ¡oma priteisti 374,46 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realiÄ laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieÅ¡ kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, Å¡ios pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybÄ , todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiÅ¡ki praÅ¡ymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021).

V. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta kardomoji priemonė suėmimas. V. G. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo už kurį gali būti skiriama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, padarymu, todėl teisme gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (BPK 51 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į tai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. G. atmestinas.??? ??? Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jį nubausti laisvės atėmimu 9 metams. Pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtÄ bausmę įskaityti sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2021-09-30 iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, V.

G. rÅ«bus, E. G. rÅ«bus, vokÄ su tyrimo objektais – biologiniais pėdsakais; virtuvinį peilį; pledÄ ; medžiaginę servetėlę; sofos užtiesalÄ , saugomus Tauragės apskrities VPK, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų 374,46 Eur priteisimo iÅ¡ V. G. atmesti. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant Klaipėdos apygardos teisme.

Teisėjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Aurelija Sadauskaitė