2020-01-08 Nr. AB-563-3-61-3-02982-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1511-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02982-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – J. Ž.), dėl administracinio akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Departamentas) su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašė panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. 1P-9515 (toliau – ir Raštas) pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) posto pamainos viršininkui J. Ž..

2. Prašyme Departamentas nurodė, kad Departamento generalinio direktoriaus 2019 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1B-557 buvo sudaryta komisija, pradėtas tarnybinis patikrinimas, o 2019 m. liepos 19 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-2325 (toliau – ir Išvada) dėl Vilniaus TM posto pamainos viršininko J. Ž. veiksmų. Išvadoje konstatuota, kad J. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – ir Statutas) 19 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktų, Departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d.

įsakymu Nr. 1B-888 patvirtinto Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.8.2 punkto, Departamento generalinio direktoriaus 2018 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1B-1142 patvirtinto Departamento ir muitinės įstaigų teikiamos informacijos kalendoriaus 56 punkto, Vilniaus TM viršininko 2015 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3V-73 patvirtintų Medininkų kelio posto vidaus tvarkos taisyklių 28.4.1, 40 ir 70 punktų, 1 priedo Medininkų kelio posto darbo vietų aprašymo 4 darbo vietos 3, 10 ir 20 punktų, taip pat Departamento generalinio direktoriaus 2019 m. kovo 4 d.

įsakymu Nr. 1B-179 patvirtinto Vilniaus TM posto pamainos viršininko pareigybės aprašymo 5.1 ir 5.14 punktų reikalavimus bei padarė tarnybinį pažeidimą dėl aplaidumo, todėl buvo priimtas sprendimas J. Ž. skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Minėtas pareigūnas yra Profesinės sąjungos renkamojo organo narys, todėl Departamentas 2019 m. liepos 30 d. raštu Nr. (5.46)3B-6094 kreipėsi į Profesinę sąjungą su prašymu duoti sutikimą skirti minėtam pareigūnui tarnybinę nuobaudą. Profesinė sąjunga Raštu atsisakė duoti sutikimą, motyvuodama, jog sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

Departamento teigimu, Profesinė sąjunga nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o nesutikdama su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda negali vien tik tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą tokią nuobaudą skirti. Nesutikdama su Departamento J. Ž. skiriama tarnybine nuobauda, Profesinė sąjunga nenurodė nė vienos pareigūną dėl jo narytės Profesinėje sąjungoje diskriminuojančios aplinkybės ir, viršydama savo kompetenciją, nepagrįstai vertino tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Rašte Profesinė sąjunga pateikė abstrakčius bendro pobūdžio teiginius, tačiau nenurodė jokių konkrečių individualizuotų aplinkybių, jų ryšio su drausmine procedūra.

Vien tik aplinkybė, kad J. Ž. yra Profesinės sąjungos narys, negali pagrįsti prielaidos, kad tarnybinę nuobaudą jam ketinama skirti būtent dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje.

3. Atsakovas Profesinė sąjunga atsiliepime į Departamento prašymą prašė jį atmesti.

4. Atsiliepime Profesinė sąjunga nurodė, kad atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą ji vadovavosi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų, taip pat įvertino darbdavio taikomus dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės, taikomus profesinės sąjungos nariams bei pareigūnams, kurie šiai organizacijai nepriklauso. Rašte Profesinė sąjunga savo nesutikimą būtent ir motyvavo dvigubų standartų taikymu bei tuo, jog per tarnybinės atsakomybės taikymo pricipus darbdavys siekia paveikti Profesinės sąjungos narius.

Darbdavys net ir gavęs informaciją apie neteisėtus ne Profesinės sąjungos narių veiksmus, tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros dėl jų veiksmų nepradeda, nepraneša Profesinei sąjungai apie (ne)nustatytus pažeidimus bei tai, kokių veiksmų imtasi, nors Profesinė sąjunga to prašo (Profesinės sąjunga nurodė savo 2014 m. lapkričio 14 d. raštą Nr.1P-616 dėl pareigūnės G. L. veiksmų). Pasak atsakovo, Departamentas toleruoja ir skatina muitinės pareigūnų, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, pažeidžiamumą, bei siekia parodyti pareigūnams, kad priklausydamas Profesinei sąjungai pareigūnas tampa nesaugus ir pažeidžiamesnis nei kiti, Profesinei sąjungai nepriklausantys, pareigūnai.

Nagrinėjamu atveju susipažinusi su tarnybinio patikrinimo medžiaga Profesinė sąjunga turėjo pagrindo teigti, kad nusprendžiant skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, buvo taikomi ne tik dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai, bet ir toleruojamas muitinės pareigūnų – Profesinės sąjungos narių persekiojimas. Iš Išvados akivaizdu, kad nustatant pareigūno kaltę, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos tariamai jo padarytos veikos tinkamam kvalifikavimui reikšmingos aplinkybės, išsamiai neišanalizuoti jo paaiškinime nurodyti argumentai, kurie turėjo tiesioginės ir neigiamos įtakos pareigūno galimybei veikti pagal savo valią – tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus.

Išvadoje buvo akivaizdžiai ignoruojamos tarnybinėn atsakomybėn patraukto pareigūno paaiškinime nurodytos aplinkybės ir nepagrįstai pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Nesant išsamaus tarnybinio patikrinimo, nenustačius padarytos žalos muitinei, nepateikus neginčijamų įrodymų dėl galimo pareigų netinkamo atlikimo, o Išvadą grindžiant tik subjektyviais pamąstymais, siūlymas skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui J. Ž. yra susijęs tik su jo naryste bei veikla Profesinėje sąjungoje.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendimu Departamento prašymą tenkino – panaikino Raštą tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus TM posto pamainos viršininkui J. Ž.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Departamento generalinio direktoriaus 2019 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1B-557 sudaryta komisija, pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus TM posto pamainos viršininko J. Ž. veiksmų; atlikusi tarnybinį patikrinimą Komisija surašė Išvadą, kurioje pareigūnui siūlė skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą; Departamentas 2019 m. liepos 30 d. raštu Nr. (5.46)3B-6094 kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašė duoti sutikimą J. Ž. skirti tarnybinę nuobaudą; Profesinė sąjunga Raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą minėtam pareigūnui, nurodė, kad sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, priimant sprendimą nebuvo vertinamos padarytai veikai tinkamai kvalifikuoti reikšmingos aplinkybės, ignoruoti pareiškėjo paaiškinime nurodyti faktai, nenustačius žalos muitinei, siūlymą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinė sąjunga vertino kaip susijusį su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje, t. y. kaip poveikio priemonę ir persekiojimą už dalyvavimą Profesinės sąjungos veikloje.

7. Vadovaudamasis Statuto 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 11 straipsniu, 13 straipsnio 2 dalimi ir 21 straipsnio 1 bei 2 dalimis, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punktu, 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000/PV3-33 27.1–27.3 punktais, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo dėl šių nuostatų suformuota praktika, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvė, t. y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus, ji turi išspręsti jos kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl jo atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamasis organas svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytas faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl su pareigūno tarnybos funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių. Reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma apsaugos garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje, tačiau ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones.

8. Įvertinęs byloje ginčijamo Rašto turinį pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Profesinė sąjunga jame išreiškė savo nuomonę dėl jos nario (renkamojo valdymo organo nario) padarytos veikos, jos kvalifikavimo, tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno teiktų paaiškinimų vertinimo bei nesutiko su Išvadoje pasiūlyta skirti tarnybine nuobauda, tačiau nepateikė jokių motyvų ir duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad tarnybinė nuobauda J. Ž. skiriama būtent dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Ginčijamame Rašte nurodyta, kad Departamentas taiko dvigubus standartus, toleruoja muitinės pareigūnų, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, persekiojimą, taip pat kad sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, tačiau teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais, yra deklaratyvūs ir abstraktūs. Teismas atkreipė dėmesį, jog spręsdama klausimą skirti tarnybinę nuobaudą konkrečiam muitinės pareigūnui, Profesinė sąjunga savo nesutikimą grindė aplinkybėmis, nesusijusiomis su atliktu tarnybiniu patikrinimu, todėl teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė. Be to, nors Profesinė sąjunga teigė, kad nuobauda J. Ž. skiriama dėl aktyvaus jo dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje, ji nepateikė jokių tai pagrindžiančių šio pareigūno pateiktų ir pasirašytų dokumentų.

9. Teismas pažymėjo, jog Išvadoje detaliai aprašytos aplinkybės ir pateiktas padaryto pažeidimo teisinis vertinimas rodo, kad tarnybinę nuobaudą J. Ž. nuspręsta skirti dėl netinkamai atliktų muitinės pareigūno pareigų, todėl teismas sprendė, kad tarnybinė atsakomybė šiam pareigūnui taikoma dėl netinkamų tarnybos pareigų ir funkcijų atlikimo, o ne dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Profesinė sąjunga ginčijamame Rašte nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą J. Ž.

III. 10. Atsakovas Profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Departamento prašymą atmesti.

11. Apeliaciniame skunde Profesinė sąjunga nurodo, kad, nors Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau ji turi įstatymais suteiktą teisę atstovauti ir ginti savo narius. Pareikšti savo nuomonę dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo Profesinė sąjunga gali bet kuriuo momentu. Pareikšdama savo nuomonę apie tarnybinio patikrinimo atlikimą ir tarnybinių nuobaudų skyrimą, Profesinė sąjunga vadovavosi jai teisės aktais suteiktomis teisėmis. Profesinė sąjunga nesutikime skirti tarnybinę nuobaudą nurodė faktus ir aplinkybes dėl jos narių persekiojimo, tačiau nei Departamentas, nei teismas į jas nesigilino. Teismas bylą nagrinėjo paviršutiniškai, visai nepasisakydamas dėl darbdavio veiksmų vertinant darbuotojų, kurie yra Profesinės sąjungos nariai, ir darbuotojų, kurie jais nėra, pažeidimus. Ginčydamas Profesinės sąjungos nesutikimą ir prašydamas jį panaikinti, Departamentas teismui turėjo pateikti įrodymus, kad Profesinės sąjungos atsisakyme nurodyti argumentai yra nepagrįsti, o atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus, tačiau to nepadarė. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad Profesinės sąjungos argumentai ir pateikti įrodymai parodo atsakovo nusistatymą Profesinės sąjungos atžvilgiu ir bandymus daryti įtaką jos veiklai per jos narius. Tai, kad Departamentas nepradeda tarnybinių patikrinimų dėl pareigūnų, kurie nėra Profesinės sąjungos nariai, veiksmų, o Profesinės sąjungos nariai baudžiami net už mažareikšmius nusižengimus, laikytina įrodymu, kad pareigūnai persekiojami už narystę Profesinėje sąjungoje. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Profesinės sąjungos nesutikime pateiktų įrodymų, nereikalavo Departamento paneigti nesutikimo argumentus, taip suteikdamas darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą tik nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.

12. Pareiškėjas Departamentas atsiliepimo į Profesinės sąjungos apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilęs ginčas dėl Profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnui, kuris yra Profesinės sąjungos renkamojo organo narys.

14. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

15. Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis, ginant savo narių interesus reglamentuoja Profesinių sąjungų įstatymas, kurio 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo. Nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą tarptautiniuose teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo galimo administracijos neteisėto poveikio dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose.

Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūno veikos, už kurią vidaus reikalų įstaigos vadovas yra numatęs skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (pvz., ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui ir pan.) ir aiškiai išdėstyti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui.

Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti profesinės sąjungos nariui tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-170/2004; išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-368/2012; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2819/2012; 2017 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2861-438/2017).

17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

18. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismas tokio pobūdžio bylose neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste Profesinėje sąjungoje, todėl dėl J. Ž. atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo procedūrų, šio pareigūno kaltės bei jam parinktos nuobaudos rūšies šioje byloje nepasisako.

19. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad Profesinės sąjungos nariai persekiojami ir kad tokiu būdu Departamentas bando daryti įtaką Profesinės sąjungos veiklai. Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad Profesinė sąjunga tokius teiginius privalo įrodyti pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti apelianto teiginiai neįrodyti. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad nėra duomenų, jog tarnybinę nuobaudą pareigūnui ketinama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Atsakovas, įvertinęs pareigūnui inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, nenustatė ir nenurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pareigūnui yra kaip nors susijęs su jo naryste ar veikla Profesinėje sąjungoje. Bendro pobūdžio teiginiai, jog pareigūnas dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje, gina pareigūnų teises, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog dėl tokio pareigūno veiksmų atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jo veikla Profesinėje sąjungoje. Šios išvados niekaip nepaneigia ir apelianto teiginiai, kad pareigūnams, kurie nėra Profesinės sąjungos nariai, nuobaudos nėra skiriamos, nes šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Be to, Profesinės sąjungos argumentai, siejami su 2014 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 1P-616 ir dėl pareigūnės, kuri nėra Profesinės sąjungos narė, veiklos nepradėtos tarnybinio nusižengimo procedūros, neturi jokio ryšio su J. Ž. naryste ir (ar) veikla Profesinėje sąjungoje bei savaime nėra pakankami spręsti dėl dvigubų tarnybinės atsakomybės standartų taikymo Departamente, juolab, kad nuo minėtų įvykių praėjo keleri metai.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, individualios nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Departamentas įrodė, jog Profesinės sąjungos Rašte išreikštas nesutikimas iš esmės pažeidžia jo interesus, t. y. kad Profesinės sąjungos neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnui trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, Profesinei sąjungai nepriklausančių, muitinės pareigūnų atžvilgiu. Neteisėtas Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymas duoti sutikimą skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą pažeidžia muitinės institucijų interesus, kliudo įstaigos vadovui užtikrinti nepriekaištingą Lietuvos muitinės veiklą, užtikrinti viešąjį interesą – piliečių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, taip pat kad muitinės pareigūnas laikytųsi vidinių muitinės taisyklių.

21. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Profesinės sąjungos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė