fa102c8f-da1e-428a-b629-a5fae350119a · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3899-554/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00800-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; 20.2.3.2; 37.3; 37.6; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 14 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – J.T., atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.T. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 3-7), taip pat skundo papildyme (b. l. 41-42), atsikirtime į atsakovo atsiliepimÄ (b. l. 70-71) nurodė, kad nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. buvo kalinamas Marijampolės PN kameroje Nr. 11, kuri buvo perpildyta. Kameros plotas buvo 23 kv. m, joje gyveno 6 asmenys, dalį ploto užėmė baldai ir sanitarinis mazgas.

Lubos buvo sutrÅ«kinėjusios, per sutrÅ«kinėjimus tekėjo vanduo ant lovų, nuo lubų nukritęs tinkas, kameroje nuo drėgmės buvo pelėsis, nuo sienų nusilupę dažai, sienose pilna skylių. ApÅ¡vietimas labai prastas, iÅ¡ trijų Å¡viestuvų degė tik vienas. Langų orlaidės neužsidarydavo, langai buvo sutrÅ«kinėję, todėl žiemÄ buvo Å¡alta. Ant langų iÅ¡ vidaus pusės buvo uždėtos grotos, dėl to į kamerÄ nepatekdavo saulės spinduliai. Per orlaides patekdavo mažai gryno oro, dėl to, kad jos yra labai mažos, kameroje nebuvo ventiliacijos, dėl to pareiÅ¡kėjui skaudėjo galvÄ , jis prastai miegojo.

Kiti nuteistieji rÅ«kydavo kameroje, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo kvėpuoti dÅ«mais, nors pats yra nerÅ«kantis. Grindų danga buvo sudeginta, dažai nusilupę, grindų kraÅ¡tuose dideli plyÅ¡iai, per kuriuos skverbėsi nemalonÅ«s kvapai bei visokie parazitai. Tualete nėra spintelės, lentynėlės, kriauklė surÅ«dijusi, nėra unitazo, o tik tupimas klozetas, kuris yra surÅ«dijęs. Nuo 2017 m. birželio 24 d. iki 2018 m. vasario 18 d. buvo patalpintas vienoje kameroje su asmeniu, kuris atlikinėjo bausmę už žiaurų nusikaltimÄ , buvo pavojingas, agresyvus, dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė didelius iÅ¡gyvenimus, baimę.

DuÅ¡e langų orlaidės neužsidarė, todėl žiemos metu maudantis yra Å¡alta. Dėl didelio žmonių skaičiaus nespėdavo suÅ¡ilti vanduo duÅ¡e, tekdavo maudytis drungnu vandeniu. Nurodė, kad kreipėsi į Marijampolės PN administracijÄ , kad drausmės grupėje bÅ«tų iÅ¡duoti stalo žaidimai, bÅ«tų televizorius bei poilsio kambariai, bet Marijampolės PN direktorius atsakė, kad baudos izoliatoriuje tai nepriklauso. Tačiau pareiÅ¡kėjas yra laikomas ne baudos izoliatoriuje, o drausmės grupėje.

Nebuvo įrengta sporto aikÅ¡telė, todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo sportuoti. 2018 m. vasario 5 d. buvo kameroje Nr. 11 atliekama krata, kurios metu pareigÅ«nai sulaužė spintelę, iÅ¡mėtė asmeninius daiktus, spintelę pareigÅ«nai iÅ¡sinešė ir jos negrÄ Å¾ino sutvarkytos, todėl nėra kur dėti asmeninių daiktų, kadangi liko tik dvi spintelės. 2018 m. kovo 4 d. pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡provokuotas pareigÅ«nų, buvo priverstas save žalotis. Drausmės grupėje leidžiama paskambinti tik pasivaikščiojimo metu arba iÅ¡vis nespėdavo paskambinti artimiesiems, kadangi artimieji darbo metu negali Å¡nekėti.

Dėl blogų sÄ lygų patyrė dvasinius, psichologinius, emocinius iÅ¡gyvenimus, reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , ne vienÄ kartÄ kreipėsi į psichologinę tarnybÄ . Atsakovo atstovas Marijampolės PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 50-52) nurodė, kad 20 bÅ«rio 11 kameros plotas 23,19 kv. m, joje įrengtos 6 gyvenamosios vietos ir ginčo laikotarpiu buvo iki 6 nuteistųjų, todėl vienam nuteistajam teko 3,86 kv. m gyvenamojo ploto. 20 bÅ«rio schemoje kamera Nr. 11 pažymėta (2-23), jos plotas 23,19 kv. m, o sanitarinis mazgas pažymėtas (2-24), jo plotas 1,77 kv. m.

Taigi, sanitarinio mazgo plotas nėra įskaitomas į kameros plotÄ . 2018 m. kovo 12 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimÄ 20 bÅ«rio kameroje Nr.

11. Patikrinimo akte PA-898 yra nurodyta, kad jokie pažeidimai nėra nustatyti, apÅ¡vieta ventiliacija, temperatÅ«ra ir kt. atitinka teisės aktų reikalavimus. Nuteistiesiems yra sudaryta galimybė patalpas pravėdinti per orlaides, todėl faktas, kad ant langų iÅ¡ vidinės pusės yra grotos neturi jokios neigiamos įtakos pareiÅ¡kėjui. Grotos yra labai didelių kvadratų formos ir visiÅ¡kai netrukdo per jas įkiÅ¡ti rankÄ . Patikrinimo akte nenustatyta, kad orlaidės bÅ«tų sugedusios ar sulūžusios, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad žiemÄ teko Å¡alti dėl to, kad neužsidarė orlaidė, yra nepagrįsti.

Pabrėžė, kad kamerose yra griežtai draudžiama rūkyti, o rūkymas kamerose yra vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, už kurį nuteistieji yra baudžiami. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, kad kameroje rūkė kiti nuteistieji, tačiau pareiškėjas nėra skundęsis nei raštu, nei žodžiu prižiūrinčiajam specialistui ar Marijampolės PN administracijai. Jokių nusiskundimų atsakovas nėra gavęs, o pažeidimai, jog buvo rūkoma kamerose, nėra nustatyti bei nėra tokių atvejų užfiksuota.

Taip pat, toks faktas nėra užfiksuotas Nacionalinio visuomenės centro patikrinimo metu. 11 kameroje virš kriauklės yra lentynėlė, o jos dydžio, formos, medžiagos teisės aktai nedetalizuoja. Pareiškėjo teiginys, jog 80 l talpos boilerio neužteko nusiprausti, yra deklaratyvus, paremtas tik paties pareiškėjo vidiniu įsitikimu, kadangi teisės aktai nenumato boilerio privalomos talpos. Teisės aktai nenumato privalomai įrengti sporto inventorių, todėl inventorius, kuris yra suteiktas, yra pakankamas.

PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiÅ¡kėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, laikant jį netinkamomis sÄ lygomis Marijampolės PN kameroje Nr. 11 laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ).

Pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus gyvenamasis plotas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Administracinėje byloje esantys įrodymai (b. l. 51, 53, 64) patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko bausmę 20 bÅ«rio 11 kameroje, kurios plotas 23,19 kv. m, kameroje buvo iki 6 nuteistųjų, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,86 kv. m gyvenamojo ploto.

Pastebėtina, kad atsakovo atstovo pateikta schema patvirtina, jog sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ kameros plotÄ nėra įskaičiuotas (b. l. 64). Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumo ir konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui visÄ vertinamÄ jį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTÄ® 56 str.).

Pareiškėjas taip pat skundėsi tuo, jog tualetas buvo tupiamas, neįrengti sėdimi unitazai, be to, nebuvo lentynėlės higienos priemonėms. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 10.4 punkte nurodyta, kad kamerų tipo patalpų sanitariniame mazge turi būti įrengti klozetai, kurie gali būti tupiami, todėl šioje dalyje pareiškėjo argumentai laikytini teisiškai nepagrįstais.

Minėtose normose nėra nurodyta, jog kameroje sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta lentynėlė higienos priemonėms susidėti, tačiau iÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų fotonuotraukų matyti, jog ginčo kameroje tokia lentynėlė yra įrengta (b. l. 63), todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini. Atsakovo atstovas pateikė į bylÄ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2018 m. kovo 12 d. Patikrinimo aktÄ Nr. (4-124.80)PA-898 (b. l. 54-55), kuris patvirtina, jog 2018 m. vasario 28 d. atlikus patikrinimÄ 11 kameroje, oro temperatÅ«ra buvo 18,1 – 18,2o C, santykinė oro drėgmė buvo 35,8 – 35,6 procentų ir tai atitiko Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015) 16 punkto reikalavimus, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18o C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 procentų ir 65 procentų. Dirbtinės apšvietos vertė siekė 236-293 lx, kas atitiko Higienos normos HN 134:2015 14 punkto, kuriame numatyta, kad gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, reikalavimus.

Minėtame Patikrinimo akte taip pat konstatuota, kad kameroje natÅ«raliam aplinkos paÅ¡vietimui įrengti du langai, kamera prižiÅ«rima taip, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų, kameroje esantys įrenginiai (orlaidė) yra techniÅ¡kai tvarkingi. Kameroje gyvenantiems asmenims yra sudaryta galimybė vėdinti patalpÄ per languose įrengtas varstomas orlaides. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad karÅ¡tas vanduo yra tiekiamas į Marijampolės PN 20 bÅ«rio duÅ¡o patalpÄ , 20 bÅ«rio nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento specialistai, atlikę 11 kameros patikrinimÄ nenustatė jokių Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo natÅ«ralaus ir dirbtinio apÅ¡vietimo, neužsidarančių orlaidžių, blogos sienų, lubų, grindų, langų bÅ«klės, pelėsio kameroje, netinkamos ventiliacijos, pro grindų plyÅ¡ius lendančių parazitų, surÅ«dijusio klozeto, Å¡alto vandens duÅ¡e atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad kiti nuteistieji rÅ«kydavo kameroje, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo kvėpuoti dÅ«mais, nors pats yra nerÅ«kantis. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Å io straipsnio 4 dalis nustato pareigÄ juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios rÅ«kymui skirtos patalpos (vietos) ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai.

Higienos normos HN 134:2015 7 punkte taip pat įtvirtintas draudimas rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad kreipėsi į atsakovo atstovÄ su praÅ¡ymu laikyti jį kameroje su nerÅ«kančiais asmenimis. Marijampolės PN nurodė, jog nėra gavusi iÅ¡ pareiÅ¡kėjo praneÅ¡imo, jog kiti nuteistieji rÅ«kytų, toks faktas nėra užfiksuotas ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo metu.

PareiÅ¡kėjo teiginys, kad jis yra kreipęsis į Marijampolės PN administracijÄ , kad jį perkeltų į nerÅ«kančiųjų kamerÄ , tačiau pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai dingsta ir nėra registruojami, vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai bei skundai yra registruojami, nagrinėjami ir pareiÅ¡kėjui yra teikiami atsakymai. Teismas pabrėžia, kad savo teiginiams pagrįsti pats pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius, nepateikė, todėl jo argumentai dėl kvėpavimo tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad drausmės grupėje leidžiama paskambinti tik pasivaikščiojimo metu arba išvis nespėdavo paskambinti artimiesiems, kadangi artimieji darbo metu negali šnekėti. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo šias aplinkybes, bet visiškai nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryšio su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, pareiškėjas nenurodė konkrečių pažeidimo atvejų, t. y. kada konkrečiai jis negalėjo pasinaudoti savo teise paskambinti artimiesiems.

Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl atmestini. Taip pat kaip deklaratyvÅ«s ir neįrodyti atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai dėl to, jog 2018 m. vasario 5 d. pareigÅ«nai iÅ¡provokavo pareiÅ¡kėjÄ Å¾alotis, pareiÅ¡kėjas nenurodė kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko pareigÅ«nai, kodėl pareiÅ¡kėjas pareigÅ«nų veiksmus vertina kaip provokavimÄ Å¾alotis, nepagrindė tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp pareigÅ«nų veiksmų bei pareiÅ¡kėjo susižalojimo.

Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas taip pat kildina iÅ¡ to, jog nuo 2017 m. birželio 24 d. iki 2018 m. vasario 18 d. buvo patalpintas vienoje kameroje su asmeniu, kuris atlikinėjo bausmę už žiaurų nusikaltimÄ , minėtas asmuo buvo pavojingas, agresyvus, dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė didelius iÅ¡gyvenimus, baimę. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio 3 dalis numato, jog izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose pataisos įstaigose, jeigu yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmÄ kartÄ už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigÅ«nai, kuriems pirmÄ kartÄ paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

BVK 6 straipsnyje nustatyta, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių.

Teismas pabrėžia, kad galimas nuteistųjų susiskirstymas į grupes pats savaime negali bÅ«ti pagrindas nuteistÄ jį laikyti ne pagal bausmių vykdymÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytÄ tvarkÄ . Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į bÅ«rius ar konkrečias kalinamÄ sias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimÄ , nes tai gali prieÅ¡tarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).

Byloje nepateikta įrodymų (jų nepateikė ir pats pareiÅ¡kėjas), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog ginčo laikotarpiu Marijampolės PN bÅ«tų laikę pareiÅ¡kėjÄ pažeidžiant bausmių vykdymÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, sudarę pareiÅ¡kėjui diskriminuojančias sÄ lygas ar veikę neteisėtai kitokiu bÅ«du. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, argumentų, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jo paskyrimas į bÅ«rį su tam tikrais nuteistaisiais bei kalinimas buvo vykdomas pažeidžiant aptartas bausmių vykdymÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo 2018 m. vasario 19 d. skundÄ , 2018 m. balandžio 4 d. sprendime Nr. 2S-1096 (b. l. 58-59) konstatavo, jog Marijampolės PN kriminalinės žvalgybos skyriuje nebuvo gauta jokios informacijos, kad grėstų pavojus pareiÅ¡kėjo gyvybei ar sveikatai. PareiÅ¡kėjas nebuvo kreipęsis į Marijampolės PN kriminalinės žvalgybos skyrių dėl grasinimų iÅ¡ kitų nuteistųjų, kitų problemų ar aplinkybių, trukdančių atlikti bausmę Marijampolės PN.

Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindÄ spręsti, jog pareiÅ¡kėjo gyvybei ar sveikatai grėstų realus pavojus, todėl vien tik pareiÅ¡kėjo subjektyvus noras bÅ«ti laikomam su kitais nuteistaisiais, negali bÅ«ti pagrindas pripažinti Marijampolės PN pareigÅ«nų veiksmus nagrinėjamu atveju neteisėtais. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1614-442/2016).

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kreipėsi į Marijampolės PN administracijÄ , kad drausmės grupėje bÅ«tų iÅ¡duoti stalo žaidimai, bÅ«tų televizorius bei poilsio kambariai, nebuvo įrengta sporto aikÅ¡telė, todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo sportuoti. Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog  nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais.

Kadangi pareiÅ¡kėjas, kaip nustatyta byloje, kalėjo drausmės grupės sÄ lygomis, teisės aktuose teisė naudotis televizoriumi ar stalo žaidimais jam nėra numatyta. BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Tačiau teisės aktai nenumato privalomo sporto inventoriaus įrengimo pasivaikščiojimo kiemelyje. Kalėjimų departamento 2018 m. kovo 28 d. raÅ¡te Nr. 2S-1037 nurodyta, jog drausmės grupėje yra įrengti poilsio kambariai, tačiau pagal režimo reikalavimus nuteistieji laikomi rakinami kamerose, todėl poilsio kambariai naudojami tik bendriems užsiėmimams (b. l. 19-21).

BVK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Atsižvelgiant į paminėtÄ teisės akto nuostatÄ nuteistieji, priskirimai drausmės grupei, negali jų pageidaujamu metu iÅ¡eiti iÅ¡ gyvenamosios patalpos į laisvalaikio kambarį, todėl aplinkybė, jog laisvalaikio kambariai naudojami tik bendriems užsiėmimams, neprieÅ¡tarauja teisės aktų nuostatoms ir nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų Å¡iuo aspektu.

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog 2018 m. vasario 5 d. buvo 11 kameroje atliekama krata, kurios metu pareigÅ«nai sulaužė spintelę, iÅ¡mėtė asmeninius daiktus, spintelę pareigÅ«nai iÅ¡sinešė ir jos negrÄ Å¾ino sutvarkytos, todėl nėra kur dėti asmeninių daiktų, kadangi liko tik dvi spintelės. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atliko tyrimÄ dėl nurodytų pareiÅ¡kėjo aplinkybių ir konstatavo, kad 2018 m. vasario 2 d.

Marijampolės PN pareigÅ«nai buvo informuoti apie tai, kad drausmės grupės bÅ«ryje Nr. 20 kameroje Nr. 11 veikia mobilaus ryÅ¡io telefonas, dėl to kameroje buvo organizuota neplaninė krata. Kratos metu pareigÅ«nai iÅ¡ardę kameroje esančiÄ medinę spintelę, joje padarytoje slėptuvėje rado ir paėmė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ . Kratos metu pareigÅ«nai su nuteistaisiais bendravo mandagiai, neprovokavo žaloti save, valstybinio turto nesugadino, kratos metu nuteistųjų asmeniniai daiktai nebuvo mėtomi, laužomi ar kitaip gadinami (b. l. 19-21).

Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl netinkamo kratos atlikimo atmestini kaip nepagrįsti. Nenustačius Marijampolės PN pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo J.T. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Algis Markevičius