fa0f331a-4659-4bb4-916c-0437bcad9d7f · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-2-417/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40642-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.3; 2.4.6.5.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 30 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Remigijaus Preikšaičio ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Girgždutaitienei, nuteistajam V.

K., jo gynėjui advokatui Raimondui Jurkai, nukentėjusiosios atstovui advokatui Mariui Griciui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ dėl 2019 m. kovo 21 d. Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 ir 8 punktais, 4 dalimi, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigoti nuteistÄ jį 3 (tris) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, visÄ bausmės vykdymo laikÄ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus. IÅ¡ V. K. priteista R. K. 270,60 Eur (du Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt eurų 60 centų) turinės žalos, 2000 Eur (du tÅ«kstančiai eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 1000 Eur (tÅ«kstantis eurų) proceso iÅ¡laidų, liki ieÅ¡kinio dalis atmesta, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui priteista 1103,22 Eur (tÅ«kstantis Å¡imtas trys eurai 22 centai) socialinio draudimo biudžetui padarytos turinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. K. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, apie 18.00–19.00 valandÄ , savo namuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieÅ¡ savo žmonÄ R. K. – vienÄ kartÄ rankos kumščiu smogdamas į galvos deÅ¡inės pusės užpakalinę sritį sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ , koja spirdamas R. K. į nugarÄ nukentėjusiajai padarė nugaros juosmeninės dalies sumuÅ¡imÄ su III juosmeninio stuburo slankstelio kÅ«no lūžimu, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. praÅ¡o panaikinti 2019 m. kovo 21 d. Plungės apylinkės teismo nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes neįrodyta, kad V. K. dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ . 2.1. Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi juo buvo pažeista nuteistojo teisė į nekaltumo prezumpcijÄ , grindžiamÄ principu, kad visos abejones turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltininko naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis), taip pat teismas nukrypo nuo formuluojamos teismų praktikos, nes, vertindamas bylos duomenis, neatsižvelgė į tai, kad po 2018 m. rugpjūčio 17 d.

įvykio ikiteisminis tyrimas (iki byla buvo perduota į teismÄ ) buvo atliekamas neiÅ¡samiai, Å¡ioje proceso stadijoje nebuvo surinkti ir patikrinti pirminiai duomenų Å¡altiniai, kurie buvo tiriami tik teisme. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, apeliantas V. K. ikiteisminio tyrimo metu gynėsi vienas, buvo be advokato. Tačiau teismas, vertindamas bylos nagrinėjimo teisme metu V. K. ir jo gynėjo pateiktus praÅ¡ymus, sprendė, kad Å¡iuos praÅ¡ymus V. K. turėjo pateikti dar ikiteisminio tyrimo metu. Be to, pirmosios instancijos teismas netenkino daugumos V.

K. gynėjo praÅ¡ymų, susijusių su prieÅ¡taravimų bei abejonių Å¡alinimu Å¡ioje baudžiamojoje byloje, tokiu elgesiu teismas ne tik pademonstravo teismo aktyvumo reikalavimo nepaisymÄ , bet ir pasirodė Å¡aliÅ¡kas, nes savo sprendimais nepaÅ¡alino gynybos įtarimų dėl teismo abejingumo siekiant iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ nuosprendį priėmė nepaÅ¡alinęs byloje atsiradusių abejonių, kurių paÅ¡alinti nebepavyks ir apeliacinio proceso metu.

Å ioje byloje susiklostė ypatinga situacija, kadangi pirmosios instancijos teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė iÅ¡ esmės įvykio metu buvusios sunkiai apgirtusios nukentėjusiosios parodymais kaip tiesioginės kilmės duomenimis, kurie ikiteisminio tyrimo metu esmingai keitėsi. Å ių parodymų prieÅ¡taravimai nebuvo Å¡alinami nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Esminis apelianto gynybinis teiginys, kuris Å¡ioje byloje buvo nepaneigtas, tai faktas, kad V. K. nedalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ R.

K.. 2.2. Dėl skundžiamame nuosprendyje esančių nepaÅ¡alintų abejonių ir jų aiÅ¡kinimo nuteistojo naudai bei esminių BPK pažeidimų vertinant byloje surinktus duomenis apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus ir nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų, nukrypo nuo teismų praktikos, pažeidė ir netiesioginių įrodymų vertinimo baudžiamosiose bylose taisykles, vieniems įrodymams suteikė prioritetinę svarbÄ , kitus atmetė be objektyvaus pagrindimo.

Skundžiamame nuosprendyje teismas nukentėjusiosios R. K. parodymus vertino kaip esÄ nuoseklius ir nekeliančius abejonių, tačiau nukentėjusioji konfliktinį įvykį suvokė ir vertino bÅ«dama visiÅ¡kai apsvaigusi. Apelianto vertinimu, teismas, darydamas iÅ¡vadas apie nagrinėjamÄ konfliktinę situacijÄ (tikint teismo iÅ¡vadomis, kad V. K. įvykio metu buvo namuose), turėjo jÄ vertinti itin atsargiai, kadangi konfliktinėje situacijoje dalyvavo du sutuoktiniai, vienas kurių buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (t. y.

R. K.), įvykis vyko namuose, kurių kitame kambaryje buvo jų nepilnametė dukra A. K., o nukentėjusioji R. K. nei tÄ vakarÄ , nei vėliau į medikus nesikreipė, tai padarė tik po trijų dienų. Be to, R. K. pati pripažino, kad tÄ vakarÄ Ä¯ policijÄ nesikreipė, nes buvo labai apsvaigusi. Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, ignoravo tai, kad dar ikiteisminio tyrimo metu R. K. nebuvo nuosekli. IÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 23 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ matyti, kad R. K. nurodė tik tai, kad V.

K. jai spyrė vienÄ kartÄ su koja į nugarÄ , į policijÄ nesikreipė, nes buvo iÅ¡gėrusi. AnalogiÅ¡kos pozicijos R. K. laikėsi ir 2018 m. rugpjūčio 24 d. apklausos metu, tik 2018 m. rugsėjo 26 d. apklausoje nukentėjusioji nurodė iki tol nežinotÄ ir jokiais bylos duomenimis nepatvirtintÄ aplinkybę, kad jai vienÄ kartÄ koja spyrė į nugarÄ , o po to rankos kumščiu smogė į galvos deÅ¡inės pusės užpakalinę sritį. Be to, Å¡ios apklausos protokole nukentėjusioji savo ranka papildė, kad smÅ«gį į galvÄ jai sudavė to paties konflikto metu.

Pirmiausiai buvo suduota smÅ«gis į galvÄ , o po to jis spyrė į nugarÄ . IÅ¡ Å¡ių parodymų nėra aiÅ¡ku, kodėl nukentėjusioji net du kartus apklausiama po įvykio praėjus 6–7 dienoms nenurodė, kad jai buvo smÅ«giuota dar ir ranka į galvÄ , o tai nurodė tik praėjus daugiau kaip vienam mėnesiui. Taip pat neaiÅ¡ku, kokiu eiliÅ¡kumu Å¡ie neteisėti veiksmai buvo atlikti. Dar didesnių abejonių dėl Å¡ių nukentėjusiosios nurodomų aplinkybių kelia ir tai, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. akistatoje su įtariamuoju V.

K. R. K. vėl nurodė kitokį galbÅ«t neteisėtų veiksmų eiliÅ¡kumÄ â€“ teigė, kad konflikto metu jai vienÄ kartÄ spyrė į nugarÄ ir taip sužalojo stuburÄ . Taip pat vienÄ kartÄ kumščiu smogė į galvos deÅ¡inę pusę. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Å¡ie nukentėjusiosios R. K. parodymai apie jai padarytus sužalojimus ir sukeltÄ fizinį skausmÄ nėra aiÅ¡kÅ«s, nėra nuoseklÅ«s, be to, smÅ«gis kumščiu į galvÄ buvo nurodytas tik po kurio laiko, kai ikiteisminio tyrimo metu jau buvo gauta 2018 m. rugsėjo 13 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G 1583/2018(3), kurioje taip pat nieko nekalbama apie sudavimÄ kumščiu į galvÄ .

Specialisto iÅ¡vadoje tėra vienas teiginys, kad nukentėjusioji sako, kad prieÅ¡ 3 dienas į nugarÄ spyrė vyras. Apeliantas mano, kad tokie nukentėjusiosios parodymai, kurie susiformavo nukentėjusiajai bÅ«nant ilgalaikio stipraus apsvaigimo nuo alkoholio bÅ«senos, nėra patikimi ir patvirtinti kitais neginčijamais (kategoriÅ¡kais) bylos duomenimis. Be to, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie V. K. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ nėra paremta jokiais objektyviais bylos duomenimis (tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais), iÅ¡skyrus pačios nukentėjusiosios nepatikimus parodymus.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų 2018 m. rugsėjo 26 d. apklausoje R. K. parodytÄ aplinkybę apie jai suduotÄ smÅ«gį kumščiu į galvÄ . Å ios aplinkybės nepatvirtina jokie liudytojai, nuteistasis V. K. tai taip pat neigė, specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1583/2018(3) nurodoma, kad nukentėjusiajai buvo spirta į nugarÄ . Netgi baigiamųjų kalbų metu prokurorė taip pat pažymėjo, kad reikia remtis nukentėjusiosios parodymais, kad žodinio konflikto metu vyras spyrė koja vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ .

Net ir 2018 m. spalio 29 d. nukentėjusiosios R. K. civiliniame ieÅ¡kinyje Å¡i aplinkybė apie smÅ«gio į galvÄ sudavimÄ nėra nurodoma. Taigi pirmosios instancijos teismas aplinkybę apie smÅ«gio sudavimÄ Ä¯ galvÄ Ä¯traukdamas į skundžiamÄ nuosprendį pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatÄ , jog visos abejonės ir (ar) neaiÅ¡kumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, kurių, iÅ¡naudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma paÅ¡alinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. 2.3.

Skunde taip pat nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, netikėdamas nuteistojo V. K. parodymais, o kartu ir kritiÅ¡kai vertindamas liudytojų L. ir A. K., taip pat A. K. parodymus, nukrypo nuo tinkamo įrodymų, kad ir netiesioginių, vertinimo reikalavimų. Nuteistojo ir nukentėjusiosios dukros A. K. parodymais, to neneigia ir pati nukentėjusioji R. K., nustatyta, kad inkriminuojamo įvykio metu 2018 m. rugpjūčio 17 d. A. K. buvo namuose savo kambaryje. Anot Å¡ios liudytojos, ji negirdėjo jokių garsų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie motinos ir tėvo kokį nors konfliktÄ .

Apeliantui nesuprantama, kodėl teismas, su psichologo pagalba apklausęs nepilnametę A. K., ignoravo jos paaiÅ¡kinimus, kad ji negalėjo negirdėti triukÅ¡mo, nes jei bÅ«tų buvęs triukÅ¡mas, tai bÅ«tų girdėjusi viskÄ , bet buvo tylu. Anot Å¡ios liudytojos, iÅ¡ karto po menamo konfliktinio įvykio nukentėjusioji R. K. jai nieko nesakė apie patirtÄ fizinį smurtÄ . Kaip netiesioginis įrodymas Å¡ioje byloje privalomai turėjo bÅ«ti vertinamas, o ne ignoruojamas ir tas faktas, kad iÅ¡ tiesų 2018 m. rugpjūčio 17 d. vakare nuteistasis V.

K. nuvežė dukrÄ A. K. į parduotuvę atiduoti taisyti telefono, po to jiedu važiavo pasveikinti brolio A. K. gimtadienio proga. Taigi nors į namus grįžo vėlai, tačiau V. K. įvykio vakare nebuvo iÅ¡gėręs, nors nukentėjusioji teigia prieÅ¡ingai. Å ie liudytojos A. K. parodymai, kad ir netiesioginiai, patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. tarp tėvų nebuvo jokio konflikto, tam nebuvo nei priežasties, nei kito preteksto. Teismas be jokio pagrindo netikėjo ir L. K. parodymais apie 2018 m. rugpjūčio 17 d. vakaro įvykius, ji teisme parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. vakare susiraÅ¡inėjo telefonu su seserimi A.

K., iÅ¡ kurios sužinojo, kad jÄ tėvas V. K. veža atiduoti telefono į taisyklÄ , o po to važiuos pas brolį A. K. jo pasveikinti. Liudytojos L. K. parodymai, jog sesuo nieko nerašė, kad tÄ vakarÄ kas nors namuose vyksta, patvirtina A. K. parodymus ir sutvirtina nuteistojo V. K. parodymus, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. vakare namuose jokio konflikto nebuvo, jau nekalbant net apie kokį nors fizinį smurtÄ tarp V. K. ir R. K.. Teismas be jokio pagrindo atmetė ir giliau neanalizavo apelianto V. K. gynėjo teisme pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų:

„Tele2“ garantinės pažymos, kvito, sÄ skaitos iÅ¡klotinių (t. 2, b. l. 1–52), kurie kaip netiesioginiai įrodymai patvirtino liudytojų A. ir L. K., taip pat ir paties V. K. teiginius apie įvykio vakaro aplinkybes. 2.4. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas be jokio pagrindo netikėjo ir liudytojo A. K. parodymais, kuriais buvo patvirtinti tiek nuteistojo, tiek ir A. ir L. K. parodymai. SubjektyvÅ«s ir niekuo neparemti teismo teiginiai, kad dukrų kaip liudytojų parodymai turi bÅ«ti sumenkinami dėl dukrų palankumo tėvui, yra negalimi preferencijÄ suteikiant neva konfliktinę situacijÄ suvokusio asmens (nukentėjusiosios), kuris buvo neblaivus, parodymams, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklÅ«s. Teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, turėjo atsižvelgti į Å¡ios situacijos kontekstÄ â€“ tai Å¡eiminių santykių, kai sutuoktiniai konfliktuoja dėl vieno iÅ¡ jų piktnaudžiavimo alkoholiu, turinys, iÅ¡ kurio iÅ¡eina, kad Å¡eimos narių, mačiusių ar kitaip suvokusių (kad ir netiesiogiai) galimÄ konfliktÄ parodymai turi bÅ«ti vertinami atsargiai, apdairiai ir sulyginamai su kitais bylos duomenimis.

Tačiau savaime Å¡eimos narių (Å¡iuo atveju – dukrų) parodymai negali bÅ«ti mažiau patikimi vien todėl, kad dukromis tėvas labiau rÅ«pinasi nei motina, kuri dažnai geria. Be to, teismas nuosprendyje nurodydamas, kad liudytojos A. ir L. K. nebuvo apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, todėl teismas neturi galimybės patikrinti jų parodymų objektyvumo, negali Å¡io faktoriaus naudoti nuteistojo V. K. nenaudai. Akivaizdu ir neginčytina, kad Å¡ios liudytojos ne tik nebuvo apklaustos ikiteisminio tyrimo metu, kurį iÅ¡imtinai organizuoja, kontroliuoja ir jam vadovauja prokuroras, kurio veiksmai vadovaujantis BPK 63 straipsnio 4 dalimi apskritai negali bÅ«ti net skundžiami, bet ir bylos nagrinėjimo Plungės apylinkės teisme metu teismas nenoriai sprendė klausimÄ dėl liudytojų A. ir L.

K., A. K., kaip esÄ nesusijusių su įvykiais, apklausos (t. 1, b. l. 151). Todėl keista skaityti nuosprendžio argumentus, kad teismas neturi galimybės patikrinti A. ir L. K., A. K. parodymų objektyvumo, jeigu pats teismas, jei ne aktyvios gynybos praÅ¡ymai, Å¡ių liudytojų taip pat bÅ«tų nekvietęs ir neapklausęs, kaip to nedarė ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigÅ«nai ir prokuroras, vadovavęs ikiteisminiam tyrimui, kurio metu iki pat baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme pradžios nuteistasis V.

K. jokio advokato kaip gynėjo neturėjo ir jo paslaugomis nesinaudojo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. K. pasyvumÄ ikiteisminio tyrimo metu neteikiant praÅ¡ymo patikslinti jo duotus parodymus, neatsižvelgė į tai, kad V. K. ikiteisminio tyrimo metu nesinaudojo gynėjo pagalba, todėl natÅ«ralu, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbdamas paprastu pardavėju negalėjo ir neturėjo žinoti, kaip pasinaudoti savo teisėmis papildyti ikiteisminį tyrimÄ ir pan. Juo labiau tokie pirmosios instancijos teismo „priekaiÅ¡tai“ nuteistajam nėra leistini ir tuo požiÅ«riu, kad apskritai ikiteisminis tyrimas nebuvo visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai atliekamas.

Jau minėta, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai, prokuroras disponavo duomenimis apie tai, kad nuteistojo dukros A. ir L. K., brolis A. K. gali žinoti bylai galinčių turėti reikšmės duomenų, tačiau nebuvo imtasi priemonių šiuos asmenis apklausti kaip liudytojus dar ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu netgi nebuvo apžiūrėta įvykio vieta, nebuvo patikrinti (pavyzdžiui, atliekant parodymų patikrinimo vietoje veiksmus ir pan.) nukentėjusiosios R. K. parodymai, kurie nebuvo nuoseklūs. Taigi matyti, kad kritikuoti V.

K. elgesį nėra jokio pagrindo. Skundžiamame nuosprendyje V. K. parodymų kritika yra grindžiama tuo, kad nuteistasis duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme nurodė skirtingas aplinkybes apie tai, ar 2018 m. rugpjūčio 18 d. buvo namuose, ar ne. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad bÅ«tent Plungės teisme tiek jis pats, tiek ir liudytoja L. K. nuosekliai ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kino, kad V. K. sÄ Å¾iningai klydo apie 2018 m. rugpjūčio 17 d. vakaro įvykius, kadangi buvo susipainiojęs dėl laiko – tÄ vakarÄ , kai įvyko menamas įvykis su R.

K., buvo ar nebuvo namuose. Ir tik vėliau, dar tebevykstant ikiteisminiam tyrimui, dukra jam pasakė, kad jis tÄ vakarÄ , t. y. 2018 m. rugpjūčio 17 d., nebuvo namuose, o buvo nuvažiavęs sveikinti brolio su gimimo diena ir t. t. (t. 1, b. l. 154). Tai nuosekliai ir argumentuotai patvirtino ir liudytoja L. K. (t. 1, b. l. 156). Apeliantas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas, kritiÅ¡kai vertindamas V. K. teisme duotus parodymus, nebuvo sÄ Å¾iningas kaltinamajam, kadangi jo parodymus dėl vienos iÅ¡ esminių aplinkybių sumenkino, o Å¡tai nukentėjusiosios R.

K., kuri įvykio metu buvo visiÅ¡kai neblaivi, parodymais rėmėsi ir juose esančius netikslumus toleravo nurodydamas, kad nukentėjusioji dėl savo apsvaigimo galėjo klaidingai suvokti ir įvardyti kai kurias svarbias jos sužalojimų aplinkybes, t. y. galėjo sÄ Å¾iningai klysti. 2.5. Apeliantas teigia, kad teismas nuosprendyje specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 1583/2018(3) suabsoliutino kaip esÄ neginčijamai kaltinimus V. K. patvirtinantį įrodymÄ . Tačiau teismas nesiaiÅ¡kino, ar sužalojimai R. K. galėjo bÅ«ti padaryti ir kitu įvykiui artimu laiku, t. y. tiek prieÅ¡ patį įvykį, tiek įvykio metu, tiek ir iÅ¡ karto po jo, turint omenyje pačios R.

K. parodymus, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. ji nei į medikus, nei į policijÄ nesikreipė, nes buvo apsvaigusi. Be to, iÅ¡ minėtos specialisto iÅ¡vados tiriamosios dalies matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. nukentėjusioji medikams nurodė, kad prieÅ¡ tris dienas jÄ sužalojo vyras. Tai reiÅ¡kia, kad sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ne 2018 m. rugpjūčio 17 d., o 2018 m. rugpjūčio 19 d. Deja, Å¡ios aplinkybės teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino ir tai ignoravo. Teismas taip pat nesiaiÅ¡kino, kÄ gali reikÅ¡ti teismo medicinos specialisto nurodomos galimos sužalojimų atsiradimo versijos – tiek galimas spyris į nugarÄ , tiek stiprus stuburo persilenkimas juosmens srityje į priekį ir Å¡iek tiek į deÅ¡inę.

Tokios specialisto iÅ¡vadoje nurodomos aplinkybes gali patvirtinti tiek nukentėjusiosios R. K. nurodomÄ versijÄ , tiek ir nuteistojo V. K. nurodomÄ sužalojimų atsiradimo versijÄ . Tačiau kuri iÅ¡ jų yra teisinga ir labiausiai tikėtina, nėra nustatyta. Abejonių papildomai kelia ir tai, kad iÅ¡ specialisto iÅ¡vados tiriamosios dalies matyti, kad R. K. diagnozuotas vestihulinis sindromas, lėtinės liumbalgijos paÅ«mėjimas, kurie taip pat gali reikÅ¡ti traumos arba mikrotraumos buityje pasekmes. Toliau iÅ¡vadoje raÅ¡oma, kad R.

K. buvo suleistas fiziologinis tirpalas, o tai galbÅ«t reiÅ¡kia, kad R. K. 2018 m. rugpjūčio 20 d. dar buvo neblaivi. IÅ¡ tiriamosios specialisto iÅ¡vados dalies taip pat matyti, kad R. K. skundžiasi galvos skausmais, pykinimu, pusiausvyros sutrikimu, o tai gali reikÅ¡ti ne kÄ kita, o tai, kad nukentėjusioji buityje galėjo pati patirti traumÄ , to neneigia ir teismo medicinos specialistas nurodydamas, kad labiausiai tikėtina, kad sužalojimas atsirado nuo stipraus stuburo persilenkimo juosmens srityje į priekį ir Å¡iek tiek į deÅ¡inę.

Be to, iÅ¡ minėto specialisto iÅ¡vados 4 punkto nėra aiÅ¡ku, kuria koja buvo smÅ«giuota į nugarÄ , ar V. K. smÅ«giavo basa koja, ar buvo su batais ir t. t. Å ios aplinkybės yra ypatingai svarbios, kadangi net neapžiÅ«rėjus įvykio vietos (t. y. kurioje buto vietoje tai įvyko) neįmanoma nustatyti, ar realiai bÅ«tų pakakę vietos smÅ«giui koja, kuria kojos dalimi ar avalynės dalimi buvo galbÅ«t kontaktuojama su R. K. nugaros dalimi ir t. t. Taigi teisme nebuvo nustatytas sveikatos sutrikdymo mechanizmas ir kitos detalės, reikÅ¡mingos baudžiamojo įstatymo taikymui ir abejonių Å¡alinimui.

Pateikti abejones patvirtinantys argumentai iliustruoja tai, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo aktualu aiÅ¡kintis visų įvykio aplinkybių. Ir nors V. K. gynėjas prašė apklausti specialisto iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusį teismo medicinos specialistÄ R. P. P., tačiau tai nebuvo padaryta, ypač turint omenyje, kad Å¡is specialistas iÅ¡vadÄ teikė tik vadovaudamasis R. K. medicininiais dokumentais. Taigi visos Å¡ios ir kitos abejonės buvo iÅ¡samiai įvardytos V. K. gynėjo baigiamųjų kalbų metu, vis tik Plungės apylinkės teismas priimdamas nuosprendį Å¡ių abejonių neÅ¡alino ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimÄ , lėmusį neteisingo nuosprendžio priėmimÄ . 2.6.

Apeliantas taip pat nurodo, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo suvaržytos nuteistojo V. K. teisės į gynybÄ . Bylos nagrinėjimo metu Plungės apylinkės teisme nebuvo tenkinti gynybos praÅ¡ymai, dėl kurių apeliantas praÅ¡o apeliacinės instancijos teismo atlikti įrodymų tyrimÄ , t. y. iÅ¡reikalauti iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus arba iÅ¡ Å iaulių greitosios medicinos pagalbos stoties duomenis apie pokalbį, vykusį 2018 m. rugpjūčio 20 d. apie 8 val. 36 min. nukentėjusiajai R.

K. kviečiant greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ; į teismo posėdį iÅ¡kviesti ir apklausti teismo medicinos specialistÄ R. P. P. apie Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1583/2018(03) esančius duomenis ir iÅ¡vadas; iÅ¡reikalauti nukentėjusiosios R. K. visus medicininius duomenis iÅ¡ gydymo įstaigų siekiant patikrinti, ar nukentėjusioji tiek iki menamo 2018 m. rugpjūčio 17 d. įvykio, tiek ir po jo nepatyrė kokių nors traumų, kurios galėjo turėti įtakos nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klei; priimti paties apelianto V.

K. iniciatyva surinktus duomenis, kurie bus pateikti teismo posėdžio metu, esant bÅ«tinybei apklausti patį nuteistÄ jį V. K. apie aplinkybes, kurios bÅ«tų grindžiamos V. K. apeliacinės instancijos teismui pateiktais reikÅ¡mingais duomenimis.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusiosios R. K. atstovas advokatas Marius Gricius nurodo, kad su skundu nesutinka. Teigia, kad apeliantas savo skunde nurodo naujus reikalavimus, kurių nereiÅ¡kė nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tačiau nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, kodėl neprašė Å¡ių įrodymų ar liudytojų apklausos pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjant bylÄ teisme visiÅ¡kai nebuvo keliamos net gynybinės versijos. Apeliantas nurodo, kad teismas nesiaiÅ¡kino, ar sužalojimai R.

K. galėjo bÅ«ti padaryti ir kitu – įvykiui artimu laiku, t. y. tiek prieÅ¡ patį įvykį, tiek įvykio metu, tiek ir iÅ¡ karto po jo turint omenyje pačios R. K. parodymus. Å iuo atveju kaltinamasis buvo užėmęs gynybinę pozicijÄ , kad nesmÅ«giavo R. K. į nugarÄ , nes negali iÅ¡kelti tiek aukÅ¡tai kojos. V. K. net neabejojo dėl sužalojimo laiko, neprašė teismo nustatyti Å¡ių aplinkybių, todėl apeliacinėje instancijoje jau nebe laikas kelti naujas versijas ir iÅ¡ naujo tirti aplinkybes, kurios jau buvo iÅ¡nagrinėtos. 3.1.

Atsiliepime pažymima, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas nepaÅ¡alino abejonių ir nepagrįstai kritiÅ¡kai vertino liudytojų L. ir A. K., taip pat A. K. parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. davė pakankamai iÅ¡samius parodymus, kad jis 2018 m. rugpjūčio 17 d., apie 18.00 valandÄ , buvo namuose (duomenys neskelbtini), kartu buvo ir jo žmona R. K., kuri dvi savaites vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivi, sunkiai orientavosi aplinkoje. Jis buvo savo kambaryje, jų dukra A. K. buvo savo kambaryje, jis į žmonÄ R.

K. nekreipė dėmesio ir su ja nebendravo, tarp jų tÄ vakarÄ nekilo jokių konfliktų. Mano, kad stuburÄ ji galėjo susižeisti kur nors griÅ«dama dėl girtumo, jis jos nemušė ir jai nespyrė (T. 1, b. 1. 56, 57, 58). Dėl parodymų nuoseklumo nukentėjusiosios atstovas pažymi, kad kaltinamasis iÅ¡ esmės keitė savo parodymus, todėl teismas ir vertino juos kritiÅ¡kai. Teisme V. K. pakeitė Å¡iuos savo parodymus motyvuodamas, kad dukters L. dėka jis iÅ¡siaiÅ¡kino, jog tuo laiku nebuvo namuose, nes vežė dukrÄ atiduoti telefono remontui, važiavo pasveikinti brolio su gimimo diena.

V. K. iÅ¡keltÄ versijÄ , kad R. K. galėjo pati susižaloti griÅ«dama dėl girtumo, paneigia specialisto iÅ¡vada, kad neįtikima, jog toks stuburo sužalojimas bÅ«tų atsiradęs R. K. krentant ant žemės, tikėtina, kad sužalojimas atsirado nuo spyrio į nugarÄ ar stipraus stuburo persilenkimo juosmens srityje į priekį ir Å¡iek tik atgal. V. K. nenurodė kitų asmenų, galėjusių sužaloti nukentėjusiÄ jÄ . Teisme liudytoja L. K. parodė, kad tėvui apie jo nebuvimÄ kaltinime nurodytu laiku pasakė dar rugsėjo mėnesį, tačiau iki pat ikiteisminio tyrimo pabaigos 2018 m. spalio 9 d.

V. K. nepareiÅ¡kė pageidavimo patikslinti savo anksčiau duotus parodymus, kaip tai padarė teisme, kurie jam ypač aktualÅ«s nepripažįstant kaltės. Kaltinamojo naudai teisme liudijo dvi jo dukros – L. ir A. K., kurios nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė didesnį palankumÄ tėvui, kadangi jis taip negeria kaip mama, eina į darbÄ , daugiau dėmesio rodo joms. Teismas Å¡ių liudytojų parodymus vertino kritiÅ¡kai, taip pat kritiÅ¡kai vertino ir liudytojo A. K. – kaltinamojo brolio – teisme duotus parodymus, kuris gali bÅ«ti suinteresuotas palankia broliui bylos baigtimi.

Visi Å¡ie liudytojai nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teismas neturėjo galimybės patikrinti jų parodymų, kurie nevisiÅ¡kai sutampa, objektyvumÄ . Dėl A. K. parodymų nuoseklumo ir sÄ Å¾iningumo nukentėjusiosios atstovas pažymi, kad A. K. yra nuteikta prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , V. K. jai yra padaręs įtakÄ , todėl ir jos parodymai yra akivaizdžiai tendencingi tėvo naudai. Kaip vienÄ iÅ¡ esminių aplinkybių A. K. nurodė tai, kad įvykio dienos vakare ji buvo bute savo kambaryje ir negirdėjo jokio tėvų konflikto, nors tikrai bÅ«tų girdėjusi ir apie sužalojimÄ bÅ«tų žinojusi.

Tikrinant liudytojos objektyvumÄ jos buvo klausiama, ar ji tikrai žino visus įvykius tarp tėvų ir visada girdi, kai tėvai barasi, tačiau A. K. patvirtino teisme, kad anksčiau jokių konfliktų tarp tėvų nėra buvę, nors raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad V. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su R. K. dėl jai padaryto sveikatos sutrikdymo konflikto bute metu. Å ie faktai akivaizdžiai parodo, jog A. K. nėra sÄ Å¾ininga ir tendencingai teikė teismui melagingus parodymus.

Nukentėjusiosios atstovas apgailestauja, kad teismas nesiėmė jokių prievartos priemonių dėl A. K. melagingų parodymų davimo siekiant suklaidinti teismÄ . IÅ¡ prokurorės teismui pateikto 2017 m. gegužės 19 d. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo V. K. susitaikius su R. K. nuoraÅ¡o matyti, jog V. K. ir anksčiau smurtaudavo prieÅ¡ R. K., tai papildomai suteikia pagrindÄ teismui abejoti liudytojų L. ir A. K. parodymais, kad tėvas nelinkęs prieÅ¡ mamÄ smurtauti ir smurto nevartoja. 3.2.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad nukentėjusios R. K. sužalojimų pobÅ«dis ir mastas (nesunkus sveikatos sutrikdymas) nustatyti teismo medicinos eksperto pateikta iÅ¡vada, kurios patikimumas ir objektyvumas teismui nekėlė abejonių, nesurinkta duomenų, kad iki Å¡io įvykio nukentėjusioji bÅ«tų patyrusi konstatuotus sužalojimus. V. K. nepateikė įtikinamų įrodymų, paneigiančių jo kaltę, todėl nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kad jÄ sužalojo V. K.. Tarp V.

K. neteisėtos tyčinės veikos ir atsiradusių pasekmių nukentėjusiajai yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Nukentėjusiosios atstovo teigimu, apelianto nurodyti BPK pažeidimai nėra esminiai, o teismas priėmė teisingÄ nuosprendį.

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir iÅ¡teisinti V. K., nukentėjusiosios atstovas ir prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi bÅ«ti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi viena iÅ¡ tinkamo įrodymų vertinimo sÄ lygų – ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos ir įvertintos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi bÅ«ti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tai, jog kaltinamasis V. K. tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusiÄ jÄ R. K.. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, o tai turėjo įtakos nepagrįstai teismo iÅ¡vadai dėl V. K. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimÄ ir įvertinęs papildomai iÅ¡tirtus įrodymus ir nuteistojo V. K. apeliacinio skundo argumentus. konstatuoja, jog apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡vadÄ dėl V. K. kaltės padarius BK138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė vadovaudamasis prielaidomis, todėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog V. K. 2018 m. rugpjūčio 17 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, apie 18.00–19.00 valandÄ , savo namuose (duomenys neskelbtini), vienÄ kartÄ rankos kumščiu smogė R. K. į galvos deÅ¡inės pusės užpakalinę sritį ir koja spyrė jai į nugarÄ ir padarė nugaros juosmeninės dalies sumuÅ¡imÄ su III juosmeninio stuburo slankstelio kÅ«no lūžimu, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

9. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs byloje esančius įrodymus ir pripažindamas V. K. kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , rėmėsi specialisto iÅ¡vada, kuri, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. R. K. buvo padarytas nugaros juosmeninės dalies sumuÅ¡imas su III juosmeninio stuburo slankstelio kÅ«no lūžimu, ir nukentėjusiosios R. K. parodymais. IÅ¡ Å¡ios specialisto iÅ¡vados pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios R. K. parodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas laikė nuosekliais ir neprieÅ¡taringais.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant asmens kaltės klausimÄ , nė vienas iÅ¡ įrodymų pats savaime neturi iÅ¡skirtinės įrodomosios galios, teismas vertina tiek kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, tiek jų visumÄ . Teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti paremtos įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi bÅ«ti pagrįsta iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi palyginti asmenų parodymus ir visus bylos duomenis ir tik pripažinęs, kad Å¡ių duomenų, kaip visumos, pakanka asmens kaltumui nustatyti, gali priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

11. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, R. K. į gydymo įstaigÄ kreipėsi ne iÅ¡ karto po nagrinėjamo įvykio, o praėjus keletui dienų, t. y. 2018 m. rugpjūčio 20 d. (1 t., b. l. 19–20), į teisėsaugos institucijÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ji kreipėsi dar vėliau, t. y. 2018 m. rugpjūčio 23 d. PareiÅ¡kime apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ R. K. nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d., apie 18–19 val. namuose jÄ sužalojo, t. y. vienÄ kartÄ koja spyrė jai į nugarÄ , sutuoktinis V.

K. (1 t., b. l. 7–11). Vėlesnės apklausos metu R. K. nepapildė savo anksčiau duotų parodymų apie jai padaryto sužalojimo aplinkybes (1 t., b. l. 33). 2018 m. rugsėjo 26 d. apklausos metu R. K. patikslino savo anksčiau duotus parodymus ir papildomai nurodė, kad po to, kai V. K. jai koja spyrė į nugarÄ , sudavė jai į galvos deÅ¡inės pusės užpakalinę sritį. Apklausos protokole R. K. savo ranka įrašė, kad vis dėlto pirma smÅ«gis jai buvo suduotas į galvÄ , o tik po to koja spirta į nugarÄ (1 t., b. l. 40).

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme R. K. nurodė, kad konflikto metu V. K. pirma jai sudavė smÅ«gį į galvÄ , o po to spyrė koja į nugarÄ (1 t., b. l. 152).

12. Kaltinamasis V. K. pateikė kitokiÄ Ä¯vykio versijÄ ir nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. jis savo sutuoktinės nesužalojo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. K. teigė, kad tÄ vakarÄ jis buvo namuose, tačiau sutuoktinės nesužalojo, prisimena, kad ji buvo namuose iÅ¡gėrusi, tačiau jokio konflikto nebuvo (1 t., b. l. 56). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. K. nurodė, kad prisiminė, jog kaltinime nurodytu metu, t. y. 2018 m. rugpjūčio 17 d., apie 18 val., jis net nebuvo namuose, todėl nurodytu laiku negalėjo sužaloti sutuoktinės (1 t., b. l. 152–153).

13. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad įvykis įvyko sutuoktinių namuose, nors jų nepilnametė dukra A. K. tuo metu buvo namuose, tačiau konflikto nematė, kitų įvykio liudininkų nėra. IÅ¡ byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad santykiai tarp sutuoktinių V. K. ir R. K. – įtempti, buitinio pobÅ«džio barniai ir nesutarimai tarp jų įvyksta ne pirmÄ kartÄ . Esant tokioms aplinkybėms reikia labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, gretinti juos su kita bylos medžiagos, tarpusavyje palyginti, įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir jų visumÄ , tarpusavio atitikimÄ ir vienas kito papildymÄ .

Å iuo atveju nukentėjusioji teigia, kad jÄ 2018 m. rugpjūčio 17 d. sužalojo jos sutuoktinis V. K., tačiau pats V. K. tai neigia, nurodydamas, kad kaltinime nurodytų veiksmų jis neatliko. Todėl, vertinant Å¡ias abiejų proceso dalyvių nurodytas aplinkybes, svarbiÄ reikÅ¡mę byloje turi pateiktos specialisto iÅ¡vados bei ekspertizės aktai. 13.1. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta specialisto iÅ¡vada Nr. G 1583/2018(03), kurioje nustatyta, kad R. K. buvo nustatytas nugaros juosmeninės dalies sumuÅ¡imas su III juosmeninio stuburo slankstelio kÅ«no lūžimu.

MinimÄ sužalojimÄ R. K. galėjo patirti dėl bukos traumos, paveikus nugaros juosmeninę dalį kietu buku daiktu. Dėl stuburo slankstelio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgam laikui (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui),  R. K. sužalojimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastÄ . IÅ¡vadoje taip pat nurodoma, kad neįtikima, kad toks stuburo sužalojimas bÅ«tų atsiradęs R. K. krentant ant žemės. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimas atsirado nuo spyrio į nugarÄ ar stipraus stuburo persilenkimo juosmens srityje į priekį ir Å¡iek tiek į deÅ¡inę (1 t., b. l. 19–20). 13.2.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo pateikta teismo medicinos konsultacinė specialisto iÅ¡vada Nr. 0129-19, kurioje nurodyta, kad R. K. kÅ«ne nustatytas III juosmeninio stuburo slankstelio kÅ«no skeveldrinis lūžis apačioje priekinėje deÅ¡inėje srityje. IÅ¡ sužalojimo galima spręsti, kad jis yra hiperfleksinio pobÅ«džio, kai stuburas riečiamas į priekį ir deÅ¡inę, ir negalėjo bÅ«ti padarytas spiriant į nugarÄ , nes nėra nustatyta iÅ¡orinių sužalojimų nugaroje ir nėra keterinės ir (ar) skersinės ataugų lūžių.

R. K. nustatytas sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 2, b. l. 140–145).

14. Siekiant motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus ir įvertinti R. K. padaryto sužalojimo aplinkybes nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklausti ekspertai R. P. P. ir P. P.. 14.1. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas R. P. P., pateikęs specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 1583/2018(03), paaiÅ¡kino, kad savo iÅ¡vadÄ palaiko, labiausiai tikėtina, kad tokie stuburo sužalojimai daugiausia bÅ«na nuo persilenkimo juosmens srityje. Ekspertas taip pat paaiÅ¡kino, kad tam, kad atsirastų toks sužalojimas, turi bÅ«ti labai stiprus smÅ«gis, dauguma atvejų spiriant į nugaros keterÄ , keterinė atauga lūžta, nes ji atsikiÅ¡usi daugiausiai, pasilenkus žmogui keterinės ataugos iÅ¡ryÅ¡kėja poodyje.

Kad atsirastų toks sužalojimas, turi bÅ«ti labai stiprus smÅ«gis į nugarÄ , tai gali bÅ«ti padaryta automobilinės traumos metu, tačiau labiausiai tikėtina, kad nuo persilenkimo (persilenkimas yra tada, kai stuburas iÅ¡silenkia viena ar kita kryptimi, virÅ¡uje ir apačioje esantys slanksteliai spaudžia tarp jų esantį slankstelį ir gniuždo jį ir sutrupa kÅ«nas). Pagal kompiuterinės tomogramos duomenis, R. K. buvo tas linktelėjimas ir labiausiai tikėtina, kad daugiau į kairiÄ jÄ pusę nuo keterinės ataugos, nes deÅ¡inysis priekinis kampas yra sugniuždytas.

Å iuo atveju nukentėjusiajai buvo skirti vaistai, nes pirmiausia jai buvo nustatyta neurologinė simptomatika ir patologiniai stuburo susirgimai, galėjo nugarÄ skaudėti ir dėl lūžio, bet lūžis buvo nustatytas tik po 3 dienų, kai buvo atliktas rentgenologinis tyrimas, kompiuterinis tyrimas, atliekant rentgenologinį tyrimÄ dar buvo nustatyti diskų tarpslankstelinių slankstelių įsigaubimai, slankstelių osteochondrozė (tai yra iÅ¡augos – jos irgi gali sukelti skausmÄ , spausti nervines Å¡akneles, iÅ¡einančias pro tarpus tarp slankstelių, ir gali sukelti skausmus, dar vadinamus radikulitiniais skausmais).

Ekspertas paaiÅ¡kino, kad jis tyrimÄ atliko iÅ¡ jam pateiktų medicininių dokumentų, kuriuose nebuvo pažymėta apie R. K. padarytus iÅ¡orinius sužalojimus, tačiau R. K. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti, net ir jeigu iÅ¡oriniai sužalojimai nenustatyti. Ekspertas nurodė, kad jis tik teismo posėdyje iÅ¡girdo apie smÅ«gį į galvÄ , tačiau medicininiuose dokumentuose tai nebuvo apraÅ¡yta, dokumentuose nebuvo jokios informacijos apie galvos sužalojimÄ , buvo apraÅ¡yti tik neurologiniai simptomai, nes ji buvo paguldyta į Neurologijos skyrių ir tik paskui po kelių dienų buvo padaryta kompiuterinė tomograma ir pastebėtas lūžis.

Atliekant tyrimÄ nebuvo duomenų, kad sužalojimas R. K. atsirado krentant ant žemės ar kad ji kažkur bÅ«tų kritusi iÅ¡ aukščio. Dažniausiai tokie stuburo lūžiai bÅ«na krentant automobilinių traumų metu, krentant ant kojų, iÅ¡ aukÅ¡tumos krentant, kai gniuždomas stuburas, iÅ¡ stovimos padėties krentant, ne iÅ¡ aukÅ¡tai, nebÅ«tų atsiradęs toks lūžimas, turėjo bÅ«ti arba persilenkimas, arba stiprus smÅ«gis. R. P. P. taip pat paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo atveju sunku pasakyti, ar bÅ«tų matyti iÅ¡oriniai sužalojimai, jei tai bÅ«tų buvęs stiprus spyris į nugarÄ , tokiu atveju reikėtų tirti, kokia apranga žmogus buvo apsirengęs, kokiÄ avalynę avėjo, tirti kontakto vietÄ (Å¡iuo atveju tai buvo vasaros laikas, rugpjūčio mėnuo), jeigu smÅ«gis stiprus – turėtų bÅ«ti kažkokia kraujosruva, galėjo bÅ«ti nubrozdinimas, jeigu dinamiÅ¡kai buvo veikta į tÄ sritį, su praslydimu.

Ekspertas paaiÅ¡kino, kad nėra galimybės tiksliai pasisakyti apie R. K. padarytų sužalojimų laikÄ , nes sužalojimas nebuvo taip smulkiai apraÅ¡ytas. 14.2. Apeliacinės instancijos teisme ekspertas P. P., pateikęs konsultacinę specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 0129-19, paaiÅ¡kino, kad savo iÅ¡vadÄ palaiko, nes Å¡iuo atveju R. K. nustatytas lūžis yra padaromas tada, kai yra riečiama į priekį. Pagal bylos duomenis, jeigu yra spiriama į nugarÄ , tai nuo tokio smÅ«gio dubuo pajuda į priekį, o krÅ«tinė juda atgal, krÅ«tinė neis į priekį.

R. K. nurodomu bÅ«du galėtų atsirasti visokių kitokių sužalojimų. Å iuo atveju, kad atsirastų toks lūžis, galima kristi per bet kÄ , per kėdę, per kÄ nors užsilenkti, užtenka kristi ant savo sėdmenų sulinkusiam ir įvyks lūžis. Pagal byloje esantį R. K. darytų nuotraukų apraÅ¡ymÄ labai sunku pasakyti sužalojimo padarymo laikÄ , gali bÅ«ti toks sužalojimas ir anksčiau padarytas, jai tik dabar prasidėjo radikulitas, ir tik tada atliko kompiuterinę tomografijÄ ir nustatė tÄ lūžį.

Ligoninėje, kai atlieka gydymÄ , jiems nėra svarbu tas dalykas ir jie nesiraÅ¡o taip smulkiai, jie žiÅ«ri, kÄ reikia gyvybiÅ¡kai gelbėti. Å iuo atveju R. K. po 4 parų buvo iÅ¡leista gydytis namo, tačiau paprastai po slankstelių lūžio po 4 parų dažniausiai dar labai skauda, todėl, jo nuomone, gydymo taktika su Å¡viežiu sužalojimu nesiderina, nes slankstelio lūžis tikrai skausmingas dalykas. Ekspertas paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiajai tas lūžis galėjo atsirasti dėl persilenkimo, toks sužalojimas gali bÅ«ti padarytas ir nesant iÅ¡orinių sužalojimų.

15. IÅ¡ anksčiau aptartų duomenų matyti, kad net ir atlikus įrodymų tyrimÄ apeliacinės instancijos teisme nebuvo paneigtos skundžiamame nuosprendyje padarytos iÅ¡vados. Siekiant paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp byloje esančių anksčiau minėtų specialisto iÅ¡vadų, buvo paskirta teismo ekspertizė ir gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktas Nr. PEKG 84/2019(01). Å iame ekspertizės akte nurodyta, kad R. K. nustatytas stuburo juosmeninio 3-io slankstelio kÅ«no apatinės plokÅ¡telės deÅ¡inės-priekinės dalies nedidelis suspaustinis lūžis.

Stuburo slankstelių kÅ«nų suspaustiniai lūžiai dažniausiai įvyksta nuo netiesioginės mechaninės traumos, dėl aÅ¡inio poveikio į stuburo slankstelį, staigaus ar stipraus stuburo sulenkimo, tai gali įvykti griÅ«vant ant sėdmenų, krentant iÅ¡ didelio aukščio ant kojų ir staigiai sulenkiant liemenį, užkrentant sunkiam svoriui ant sėdinčio žmogaus pečių. Nuo spyrių į nugarÄ paprastai padaromi slankstelių ataugų lūžiai. Konkrečiu atveju, atsižvelgiant į R.

K. nustatyto stuburo juosmeninio 3-io slankstelio kūno lūžio morfologinius požymius, jis įvyko nuo staigaus stuburo sulenkimo slankstelio lūžio vietoje į priekį ir kiek į dešinę ir yra būdingas griuvimui. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. atlikti stuburo juosmeninės dalies kompiuterinės tomografijos tyrimų vaizdai rodo, kad stuburo juosmeninio 3-io slankstelio kūno suspaustinis lūžis galėjo būti padarytas keliolikos parų laikotarpiu iki atlikto tyrimo.

Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl stuburo juosmeninio 3-io slankstelio kÅ«no suspaustinio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. GalbÅ«t buvusio spyrio į R. K. nugarÄ patvirtinti negalima, nes jokių iÅ¡orinių sužalojimo žymių nugaroje nekonstatuota, o diagnozuoto stuburo juosmeninio 3-io slankstelio suspaustinio lūžio padarymo mechanizmas nesusijęs su tiesioginiu poveikiu (t. 3, b. l. 7–10).

16. Ä®vertinus Å¡iuos duomenis ir byloje esantį ekspertizės aktÄ Nr. PEKG 84/2019 (01) akivaizdu, kad Å¡is aktas patvirtina V. K. pateiktÄ versijÄ , jog jis nesudavė smÅ«gio nukentėjusiajai R. K.. IÅ¡ Å¡io ekspertizės akto matyti, kad R. K. nustatytas sužalojimas yra bÅ«dingas kritimui. Be to, Å¡io ekspertizės akto tiriamojoje dalyje pateikta VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) centro gydytojos radiologės dr. J. D. konsultacija, kurioje nurodyta, kad R. K. stuburo kompiuterinės tomogramos, atliktos 2018 m. rugpjūčio 21 d., nepakankama kokybiÅ¡kai įvertinti juosmens stuburo vaizdų rekonstrukcijÄ .

Matyti L3 slankstelio apatinės plokÅ¡telės deÅ¡inės-priekinės dalies nedidelis impresinis lūžimas, einantis ir per osteofitÄ . Stuburo degeneraciniai pokyčiai – nedideli kraÅ¡tiniai osteofitai, L3/4 degeneraciniai pokyčiai kiek ryÅ¡kesni – deÅ¡inėje pusėje subchondrinė sklerozė ir stambesni osteofitai. Matomi vėlyvo periodo (savaitės, mėnesiai) slankstelių lūžių suaugimo požymiai – suplokÅ¡tėja pažeistas diskas, ryÅ¡kėja sklerozė, osteofitai. Taigi, Å¡ie duomenys patvirtina, kad R.

K. nustatytas sužalojimas buvo padarytas ne 2018 m. rugpjūčio 17 d., kaip ji nurodo, o anksčiau, t. y. keliolikos parų laikotarpiu iki atlikto tyrimo (tyrimas jai buvo atliktas 2018 m. rugpjūčio 21 d.), nes matomi vėlyvame periodo jai nustatyto slankstelių lūžio suaugimo požymiai. Abejoti byloje esančiu ekspertizės aktu ir jame pateiktomis išvadomis nėra pagrindo. Ekspertizė buvo atlikta remiantis visais bylos duomenimis, įvertinus anksčiau byloje pateiktas specialistų išvadas, atliekant ekspertizę buvo vertinama ir R.

K. pateikta versija, tačiau ji buvo atmesta, nes jokių iÅ¡orinių sužalojimo žymių nugaroje nekonstatuota, o diagnozuoto stuburo juosmeninio 3-io slankstelio suspaustinio lūžio padarymo mechanizmas nesusijęs su tiesioginiu poveikiu. BÅ«tent Å¡is ekspertizės aktas ir paneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytas iÅ¡vadas, kad R. K. nustatytas sužalojimas atsirado nuo V. K. jai suduoto smÅ«gio į nugarÄ .

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad nukentėjusiosios R. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklÅ«s – iÅ¡ pradžių ji nenurodė, kad V. K. jai sudavė į galvÄ , vėlesnių apklausų metu jau nurodė, kad R. K. sudavė jai ne tik į nugarÄ , bet ir į galvÄ , tačiau taip pat tiksliai negalėjo nurodyti, ar šį smÅ«gį į galvÄ V. K. jai sudavė prieÅ¡ įspirdamas į nugarÄ , ar po spyrio į nugarÄ . Be to, iÅ¡ specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1583/2018(03) apraÅ¡ytų R.

K. medicininių dokumentų matyti, kad net ir kreipdamasi į gydymo įstaigÄ R. K. nieko nenurodė apie prieÅ¡ jÄ vartotÄ smurtÄ , o apie tai, kad jÄ sužalojo R. K., nurodė tik tuomet, kai po kelių dienų gydymosi ligoninėje jai buvo nustatytas nugaros juosmeninės dalies sumuÅ¡imas ir III juosmeninio stuburo slankstelio kÅ«no lūžis. Pažymėtina, kad asmenų parodymai iÅ¡ karto po įvykio yra labai svarbÅ«s, nes nuo įvykio praėjus nedaug laiko yra lengviau atsiminti visas aplinkybes ir tiksliai jas parodyti.

Å iuo atveju, įvertinus dar ir tai, kad pati nukentėjusioji R. K. 2018 m. rugpjūčio 17 d. buvo neblaivi, ir tai, kad iÅ¡ byloje apklaustų liudytojo ir kaltinamojo parodymų matyti, kad ir prieÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 17 d. R. K. jau kurį laikÄ kiekvienÄ dienÄ vartojo alkoholį, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo remtis nukentėjusiosios parodymais nustatant jai padaryto sužalojimo aplinkybes ir mechanizmÄ . Kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog 2018 m. rugpjūčio 17 d. V. K. vartojo smurtÄ prieÅ¡ savo sutuoktinę R.

K., byloje nėra. Nors nukentėjusiosios atstovas advokatas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prašė atsižvelgti į tai, kad nors, pagal gautÄ ekspertizės aktÄ , pasikeitė R. K. nustatyto sužalojimo mechanizmas, tačiau Å¡is sužalojimas nepaneigia aplinkybės, kad R. K. galbÅ«t nugriuvo nuo jai suduoto smÅ«gio į nugarÄ , tačiau Å¡iuo atveju nėra pagrindo sutikti su tokiais argumentais, nes baudžiamojoje byloje nėra nustatytas V. K. smÅ«gio sudavimo R. K. į nugarÄ faktas.

Jokių duomenų, iÅ¡skyrus anksčiau aptartus prieÅ¡taringus nukentėjusiosios parodymus, kurie patvirtintų, jog R. K. 2018 m. rugpjūčio 17 d. spyrė koja R. K. į nugarÄ , byloje nėra. Todėl darytina iÅ¡vada, kad V. K. nepadarė BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos.

18. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek nukentėjusiosios atstovas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme akcentavo, kad ankstesnis V. K. elgesys, t. y. aplinkybė, jog V. K. 2017 metais buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad sužalojo R. K., patvirtina, kad V. K. yra linkęs smurtauti, tačiau vien Å¡ios aplinkybės nepatvirtina, kad ir Å¡iuo atveju V. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ . IÅ¡ tiesų byloje yra duomenų, kad V. K. 2017 m. gegužės 19 d. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir V.

K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes susitaikė su nukentėjusiÄ ja R. K.. Å iame ikiteisminiame tyrime V. K. buvo įtariamas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymu, t. y. kad jis 2016 m. kovo 18 d. apie 11 val. vartojo smurtÄ prieÅ¡ R. K. ir nesunkiai jai sutrikdė sveikatÄ . Tačiau vien aplinkybė, kad V. K. anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos prieÅ¡ R. K., savaime nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju V.

K. padarė nusikalstamÄ veikÄ .

19. Å ios bylos kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, yra greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas. Kadangi baudžiamojoje byloje V. K. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo negalima pagrįsti byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais, o nukentėjusiosios R. K. nurodyta jos sužalojo versija kategoriÅ¡kai atmesta, todėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. kovo 21 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

20. Nukentėjusioji R. K. buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį dėl 270,60 Eur turtinės ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius buvo pareiÅ¡kęs civilinį ieÅ¡kinį dėl 1103,22 Eur turtinės žalos atlyginimo. BPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Atsižvelgiant į tai, kad V. K. naikintinas apkaltinamasis nuosprendis ir priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, R. K. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civiliniai ieÅ¡kiniai paliekami nenagrinėti.

21. Nukentėjusiosios R. K. atstovas advokatas M. Gricius apeliacinės instancijos teisme pateikė pinigų priėmimo kvitÄ Nr. 1024118 ir prašė priteisti nukentėjusiajai R. K. 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (t. 2, b. l. 193–194). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kadangi Å¡iuo atveju nėra pagrindo V. K. pripažinti kaltu, todėl nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiosios atstovo advokato M. Griciaus praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, nusprendžia: Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2019 m. kovo 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: V. K. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios R. K. civilinį ieškinį dėl 270,60 Eur turtinės ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinį ieškinį dėl 1103,22 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus. Teisėjai Eduardas Maškevičius Remigijus Preikšaitis Aurelija Sadauskaitė