fa140eef-aed2-4506-aa7e-217b51476301 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja J                                                                                Civilinė byla Nr. 2S-551-265/2017                                                                             Proceso Nr. 2-06-3-16437-2016-1                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: (S) (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas A.

Ž., apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo antstolio A. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo antstolio A. S. praÅ¡ymÄ dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuotieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl Å¡alies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/03193. Nurodė, kad vykdo vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0010/12/03193 dėl 176,98 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės L. K. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „4finance“ naudai pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo iÅ¡duotÄ 2012-08-28 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-7430-777/2012. Prašė teismo spręsti klausimÄ dėl skolininkės vykdymo procese pakeitimo, nes Duomenys neskelbtini skolininkė L.

K. mirė.                         II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKlaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmetė.Teismas nustatė, kad skolininkė L. K. Duomenys neskelbtini mirė, todėl Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikÅ¡ti baigėsi Duomenys neskelbtini. Pažymėjo, kad iÅ¡ieÅ¡kotoja UAB „4finance“ įstatymo nustatytu terminu apie turimÄ reikalavimÄ palikimÄ perėmusiai valstybei nepranešė.

Nurodė, kad nėra duomenų, jog kreditorė bÅ«tų pasikreipusi į teismÄ dėl CK 5.63 straipsnyje numatyto trijų mėnesių termino pratęsimo, todėl pareiÅ¡kėjo antstolio A. S. praÅ¡ymÄ dėl Å¡alies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/03193 atmetė.III. Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėjas atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl Å¡alies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/03193 patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Antstolis po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, t. y. Duomenys neskelbtini, ir iki skolininkės (palikėjos) L. K. mirties (Duomenys neskelbtini) taikė skolininkės sÄ skaitose esančių piniginių lėšų areÅ¡tÄ . Antstoliui taikius skolininkės piniginių lėšų areÅ¡tÄ , Antstolių informacinėje sistemoje nuo Duomenys neskelbtini buvo iÅ¡vieÅ¡inta informacija apie skolininkės L. K. banko sÄ skaitose esančių piniginiu lėšų areÅ¡tÄ ir jų atžvilgiu atliekamus vykdomuosius veiksmus.

Valstybės įmonės Turto banko darbuotojai, kurie organizuoja ir vykdo elektroninius aukcionus, yra Antstolių sistemos naudotojai, todėl informacija, esanti Antstolių informacinėje sistemoje, jiems yra prieinama. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas tinkamus įpėdinio informavimo apie palikėjo skolas bÅ«dus, nėra nurodęs, kad skolininko kito turto, pvz. skolininko sÄ skaitose esančių piniginių lėšų areÅ¡tas, iÅ¡vieÅ¡intas Antstolių informacinėje sistemoje, nėra tinkamas įpėdinio informavimo apie kreditorinius reikalavimus bÅ«das.

Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas netenkintinas Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas teisių perėmimo vykdymo procese klausimas. Ginčo byloje dėl palikimo priėmimo fakto nekilo, todėl, siekiant įvertinti, ar galimas teisių perėmimas, bÅ«tina nustatyti teisingam Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingÄ aplinkybę, ar palikėjos skola perėjo valstybei. IÅ¡ vykdomosios bylos Nr. 0010/12/03193 medžiagos nustatyta, kad antstolis A.

S. vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo iÅ¡duotÄ 2012-08-28 vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-7430-777/2012 dėl 176,98 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės L. K. UAB „4finance“ naudai (v. b. l. 3). Gyventojų registro tarnybos duomenimis skolininkė L. K. Duomenys neskelbtini mirė (v. b. l. 36). IÅ¡ testamentų registro iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad skolininkės L. K. palikimÄ Duomenys neskelbtini priėmė Lietuvos Respublika, praÅ¡ymÄ perduoti palikimÄ valstybei pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija ( b. l. 3).

Antstolis A. S. pateikė praÅ¡ymÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismui ir prašė pakeisti skolininkę vykdymo procese nustatant, kad skolininkė vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/03193 yra mirusio fizinio asmens turto paveldėtoja Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas įžanginėje nutarties dalyje nurodo, kad suinteresuotÄ asmenį Lietuvos RespublikÄ atstovauja Valstybės įmonė Turto bankas.

CK 5.62 str. nurodyta, jog paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymÄ , nei pagal testamentÄ , nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iÅ¡ visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Pagal CK 5.62 str. 3 d. valstybė atsako už palikėjo skolas nevirÅ¡ydama jai perėjusio turto tikrosios vertės.Valstybės paveldėto turto apskaitymÄ ir realizavimÄ reglamentuoja BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259 (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) pakeitė minėtų taisyklių nuostatas, reglamentuojančias valstybės paveldėto turto apskaitymÄ . Pagal minėtų taisyklių 43 punktÄ , kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigÅ«nai) privalo informuoti atitinkamÄ mokesčių inspekcijÄ (pagal turto buvimo vietÄ ) apie numatomÄ palikimo perėjimÄ valstybei, jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (iÅ¡skyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietÄ ), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems Å¡is sklypas bÅ«tų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojÄ , jeigu paveldimas Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas.

Minėtų taisyklių 2 punktas nustato, jog Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas administruoja nekilnojamÄ jį turtÄ , o 105 punkte nurodyta, kad tik valstybei perduotinas nekilnojamasis turtas, taip pat valstybei perduotinos akcijos į mokesčių inspekcijos apskaitÄ neįtraukiami. Taigi, palikėjos L. K. paveldimÄ turtÄ sudaro kilnojamasis turtas, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruoja ne Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika yra atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto. Tais atvejais, kai skolininkas yra miręs, iÅ¡ieÅ¡kotojas yra laikomas palikėjo kreditoriumi.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R.

M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. B., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2012; nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, pasisakydamas apie CK 5.63 straipsnio tikslus, yra pabrėžęs, kad be minėtame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v.

D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009), turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. B., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2012). Palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J.

K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011).Apeliantas nurodė, kad nuo Duomenys neskelbtini duomenys apie vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0010/12/03193 yra paskelbti Antstolių informacinėje sistemoje, kurios naudotojai yra VÄ® Turto banko darbuotojai, todėl laikytina, jog nuo minėtos datos valstybei buvo iÅ¡vieÅ¡inta apie kreditorės reikalavimus palikėjos L. K. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu apelianto teiginiu, kadangi tai, jog valstybė yra siejama su minėtos informacinės sistemos sukÅ«rimu, jos tvarkymu bei valdymu, savaime nereiÅ¡kia, jog vykdomojo dokumento registravimas Antstolių informacinėje sistemoje ir joje esantys duomenys apie vykdomÄ jÄ bylÄ laikytini tinkamu ir CK 5.63 straipsnio esmę atitinkančiu pareiÅ¡kimu apie kreditoriaus reikalavimÄ .

Pažymėtina, kad Å¡ios nutarties 12 p. apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad suinteresuotÄ asmenį Lietuvos RespublikÄ atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurios darbuotojai nėra Antstolių informacinės sistemos naudotojai. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 1R-223 „Dėl Teisingumo ministro 2002-12-30 įsakymo Nr. 400 „Dėl antstolių vieÅ¡o konkurso komisijos nuostatų, antstolių vieÅ¡o konkurso tvarkos apraÅ¡o, antstolių veiklos tikrinimo tvarkos apraÅ¡o, antstolių informacinės sistemos nuostatų, antstolių atestavimo komisijos nuostatų ir antstolių atestavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Antstolių informacinės sistemos nuostatų (2015-08-08 redakcijos) 11.6 p. nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra Antstolių informacinės sistemos duomenų teikėja, kuri teikia Mokesčių mokėtojų registro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos integruotos mokesčių informacinės sistemos duomenis.

Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai nėra prieinama informacija apie duomenis, esančius Antstolių informacinėje sistemoje, ir informacija Antstolių informacinėje sistemoje negali bÅ«ti laikoma pagrindu konstatuoti, jog kreditoriaus pareiga, numatyta CK 5.63 straipsnyje, buvo atlikta.Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime įtvirtino teismo precedentÄ , kaip teisės Å¡altinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiÅ¡kia, kad taikydami ir aiÅ¡kindami įstatymus teismai privalo atsižvelgti ne tik į aukÅ¡tesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiÅ¡kose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktikÄ .

AnalogiÅ¡kos pozicijos, jog Antstolių informacinėje sistemoje esantys duomenys apie vykdomÄ jÄ bylÄ nelaikytini tinkamu, CK 5.63 straipsnio esmę atitinkančiu pareiÅ¡kimu apie kreditoriaus reikalavimÄ Ä¯vykdymu laikosi ir Vilniaus apygardos teismas (2016 m. gegužės 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2S-546-560/2015).Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iÅ¡ palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas pratęsti šį terminÄ , o teismas turi tokį praÅ¡ymÄ nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumÄ , taip pat padarinius, atsirandančius palikimÄ priėmusiam įpėdiniui, jei terminas bÅ«tų pratęstas.

Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimÄ reikalavimo teisę iÅ¡ palikėjo turto, teisme turi bÅ«ti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014).Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ieÅ¡kotoja UAB „4finance“ įstatymo nustatytu terminu apie turimÄ reikalavimÄ palikimÄ perėmusiai valstybei nepranešė.

Taip pat nėra duomenų, kad kreditorė bÅ«tų kreipusis į teismÄ dėl CK 5.63 straipsnyje numatyto trijų mėnesių termino pratęsimo, todėl remiantis nustatytomis aplinkybėmis darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjo antstolio A. S. praÅ¡ymÄ dėl Å¡alies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0010/12/03193 atmetė teisėtai ir pagrįstai, atskirajame skunde iÅ¡dėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p).        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas n u t a r i a:

         Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                            A. Ž.