fa1367f2-3e04-485a-af9c-65cb7de3d6dc · Å iaulių apygardos teismas

?BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-61-354/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29230-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.13; 1.2.14.4.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 29 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorėms Eglei Veliulienei, Laimutei Martinavičienei, gynėjams advokatams Valdui Kairiui, M.

J., kaltinamiesiems D. A., G. Å ., nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A. S., jo atstovei advokatei Vidai Povilaitienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, teistas: 1) 2005-10-24 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį; 2) 2005-02-07 Kauno apygardos teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ ; 3) 2008-02-08 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį; 4) 2012-07-02 Jungtinės Karalystės Newry KarÅ«nos teismo už išžaginimÄ ir užpuolimÄ ; 5) 2014-12-15 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 3 dalį; 7) 2014-12-30 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį; 8) 2015-01-28 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo pagal BK 242 straipsnį; 8) 2018-06-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį areÅ¡tu 40 parų, be to, teistas užsienyje, bausmę atlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, ir G.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, teistas: 1) 2012-05-22 Å iaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 m.; 2) 2017-04-03 Å iaulių apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 18 MGL (677,88 Eur) bauda; 3) 2020-08-13 Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, kuri buvo subendrinta su 2017-04-03 Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintÄ 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikÄ neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui ir 531,08 Eur bauda, bausmės neatlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: Kaltinamieji D. A. ir G. Å . 2019 m. liepos 9 d., laikotarpiu nuo 16 val. iki 22 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini) aukÅ¡to bendro naudojimo koridoriaus balkone, bendrais tyčiniais veiksmais, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį A. S. perduoti jiems pinigus – 50 eurų, po to, panaudodami psichinę prievartÄ ir pasikėsindami panaudoti fizinį smurtÄ â€“ D.

A. paėmus nukentėjusįjį A. S. per juosmenį, o G. Å . – už kojų, pakėlė ir nešė nukentėjusįjį A. S., grasindami iÅ¡mesti jį pro 4 aukÅ¡to balkonÄ , D. A. iÅ¡ nukentėjusiojo reikalavo pinigų, sakydamas: „Arba duodi 50 eurų, arba tuoj tave iÅ¡mesim per balkonÄ â€œ, po to, kaimynui R. R. sutrukdžius bei nutraukus jų neteisėtus veiksmus, tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ , įėję į nukentėjusiojo A. S. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), D. A. kumščiu suduodant nukentėjusiajam tris smÅ«gius:

į deÅ¡inįjį Å¡onÄ , deÅ¡inę krÅ«tinės pusę bei veido sritį ir tokiu bÅ«du nukentėjusiajam A. S. sukeliant fizinį skausmÄ , neturėdami teisėto pagrindo iÅ¡ nukentėjusiojo reikalavo iki 2019 m. liepos 12 d. 16.30 val. perduoti jiems 200 eurų, po to D. A. nuo bute esančios spintelės pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ nukentėjusiajam A. S. priklausančius 7 eurus, ir Å¡ių neteisėtų veiksmų visuma D. A. ir G. Å . nukentėjusiajam A. S. sukėlė laikinÄ psichikos sutrikimÄ â€“ adaptacijos sutrikimÄ , kuris priskiriamas prie nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Ä®rodymai Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad tai buvo liepos 9 d., antradienis, liepos 7 d. nebuvo niekas pas nukentėjusįjį atėję, niekas nereikalavo iÅ¡ jo pinigų. Jis apie pietus nuėjo į (duomenys neskelbtini), nes ten anksčiau gyveno, yra ne vietinis, atvyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini), ten bute gyveno. Kai iÅ¡sikraustė, ten kartais apsilankydavo. TÄ dienÄ buvo kartu su G. Å . pas buvusį kaimynÄ A., gėrė alų. Ten ketvirtas aukÅ¡tas.

R. buvo užėjęs. A. turėjo iÅ¡vykti, todėl išėjo į koridorių, atsisėdo ant palangės. G. Å . ar kas kitas nuėjo nupirkti alaus. Atėjo A. S., jie jį vadino Č., pastarÄ jį kelis kartus yra matęs. Kadangi jie sėdėjo ant palangės, pasisiÅ«lė pas A. S. nueiti atsigerti alaus, nukentėjusysis neprieÅ¡taravo. Nuėjo pas A. S., buto nežino, ketvirtas aukÅ¡tas, gali bÅ«ti buto Nr. (duomenys neskelbtini), G. Å . nuėjo pirkti alaus, jis (D. A.) atsisėdo ant palangės. Buvo trise – jis, R.

R. ir A. S., po to grįžo G. Å .. Begeriant G. Å . su A. S. pradėjo kalbėtis apie pinigus, kad grÄ Å¾intų 500 litų. Kalbėjo, kad seni laikai buvo, kad Č. su kažkokia panele gyveno „bendrike“ ir paėmė pinigus. IÅ¡ pokalbio suprato, kad A. S. su kažkokia mergina buvo pavogęs pinigus iÅ¡ G. Å .. Jis įsiterpė į pokalbį, klausė Č., ar pastarasis pavogė pinigus, nukentėjusysis sakė, kad ne jis, o ta mergina. Klausė, ar visus pinigus iÅ¡leido, Č. atsakė, jog ne visus, bet iÅ¡leido juos kartu su mergina.

Jis pasakė, kad tada ir jis (nukentėjusysis) kaltas, kad kalbėtųsi tada. Po to jie pradėjo kalbėti apie invalidumÄ ir „išėjo tas pokalbis“, kad žmogus pro langÄ iÅ¡Å¡okęs visÄ gyvenimÄ liks invalidas, kad iÅ¡ invalido vagia pats bÅ«damas invalidas. Seniau G. Å . iÅ¡Å¡oko iÅ¡ penkto aukÅ¡to. Tai ir kalbėjo, kad reikalauja pinigų iÅ¡ invalido, pinigus vagia. Jie susitarė, kad pinigus grÄ Å¾ins penktadienį – liepos 12 d. Sakė, kad grÄ Å¾ins dalį pinigų – 200 eurų.

Ketvirtame aukÅ¡te balkono nėra, kodėl sako, kad per balkonÄ norėjo iÅ¡mesti. Nieko nėra reikalavęs iÅ¡ A. S., niekas pastarajam negrasino, jokio smurto prieÅ¡ jį nevartojo. Nežino, kodėl nukentėjusysis sako, kad pasÄ paėmė. Jam kažkada kaimynas A. paskambino, jis padėjo Č., nežino, kodėl nukentėjusysis jį Å¡meižia. Ä® butÄ buvo atėjusi R., dar buvo užėjusi N. Ž. ir K. B.. A. S. alaus nevartojo, nebuvo iÅ¡sigandęs ar sutrikęs. A. S. buto durys buvo atidarytos.

Jo santuoka nutraukta, turi kitÄ draugę. Medicininėje iÅ¡vadoje raÅ¡oma, kad nėra A. S. sužalojimų. R. R. liudijo girtas, kiti liudytojai nieko nematė. Nė vienas liudytojas neparodo, kad jie kÄ bÅ«tų nukentėjusiajam padarę. A. S. „neatkuria“ pagrindinių dalykų, o prisimena, kad seniau jį vežė į miÅ¡kÄ . Jie buvo liepos 9 d., o už dviejų dienų – liepos 11 d., jie buvo atėję ir sulaikyti, gerai pamena, nes tÄ dienÄ buvo atvykęs į „(duomenys neskelbtini)“, reikėjo nusiimti pinigų.

Nevertė A. S. perduoti jam 50 eurų balkone, nenešė jo iÅ¡mesti per balkonÄ , negrasino, smÅ«gių kumščiu jam nesudavė. Nereikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo 200 eurų, 7 eurų nepagrobė. Nepripažįsta, kad savo veiksmais sukėlė A. S. laikinÄ adaptacinį sutrikimÄ . Ä®vykis buvo liepos 9 d., o liepos 11 d. atvažiavo, nes turėjo susitikti su drauge, kuri gauna atlyginimÄ 11 dienÄ . Liepos 12 d. turėjo tikrintis sveikatÄ , norėjo įsidarbinti. Liepos 11 d. su G. Å . buvo parkelyje netoli „barako“ (duomenys neskelbtini), matė, kad atvažiavo policija.

Jis G. Å . pasakė eiti pažiÅ«rėti, kas ten vyksta. Nuėjo ir juos sulaikė. Buvo iÅ¡gėręs, bet ne visai girtas, viskÄ pamena, girtumas neturėjo įtakos jo veiksmams. Buvo prie balkono R., jis ir iÅ¡ kaimynų kažkas buvo atėjęs parÅ«kyti. G. Å . dar tuo tarpu buvo, po to nuėjo nupirkti porÄ bambalių alaus. IÅ¡ jų (G. Å . ir A. S.) pokalbio suprato, kad jie penktadienį tarėsi dėl pinigų grÄ Å¾inimo. Nematė pinigų nukentėjusiojo bute, nepaėmė 7 eurų iÅ¡ A.

S.. Nebuvo kambaryje jokio smurto, jokio konflikto. G. kaimynystėje gyveno, todėl kartu vaikščiojo. Jis (D. A.) tuo metu gyveno iÅ¡ draugės lėšų. Jo draugė irgi buvo atleista iÅ¡ darbo, po to įsidarbino. Anksčiau su nukentėjusiuoju konfliktų neturėjo, su pastaruoju yra susitikęs gal keturis kartus. Begeriant kažkas pasakojo, kad Č. pinigų reikia, kad jam nesumokėjo, dar A. paskambino, kad jį pusbroliai nori skriausti. Turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , nėra problemų susirasti darbÄ .

SÄ Å¾iningai planuoja užsidirbti, gyventi. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. Å . kaltu neprisipažino ir parodė, kad gerai nepamena, kuriÄ dienÄ buvo įvykis, ar liepos 9 d., ar 10 d. VienÄ kartÄ buvo nuėjęs ten, adresu: (duomenys neskelbtini), kai kitÄ kartÄ nuėjo, policija jį sulaikė. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tada geriau prisiminė. Pagarsinus kaltinamojo G. Å . parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 178–179, 185), kaltinamasis G. Å . parodė, jog buvo dienos metas, popietė, kartu su D.

A. nuėjo adresu: (duomenys neskelbtini), į butÄ pas vienÄ Å¾mogų, buvo ir asmuo, vardu R., kuris buvo D. A. pažįstamas ir buvo apklaustas teisme kaip liudytojas – R. Buto nepamena, kelintas aukÅ¡tas neskaičiavo, gali bÅ«ti trečias ar ketvirtas. Tame bute atsigėrė alaus, buto savininkas pasakė, kad reikės iÅ¡vykti į (duomenys neskelbtini), turėjo iÅ¡eiti. Tada visi išėjo į koridorių. Matė, kad A. S. atėjo į koridorių parÅ«kyti. Tada jis nuėjo į parduotuvę nupirkti du bambalius alaus, grįžo pas A.

S. į butÄ . Ten gėrė alų, po kiek laiko atėjo L. L.. Pakalbėjo, iÅ¡gėrė alų ir su D. A. nuėjo prie autobuso, grįžo namo. A. S. iÅ¡ jo buvo pavogęs 500 litų. Tai buvo seniai, kai gyveno (duomenys neskelbtini), bendrabutyje. Ä® policijÄ tada nesikreipė. Nukentėjusiajam pasakė, kad nors pusę sumos grÄ Å¾intų, negrasino. Nesakė sumos – 200 eurų, tyrėja taip parašė. A. S. žadėjo grÄ Å¾inti penktadienį, gali bÅ«ti 2019 m. liepos 12 d. Nežino, kodėl bÅ«tent penktadienį.

Niekas smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį nenaudojo, negrasino jo iÅ¡mesti pro balkonÄ . A. S. juos apkalba, gal dėl to, kad pinigus prašė grÄ Å¾inti. Jam yra iÅ¡kelta byla dėl poveikio liudytojui (A. S.), tyrimas nebaigtas, reikia iÅ¡sitirti melo detektoriumi. Neėmė 7 eurų iÅ¡ A. S., nematė pinigų, pas jį padėtų. Nežino, iÅ¡ kur atsirado parodymuose tokia suma – 200 eurų. Nenešė A. S. nei už kojų, nei už rankų. Tuo metu buvo iÅ¡gėręs, bet ne toks, kad „nedirbtų galva“, kad neprisimintų dėl girtumo.

Liepos 12 d. nenuėjo, nes jį sulaikė liepos 11 d. Liepos 11 d. ėjo į tÄ patį namÄ pas kitÄ asmenį, ne pas A. S., ir buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų. Niekas nebėgo, niekas nesislėpė, nesiprieÅ¡ino, Nepamena, prieÅ¡ kiek laiko A. S. paėmė iÅ¡ jo pinigus, dar litai buvo. Nesikreipė į policijÄ , manė, taip nukentėjusiojo papraÅ¡ys. Tada gėrė degtinės butelį adresu: (duomenys neskelbtini), buvo nukentėjusiojo draugė, du vaikai, jis išėjo, o grįžęs pasigedo pinigų.

Grįžus iÅ¡ parduotuvės buvo A. S. bute. Nenaudojo prieÅ¡ pastarÄ jį smurto. Nukentėjusiojo kaimynas R. liudijo bÅ«damas girtas. Pas A. S. buvo užėjusi R. draugė, trumpam buvo užėjęs L. L.. Nebuvo konflikto, kaimynai nieko nematė, negirdėjo. Niekas nerėkavo. Su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes yra nekaltas. Su A. S. iÅ¡ anksčiau yra pažįstami. IÅ¡ jo pinigus pavogė arba nukentėjusysis, arba pastarojo mergina. D. A. nežinojo, kad A. S. pavogė pinigų. D. A. nereikalavo iÅ¡ A. S. pinigų.

Jis nereikalavo iÅ¡ A. S. pinigų, tik pasakė, kad grÄ Å¾intų. Nematė, kad D. A. bÅ«tų paėmęs 7 eurus iÅ¡ A. S. buto. Nebuvo to, kad anksčiau bÅ«tų reikalavę iÅ¡ A. S. pinigų. Nebuvo tÄ dienÄ apsirÅ«kę, apsvaigę. Su D. A. ėjo pas A. S., nes jis pats pasiÅ«lė nueiti pas jį. Negrasino iÅ¡mesti A. S. per balkonÄ , nesitarė atimti pinigų, nereikalavo. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis G. Å . kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019 liepos mėnesį, trečiadienį, tikslios datos neprisimena, dienos metu, jis su draugu D.

A. nuėjo į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini)aukÅ¡te, pas D. A. draugÄ , ten gėrė alų. Po to atėjo R. ir kartu su jais gėrė. D. draugas turėjo iÅ¡eiti, todėl jis, D. A. ir R. persikėlė į 4 aukÅ¡to koridorių, ten toliau gėrė alų. Jiems begeriant atėjo A. S. parÅ«kyti. Neprisimena, ar A. S. pats pasiÅ«lė, ar jie patys jo prašė, kad Å¡is priimtų juos pas save į butÄ , nes nenorėjo gerti koridoriuje. PritrÅ«kus alaus, jis nuėjo į parduotuvę alaus nupirkti, o po to grįžo į butÄ pas A.

S.. Begeriant jis A. S. priminė, kad Å¡is su kažkokia mergina iÅ¡ jo buvo pavogęs 500 eurų, tačiau į policijÄ dėl to įvykio jis nebuvo kreipęsis. Jis paprašė, kad A. S. grÄ Å¾intų jam tuos pinigus, bent pusę sumos – 250 eurų. A. S. sutiko grÄ Å¾inti jam pinigus, sakė, kad 2019 m. liepos 12 d., penktadienį, grÄ Å¾ins pinigus, sakė, kad atiduos visus ir bus nebeskolingi vienas kitam. Jis A. S. nemušė, pastarajam negrasino iÅ¡mesti per balkonÄ , taip pat nematė, kad kas nors muÅ¡tų ar grasintų A.

S. (2 t., b. l. 178–179; 185). Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. S. parodė, kad iki įvykio nė vieno kaltinamojo nepažinojo. Buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini), buto numerio nepamena. Dėl sveikatos bÅ«klės nepamena, kokiame aukÅ¡te. Dienos, kada tai buvo, nepamena, bet pamena, kÄ jam padarė tie žmonės. Buvo namuose, kai išėjo į koridorių parÅ«kyti, ten buvo kaltinamieji D. A. ir G. Å .. D. A. jam pasakė, ar nori skristi per tÄ balkonÄ , sakė atneÅ¡ti 50 eurų, o jei ne, iÅ¡krenta per balkonÄ .

D. A. pasakė G. Å . paimti už kojų. Vienas paėmė jam už kojų, kitas už pažastų ir norėjo jį iÅ¡mesti per turėklus. Jau laikė netoli turėklų, kai kaimynas R. jį iÅ¡gelbėjo, pastarasis jį pagavo už pilvo, taip iÅ¡gelbėjo jį. Po to abu kaltinamieji ėjo pas jį į kambarį, atidarė langÄ , Å¡aukė ant visos gatvės. Tas žmogus (parodė į kaltinamÄ jį G. Å .) pasakė, kad ten, kur anksčiau jis (nukentėjusysis) gyveno, kur auklė saugojo jo vaikÄ , jam (G.

Å .) dingo 200 litų. Jie apkaltino jo auklę, jis žinojo, kad pastaroji nevogs, sakė jiems, kad neėmė nieko. Tada D. A. du ar tris kartus, gerai nepamena, jam sudavė į krÅ«tinės kairę pusę. Kai pastarasis jį trankė, klausė, kada jis gauna pinigų, jis pasakė, kad 12 dienÄ , tada pasakė, kad atvažiuos liepos 12 d. ir kad jis paduotų jam (kaltinamajam) pinigų, kiek sakė, nepamena. Jis bijojo kalbėti, norėjo sakyti, kad neduos pinigų, bet bijojo. Nenorėjo, kad jį trankytų, norėjo, kad iÅ¡eitų, prižadėjo, kad duos 200 eurų.

Po to kaltinamieji išėjo. Dar pamena, kad, kai kaltinamieji buvo jo kambaryje, D. A. paėmė jo 7 eurus, buvusius ant sekcijos indelyje, jo neklausė, pasiėmė tuos pinigus ir dar banko kortelę, jÄ grÄ Å¾ino. D. A. jam sudavė du ar tris smÅ«gius, gerai nepamena, bet akiniai, kuriuos buvo užsidėjęs, buvo iÅ¡klebę, sulūžo, kai jam trenkė. TiesÄ sakė tyrėjams, kiek kartų ir kur jam sudavė: į deÅ¡inį Å¡onÄ , į krÅ«tinę ir vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ . Tai buvo dienÄ , bet gerai nepamena, kiek buvo valandų.

Kai norėjo jį iÅ¡mesti per balkonÄ , iÅ¡ jo reikalavo 50 eurų, o kai nuėjo į butÄ , jau reikalavo 200 eurų. Sakė, jei jis nepaduos 50 eurų, iÅ¡mes per balkonÄ . Jau jį kėlė, bet kaimynas R. jam padėjo. KitÄ dienÄ kaltinamieji vėl atėjo, neprisimena, kada ir kiek kartų buvo atėję. Kai kitÄ kartÄ kaltinamieji vėl atėjo, žmonės pamatė juos ateinančius, iÅ¡kvietė policijÄ . Pamena, kad jie buvo du kartus atėję, daugiau neprisimena. Jis pasiskundė kaimynei močiutei, kuri gyvena prieÅ¡ais jį, jis sakė, kad atėjo tokie žmonės, norėjo iÅ¡mesti per balkonÄ , liepė duoti pinigų.

Kaimynė jam davė vaistų, bintu apsuko per krÅ«tinę. KitÄ dienÄ , kai kaltinamieji vėl atėjo, ta kaimynė ir mergaitė, kuri jos vardo prašė nesakyti, pamatė juos vėl ateinančius, jie sakė: „Č. muÅ¡ime“. Jis yra romų tautybės. Tada jie nieko nepadarė, įėjo į koridorių, juos sulaikė policija. Jam sulaužė akinius ir pagrobė 7 eurus. Palaiko civilinį ieÅ¡kinį dėl 52 eurų turtinės ir dėl 1000 eurų neturtinės žalos. Po tų įvykių jis gydėsi psichiatrinėje ligoninėje apie mėnesį laiko, labai bijojo žmonių, ir dabar bijo iÅ¡eiti į laukÄ , vartoja vaistus, anksčiau irgi vartojo, jam pablogėjo sveikata po to įvykio.

Jis nevartoja alkoholio, serga epilepsija. Kaltinamieji buvo truputį iÅ¡gėrę, jo kambaryje gėrė alų, prašė duoti puodukÄ . Bijo dabar kalbėti. Bute jie buvo trise, bet kaimynas R. nieko jam nedarė. Kaltinamiesiems bebÅ«nant pas jį kambaryje, buvo užėjusi kaimynė, R. sugyventinė, bet jis neprašė pastarosios pagalbos, nes bijojo to kaltinamojo (parodė į kaltinamÄ jį D. A.), jam neleido net į tualetÄ eiti. Nebuvo skolingas kaltinamiesiems, nebuvo iÅ¡ jų pavogęs pinigų, pirmÄ kartÄ juos matė.

Pagarsinus nukentėjusiojo A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 89–91, 118–120, 123, 129–131), nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. S. patvirtino savo duotų parodymų teisingumÄ , nurodė, jog po įvykio labai bijo, jį iÅ¡gÄ sdino. Jei nebÅ«tų paskambinę policijai, tiki, kad kaltinamieji galėjo grasinimus įvykdyti. Papildomai teisiamajame posėdyje apklausiamas nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. S. parodė, jog tikslios datos, kada pirmÄ kartÄ susitiko su D.

A. ir G. Å ., nepamena, bet tai buvo prieÅ¡ gaunant invalidumo pensijÄ , netoli tos dienos, kada jÄ gaudavo, nepamena, dabar moka kitÄ dienÄ . PirmÄ kartÄ Ä¯vykio dienÄ D. A. matė balkone. Po to kaltinamieji užėjo pas jį į kambarį, kurio durys buvo atidarytos, jam sakė eiti į kambarį, atneÅ¡ti 50 eurų, nes iÅ¡mes per balkonÄ . Ä® jo kambarį buvo įėję du kaltinamieji, jis ir liudytojas, kuris jį iÅ¡gelbėjo. Jis negėrė alkoholio, nes negali gerti, o pastarieji gėrė alų.

Ä® kambarį buvo atėjusi to kaimyno, kuris jam iÅ¡gelbėjo gyvybę, žmona ar sugyventinė. Ta moteris atėjo pas jį trumpam cigaretės ar kažko, po to išėjo, nespėjo jai pasakyti, kÄ kaltinamieji norėjo jam daryti. Nepamena, ar du, ar tris kartus kaltinamieji buvo pas jį atėję, bijo meluoti. Vienas kartas – kai jį norėjo per balkonÄ iÅ¡mesti, antras – kai policija atvažiavo. PirmÄ kartÄ nekvietė policijos, nes bijojo, kaltinamieji jam prigrasino. Kaimynė pasakė, kad ateina tie patys žmonės, ji iÅ¡kvietė policijÄ .

Jos prašė iÅ¡kviesti policijÄ . Jį buvo pakėlę nuo žemės, už kojų ir pažastų nešė. Kaltinamasis D. A. mušė jį kambaryje, o kaltinamasis G. Å . jį apkaltino, kad paėmė 200 eurų. D. A. jam mušė į krÅ«tinę, sudavė tik D. A.. TÄ dienÄ , kai policija buvo atvykusi, jų anksčiau nematė bendrabutyje. Nebuvo skolingas jiems 200 eurų. Jo draugė, kuri prižiÅ«rėjo jo vaikÄ , irgi nebuvo kaltinamiesiems skolinga. D. A. paėmė iÅ¡ jo 7 eurus, matė, kad D.

A. paėmė pinigus. Ieškinį padidino, nes po įvykio išgyveno, bijo, niekur negali išeiti, ilgai gydėsi ligoninėje, gydytoja nenorėjo jo dar išleisti, norėjo gydyti mėnesį laiko. Prieš tai teko gydytis ligoninėje, bet dėl galvos sutrenkimo, o po to įvykio gydė psichiatrinėje. Tyrėjai padavė receptus. Netyčia išmetė kvitus, kur pirko vaistus. Vaistus, kuriuos pirko, parodė tyrėjai. Apie 50 eurų sumokėjo už vaistus. Yra įbaugintas, kaltinamasis G. Š. jam neseniai grasino (duomenys neskelbtini), pasakė:

„Jei ateisi į teismÄ , tave pasigausim, ir tada kaskis sau duobę“. Ä® policijÄ nesikreipė, nes bijojo. Grasindamas G. Å . sudavė jam (rodo į nosies sritį). Kai buvo pas jį kambaryje, durys buvo uždarytos. NesiÅ«lė D. A. parduoti savo paso. Nedavė kaltinamiesiems savo paso. Neduoda savo dokumentų. Kaltinamieji galėjo nufotografuoti pasÄ atėję į kambarį. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. S. davė analogiÅ¡kus parodymus (1 t., b. l. 89–90). Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu nukentėjusysis A.

S., be kita ko, parodė, jog R. turėjo girdėti visus šiuos grasinimus ir reikalavimus. R. buvo išgėręs alkoholio. Kai D. A. jį mušė, R. liepė jiems baigti jį (A. S.) skriausti. Po to D. A. jo ir nebemušė. Kai tik D. A. pasiėmė 7 eurus, kartu su G. Š. išėjo, o pas jį liko kaimynas R. Kas vyko toliau, nebepamena, nes buvo labai išsigandęs. Kažkuriuo momentu, po to, kai jau D. A. jam buvo sudavęs smūgius, trumpam į jo kambarį buvo įėjusi kaimynė K., R. žmona, ji paprašė cigaretės ir išėjo.

Jai jis nieko nesakė, nes bijojo Å¡alia buvusių D. A. ir G. Å .. Daugiau niekada jie jo nėra mušę, tik tÄ vienÄ kartÄ jo bute. Dėl patirtų sužalojimų parodė, kad 2019 m. liepos 11 d. buvo atvykusi ir greitoji pagalba, tačiau sužalojimų jam nenustatė, bet jam dar tebeskauda Å¡onkaulius ir krÅ«tinės lÄ stÄ , todėl vartoja vaistus nuo skausmo: tepalÄ , kurio pavadinimo nepamena, bei geriamus vaistus nuo skausmo (pavadinimo nepamena). IÅ¡ viso už Å¡iuos vaistus sumokėjo 45 Eur.

Nusikaltimu jam iÅ¡ viso padaryta 52 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 118–120; 123). Ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nukentėjusysis A. S. savo anksčiau duotus parodymus patvirtino (1 t., b. l. 129–130). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis A. S. atpažino D. A., parodė, kad tai D., kuris su kitu vyriÅ¡kiu bandė jį iÅ¡mesti pro ketvirto aukÅ¡to balkonÄ , jį atpažįsta iÅ¡ bendrų veido bruožų (1 t., b. l. 103–108).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis A. S. atpažino G. Å ., parodė, kad jis kartu su D. A. bandė jį (nukentėjusįjį) iÅ¡mesti pro ketvirto aukÅ¡to balkonÄ , jį atpažįsta iÅ¡ bendrų veido bruožų (1 t., b. l. 110–115). Liudytojas O. B. parodė, kad kaltinamuosius žino pagal darbÄ . Dirba Å iaulių AVPK Veiklos skyriuje, kontroliavimo metu reaguoja į įvykius, iÅ¡kvietimus. Pernai įvykio dienÄ , gali bÅ«ti liepos 11 d., gavo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini).

Budėjo su kolege N. V.. Nuvykus su kolege į vietÄ , bendrabučio tipo namo trečiame aukÅ¡te prieÅ¡ais nukentėjusiojo butÄ gyvenanti moteris, kaimynė N., papasakojo apie įvykį, sakė, kad čia dėl kaimyno, kuris dabar yra bute, kad buvo atėję du vyrai, kad buvo kaip ir konfliktas, galimai naudotas smurtas, nes tie vyrai bandė įeiti į nukentėjusiojo butÄ , tas jų neįsileido. Su nukentėjusiojo kaimyne N. beldėsi į nukentėjusiojo duris, sakė, kad atvyko policija, pastarasis nenoriai, bet įsileido.

Buto numerio nepamena. Nukentėjusysis buvo mažesnio Å«gio vyras, buvo labai iÅ¡sigandęs, drebantis, sunku su juo kalbėti, nes matėsi, kad turi negaliÄ , labai sunkiai kalbėjo, matėsi, kad yra labai įbaugintas, su juo ilgai reikėjo bendrauti, kad pasakytų, kas atsitiko, vis kartojo, kad jam bus blogai. Nukentėjusysis sakė, kad prieÅ¡ jį buvo smurtauta, suduota keli smÅ«giai į Å¡onÄ , į sprandÄ , kraujosruvų nesimatė, sakė, kad jį norėjo iÅ¡mesti per balkonÄ , pinigų reikalavo.

Minėjo D. A. pavardę. Sakė, jie buvo keliese. Kiek pamena, sakė, kad viskas prasidėjo iÅ¡ vakaro, Nukentėjusysis pats buvo labai įbaugintas, kibosi į rankÄ , prašė nepalikti jo, sakė, kad jį užmuÅ¡, bijojo asmenų, kurie reikalavo iÅ¡ jo pinigų. Nukentėjusysis sakė, kad jį iÅ¡gelbėjo kaimynas, nes jį jau buvo pakabinę ant turėklo, norėjo iÅ¡mesti. Kolegė tuo metu buvo tarpduryje, bendravo su kaimyne N. Kolegė jam (O. B.) pasakė, kad tuo metu į bendrÄ koridorių įėjo abu kaltinamieji, juos pasikvietė aiÅ¡kintis.

Kaltinamieji abu buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikę, D. A. kur kas ramiau elgėsi, o G. Å . buvo gerokai iÅ¡gėręs. D. A. ramiau elgėsi, bet nukentėjusysis rodė, kad Å¡is čia viskÄ darė. G. Å . buvo prie durų, o D. A. buvo įėjęs į nukentėjusiojo kambarį. D. A. teko pristabdyti, nes jis vis ėjo link nukentėjusiojo, sakydamas, kÄ pastarasis čia kalba, ar jis Å¡iam kÄ padarė. Nukentėjusysis dar labiau iÅ¡sigando pamatęs kaltinamuosius. D. A. sakė nukentėjusiajam, kad jam bus dar blogiau, jei raÅ¡ys, skųsis.

KeletÄ sekundžių nukentėjusysis liko vienas su D. A., nes reikėjo raminti G. Å .. Kai grįžo atgal, suprato, kad iÅ¡ D. A. buvo grasinimai nukentėjusiajam. Nukentėjusysis tyliai jam (O. B.) pasakė, kad jam vėl grasino, kad nieko nesakytų, kad sakė: „Jei tu, pydere, neatsiimsi pareiÅ¡kimo, tai tau bus Å¡akės, ar tave pakasim“. Kiek pamena, klausė D. A., kodėl grasina, liepė jam nusiraminti. IÅ¡sikvietė pagalbos, atvykę kolegos iÅ¡sivedė G. Å ., po to iÅ¡sivežė abu kaltinamuosius.

Jis su kolege liko, aiÅ¡kinosi aplinkybes, nukentėjusysis parodė balkonÄ , per kurį jį norėjo iÅ¡mesti. Sakė, kad D. A. paėmė iÅ¡ jo pinigus. Nukentėjusysis buvo tamsaus gymio, gali bÅ«ti romų tautybės, matėsi, kad turi negaliÄ . Davė jam kelis eurus, nukentėjusysis norėjo iÅ¡važiuoti pas gimines. Nukentėjusiojo kaimynė N. buvo Å¡neki, papasakojo, kad kaltinamieji nukentėjusįjį reketavo, tačiau sakė, kad nenori liudyti, nes bijo kaltinamųjų. Kaimynas, kuris iÅ¡gelbėjo nukentėjusįjį, buvo priėjęs, sakė, kad taip pat nenori liudyti, nes čia gyvena.

Kai toks kontingentas, normalūs žmonės nenori liudyti, bijo. Daugiau žmonių įvykio vietoje nebuvo, tik tie, kuriuos paminėjo. Vietinių kaimynų kaltinamieji žinomi kaip neramūs žmonės, galimai iš jų sulaukiama grasinimų. Kai žmonės yra teisti, kiti jų bijo. Sulaikant D. A. nesipriešino, G. Š. buvo daugiau neramus. D. A. kūno kalba, intonacija, rankų judesiais nukentėjusiajam davė suprasti, kad, jei skųsis, turės bėdų, buvo pasakyti ir žodžiai, iš intonacijos galima buvo suprasti, kad grasinimai.

Kai atvyko, su kaltinamaisiais apačioje prasilenkė, po to jie atėjo į koridorių po penkių, gal deÅ¡imt minučių. Nesimatė, kad nukentėjusysis bÅ«tų iÅ¡gėręs, dėl kaimynės N. sunku pasakyti, jos blaivumo netikrino. Ji bijojo kaltinamųjų, pasakė, kas įvyko, bet sakė, kad teisme neliudys. Nukentėjusysis sakė, kad suduota buvo į Å¡onÄ . Sužalojimų akivaizdžiai nesimatė. D. A. neigė kÄ daręs nukentėjusiajam. Greitosios medicinos pagalba buvo iÅ¡kviesta, buvo suteikta pagalba vietoje, nukentėjusysis nebuvo vežamas į ligoninės priimamÄ jį.

Liudytoja N. V. parodė, kad kaltinamuosius žino iÅ¡ matymo, dėl darbo. Su jais teko susitikti tik tÄ vienÄ kartÄ . Dirba Å iaulių AVPK, tÄ dienÄ dirbo su kolega O. B.. Gavo praneÅ¡imÄ , kad adresu: (duomenys neskelbtini), buto nepamena, du asmenys pro balkonÄ bandė iÅ¡mesti vyrÄ ir reikalavo pinigų. Nuvykus į vietÄ , juos pasitiko N. Ž., parodė butÄ , į kurį buvo atėję du vyrai, pasibeldus į duris, po kurio laiko duris atidarė vyras, jis buvo labai iÅ¡sigandęs. Tai buvo nukentėjusysis.

Jis pasakė, kad jį sumušė, detaliau aiÅ¡kino kolegai, ji kalbėjosi su kaimyne N. Bute nebuvo tų vyrų, kurie mušė. Bekalbant su nukentėjusiuoju, iÅ¡einant iÅ¡ nukentėjusiojo buto pas N. Ž., ji pamatė du jaunuolius, kurie įėjo į bendro naudojimo laiptinę, N. paklausus, ar tai jie, pastaroji patvirtino, kad jie. Tie vyrai, pamatę policijos pareigÅ«nus, bandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ koridoriaus, juos sulaikė. Tie vyrai Å¡iandienÄ yra salėje, abu kaltinamieji. Nukentėjusysis pasakė, kad tie vyrai jį mušė ir prašė pinigų.

Vyrai bandė iÅ¡siginti, kad jie pinigų nereikalavo, kad nemušė. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kai juos (pareigÅ«nus) įsileido nukentėjusysis, jis buvo labai susijaudinęs, verkė, drebėjo, buvo labai iÅ¡sigandęs. N. pasakojo, kad ir praėjusiÄ dienÄ prieÅ¡ tÄ Ä¯vykį buvo atėję tie du vyrai – kaltinamieji – pas nukentėjusįjį ir prašė pinigų, kad bandė jį iÅ¡mesti ar gÄ sdino, kad iÅ¡mes per balkonÄ . Taip pat N. pasakojo, kad kaltinamieji buvo paėmę nukentėjusįjį ir nešė koridoriumi į balkonÄ , išėjęs kaimynas R.

R. jiems sutrukdė. TÄ dienÄ Å¡iek tiek kalbėjo ir su R. R., jis patvirtino, kad buvo toks įvykis, kad kaltinamieji bandė iÅ¡neÅ¡ti nukentėjusįjį į balkonÄ , ir jis sutrukdė. Liudytojai sakė, kad nenori kiÅ¡tis, kad nenori liudyti. IÅ¡kvietė medicinos pagalbÄ , nes nukentėjusysis pakankamai blogai jautėsi. Jie iÅ¡sikvietė kolegas, kurie padėjo sulaikyti kaltinamuosius. Bute buvo kolega, ji trumpai buvo bute. Kolega bendravo su tuo vyru (rodo į kaltinamÄ jį D. A.), girdėjo, kaip sakė, kad jis mušė nukentėjusįjį į Å¡onkaulius, daugiau nebuvo, negirdėjo.

KitÄ dienÄ , liepos 12 d., buvo nuvykusi vėl tuo pačiu adresu, nes tyrėja davė pavedimÄ pristatyti R. R., gal dar ir N. Ž.. Nepamena, su kokiu kolega važiavo, gali bÅ«ti, kad su D. M.. Važiuojant automobiliu, prieÅ¡ įlipant, informavo, kad automobilyje yra įraÅ¡inėjama, daromas vaizdo ir garso įraÅ¡as, R. R. papasakojo, kas įvyko, sakė, kad jis bandė sulaikyti kaltinamuosius, patvirtino, kad jis sutrukdė iÅ¡neÅ¡ti nukentėjusįjį. Nepamena, ar R. R. buvo iÅ¡gėręs, girto nepristatytų, jis labai adekvačiai reagavo, dėl to ir vežėsi į apklausÄ .

Kaimynai nenorėjo liudyti, sakė, bijo kaltinamųjų. Tiksliai nepamena, apie kokiÄ pinigų sumÄ kalbėjo, bet, atrodo, apie 200 eurų. Nepamena, kuriÄ dienÄ nurodė, kai norėjo iÅ¡mesti pro balkonÄ ir reikalavo pinigų. Nebuvo kaltinamųjų, kai atvyko, pastarieji pasirodė po neilgo laiko tarpo, gal už 15 minučių. Kaltinamieji bandė pasiÅ¡alinti, norėjo pabėgti, iÅ¡eiti iÅ¡ laiptinės. PrieÅ¡ tai ji nematė kaltinamųjų. R. R. nei N. Ž. nebuvo iÅ¡gėrę. Moteris adekvačiai kalbėjo.

N. Ž. sakė, kad nematė, kaip buvo neÅ¡amas nukentėjusysis iÅ¡mesti. Liepos 12 d., kai N. Ž. ir R. R. vežė apklausti, nesimatė, kad jie bÅ«tų iÅ¡gėrę, jie elgėsi adekvačiai. Pacitavus liudytojos N. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 10–13), liudytoja N. V. patvirtino, kad taip viskas ir buvo, girtumas nebuvo nustatytas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. V. parodė, jog 2019 m. liepos 11 d., apie 13.53 val., iÅ¡ Å iaulių apsk. VPK OVS budėtojo gavo praneÅ¡imÄ vykti adresu: (duomenys neskelbtini), nes ten dienÄ prieÅ¡ tai D.

A. grasino, kaip vėliau nustatyta – ten gyvenančiam A. S., iÅ¡ Å¡io reikalavo pinigų, norėjo iÅ¡mesti per balkonÄ . IÅ¡ A. S. žodžių budėtojas nurodė, kad D. A. su dar vienu vyriÅ¡kiu yra atėję į bendrabutį (duomenys neskelbtini) ir bando patekti į A. S. butÄ . Atvykus į įvykio vietÄ , (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kėjo, kad pareiÅ¡kėjo A. S. butas yra ne Nr. (duomenys neskelbtini), o Nr. (duomenys neskelbtini). Koridoriuje juos pasitiko moteris, kuri prisistatė kaimyne N. Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, – N. Ž..

N. Ž. paaiÅ¡kino, kad viskÄ Å¾ino, viskÄ matė, kad reikia A. apsaugoti, kad jo nebeskriaustų. Pabeldus į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, jas atidarė nukentėjusysis A. S., kuris atrodė iÅ¡sigandęs, įbaugintas, kalba trÅ«kčiojo. Kolega O. B. A. S. ramino, apkabino per pečius, pasodino ant lovos. A. S. Å¡iek tiek nusiramino, bijodamas vis dairėsi į duris, vis klausė, ar jų tikrai nėra, nurodė, kad jį reketuoja D., kurio pavardės nežinojo. A. S. parodė kažkokį lapelį, ant kurio buvo paraÅ¡yta pavardė A.

A. S. sakė, kad jie jau kelias dienas pas jį eina, reketuoja, muÅ¡a, bandė iÅ¡mesti per balkonÄ , bet kaimynas iÅ¡gelbėjo. A. S. sakė, kad jo minimas D. su dar vienu draugu, vėliau nustatyta, kad tai G. Å ., bandė iÅ¡mesti jį per balkonÄ . Viso pokalbio metu A. S. buvo labai susijaudinęs, minėjo, kad dienÄ prieÅ¡ tai D. su dar vienu vyriÅ¡kiu tame pačiame bendrabutyje bandė jį iÅ¡mesti per balkonÄ , reikalavo pinigų – 200 Eur. A. S. sakė, kad trečio aukÅ¡to koridoriaus balkone D.

A. jį iÅ¡ nugaros apkabino per krÅ«tinę, pakėlė bei liepė G. Å . imti už kojų, kad G. Å . paėmė už kojų ir jie abu jį nešė, kad iÅ¡mesti per balkonÄ , bet to padaryti nespėjo, nes jį iÅ¡gelbėjo kaimynas R. R.. Pasak A. S., R. R. priėjęs jį apglėbė iÅ¡ priekio ir tada G. Å . su D. A. jį paleido. A. S. skundėsi skausmu deÅ¡iniame Å¡one, sakė, kad jį sumušė minėtas D. Jai bendraujant su N. Ž. tarpduryje, t. y. tarp koridoriaus ir A. S. buto, ji pamatė į koridorių įėjusius du vyriÅ¡kius.

Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai buvo D. A. ir G. Å .. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti įvykio aplinkybes, ji su kolega O. B. juos abu pakvietė užeiti į A. S. butÄ . A. S. juos pamatęs dar labiau susigūžė, traukėsi atbulas, akivaizdžiai matėsi, kad labai jų bijo. Tiek D. A., tiek G. Å . aiÅ¡kino, kad jie nieko nežino, jie čia pirmÄ kartÄ . Tada jie iÅ¡sikvietė pagalbÄ . Atvykę kolegos iÅ¡sivežė G. Å . ir D. A., o ji kartu su kolega O. B. pasiliko bendrauti su A. S.. A. S. parodė balkonÄ trečiame aukÅ¡te, paaiÅ¡kino, kad per šį balkonÄ jį bandė iÅ¡mesti.

Koridoriuje buvo kaimynė N. Ž., kuri vis kartojo, kad viskÄ matė, bet nieko neliudys, nes bijo D. Einant iÅ¡ balkono bendro naudojimo koridoriuje jie susitiko kaimynÄ R. R., kuris buvo neblaivus, tai akivaizdžiai matėsi. R. R. paklausė, kas jam žinoma apie šį įvykį, Å¡is vengė bendrauti, nenorėjo atsakyti į klausimus. Å alia buvęs A. S. pasakė, kad bÅ«tent Å¡is kaimynas jį iÅ¡gelbėjo, kai D. A. su G. Å . bandė jį iÅ¡mesti per balkonÄ . Ji užsirašė R. R. anketinius ir kontaktinius duomenis, tačiau Å¡is pasakė, kad į tuos reikalus nenori kiÅ¡tis, niekur neis, nieko neliudys.

Parodė, kad kitÄ dienÄ , t. y. 2019 m. liepos 12 d., ji kartu su kolega D. M. atvyko pas R. R. bei N. Ž., kuriuos tarnybiniu automobiliu vežė į policijos komisariatÄ apklausti. Važiuojant tarnybiniu automobiliu R. R. pasakojo, kad, jei jis nebÅ«tų pagavęs A. S. už kojos, tai tikrai jį bÅ«tų iÅ¡metę per balkonÄ . KÄ konkrečiau kalbėjo, nebepamena, tačiau visa tai yra fiksuota vaizdo ir garso įraÅ¡e, kuris tuomet buvo daromas tarnybiniame automobilyje (2 t., b. l. 10–13). Liudytoja N. Ž. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, tik vienÄ kartÄ trumpai matė, kai buvo tas įvykis. (duomenys neskelbtini) bute gyveno 2019 m. liepos 11 d., Å¡iuo metu gyvena kitame.

Nukentėjusysis, vadino jį Č., gyveno prieÅ¡ais. Jis atbėgo pas jÄ drebėdamas, prašė kviesti policijÄ , ji iÅ¡kvietė. Kaimynai kalbėjo, kad buvo nesutarimai, nežino, dėl ko. Nukentėjusysis nuolat guosdavosi, su juo nebendraudavo, tik pasilabindavo. R. R. yra kaimynas, nieko su juo nekalbėjo, pasimirÅ¡o jau viskas. Negali girdėti triukÅ¡mo pas nukentėjusįjį, jo durys Å¡arvuotos. PrieÅ¡ kviečiant policijÄ , iÅ¡ ryto nukentėjusysis sakė, kad jam skauda Å¡onÄ , davė jam elastinio binto, tepalo.

IÅ¡ vakaro nukentėjusysis prašė paskolinti 7 eurus, paskolino. DienÄ vėliau su R. R. buvo vežami į policijÄ . R. R. policijos automobilyje juokavo, nepamena, kÄ daugiau kalbėjo. Metai laiko praėjo, nepamena. Pagarsinus liudytojos N. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 21–23), liudytoja N. Ž. parodė, jog neprisimena D. A., žino tik, kad atsikėlė į jo butÄ gyventi. Davė parodymus, bet daug yra priraÅ¡iusi ir tyrėja. Teisingi čia jos parodymai. Tiek daug nebendrauja su nukentėjusiuoju.

Vienintelį tÄ kartÄ matė nukentėjusįjį iÅ¡sigandusį. Nebuvo iÅ¡gėrusi, kai skambino policijai. Kai vyko pas tyrėjus, nebuvo iÅ¡gėrusi. Nieko nematė, kaip, kas, kÄ mušė, nematė, kaip kaltinamuosius iÅ¡vežė. Ji su pareigÅ«nais nekalbėjo. Nematė, kad bÅ«tų neÅ¡tas, muÅ¡tas, nieko nematė. Niekur nebuvo, per akutę žiÅ«rėjo, girdėjo, kad triukÅ¡mas, bet nematė, kas ten buvo viduje, į koridorių nėjo. Jai R. R. neatrodė iÅ¡gėręs, kai vežė juos policija parodymų duoti.

Vežamas į apklausÄ R. R. akivaizdžiai atrodė blaivus. Apie D. A. kalbėjo visas koridorius, kažkas pasakė apie tai, kad narkomanas, neseniai iÅ¡ kalėjimo išėjęs. Pasisveikina su nukentėjusiuoju ir viskas, daugiau nebendrauja. Pas jÄ atėjęs č. sakė, kad neturi kÄ valgyti, paskolino jam 7 eurus, rytojaus dienÄ jis sakė, kad nebeturi tų pinigų, atidavė tuos pinigus, nežino, kam. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja N. Ž. parodė, jog datos tiksliai neprisimena, bet galėjo bÅ«ti 2019 m. liepos 9 d., nors jai atrodo, kad galėjo bÅ«ti ir 2019 m. liepos 10 d., vakare, gal apie 21 val. ar 22 val., ji viena buvo savo kambaryje, kai koridoriuje iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , pažiÅ«rėjo per durų akutę, pamatė, kad atidarytos kaimyno A.

S. kambario durys. TriukÅ¡mas sklido iÅ¡ A. S. kambario, buvo prieblanda, per durų akutę jai nieko nesimatė. Ji nieko nesiklausė, nuėjo miegoti. Kitos dienos ryte A. S. apie 8 val. atėjo pas jÄ Ä¯ kambarį ir pasakė, kad jam skauda Å¡onÄ , buvo labai iÅ¡sigandęs, verkdamas pasakojo, kad atėjo pas jį reketuoti pinigų, A. S. nesugebėjo pasakyti, kas tokie reketavo, nes visas drebėjo, verkė, buvo labai iÅ¡sigandęs, sakė, kad reketuodami jį sumušė. A. S. sakė, kad iÅ¡ jo pasiėmė 7 eurus ir dabar jis dar turės atiduoti jiems 200 eurų.

Ji A. S. paklausė, iÅ¡ ko jis gyvens, jei atiduos visus pinigus. A. S. pasakė, kad kitaip jo nepaliks ramybėje, vis tiek turės atiduoti, nes bijo, kad daugiau nemuÅ¡tų. Ji A. S. apibintavo krÅ«tinę elastiniu bintu. Bendrabučio koridoriuje visi gyventojai vieni per kitus pradėjo pasakoti, kad A. S. norėjo iÅ¡mesti per balkonÄ , bet iÅ¡gelbėjo kaimynas R., o tada A. S. sumušė. Apie pietus pas jÄ Ä¯ kambarį iÅ¡sigandęs įlėkė A. S., visas drebėdamas pasakė: ,,Jie yra kieme, kÄ daryti“.

Ji suprato, kad atėjo tie patys reketininkai, todėl jam pasakė, kad kviestų policijÄ , ir ji pati iÅ¡ savo telefono iÅ¡kvietė policijÄ . A. S. buvo koridoriuje, pasakė, kad reketininkai jau lipa laiptais, tada ji vėl paskambino numeriu 112, paprašė, kad greičiau važiuotų, nes jie jau lipa laiptais. Policijos pareigÅ«nai atvažiavo labai greitai. Tada ji nuėjo į savo kambarį ir daugiau nieko nematė (2 t., b. l. 21–23). Liudytoja K. B. parodė, kad kaltinamÄ jį G. Å . pažįsta iÅ¡ matymo, kitÄ kaltinamÄ jį žino kaip D., nepiktuoju.

Gyvena (duomenys neskelbtini). A. S. pažįsta, jis vienas gyvena, buvo kaimynas už sienos, ramus. R. R. – jos sugyventinis. Apie pernai liepos mėnesio įvykius žino tiek, kad iÅ¡lindo per langÄ parÅ«kyti ir matė, kaip D. sėdėjo pas A. S. ant palangės, rÅ«kė. Paskui iÅ¡girdo konfliktÄ , toks garsas, kad baldus stumdytų į sienÄ . KažkÄ daužė, ar kėdę, ar stalÄ , nesuprato. Paskui nurimus nuėjo į A. S. butÄ . D. sėdėjo ant palangės, R. R. stovėjo prie palangės, A. sėdėjo ant kėdės, buvo ir G.

Å .. Ji paprašė cigaretės ir išėjo. Kai įėjo, A. sėdėjo ant kėdės ir matėsi, kad jam kažkas negerai, buvo iÅ¡sigandęs, keistai žiÅ«rėjo, kaip praÅ¡ydamas pagalbos. Sugyventinio namo nesivedė, kaip jis eis, nes ten buvo vartojamas alkoholis. IÅ¡ D. A. nesimatė, kad bÅ«tų iÅ¡gėręs, bet G. Å ., matėsi, buvo nemažai iÅ¡gėręs. R. R. irgi nemažai buvo iÅ¡gėręs. Daugiau triukÅ¡mo negirdėjo. Kad rėktų kas, negirdėjo, D. A. balso negirdėjo, tik girdėjo, kad kažkÄ stumdė.

Pagarsinus liudytojos K. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 29–32), liudytoja K. B. parodė, kad jos parodymai teisingi. Buvo vakaras, nepamena, kokia tiksliai buvo diena, tikrai ne savaitgalis, bet tikslios dienos nepamena. R. R. grįžęs pasakojo, kad D. norėjo iÅ¡mesti A. per balkonÄ . Nesuprato, ar jis tiesÄ sakė, ar juokavo, nes girtas buvo. Gal taip R. R. ir sakė, kad iÅ¡ A. paėmė 7 eurus. Tai ryte pats A. patvirtino, sakė, kad su kažkokia moterimi ar mergaite neva buvo pavogę 500 eurų ir dabar jie reikalauja 200 eurų, kad davė jam kelias dienas, kad atiduotų.

Tuoj po įvykių davė parodymus, tiesÄ sakė tyrimo metu. Matė, kaip G. Å . uždėjo antrankius. A. S. buvo iÅ¡sigandęs, kad reiks atiduoti pinigus, sakė, jog buvo iÅ¡sigandęs, todėl pažadėjo, kad gavęs paÅ¡alpÄ atiduos, nes bijo. Nematė, kad A. S. bÅ«tų sužalotas, matė, nugara buvo apvyniota su elastiniu bintu, nesakė, kas aptvarstė, sakė, kad Å¡onai skauda, kad jį mušė kaltinamieji. Atpažinimo metu atpažino G. Å ., kuris kartu buvo. Nėra anksčiau mačiusi D.

A. ir G. Å . kartu su A. S.. D. A. ant palangės sėdėjo, kai garsas, triukÅ¡mas buvo, ir kai ji atėjo, jis irgi sėdėjo ant palangės. Kai atėjo, jau buvo tylu, ramu. Kai girdėjo triukÅ¡mÄ , atrodė, kad kažkas baldus stumdė ar sienÄ daužė, kai atėjo, nesimatė smurto žymių. R. R. girtas mėgsta plepėti nesÄ mones, ne sykį taip yra buvę, girtas žmogus papasakojo ir nuėjo miegoti. Kai D. A. gyveno bendrabutyje, nebuvo konfliktų, jokių pykčių. Nežino jokių skolų.

Kai atėjo, durys pas A. S. buvo uždarytos, bet nerakintos, tiesiai ėjo. Neturi pagrindo apkalbėti D. A.. Nėra niekam sakiusi, kad D. A. yra jÄ apvogęs. Jos sugyventinis, kai grįžo iÅ¡ A. S., buvo visiÅ¡kai girtas, liepos 12 d., kai vežė pas tyrėjus, irgi buvo iÅ¡gėręs, bet viskÄ suvokė. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja K. B. parodė, jog 2019 m. liepos 9 ar 10 d., apie 13 val. jos sugyventinis R. R. nuėjo pas kaimynÄ A. S., nes iÅ¡girdo, kad pas jį yra D. A. su draugu.

R. su jais norėjo kartu iÅ¡gerti alkoholio. R. R. išėjus pas A., maždaug po valandos, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , sklindantį iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kambario, kuriame gyvena A. TriukÅ¡mas buvo stiprus, ji pagalvojo, jog pas A. bute trankomi baldai. Taip pat ji iÅ¡girdo buvusio kaimyno D. A. piktÄ , rėkiantį balsÄ , iÅ¡ to suprato, kad Å¡is kažko reikalavo. Konkrečių žodžių ji negirdėjo. Tuo metu nesuprato, ant ko D. A. Å¡aukė, bet aiÅ¡kiai suprato, kad vyko kažkoks konfliktas. Kadangi žinojo, jog jos sugyventinis R.

R. nuėjo pas A., norėdama sužinoti, kas tame bute vyksta, ji prasidarė savo langÄ bei truputį pro jį iÅ¡lindo, kad pamatytų A. langÄ . Pamatė, kad ant A. buto palangės sėdi D. A., kuris ir jÄ pamatė, bet nieko jai nesakė, tik pasisveikino su ja. Tada ji nuėjo pas A. į butÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo A., jos sugyventinis R. R., D. A. ir dar vienas iÅ¡ matymo matytas vyriÅ¡kis, kurio vardo ir pavardės ji nežino. Kai tik ji įėjo į minėtÄ butÄ , labiausiai į akis jai krito tai, kad A. buvo labai iÅ¡sigandęs, sėdėjo ant kėdės prie lango Å¡alia D.

A., kuris vis dar sėdėjo ant palangės. Iš kitos pusės ant kėdės šalia D. A. sėdėjo R. R., o iš matymo matytas vyriškis vaikščiojo po kambarį. Kambarys buvo tvarkingas, daiktai nebuvo išmėtyti. D. A. su savo draugu bei R. R. atrodė girti. Ar A. buvo išgėręs alkoholio, ji nežino, nes ankščiau niekada nėra mačiusi A. išgėrusio. Tame bute ji pabuvo gal kokias 2 minutes. Pamačiusi, kad visi sveiki ir gyvi, ji grįžo namo. Kai grįžo namo, daugiau jokio triukšmo nei iš A. buto, nei iš kur kitur ji nebegirdėjo.

Maždaug už valandos, už pusantros valandos, buvo apie 16–17 val., bet dėl laiko gali klysti, grįžo jos sugyventinis R. R., kuris jai papasakojo, kad jam bÅ«nant pas A., kur kartu buvo D. A. ir tas jai matytas vyriÅ¡kis, jiems visiems išėjus į balkonÄ parÅ«kyti, D. A. su kitu vyriÅ¡kiu norėjo per balkonÄ iÅ¡mesti A. R. R. sakė, kad jis pats spėjo A. pagauti už kojos. R. R. jai sakė, kad jis girdėjo, kaip D. A. iÅ¡ A. reikalavo 200 Eur, bet nežino, už kÄ konkrečiai. Daugiau jis jai nieko nepapasakojo, nes jau buvo girtas ir nuėjo miegoti.

Ryte R. R. apie tai nieko nebekalbėjo, o ji jo ir nebeklausė. KitÄ dienÄ koridoriuje sutikusi minėtÄ A. pastarojo paklausė, kas čia įvyko. A. jau atrodė normaliai, nebuvo iÅ¡sigandęs, buvo blaivus. A. jai papasakojo, kad D. A. su savo draugu norėjo jį iÅ¡mesti per balkonÄ , bet jį sulaikė R. R.. Taip pat minėjo, kad D. A. iÅ¡ jo reikalavo 200 Eur, o, jei neduos, grasino sumuÅ¡ti. A. S. sakė, kad, bijodamas D. A. ir Å¡io draugo, sutiko jiems atiduoti tuos 200 Eur per dvi dalis. A. jai dar sakė, kad D.

A. nuo stalo paėmė paskutinius jo pinigus – 7 eurus. A. jai sakė, kad D. A. tų pinigų reikalavo už neva kažkokius seniai pavogtus 500 litų, kuriuos neva iÅ¡ jų pavogė A. draugė. Kaip ji suprato, tai pats A. net nesuprato, už kÄ jis jiems turi mokėti, bet sutiko mokėti, nes jų labai iÅ¡sigando. A. jai nesakė, kad D. A. ar kuris nors kitas bÅ«tų jį sumušęs, tačiau ji pastebėjo, kad A. ant krÅ«tinės (ant rÅ«bų) buvo užsivyniojęs elastinį bintÄ . Ji A. nepaklausė, kam jam tas bintas.

SumuÅ¡imo žymių ant A. kÅ«no ji nematė (2 t., b. l. 29–32). Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog liudytoja K. B. atpažino G. Å ., parodė, kad tai tas jai iÅ¡ matymo pažįstamas asmuo, kuris buvo su D. A. pas A. (duomenys neskelbtini), atpažįsta jį iÅ¡ bendrų veido bruožų (2 t., b. l. 34–37). Liudytojas R. R. parodė, kad D. A. – buvęs kaimynas, kitas – iÅ¡ matymo pažįstamas (rodo į kaltinamÄ jį G. Å .), pastarasis ateidavo į bendrabutį.

Gyvena (duomenys neskelbtini). Pažįsta nukentėjusįjį A. S., Č., kuris gyvena tame pačiame bendrabutyje. Pasilabina ir tiek, reikalų su juo neturi. Nežino, ar pastarasis geria. Pernai, liepos 11 d., buvo girtas. Tuo metu diena iÅ¡ dienos gėrė ir krisdavo negyvas. Tuo metu jis kažkÄ ir prisiminė, bet gal vienaip kalbėjo, o kitaip buvo, nieko negali garantuoti. To įvykio nežino, bet yra matęs, kad jie (kaltinamieji) ateidavo, pasikalbėdavo. Bijo kÄ nors sakyti, nežino, ar taip buvo, iÅ¡ ryto kaimynė sakė Č.: ,,Padėkok R.“, sakė, kad pastarÄ jį jis (R.

R.) iÅ¡gelbėjo, jis to nepamena. TÄ dienÄ , kai jį vežė apklausti, jis nuo ryto buvo tris bambalius alaus 7,5 stiprumo iÅ¡gėręs, jį iÅ¡vežė visiÅ¡kai girtÄ , o kÄ kalbėjo, nepamena, norėjo pasirodyti prieÅ¡ pareigÅ«nę. Buvo girtas, jį bÅ«tų pastÅ«mę, bÅ«tų nuvirtęs dėl girtumo. Save atpažįsta vaizdo įraÅ¡e. Negali garantuoti, ar tiesÄ sako nukentėjusysis, kaip viskas buvo. N. Ž. irgi mėgsta pakalbėti, kas bÅ«na ir ko nebÅ«na. Gal ir galėjo bÅ«ti, kad gelbėjo, o gal ir ne.

Patvirtina, kad jam kitÄ dienÄ po įvykių N. Ž. pasakė, kad jis iÅ¡gelbėjo Č. Tyrėja jam sakė, kad yra įraÅ¡ai, jei meluos, bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Matė įraÅ¡Ä , save atpažįsta, tai jo žodžiai. Pagarsinus liudytojo R. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 44–46), liudytojas R. R. parodė, jog dėl pareigÅ«nės, kuri pasakė, kad gali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tvirtina parodymus, o dėl kalbų maÅ¡inoje, kai jį vežė, tai norėjo pavaidinti prie N. Ž. ir prieÅ¡ pareigÅ«nę norėjo pasirodyti.

KÄ kalbėjo vaizdo įraÅ¡e, tai jo žodžiai. IÅ¡ ryto jam pasakė N. Ž. ir č., o kaip viskas vyko, nepamena. Nebuvo sutikęs pareigÅ«nų, nepamena, ar su jais kalbėjo, nežino, ar jie buvo atvykę. KitÄ dienÄ su pareigÅ«nais kalbėjo, apie įvykį bendrabutyje kalbėjo ir viskas. Su sugyventine ta tema nieko nebendravo, gal kokiu žodžiu ir persimetė, nepamena, jam buvo ,,geriamoji“. Yra su D. A. buvusia ar esama drauge bendravęs, su G. Å . jau mirusiu tėvu yra bendravęs, seniau Å¡alia dirbo, kur jie gyveno.

Nepamena, kÄ pasakojo automobilyje, kai buvo vežamas į apklausÄ 2019 m. liepos 12 d. Pagarsinus liudytojo R. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 40–41), liudytojas R. R. parodė, jog tada galėjo prisiminti tai, kÄ pasakojo. Teisingi čia parodymai. Dar prieÅ¡ iÅ¡važiuojant sakė pareigÅ«nams, kad yra girtas, sakė, kiek iÅ¡gėrė. Sakė, kad gerai atrodo. Nėra buvęs bute pas A. S.. Liepos mėnesį tomis dienomis, matyt, buvo sutikęs kaltinamuosius savo aukÅ¡te – trečiame.

Jei rÅ«kė, buvo prie balkono. Gal ir buvo nukentėjusysis priėjęs, o gal ir paskui atėjo. Visi bijojo D. A., jei yra kÄ prisidirbę ar apkalba, tai ir bijo. Jis nesakė policijos pareigÅ«nams, kad neliudys. Jis nepamena, kÄ sakė, nepamena, ar bendravo su policijos pareigÅ«nais. Pažįsta G. Å ., jis ateidavo, kai jo tėvelis dirbo, bet Å¡iaip nebendravo su G. Å .. Nežino, ar D. A. su Č. iÅ¡ anksčiau buvo pažįstami. Matosi iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, kad jis buvo iÅ¡gėręs, sakė, kad yra iÅ¡gėręs, jam sakė, kad gerai atrodo, kad važiuotų, nenustatinėjo girtumo.

Duodamas parodymus buvo neblaivus, garantuoti nieko negali, ar tiesÄ sakė. Apie tris mėnesius D. A. gyveno bendrabutyje, per tÄ laikÄ nebuvo jokių konfliktų, yra kartÄ kartu gėrę, nebuvo jokių konfliktų. Nukentėjusysis ir N. Ž. ryte abu išėję jam pasakojo apie tai, kad iÅ¡gelbėjo. N. Ž. mėgsta „pletkavoti“, jai yra policijÄ kvietęs. D. A. jam niekada nėra grasinęs, tarp jų nėra buvę pykčių, jam tikrai negrasino. Nežino, ar D. A. galėjo padaryti tokį dalykÄ , Å¡iais laikais žmogus gali viskÄ padaryti, jei prisigeri, bet apie tÄ dienÄ jis nieko nepamena.

Negali nuodyti datų, kada, kÄ , su kuo kalbėjo. Visas dienas be sustojimo iÅ¡gėrinėjo. Negalvojo, ar suvokė, kokius duoda parodymus, gal iÅ¡sigando, kai tyrėja įspėjo dėl atsakomybės. Å iandienÄ neiÅ¡sigando, kai iÅ¡aiÅ¡kino, kad gali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. R. parodė, jog nuo praeitos savaitės pradžios, t. y. maždaug nuo liepos 8–9 d., pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, gėrė visÄ savaitę iki vakar dienos, t. y. iki 2019 m. liepos 17 d., dėl to daugelio aplinkybių jis nepamena.

Gali parodyti tik tiek, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 8 ar 9 dienos iki 2019 m. liepos 17 d. jų bendrabutyje adresu: (duomenys neskelbtini), buvo sutikęs savo pažįstamus D. A. ir G. Š.. Kokia konkrečiai buvo diena, kai juos sutiko, nepamena ir nežino, ar buvo diena, ar vakaras. Sutiko juos ketvirto aukšto bendro naudojimo koridoriuje prie balkono. Nepamena, ar prie D. A. ir G. Š. tada buvo kaimynas A. S., gal ir buvo. Jis su tais asmenimis pas A. S. nėra buvęs. Su D. A. ir G. Š. yra tik pažįstamas, jokių santykių su jais nepalaiko.

D. A. yra buvęs jo kaimynas, anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini). Neprisimena to epizodo, kai D. A. su G. Å . norėjo iÅ¡mesti per balkonÄ A. S., kurį jis ir gelbėjo. Apie tai, kad jis iÅ¡gelbėjo A. S., sužinojo kitÄ dienÄ , jam apie tai pasakė pats Č. (A. S.), kuris jam padėkojo, sakė, kad, jei ne jis, tai jį (A. S.) bÅ«tų iÅ¡metę per balkonÄ . Nežino, kas norėjo iÅ¡mesti per balkonÄ A. S., bet kaip tik tuo momentu į koridorių iÅ¡lindo kaimynė N., kuri ir pasakė, kad pro balkonÄ ÄŒ. norėjo iÅ¡mesti buvęs kaimynas D.

A. su draugu. Jis suprato, kad ji kalba apie G. Å ., nes kaip tik tomis dienomis juos abu buvo sutikęs (duomenys neskelbtini) ketvirto aukÅ¡to balkone. Nežino, ar A. S. (Č.) buvo skolingas D. A. ir G. Å .. Nieko nežino apie tai, kad A. S. kokia draugė bÅ«tų pavogusi iÅ¡ D. A. ir G. Å . pinigus, jokių aplinkybių nepamena. Liudytojui R. R. parodžius 2019 m. liepos 12 d. vaizdo įraÅ¡Ä (laike nuo 10:52 val.) iÅ¡ pareigÅ«nų tarnybinio automobilio, kuriuo jis kartu su N. Ž. buvo vežamas apklausti į policijos komisariatÄ ir kuriame yra užfiksuotas jo (R.

R.) ir policijos pareigÅ«nės pokalbis, kurio metu jis pasakoja nagrinėjamo įvykio aplinkybes, R. R. patvirtino, kad viskas taip ir buvo, kaip jis pareigÅ«nei pasakojo tarnybiniame automobilyje, kad pirmos apklausos metu buvo bloga sveikata, buvo „pachmielingas“ ir dar iÅ¡gėręs alkoholio, nenorėjo suklaidinti policijos pareigÅ«nų ar nutylėti bylai svarbių aplinkybių, o ir dabar ne viskÄ pamena, nes tuo laikotarpiu visas dienas gėrė. Tik pamatęs vaizdo įraÅ¡Ä , prisiminė, kad taip kalbėjo su pareigÅ«ne.

Tada viskÄ geriau prisiminė, negu dabar. Dabar Å¡ių aplinkybių nebepamena. Tai, kÄ jis sakė važiuodamas tarnybiniame automobilyje policijos pareigÅ«nei, viskas taip ir buvo, sakė tiesÄ . Nepamena, ar savo sugyventinei kÄ nors pasakojo apie tÄ Ä¯vykį (2 t., b. l. 44–46). Liudytojas R. R. savo parodymus patvirtino ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu (2 t., b. l. 52–53). Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. R. parodė, jog su tuo neįgaliu kaimynu, kurio vardo ir pavardės nežino, pravarde Č., nebendraudavo, jokių reikalų neturėjo ir neturi. 2019 m. liepos 10 d. vakare, valandos neprisimena, buvo prieblanda, jis buvo neblaivus, rÅ«kė prie 3 aukÅ¡to balkono.

Buvo pakankamai girtas ir prisimena tik tÄ momentÄ , kad rÅ«kė. Vakar ryte jam kažkas pasakė, t. y. ar kaimynė N. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kambario, ar pats Č. pasakė: „AčiÅ«, R., tau, kad iÅ¡gelbėjai“, jis atsakęs, kad nėra už kÄ dėkoti (2 t., b. l. 40–41). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta:

1. Nukentėjusiajam A. S. diagnozuota (duomenys neskelbtini), po įvykio jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kurio stacionarinio gydymo trukmė 16 lovadienių.

2. Nukentėjusysis A. S. galimos neteisėtos veikos padarymo metu (nuo 2019-07-07 iki 2019-07-11) galėjo suvokti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį.

3. Nukentėjusysis A. S. negalėjo priešintis galimos neteisėtos veikos padarymo metu (nuo 2019-07-07 iki 2019-07-11) jo atžvilgiu atliktiems veiksmams. 4. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. S. (nuo 2019-07-07 iki 2019-07-11) netrukdė suprasti prieš jį galimai atliktos nusikalstamos veikos pobūdį ir atgaminti pagrindines faktines aplinkybes. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. S. šiuo metu netrukdo suprasti prieš jį galimai atliktos nusikalstamos veikos pobūdį, bet dėl šio sutrikimo jis negalėtų analizuoti ir įvertinti įvykio aplinkybes, jis gali atgaminti pagrindines įvykio aplinkybes. Nukentėjusiajam A. S. yra nustatyti (duomenys neskelbtini), trukdantys tiksliai ir nuosekliai atsiminti tiek savo, tiek kitų asmenų veiksmus ar žodžius, bet jis gali atgaminti įvykio aplinkybes. Dėl (duomenys neskelbtini) A. S. būtų sunku fantazuoti ir išsigalvoti įvykio aplinkybes. Dėl (duomenys neskelbtini) jis gali būti padidintai įtaigus.

5. Dėl galimai neteisėtos veikos (nuo 2019-07-07 iki 2019-07-11) prieÅ¡ nukentėjusįjį A. S. buvo sutrikdyta jo (duomenys neskelbtini) sveikata, jis dėl (duomenys neskelbtini) gydytas stacionare nuo 2019-10-22 iki 2019-11-07, gydymo trukmė 16 lovadienių, jam konstatuojamas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 170–173). 2019 m. liepos 11 d. A. S. protokole-pareiÅ¡kime užfiksuota, jog A. S. nurodė, kad 2019 m. liepos 9 d., vakaro metu, bendro naudojimo koridoriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), du nepažįstami vyriÅ¡kiai reikalavo iÅ¡ jo 50 eurų, grasino iÅ¡mesti per 4 aukÅ¡to balkonÄ , vienas iÅ¡ vyriÅ¡kių paėmė per pažastis, kitas už kojų ir jį nešė iki balkono, tačiau prie pat balkono durų juos sustabdė kaimynas R., todėl jie jį paleido.

VyriÅ¡kiai atėjo pas jį į butÄ , pradėjo gerti savo atsineÅ¡tÄ alų, vienas iÅ¡ jų, kurio vardas D., pasakė, kad jis turi jam atiduoti skolÄ Â už neva jo draugės padarytÄ vagystę, sudavė jam vienÄ kartÄ kumščiu į deÅ¡inės pusės Å¡onÄ , vienÄ kartÄ kumščiu į deÅ¡inės pusės krÅ«tinę ir vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , taip sukeldamas fizinį skausmÄ . Dėl smÅ«gio į veidÄ jam nukrito akiniai ir iÅ¡krito vienas stikliukas. Jis iÅ¡sigandęs pasakė, jog atiduos pinigus.

Tada vyriÅ¡kis liepė duoti 200 eurų, jis pasakė, kad pinigus galės atiduoti tik tada, kai jam perves pinigus už invalidumÄ . Tas D. jam pasakė, jog 2019 m. liepos 12 d. 16.30 val. jis ateis pasiimti 200 eurų. Bijodamas, kad prieÅ¡ jį vėl nebÅ«tų naudojamas smurtas, jis sutiko. VyriÅ¡kiai išėjo, o D. iÅ¡eidamas nuo spintelės pagrobė 7 eurus. 2019 m. liepos 11 d., apie 13.50 val., kaimynas jam pasakė, kad ateina tas pats D. su tuo pačiu draugu, jis iÅ¡sigando, iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

Jam padaryta 7 eurų turtinė žala, praÅ¡o nubausti kaltus asmenis (1 t., b. l. 6–7). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota įvykio vietų, esančių, (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės ketvirto aukÅ¡to bendro naudojimo koridoriaus balkone bei nukentėjusiojo A. S.bute Nr. (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ra  (1 t., b. l. 25–30). IÅ¡ Å . rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2019 m. spalio 30 d. raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Å iaulių rajono savivaldybė tikslines kompensacijas ir kitas socialines iÅ¡mokas perveda į gavėjų sÄ skaitas bankuose kiekvieno mėnesio 12 dienÄ (1 t., b. l. 49–50).

IÅ¡ Å . greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktos 2019 m. liepos 11 d. GMP kvietimo pas A. S. kortelės kopijos matyti, kad A. S. pranešė, jog užpuolikas užvakar grasino, gÄ sdino visaip, netgi trankė kumščiu (1 t., b. l. 53–56). Bendrojo pagalbos centro K. skyriaus (raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini)) pateiktuose ir apžiÅ«rėtuose penkiuose garso įraÅ¡uose 2019 m. liepos 11 d., laikotarpiu nuo 13.14 val. iki 13.50 val., užfiksuoti duomenys apie  nukentėjusiojo A. S.ir liudytojos N. Ž. pagalbos kvietimÄ adresu: (duomenys neskelbtini), nurodant BBC operatorei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (1 t., b. l. 65–74).

Policijos pareigÅ«nų tarnybiniame automobilyje darytuose vaizdo ir garso įraÅ¡uose, kurie pateikti ir apžiÅ«rėti, užfiksuoti duomenys apie tai, kad liudytojas R. R. ir liudytoja N. Ž.pasakoja jiems žinomas įvykio aplinkybes. R. R. nurodė, kad matė, kaip įtariamieji nešė nukentėjusįjį  prie balkono durų ir, jei jis (R. R.) nebÅ«tų įsikišęs, tai bÅ«tų nukentėjusįjį iÅ¡metę per balkonÄ . R. R. taip pat aiÅ¡kino, kad dar kambaryje užstojo nukentėjusįjį kelis kartus.

Liudytoja N. Ž. nurodė, kad nukentėjusysis jai pasakojo, jog atidavė turėtus 7 eurus (1 t., b. l. 77–81). Daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad nukentėjusiojo A. S.akinių kairės pusės kojelė palinkusi, akinių kairėje pusėje stiklas į rėmelį įstatytas netaisyklingai, akinių rėmelyje nėra vienos auselės (1 t., b. l. 82–86). Akiniai po apžiÅ«ros grÄ Å¾inti nukentėjusiajam A. S.. Ä®rodymų analizė, vertinimas, kaltinamųjų veikos juridinė kvalifikacija Dėl turto prievartavimo panaudojant fizinį smurtÄ (BK 181 straipsnio 2 dalis) Pagal BK 181 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas prievartaudamas turtÄ panaudojo fizinį smurtÄ , atėmė asmeniui laisvę, sunaikino arba sugadino jo turtÄ arba padarė kitus alternatyvius veiksmus, nurodytus Å¡ioje teisės normoje.

Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudÄ kaltininkui ar kitam asmeniui, panaudojant psichinę prievartÄ . Vertimas suteikti turtinę naudÄ gali pasireikÅ¡ti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo bÅ«du (raÅ¡tu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobÅ«džiu (pvz., užuominomis leidžiant suprasti apie bÅ«tinumÄ mokėti duoklę). BÅ«tinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikÅ¡ti įvairiais grasinimais prieÅ¡ nukentėjusį ar kitÄ asmenį:

1) panaudoti fizinį smurtÄ ;

2) sunaikinti ar sugadinti jo turtÄ ;

3) paskelbti kompromituojančiÄ ar kitokiÄ informacijÄ , kurios paskleidimas nepageidautinas;

4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Psichinė prievarta – tai bauginimo procesas, siekiant sukelti aukai baimę ir palaužti jos valiÄ . Be to, pastarasis alternatyvusis požymis apima įvairius kitokio turinio grasinimus, kurie pasireiÅ¡kia kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Å is nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitÄ asmenį vykdyti pareikÅ¡tÄ neteisėtÄ turtinę pretenzijÄ , panaudodamas psichinę prievartÄ (grasindamas), ir nori taip veikti.

Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiÅ¡kiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ kaip turto prievartavimÄ pagal BK 181 straipsnį, neturi reikÅ¡mės, ar kaltininko nukentėjusiajam iÅ¡sakytas neteisėtas reikalavimas galės bÅ«ti realiai įvykdytas. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir kaltininkas tai suvokia. BÅ«tent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163/2012, 2K-433-507/2016).

Pažymėtina, kad BK 181 straipsnio taikymo prasme vertimas perduoti turtÄ neturi teisėto pagrindo, tai reiÅ¡kia, kad turtinės pretenzijos, kurias kaltininkas reikalauja (verčia) kitÄ asmenį patenkinti, nėra kilusios iÅ¡ teisės reguliuojamų santykių (CK 1.136 straipsnyje nurodyti civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai), pvz., iÅ¡ paskolinių sandorių, kitokių prievolių, kurių pagrindu asmuo įgyvendina atitinkamÄ savo ar kitų teisę. Tai – vienas iÅ¡ esminių požymių, atribojančių turto prievartavimÄ nuo BK 294 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – savavaldžiavimo, kai kaltininkas (nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos) vykdo savo ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-395/2010, 2K-93/2010, 2K-203/2011, 2K-562/2011, 2K-114/2014, 2K-504-139/2015).

Å ioje byloje kaltinamieji D. A. ir G. Å . kaltinami veikdami kartu, neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami psichinę prievartÄ ir fizinį smurtÄ , atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį A. S. perduoti jiems turtÄ â€“ pinigus (BK 181 straipsnio 2 dalis). Nors kaltinamieji D. A. ir G. Å . savo kaltę dėl turto prievartavimo iÅ¡ nukentėjusiojo A. S. neigia visiÅ¡kai, teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina D. A. ir G. Å . padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 2 dalyje.

MinėtÄ kaltinamųjų pozicijÄ teismas laiko jų siekiu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės dėl turto prievartavimo, nes kaltinamųjų parodymai apie įvykio aplinkybes prieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems patikimiems (liudytojų, nukentėjusiojo parodymams, kitai raÅ¡ytinei bylos medžiagai) įrodymams. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir pačių kaltinamųjų parodymai dėl įvykio aplinkybių nesutampa (pavyzdžiui, D. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog tÄ dienÄ , kai buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų, jis su G.

Å . buvo parkelyje ir į namÄ , kuriame gyveno nukentėjusysis, ėjo tik iÅ¡ smalsumo, nes pamatė ten atvykusius policijos pareigÅ«nus, o G. Å . nurodė kitokias aplinkybes – neva į minėtÄ namÄ Ä—jo pas kitÄ asmenį, ne pas nukentėjusįjį, taigi, Å¡iuo atveju akivaizdžiai skiriasi kaltinamųjų nurodytas ėjimo į minėtÄ namÄ motyvas). Esant Å¡ioms aplinkybėms, kaltinamųjų parodymų teismas nelaiko patikimais ir jais nesiremia spręsdamas D. A. ir G. Å . kaltės dėl turto prievartavimo klausimÄ .

Teismo vertinimu, D. A. ir G. Å . kaltę padarius BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, t. y. pakankamai nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki ir iÅ¡samÅ«s nukentėjusiojo A. S. (atsižvelgiant į jo sveikatos bÅ«klę) parodymai, duoti teisme bei ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, jog nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai nurodė tapačias aplinkybes apie įvykusį įvykį, t. y. jog kaltinamiesiems nebuvo skolingas, nebuvo iÅ¡ jų pavogęs pinigų, tačiau D.

A. su G. Å . iÅ¡ jo vis vien reikalavo pinigų, panaudodami tiek psichinį, tiek fizinį smurtÄ , pirmiausia D. A. su G. Å ., reikalaudami pinigų (50 Eur), mėgino jį (nukentėjusįjį) iÅ¡mesti iÅ¡ ketvirto aukÅ¡to balkono, tačiau jį iÅ¡gelbėjo R. R., iÅ¡kart po to D. A. su G. Å ., nuėję pas jį (nukentėjusįjį) į butÄ , toliau reikalavo iÅ¡ jo pinigų (200 Eur) kaip neva buvusiÄ skolÄ dėl vagystės, D. A. panaudojant fizinį smurtÄ jo atžvilgiu – suduodant kumščiu tris kartus į įvairias kÅ«no vietas, jam (nukentėjusiajam) prižadėjus pinigus kaltinamiesiems duoti, kaltinamieji išėjo iÅ¡ jo buto, o D.

A. iÅ¡eidamas iÅ¡ buto dar paėmė 7 Eur, buvusius ant sekcijos. Be to, nukentėjusysis A. S. nuosekliai parodė, jog apie įvykį papasakojo kaimynei (N. Ž.). Pažymėtina ir tai, jog iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė jau pirminiame pareiÅ¡kime apie jo atžvilgiu įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ (1 t., b. l. 6–7). Nukentėjusiojo parodymai paneigia D. A. nurodytÄ aplinkybę, kad A. S. buto durys neva buvo atidarytos. Tai, kad A. S. buto durys buvo uždarytos įvykio metu, patvirtino ir liudytoja K.

B.. Akcentuotina ir tai, jog nukentėjusiojo A. S. nurodytas aplinkybes bei kaltinamiesiems inkriminuojamų kaltinimų pagal BK 181 straipsnio 2 dalį pagrįstumÄ patvirtina ir liudytojų O. B., N. V., iÅ¡ dalies N. Ž., K. B., R. R. parodymai bei kiti objektyvÅ«s byloje esantys duomenys – įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, BPC garso įraÅ¡ai, policijos pareigÅ«nų tarnybiniame automobilyje daryti įraÅ¡ai, Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad liudytojai O.

B. ir N. V., kurie yra policijos pareigÅ«nai, atvykę pagal praneÅ¡imÄ dėl galimo turto prievartavimo iÅ¡ nukentėjusiojo, parodė, jog atvykus į įvykio vietÄ juos pasitiko N. Ž., kuri jiems nurodė įvykio aplinkybes, pasakojo mačiusi, kaip kaltinamieji nukentėjusįjį mėgino iÅ¡mesti per balkonÄ , o kitas kaimynas R. R. pastariesiems sutrukdęs, tačiau N. Ž. nurodžiusi, jog parodymų neduos kaltinamųjų atžvilgiu, kadangi pastarųjų bijo. Liudytojai O. B. ir N. V. taip pat parodė, kad R.

R. taip pat patvirtino N. Ž. nurodytas aplinkybes, kad toks įvykis buvęs, tačiau taip pat nenori liudyti kaltinamųjų atžvilgiu. Be to, liudytojai O. B. ir N. V. nurodė, kad, atvykus į įvykio vietÄ , nukentėjusysis pastariesiems nurodė, jog jo atžvilgiu buvo smurtauta (buvo muÅ¡amas, mėginta jį iÅ¡mesti per balkonÄ ) reikalaujant pinigų, pastarÄ jį iÅ¡gelbėjęs kaimynas. Liudytojai O. B. ir N. V. patvirtina, kad nukentėjusysis buvo labai įbaugintas, kad D. A., net ir esant pareigÅ«nams, grasino nukentėjusiajam sakydamas, jog pastarajam bus dar blogiau, jei skųsis.

Be to, liudytoja N. V. nurodė, jog, kai vežė R. R. į apklausÄ tarnybiniu automobiliu, kuriame daromas vaizdo ir garso įraÅ¡as, R. R. taip pat patvirtino, jog kaltinamieji prievartavo turtÄ iÅ¡ nukentėjusiojo, bandė pastarÄ jį iÅ¡mesti per balkonÄ , tačiau jis (R. R.) sutrukdęs. Pastebėtina, kad Å¡iuos liudytojos N. V. parodymus patvirtina vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ policijos tarnybinio automobilio, kur R. R. pasakojo matęs, jog kaltinamieji nukentėjusįjį bandė iÅ¡mesti per balkonÄ , bet jis (R.

R.) nukentėjusįjį iÅ¡gelbėjęs (1 t., b. l. 77–81). Taigi, teismo vertinimu, liudytojų O. B. ir N. V. parodymai laikytini patikimais, pagrindo nesivadovauti minėtų liudytojų parodymais nėra. Pastebėtina ir tai, kad liudytojų O. B. ir N. V. parodymai paneigia liudytojų R. R. ir N. Ž. duotų parodymų dalį, neva pastarieji su pareigÅ«nais nebendravę. Nukentėjusiojo A. S., liudytojų O. B. ir N. V. parodymų teisingumÄ , taip pat ir kaltinimų D. A. bei G. Å . dėl turto prievartavimo pagrįstumÄ patvirtina liudytojos K.

B. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, kai pastaroji nurodė, jog trumpam buvo užėjusi į A. S. butÄ , kuriame buvo D. A., G. Å ., A. S. ir jos sugyventinis R. R., A. S. jai atrodė labai iÅ¡sigandęs, po kiek laiko R. R. grįžus pas jÄ (K. B.) į butÄ , pastarasis jai pasakojęs, jog D. A. ir G. Å . mėgino A. S. iÅ¡mesti per balkonÄ , bet jis (R. R.) sutrukdęs, be to, R. R. sakęs, jog girdėjęs, kad iÅ¡ A. S. buvo reikalauta pinigų. Tai, jog R. R. iÅ¡ tiesų betarpiÅ¡kai stebėjo įvykį ir gelbėjo nukentėjusįjį kaltinamiesiems mėginant pastarÄ jį iÅ¡mesti per balkonÄ , patvirtina ir vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ policijos pareigÅ«nų tarnybinio automobilio, kuriuose užfiksuota, kaip liudytojas R.

R. apie minėtas aplinkybes pasakojo pareigÅ«nams (1 t., b. l. 77–81). Liudytojas R. R. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad minėtame vaizdo įraÅ¡e kalba jis, kad viskas buvo taip, kaip jis pasakojo pareigÅ«nei tarnybiniame automobilyje. Be kita ko, byloje esančio Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 170–173) iÅ¡vados teismui duoda pagrindÄ tikėti nukentėjusiuoju A. S. ir remtis jo parodymais kaip patikimais sprendžiant kaltinamųjų D.

A. ir G. Å . kaltės klausimÄ , kadangi, kaip nurodyta ekspertizės akte, dėl A. S. (duomenys neskelbtini) jam bÅ«tų sunku fantazuoti ir iÅ¡sigalvoti įvykio aplinkybes, kad A. S. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suvokti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų pobÅ«dį ir atgaminti pagrindines faktines aplinkybes, tačiau negalėjo pasiprieÅ¡inti atliekamiems neteisėtiems veiksmams, kad A. S. gali atgaminti įvykio aplinkybes. Be to, minėtame ekspertizės akte pateiktos iÅ¡vados patvirtina, kad kaltinamųjų atlikti smurtiniai veiksmai prievartaujant turtÄ iÅ¡ A.

S. pastarajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Teismas pažymi, jog kaip liudytojams O. B. ir N. V. nurodė tiesiogiai įvykį stebėję liudytojai R. R. ir N. Ž., jog neduos parodymų kaltinamųjų atžvilgiu, kadangi pastarųjų bijo, taip pastarieji ir pasielgė. Vis dėlto, teismo vertinimu, dalis liudytojų R. R. ir N. Ž. parodymų, įvertinus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, laikytina patikima, atskleidžiančia tikrÄ sias įvykio aplinkybes, patvirtinančia ne tik kaltinamųjų kaltę prievartavus turtÄ iÅ¡ nukentėjusiojo panaudojant psichinę prievartÄ ir fizinį smurtÄ , bet ir tai, jog tiek R.

R., tiek N. Ž. matė kaltinamųjų vykdymÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. turto prievartavimÄ panaudojant fizinį smurtÄ ir apie tai papasakojo atvykusiems policijos pareigÅ«nams O. B. ir N. V.. Analizuojant liudytojos N. Ž. parodymus, duotus tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog pastaroji patvirtino, kad jai A. S. pasakojo apie tai, kad iÅ¡ jo panaudojant fizinį smurtÄ yra reketuojami pinigai, kad A. S. buvo labai iÅ¡sigandęs, verkė, visas drebėjo, be to, ji (liudytoja) neva girdėjusi iÅ¡ bendrabučio gyventojų, kad A.

S. norėta iÅ¡mesti per balkonÄ , bet tam sutrukdė R. R.. Teismo vertinimu, nurodytas aplinkybes liudytoja N. Ž. girdėjo ne iÅ¡ kitų namo gyventojų, bet jas matė ir pati (mėginimas nukentėjusįjį iÅ¡mesti per balkonÄ ), kadangi teisme N. Ž. patvirtino, kad bÅ«tent ji dėl įvykio skambinusi policijai, kai tai darė, nebuvo iÅ¡gėrusi. IÅ¡ BPC įrašų matyti, kad N. Ž., bendraudama su operatore, nurodė iÅ¡ esmės visas esmines kaltinamiesiems inkriminuojamas aplinkybes apie reketuojamÄ A.

S. – jog norėta nukentėjusįjį iÅ¡mesti per balkonÄ , bet kaimynas iÅ¡gelbėjęs (1 t., b. l. 65–74). Teismo įsitikinimu, liudytoja N. Ž., tik pati stebėjusi įvykį, galėjo bendraudama su BPC nurodyti itin tikslias įvykio aplinkybes. Be to, liudytojas R. R. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad bÅ«tent liudytoja N. Ž. jam kitÄ dienÄ po įvykių pasakiusi, jog jis iÅ¡gelbėjo nukentėjusįjį, tai vėlgi rodo, kad liudytoja N. Ž. buvo mačiusi įvykį ir apie Å¡ias aplinkybes pasakojo ir pareigÅ«nams O.

B. bei N. V.. Vertinant liudytojo R. R. parodymus, pažymėtina, jog pastarasis teisme nurodė, jog tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek paties įvykio metu buvo itin neblaivus, be to, į apklausÄ buvo vežamas visiÅ¡kai girtas, todėl apie įvykį nieko negalėjo papasakoti, dėl girtumo nieko nepamenantis. Teismas pažymi, jog byloje esantys duomenys paneigia Å¡ias liudytojo R. R. nurodytas aplinkybes ir leidžia spręsti, kad tiek įvykio metu, tiek vežamas į apklausÄ ir apklausos metu, jei R.

R. ir buvo neblaivus, tačiau jo buvęs girtumas neturėjo esminės įtakos liudytojo galimybei teisingai prisiminti ir nurodyti buvusias įvykio aplinkybes ir apie tai duoti teisingus parodymus. Atkreipiamas dėmesys, kad liudytoja N. V. parodė, jog girto asmens į apklausÄ nepristatytų, ir, kadangi R. R. buvo adekvatus, todėl jį vežė į apklausÄ . Teismo nuomone, toks pareigÅ«nės paaiÅ¡kinimas yra logiÅ¡kas ir nekeliantis abejonių. Liudytoja N. Ž., kuri buvo kartu su R. R. vežama į apklausÄ , taip pat patvirtino, jog R.

R. jai neatrodė išgėręs, R. R. atrodė akivaizdžiai blaivus. Byloje esantys vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio taip pat patvirtina, kad R. R. su pareigūnais bendravo adekvačiai, neatrodė neblaivus (1 t., b. l. 77–81). Kartu pažymėtina, kad liudytojas R. R. neigė kada nors buvęs nukentėjusiojo bute, tačiau R. R. sugyventinės K. B., nukentėjusiojo bei pačių kaltinamųjų parodymai paneigia šiuos R. R. teiginius ir patvirtina, jog R. R. įvykio metu buvo A.

S. bute kartu su kaltinamaisiais. Taigi, teismui nekyla abejonių, jog R. R. A. S. atžvilgiu vykdomÄ nusikalstamÄ veikÄ stebėjo betarpiÅ¡kai ir į įvykį atvykusiems pareigÅ«nams pasakojo buvusias įvykio aplinkybes, jog kaltinamieji mėgino nukentėjusįjį iÅ¡mesti per balkonÄ , bet jis tam sutrukdęs. Be to, aplinkybę, jog R. R. tikrai matė kaltinamųjų vykdymÄ nusikalstamÄ veikÄ , patvirtina ir jo paties parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Nors teisminio nagrinėjimo metu abu kaltinamieji nurodė, kad su nukentėjusiuoju A.

S. buvo bendrauta tik dėl neva pastarojo skolos G. Å ., kuri atsirado po tariamos vagystės iÅ¡ G. Å ., teismas pažymi, jog byloje tokių duomenų, kad nukentėjusysis A. S. bÅ«tų įvykdęs kokiÄ nors nusikalstamÄ veikÄ G. Å . atžvilgiu, nėra. Nukentėjusysis A. S. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad nė vienam iÅ¡ kaltinamųjų nebuvo skolingas, nieko iÅ¡ pastarųjų nebuvo pavogęs, o sutiko sumokėti reikalaujamÄ pinigų sumÄ , kadangi kaltinamųjų labai iÅ¡sigando.

Taigi, galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog kaltinamųjų D. A. ir G. Å . reikalavimas A. S. perduoti 50 ir 200 Eur neturi jokio teisinio pagrindo, t. y. toks reikalavimas nėra kilęs iÅ¡ teisės reguliuojamų santykių, todėl kaltinamųjų teiginiai apie neva buvusiÄ A. S. skolÄ laikytini deklaratyviais ir tik siekiu suÅ¡velninti savo teisinę padėtį. Pagrindo kvalifikuoti kaltinamųjų padarytÄ veikÄ pagal kitus BK straipsnius nėra. D. A. ir G. Å . kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 2 dalyje, bendrininkaujant.

BK 24 straipsnio 1 dalis bendrininkavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ apibrėžia kaip tyčinį bendrÄ dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimÄ darant nusikalstamÄ veikÄ . BendrininkavimÄ , kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibÅ«dina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu ar kitais asmenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-49/2014).

Kaip jau minėta, bÅ«tinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-458/2014).

Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas, ir bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiÅ¡kai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Teisiamajame posėdyje Å¡ioje byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad neteisėtÄ turtinę pretenzijÄ nukentėjusiajam A. S. iÅ¡sakė abu kaltinamieji, abu kaltinamieji panaudojo psichinę prievartÄ ir fizinį smurtÄ (pirmiausia mėgindami nukentėjusįjį iÅ¡mesti per balkonÄ , jei pastarasis neduos 50 Eur, o vėliau D.

A. suduodant smÅ«gius nukentėjusiajam ir abiem kaltinamiesiems reikalaujant dar 200 Eur) nukentėjusiojo atžvilgiu. Å ios aplinkybės patvirtina abiejų kaltinamųjų susitarimÄ veikti kartu, jų veiksmų bendrumÄ , bendrÄ siekį ir tiesioginę tyčiÄ panaudojant fizinį smurtÄ iÅ¡reikÅ¡ti neteisėtÄ turtinę pretenzijÄ nukentėjusiajam A. S., kaltinamieji D. A. ir G. Å . matė vienas kito atliekamus veiksmus, jų nė vienas nenutraukė, prieÅ¡ingai, pritardami vienas kito veiksmams, taip betarpiÅ¡kai dalyvaudami vykdant nusikalstamÄ veikÄ , aktyviai tęsė savo smurtinius veiksmus, nukreiptus prieÅ¡ nukentėjusįjį po mėginimo pastarÄ jį iÅ¡mesti per balkonÄ reikalaujant 50 Eur, pastarojo atžvilgiu toliau tęsė smurtinius veiksmus nukentėjusiojo bute, pastarajam iÅ¡sakant dar vienÄ neteisėtÄ turtinę pretenzijÄ , lydimÄ grasinimų, todėl abu kaltinamieji realizavo BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir laikytini bendravykdytojais.

Teismui nekyla abejonių, jog abu kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia – abu suvokė, jog darydami nusikalstamÄ veikÄ veikia kartu, ir norėjo taip veikti. Taigi, nustačius, jog kaltinamieji D. A. ir G. Å . buvo nagrinėjamos nusikalstamos veikos bendravykdytojais, jiems pagrįstai inkriminuota, kad nusikalstamÄ veikÄ jie padarė bendrininkaudami ir, nepriklausomai nuo kiekvieno jų konkretaus indėlio į nusikalstamos veikos padarymÄ , t. y. nepriklausomai nuo to, kuris iÅ¡ kaltinamųjų panaudojo fizinį smurtÄ , grasinimus ar iÅ¡sakė neteisėtÄ turtinę pretenzijÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, jie atsako pagal vienÄ ir tÄ patį BK straipsnį.

D. A. ir G. Å . pagal teisme prokuroro pateiktÄ pakeistÄ kaltinimÄ yra kaltinami inkriminuojamÄ veikÄ Ä¯vykdę 2019 m. liepos 10 d., tačiau kaltinamieji nurodė, kad įvykis, kai jie bendravo su nukentėjusiuoju neva dėl skolos, buvo 2019 m. liepos 9 d. Nukentėjusysis ir kiti byloje esantys liudytojai nei ikiteisminio tyrimo metu apklausiami, nei teisme negalėjo nurodyti konkrečios nusikalstamos veikos įvykdymo datos, t. y. nurodė arba liepos 9 d., arba liepos 10 d. Vis dėlto pirminiame nukentėjusiojo A.

S. pareiÅ¡kime teigiama, kad įvykis buvo liepos 9 d. (1 t., b. l. 6–7), iÅ¡ Å . greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktos 2019 m. liepos 11 d. GMP kvietimo pas A. S. kortelės kopijos taip pat matyti, kad A. S. pranešė, jog užpuolikas užvakar (t. y. liepos 9 d.) grasino, gÄ sdino visaip, netgi trankė kumščiu (1 t., b. l. 53–56). Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog kaltinamieji nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė 2019 m. liepos 9 d., todėl kaltinime nurodyta nusikalstamos veikos padarymo data tikslinama.

Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir Å¡ios nusikalstamos veikos subjektyviÄ jÄ pusę, kuri pasireiÅ¡kė kaltinamųjų D. A. ir G. Å . tiesiogine tyčia, nukreipta į turto prievartavimÄ â€“ nukentėjusiojo vertimÄ perduoti turtÄ kaltinamiesiems, grasinant panaudoti fizinį smurtÄ ir panaudojant fizinį smurtÄ kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Akivaizdu, kad kaltinamieji, bÅ«dami normalaus protinio iÅ¡sivystymo, suaugę žmonės, suvokė pavojingÄ daromų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir norėjo taip veikti, todėl D.

A. ir G. Å . nusikalstama veika visiÅ¡kai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 2 dalyje, požymius. Dėl civilinio ieÅ¡kinio BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis A.

S. kaltinamiesiems D. A. ir G. Å . pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės (52 Eur) ir neturtinės (1000 Eur) žalos, kuriÄ patyrė dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų (4 t., b. l. 142). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine iÅ¡raiÅ¡ka. Pažymėtina, kad atlyginant turtinę žalÄ , taikomas visiÅ¡ko jos atlyginimo principas. Bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis A. S. patyrė 52 Eur dydžio turtinę žalÄ dėl kaltinamųjų įvykdytos nusikalstamos veikos, kadangi iÅ¡ A. S. buvo pagrobti 7 Eur, be to, nukentėjusysis nurodė, jog po įvykio pirko vaistus, kuriems iÅ¡leido apie 50 Eur.

Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis A. S. gydymo įstaigoje iÅ¡ tiesų lankėsi (1 t., b. l. 170–173), todėl teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis pirko vaistus, ir tai yra visiÅ¡kai logiÅ¡ka. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo nurodytas patirtos turtinės žalos dydis nelaikytinas akivaizdžiai per didelis, neprotingas ar nerealus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nukentėjusysis turtinę žalÄ patyrė dėl bendrų tyčinių kaltinamųjų veiksmų, nukentėjusiajam iÅ¡ kaltinamųjų solidariai priteistina 52 Eur dydžio suma patirtai turtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Nukentėjusysis A. S., grįsdamas savo civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog po įvykio iÅ¡gyveno, yra įbaugintas, niekur negali iÅ¡eiti, ilgai gydėsi ligoninėje. Teismas sutinka su minėtais nukentėjusiojo teiginiais, kadangi natÅ«ralu, jog dėl D. A. ir G. Å . naudoto intensyvaus psichinio ir fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu pastarasis (atsižvelgiant ir jo sveikatos bÅ«klę) buvo įbaugintas, patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų ir tokiu bÅ«du patyrė neturtinę žalÄ .

Apie nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sukrėtimÄ galima spręsti ir iÅ¡ policijos pareigÅ«nų O. B., N. V., liudytojų N. Ž., K. B. parodymų, tai gan akivaizdžiai matėsi ir iÅ¡ nukentėjusiojo bÅ«senos bei jo elgesio teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad dėl bendrų kaltinamųjų tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, dėl to nukentėjusysis gydėsi ligoninėje (1 t., b. l. 170–173), patyrė fizinį skausmÄ .

Pažymėtina ir tai, kad kaltinamųjų veiksmai (mėginimas iÅ¡mesti per balkonÄ , vėliau bute naudotas fizinis smurtas ir grasinimai) sudarė nukentėjusiajam realias prielaidas bijoti dėl savo gyvybės ir sveikatos, tai Å¡iuo atveju didina priteistinos neturtinės žalos dydį. Sprendžiant dėl konkretaus priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas įvertina ir tai, jog abu kaltinamieji niekur nedirba, tačiau yra jauno, darbingo amžiaus, todėl kaltinamųjų nedarbas nelaikytinas aplinkybe, mažinančia priteistinos neturtinės žalos dydį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, teismas sprendžia, jog praÅ¡oma priteisti 1000 Eur dydžio suma neturtinei nukentėjusiojo A. S. patirtai žalai atlyginti yra teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų. Kadangi nukentėjusysis neturtinę žalÄ patyrė dėl bendrų tyčinių kaltinamųjų D. A. ir G. Å . veiksmų, kaltinamieji padarytÄ neturtinę žalÄ nukentėjusiajam privalo atlyginti solidariai.

Bausmių skyrimas ir kiti klausimai Kaltinamųjų D. A. ir G. Å . atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jie nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 181 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes abu kaltinamieji laikytini lygiaverčiais padarytos nusikalstamos veikos vykdytojais (BK 25 straipsnio 2 dalis), be to, bÅ«dami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi kaltinamieji D.

A. ir G. Å ., bÅ«dami anksčiau teisti už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , teistumas jiems neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė tyčinį nusikaltimÄ (BK 27 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems D. A. ir G. Å . teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė bÅ«tų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamÄ veikÄ atitiktų tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Vertindamas kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji D. A. ir G.

Å . bendrininkaudami padarė tyčinį baigtÄ sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 5 dalis). Vertindamas kaltinamųjų asmenybes, teismas atsižvelgia į jų pavojingumÄ nulemiančius požymius, apibÅ«dinančius juos iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po to. Kaltinamasis G. Å . anksčiau teistas 2 kartus, teistumas neiÅ¡nykęs, po Å¡ioje byloje inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo G. Å . įvykdė dar vienÄ nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to jo atžvilgiu buvo priimtas Å iaulių apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, pripažįstant G.

Å . kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, Å¡iuo metu jo atžvilgiu vyksta kiti baudžiamieji procesai, 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, Å¡is nuosprendis neįsiteisėjęs, be to, G. Å . baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 157–168). Visa tai neigiamai apibÅ«dina kaltinamojo G. Å . asmenybę ir rodo jo nenorÄ laikytis įstatymų, susiformavusias antivisuomenines nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad G. Å ., nors ir bÅ«damas jauno darbingo amžiaus, niekur nedirba (3 t., b. l. 169).

Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytų aplinkybių, darančių įtakÄ kaltinamojo G. Å . padaryto nusikaltimo pavojingumui, buvimÄ , jo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam G. Å . už tyčinio sunkaus nusikaltimo (BK 181 straipsnio 2 dalis) padarymÄ laisvės atėmimo bausmę, artimÄ Ä¯statymo sankcijoje numatytam tokios bausmės vidurkiui.

Kaltinamasis G. Å . nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ Å¡iuo nuosprendžiu nuteisiamas, padarė iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. Å iaulių apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme ir 531,08 Eur bauda, priėmimo. Esant tokioms aplinkybėms, Å¡iuo nuosprendžiu G. Å . paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinama su 2020 m. rugpjūčio 13 d.

Å iaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme taikant bausmių apėmimo bÅ«dÄ (padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims pagal BK 10 straipsnį), Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausme apimant 2020 m. rugpjūčio 13 d. Å iaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtÄ galutinę subendrintÄ bausmę. Skirdamas bausmę kaltinamajam D. A. teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau teistas Lietuvoje 8 kartus, taip pat teistas užsienyje, baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 120–135, 137–140), tai rodo, kad jis yra linkęs pažeisti įstatymų reikalavimus, nepaisyti visuomenės elgesio taisyklių, anksčiau taikytos griežtos bausmės kaltinamajam teigiamos įtakos nepadarė, jis savo antivisuomeninių nuostatų nekeitė ir vėl nusikalto.

Be to, bylos duomenys patvirtina, kad D. A. iki sulaikymo niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas (3 t., b. l. 141, 142). Ä®vertinęs nurodytų aplinkybių, darančių įtakÄ kaltinamojo D. A. padaryto nusikaltimo pavojingumui, buvimÄ , jo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam D.

A. už tyčinio sunkaus nusikaltimo (BK 181 straipsnio 2 dalis) padarymÄ laisvės atėmimo bausmę, artimÄ Ä¯statymo sankcijoje numatytam tokios bausmės vidurkiui. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam G. Å . į bausmės laikÄ Ä¯skaitomas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. (2 t., b. l. 121, 130–131, 139–141, 157–159), kaltinamajam D. A. į bausmės laikÄ Ä¯skaitomas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. liepos 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo (2 t., b. l. 56–57, 66–68, 75–76, 89–91; 4 t., b. l. 78–80, 186–188; 5 t., b. l. 38–41).

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam A. S. teisinę pagalbÄ teikė, t. y. jo interesams atstovavo, advokatė V.

Povilaitienė. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos patikslintos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l.

32) matyti, kad A. S. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 340 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nukentėjusiajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos bylos nagrinėjimo metu valstybė patyrė 340 Eur dydžio išlaidas, į tai, kad tinkamai užtikrinti nukentėjusiojo interesams šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam buvo būtina atstovo advokato pagalba, į tai, kad kaltinamieji yra pakankamai jauno amžiaus, darbingi, valstybės išlaidos už nukentėjusiajam A.

S. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ bylos nagrinėjimo metu pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos valstybės naudai iÅ¡ nuteistųjų lygiomis dalimis. Kompiuterinės laikmenos (CD diskai) su garso, vaizdo įraÅ¡ais paliktinos saugoti prie bylos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: G. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimÄ 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtÄ bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du su 2020 m. rugpjūčio 13 d. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir G. Å . paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ G.

Å . įskaityti bausmę, atliktÄ pagal ankstesnį 2020 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamÄ jį įsakymÄ , ir Å¡ioje byloje sulaikyme bei suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. Laisvės atėmimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo G. Å . sulaikymo dienos vykdant nuosprendį. KardomÄ sias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. Å . palikti tas pačias – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.

D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laikÄ D. A. įskaityti sulaikyme bei suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019 m. liepos 11 d. iki nuosprendžio paskelbimo – 2020 m. spalio 29 d. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2020 m. spalio 29 d.

KardomÄ jÄ priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. A. palikti tÄ pačiÄ â€“ suėmimÄ . IÅ¡ G. Å . ir D. A. solidariai nukentėjusiojo A. S. naudai priteisti 52 (penkiasdeÅ¡imt du) Eur turtinei ir 1000 (vienÄ tÅ«kstantį) Eur neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ G. Å . ir D. A. valstybės naudai priteisti po 170 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt) už nukentėjusiajam A. S. suteiktÄ valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Kompiuterines laikmenas (CD diskus) su garso, vaizdo įraÅ¡ais palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam D. A. nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . Teisėja Nijolė Matuzevičienė