2024-12-04 Nr. AB-17634-3-61-3-04489-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-664-624/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04489-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vetumas“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vetumas“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vetumas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2024 m. liepos 24 d. raštą Nr. A33(1)-8554 „Dėl prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų sutarties koregavimo“ (toliau – ir 2024 m. liepos 24 d. raštas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2024 m. birželio 28 d. pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2023 m. liepos 25 d. atsakovas jam išdavė raštą Nr. SKPS-1041/23 „Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos” (toliau – ir Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygos). Kartu su Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygomis atsakovas jam įteikė parengtą 2023 m. liepos 25 d. sutartį Nr. SKPS-1041/23 „Prie susisiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygų“ (toliau – ir 2023 m. liepos 25 d. sutartis). Pareiškėjas įvardijo, kad, rengdamas 2023 m. liepos 25 d. sutartį, atsakovas minėtos sutarties 6.2 punkte numatė „perduoti neatlygintinai savivaldybei parengtą techninį projektą ir projekto autoriaus sutikimą projektą naudoti Savivaldybės funkcijoms įgyvendinti“, o 7 punkte nurodė, kad „Statytojo parengti projektiniai sprendiniai perduodami neatlygintinai Savivaldybei”.

2024 m. birželio 28 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su raštu Nr. 2B240628, prašydamas: 1) išbraukti žodį „neatlygintinai“ iš 2023 m. liepos 25 d. sutarties 6.2 ir 7 punktų nuostatų; 2) pateikti atsakymą į jo 2024 m. birželio 28 d. prašymą elektroniniu paštu; 3) atsakymą pagrįsti teisės aktų normomis (toliau – ir 2024 m. birželio 28 d. prašymas).

Atsakydamas į 2024 m. birželio 28 d. prašymą, 2024 m. liepos 24 d. raštu atsakovas atsisakė išbraukti žodį „neatlygintinai“ iš 2023 m. liepos 25 d. sutarties 6.2 ir 7 punktų nuostatų. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2023 m. liepos 11 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti susisiekimo komunikacijų sąlygas dėl gatvės atkarpos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) paprasto remonto (toliau – ir 2023 m. liepos 11 d. prašymas). Atsakovas pažymėjo, kad, teikdamas 2023 m. liepos 11 d. prašymą, pareiškėjas laisva valia išreiškė norą suprojektuoti ir įrengti (duomenys neskelbtini) atkarpą. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, atsakovas konstatavo, kad, rengdamas 2024 m. liepos 25 d. sutartį, jis pagrįstai ir teisėtai nurodė numatė pareiškėjui įrengti inžinerinius infrastruktūros sprendinius savo lėšomis.

Pareiškėjas nurodė, kad, priimdamas 2024 m. liepos 24 d. raštą, atsakovas nepagrįstai sprendė, jog kompensacija už ne Vilniaus rajono savivaldybės infrastruktūros projektavimą ir įrengimą pareiškėjui negali būti numatyta. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – ir Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 1475 „Dėl kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo ir savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir 2020 m. Vyriausybės gruodžio 30 d. nutarimas) nuostatomis, pareiškėjas teigė, kad jis turėjo pagrindo ateityje tikėtis, jog dalis jo patirtų išlaidų gali būti kompensuota. Todėl, rengdamas ginčijamas 2023 m. liepos 25 d. sutarties nuostatas, atsakovas nepagrįstai užkirto pareiškėjui kelią ateityje gauti kompensaciją už atliktą (duomenys neskelbtini) atkarpos remontą. Sudarydamas minėtą sutartį, atsakovas numatė pareiškėjui nuosavybės teise priklausančią infrastruktūrą perduoti naudotis Vilniaus rajono savivaldybei, tačiau neatsižvelgė į aplinkybę, kad ateityje pareiškėjo turto teisinis režimas ar naudojimosi tvarka gali keistis.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2023 m. liepos 25 d. pareiškėjas ir atsakovas sudarė sutartį Nr. SKPS-1041/23 „Prie susisiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygų“. Pagal 2023 m. liepos 25 d. sutarties nuostatas pareiškėjas (statytojas) įsipareigojo: 1) savo lėšomis, jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe įgyvendinti 2023 m. liepos 25 d. atsakovo išduotas Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas, gauti statybos leidimą savivaldybės vardu, atlikti projektavimo ir tiesimo darbus pagal projektą ir darbų rezultatą perduoti Vilniaus rajono savivaldybei (2023 m. liepos 25 d. sutarties 2 punktas); 2) pagal 2023 m. liepos 25 d. atsakovo išduotas Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas suprojektuoti ir įrengti savo lėšomis susisiekimą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2023 m. liepos 25 d. sutarties 3 punktas); 3) perduoti neatlygintinai Vilniaus rajono savivaldybei techninį projektą ir projekto autoriaus sutikimą projektą naudoti atsakovo funkcijoms įgyvendinti (2023 m. liepos 25 d. sutarties 6.2 papunktis); 4) parengtus projektinius sprendinius perduoti neatlygintinai atsakovui (2023 m. liepos 25 d. sutarties 7 punktas).

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad, prašydamas panaikinti 2024 m. liepos 24 d. raštą, pareiškėjas siekia civilinių teisinių padarinių, t. y. pakeisti 2023 m. liepos 25 d. sutarties nuostatas. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo siekiama inicijuoti byla kyla iš civilinių teisinių santykių ir yra priskirtina nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Vetumas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-43/2021. Pareiškėjas pažymi, kad minėtos teismingumo bylos bei pareiškėjo siekiamos inicijuoti bylos faktinės aplinkybės skiriasi.

Pareiškėjas teigia, kad jis kreipėsi į teismą su skundu dėl Vilniaus rajono savivaldybės institucijos priimto administracinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Prašydamas panaikinti 2024 m. liepos 24 d. raštą, jis siekia gauti teisės aktų normomis pagrįstą atsakovo atsakymą.

Pareiškėjas kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo argumentus, kad skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti 2024 m. birželio 28 d. prašymą kyla iš civilinių teisinių santykių. Pareiškėjas pabrėžia, kad minėtas skundo reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, o yra susijęs su atsakovo priimto administraciniu sprendimu, t. y. su administraciniais teisiniais santykiais.

Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad skundo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti, ar pareiškėjo teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir šiuo pagrindu atsisakyti priimti skundą. Pareiškėjas nurodo, kad skundo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti tik formalią skundo atitiktį ABTĮ reikalavimams, ir nespręsti dėl pareiškėjo pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos procesinių veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pabrėžia, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti yra taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 151 str.). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo skundą pagrįstumas bei teisėtumas turi būti vertinamas pagal ABTĮ III dalies II skyriaus nuostatas.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administracinis teismas nagrinėja suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį.

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d.).

Pateiktais duomenims, 2023 m. liepos 11 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti jam Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas. 2023 m. liepos 25 d. atsakovas išdavė pareiškėjui Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas bei parengė siūlomą sudaryti sutartį Nr. SKPS-1041/23 „Prie susisiekimo komunikacijų prisijungimo sąlygų“ (toliau – ir sutartis Nr. SKPS-1041/23). Pagal siūlomos sudaryti sutarties sąlygas: pareiškėjas įsipareigoja savo lėšomis, jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe įgyvendinti 2023 m. liepos 25 d. atsakovo išduotas Prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas, gauti statybos leidimą savivaldybės vardu, atlikti projektavimo ir tiesimo darbus pagal projektą ir darbų rezultatą perduoti Vilniaus rajono savivaldybei (2 p.); pareiškėjas privalo perduoti neatlygintinai savivaldybei parengtą techninį projektą ir projekto autoriaus sutikimą projektą naudoti savivaldybės funkcijoms įgyvendinti (6.2 p.); pareiškėjo parengti projektiniai sprendimai perduodami neatlygintinai savivaldybei (7 p.). Byloje nėra duomenų, kad sutartis Nr. SKPS-1041/23 yra sudaryta.

2024 m. birželio 28 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išbraukti iš sutarties Nr. SKPS-1041/23 6.2 ir 7 punktų numatytą žodį „neatlygintinai“.

Atsakydamas į 2024 m. birželio 28 d. prašymą, 2024 m. liepos 24 d. raštu atsakovas atsisakė išbraukti žodį „neatlygintinai“ iš sutarties Nr. SKPS-1041/23 6.2 ir 7 punktų nuostatų. Atsakovas, be kita ko, nurodė, kad kompensacija už ne Vilniaus rajono savivaldybės administracijos infrastruktūros projektavimą ir įrengimą nėra numatyta.

Kreipdamasis į teismą, pareiškėjas prašo panaikinti 2024 m. liepos 24 d. raštą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2024 m. birželio 28 d. pareiškėjo prašymą. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą dėl santykių, kilusių siekiant sudaryti sutartį dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros.

Savivaldybės infrastruktūros plėtros – planavimo, projektavimo, statybos bei įrengimo – tvarką nustato Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas (2024 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XIII-2895 redakcija).

Pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 7 straipsnio 2 dalį savivaldybės infrastruktūros plėtra įgyvendinama, kai savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatorius ir (ar) valdytojas savivaldybės infrastruktūros projektuotoją ir statytoją parenka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka arba kai savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (iniciatoriai) sudaro savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį su savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriumi ir savivaldybės infrastruktūros valdytoju (valdytojais) dėl inžinerinės savivaldybės infrastruktūros plėtros.

Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo tvarką numato Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 8 straipsnio nuostatos. Pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 8 straipsnio 1 dalį savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma tarp savivaldybės infrastruktūros plėtros organizatoriaus, savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių), savivaldybės infrastruktūros valdytojo (valdytojų) ir (ar) elektroninių ryšių infrastruktūros valdytojų iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo ar iki statybos darbų pradžios, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. Minėto straipsnio 3 dalies nuostatose numatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma, kai planuojama statyti naują ir (ar) rekonstruoti esamą pastatą, inžinerinį statinį, kuris nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai, ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruoti į pastatą, kuriems naudoti reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis turi apimti savivaldybės infrastruktūros, reikalingos planuojamam statyti naujam ir (ar) rekonstruoti esamam pastatui, inžineriniam statiniui, kuris nepriklauso savivaldybės infrastruktūrai, ir (ar) esamam inžineriniam statiniui rekonstruoti į pastatą, projektavimą, įrengimą ir (ar) statybą.

Aiškindama savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties pobūdį, Specialioji teisėjų kolegija teismingumui yra pažymėjusi, kad, teisės aktų nustatyta tvarka spręsdamas klausimą dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo, atsakovas veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Sudaromos sutarties, nors jos sudarymo pagrindus ir tvarką inter alia reglamentuoja viešosios teisės aktai, prigimtis yra civilinė. Atitinkamos administracinės procedūros, kurios turi būti įvykdytos, siekiant sutarties sudarymo, yra ikisutartinio teisinio pobūdžio, ir šiuo atveju nelemia ginčo rūšinio teismingumo (žr. pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2021 m. balandžio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-43/2021).

Išnagrinėjus pareiškėjo 2024 m. birželio 28 d. prašymo atsakovui dalyką bei skunde reiškiamus reikalavimus, vertintina, kad pareiškėjas siekia būtent civilinių teisinių padarinių, t. y. savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo jo norimomis sąlygomis. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą, kuriame dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir kuris yra nagrinėtinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) tvarka bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.).

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vetumas“ atskirąjį skundą.

Palikti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė