2019-08-14 Nr. AB-15559-3-61-3-02290-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4745-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02290-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 28.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) Teisės skyriaus 2018 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. (2.2) NO-2-4540 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo prašymo.

2. Pareiškėjo teigimu, tam, kad galėtų įvykdyti savo pareigas pagal vartojimo sutarties sąlygas, jam turėjo būti suteiktas sutarčių sąlygų išaiškinimas. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į viešąją įstaigą „Vilniaus universiteto Teisės klinika“ (toliau – ir Teisės klinika), kuri, pareiškėjo teigimu, netinkamai suteikė pirminę teisinę pagalbą dėl sutarties išaiškinimo, todėl pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl vartojimo sutarčių sąlygų išaiškinimo. Pareiškėjas teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybė taip pat tinkamai neišsprendė pareiškėjo prašymo. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas 2018 m. gegužės 17 d. su prašymu, kurį 2018 m. gegužės 31 d. patikslino, kreipėsi į Tarnybą, kad ši padėtų apskųsti Teisės klinikos specialistų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus, kuriais jie netinkamai suteikė pirminę teisinę pagalbą.

3. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba nepriėmė jokio sprendimo, o tik pateikė atsakymą dėl prašymo suteikti pirminę teisinę pagalbą, bet ne dėl prašymo suteikti pagalbą dėl pirminę teisinę pagalbą teikusių specialistų veiksmų apskundimo teismui.

4. Pareiškėjo teigimu, jis tokio prašymo Tarnybai neteikė. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba Sprendime neatsakė į minėtus jo prašymus, o tik į jos pačios išgalvotus prašymus.

5. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad Tarnyba 2018 m. gegužės 17 d. gavo pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Kadangi pareiškėjo reikalavimas buvo neaiškiai suformuluotas, atsakovas paprašė pareiškėjo prašymą patikslinti. 2018 m. gegužės 31 d. Tarnyba gavo pareiškėjo patikslintą prašymą. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, dalį jo tenkino ir 2018 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-l836-10456 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 3 d. rašto apskundimo, o dėl likusios dalies skundžiamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Teisės klinikos ir Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų apskundimo.

7. Atsakovas paaiškino, kad Tarnyba Sprendimu atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes iš jo kartu su prašymu pateiktų dokumentų nustatė, kad pareiškėjui pirminė teisinė pagalba Teisės klinikos specialistų buvo suteikta 2018 m. balandžio 13 d., 2018 m. kovo 29 d., 2018 m. vasario 20 d. Be to, pareiškėjui Teisės klinika du kartus atsakė ir raštu (2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. raštai). Iš pridėtų dokumentų taip pat nustatė, kad pareiškėją konsultavo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pirminę teisinę pagalbą teikiantys specialistai. Todėl atsakovas manė, kad pareiškėjui pirminė teisinė pagalba jau buvo suteikta.

8. Tarnybos teigimu, pareiškėjo argumentas, kad jis Tarnybos neprašė suteikti pirminę teisinę pagalbą, prieštarauja jo paties kartu su prašymu pateiktiems dokumentams, todėl yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, kad jis neprašė pirminės teisinės pagalbos specialistų išaiškinti vartojimo sutarčių sąlygas.

9. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 10 d. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bendrija nebendradarbiavo su pareiškėju, neteikė informacijos, kokiu pagrindu yra skaičiuojamos (energijos vartojimo) sąskaitos. Tarnyba 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. (2.2)-NTP-2-1380-8114 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl (duomenys neskelbtini) bendrijos įpareigojimo atlikti veiksmus.

10. Tarnyba mano, kad Sprendimą priėmė vadovaudamasi teisės aktais, nenukrypdama nuo juose įtvirtintų nuostatų ir neperžengdama savo kompetencijos ribų.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 17 d. su prašymu (reg. Nr. (2.2) VPT-1-1836) kreipėsi į Tarnybą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Kadangi pareiškėjo reikalavimas buvo neaiškiai suformuluotas, Tarnyba 2018 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (2.2) NO-2-4116 kreipėsi į pareiškėją, prašydama nurodyti, su kokiu konkrečiu klausimu pareiškėjas kreipėsi į pirminę teisinę pagalbą teikiančius specialistus ir kas jam buvo atsakyta. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 31 d. Tarnybai pateikė papildomus paaiškinimus ir dokumentus. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, dalį jo tenkino ir 2018 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-l836-10456 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 3 d. rašto Nr. A51-35898/18(3.3.2.5-EM4) apskundimo, o dėl likusios dalies skundžiamu 2018 m. birželio 7 d. Sprendimu Nr. (2.2) NO-2-4540 atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą – organizuoti pirminės teisinės pagalbos teikimą.

13. Teismas nurodė, kad Tarnyba Sprendimu atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes nustatė, kad pareiškėjui pirminė teisinė pagalba Teisės klinikos specialistų jau buvo suteikta 2018 m. balandžio 13 d., 2018 m. kovo 29 d., 2018 m. vasario 20 d. Be to, pareiškėjui du kartus buvo atsakyta raštu (2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. raštai). Taip pat nustatė, kad pareiškėją konsultavo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pirminę teisinę pagalbą teikiantys specialistai. Tarnyba padarė išvadą, kad pareiškėjas jau pasinaudojo pirmine teisine pagalba, todėl atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą organizuoti pirminės teisinės pagalbos teikimą.

14. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 2, 3, 9, 11, 15 straipsniais.

15. Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2018 m. gegužės 17 d. Tarnybai pateikė nustatytos formos užpildytą prašymą (reg. Nr. (2.2) VPT-1-1836) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Prašyme buvo nurodyta, kad antrinė teisinė pagalba reikalinga kreipiantis į teismą, jog būtų suteikta tinkama, efektinga, kokybiška pirminė teisinė pagalba. Taip pat prašyme buvo nurodyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės Teisės skyriaus vedėja nukreipė į Teisės kliniką. Kadangi Teisės klinikoje pareiškėjui nebuvo tinkamai teikiama pirminė teisinė pagalba, dar kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją raštu su prašymu suteikti pirminę teisinę pagalbą, išaiškinant klausimą dėl pareiškėjo pareigų vykdymo pagal energijos paslaugų vartojimo sutartis dėl mokėjimo dalies.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 31 d. Tarnybai pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose buvo nurodyta, kad 2018 m. kovo 5 d. pareiškėjas raštu kreipėsi į Teisės kliniką, nurodydamas, kad gaudamas šilumos, šalto ir karšto vandens paslaugas buvo įpareigotas mokėti už nemokius kitus namo gyventojus, kadangi su pareiškėju buvo sudarytos sutartys su tiekėjais dėl minėtų paslaugų. Paaiškinimuose taip pat buvo nurodyta, kad jeigu galėtų būti interesų konfliktas, tai tinkamą pirminę teisinę pagalbą turėtų suorganizuoti Tarnyba. Be kita ko, pareiškėjas norėjo apskųsti teismui pirminę teisinę pagalbą teikusių specialistų veiksmus, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 3 d. raštą. Be to, pareiškėjui nebuvo aišku, kaip namo bendrija renka pinigus iš gyventojų.

17. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sutiko su Tarnybos argumentais ir padarė išvadą, jog pareiškėjo Tarnybai pateiktame prašyme ir jo patikslinime expressis verbis (tiesiogiai) buvo nurodyta, jog pareiškėjas pageidavo, kad Tarnyba organizuotų tinkamą pirminės teisinės pagalbos teikimą bei kad pareiškėjui būtų suteikta antrinė teisinė pagalba dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 3 d. atsakymo ir pirminę teisinę pagalbą teikusių specialistų veiksmų apskundimo.

18. Iš byloje esančio Teisės klinikos 2018 m. gegužės 18 d. atsakymo buvo matoma, jog pareiškėjui pirminė teisinė pagalba Teisės klinikos specialistų buvo suteikta 2018 m. vasario 20 d., 2018 m. kovo 29 d., 2018 m. balandžio 13 d. Du kartus: 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. Teisės klinika atsakymus pateikė raštu.

19. Pareiškėjui pirminė teisinė pagalba buvo suteikta dėl vartojimo sutarčių sąlygų išaiškinimo. Tai patvirtino pareiškėjo 2018 m. gegužės 3 d. raštas, adresuotas Teisės klinikai. Dėl šio klausimo pareiškėjas buvo kreipęsis ir į Vilniaus miesto savivaldybę, tai patvirtino 2018 m. gegužės 17 d. Tarnybai adresuoto prašymo turinys, kuriame buvo nurodyta, kad „taip pat į savivaldybę kreipiausi raštu su prašymu suteikti pirminę teisinę pagalbą išaiškinant klausimą vykdymo pareiškėjo pareigų pagal energijos paslaugų vartojimo sutartis mokėjimo dalyje“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 3 d. Nr. A51-35898/18(3.3.2.5-EM4) atsakymas „Dėl pirminės teisinės pagalbos“ (šiuo raštu pasiūlė pareiškėjui kreiptis į paslaugų tiekėjus ir į namo, kuriame gyveno, bendrijos pirmininką).

20. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui pirminė teisinė pagalba buvo ne kartą suteikta dėl minėtų sutarčių sąlygų išaiškinimo. Teismas padarė išvadą, jog Tarnyba pagrįstai, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punktu, atsisakė pareiškėjui organizuoti pirminės teisinės pagalbos teikimą tuo klausimu, kuriuo jam pirminė teisinė pagalba buvo ne kartą teikta.

21. Teismas akcentavo tai, jog skundžiame Sprendime buvo nurodyta, kad Tarnyba 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-18-NT-1312-2886 atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl vartojimo energijos sutarčių aiškinimo, nes tai neįėjo į antrinės teisinės pagalbos turinį. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtino, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. I-2996-811/2018 pareiškėjo A. M. skundą dėl Tarnybos minėto sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. spalio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-5213-438/2018, minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

22. Teismas nurodė, kad iš byloje esančios rašytinės medžiagos taip pat buvo matoma, jog pareiškėjo 2018 m. gegužės 17 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą iš dalies buvo patenkintas ir 2018 m. birželio 7 d. priimtas sprendimas Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-l836-10456 suteikti pareiškėjui A. M. antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m gegužės 3 d. rašto Nr. A51-35898/18(3.3.2.5-EM4) apskundimo. Taigi pareiškėjui šiuo sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl pirminę teisinę pagalbą teikusio subjekto veiksmų (parengto atsakymo) apskundimo. Tai buvo nurodyta ir skundžiamame Sprendime, su kuriuo pareiškėjas nesutiko.

23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo Tarnybai pateiktame ir jo patikslinime prašyme buvo nurodyta, jog pareiškėjui buvo neaišku, kaip namo bendrija renka pinigus iš gyventojų. Iš Sprendimo turinio buvo matoma, jog Tarnyba ir į šį pareiškėjo teiginį atsakė, nurodydama, kad 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-18-T-1380-8114, pareiškėjui A. M. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl (duomenys neskelbtini) bendrijos įpareigojimo atlikti veiksmus, nes minėta bendrija nebendradarbiavo su pareiškėju, neteikė informacijos kokiu pagrindu yra skaičiuojamos (energijos vartojimo) sąskaitos.

24. Iš Sprendime išnagrinėto pareiškėjo Tarnybai adresuoto 2018 m. gegužės 17 d. prašymo ir jo 2018 m. gegužės 31 d. patikslinimo turinio teismas nustatė, kad Tarnyba pakankamai aiškiai ir motyvuotai atsakė į visus esminius pareiškėjo minėtuose prašymuose išdėstytus argumentus.

25. Teismas padarė išvadą, kad Tarnybos Sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl nebuvo pagrindo jį panaikinti. Kadangi skundžiamas Sprendimas nenaikinamas, nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti naują sprendimą.

III. 26. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

27. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundą atmetė dėl to, kad ne vieną kartą jam buvo suteikta teisinė pagalba. Pareiškėjo teigimu, teisinė pagalba, kurios jis prašė ir kuri turėjo būti suteikta, suteikta nebuvo.

28. Pareiškėjas mano, kad teismas neįvertino pareiškėjo teismo posėdžio metu pateiktų dokumentų ir jais nesivadovavo.

29. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

30. Tarnyba teigia, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, grindžiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą.

31. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, objektyviai ir visapusiškai nustatė, ištyrė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus, ginčo šalių argumentus, teisingai išaiškino ir pritaikė procesines bei materialines teisės normas bei priėmė pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Tarnybos 2018 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. (2.2) NO-2-4540, kuriuo atsakyta į pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, yra pažymėjęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012).

34. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2018 m. gegužės 17 d. prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, taip pat jo vėliau pateiktą papildomą informaciją, šioje byloje skundžiamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą – organizuoti pirminės teisinės pagalbos teikimą, nes nustatė, kad pareiškėjui pirminė teisinė pagalba Teisės klinikos specialistų jau buvo suteikta, taip pat pareiškėją konsultavo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pirminę teisinę pagalbą teikiantys specialistai, bei padarė išvadą, kad pareiškėjas jau pasinaudojo pirmine teisine pagalba. Ginčijamame Sprendime Tarnyba taip pat pažymėjo, jog pareiškėjui yra suteikta antrinė teisinė pagalba dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 3 d. rašto Nr. A51-35898/18(3.3.2.5-EM4) apskundimo (Tarnybos 2018 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1836-10456).

35. Nors pareiškėjas teigia, kad Tarnyba šiuo atveju neatsakė į jo prašymus, o tik į jos pačios išgalvotus prašymus, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pats pareiškėjas, kreipdamasis į Tarnybą, turėjo aiškiai suformuluoti prašymą, nes tik tokiu atveju viešojo administravimo subjektas gali pateikti tikslų ir aišku atsakymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-333/2012). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2018 m. gegužės 17 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą nebuvo pakankamai aiškus, todėl Tarnyba 2018 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (2.2) NO-2-4116 kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti konkrečią su jo prašymu susijusią informaciją (b. l. 4). Taigi Tarnyba suteikė pareiškėjui galimybę aiškiai ir konkrečiai suformuluoti, ko jis prašo Tarnybos, ir šia galimybe pareiškėjas pasinaudojo, 2018 m. gegužės 31 d. raštu pateikęs papildomą informaciją (b. l. 6). Įvertinusi pareiškėjo pateikto prašymo ir papildomų duomenų visumą Tarnyba padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas siekė: 1) kad Tarnyba organizuotų tinkamą pirminės teisinės pagalbos teikimą; 2) kad pareiškėjui būtų suteikta antrinė teisinė pagalba dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 3 d. atsakymo ir pirminę teisinę pagalbą teikusių specialistų veiksmų apskundimo, ir Sprendime pasisakė dėl abiejų šių klausimų.

36. Pažymėtina, jog Įstatymo 15 straipsnio, reglamentuojančio pirminės teisinės pagalbos teikimo tvarką, 5 dalyje nustatyta, kad asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punktą pirminė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta pirminė teisinė pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju Tarnyba nustatė, jog pareiškėjui pirminė teisinė pagalba jau ne kartą buvo suteikta Teisės klinikos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistų, organizuoti pirminės teisinės pagalbos teikimą tuo pačiu klausimu Tarnybai nebuvo pagrindo.

37. Nors pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde iš esmės teigia, jog tokia pirminė teisinė pagalba, kokią jis siekė gauti, jam nebuvo suteikta, šiuo aspektu pažymėtina, ką akcentavo ir Tarnyba skundžiamame Sprendime, pareiškėjui Tarnybos 2018 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1836-10456 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 3 d. rašto Nr. A51-35898/18(3.3.2.5-EM4), kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl pirminės teisinės pagalbos, apskundimo. Taigi pareiškėjui yra suteikta antrinė teisinė pagalba apskųsti, jo teigimu, netinkamą pirminės teisinės pagalbos teikimą.

38. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Tarnyba pakankamai aiškiai ir motyvuotai atsakė į visus esminius pareiškėjo 2018 m. gegužės 17 d. prašyme ir jo 2018 m. gegužės 31 d. patikslinime išdėstytus argumentus. Taigi Tarnybos 2018 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. (2.2) NO-2-4540 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nebuvo pagrindo jį panaikinti. Atitinkamai, nebuvo pagrindo įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

39. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jo teismo posėdžio metu pateiktų dokumentų, teisėjų kolegija pažymi, jog teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

40. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti argumentai patvirtina, kad teismas tyrė visas bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir įvertinęs visumą byloje surinktų bei ištirtų įrodymų padarė teisingą išvadą, kad tenkinti pareiškėjo skundo nėra teisinio pagrindo. Teismo pareiga įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nereiškia, kad kiekvienas įrodymas, ištirtas byloje, turi būti nurodytas sprendime. Įrodymų viseto duomenų pagrindu teismas padaro išvadas, ar tam tikros aplinkybės yra nustatytos ir egzistuoja, ar jos nepasitvirtino (yra paneigtos). Todėl, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai pagrindė ir motyvavo priimtą sprendimą. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti teismo sprendimo nepagrįstumą.

41. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė