A-502-2402-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-2402/2012

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00421-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovui Ričardui Bosui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. J. skundą atsakovams Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Z. J. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. VVT-50, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. SG-297 ir įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyrius, Skyrius) teikti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui teikimą dėl Z. J. šeimos išbraukimo iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos.

Skunde (b. l. 2-7) paaiškino, kad šis ginčas kilo išnagrinėjus Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. I-66-289/2011, kurioje Z. J. skundas tenkintas iš dalies ir Skyrius įpareigotas iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjo šeimos išbraukimo iš Skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos (toliau – ir Apskaita), teikiant teikimą savivaldybės administracijos direktoriui. Šį klausimą Vaiko teisių apsaugos skyrius išsprendė 2011 m. birželio 9 d. protokoliniu sprendimu Nr. VVT-50, t. y. atsisakė tenkinti prašymą. Taigi Vaiko teisių apsaugos skyrius priėmė individualų administracinį aktą, kuriuo užbaigė administracinę procedūrą, todėl pagrįstai byloje patrauktas atsakovu. Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. A1-212 (toliau – ir Aprašas), 14.7 punktas leidžia šeimą išbraukti iš apskaitos, jei vaikai yra atskirti dėl tėvų ligos ir nėra galimybės vaikams sugrįžti į šeimą. Pareiškėjo vaikai buvo atskirti ne dėl ligos. Atsakovas nurodė, jog nėra išnykusios įrašymo į apskaitą priežastys ir nukreipė į 14.2 punktą. Pagal Aprašo 14.2 punktą, šeimą galima išbraukti iš apskaitos, kai yra gautas raštiškas ir motyvuotas socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima, pasiūlymas dėl šeimos išbraukimo iš apskaitos, nes išnyko įrašymo į apskaitą priežastys. Šitas punktas nurodo, kada iš apskaitos galima išbraukti, tačiau atsakovas nagrinėjamu atveju pasielgė priešingai, atsisakė išbraukti iš Sąrašo. Pareiškėjo teigimu, Apraše nėra tokios nuostatos, kuria vadovaujantis būtų galima šeimą įrašyti į Apskaitą vien dėl to, kad vaikai atskirti nuo tėvo. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad neišnykusios aplinkybės, tačiau neaišku, kokios aplinkybės privalo išnykti. Negali išnykti aplinkybės, kurios nebuvo pagrindas ginčijamiems veiksmams atlikti. Z. J. šeima turi būti išbraukta iš Apskaitos pagal Aprašo 14.1 punktą. Pareiškėjas pažymėjo, kad išnaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimą ne teisme tvarką, nes įstatymai numato, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius priklauso savivaldybės administracijai ir jo sprendimai turi būti skundžiami savivaldybės administracijai.

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 66-71) paaiškino, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius, vykdydamas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-66-289/2011 pakartotinai apsvarstė Z. J. prašymą dėl jo šeimos išbraukimo iš Apskaitos. Skyrius, vadovaudamasis Aprašo 14.2, 14.7 punktais, atsižvelgdamas į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro, Skyriaus specialistų nuomonę bei rekomendacijas, į aplinkybę, kad situacija Z.

J. šeimoje nepasikeitė, vaikai nėra grąžinti, t. y. nėra išnykusios įrašymo į Apskaitą priežastys, vienbalsiai pritarė, kad šiuo metu nėra tikslinga rekomenduoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui Z. J. šeimą išbraukti iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 36 straipsnis nustato, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas nesikreipė į administracijos ginčų komisiją, o buvo gautas skundas dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus priimto protokolo, nes jis buvo nukreiptas administracijos direktoriui. Į šį skundą buvo atsakyta pagal Viešojo administravimo įstatyme numatytą tvarką. Atsakovo nuomone, tai patvirtina, jog buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą, nes Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliu – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrąjį vieno mėnesio apskundimo terminą.

Aprašo 13 punkte nurodyta, kad šeima išbraukiama iš Apskaitos direktoriaus įsakymu Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu. Taigi Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimas yra savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo sudedamoji dalis. Tik Vaiko teisių apsaugos skyriui davus teikimą, jo pagrindu galėtų būti priimtas administracijos direktoriaus įsakymas išbraukti šeimą iš Apskaitos. Pasak atsakovo, administracijos direktorius pats savo nuožiūra negali priimti tokio sprendimo ir teismas negalėtų įpareigoti administracijos direktoriaus priimti tokį sprendimą, nes direktorius vadovaujasi Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktais duomenimis, ir tik gavęs teigiamą Skyriaus teikimą galėtų išbraukti šeimą iš socialinės rizikos šeimų sąrašo.

Atsakovas Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė pareiškėjo reikalavimų netenkinti.

Atsiliepime (b. l. 61-65) papildomai paaiškino, kad Z. J. vaikai buvo atskirti ne dėl jo ligos, ne dėl vaikų ligos, o dėl kitų aplinkybių. Tuo metu pareiškėjas augino kitus nepilnamečius vaikus, dirbo ir negalėjo pasirūpinti savo naujagimiais dvyniais. Laikinoji globa jiems buvo nustatyta 2003 m., o nuolatinė globa – 2004 m. Vadovaujantis 2006 m. įsigaliojusiu Aprašu, Skyrius įrašė pareiškėjo šeimą į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Iš galiojančio teisinio reguliavimo matyti, kad iš Apskaitos šeima išbraukiama tuomet, kai teismas neterminuotai apriboja tėvų valdžią tėvams. Ginčo atveju tėvo valdžia nėra apribota, tačiau vaikai yra atskirti. Gi šeima išbraukiama, kai tėvams visiškai apribojama tėvų valdžia ir tuomet yra laikoma, kad vaikams nebėra galimybės grįžti į šeimą, nes vaikai gali būti įvaikinami. Pagal išbraukimo tvarką, šeimos, kai teismas nėra panaikinęs atskyrimo ar laikino apribojimo, negalima išbraukti, nes yra galimybė, kad specialistų darbas su šeima padės vaikams sugrįžti į šeimą, paskatins tėvus kreiptis į teismą dėl atskyrimo panaikinimo.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 7 d. sprendimu tenkino pareiškėjo Z. J. skundą iš dalies – panaikino Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. VVT-50 ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. SG-297, ir įpareigojo Skyrių iš naujo išnagrinėti ir spręsti klausimą dėl teikimo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl pareiškėjo Z. J. šeimos išbraukimo iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos (b. l. 137-145).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 patvirtinto Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo 75 punktu, padarė išvadą, kad pareiškėjas pasirinko tinkamą savo teisių gynybos modelį, skundą teismui pateikė nepraleidęs ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje numatyto 20 dienų termino. Susipažinęs su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 7 d.

įsakymo Nr. A-199, kuriuo pareiškėjo šeima buvo įrašyta į Apskaitą, ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2007 m. sausio 31 d. teikimo Nr. VVT-11 (A) turiniu, teismas nenustatė jokių Z. J. šeimos įrašymo į Apskaitą priežasčių, todėl sprendė, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. posėdyje išsakyta pozicija, jog nėra išnykusios įrašymo į Apskaitą priežastys (Apskaitos 14.2 p.), teisiškai ir faktiškai nepagrįsta. Pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (toliau – ir Socialinių paslaugų įstatymas) 2 straipsnio 8 dalį, socialinės rizikos šeima – tai šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui.

Socialinės rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba). Taigi, teismo vertinimu, įtraukimas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą galimas nustačius bent vieną iš pirmiau minėtų socialinės rizikos veiksnių, dėl kurių iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui, o išbraukimas iš tokios apskaitos yra galimas tokiems socialinės rizikos veiksniams išnykus. Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė patvirtino, kad gyvenimo sąlygos Z.

J. šeimoje visuomet buvo tinkamos. Teismas pažymėjo, kad priimant Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. A-199 dvyniams Dominykui ir Kornelijai galiojo ne laikinoji, o nuolatinė globa (Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas). Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo Z. J. šeimos neišbraukti iš Apskaitos. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta priežasčių, dėl kurių nebūtų galima rekomenduoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui Z.

J. šeimą išbraukti iš Apskaitos. Be to, skundžiami atsakovų sprendimai panaikinti kaip neatitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamų reikalavimų.

III. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 147-152).

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Šiaulių miesto savivaldybės administracija nėra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Todėl pareiškėjas, nesutikdamas su administracinės procedūros sprendimu, privalėjo iš karto kreiptis į administracinių ginčų komisiją arba administracinį teismą. Skundą teismui jis padavė praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

2. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. liepos 18 d. raštu pareiškėjui buvo pateiktas išsamus, pagrįstas teisės aktais ir motyvais, atsakymas, išaiškinta jo apskundimo tvarka, todėl nėra pagrindo konstatuoti Viešojo administravimo įstatymo pažeidimų.

3. Institucija, kuri priimta sprendimus dėl Apskaitos tvarkymo (šeimų įrašymo ir išbraukimo) yra Vaiko teisių apsaugos tarnyba (skyrius), nes pagal Aprašo 5 punktą, šeima įrašoma į apskaitą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, tačiau jam yra būtinas Vaiko teisių apsaugos tarnybos (skyriaus) teikimas.

4. Aplinkybės, dėl kurių pareiškėjo šeima buvo įrašyta Apskaitą, nepasikeitė – dvyniai pareiškėjui nėra grąžinti, jie globojami kitoje šeimoje. Todėl tik pareiškėjui grąžinus vaikus, atsirastų pagrindas atlikti prašomus veiksmus.

Pareiškėjas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės pakartoja savo skundo pirmosios instancijos teismui motyvus (b. l. 156-158). Taip pat Z. J. prašymo priteisti 3 520 Lt teismo išlaidų atlyginimą (b. l. 159-162).

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime palaiko Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir prašo jį tenkinti tais pačiais pagrindais (b. l. 163-167).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies.

Tikrinamoje byloje vyksta ginčas dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. SG-297, kuriuo pakartotinai netenkintas 2010 m. gruodžio 3 d. gautas Z. J. prašymas išbraukti jo šeimą iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo 13 punktas nustato, kad šeima išbraukiama iš apskaitos direktoriaus įsakymu Vaiko teisių apsaugos tarnybos (skyriaus) teikimu. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011 m. birželio 9 d. posėdžio protokolo Nr. VVT-50 matyti, kad atsisakydamas duoti administracijos direktoriui privalomą teikimą Skyrius nagrinėjamu atveju rėmėsi Aprašo 14.2 punktu, jog neišnyko pareiškėjo įrašymo į apskaitą priežastys. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktinius ir teisinius aspektus, kurie Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui sudarė pagrindą 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. A-199 įtraukti Z. J. šeimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Vadovaujantis bylai aktualiu teisiniu reguliavimu šeima įrašoma į Apskaitą, jei paaiškėjusios Aprašo 6 punkte numatytos aplinkybės leidžia savivaldybės administravimo subjektui daryti pagrįstą išvadą apie vaiko teisių ir interesų pažeidimus šeimoje (Aprašo 8 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1801/2008 pripažino, kad vietos savivaldos vykdomosios institucijos ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos veikla įgyvendinant savivaldybės teritorijoje įstatymus vaiko teisių apsaugos klausimais yra viešasis administravimas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą yra individualus administracinis aktas (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis, ABTĮ 2 straipsnio 14 dalis) ir turi atitikti individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).

Šiaulių apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-66-289/2011 duomenimis nustatyta, kad Skyriaus 2007 m. sausio 31 d. posėdyje buvo vienbalsiai nutarta rekomenduoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui įrašyti šeimas į Apskaitą pagal šio Skyriaus specialistų pateiktus sąrašus (protokolas Nr. VVT-11(A)) (b. l. 19-20). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Skyriaus 2007 m. sausio 31 d. protokolinį sprendimą Nr. VVT-11(A) ir vadovaudamasis Aprašo 5 punktu, apibrėžiančiu jo kompetenciją minėtoje srityje, 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. A-199 patvirtino Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, įrašytų į Vaiko teisių apsaugos skyriaus apskaitą, sąrašą, kurio Nr. 51 nurodytas Z. J. (b. l. 17, 18).

Taigi, kaip matyti, aptarti administracinės procedūros sprendimai (tiek tarpinis Skyriaus teikimas, tiek baigiamasis administracinis aktas – direktoriaus 2007 m. vasario 7 d. įsakymas Nr. A-199) yra visiškai nemotyvuoti (jų faktinis pagrindas ir individuali argumentacija nėra viešai paskelbti), o šeimos aplankymo aktas į bylą apskritai nepateiktas, todėl teisėjų kolegija negali numanyti, kokios objektyvios priežastys lėmė Z. J. šeimos įrašymą į Apskaitą, ir šiuo požiūriu spręsti, ar per 2010–2011 m. laikotarpį 2007 m. vasarį buvusi padėtis iš esmės pasikeitė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo išvada, jog Skyrius neteisėtai atsisakė inicijuoti Z. J. šeimos išbraukimą iš Apskaitos, remdamasis tuo, kad neatsirado naujų juridinių faktų, lemiančių Z. J. šeimai suteikto teisinio statuso panaikinimą, yra teisinga ir pagrįsta. Taip pat teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pareiškėjas netinkamai pasinaudojo teise į teisminę gynybą. Vadovaujantis Aprašo 5 ir 13 punkto nuostatomis, individualus administracinis aktas, kuriuo nusprendžiama įrašyti šeimą į Apskaitą ar išbraukti iš Apskaitos, t. y. išreiškiamas teisės normų taikymo rezultatas dėl konkretaus subjekto ir darantis įtaką šio subjekto teisėms ir pareigoms, yra savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas. Todėl pareiškėjas, gavęs neigiamą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. SG-297, ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais jį apskundė administraciniam teismui, be kita ko, prašydamas įvertinti Skyriaus 2011 m. birželio 9 d. pareikštą poziciją ginčo klausimu.

Dėl paminėto Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo <...>. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Kadangi nagrinėjamu atveju paliekamas galioti pareiškėjui palankus Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimas, kuriuo patenkinta 85 proc. skundo reikalavimų, pareiškėjas įgyja teisę prašyti atlyginti jo realiai patirtas teismo išlaidas (be kita ko, atstovavimo išlaidas).

Pagal ABTĮ 45 straipsnio nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz.: nutartys bylose Nr. A502-280/2009, A261-689/2009, AS822-562/2010), proceso šalių išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja ir apeliacine instancija, priteisimo klausimą atskirai sprendžia konkretus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Todėl teisėjų kolegija šioje nutartyje pasisako tik dėl tos pareiškėjo prašymo dalies, kuri susijusi su apeliaciniu procesu.

Kartu su prašymu pateikti įrodymai patvirtina, kad už atsiliepimo į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą surašymą pareiškėjas sumokėjo advokato padėjėjui 800 Lt (b. l. 156-158, 160, 162a), todėl remiantis Rekomendacijų 5 ir 8.11 punktu jam priteistina 680 Lt (800 x 0,85) atstovavimo išlaidų suma.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareiškėjo Z. J. naudai 680 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt litų) atstovavimo išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Kitoje dalyje Z. J. prašymą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė