2025-04-09 Nr. AB-6061-3-61-3-04574-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-436-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04574-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4.4; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. B. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) Tarnybinio tyrimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. TS-4 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Komisiją pareiškėjo patirtus sveikatos sutrikimus ((duomenys neskelbtini)) pripažinti susijusiais su tarnybos pareigų vykdymu ir kario statusu. K. B. taip pat prašė jam iš atsakovo priteisti patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

2. Savo poziciją K. B. grindė šiais argumentais:

2.1. Tiesioginio vadovo paragintas, pareiškėjas sutiko sudalyvauti turnyre, skirtame Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ 30-osioms vardo metinėms paminėti. Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono (toliau – ir Vaidoto batalionas) vado 2022 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-170 „Dėl dalyvavimo karinės kovinės savigynos čempionate“ (toliau – ir Įsakymas) K. B. buvo sudarytos sąlygos dalyvauti karinės kovinės savigynos turnyre 2022 m. kovo 31 d. Algirdo bataliono sporto salėje (toliau – ir turnyras).

2.2. Pareiškėjas 2022 m. kovo 31 d. dalyvavo turnyre ir apie 13.00 val. įžengęs į ringą, po 30 sekundžių prasidėjus varžyboms, pajuto stiprų skausmą kairėje kojoje ir negalėjo toliau dalyvauti varžybose. Dėl patirtos traumos ((duomenys neskelbtini)) K. B. liko nedarbingas, negalėjo toliau tęsti tarnybos ir 2022 m. liepos 4 d., atlikęs nuolatinę privalomą pradinę karo tarnybą, buvo išleistas į atsargą.

2.3. Dėl turnyro metu patirtos traumos Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos Centrinės pakomisės 2022 m. lapkričio 28 d. ekspertinio nutarimo pažymoje Nr. 2966 (toliau – Ekspertinio nutarimo pažyma) nustatyta, kad pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. V-449 patvirtintų Tinkamumo karo, šaulio koviniame būryje ar žvalgybos pareigūno tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų (toliau – Kriterijai) 1 skiltį ir nustatytą Z sveikatos grupę, o sveikatos sutrikimo laipsnis priskiriamas apie apysunkių. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritorinio skyriaus 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu K. B. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe. Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją dėl sveikatos sutrikimų, susijusių su (duomenys neskelbtini), susiejimo su tarnybos pareigų vykdymu, tačiau Komisija Sprendimu šio prašymo netenkino.

2.4. K. B. pripažįsta, kad jis nebuvo prievarta siunčiamas ir nevykdė jokio privalomo įsakymo dalyvauti turnyre, tačiau suvokė, jog, turėdamas nemažą patirtį šioje sporto šakoje, turi pareigą sudalyvauti brigados vado surengtame turnyre. Atsisakymą dalyvauti turnyre pareiškėjas suvokė kaip didelę nepagarbą brigados vadui, kadangi taip pasielgus ir kitiems kariams, turintiems patirties koviniame sporte, turnyras neįvyktų ir iškelta puiki idėja liktų neįgyvendinta. Visa tai yra neatsiejamai susiję su tuo metu K. B. turėtu kario statusu ir jam pavestomis funkcijomis.

2.5. Pareiškėjui sutikus dalyvauti turnyre, buvo priimtas Įsakymas, kuriuo be pavedimo kuopų vadams sudaryti sąlygas K. B. sudalyvauti turnyre buvo nurodytas ir pavedimas jį pasirašytinai instruktuoti dėl saugaus elgesio taisyklių, pareiškėjas 2022 m. kovo 28 d. buvo įpareigotas nurodytoje vietoje atlikti sveikatos patikrinimą. Tai pagrindžia, kad K. B. sutikus dalyvauti turnyre, buvo priimti privalomi nurodymai ir šis procesas buvo kontroliuojamas Lietuvos kariuomenės. Šiuo atveju pareiškėjas vykdė kario funkcijas, susijusias su jo kario statusu, išreiškęs sutikimą, tačiau Komisija šių aplinkybių neįvertino.

2.6. K. B. turnyre patyrus traumą, šis įvykis buvo pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe bei buvo atliktas šio įvykio tyrimas. Nelaimingo atsitikimo darbe 2022 m. balandžio 26 d. akte Nr. 23 (toliau – Aktas) buvo nustatyta, kad pareiškėjas, vykdydamas Įsakymą, dalyvavo turnyre; smūgiavo priešininkui ir pajuto stiprų kairio kelio skausmą; po kovos K. B. kreipėsi į paramediką ir buvo palydėtas į Ruklos pirminės karių sveikatos priežiūros centrą (toliau – Ruklos PKSPC) apžiūrai; po gydytojo apžiūros ir atliktų tyrimų buvo nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini); saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta. Aktas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo skundžiamas, todėl Komisija, priimdama Sprendimą, Akte nustatytų aplinkybių nevertino ir tai nulėmė nepagrįsto Sprendimo priėmimą.

2.7. Pareiškėjo patirtas sveikatos sutrikdymas turi priežastinį ryšį su tarnybos pareigų vykdymu ir kario statusu.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija prašė K. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Ministerija savo poziciją grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas sutinka, kad sporto varžybose dalyvavo savo noru ir į šias varžybas nebuvo siunčiamas privalomai, todėl nėra ginčo, jog K. B. sveikatos sutrikimą patyrė tarnybos metu (t. y. tarnybos metu dalyvaudamas savigynos turnyre), tačiau teisinis reguliavimas patvirtina, kad vien fakto, jog sveikatos sutrikimas atsirado (įvyko) kario tarnybos laikotarpiu, nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjas sveikatos sutrikimą patyrė vykdydamas tarnybines kario pareigas.

4.2. K. B. Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono vado 2021 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. PNP-60 „Dėl nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos karių skyrimo į pareigas ir laikinojo jaunesniojo eilinio karinio laipsnio suteikimo“ (toliau – Įsakymas Nr. PNP-60) buvo paskirtas į remontininko pareigas ir užduotis (funkcijas) vykdydavo pagal Vaidoto bataliono Tiesioginės paramos kuopos karinio rengimo savaitinius tvarkaraščius, o 2022 m. kovo 31 d. dienotvarkėje dalyvavimas turnyre nėra numatytas, t. y. dalyvavimas turnyre buvo savanoriškas ir K. B. neprivalomas, skirtingai nuo kitų kario pareigų.

4.3. Savanoriškas karių dalyvavimas renginiuose ir turnyruose dėl savanoriškumo pobūdžio negali būti laikomas privalomu veiksmu, kuriuos karys turi pareigą atlikti, ar teisės aktai jį įpareigoja tai atlikti (tarnybos pareigų vykdymu), todėl įvykiai, atsitikę šių renginių (turnyrų) metu, negali būti siejami su kario tarnybos pareigų (kariui būdinga privaloma tarnybos specifine veikla) vykdymu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 67 straipsnio prasme, o laikytini įprastu nelaimingu atsitikimu tarnyboje. Komisija visapusiškai ir objektyviai įvertino visas faktines aplinkybes bei dokumentus ir nurodė motyvus. Pareiškėjas jokių naujų aplinkybių, kurios Komisijos nebuvo įvertintos ir iš esmės galėtų pakeisti Komisijos sprendimą, nenurodė.

4.4. Įstatymas, o ne Komisija nustato konstatuojamo priežastinio ryšio ribas ir sąlygas. Pagal esmę ir įstatyminį karių tarnybos reguliavimą skiriasi sampratos „veikla, susijusi su tarnyba“, kuri gali būti vykdoma net ir savanoriškai, apskritai turint kario statusą, ir samprata „tarnybinės pareigos, funkcijos“, kurios kariui yra privalomos dėl jo, kaip kario, profesijos ir pasižymi specifiniais šios profesijos (tarnybos rūšies) bruožais (požymiais). Komisija pagal jai Įstatymo apibrėžtą kompetenciją turėjo nustatyti, ar pareiškėjas sveikatos sutrikimą patyrė dėl tarnybos pareigų, t. y. pareiginiuose nuostatuose numatytų pareigų ar vadų (viršininkų) nurodymų (įsakymų), privalomo vykdymo. Karių savanoriškas sportavimas (išskyrus kariui privalomą sportinę veiklą, kuri siejama su koviniu rengimu) negali būti laikomas tarnybos pareigų vykdymu, atitinkamai tokių užsiėmimų metu patiriamos traumos gali būti vertinamos kaip nelaimingi atsitikimai tarnyboje, tačiau ne kaip sveikatos sutrikimai, patirti dėl kario tarnybos pareigų vykdymo.

4.5. Komisija įvertino ir Įsakymo dėl dalyvavimo karinės kovinės savigynos čempionate turinį bei šio įsakymo priėmimo aplinkybes. Atsižvelgus į tai, kad turnyras nebuvo K. B. dienotvarkės dalis (privalomos, suplanuotos užduotys), Komisija turėjo įvertinti atskiro pavedimo (šiuo atveju įsakymo) privalomumą, t. y. ar toks įsakymas pareiškėjui buvo privalomas ar tai buvo tiesiog organizacinis įsakymas, skirtas turnyrui organizuoti, o ne privalomų tarnybos pareigų pavedimui atitinkamiems kariams.

4.6. Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų bataliono 2023 m. vasario 24 d. rašte Nr. IS-124 „Dėl informacijos pateikimo“ yra nurodyta, kad Įsakymas vykdomas savanoriškumo principu, siekiant sudaryti sąlygas kariams dalyvauti turnyre, t. y. leisti tarnybos metu nebūti tarnybos vietoje, be to, Įsakyme yra nurodyti kariai, kurie patys pareiškė norą dalyvauti turnyre. Įsakymas pagal pobūdį turėtų būti vertinamas kaip organizacinio pobūdžio teisės aktas, kuris nėra skirtas įsakyti (pavesti) kariams (taip pat ir pareiškėjui) dalyvauti turnyre, o yra skirtas Vaidoto bataliono personalui (t. y. kuopų vadams –sudaryti sąlygas kariams (pareiškusiems norą) dalyvauti turnyre, fizinio rengimo specialistui –instruktuoti karius, finansininkams – apmokėti sveikatos patikrinimo išlaidas ir pan.).

4.7. Atsižvelgiant į Įsakymo turinį (jo formuluotes), šis įsakymas negali būti laikomas privalomojo pobūdžio nurodymu būtinai dalyvauti turnyre kariams. Įsakymas pagal savo pobūdį negali būti tapatinamas su įsakymais, kuriais kariams nustatomas privalomas elgesys, pavyzdžiui, dalyvauti pratybose, mokymuose ir panašiai ar pavedama vykdyti kitokią kario tarnybai būdingą veiklą (taip pat ir kariui privalomą fizinį pasirengimą), ir kai kariui gali būti taikoma net baudžiamoji atsakomybė už tokių privalomų įsakymų ar nurodymų nevykdymą arba netinkamą vykdymą.

4.8. Komisija neturėjo pagrindo pripažinti, kad K. B. sveikatos sutrikimą patyrė vykdydamas kario tarnybos pareigas, t. y. vykdydamas privalomus vadų (viršininkų) įsakymus (nurodymus) arba vykdydamas teisės aktuose nustatytą kario tarnybai būdingą specifinę veiklą. Komisija visapusiškai ir objektyviai įvertino visas faktines aplinkybes, pateikė motyvus dėl visų pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių ir priėmė šios institucijos kompetenciją bei administraciniams aktams taikomus reikalavimus atitinkantį Sprendimą.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo K. B. skundą tenkino: Sprendimą panaikino ir Komisiją įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 20 d. prašymą dėl sveikatos sutrikimo susiejimo su tarnybos pareigų vykdymu. Teismas taip pat K. B. iš atsakovo priteisė 300 Eur teismo išlaidoms atlyginti.

6. Teismas nustatė tokias aplinkybes:

6.1. Įsakymu Nr. PNP-60 pareiškėjui, nuo 2021 m. spalio 4 d. pašauktam į nuolatinę privalomąją karo tarnybą Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų batalione, buvo suteiktas jaunesniojo eilinio karinis laipsnis ir jis buvo paskirtas eiti remontininko pareigas.

6.2. Įsakymu K. B. buvo sudarytos sąlygos dalyvauti turnyre, skirtame Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ 30-osioms vardo metinėms paminėti, be kita ko, įsakyta fizinio rengimo specialistui instruktuoti karius pasirašytinai dėl saugaus elgesio taisyklių atrankos metu ir 2022 m. kovo 28 d. atlikti sveikatos patikrinimą Jonavos mieste uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Linermeda“. Įsakymu buvo paskirtas komandos vadovas – Štabo kuopos apsaugos būrio vado pavaduotojas vyr. srž. J. B., ir nurodyta Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentui apmokėti vairuotojų sveikatos medicininio patikrinimo išlaidas.

6.3. Aktas buvo surašytas atlikus nelaimingo atsitikimo tyrimą (pradėtas 2022 m. balandžio 8 d., baigtas – 2022 m. balandžio 26 d.), kuriame buvo nustatytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės, kad pareiškėjas, 2022 m. kovo 31 d. vykdydamas Įsakymą, dalyvavo turnyre, smūgiavo priešininkui ir pajuto stiprų kairio kelio skausmą, kreipėsi į paramediką bei buvo palydėtas į Ruklos PKSPC apžiūrai, nustatyta diagnozė – nepatikslinto (duomenys neskelbtini).

6.4. K. B. buvo pripažintas netinkamu tarnybai pagal Kriterijų 1 skiltį ir nustatytą Z sveikatos grupę, sveikatos sutrikimo laipsnis priskiriamas apie apysunkių (Ekspertinio nutarimo pažyma, galiojanti iki 2023 m. lapkričio 28 d.).

6.5. Pareiškėjas Komisijai pateikė 2022 m. gruodžio 20 d. prašymą nustatyti sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybos pareigų vykdymu. Sprendime, be kita ko, pažymėta, kad Įsakymas vykdomas savanoriškumo principu, siekiant sudaryti sąlygas kariams dalyvauti turnyre, be to, Įsakymas turėtų būti vertinamas kaip organizacinio pobūdžio teisės aktas, kuriame yra įtvirtinta galimybė (leidimas) kariams nustatytu laiku nevykdyti tiesioginių tarnybos pareigų ir pagal savo pobūdį negali būti tapatinamas su įsakymais, kuriais kariams nustatomas privalomas elgesys, pavyzdžiui, dalyvauti pratybose, mokymuose ir panašiai ar pavedama vykdyti kitokią kario tarnybai būdingą veiklą (įskaitant ir kariui privalomą fizinį pasirengimą), kai kariui gali būti taikoma atsakomybė už tokių įsakymų ar nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Komisijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas nurodytą sveikatos sutrikimą patyrė vykdydamas kario tarnybos pareigas, t. y. vykdydamas privalomus vadų (viršininkų) įsakymus (nurodymus) arba vykdydamas teisės aktuose numatytą kario tarnybai būdingą specifinę veiklą. Sprendime konstatuota, kad K. B. traumą patyrė ne dėl priežasčių, susijusių su tarnybos pareigų vykdymu Įstatymo 67 straipsnio prasme, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo turnyro metu patirtas sveikatos sutrikimas buvo jo vykdomų tarnybos pareigų pasekmė, atitinkamai nėra ir priežastinio ryšio tarp sveikatos sutrikimų ir tarnybos pareigų.

7. Pacitavęs Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379 patvirtintų Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 2.1, 4, 27 bei 28.8 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad vertinimą, ar nelaimingas atsitikimas gali būti pripažįstamas susijusiu su tarnybos funkcijų atlikimu ar tarnyba, atlieka Komisija, kurios pagrindinis uždavinys – nustatyti priežastinį ryšį tarp kario sveikatos sutrikimo ir jo tarnybos pareigų vykdymo ar tarnybos. Komisija turi atlikti išsamų vertinimą dėl nelaimingo atsitikimo priežastinio ryšio su kario tarnybos funkcijų atlikimu, nustatyti, ar įvykio metu kariui nebuvo paskirtos kokios nors tarnybos užduotys ir, vadovaudamasi teisės aktais, galiojusiais kario ar šaulio mirties ar sveikatos sutrikimo nustatymo metu, priimti teisėtą bei objektyvų sprendimą. Komisija, spręsdama jai pavestą uždavinį, visų pirma, turi nustatyti, ar karys, kuris patyrė sveikatos sutrikimą, vykdė pareigas, apibrėžtas pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, ir tik tada spręsti dėl priežastinio ryšio, susijusio su atitinkama teisiškai reikšminga faktine aplinkybe (sveikatos problemos).

8. Teismas nurodė, kad priežastinis ryšys suprantamas kaip kelių reiškinių (veiksnių) tarpusavio priklausomybė, kai vienas reiškinys yra pagrindas atsirasti kitam (pasekmė), todėl Komisija turi įvertinti, ar tam tikri su tarnybos pareigų vykdymu ar tarnyba susiję veiksniai egzistavo ir ar šie veiksniai galėjo sukelti sveikatos sutrikimą. Be to, priežastinis ryšys su tarnybos pareigų vykdymu ar kario tarnyba gali būti nustatomas, kai karys patyrė sveikatos sutrikimą dėl pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų ar vadų nurodymų vykdymo.

9. Teismas nustatė, kad K. B. Įsakymu Nr. PNP-60 buvo suteiktas jaunesniojo eilinio karinis laipsnis ir jis buvo paskirtas eiti remontininko pareigas. Iš atsakovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matosi, kad 2022 m. kovo 31 d. pareiškėjo dienotvarkėje (VMPM Tiesioginės paramos kuopos karinio rengimo savaitės tvarkaraštis nuo 2022 m. kovo 28 m. iki balandžio 3 d., TST-25), laiku nuo 13.00 val. iki 14.00 val., t. y. laiku, kai K. B. dalyvavo turnyre, nurodytas kuopos kovinio rengimo planavimo pasitarimas. Įsakymu pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos (leista) dalyvauti turnyre, t. y. Įsakymu buvo pakeista K. B. 2022 m. kovo 31 d. dienotvarkė.

10. Teismas pažymėjo, kad nors Komisija Sprendime nurodė, kad Įsakymas turėtų būti vertinamas kaip organizacinio pobūdžio teisės aktas, kuriame įtvirtinta galimybė (leidimas) kariams nustatytu laiku nevykdyti tiesioginių tarnybos pareigų, tačiau, teismo nuomone, tiek Įsakymas, tiek ir VMPM Tiesioginės paramos kuopos karinio rengimo savaitės tvarkaraštis TST-25 (nuo 2022 m. kovo 28 m. iki balandžio 3 d.), pareiškėjui buvo privalomojo pobūdžio ir nustatė tam tikras pareigas tarnybos metu.

11. Teismas akcentavo, kad Įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje yra nurodyta, jog karys privalo laikytis karių etikos kodekso reikalavimų, o krašto apsaugos ministro 2005 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-561 patvirtinto Lietuvos karių etikos kodekso (toliau – Karių etikos kodeksas) 6.2 papunktyje yra nurodyta, kad karys, atlikdamas savo pareigas, privalo laiku ir tiksliai vykdyti savo tiesioginio vado (viršininko) bei kitų vadų (viršininkų) įsakymus, nurodymus ir pavedimus.

12. Įvertinęs Įsakymo turinį karių pavaldumo ir tarpusavio santykių specifikos kontekste, teismas konstatavo, kad Įsakymas K. B. buvo privalomas, t. y. pareiškėjas, vykdydamas Įsakymą, dalyvavo turnyre, todėl Sprendime nurodytas argumentas, kad K. B. sveikatos sutrikimą patyrė ne dėl vykdomų tarnybos pareigų, t. y. ne dėl vadų privalomų nurodymų vykdymo, nepagrindžia, jog pareiškėjo vykdomos funkcijos nebuvo vienas iš veiksnių, nulėmusių jo sveikatos sutrikimą.

13. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais, teismas pažymėjo, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylanti karo tarnybos, inter alia (be kita ko) profesinės karo tarnybos, paskirtis užtikrinti pasirengimą ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo ir jos gynimą suponuoja tam tikrus specifinius jos ypatumus, kaip antai: būtinumą nuolat palaikyti kovinę parengtį ir su tuo susijusį ypatingą tarnybos atlikimo režimą (inter alia karo tarnybos laiko, jos nepertraukiamumo ir mobilumo ypatumus, griežto hierarchinio pavaldumo karių tarpusavio santykius, karių laipsnių sistemą, drausminės atsakomybės specifiką); ypatingą karių teisinį statusą, apimantį specifinius jų įgaliojimus (inter alia susijusius su karinės jėgos naudojimu), specifinius kariams šioje tarnyboje keliamus reikalavimus (inter alia susijusius su jų lojalumu Lietuvos valstybei, amžiumi, sveikatos būkle, taip pat išsilavinimu, fiziniu pasirengimu, moralinėmis savybėmis ir panašiai), tam tikrus jiems taikomus apribojimus ir draudimus, taip pat specialias socialines ir kitas garantijas; specialų teisinį reguliavimą teisės aktais (statutais), kuriais nustatoma karo tarnybos atlikimo tvarka ir sąlygos.

14. Teismo nuomone, Komisija išsamaus vertinimo dėl nelaimingo atsitikimo priežastinio ryšio su kario tarnybos funkcijų atlikimu ar tarnyba neatliko, tik nurodė, kad turnyro metu kariui nebuvo paskirtos kokios nors tarnybos užduotys. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas dėl to, kad, jį priimant, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas reikalauja Komisiją įpareigoti atlikti konkretų veiksmą, tačiau įvertinus tai, jog administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtą viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją Komisiją įpareigojo iš naujo nagrinėti K. B. 2022 m. gruodžio 20 d. prašymą dėl sveikatos sutrikimo susiejimo su tarnybos pareigų vykdymu.

15. Patenkinęs pareiškėjo skundą, teismas jam iš atsakovo priteisė 300 Eur teismo išlaidoms atlyginti.

III. 16. Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – K. B. skundą atmesti.

17. Atsakovo nuomone, teismas padarė prieštaringas išvadas, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas ir neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu. Aptarusi faktines bylos aplinkybes ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmę, savo poziciją Ministerija grindžia šiais argumentais:

17.1. Teismas neįsigilino į ginčo dalyką, neatsižvelgė į dokumentų turinį ir apsiribojo vien tik formos vertinimu bei netinkamai taikė teisės aktus.

17.2. Karys, kaip valstybės gynėjas, yra ruošiamas / rengiamas saugoti ir ginti valstybės teritoriją bei vykdyti valstybės prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, todėl veikla, skirta tam pasiruošti (pvz., šaudymo įgūdžių lavinimas, puolimo / gynybos strategijų mokymasis, nardymo veiksmai, karinių transporto priemonių valdymas ir kt.) laikytina tarnybos pareigomis. Taip pat tarnybos metu yra galima ir kita kario veikla – dalyvavimas įvairaus pobūdžio renginiuose (pvz., turnyruose, varžybose, kultūriniuose renginiuose ir pan.), kai ši veikla nėra būtina ir nėra tiesiogiai susijusi su kario profesijos paskirčiai būdinga nuolatine privaloma veikla. Pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių iš esmės neanalizavo ir netyrė bei nevertino Įsakymo priėmimo aplinkybių, o apsiribojo vien tik formos vertinimu, nurodydamas, kad Įsakymas pareiškėjui buvo privalomas.

17.3. Šiai bylai svarbi aplinkybė yra tai, kad K. B. turnyre dalyvavo savo paties apsisprendimu ir dalinys, kuriame jis tarnavo, tik suteikė leidimą / sudarė sąlygas dalyvauti turnyre, priimdamas organizacinio pobūdžio dokumentą, pateisinantį pareiškėjo tarnybos užduočių nevykdymą, t. y. Įsakymą. Teismas neanalizavo K. B. valios turinio.

17.4. Teismas pažeidė bendrą turinio viršenybės prieš formą principą, kadangi išvadą iš esmės padarė vien tik remdamasis dokumento išorine forma, blanku, kuriuo šis dokumentas buvo patvirtintas, o ne faktinėmis dokumento priėmimo aplinkybėmis. Tuo labiau, kad net pats pareiškėjas yra nurodęs, jog jis nevykdė jokio privalomo įsakymo dalyvauti turnyre. Tiek K. B., tiek tarnyba, kurioje jis tarnavo, nurodė, kad Įsakymas nebuvo privalomas, tačiau teismas ne tik nevertino šių aplinkybių, tačiau ir padarė priešingas išvadas.

17.5. Atsižvelgiant į Įsakymo turinį, Įsakymas negali būti laikomas privalomojo pobūdžio nurodymu būtinai dalyvauti turnyre kariams (taip pat pareiškėjui), kadangi šiuo įsakymu buvo tik sudarytos atitinkamos sąlygos (duodamas leidimas) dalyvauti turnyre kariams, kurie patys pareiškė norą, atitinkamai šio įsakymo pagrindu jame nurodyti kariai tuo metu, kai dalyvauja turnyre, turėjo teisę nevykdyti savo tarnybos pareigų. Be to, kaip nurodė pats K. B., norint dalyvauti tokio pobūdžio turnyre, yra būtinas papildomas sportinis ir fizinis pasirengimas, atitinkama patirtis kovos sporto šakoje, todėl pareiškėjas ir išreiškė norą dalyvauti tokio pobūdžio turnyre, o kadangi turėjo tokios patirties, jam buvo leista dalyvauti turnyre.

17.6. Komisija pagal jai Įstatymo apibrėžtą kompetenciją turėjo nustatyti, ar K. B. sveikatos sutrikimą patyrė dėl tarnybos pareigų, t. y. pareiginiuose nuostatuose numatytų pareigų ar vadų (viršininkų) nurodymų (įsakymų), privalomo vykdymo.

17.7. Teismas sprendime tik pažymėjo, kad karys, atlikdamas savo pareigas, privalo laiku ir tiksliai vykdyti savo tiesioginio vado (viršininko) bei kitų vadų (viršininkų) įsakymus, nurodymus ir pavedimus (Karių etikos kodekso 6.2 pp.), visiškai nevertindamas Ministerijos argumentų, susijusių su karių tarnybos / užduočių vykdymo specifika.

17.8. Kariai turi vykdyti įsakymus, tačiau susijusius su karinėmis užduotimis, pareiginėmis funkcijomis, tarptautiniais įsipareigojimais, o ne su bet kokia veikla, kadangi kiek tai yra susiję su kompensacija pagal Įstatymo 67 straipsnio 1–12 dalis, ji ir yra skiriama už sveikatos sutrikimą, patirtą vykdant privalomą, su karinėmis užduotimis (visų pirma numatytomis pareiginiuose nuostatuose) susijusią veiklą. Kariai tarnybos metu (būdami tarnyboje) ne tik vykdo privalomas užduotis (pvz., nusileidimai parašiutu, povandeniniai veiksmai, šaudymo pratybos, misijoje vykdomos užduotys ir t. t.), tačiau jie turi ir laisvalaikio pertraukas, kultūrinius renginius, sportinius žaidimus, turnyrus, todėl Įstatymo leidėjas ir išskyrė Įstatymo 67 straipsnio 6–12 dalis bei 13 dalį (redakcija, galiojusi nelaimingo atsitikimo metu), nurodydamas atskiras kompensacijų mokėjimo sąlygas ir dydžius. Nors kariuomenėje visi nurodymai (tiek privalomi, tiek leidimai nevykdyti tarnybos užduočių, išvykti už teritorijos ribų ir kt.) yra įforminami dokumentu „įsakymas“, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas įsakymo turinys bei jo priėmimo aplinkybės.

17.9. Savanoriškas karių dalyvavimas renginiuose, turnyruose dėl savanoriškumo pobūdžio negali būti laikomas privalomu veiksmu, kuriuos karys turi pareigą atlikti, ar teisės aktai jį įpareigoja tai atlikti (tarnybos pareigų vykdymu), todėl įvykiai, atsitikę šių renginių (turnyrų) metu, negali būti siejami su kario tarnybos pareigų (kariui būdinga privaloma tarnybos specifine veikla) vykdymu Įstatymo 67 straipsnio prasme, o laikytini įprastu nelaimingu atsitikimu tarnyboje.

17.10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas klausimą dėl pareigūno konkrečios veiklos priskyrimo tarnybos pareigų atlikimui, 2010 m. sausio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-145/2010 nurodė, kad yra būtina išaiškinti, ar tokia veikla (veikimas ar neveikimas) priklausė nuo paties pareigūno pasirinkto elgesio modelio, t. y. ar pareigūnas, ją atlikdamas, veikė pagal jam privalomą jo vadovybės nurodymą (įsakymą ir pan.), ar tai buvojo paties apsisprendimo elgtis taip, o ne kitaip rezultatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad sportavimas arba tam tikrų fizinių įgūdžių lavinimas (neatsižvelgiant į jų konkretų būdą ir konkrečią sporto šaką) nelaikytini tarnybos pareigų atlikimu Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo taikymo prasme, t. y. tokie fizinio ar kitokio pasiruošimo veiksmai nelaikytini specialiųjų pareigūno funkcijų vykdymu, todėl tokių užsiėmimų metu patirtos traumos ar kiti sveikatos sutrikdymai Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto taikymo požiūriu laikytini nelaimingu atsitikimu tarnyboje (49 str. 1 d.), o ne sveikatos sutrikdymu minėto statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Taigi, turi būti vertinamas įsakymo privalomumas, paties pareiškėjo valia ir kita, o teismas skundžiamame sprendime to nevertino, neatsižvelgė į atsakovo nurodytas aplinkybes bei neteisingai aiškino Įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas materialiosios teisės normas.

17.11. Komisija Sprendime nusprendė nesusieti K. B. sveikatos sutrikimo, patirto turnyro metu, su tarnybos pareigų vykdymu. Komisija tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjo dalyvavimas savigynos turnyre nebuvo susijęs su kariui privalomo įsakymo (nurodymo ir pan.) vykdymu. Iš Sprendimo turinio matosi, kad Komisija, be kita ko: 1) aptarė K. B. tarnybos sąlygas ir dienotvarkę; 2) įvertinto atskiro pavedimo (Įsakymo) privalomumą; 3) aptarė įvykio metu galiojusį teisinį reguliavimą; 4) nustatė, kad K. B. dalyvavimas turnyre nebuvo susijęs su privalomų užduočių vykdymu.

17.12. Teismas nenurodė, kokias konkrečias teisės normas ar principus Komisija, priimdama Sprendimą, pažeidė, jis taip pat nenurodė, kokie procedūrinio pobūdžio reikalavimai buvo pažeisti, atliekant tyrimą. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai Komisiją įpareigojo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą.

18. Pareiškėjas K. B. prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

19. Pareiškėjo nuomone, teismas tinkamai nustatė bylai nagrinėti reikšmingas aplinkybes, ginčui nagrinėti reikšmingą teisinį reguliavimą bei tinkamai aiškino materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą. Aptaręs faktines bylos aplinkybes, K. B. savo poziciją grindžia šiais argumentais:

19.1. Atsakovas nepagrįstai galimybę pasirinkti pareigų vykdymo alternatyvą susieja su asmens sutikimu ir taip pasirinktos alternatyvos neprivalomumu. Lietuvos kariuomenėje jos vado įsakymu buvo organizuotas sporto renginys, skirtas kariuomenei reikšmingai šventei paminėti. Turnyras buvo rengiamas ne kitų asmenų, o išimtinai Lietuvos kariuomenėje ir buvo susietas vien tik su kariuomene, renginys vyko Lietuvos kariuomenei priklausiančioje sporto salėje. Tam, kad rengiamas turnyras įvyktų, buvo būtini jo dalyviai. Norint dalyvauti karinės kovinės savigynos turnyre, nepakanka turėti tik bazinių šauktinio parengimo žinių, bet yra būtinas papildomas sportinis ir fizinis pasirengimas, atitinkama patirtis kovinėje sporto šakoje. Dėl šių priežasčių tokiame turnyre gali dalyvauti ne kiekvienas šauktinis. Turnyras buvo rengiamas tokioje sporto šakoje, kuri yra tiesiogiai susijusi su kario tiesioginėmis funkcijomis sugebėti kovoti su priešu, nepanaudojant ginklo.

19.2. K. B. pripažino, kad jis be sutikimo nebuvo paskirtas dalyvauti turnyre, tačiau, turėdamas nemažą patirtį kovinio sporto šakoje bei tiesioginio vado paragintas, sutiko jame sudalyvauti. Atlikdamas privalomąją pradinę karo tarnybą, pareiškėjas suvokė, jog, turėdamas nemažą patirtį šioje sporto šakoje, jis turi pareigą sudalyvauti brigados vado surengtame turnyre, taip patobulindamas savo, kaip kario, kovinės savigynos įgūdžius, kovodamas su patyrusiais sportininkais, tiek su renginio žiūrovais pasidalindamas savo turima patirtimi bei kitiems žiūrovams įdomia kova pakeldamas kovingą dvasią. Atsisakymą dalyvauti tokiame turnyre K. B. suvokė kaip didelę nepagarbą brigados vadui, kadangi taip pasielgus ir kitiems kariams, turintiems patirties koviniame sporte, toks turnyras neįvyktų ir iškelta puiki idėja liktų neįgyvendinta. Visa tai yra neatsiejamai susiję su tuo metu pareiškėjo turėtu kario statusu ir jam pavestomis funkcijomis.

19.3. K. B. išreiškus sutikimą dėl dalyvavimo turnyre, buvo priimtas Įsakymas, kuriame be pavedimo kuopų vadams sudaryti sąlygas pareiškėjui sudalyvauti turnyre, buvo nurodytas pavedimas K. B. pasirašytinai instruktuoti dėl saugaus elgesio taisyklių, jam buvo pavesta 2022 m. kovo 28 d. atlikti sveikatos patikrinimą nurodytoje vietoje, pavesta nurodytiems asmenims apmokėti už pareiškėjo sveikatos medicininį patikrinimą. Visa tai pagrindžia, kad K. B. sutikus dalyvauti turnyre, tiek jam, tiek kitiems asmenims buvo priimti privalomi nurodymai, užtikrinantys jų galimybę dalyvauti turnyre, o šis procesas buvo kontroliuojamas ir reglamentuotas Lietuvos kariuomenės.

19.4. Teismo sprendime buvo pagrįstai analizuojama pareiškėjo darbotvarkė, nustatant, kad 2022 m. kovo 31 d. jo dienotvarkėje nuo 13.00 val. iki 14.00 val., t. y. laiku, kai K. B. dalyvavo turnyre, nurodytas kuopos kovinio rengimo planavimo pasitarimas. Įsakymu pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos (leista) dalyvauti turnyre, t. y. Įsakymu buvo pakeista jo 2022 m. kovo 31 d. dienotvarkė.

19.5. K. B. pareiškus norą ir sutikimą dalyvauti turnyre, jis buvo išskirtas iš visos kuopos karių, kuriems buvo duotas privalomas nurodymas dalyvauti kovinio rengimo planavimo pasitarime, jam tuo metu pavedant privalomai dalyvauti turnyre, t. y. buvo suteikta alternatyvi privalomos pareigų atlikimo pasirinkimo galimybė. Atliekant nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, pasitaiko atvejai, kai kariui yra suteikiama galimybė pasirinkti pareigų atlikimo alternatyvą, leidžiant pasirinkti vieną iš kelių galimų pareigų vykdymo variantų, pavyzdžiui, dalyvauti vykdomuose pratybose savo dalinyje ar vykti į pratybas į kitą dalinį; dalyvauti kuopos darbotvarkėje numatytose pratybose ar atlikti budėjimą ir panašiai. Tokių pareigų atlikimo alternatyvų pasirikimas negali būti suprantamas kaip tokių pareigų neprivalomumas. Kariui pasinaudojus pasirinkimo teise, jo pasirinktų pareigų atlikimo alternatyva tampa jam privaloma ir susijusi su tarnybos pareigų vykdymu bei kario statusu.

19.6. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas teisės normų aiškinimas galėtų būti taikomas kitoms, nors panašioms situacijoms, jeigu būtų organizuotas renginys, kuriame pareiškėjui jo prašymu būtų leista dalyvauti ir taip jam aiškiai apibrėžtu laiku suteikiant atostogas arba laisvą nuo tarnybos laiką ir taip toliau, nesiimat jokių veiksmų, detaliau reglamentuoti asmens veiksmus, duodant privalomus nurodymus. K. B. išreiškus norą dalyvauti turnyre, buvo paskirta daugybė įpareigojimų, susijusių su instruktavimu, sveikatos patikrinimu ir panašiai.

19.7. Papildomai yra būtina įvertinti ir organizuojamo turnyro ypatumus, kurie nagrinėjamu atveju leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas, neturėdamas kario statuso, iš viso negalėtų dalyvauti tokiame turnyre.

19.8. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas dėl to, jog, jį priimant, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą. Teismas taip pat pagrįstai, motyvuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, padarė išvadas, jog administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, todėl Komisiją įpareigojo iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 20 d. prašymą dėl sveikatos sutrikimo susiejimo su tarnybos pareigų vykdymu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos 2023 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. TS-4, kuriame buvo nuspręsta pareiškėjo K. B. patirtus sveikatos sutrikimus ((duomenys neskelbtini)) pripažinti nesusijusiais su tarnybos pareigų vykdymu, teisėtumo ir pagrįstumo bei Komisijos įpareigojimo atlikti veiksmus.

21. Remiantis administracinėje byloje esančiais įrodymais, buvo nustatyta, kad pareiškėjas su 2022 m. gruodžio 20 d. prašymu kreipėsi į Komisiją ir prašė pripažinti, jog jo patirta trauma priežastiniu ryšiu yra susijusi su jo tiesioginių pareigų vykdymu. Komisija Sprendime nusprendė K. B. prašyme nurodytus sveikatos sutrikimus ((duomenys neskelbtini)) pripažinti nesusijusiais su tarnybos pareigų vykdymu.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu Komisijos 2023 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. TS-4 panaikino ir Komisiją įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 20 d. prašymą dėl sveikatos sutrikimo susiejimo su tarnybos pareigų vykdymu. Teismas padarė išvadą, kad Įsakymas K. B. buvo privalomas, t. y. pareiškėjas, vykdydamas jį, dalyvavo turnyre, todėl Sprendime nurodytas argumentas, jog K. B. sveikatos sutrikimą patyrė ne dėl vykdomų tarnybos pareigų, t. y. ne dėl vadų privalomų nurodymų vykdymo, nepagrindžia, kad pareiškėjo vykdomos funkcijos nebuvo vienas iš veiksnių, nulėmusių jo sveikatos sutrikimą. Teismo nuomone, Komisija išsamaus vertinimo dėl nelaimingo atsitikimo priežastinio ryšio su kario tarnybos funkcijų atlikimu ar tarnyba neatliko, tik nurodė, kad turnyro metu K. B. nebuvo paskirtos kokios nors tarnybos užduotys. Teismas sprendė, kad Sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas dėl to, kad, jį priimant, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą.

23. Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Ministerijos nuomone, teismas padarė prieštaringas išvadas, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas ir neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsakovas pažymi, kad šiai bylai svarbi aplinkybė yra tai, jog K. B. turnyre dalyvavo savo paties apsisprendimu ir dalinys, kuriame jis tarnavo, tik suteikė leidimą / sudarė sąlygas dalyvauti turnyre, priimdamas organizacinio pobūdžio dokumentą, pateisinantį pareiškėjo tarnybos užduočių nevykdymą, o savanoriškas karių dalyvavimas renginiuose, turnyruose dėl savanoriškumo pobūdžio negali būti laikomas privalomu veiksmu, kuriuos karys turi pareigą atlikti, ar teisės aktai jį įpareigoja tai atlikti (tarnybos pareigų vykdymu), todėl įvykiai, atsitikę šių renginių (turnyrų) metu, negali būti siejami su kario tarnybos pareigų (kariui būdinga privaloma tarnybos specifine veikla) vykdymu Įstatymo 67 straipsnio prasme, o laikytini įprastu nelaimingu atsitikimu tarnyboje.

24. Pateikdama argumentus dėl reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ginčo tarp šalių dėl fakto nėra, t. y. šalys pripažįsta ir nekvestionuoja, kad pareiškėjas, 2022 m. kovo 31 d. dalyvaudamas karinės kovinės savigynos turnyre (turnyras buvo skirtas Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ 30-osioms vardo suteikimo metinėms paminėti) patyrė sveikatos sutrikimą – (duomenys neskelbtini). K. B. išreiškus sutikimą dalyvauti turnyre, Vaidoto bataliono vado 2022 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-170 „Dėl dalyvavimo karinės kovinės savigynos čempionate“, jis buvo įtrauktas į karių, dalyvausiančių minėtame turnyre, sąrašą. Nustatytų aplinkybių bylos šalims neginčijant bei byloje esant jas patvirtinantiems įrodymams, šios faktinės aplinkybės teisėjų kolegijos pripažįstamos nustatytomis.

25. Teisinis reguliavimas dėl kompensacijų kario žūties (mirties), ligos ar sveikatos sutrikimo atveju yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnyje, kurio 1 dalyje yra nustatyta, kad kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybos pareigų vykdymu, arba kai karys nužudytas ar jo sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija. Šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu ir pagal šio straipsnio 13 dalį išmokėtos kompensacijos dydžiu. Šio straipsnio 14 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybos pareigų vykdymu ar kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nustatytus atvejus. Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką ir kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybos pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras (Įstatymo 67 str. 4 d.). Įstatymo 67 straipsnio 6–15 dalyse yra įtvirtinta vienkartinės kompensacijos mokėjimo tvarka ir dydžiai, nustačius netektą darbingumą, sveikatos sutrikdymo lygį (mastą), taip pat nurodyta kompensacijos mokėjimo tvarka kariui žuvus (mirus).

26. Sistemiškai aiškinant Įstatymo 67 straipsnio nuostatas, galima daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas vienkartinės kompensacijos mokėjimą sieja su kario žuvimu (mirtimi) ar sveikatos sutrikdymu dėl priežasčių, susijusių su tarnybos pareigų vykdymu ar kario statusu, o kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybos pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras.

27. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-379 patvirtino Tarnybinio tyrimo komisijos nuostatus, reglamentuojančius Komisijos uždavinius, funkcijas, teises, dokumentų pateikimą Komisijai, darbo organizavimą, Komisijos veiklos finansavimą ir atsakomybę (Nuostatų 1 p.). Nuostatų 2 punkte yra įtvirtinta, kad Komisija nustato: 1) kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu (2.1 pp.); šaulio mirties, susižalojimo, sužalojimo ar kitokio sveikatos sutrikdymo priežastinį ryšį su šaulio tarnyba ar šaulio statusu (2.2 pp.); ar šaulio tarnyba buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai (2.3 pp.).

28. Nustatyta, kad Komisija Nuostatų 26.5 punkte nurodytą Sprendimą (kario sveikatos sutrikimas yra nesusijęs su kario statusu) priėmė vadovaudamasi Nuostatų 28.8 punktu, kuriame yra nustatyta, jog sprendimą, kad kario mirtis ar sveikatos sutrikimas nesusijęs su tarnybinių pareigų vykdymu, o šaulio – su šaulio tarnyba, Komisija priima, kai karys ar šaulys mirė ar patyrė sveikatos sutrikimą nevykdydamas tarnybos pareigų.

29. Kaip jau minėta, teisinis reguliavimas patvirtina, jog Įstatyme nustatyta kompensacija mokama kariui žuvus dėl priežasčių, susijusių su tarnybos pareigų vykdymu, arba dėl kario statuso. Tokia sąsaja yra galima tik nustačius priežastinį ryšį tarp kario vykdytų pareigų, nustatytų pareiginiuose nuostatuose ir kituose teisės aktuose, vykdymo ar jo turimo kario statuso ir įvykusios mirties ar patirto sveikatos sutrikimo (Nuostatų 27 p.). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjo pateiktą prašymą, pagrįstai nustatinėjo K. B. sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybos pareigų vykdymu ir kario statusu. Ši institucija taip pat turėjo įvertinti Įsakymo privalomumą pareiškėjui.

30. Kaip jau minėta, sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybos pareigų vykdymu buvimas konstatuojamas tik nustačius, kad karys sveikatos sutrikimą patyrė vykdydamas kariui privalomą veiklą (atitinkamas funkcijas, užduotis ir panašiai), t. y. kario pareiginiuose nuostatuose įtvirtintas pareigas (funkcijas) arba privalomus vadų nurodymus arba dėl savo kario statuso.

31. K. B. teigia, kad jam pareiškus norą ir sutikimą dalyvauti turnyre, pareiškėjas buvo išskirtas iš visos kuopos karių, kuriems buvo duotas privalomas nurodymas dalyvauti kovinio rengimo planavimo pasitarime, K. B. tuo metu pavedant privalomai dalyvauti turnyre, todėl jam buvo suteikta alternatyvi privalomos pareigų atlikimo pasirinkimo galimybė. Pareiškėjo nuomone, jo patirtas sveikatos sutrikdymas turi priežastinį ryšį su tarnybos pareigų vykdymu ir kario statusu.

32. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad K. B. sutikus dalyvauti turnyre, Vaidoto bataliono vado 2022 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-170 „Dėl dalyvavimo karinės kovinės savigynos čempionate“ jis buvo įtrauktas į karių, dalyvausiančių minėtame turnyre, sąrašą. Įsakymo turinys patvirtina, kad juo, be to, jog buvo patvirtintas Vaidoto bataliono karių, išreiškusių norą dalyvauti turnyre, sąrašas, kuopų vadams buvo įsakyta sudaryti sąlygas Vaidoto bataliono kariams, išvardytiems Įsakyme priede, dalyvauti turnyre 2022 m. kovo 31 d. Algirdo bataliono sporto salėje, S3 skyriaus fizinio rengimo specialistui – karius pasirašytinai instruktuoti dėl saugaus elgesio taisyklių atrankos metu, o Įsakyme paminėtiems kariams – 2022 m. kovo 28 d. atlikti sveikatos patikrinimą Jonavos mieste UAB „Linermeda“. Įsakymu taip pat buvo paskirtas komandos vadovas – Štabo kuopos apsaugos būrio vado pavaduotojas vyr. srž. J. B., ir nurodyta Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentui apmokėti vairuotojų sveikatos medicininio patikrinimo išlaidas Įsakymo priede išvardintiems kariams bei pateikti sąskaitą faktūrą.

33. Įvertinusi Įsakymo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad juo buvo patvirtintas karių, kurie išreiškė norą dalyvauti turnyre, sąrašas ir Vaidoto bataliono personalui duoti nurodymai, susiję su turnyro organizavimu. Šis įsakymas buvo priimtas siekiant sudaryti sąlygas kariams dalyvauti turnyre ir į turnyro dalyvių sąrašą buvo įtraukti Vaidoto bataliono kariai, išreiškę norą dalyvauti turnyre. Įvertinusi Įsakymo turinį karių pavaldumo ir tarpusavio santykių specifikos kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jis K. B. buvo privalomas, pareiškėjas, vykdydamas Įsakymą, dalyvavo turnyre. Aplinkybė, kad pats K. B. sutiko dalyvauti turnyre, Įsakymo privalomumo jam nekeičia. Pažymėtina ir tai, kad turnyras buvo skirtas kariuomenei reikšmingai šventei paminėti, jis buvo rengiamas ne kitų asmenų, o išimtinai Lietuvos kariuomenėje ir buvo susietas vien tik su kariuomene, renginys vyko Lietuvos kariuomenei priklausiančioje sporto salėje, turnyro metu buvo pakeista pareiškėjo dienotvarkė ir buvo sudarytos sąlygos dalyvauti turnyre, kuriame jis dalyvavo ne laisvu nuo tarnybos metu. Įvertinus nustatytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Įsakymas K. B. nebuvo privalomas, todėl Sprendime nurodytas argumentas, kad pareiškėjas sveikatos sutrikimą patyrė ne dėl vykdomų tarnybos pareigų, t. y. ne dėl vado privalomų nurodymų vykdymo, nepagrindžia, kad K. B. vykdomos funkcijos nebuvo vienas iš veiksnių, nulėmusių jo sveikatos sutrikimą.

34. Kiek tai yra susiję su kompensacija pagal Įstatymo 67 straipsnio 1–12 dalis, ji ir yra skiriama už sveikatos sutrikimą, patirtą vykdant privalomą, su karinėmis užduotimis susijusią veiklą. Nagrinėjamu atveju K. B. veikla pripažįstama būtent tokia, todėl įvykis, atsitikęs turnyro metu, negali būti nesiejamas su kario tarnybos pareigų (kariui būdinga privaloma tarnybos specifine veikla) vykdymu Įstatymo 67 straipsnio prasme.

35. Atkreiptinas dėmesys, kad Nuostatų 8 punkte yra įtvirtintas baigtinis sąrašas Komisijos uždavinių: ištirti ir nustatyti kario mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybos pareigų vykdymu ar kario statusu (8.1 pp.); ištirti ir nustatyti šaulio mirties ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su šaulio tarnyba ar šaulio statusu (8.2 pp.); nustatyti, ar šaulio tarnyba mirties ar sveikatos sutrikimo metu buvo susijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika šaulio gyvybei ar sveikatai (8.3 pp.). Komisijai kilus abejonių dėl Įsakymo privalomumo pareiškėjui, buvo kreiptasi į Vaidoto bataliono vadą, kuris 2023 m. vasario mėnesio rašte nurodė, kad Įsakymas buvo vykdomas savanoriškumo principu, jog būtų sudaromos sąlygos kariui dalyvauti turnyre ir atstovauti Vaidoto batalioną, o atranka buvo organizuojama tarp karių, kurie pareiškė norą dalyvauti, vykdydami atrankines kovas prieš varžybas tarp norinčių dalyvauti karių; atrankoje dalyvavo tik tie kariai, kurie pareiškė norą dalyvauti turnyre; K. B. norą dalyvauti varžybose išreiškė žodžiu. Tai skunde patvirtino pats pareiškėjas, nurodydamas, jog jis sutiko dalyvauti turnyre ir jokio privalomo įsakymo dalyvauti turnyre nevykdė. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Komisija nors iš aiškinosi Įsakymo priėmimo aplinkybes bei Įsakymo privalomumą K. B., tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kadangi, kaip jau minėta, aplinkybė, jog pareiškėjas sutiko dalyvauti turnyre, Įsakymo privalomumo jam nepaneigia.

36. Pažymėtina ir tai, kad, kaip jau minėta, turnyras buvo skirtas Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ 30-osioms vardo metinėms paminėti, tai nebuvo privatus renginys ir pareiškėjas jame dalyvavo ne kaip privatus asmuo, o kaip karys, Lietuvos kariuomenės ir Vaidoto bataliono, kuriame tarnavo, atstovas. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad be kita ko, pareiškėjo dalyvavimas turnyre buvo susijęs su Lietuvos kariuomenės populiarinimu, žinomumo didinimu, Lietuvos kariuomenės įvaizdžio visuomenėje formavimu bei Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono, kurio vado paragintas, jis sutiko dalyvauti turnyre, atstovavimu. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad būtų socialiai neteisinga, jog dalyvaudamas tokiame renginyje ir dėl to patyręs traumą, nors jokių saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų nebuvo nustatyta, karys neturėtų teisės į kompensaciją.

37. Teisėjų kolegijos nuomone, Komisija, siekdama įvertinti, ar K. B. turi teisę į Įstatyme įtvirtintos kompensacijos išmokėjimą, atlikdama Nuostatuose šiai institucijai nustatytą uždavinį ištirti ir nustatyti kario sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybos pareigų vykdymu ar kario statusu, padarė nepagrįstas išvadas, todėl šios institucijos priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgus į tai, Sprendimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo panaikintas ir Komisija buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 20 d. prašymą dėl jo sveikatos sutrikimo susiejimo su tarnybos pareigų vykdymu.

38. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino Įsakymo pobūdį bei pagrįstai sprendė, jog Komisija išsamaus vertinimo dėl nelaimingo atsitikimo priežastinio ryšio su kario tarnybos funkcijų atlikimu ar tarnyba neatliko, todėl pagrįstai Sprendimą panaikino bei Komisiją įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 20 d. prašymą dėl sveikatos sutrikimo susiejimo su tarnybos pareigų vykdymu. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad skundžiamas Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis