Legislator Case Law & Legislation
fa0f010d-df3a-4f36-abc2-eef74e29abeb AI generated

fa0f010d-df3a-4f36-abc2-eef74e29abeb · Kauno apygardos teismas

Case Number fa0f010d-df3a-4f36-abc2-eef74e29abeb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Ginčo esmė PareiÅ¡kėja (skolininkė) pateikė skundÄ antstolio V. Kučinsko kontorai, praÅ¡ydama panaikinti 2013 m. spalio 30 d. antstolio patvarkymÄ Nr. S-11736 Dėl vykdymo veiksmų tęsimo ir areÅ¡tuoto turto perkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207; įpareigoti antstolį V. KučinskÄ grÄ Å¾inti UAB „FurnitÅ«ra marketingas“ areÅ¡tuotÄ turtÄ â€“ 0,6175 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. 4400-1700-4876, esantį Kumpių k., Domeikavos sen., Kauno r., ir 18626/36751 dalių 3,6751 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. 4400-1700-4532, esantį Kumpių k., Domeikavos sen., Kauno r.

Legislator headnote

AI generated

fa0f010d-df3a-4f36-abc2-eef74e29abeb · Kauno apygardos teismas: Kučinsko veiksmų atmetė.Teismas nurodė, kad sutinka su antstolio argumentu, jog hipotekos institutÄ reglamentuoja specialiosios teisės normos, todėl jos taikomos tiek, kiek neprieÅ¡tarauja bendrosioms teisės normoms. Kadangi hipotekos kreditoriaus reikalavimai tenkinami be eilės, tai hipotekos kreditorius įgyja privilegijuotÄ padėtį vykdymo proceso metu. Teismas sutiko su iÅ¡ieÅ¡kotojo ir antstolio argumentais, kad CPK 558 straipsnį pripažinus negaliojančiu, hipotekos teisinius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos nepraranda savo esmės ir paskirties, pakeistas įstatyminis reglamentavimas, nekeičia pačių hipoteka apsunkinto turto realizavimo procedÅ«rų, bei nenustato papildomų apribojimų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-772-221/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19732-2013-8Procesinio dokumento kategorijos:128.11; 122.4; 121.21 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „FurnitÅ«ra marketingas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-23959-192/2013 pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „FurnitÅ«ra marketingas“ skundÄ dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Virginijus Kučinskas, akcinė bendrovė SEB bankas, ir n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė PareiÅ¡kėja (skolininkė) pateikė skundÄ antstolio V. Kučinsko kontorai, praÅ¡ydama panaikinti 2013 m. spalio 30 d. antstolio patvarkymÄ Nr. S-11736 Dėl vykdymo veiksmų tęsimo ir areÅ¡tuoto turto perkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207; įpareigoti antstolį V. KučinskÄ grÄ Å¾inti UAB „FurnitÅ«ra marketingas“ areÅ¡tuotÄ turtÄ â€“ 0,6175 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. 4400-1700-4876, esantį Kumpių k., Domeikavos sen., Kauno r., ir 18626/36751 dalių 3,6751 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. 4400-1700-4532, esantį Kumpių k., Domeikavos sen., Kauno r.

Nurodė, kad 2013 m. liepos 17 d. paskelbtos antrosios varžytinės neįvyko, o hipotekos kreditorius AB SEB bankas atsisakė paimti jam perduotÄ turtÄ , todėl antstolio veiksmai tęsiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ to paties įkeisto turto yra neteisėti, nes pagal CPK 723 straipsnio 3 dalį, pakartotinai į tÄ patį turtÄ pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus iÅ¡ieÅ¡kojimas galėjo bÅ«ti nukreiptas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grÄ Å¾inimo skolininkui. Antstolis nėra įvykdęs CPK 723 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos grÄ Å¾inti turtÄ skolininkui, todėl CPK 723 straipsnio 3 dalyje numatyta termino eiga dar neprasidėjo.

Be to, antstolis skundžiamame patvarkyme pats perkainojo žemės sklypų rinkos kainas. Antstolio perkainotos žemės sklypų rinkos kainos yra tos pačios, kurios buvo nustatytos antrųjų varžytynių metu, t. y. 60 procentų pradinės pirmųjų varžytynių rinkos kainos, kuri pagal CPK 718 straipsnį, taip pat tėra tik 80 procentų nustatytosios rinkos kainos. Taigi, iÅ¡ esmės antstolis 2013 m. gegužės 22 d. patvarkymu nustatytÄ rinkos kainÄ perkainojo net 60 procentų, palikdamas tik 40 procentų nustatytosios rinkos kainos.

Toks pernelyg didelis žemės sklypo rinkos kainų sumažinimas yra neprotingas ir neadekvatus, iÅ¡ esmės pažeidžiantis skolininko turtinius interesus, o taip pat nustatytas pažeidžiant rinkos kainos vykdomajame procese nustatymo taisykles. Antstolis savo nuožiÅ«ra areÅ¡tuotÄ turtÄ perkainojo iki antrųjų varžytynių metu buvusios areÅ¡tuoto turto rinkos kainos, taip net 60 procentų sumažindamas turto rinkos kainÄ nuo 2013 m. gegužės 22 d. patvarkyme nustatytosios rinkos kainos. Skundžiamame antstolio patvarkyme nėra niekaip pagrįsta, kad tokia maža perkainota rinkos kaina yra sÄ lygota areÅ¡tuoto turto nusidėvėjimo (kas yra nelogiÅ¡ka, nes žemės sklypai nenusidėvi) ar Å¡iandieninės rinkos kainų pokyčių (tokių duomenų nepateikta).

Nesant jokių įrodymų ir argumentų dėl ženklios rinkos vertės sumažinimo, antstolio patvarkymas aiÅ¡kiai pažeidžia skolininko turtines teises, t. y. teisę į areÅ¡tuoto turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių kuo didesne ir rinkos kainÄ atitinkančia rinkos kaina. Suinteresuotas asmuo antstolis V. Kučinskas 2013 m. lapkričio 25 d. patvarkymu Nr. S-12423 pareiÅ¡kėjos skundo netenkino, vykdomosios bylos Nr. 0072/13/00207 kopijÄ su pareiÅ¡kėjos skundu perdavė Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad 2013 m. kovo 6 d. antstolio kontoroje gautame Kauno apygardos teismo vykdomajame raÅ¡te Nr. 2-1026-485/2011 dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininkės UAB „FurnitÅ«ra marketingas“ iÅ¡ieÅ¡kotojo AB SEB banko naudai, yra nurodytas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo eiliÅ¡kumas.

Skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas, visų pirma, nukreipiamas į hipoteka įkeistÄ UAB „FurnitÅ«ra marketingas“ turtÄ . Po neįvykusių antrųjų varžytynių hipotekos kreditorius atsisakęs perimti neparduotÄ turtÄ nuosavybėn, siekia toliau patenkinti reikalavimÄ parduodant įkeistÄ turtÄ iÅ¡ varžytynių, o antstolis turi teisę tęsti vykdymo veiksmus pagal tÄ patį vykdomÄ jį dokumentÄ . Neįvykus įkeistų žemės sklypų antrosioms varžytynėms, o iÅ¡ieÅ¡kotojui 2013 m. rugsėjo 18 d. raÅ¡tu atsisakius perimti neparduotÄ turtÄ nuosavybėn ir papraÅ¡ius tęsti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ toliau, netaikytinas CPK 723 straipsnio 3 dalyje numatytas ribojimas pakartotinai į tÄ patį turtÄ pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grÄ Å¾inimo skolininkui, todėl antstolis tęsė vykdymo veiksmus, o turtÄ perkainavo.

Antstolis yra apribojęs tik žemės sklypų disponavimo teisę, antstolis savo žinioje areÅ¡tuoto turto neturi, todėl skundo dalis dėl areÅ¡tuotų žemės sklypų grÄ Å¾inimo skolininkui CPK 723 straipsnio prasme galėtų bÅ«ti įgyvendinta tik formaliai – panaikinant turto areÅ¡tÄ . Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. K156/1304AE(34) UAB „Jungtinis verslas“ nustatė, kad 0,6175 ha ploto žemės sklypo rinkos kaina – 876 000 Lt; 18626/36751 dalių 3,6751 ha bendro ploto žemės sklypo – 2 642 000 Lt.

Kadangi nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis, antstolis darė iÅ¡vadÄ , kad pirkėjams siÅ«loma parduodamo turto kaina yra nepatraukli ir per aukÅ¡ta. Dėl Å¡ios priežasties antstolis patvarkymu Nr. S-11736 parduodamų žemės sklypų rinkos kainas nustatė 60 proc. pradinės turto rinkos kainos, t. y. antrųjų varžytynių kainÄ , siekdamas šį turtÄ padaryti patrauklų potencialiems pirkėjams. Antrosiose varžytynėse parduodamo turto kaina sudarė 60 proc. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu nustatytos rinkos kainos, tačiau neatsirado nei vieno pirkėjo, norinčio už Å¡iÄ kainÄ Ä¯sigyti turtÄ .

Nesutikdamas su antstolio patvarkymu Nr. S-11736 nustatyta turto kaina, skolininkas neprašė skirti pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti. Antstolio nuomone, skolininkas, skųsdamas turto perkainojimÄ , siekia vilkinti vykdymo procesÄ , užkertant keliÄ realizuoti įkeistÄ turtÄ ir sumažinti kreditorinių reikalavimų apimtį. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos skundÄ , kuriame nurodė, kad nesutinka su pateiktu skundu. Nurodė, kad antstolis pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Tai, kad pakeistas įstatyminis reglamentavimas, nekeičia pačių hipoteka apsunkinto turto realizavimo procedÅ«rų, bei nenustato papildomų apribojimų, kurie nebuvo taikomi iki Å¡iol, patvirtina ir pakankamai jau gausi apeliacinės instancijos teismų praktika. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiÅ¡kėja nepateikia jokių savo teiginius pagrindžiančių motyvų, kad antstolis nepagrįstai perkainavo įkeistÄ ir planuojamÄ parduoti turtÄ , antstolis tinkamai įgyvendino pareigÄ Ä¯kainoti varžytynėse parduodamÄ turtÄ .

Turto vertei nustatyti antstolis pasitelkė profesionalius vertintojus. Turto nepavyko parduoti varžytynėse, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas, kas sudaro pagrindÄ antstoliui mažinti varžytynėse planuojamo pardavinėti turto kainÄ . Antstolis kainÄ sumažino, atsižvelgdamas į tai, kokia buvo nustatyta turto vertinimo rinkos kaina, bei į teisės normas, reglamentuojančias pardavimo kainos varžytynėse mažinimo intervalus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos (skolininkės) skundÄ dėl antstolio V.

Kučinsko veiksmų atmetė.Teismas nurodė, kad sutinka su antstolio argumentu, jog hipotekos institutÄ reglamentuoja specialiosios teisės normos, todėl jos taikomos tiek, kiek neprieÅ¡tarauja bendrosioms teisės normoms. Kadangi hipotekos kreditoriaus reikalavimai tenkinami be eilės, tai hipotekos kreditorius įgyja privilegijuotÄ padėtį vykdymo proceso metu. Teismas sutiko su iÅ¡ieÅ¡kotojo ir antstolio argumentais, kad CPK 558 straipsnį pripažinus negaliojančiu, hipotekos teisinius santykius reglamentuojančios materialiosios teisės normos nepraranda savo esmės ir paskirties, pakeistas įstatyminis reglamentavimas, nekeičia pačių hipoteka apsunkinto turto realizavimo procedÅ«rų, bei nenustato papildomų apribojimų.

AiÅ¡kinant prieÅ¡ingai, bÅ«tų paneigta hipotekos instituto esmė ir paskirtis, todėl neįvykus įkeistų žemės sklypų antrosioms varžytynėms, o iÅ¡ieÅ¡kotojui raÅ¡tu atsisakius perimti neparduotÄ turtÄ nuosavybėn ir papraÅ¡ius tęsti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ toliau, antstolis pagrįstai patvarkė vykdymo veiksmus tęsti, o turtÄ perkainoti. Teismas, susipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga, nustatė, kad turto kaina varžytynių metu keitėsi, vadovaujantis CPK normomis.

Teismo vertinimu, antstolis teisėtai ir pagrįstai pradinę turto pardavimo kainÄ nurodė 80 proc. nuo turto rinkos kainos, o antrosiose varžytynėse – 60 proc., tokie antstolio veiksmai neprieÅ¡tarauja CPK 718 straipsnio ir 722 straipsnio nuostatoms. Teismo nuomone, antstolis pagrįstai turtÄ perkainojo siekdamas šį turtÄ padaryti patrauklų potencialiems pirkėjams, įkeistos žemės sklypų rinkos kainÄ nustatydamas antrųjų varžytynių kainÄ , t. y. 60 proc. pradinės turto rinkos kainos.

PrieÅ¡ingu atveju, laikantis ekspertizės metu nustatytos, bet pirkėjams nepatrauklios kainos, bÅ«tų akivaizdžiai pažeisti iÅ¡ieÅ¡kotojo interesai, nes turtas nebÅ«tų parduotas. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja kiekvienÄ kartÄ skelbiant naujas varžytynes buvo informuojama apie galimybę pasiÅ«lyti savo pirkėjÄ . Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė jokių objektyviai kitokiÄ realiÄ turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų. Jeigu skolininkas prieÅ¡tarauja antstolio atliktam įkainojimui, gali bÅ«ti skiriama papildoma ekspertizė, tačiau tokios ekspertizės pareiÅ¡kėja nepraÅ¡o.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėja atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį.Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, t. y. į tai, jog visa skundžiamoje nutartyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kintas CPK 558 straipsnio taikymas, yra suformuota iki 2011 m. gruodžio 22 d., kuomet CPK 558 straipsnis buvo pripažintas netekusiu galios.

2. Nei antstolis 2013 m spalio 30 d. priimtame patvarkyme Nr. S-11736, nei teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė konkrečios teisės normos, kurios pagrindu antstolis turi teisę tęsti turto realizavimo veiksmus, nelaukdamas, kol praeis ne mažiau kaip vieneri metai nuo turto grÄ Å¾inimo skolininkui. Vykdymo proceso ir teismo proceso metu priimami sprendimai turi bÅ«ti motyvuojami galiojančiomis teisės normomis, tačiau Å¡is reikalavimas byloje buvo pažeistas.3. Teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, dėl Å¡iuo metu vykdymo procese taikytinų teisės normų hipotekos kreditoriaus atžvilgiu.

CPK 558 straipsniui netekus galios, hipotekos kreditoriaus materialinės teisės normos pagrindu užtikrinta teisė kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nedingo, naujuoju teisiniu reglamentavimu (CK 4.192 straipsnis) buvo patikslinta procedÅ«ra hipotekos kreditoriui kreipiantis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, t. y. pasikeitė vykdymo proceso taisyklės, reglamentavusios skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ pagal hipotekos kreditoriaus kreipimÄ si.4. PareiÅ¡kėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad hipotekos instituto aiÅ¡kinimas pagal Å¡iuo metu galiojančias teisės normas, paneigia hipotekos instituto esmę ir paskirtį. Hipotekos instituto esmė ir paskirtis, netaikant CPK 558 straipsnio, nėra paneigiama.

CPK 558 straipsnį pripažinus negaliojančiu, pasikeitė proceso teisės normos, dėl ko iÅ¡ieÅ¡kojimas hipotekos kreditoriaus naudai Å¡iuo metu yra vykdomas pagal bendrÄ sias vykdymo proceso taisykles, nenumatant jokių iÅ¡imčių hipotekos kreditoriaus naudai.5. PareiÅ¡kėja nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad nebuvo pažeistos CPK 681 straipsnyje nustatytos pagrindinės areÅ¡tuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės, ir kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu.

Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja teisės normos, konkrečiai CPK 681 straipsniui ir CPK 718 straipsniui, kuris numato atvirkščiai, negu nurodo teismas, kad areÅ¡tuojant turtÄ , jo metu nustatyta turto vertė yra atspirties taÅ¡kas, nustatant pradinę turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kainÄ , o ne atvirkščiai.

6. Teismas nutartyje keletÄ kartų akcentavo, jog pareiÅ¡kėja neprieÅ¡taravo UAB „Jungtinis verslas“ atliktai turto vertės ekspertizei, kas reikÅ¡tų, jog turto perkainojimas buvo teisingas, tačiau teismų praktikoje konstatuojama, kad teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas už tinkamÄ kainÄ , nepriklauso nuo to, ar buvo reiÅ¡kiama prieÅ¡taravimų dėl turto įkainojimo, taip pat nepriklausomai nuo to, ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtÄ .7. Nors teismas ne kartÄ nutartyje rėmėsi UAB „Jungtinis verslas“ atliktos turto vertės ekspertizės pagrindu nustatyta rinkos verte, tačiau iÅ¡ visumos skundžiamos teismo nutarties motyvų daroma iÅ¡vada, kad Å¡i turto vertės ekspertizė neturi jokios reikÅ¡mės perkainojant turtÄ , t. y. teismas nutartyje nurodė, jog Å¡i profesionalių turto vertintojų nustatyta rinkos kaina buvo per aukÅ¡ta.

Be to, teismas nutartyje motyvavo, jog laikantis ekspertizės metu nustatytos kainos, būtų pažeisti išieškotojo interesai, kadangi turtas nebūtų parduotas. Tai reiškia, jog šiuo teiginiu teismas pats pripažino, jog nesilaikė CPK 681 straipsnyje nustatytos turto vertinimo tvarkos.8. Teismas, nesant pagrindžiančių įrodymų konstatavo, kad visos skelbtos varžytynės neįvyko dėl to, jog parduodamo turto rinkos kaina buvo nepatraukli ir per aukšta. Teismas visiškai neanalizavo kitų galimų varžytynių neįvykimo priežasčių.9.

Nutartyje teismas pasisakė dėl iÅ¡ieÅ¡kotojo teisių gynimo, nurodydamas, kad reikia iÅ¡ esmės sumažinti parduodamo turto kainÄ . Tuo teismas pažeidė skolininko turtinius interesus, nes turto įkainojimas atlieka tam tikrÄ skolininko teisių apsaugÄ , užtikrina, kad turtas nebÅ«tų parduodamas, nepagrįstai jį nuvertinant. Nesant jokių įrodymų ir argumentų dėl ženklaus rinkos vertės sumažinimo, antstolio patvarkymas aiÅ¡kiai pažeidžia skolininko teisę į areÅ¡tuoto turto pardavimÄ iÅ¡ varžytynių kuo didesne ir rinkos kainÄ atitinkančia rinkos kaina.10.

Kadangi antstolis nepraėjus CPK 723 straipsnio 3 dalyje numatytam vienerių metų terminui negalėjo iÅ¡ naujo pradėti areÅ¡tuoto turto realizavimo veiksmų ir nustatyti turto rinkos kainos, skirti ekspertizę tikrajai turto rinkos kainai Å¡iuo metu yra netikslinga ir neekonomiÅ¡ka, nes suėjus CPK 723 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui, turto rinkos vertė gali bÅ«ti pasikeitusi (padidėjusi ar sumažėjusi), todėl ji neatitiks ekspertizėje nustatytos rinkos vertės, jeigu tokia Å¡iuo metu bÅ«tų užsakoma ir apmokama skolininko sÄ skaita, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiÅ¡kėja neprašė skirti papildomos ekspertizės, yra nepagrįsti.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ su pareiÅ¡kėjos atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011, nes minėtoje nutartyje teismas pasisakė dėl specialiųjų ir bendrųjų teisės normų taikymo bei aiÅ¡kinimo ypatumų.

Atmestini apelianto motyvai, kad pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui minėta teismo nutartis yra nebeaktuali šiam teisminiam ginčui. Nors įstatyminis reglamentavimas ir pasikeitė, tačiau hipoteka pasižymi greitomis supaprastintomis kreditoriaus reikalavimo patenkinimo procedūromis. Net po tam tikrų teisės normų pakeitimo, hipoteka išliko kaip ypatinga kreditoriaus teisių užtikrinimo priemonė, kurios realizavimui įstatymų leidėjas nustatė paprastesnes išieškojimo procedūras. Teisės normų pakeitimai yra susiję ne su hipotekos, kaip užtikrinimo priemonės esmės pakeitimu, o su vykdomųjų dokumentų išdavimo tvarkos pakeitimu.

AiÅ¡kinant ir taikant tiek iki hipotekos reformos galiojusiÄ CPK 558 straipsnio 5 dalies nuostatÄ , tiek ir Å¡iuo metu galiojančiÄ CPK 746 straipsnio nuostatÄ , matyti, kad tiek vienu, tiek kitu atveju, įstatymų leidėjas nedavė nuorodos į įstatyminę normÄ , numatančiÄ pareigÄ po antrųjų neįvykusių varžytynių iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ turtÄ nukreipti tik po vienerių metų, skaičiuojamų nuo turto grÄ Å¾inimo skolininkui. Tai, kad pakeistas įstatyminis reglamentavimas, nekeičia pačių hipoteka apsunkinto turto realizavimo procedÅ«rų, bei nenustato papildomų apribojimų, kurie nebuvo taikomi iki Å¡iol.

Å ioje byloje CPK 558 straipsnis yra specialioji norma CPK 723 straipsnio atžvilgiu, nes iÅ¡ varžytynių buvo paduodamas hipoteka įkeistas turtas. Å iuo atveju reikėjo taikyti CPK 558 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nutartyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nes Å¡ioje byloje ginčas yra kilęs bÅ«tent iÅ¡ hipotekos teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad turtas ir toliau lieka įkeistas hipoteka, o skola grÄ Å¾inta nebuvo.

Å iai dienai galiojantis CPK 746 straipsnis yra specialioji norma 723 straipsnio atžvilgiu, nes iÅ¡ varžytynių buvo parduodamas hipoteka įkeistas turtas. CPK 746 straipsnis neįtvirtinta jokių apribojimų, susijusių su iÅ¡ieÅ¡kojimu iÅ¡ įkeisto turto, kai įkeisto turto nepavyksta parduoti per varžytynes, dėl ko antstolis pagrįstai tęsia iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus. Å iuo atveju, sutikus su skolininko motyvais, bÅ«tų paneigta hipotekos, kaip užtikrinimo priemonės esmė. Nors apeliantė nurodė, kad antstolis nepagrįstai perkainavo įkeistÄ ir planuojamÄ parduoti turtÄ , tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, į kÄ pagrįstai atsižvelgė pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį.

PareiÅ¡kėja nepareiÅ¡kė antstoliui prieÅ¡taravimų dėl areÅ¡tuoto turto įkainavimo, todėl antstoliui nebuvo pagrindo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl laikoma, kad turtas įkainuotas antstolio nustatyta verte. Tai, kad net dvejose varžytynėse neatsirado turto pirkėjų, antstoliui sudarė tiek teisinį, tiek faktinį pagrindÄ mažinti varžytynėse parduodamo turto kainÄ . Kitų atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Å i taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl antstolio veiksmų, pagrįstai vadovavosi CPK redakcija dėl hipotekos, įkeitimo, teisinių santykių ar priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo (praÅ¡ymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, iÅ¡registravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiÅ¡kimus dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bei kitų iÅ¡ hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sÄ lygomis, galiojusiomis iki 2012 m. liepos 1 d.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad antstolio V. Kučinsko kontoroje vykdomas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininko UAB „FurnitÅ«ra marketingas“ iÅ¡ieÅ¡kotojo AB SEB banko naudai pagal 2013 m. vasario 25 d. Kauno apygardos teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-1026-485/2011. Vykdomoji byla užvesta 2013 m. kovo 7 d. Per antstolio nustatytÄ raginimo įvykdyti sprendimÄ terminÄ UAB „FurnitÅ«ra marketingas“ skolos nesumokėjo. 2013 m. kovo 18 d. gautas UAB „FurnitÅ«ra marketingas“ praÅ¡ymas dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo eiliÅ¡kumo, kuriuo skolininkas prašė pirmiausiai iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipti į 0,6175 ha ploto žemė sklypÄ (unikalus Nr. 4400-1700-4876) ir 18626/36751 dalių 3,6751 ha bendro ploto žemė sklypÄ (unikalus Nr. 4400-1700-4532), esančius Kumpių k., Domeikavos sen., Kauno r. 2013 m. kovo 28 d. antstolis priėmė patvarkymÄ Nr. S-3568 skirti ekspertizę minėtų žemės sklypų rinkos vertei nustatyti. 2013 gegužės 22 d. antstolis priėmė patvarkymÄ Nr. S-6219 dėl areÅ¡tuoto turto įkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207, kuriuo 0,6175 ha ploto žemės sklypo rinkos kaina nustatyta – 876 000 Lt; 18626/36751 dalių 3,6751 ha bendro ploto žemės sklypo rinkos kaina nustatyta – 2 642 000 Lt.

Buvo paskelbtos pirmosios nurodyto turto varžytynės. 2013 m. liepos 3 d. antstolio patvarkymu Nr. S-7800 pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nė vienas dalyvis. Neįvykus pirmosioms varžytynėms, buvo paskelbtos antrosios varžytynės. 2013 m. rugpjūčio 27 d. antstolio patvarkymu Nr. S-9656 antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi jose taip pat nedalyvavo nė vienas dalyvis. Antstolis pateikė iÅ¡ieÅ¡kotojui AB SEB bankui siÅ«lymÄ dėl varžytynėse neparduoto turto perėmimo vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207.

IÅ¡ieÅ¡kotojas AB SEB bankas raÅ¡tu atsisakė perimti iÅ¡ varžytynių neparduotus žemės sklypus ir pateikė siÅ«lymÄ toliau tęsti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko UAB „FurnitÅ«ra marketingas“ turto. 2013 spalio 30 d. antstolis priėmė patvarkymÄ Nr. S-11736 dėl vykdymo veiksmų tęsimo ir areÅ¡tuoto turto perkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207. Antstolis 2013 m. lapkričio 25 d. priėmė patvarkymÄ atsisakyti tenkinti skundÄ . Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl antstolio veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atskirojo skundo argumentais, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįsigilino į tÄ aplinkybę, jog visa skundžiamoje nutartyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kintas CPK 558 straipsnio taikymas, yra suformuota iki to laiko, kuomet CPK 558 straipsnis buvo pripažintas netekusiu galios. Kaip teisingai nurodė apeliantė, nei antstolis 2013 m. spalio 30 d. patvarkyme Nr. S-11736 Dėl vykdymo veiksmų tęsimo ir areÅ¡tuoto turto perkainojimo, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė konkrečios teisės normos, kurios pagrindu antstolis turi teisę tęsti turto realizavimo veiksmus, nelaukdamas, kol praeis ne mažiau kaip vieneri metai nuo turto grÄ Å¾inimo skolininkui.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentams, kad bylÄ nagrinėjęs teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, dėl Å¡iuo metu vykdymo procese taikytinų teisės normų hipotekos kreditoriaus atžvilgiu. Teismas ypatingai akcentavo hipotekos esmę ir paskirtį, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apeliantė neginčija CK 4.170 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos hipotekos paskirties bei sutinka, kad hipoteka yra užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedÅ«ra pirmiau už kitus skolininko kreditorius.

Pažymėtina, kad bylų dėl hipotekos, įkeitimo teisinių santykių ar priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo (praÅ¡ymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, iÅ¡registravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiÅ¡kimus dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bei kitų iÅ¡ hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sÄ lygos iki 2012 m. liepos 1 d. buvo nustatytos CPK XXXVI skyriuje.

Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr. XI-1843 (toliau – Pakeitimo įstatymas) ir kitų teisės aktų pakeitimai, kuriais įgyvendinama hipotekos reforma Lietuvoje. Pakeitimo įstatyme nurodyta, kad iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesinės teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo (Pakeitimo įstatymo 34 straipsnio 3 dalis).

Dėl to, pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, hipotekos kreditoriui lieka teisė naudotis iki minėto įstatymo galiojusiomis ir CPK 558 straipsnyje numatytomis privilegijomis, netaikant CPK 723 straipsnio, leidžiančio turtÄ grÄ Å¾inti skolininkui. 2012 m. liepos 1 d. CPK 558 straipsniui netekus galios, hipotekos kreditoriaus materialinės teisės normos pagrindu užtikrinta teisė kreiptis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo nedingo, naujuoju teisiniu reglamentavimu (CK 4.192 straipsnis) buvo patikslinta procedÅ«ra hipotekos kreditoriui kreipiantis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo bei pasikeitė vykdymo proceso taisyklės, reglamentavusios skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«rÄ pagal hipotekos kreditoriaus kreipimÄ si.

IÅ¡ieÅ¡kojimas hipotekos kreditoriaus naudai Å¡iuo metu yra vykdomas pagal bendrÄ sias vykdymo proceso taisykles, nenumatant jokių iÅ¡imčių hipotekos kreditoriaus naudai (kai viena iÅ¡ iÅ¡imčių buvusio teisinio reglamentavimo atveju buvo antstolio teisė tęsti realizavimo veiksmus nelaukiant, kol praeis ne mažiau kaip metai laiko nuo turto grÄ Å¾inimo skolininkui). CPK 745 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ hipoteka įkeisto turto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles su CPK LIII skyriuje numatytomis iÅ¡imtinis tiek, kiek to nereglamentuoja CK.

Å iuo klausimu nei CK, nei CPK LIII skyrius jokių iÅ¡imčių dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo hipotekos kreditoriaus naudai nenumato.CPK 746 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu skolininkas, gavęs antstolio raginimÄ Ä¯vykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintÄ Ä¯sipareigojimÄ , per raginime nurodytÄ terminÄ neįvykdo hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo, antstolis nustato įkeisto turto administravimÄ arba įkeistÄ turtÄ realizuoja priverstine tvarka, todėl darytina iÅ¡vada, kad hipotekos kreditorius vykdymo procese nebeturi ypatingų teisių, lyginant su kitais kreditoriais, iÅ¡skyrus materialinės teisės normų (CK 4.170 straipsnis) numatytÄ pirmumo teisę į savo reikalavimo patenkinimÄ pirmiau kitų skolininko kreditorių.

Ä®vertinant tai, kad Å¡ioje byloje iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ hipoteka įkeisto turto pradėtas pasikeitus hipotekos teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikytinas CPK 723 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad jeigu iÅ¡ieÅ¡kotojas atsisako paimti CPK 722 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamÄ turtÄ arba per antstolio nustatytÄ terminÄ nepraneÅ¡a apie sutikimÄ paimti perduodamÄ turtÄ ar per nustatytÄ terminÄ neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, turtas grÄ Å¾inamas skolininkui.

CPK 723 straipsnio 3 dalis numato, kad pakartotinai į tÄ patį turtÄ pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grÄ Å¾inimo skolininkui. Dėl minėtos normos iÅ¡aiÅ¡kinimo pasisakė Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-131-460/2014.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iÅ¡ antstolio, kaip vieÅ¡osios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetencijÄ ) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; kt.).

Nurodytos nuostatos ir jų iÅ¡aiÅ¡kinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja iÅ¡vadÄ , kad antstolis neturi pareigos vertinti CPK normomis imperatyviai nustatyto teisinio reglamentavimo, o privalo vykdyti jam pavestas funkcijas. Kadangi antstolio procesinis veiksmas, Å¡iuo atveju 2013 m. spalio 30 d. patvarkymas Nr. S-11736 prieÅ¡tarauja įstatymų nuostatoms, todėl jis panaikintinas, o per antrÄ sias varžytynes neparduotas turtas grÄ Å¾intinas skolininkui (CPK 723 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areÅ¡tuoto turto įkainojimas yra ypač svarbus.

Antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areÅ¡tuotÄ turtÄ . Antstolis privalo atsižvelgti tiek į iÅ¡ieÅ¡kotojo, tiek į skolininko interesus. Å ių interesų pusiausvyros iÅ¡laikymas įpareigoja antstolį elgtis sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kuriÄ vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso Å¡alys naudojasi savo procesinėmis teisėmis.

Ä®statymas antstoliui nustato pareigÄ ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areÅ¡tuotÄ turtÄ , kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).Pasisakant dėl perkainotos žemės sklypų rinkos kainos, apeliacinės instancijos teismas pritaria antstolio bei pirmosios instancijos teismo motyvams ir įrodymų vertinimui dėl turto įkainojimo, todėl jų nekartoja, pažymėdamas, kad panaikinus skundžiamÄ antstolio patvarkymÄ , antstolio atliktas turto perkainavimas reikÅ¡mės neturės, realizuojant turtÄ po metų, jis turės bÅ«ti perkainuotas iÅ¡ naujo.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes teismo vertinimu, jie neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina pripažįstant, kad apeliantė teisėtai reikalauja panaikinti 2013 m. spalio 30 d. antstolio patvarkymÄ Nr. S-11736.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – panaikinti 2013 m. spalio 30 d. antstolio Virginijaus Kučinsko patvarkymÄ Nr. S-11736 Dėl vykdymo veiksmų tęsimo ir areÅ¡tuoto turto perkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0072/13/00207. Teisėja                                                     Virginija Lozoraitytė