2019-05-29 Nr. AB-12112-3-61-3-00995-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-334-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00995-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. S. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2019 m. vasario 19 d. atsakymus Nr. 2S-791 ir Nr. 2S-805, kuriais buvo išnagrinėti pareiškėjo skundai dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) direktoriaus 2019 m. sausio 10 d. rašto Nr. 17/01-60 ir 2019 m. sausio 21 d. nutarimo Nr. 25/04-96, ir priteisti 1 500 Eur neturtinę žalą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi pareiškėjo V. S. skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. sausio 10 d. raštu Nr. 17/01-60 ir 2019 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 25/04-96, taip pat ikiteismine tvarka išnagrinėjusio pareiškėjo skundus Kalėjimų departamento 2019 m. vasario 19 d. atsakymais Nr. 2S-791 ir Nr. 2S-805 bei iš to kildina prašomą priteisti neturtinę žalą. Pareiškėjas atsakovo Lietuvos valstybės atstovu įvardijo Kalėjimų departamentą, kuris ikiteismine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skundus dėl Šiaulių TI priimtų aktų, tačiau, teismo vertinimu, atsakovo atstovu turėjo nurodyti Šiaulių TI ir Lietuvos valstybę, atstovaujamą Šiaulių TI, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Kalėjimų departamentą. Atsižvelgęs į tai, kad skundo dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su Šiaulių TI veiksmais, nagrinėjimas priskirtinas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 5 dalimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir išaiškino pareiškėjui, kad jis su skundu turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

III. Pareiškėjas V. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį ir jo skundą priimti.

Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neišanalizavo visų jo skundo argumentų. Pažymi, jog pagal teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą (toliau – ir BVK)) Kalėjimų departamento sprendimai skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Apskundimo tvarka buvo nurodyta ir Kalėjimų departamento sprendime. Pareiškėjas nesutinka, kad teismas vyktų Šiauliuose, nes jo skundas yra dėl Kalėjimų departamento sprendimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties, kurie teismas atsisakė priimti pareiškėjo V. S. skundą dėl to, kad pareiškėjo keliamas ginčas yra teismingas kitam administraciniam teismui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą nustatęs, kad skundas paduotas pažeidžiant teritorinio administracinių bylų teismingumo taisykles.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir pabrėžia, kad atsakovu šioje byloje yra Kalėjimų departamentas, o ne Šiaulių TI.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti.Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (lot. – įskaitant) pateikti skundą laikantis teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-552-708/2013; 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-125-525/2017).

Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas atsakovu nurodė Kalėjimų departamentą. Pareiškėjas skunde prašo panaikinti Kalėjimo departamento 2019 m. vasario 19 d. atsakymą Nr. 2S-791, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. sausio 10 d. rašto Nr. 17/01-60, taip pat Kalėjimų departamento 2019 m. vasario 19 d. atsakymą Nr. 2S-805, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 25/04-96 paskirtos nuobaudos.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui, o pagal 2 dalį – šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. BVK 183 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Iš ginčijamų Kalėjimų departamento atsakymų matyti, kad jais atsakoma į pareiškėjo 2019 m. vasario 4 d. ir 2019 m. sausio 25 d. skundus, kuriais apskųsti Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. sausio 10 d. raštas ir 2019 m. sausio 21 d. nutarimas. Vadinasi, ginčijami Kalėjimų departamento atsakymai buvo priimti BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde iš esmės ginčijo Kalėjimų departamento veiksmus nagrinėjant jo skundus dėl Šiaulių TI direktoriaus sprendimų bei šio nagrinėjimo metu padarytas išvadas, t. y. nesutiko su Kalėjimų departamento, kaip ginčą tarp pareiškėjo ir Šiaulių TI nagrinėjusios institucijos, sprendimais. ABTĮ 46 straipsnio 2 dalyje atsakovas yra apibrėžiamas kaip viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kad Šiaulių TI neišdavė pareiškėjui minkštojo inventoriaus ir nepagrįstai paskyrė nuobaudą dėl pareigūnų nurodymo nevykdymo. Pareiškėjas nesutiko su Kalėjimų departamento atsakymais nagrinėjant pareiškėjo skundus ir galutiniu jų rezultatu. Taigi šioje administracinėje byloje atsakovu turėtų būti Šiaulių TI, o Kalėjimų departamentas pripažintinas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Kalėjimų departamento veiksmai nagrinėjant pareiškėjo skundus bus įvertinti sprendžiant dėl Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. sausio 10 d. ir 2019 m. sausio 21 d. sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovu šioje byloje laikytinas Šiaulių TI, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog ši byla yra teisminga Regionų apygardos administraciniam teismui.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Ši nutartis pareiškėjui neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą, skundą pateikiant Regionų apygardos administraciniam teismui pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teritorinio administracinių bylų teismingumo taisykles. Kartu su skundu pareiškėjas gali pateikti prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ABTĮ 30 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė