2026-01-07 Nr. AB-426-3-62-3-03339-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-2-968/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03339-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 9 d. sprendimo pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba).

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis neturtinę žalą patyrė dėl Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas) 12 būrio 1 patalpoje buvusio netinkamo apšvietimo nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d. Patalpoje šviestuvų paviršiai buvo nudažyti mėlynais ir raudonais dažais, todėl nebuvo užtikrinta tinkama dirbtinė apšvieta. Sutemus pareiškėjas negalėjo skaityti, rašyti, kokybiškai žiūrėti televizorių. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas 2023 m. spalio 6 d. kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (toliau – ir NVSC), kuris, 2023 m. spalio 27 d. atlikęs patikrinimą, nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 14 punkto pažeidimą. Į Kalėjimo administraciją prieš tai nesikreipė, nes ši pažeidimo nefiksavo nei prieš patikrinimą, nei po jo. Dėl šių aplinkybių pareiškėjui skaudėdavo galvą, raižydavo akis, išsivystė (duomenys neskelbtini), jis patyrė nepilnavertiškumo jausmą, t. y. neturtinę žalą, kurią vertina 3 000 Eur.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad Kalėjimas užtikrina HN 134:2015 14 punkte nustatytą gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias ar pačių nuteistųjų sudaužytas lemputes, jos nuolat keičiamos naujomis. Pasitaiko atvejų, kai nuteistieji savo gyvenamojoje patalpoje tyčia gadina Kalėjimo turtą, uždažydami šviestuvus įvairiais dažais (guašu ar kt.), specialiai pritemdydami dirbtinę šviesą. Kalėjimo 12 būrio 1 patalpoje po atlikto NVSC patikrinimo šviestuvas buvo nedelsiant ūkio būdu sutvarkytas, t. y. pakeistas nauju. Pareiškėjo minimas pažeidimas (šviestuvų nudažymas) nebuvo užfiksuotas nei prieš NVSC patikrinimą, nei po jo. Kalėjimo 12 būrio 1 patalpoje buvo fiksuojamas tik sienų išpaišymas. Pareiškėjas į Kalėjimo administraciją dėl netinkamo apšvietimo nesikreipė. Atsakovas neturi jokio tikslo nudažyti šviestuvų ir taip niokoti turtą, kurį pati kalinimo įstaigos administracija remontuoja, ir neturi duomenų, kad tokius veiksmus būtų atlikusi kalinimo įstaigos administracija. Pareiškėjo regėjimo pablogėjimas nėra susijęs su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis ir pareiškėjo nurodomais veiksniais.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Pareiškėjas iki pateikiant skundą teismui ginčo patalpoje buvo nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d. (Resocializacijos skyriaus 2023 m. gruodžio 7 d. pažyma).

5.2. Pareiškėjo 2023 m. spalio 6 d. skundas, teiktas NVSC, patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi dėl reikalavimų neatitinkančio apšvietimo 12 būrio 1 ir 3 patalpoje, tačiau skunde nenurodė, kad apšvietimas netinkamas dėl uždažytų šviestuvų.

5.3. Iš NVSC 2023 m. spalio 31 d. pažymos ir 2023 m. spalio 27 d. patikrinimo akto matyti, kad 2023 m. spalio 27 d. patikrinus Kalėjimo 12 būrio 1 patalpą buvo nustatyta, jog joje yra netinkama šviestuvų būklė (jie nudažyti, užtamsinti, tamsiai mėlynais ir raudonais dažais) ir tokiu būdu šioje patalpoje buvo konstatuotas HN 134:2015 14 punkto pažeidimas.

5.4. Byloje esantys Tarnybos pateikti duomenys (kamerų techninės apžiūros žurnalų kopijos) patvirtina, kad kasdieninių patikrinimų metu duomenų apie uždažytus šviestuvus 12 būrio 1 patalpoje neužfiksuota nei prieš NVSC 2023 m. spalio 27 d. patikrinimą, nei po jo, nors buvo fiksuojami kiti trūkumai (sugadintos spintelės, durų rankenos, išpaišytos sienos, lupasi dažai).

6. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2023 m. spalio 27 d. kamerų techninės apžiūros žurnale yra fiksuoti 12 būrio 1 patalpos trūkumai: „sugadintos spintelės, durų rankenos, išpaišytos sienos, lupasi dažai“, kurie buvo fiksuoti ir anksčiau, darė išvadą, kad pagrįstai galima manyti, jog uždažyti šviestuvai taip pat būtų pažymėti šiame žurnale, jeigu toks trūkumas objektyviai būtų buvęs dar nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d., kaip teigia pareiškėjas. Tačiau pareiškėjo nurodomas pažeidimas buvo užfiksuotas tik NVSC 2023 m. spalio 27 d. patikrinimo metu ir nėra užfiksuotas nuo 2023 m. spalio 28 d.

7. Teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad iki NVSC 2023 m. spalio 27 d. atlikto patikrinimo patalpoje, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, šviestuvų gaubtai buvo uždažyti, nes tai nėra konstatuota įkalinimo įstaigos kasdien atliekamų patikrinimų žurnale. Byloje esantis NVSC patikrinimo aktas patvirtina, kad apšvietos pažeidimas pareiškėjo kalinimo patalpoje buvo konstatuotas 2023 m. spalio 27 d. jau po Kalėjimo administracijos atlikto rytinio patikrinimo ir minėto žurnalo užpildymo. Vertindamas, ar nudažyti apšvietimo gaubtai pagrindžia atsakovo neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovas kiekvieną dieną tikrina nuteistųjų kameras ir nudažytų apšvietimo gaubtų faktas nebuvo fiksuotas, bei tai, kad NVSC nustačius apšvietos pažeidimą 12 būrio 1 kameroje, jis buvo pašalintas nedelsiant, nes kitą dieną, 2023 m. spalio 28 d., kamerų techninės apžiūros žurnale yra fiksuoti tie patys 12 būrio 1 patalpos trūkumai: „sugadintos spintelės, durų rankenos, išpaišytos sienos, lupasi dažai“, kurie buvo ir iki atsakovo atliekamo rytinio patikrinimo 2023 m. spalio 27 d. Teismas konstatavo, kad šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovas kasdien atlieka patikrinimo funkciją (rytais yra tikrinamos kameros ir joje esanti tiek nuteistųjų, tiek pačių kamerų būklė, viskas yra registruojama raštu patikrinimo žurnale), taip pat sužinojęs apie kamerose esančius trūkumus juos operatyviai šalina.

8. Teismas nustatė, kad aplinkybę, jog atsakovas ginčo metu turėjo atsarginius šviestuvus ir galėjo NVSC nustatytą trūkumą pašalinti nedelsiant, pagrindžia atsakovo pateikta 2023 m. spalio 3 d. sąskaita faktūra TLK Nr. 40366, iš kurios matyti, kad įkalinimo įstaiga pažeidimo nustatymo metu turėjo pakankamai atsarginių šviestuvų, kuriuos buvo įsigijusi to paties mėnesio pradžioje.

9. Teismas pažymėjo, kad byloje esanti Tarnybos turto valdymo skyriaus pažyma patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas, prieš pasikreipdamas į NVSC, nesikreipė į Turto valdymo skyrių dėl netinkamų šviestuvų pakeitimo. Teismas konstatavo, kad toks pareiškėjo elgesys neatitinka jo paaiškinimų, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. šviestuvai buvo uždažyti ir jis jautė nepatogumus ir neigiamą poveikį savo regėjimui dėl blogo apšvietimo, nes tai reiškia, kad pareiškėjas ilgą laiką nesiekė, jog kuo operatyviau būtų sutvarkytas apšvietimas ir tik 2023 m. spalio 6 d. skundu kreipėsi į NVSC. Be to, 2023 m. spalio 6 d. skunde NVSC pareiškėjas nurodė tik bendro pobūdžio priekaištą, jog apšvietimas 12 būrio 1-oje ir 3-oje patalpoje neatitinka reikalavimų, tačiau nenurodė, kad apšvietimas netinkamas dėl uždažytų žibintų. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad rašant šį skundą žibintai nebuvo uždažyti, todėl pareiškėjas to ir nenurodė savo skunde. Tai atitinka ir skundo NVSC surašymo dieną užpildyto 2023 m. spalio 6 d. kamerų techninės apžiūros žurnalo įrašą, kuriame yra fiksuoti tie patys 12 būrio 1 patalpos trūkumai: „sugadintos spintelės, durų rankenos, išpaišytos sienos, lupasi dažai“, tačiau nėra užfiksuota, kad apšvietimo žibintai būtų buvę uždažyti.

10. Pareiškėjo paaiškinimus dėl nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d. uždažytų apšvietimo žibintų 12 būrio 1 patalpoje teismas vertino kaip nepagrįstus jokiais kitais duomenimis, nes visi kiti įrodymai juos paneigia.

11. Teismas pažymėjo, kad nors pažeidimas dėl uždažytų žibintų ir buvo nustatytas 2023 m. spalio 27 d. NVSC atlikto patikrinimo metu, tačiau pareiškėjui dėl to kilusias pasekmes paneigia atsakovo operatyvus nustatyto pažeidimo šalinimas, kadangi netinkami šviestuvai nedelsiant buvo pakeisti, nes atsakovas turėjo jų pakankamai ir priežasties vengti pripažinti trūkumą ir jį šalinti neturėjo. Iš Kamerų techninės apžiūros žurnalo įrašų matyti, jog kamerose esančius trūkumus pareigūnai fiksuodavo kasdien, todėl, teismo vertinimu, nėra jokio logiško paaiškinimo, kodėl pareiškėjo nurodomas žibintų uždažymas būtų kuo nors išskirtinis ir kitoks nei kiti fiksuoti (pvz., dažais išteptos sienos, sugedusi ventiliacija ir pan.) ir administracijai reikėtų jį slėpti, jo nefiksuoti.

12. Byloje esantys pareiškėjo sveikatos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) yra nustatyta dar prieš konstatuotą dirbtinės apšvietos pažeidimą, todėl jos atsiradimą susieti su nustatytu pažeidimu nėra jokio pagrindo. Be to, pažeidimas buvo pašalintas nedelsiant, tą pačią dieną, todėl jokių pasekmių pareiškėjo sveikatai sukelti negalėjo.

13. Resocializacijos skyriaus pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl patirtų neigiamų išgyvenimų, kuriuos jam galėjo sukelti netinkamas apšvietimas, nesikreipė. Pareiškėjo į bylą pateikta pažyma, kurioje nurodyta, kad jis ginčo laikotarpiu lankėsi pas psichologus, nesusijusi su jo skunde nurodytais patirtais nepatogumais. Vien tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas turėjo psichologinių sunkumų ir kreipėsi į specialistus, automatiškai nepagrindžia, kad jie susiję su 2023 m. spalio 27 d. nustatytu apšvietimo trūkumu dėl uždažytų žibintų.

14. Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą teismas neturėjo pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, nes kameros trūkumus Kalėjimo administracija fiksuoja kasdien, o pareiškėjo kameroje nustatytas trūkumas dėl nudažytų šviestuvų gaubtų buvo pašalintas nedelsiant. Vien pažeidimo nustatymas automatiškai nesuponuoja neteisėtų atsakovo veiksmų egzistavimo, jeigu Kalėjimo administracija adekvačiai ir operatyviai trūkumus šalina. Įkalinimo įstaigoje (kaip ir bet kur) gali nutikti taip, kad daiktai gali sugesti ar būti sugadinti ir nebeveikti, tačiau kas kartą nustačius pažeidimą konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus ir žalos padarymo faktą, neįvertinus aplinkybių dėl pažeidimo pašalinimo, būtų nepagrįsta, neproporcinga ir neteisinga. Įkalinimo įstaigose yra pareigūnai, į kuriuos esant nepatogumams ar daiktų sugedimams nuteistasis gali kreiptis, todėl tik Kalėjimo administracijai atsisakius pašalinti daiktų trūkumus ar gedimus ar vilkinant pažeidimų šalinimą būtų galima konstatuoti įkalinimo įstaigos pareigūnų neteisėtus veiksmus bei spręsti dėl galimos neturtinės žalos nuteistajam atsiradimo. Tačiau šiuo atveju, nustatęs, kad atsakovas tinkamai vykdė kontrolės ir priežiūros funkciją (kasdien patikrinimų metu fiksuodavo kamerose esančius trūkumus), o gavęs duomenų apie atsiradusį kameroje apšvietos pažeidimą jį nedelsiant išsprendė (pakeitė netinkamus šviestuvus naujais), teismas neturėjo pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir konstatuoti pareiškėjui neturtinės žalos atsiradimą šiuo aspektu.

15. Teismas darė išvadą, kad atsakovo atstovo veiksmuose pareiškėjo atžvilgiu nėra vienos iš būtinosios civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, teismas plačiau nepasisakė dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes nenustačius neteisėtų veiksmų tokių sąlygų vertinimas nesudaro pagrindo priteisti neturtinę žalą.

III. 16. Pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

17. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Tarnybos pateikti duomenys (kamerų techninės apžiūros žurnalų kopijos) nors formaliai ir patvirtina, kad kasdieninių patikrinimų metu duomenų apie uždažytus šviestuvus 12 būrio 1 patalpoje neužfiksuota, tačiau pareigūnai šio pažeidimo niekada nefiksavo, nors buvo fiksuojami kiti trūkumai (sugadintos spintelės, durų rankenos, išpaišytos sienos, lupasi dažai).

17.2. Nors atsakovas kiekvieną dieną tikrina nuteistųjų kameras, tačiau apskaitos žurnalas vedamas formaliai. NVSC nustačius apšvietos pažeidimą 12 būrio 1 kameroje, pažeidimas nebuvo pašalintas nedelsiant. Tai, kad 2023 m. spalio 28 d. kamerų techninės apžiūros žurnale yra fiksuoti tie patys formalūs 12 būrio 1 patalpos trūkumai: „sugadintos spintelės, durų rankenos, išpaišytos sienos, lupasi dažai“, parodo, kad apskaita vedama formaliai, todėl remtis tokiais nepatikimais įrodymais yra netikslinga.

17.3. Pareiškėjas teismui nurodė, kad gavo informacijos iš vieno nuteistojo, kuris gyveno 12 būrio 1 patalpoje po to, kai pareiškėjas iš šios patalpos buvo perkeltas į 12 būrio 5 patalpą, kad po kelių dienų į šią patalpą atėjo darbuotojai ir pakeitė lempas bei jas nufotografavo. Pareiškėjas prašė teismo prireikus nustatyti nuteistuosius, gyvenančius 12 būrio 1 patalpoje, ir juos apklausti, tačiau teismas to nepadarė.

17.4. Pareiškėjas neturėjo duomenų, kada NVSC atvyks ir darys patikrinimą, be to, neturi specialiųjų žinių dirbti su elektra, neturėjo galimybės pasiekti lempų, neturėjo tinkamų priemonių šioms uždažyti.

17.5. Atsakovas savo argumentų nepagrindė jokias faktiniais įrodymais, klastojo medžiagą, siekdamas išvengti atsakomybės už nepašalintiną sistemingą pažeidimą.

17.6. Pareiškėjas, kreipdamasis į NVSC, neturi detalizuoti pažeidimų (nurodyti, kad šviestuvai buvo uždažyti).

17.7. Pareiškėjas kreipėsi dėl uždažytų šviestuvų į posto pareigūnus žodžiu, prašydamas juos pakeisti, tačiau į tai nebuvo atsižvelgiama. Pareiškėjas raštu nesikreipė, kadangi jam būtų pateiktas raštas, kurį reikėtų skųsti, mokėti žyminį mokestį.

17.8. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 2 d. lankėsi pas šeimos gydytoją dėl įvairių nusiskundimų. Po apžiūros, šeimos gydytojas preliminariai nustatė (duomenys neskelbtini), norėdamas išrašyti siuntimą pas oftalmologą, kuris diagnozę užfiksavo jau ginčo laikotarpiu, bet teismas nepagrįstai to nevertino. Teismas taip pat nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl kreipimosi į klinikinę psichologę, į kurią jis kreipėsi ne tik dėl kitų turimų bėdų, bet ir dėl patiriamų didelių nepatogumų gyvenant patalpoje, kurioje buvo nudažytų tamsiai mėlynais ir raudonais dažais šviestuvų paviršių, dėl ko nebuvo užtikrinta tinkama dirbtinė apšvieta, sutemus negalėdavo skaityti, rašyti, kokybiškai žiūrėti televizorių, skaudėdavo akis, suprastėjo regėjimas, ryte atsikėlus blogiau matydavo, reikėdavo įsižiūrėti, mirksėti tam, kad regėjimas atsistatytų. Toks sistemingas pažeidimas sudarė papildomas neigiamas dvasines ir fizines kančias.

18. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydamas, kad tikslinga atsižvelgti į analogišką bylą Nr. eTA-167-502/2025, tik priimti kitokio pobūdžio sprendimą, t. y., priteisti jo naudai prašomą patirtą neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

19. Pareiškėjas pateikė papildomą dokumentą – NVSC 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr.(2-22 4.80Mr)2-53910, prašydamas prijungti jį prie bylos.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tarnybos, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Tai, kad skundžiamas sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo jo panaikinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, patirtos dėl laikymo netinkamomis sąlygomis Kalėjimo 12 būrio 1 patalpoje nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d., atlyginimą ir procesines palūkanas.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

23. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 5 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos NVSC 2023 m. lapkričio 22 d. raštą Nr. (2-22 4.80 Mr)2-53910. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nepagrindė kodėl teikiamo įrodymo nepateikė anksčiau, be to, šiame NVSC rašte nurodyta, kad nebuvo vertinamos skundo aplinkybės dėl nepakankamo dirbtinio apšvietimo Kalėjimo 12 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 1. Atsižvelgdama į ABTĮ 142 straipsnio 3 dalies nuostatas, teisėjų kolegija nutaria nepridėti prie bylos ir nevertinti pareiškėjo pateikto naujo įrodymo.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Viešojo administravimo subjekto (jo darbuotojų) kaltė nėra viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų.

26. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1354-442/2018; 2020 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-725-1062/2020; 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-745-552/2025).

27. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1775-520/2024).

28. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).

29. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08); LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui (jo atstovui). Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje teigė, kad Kalėjimo 12 būrio 1 patalpoje šviestuvai buvo nudažyti tamsiai mėlynais ir raudonais dažais, todėl dirbtinis apšvietimas buvo nepakankamas. Atsakovas atsiliepime į skundą (atsakovo atstovai teismo posėdyje nedalyvavo) paaiškino, kad pasitaiko atvejų, kai nuteistieji savo gyvenamojoje patalpoje tyčia gadina Kalėjimo turtą, uždažydami šviestuvus įvairiais dažais (guašu ar kt.), siekdami pritemdyti dirbtinę šviesą. Taigi, tarp pareiškėjo ir atsakovo nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad tam tikru laikotarpiu Kalėjimo 12 būrio 1 patalpoje šviestuvai buvo nudažyti ir dėl to buvo sumažėjęs dirbtinis apšvietimas.

31. Pareiškėjas prie skundo pridėjo NVSC Kauno departamento 2023 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. (2-22 4.80 Mr)2-51475, kuriame nurodyta, kad NVSC, nagrinėdama V. K. skundą, atliko operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę nurodytose kalėjimų patalpose (įskaitant Kalėjimo 12 būrio (korpuso) kamerą Nr. 1 – dėl netinkamo apšvietimo). NVSC, be kita ko, nustatė, kad Kalėjimo 12 būrio 1 patalpoje dėl nudažytų tamsiai mėlynais ir raudonais dažais šviestuvų paviršių nebuvo galima identifikuoti elektros techninių įrenginių skleidžiamos šviesos bei dirbtinės apšvietos šaltinio, todėl konstatuotas HN 134:2015 14 punkto („Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx“) pažeidimas.

32. Atsakovas prie atsiliepimo į skundą pridėjo, be kita ko: nuotraukas (padarymo data nenurodyta), iš kurių matyti, kad patalpoje „12-1“ ant lubų įrengti du pailgi šviestuvai nebėra nudažyti ir kad patalpoje yra langas (natūrali apšvieta); Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. gruodžio 13 d. pažymą Nr. LV-58747, kurioje nurodyta, kad po NVSC patikrinimo šviestuvas buvo nedelsiant ūkio būdu sutvarkytas, pakeistas nauju, ir kad pareiškėjas nesikreipė į skyrių su skundais dėl 12 būrio 1 patalpos apšvietimo; Kamerų techninės apžiūros žurnalo lapus, užpildytus 2023 m. spalio 3–10 d., 22, 23 d. ir 25–28 d., kuriuose užfiksuoti 12 būrio patalpose nustatyti trūkumai, tarp jų 1 patalpoje – išpieštos sienos, lupasi dažai. Iš pateiktų duomenų matyti, kad, nors Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio specialistė 2023 m. spalio 27 d. atliko patikrinimą aptariamoje 12 būrio 1 patalpoje ir nustatė HN 134:2015 pažeidimą dėl nudažytų šviestuvų paviršių, toks pažeidimas 2023 m. spalio 27 d. ir anksčiau / vėliau nebuvo užfiksuotas Kamerų techninės apžiūros žurnale, t. y. pareigūnai nudažytų šviestuvų paviršių nevertino kaip trūkumo.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Kamerų techninės apžiūros žurnalas negali būti laikomas patikimu įrodymu, vertinant HN 134:2015 14 punkto reikalavimų laikymąsi, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kada Kalėjimo 12 būrio 1 patalpoje esantys šviestuvai buvo nudažyti ir kada jie buvo sutvarkyti (pakeisti naujais), ir kad šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka atsakovui (jo atstovui), nurodytas aplinkybes vertina pareiškėjo naudai ir konstatuoja, kad HN 134:2015 14 punkto pažeidimas tęsėsi per visą pareiškėjo nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d. (apie 3 mėn.).

34. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d. nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios aplinkybės pareiškėjui sukėlė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima laikyti nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintu draudimu (t. y. draudimu asmenį kankinti, žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgtis arba bausti tokiu būdu) ir įvertinti prašoma 3 000 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016; 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-187-602/2025).

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (apie 3 mėn. nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (be kita ko, patalpoje yra natūralus apšvietimas, pats pareiškėjas neteikė skundų dėl nepakankamo dirbtinio apšvietimo (nors pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, jog jis žodžiu skundėsi pareigūnams, šie teiginiai yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti įrodymais), byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo rega pablogėjo būtent dėl ginčo laikotarpiu neužtikrinto tinkamo dirbtinio apšvietimo (pareiškėjas skundėsi pablogėjusiu regėjimu 2023 m. rugpjūčio 2 d., t. y. dar prieš nustatytą dirbtinės apšvietos pažeidimą) ir kad netinkamos bausmės atlikimo sąlygos neigiamai paveikė jo psichinę būklę (pareiškėjo pateiktame viešosios įstaigos „Nacionalinio socialinės integracijos instituto“ programos „Visi skirtingi – visi lygūs“ 2023 m. spalio 10 d. rašte Nr. P171 nurodoma bendrai apie pareiškėjo psichinę sveikatą, apie netinkamas kalinimo sąlygas neužsimenama)), prieina prie išvados, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui.

38. Kadangi pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais yra netenkinamas, netenkinamas ir su juo susijęs reikalavimas priteisti metines palūkanas nuo neturtinės žalos atlyginimo sumos.

39. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėjo prie nepagrįstos išvados, kad šiuo atveju nenustatytos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ir pripažįstama, kad pareiškėjo teisė į tinkamą gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą (HN 134:2015 14 p.) buvo pažeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 9 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo V. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad, laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. gruodžio 5 d. atliekant bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 12 būrio 1 patalpoje, buvo pažeista pareiškėjo V. K. teisė į tinkamą gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis