fa066331-ea53-4bd1-a4ed-a3d48f5f8baf · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-964-859/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00609-2021-1 Procesinio sprendimo kategorija 16.9.10 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2021 m. rugpjūčio 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij, sekretoriaujant Viktorijai Lukaševičienei, dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucijos) atstovui M.

U., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. Å ., nukentėjusiajai D. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams sutikus – ir nuotoliniu bÅ«du naudojantis „Zoom? platforma, o atnaujinus bylos nagrinėjimÄ â€“ teismo posėdžių salėje, iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje P. Å ., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), suraÅ¡ytas 2021 m. vasario 19 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P16613-2021 (toliau – ir Protokolas), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1, 2, 5 dalis, 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Teismas n u s t a t ė : P. Š. 2021 m. sausio 16 d. 00:05 val. vairuodamas automobilį „Opel Omega“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų atsargumo priemonių, prarado automobilio vairavimo kontrolę ir atsitrenkė į stovinį automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš eismo įvykio pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. Å . pripažino padarytus nusižengimus, ir paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ karto nežinojo, jog atsitrenkė į tÄ automobilį. Apie tai jam pasakė atvykę policijos pareigÅ«nai. Šį „Opel Omega“ nusipirko perpardavimui, jis buvo iÅ¡registruotas, valstybiniai numeriai nuimti. Reikėjo nepilnÄ kilometrÄ nuvaryti automobilį į garaÅ¾Ä , nuėmė valstybinius numerius nuo draugo automobilio, galvojo, kad nuvažiuos ir viskas bus gerai, bet vienoje vietoje automobilį „užmetė“, jis praslydo Å¡onu.

Jo automobilis buvo daužtas. Nuvažiavo porÄ Å¡imtų metrų nuo tos vietos ir atvyko policijos pareigÅ«nai, nes jiems buvo suteikta informacija, kad chuliganiÅ¡kai vairuoja juodas automobilis. Jis techniÅ¡kai netvarkingas, su juo chuliganiÅ¡kai nepasivažinėsi. IÅ¡ nervų namuose iÅ¡gėrė, po poros valandų antrÄ kartÄ atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir pasakė, kad užkabino automobilį ir pabėgo iÅ¡ eismo įvykio. Atsakydamas į teisėjo klausimus parodė, kad kai policijos pareigÅ«nai atvažiavo pirmÄ kartÄ , jie su pusbroliu stovėjo.

Nusipirko „Opel Omega“ automobilį savaitę iki įvykio. Važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės į kalnÄ , automobilio galiniai ratai varomi, todėl paspaudęs akseleratorių vienoje vietoje nesugebėjo iÅ¡laikyti automobilio, ten buvo provėžos. Reikėjo pakilti į kalnÄ su posÅ«kiu, galiniai ratai buvo ant vienų provėžų, o priekiniai ant kitų ir jis praÅ¡oko pro tÄ automobilį, bet smÅ«gio nepastebėjo. Kai važiavo atgal nematė, kad prie to automobilio kažkas stovėtų.

Kai atvyko policijos pareigūnai jis suprato apie kokį automobilį kalba, nes tas „Toyota“ automobilis dažnai ten stovi. Ten buvo juodi dažai ir padangų žymės ant sniego. Buvo apgadintas „Toyota“ automobilio vairuotojo pusės priekinis buferis, žibintas, sparnas. Pataikius į provėžas automobilis bando stabdyti, „Opel Omega“ sunkus automobilis. Tikrai nebuvo, kad tyčia atsitrenkė ir išvažiavo. Kai pataikė į provėžas, automobilį pradėjo labai kratyti, jis bandė „išlįsti“ iš vėžių.

Gal tuo momentu, kai buvo smÅ«gis, ji „iÅ¡lindo“ iÅ¡ vėžių ir dėl to nepajautė. Padangų žymės liko ant sniego, jis iÅ¡lindo pro automobilio „Toyota“ vairuotojo puse. „Toyota“ automobilio signalizacija nesuveikė. Uždėjo kitus valstybinius numerius, kad nuvarytų automobilį iki garažo, reikėjo pavažiuoti 1 km. Žino, kad yra kaltas, pripažino kaltę. Kai atvažiavo pusbrolis pamatė, kad nukrito buferis, teka tepalas ir atvyko policijos pareigÅ«nai. Buferis nukrito nuo to, kad užkabino arba nuo to, kad pakliuvo į provėžas, nes automobilis labai žemas. 2021 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas P. Å . paaiÅ¡kino, kad nori labai atsipraÅ¡yti už padarytus nepatogumus, žalÄ .

Tiki, kad taip buvo, kad užkabino tÄ automobilį. P. Å . paaiÅ¡kinimas – 2021 m. sausio 16 d. maždaug 1,30 val. vairavo automobilį „Opel Omega“, kuris priklauso jam. Važiavo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. buvo slidi kelio danga, snigo. Buvo naktis, gatvė apÅ¡viesta, greitis apie 50 km/h. Užvažiavus ant kalno pradėjo slysti galas, užnešė į stovintį automobilį ‚Toyota“, kuris stovėjo pravažiuojamo kelio dalyje, atsitrenkė į jos priekį.

Nepastebėjo iÅ¡ karto įvykio. Nedavažiavus garažo jo automobilis užgeso ir belaukiant „švogerio“, atvažiavo policija, kuri surašė protokolÄ ir iÅ¡gabeno automobilį. Automobilio numeriai buvo nuo kito automobilio. PareigÅ«nam nepranešė dėl įvykio, nes stresavo, buvo pavargęs, nepagalvojo, kad padarė nuostolių (b. l. 16). Nukentėjusioji D. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad buvo gyvenamojoje vietoje ir iÅ¡girdo didelį garsÄ . Jos automobilis stovėjo Å¡alia namo.

IÅ¡ karto pasižiÅ«rėjo pro langÄ . Pamatė, kad automobilis stovi. Vėliau, norėdama pasinaudoti automobiliu, priėjo prie jo ir pamatė, kad kairys priekinis ratas ir kėbulas visiÅ¡kai sudaužytas, ratas nuleistas, rato apsauga sudužusi. Suprato, kad niekur važiuoti negalėsiu. Susiejo tÄ garsÄ su įvykusiu eismo įvykiu. Pradėjo žiÅ«rėti aplink. Buvo sniego, matėsi slydimo žymės, vėžios nuo greičio mažinimo kalnelio iki automobilio, duženos, dar porÄ vingių ir tepalo dėmė.

Su seserimi žiÅ«rėjo, kur baigiasi tepalo dėmė. Pamatė, kad ji baigėsi už sankryžos. IÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, parodė žymes ant kelio, sudužusį automobilį, vingiuojančias žymes ir tepalo dėmę, kuri tęsėsi 200 metrų už (duomenys neskelbtini) gatvės. Kilo įtarimas, kad buvo pasiÅ¡alinta į kiemÄ . ViskÄ papasakojo atvykusiems policijos pareigÅ«nams. Vėliau policijos pareigÅ«nai papasakojo, kad automobilis buvo paÅ¡alintas iÅ¡ tos vietos ir turbÅ«t susieta su kitu įvykiu.

PareigÅ«nai važinėjo aplink rajonÄ ir po kelių valandų atvažiavę pasakė, kad rado kaltininkÄ , kuris pasakė, kad įvyko eismo įvykis ir jis nesuvaldė automobilio. Suformino dokumentus, praÅ¡ymÄ , užfiksavo įvykį, teikė pareigÅ«nams informacijÄ apie automobilio remontÄ . Atsakydama į teisėjo klausimus paaiÅ¡kino, kad nuvežė automobilį į servisÄ , ten buvo atstovas iÅ¡ „Gjensidige“, kuris pasakė, kad jie viskÄ sutvarkys ir apmokės. Buvo sekamos tepalo dėmės ir prie tų dėmių buvo užfiksuotas praneÅ¡imas, kad ten buvo iÅ¡kviestas techninės pagalbos automobilis.

Tas automobilis kažkokiu bÅ«du buvo paÅ¡alintas iki gyvenamosios vietos, pareigÅ«nai rado tÄ automobilį, apklausė vairuotojÄ ir sakė, kad prisipažino. Buvo du ekipažai, vienam ekipažui sakė, kad nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į stulpÄ , dėl to buvo apgadintas automobilis ir sietinas su tuo techninės pagalbos automobiliu, o kitas ekipažas sakė, kad nuvykus į vietÄ ir apklausus prisipažino, kad tikėtina, jog apgadino „Toyota“ automobilį. Ji pasakojo apie tepalo dėmes antram ekipažui, kuris atvyko, apžiÅ«rėjo, fotografavo.

Pirmo ekipažo nebuvo sutikusi, vėliau buvo su ekipažu vienu metu, dalinosi informacija, ji stovėjo Å¡alia ir girdėjo jų pokalbį. D. K. paaiÅ¡kinime nurodyta, kad 2021 m. sausio 16 d. maždaug apie 2 val. išėjusi iÅ¡ namu rado automobilį apgadintÄ â€“ priekinis kairės pusės bamperis, žibintas, ratas. Aplinkui mėtėsi nuolaužos. Automobilis negali važiuoti. Netoli įvykio vietos matėsi kito automobilio tepalų žymės. Yra skirtingų automobilių nuolaužos (b. l. 9). Liudytoja E. B. paaiÅ¡kino, kad buvo gautas iÅ¡kvietimas, kad dideliu greičiu galimai neblaivus vairuotojas važinėja po gyvenvietę, automobilis techniÅ¡kai netvarkingas.

VienÄ kartÄ ieÅ¡kojo, bet nerado, gavo dar vienÄ iÅ¡kvietimÄ . Automobilis buvo pastebėtas, jis buvo akivaizdžiai apdaužytas, be priekinio buferio, nuleistais ratais. Prie jo buvo dar vienas automobilis, iÅ¡ jo iÅ¡lipo vaikinas, kuris pradėjo pasakoti, kad bandė su draugais nutempti automobilį iki serviso, bet jam nepavyko. Kitas ekipažas reagavo į eismo įvykį, kurį tas vaikinas padarė ir pasiÅ¡alino. Tai buvo tÄ pačiÄ naktį. IÅ¡ pradžių dėmių nepastebėjo, tik apgadintÄ automobilį, tačiau kai reagavo į iÅ¡kvietimÄ dėl padaryto eismo įvykio, ant gatvės skersai važiuojamosios buvo matomos tepalo žymės, kurios buvo nuo įvykio padarymo vietos – apgadinto „Toyota“ automobilio stovėjimo vietos visa gatve, kertant (duomenys neskelbtini) g. ir ėjo toliau.

Vyt. patrulės E. B. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2021 m. sausio 16 d. 02.04 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu L. K. buvo gautas praneÅ¡imas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vienos valandos laikotarpyje į pranešėjos „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė automobilis, kuris pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Atvykus į įvykio vietÄ juos pasitiko ekipažas, kuris paaiÅ¡kino, jog minėtas automobilis „Toyota Auris‘ yra apgadintas galimai automobilio „Opel Omega“ ir susijęs su kitu įvykiu, kadangi matyti tepalų žymės. Ekipažas V1734 buvo nuvykęs pas P. Å .

į namus. Jis prisipažino, kad apgadino automobilį „Toyota“, o ne stulpÄ kaip paaiÅ¡kino ankstesniame įvykyje. Apie 00.30 va. Privažiavus prie automobilio „Opel Omega“ prisistatė automobilio vairuotojas P. Å .. Buvo matyti, kad automobilis apgadintas, nuleisti abu priekiniai ratai, nukritęs priekinis bamperis. Paklusus kas atsitiko, vairuotojas nurodė,. Kad atsitrenkė į prie namų esantį stulpÄ . PapraÅ¡ius pateikti dokumentus, vairuotojas nurodė, kad neturi. Patikrinus POLIS II sistemÄ , nustatyta, kad automobilio valstybiniai numeriai priklauso kitai transporto priemonei, o Å¡i transporto priemonė yra neįregistruota, neturi civilinės atsakomybės draudimo bei privalomos techninės apžiÅ«ros.

Vairuotojas prisipažino, kad neturi teisės vairuoti transporto priemonės (b. l. 4). Liudytojas L. K. paaiÅ¡kino - su porininke E. B. tik formino eismo įvykį. Automobilis važiavo, atsitrenkė ir pasiÅ¡alino. Kitas ekipažas sužinojo kas vairavo tÄ automobilį, kuris pasiÅ¡alino, pasakė visÄ informacijÄ ir pagal jÄ formino. Kitas ekipažas perdavė didžiÄ jÄ dalį informacijos, pasakė kas vairavo, nes susiskambino su tuo asmeniu. PrieÅ¡ tai buvo iÅ¡kvietimas, kad vairuoja chuliganiÅ¡kai. Buvo prieÅ¡ tai pasigavę tÄ asmenį, įformino, kad vairuoja be teisių.

Kai su jais susiskambino, pasakė, kad galimai tai tas pats asmuo, rado kontaktus, susiskambino su tuo asmeniu ir jis prisipažino, kad jis vairavo. Kolegos pasakė, kad jie skambino tam asmeniui ir jis jiems prisipažino. Automobilis, su kuriuo įvyko eismo įvykis, buvo „Opel Omega“. Kitas iÅ¡kvietimas buvo maždaug prieÅ¡ valandÄ iki Å¡io iÅ¡kvietimo. Vairavimo faktas buvo konstatuotas tame pačiame rajone, apie 500-600 metrų atstumu nuo tos vietos, kur buvo eismo įvykis. Ten, kur pirmo iÅ¡kvietimo metu jį pasigavo, buvo tepalų žymės, tos pačios žymės buvo ir prie eismo įvykio vietos.

Kai gavo pirmÄ iÅ¡kvietimÄ , kad chuliganiÅ¡kai vairuoja, jį pasigavo, įformino eismo įvykį, automobilį tralu priverstinai nutempė į saugomÄ automobilių aikÅ¡telę, nuvažiavo tvarkyti dokumentus ir gavo kitÄ iÅ¡kvietimÄ , kad moteris atėjusi prie automobilio rado jį apgadintÄ kitos transporto priemonės. Tepalų žymės buvo iki ten, kur automobilis buvo nugabentas tralu. Matėsi, kad buvo kairys priekinis muÅ¡imas, buvo apgadintas „Opel Omega“ ratas, buferis, priekinis kairės pusės sparnas, sprogusi padanga.

Kai atvyko pirmÄ kartÄ paaiÅ¡kino, kad įvažiavo į stulpÄ prie namų, nevažiavo, pasitikėjo, prisipažino, kad jis vairavo. Liudytoja A. B. paaiÅ¡kino prieÅ¡ tai buvo iÅ¡kvietimas, kad rado apgadintÄ automobilį, į kurį važiavo kitas ekipažas, o juos nusiuntė į iÅ¡kvietimÄ , kad Å¡eimininkė rado apgadintÄ automobilį. Ten buvo tepalų žymės. Pagal tepalų žymes nuvažiavo iki tos vietos. Pagal iÅ¡kvietimus susiejo, kad jau prieÅ¡ tai ten buvo patruliai, susisiekė su jais, nurodė asmens vardÄ , pavardę, surado, kur jis gyvena ir nuvažiavo pas jį.

Jis galimai buvo neblaivus, kalbėjo neaiÅ¡kiai. Jis sakė: „galimai aÅ¡ kliudžiau, bet buvau įsitikinęs, kad pravažiavau, neužkliudžiau“. Jis sakė, kad matė tÄ automobilį, bet buvo įsitikinęs, kad nekliudė. Matė tik tÄ apgadintÄ automobilį, dėl kurio savininkė iÅ¡kvietė. Kito automobilio nematė, tik iÅ¡ nuotraukų. Jos manymu, neįmanoma buvo nepastebėti, nepajausti tokio eismo įvykio, apgadinimai buvo stiprÅ«s, rato diskas buvo įlenktas. IÅ¡ pradžių pagalvojo, gal jis atsitrenkė į bortÄ , bet, po to, pamatė tepalų žymes ir susekė, kad tai galimai susiję.

Liudytojas E. P. teismo posėdžio metu atsakydamas į teisėjo klausimus nurodė, kad tikriausiai dirbo su V. Å .. Nustatė, kad buvo pasiÅ¡alinimas ir viskas, daugiau nieko nesvarstė. Vyko kai pasakė, kad atsitrenkė į stulpÄ . Važiavo į antrÄ iÅ¡kvietimÄ . Asmens nebuvo nustatę, buvo atsekę savininkÄ pagal automobilį. Pagal duomenų bazes buvo atsekta, kam priklausė kaltininko ir nukentėjusiojo automobiliai. Tarnybinio praneÅ¡imo nebuvo, nes buvo antras ekipažas, tarnybinį praneÅ¡imÄ raÅ¡o pirmas ekipažas.

BIRT žiÅ«ryklės duomenimis – 2021 m. sausio 16 d. 00.05 val. nuo nurodytos gatvės nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) g. automobilis „Opel“ be rato, matėsi žiežirbos, galimai sustojo (duomenys neskelbtini) g. (b. l. 6). Eismo įvykio fiksavimo protokole nurodyta, kad 2021 m. sausio 16 d. apie 02.04 val. pranešėja pastebėjo apgadintÄ automobilį „Toyota Auris“. Automobilio apgadinimai – bamperis, kairės pusės priekinis žibintas, kairės pusės sparnas, kairės pusės ratlankis ir padanga.

Pranešėja nežino kas sugadino automobilį. Toliau pavažiavus matomos tepalų dėmės (b. l. 7-8). Pridėtos foto lentelės (b. l. 28-34). ADB „Gjensidige“ dėl draudimo iÅ¡mokos – iÅ¡mokėta suma 1 839,28 EUR (b. l. 11). Dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje ir 415 straipsnio 5 dalyje. Nagrinėjamoje byloje P. Å . Protokolu buvo kaltinamas be kita ko padaręs ir administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse, nes jis, 2021 m. sausio 16 d. 2.04 val. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo neįregistruotÄ , neapdraustÄ civilinės atsakomybės draudimu automobilį „Opel Omega“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiÅ«ra, su valstybiniais numeriai, kurie priklausė kitai transporto priemonei.

ANK 415 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimÄ ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti vieÅ¡ajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymÄ . Aptariamo straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be valstybinės techninės apžiÅ«ros, vairavimÄ .

O straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių su suklastotais valstybinio numerio ženklais (ženklu), uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) arba su pritvirtintais ne tai transporto priemonei iÅ¡duotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) vairavimÄ . Å ių administracinių nusižengimų turinį sudarančiame KET 225 punkte nustatyta, kad kiekviena motorinė transporto priemonė, traktorius, savaeigė maÅ¡ina, priekaba turi bÅ«ti su tam skirtoje vietoje vertikalioje plokÅ¡tumoje pritvirtintais registruojant jai priskirtais valstybinio numerio ženklais.

O KET 226 punkte nustatyta, kad dalyvauti vieÅ¡ajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiÅ«ra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimÄ nuvykti į transporto priemonių techninės apžiÅ«ros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiÅ«ros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu vieÅ¡ajame eisme susijusius mokesčius.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad konkreču atveju nekyla abejonių, kad P. Å . 2021 m. sausio 16 d. vairavo automobilį „Opel Omega“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra ir kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, taip pažeidė KET 226 punkto reikalavimus. P. Å ., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairavo automobilį „Opel Omega“, kuriam buvo uždėti valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantys kitai transporto priemonei ir taip pažeidė KET 225 punkto reikalavimus.

Šį faktÄ patvirtina byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad jame užfiksuotos Å¡ių administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1). Tai užfiksuota ir policijos pareigÅ«nės E. B. tarnybiniame praneÅ¡ime, iÅ¡ kurio matyti, kad <...> patikrinus POLIS II narÅ¡yklę, paaiÅ¡kėjo, kad valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kitai transporto priemonei. Automobilis „Opel Omega“, nebuvo įregistruota nustatyta tvarka, neturėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bei privalomosios techninės apžiÅ«ros (b. l. 4).

Aplinkybę, kad automobilis buvo neįregistruotas nustatyta tvarka, patvirtina VÄ® „Regitra“ duomenys, apie automobilio „Opel Omega“ iÅ¡registravimÄ , valstybinis numeris Å¡iam nesuteiktas (b. l. 17). Tai, kad automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu patvirtina Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro IS įraÅ¡as (b. l. 18). Pagal VÄ® „Regitra“ duomenis automobilis su valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso automobiliui „Opel Astra“, kurios savininkas kitas asmuo (b. l. 23).

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad P. Å . 2021 m. sausio 16 d. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse, nes, atitinkamai, vairavo minėtÄ automobilį: neapdraustÄ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu; kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiÅ«ra ir kuris neįregistruotas nustatyta tvarka; su valstybiniais numeriais, kurie priklauso kitai transporto priemonei. Visgi, konkrečiu atveju pažymėtina, kad iÅ¡nagrinėjus bylÄ nustatyta ir tai, kad minėti administraciniai nusižengimai P. Å . buvo padaryti ne 2021 m. sausio 16 d. 2.04 val., kai policijos patruliai antrÄ kartÄ vyko į (duomenys neskelbtini) dėl nustatyto eismo įvykio (duomenys neskelbtini) gatvėje, o dar prieÅ¡ pat pirmÄ jį policijos iÅ¡kvietimÄ , t. y. apie 00:05 val.

Todėl laikas, kai buvo padaryti administraciniai nusižengimai turėtų bÅ«ti koreguojamas. Svarbu ir tai, kad iÅ¡ byloje esamų duomenų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jau yra nubaustas už aptartus administracinius nusižengimus 2021 m. vasario 11 d. nutarimu pagal 2021 m. sausio 16 d. administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 10-ANR_P-6500-2021 (ROIK: 21127671366 (b. l. 3)), t. y. už analogiÅ¡kas veikas tuo pačiu laiku ir vietoje, už kurių padarymÄ P. Å . 2021 m. vasario 11 d. nutarimu, priimtu ne teismo tvarka, buvo paskirta 400 EUR bauda, laikytina, kad aptariamų veikų laikas yra apie 00:30 val., kaip nurodyta aptariamame Nutarime.

Todėl pastarajam nepagrįstai buvo suraÅ¡ytas dar vienas 2021 m. vasario 19 d. Protokolas dėl tų pačių administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse. Konkrečiu atveju teismas konstatuoja, kad Institucija pažeidė dvigubo baudimo principo negalimumÄ (ANK 591 straipsnio 8 dalis), nes administracinio nusižengimo teisena aptariamu atveju nebuvo galima. Tačiau, iÅ¡ byloje surinktų duomenų ir pačio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad tokia situacija susidarė dėl pačio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotų paaiÅ¡kinimų, kurie galėjo suformuoti Institucijos nuomonę apie kitas tÄ pačiÄ naktį padarytas pavojingas administracinių nusižengimų veikas.

Dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį. ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytÄ Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). Pagal KET 14 punktÄ draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės. Tuo tarpu pagal KET 127 punktÄ , vairuotojas privalo važiuoti nevirÅ¡ydamas leistino greičio.

Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo P. Å ., kaip automobilio „Opel Omega“ vairuotojo, kaltė padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje yra visiÅ¡kai įrodyta.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningÄ visumÄ . Visų pirma, administracinėn atsakomybėn traukiamas P. Å . apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę galiausiai pripažino ir parodė, kad <...> kai pataikė į provėžas, automobilį pradėjo labai kratyti, jis bandė „iÅ¡lįsti“ iÅ¡ vėžių. Gal tuo momentu, kai buvo smÅ«gis, ji „iÅ¡lindo“ iÅ¡ vėžių ir dėl to nepajautė.

Padangų žymės liko ant sniego <...> žino, kad yra kaltas <...> pamatė, kad nukrito buferis, teka tepalas ir atvyko policijos pareigÅ«nai. Jo kaltę padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Visi proceso dalyviai paminėjo kaip pagrindinę skiriamÄ jÄ aplinkybę – tepalus, kurie leido atsekti administracinio nusižengimo padarymu įtariamÄ asmenį – nukentėjusioji D. K. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad <...> pradėjo žiÅ«rėti aplink.

Buvo sniego, matėsi slydimo žymės, vėžios nuo greičio mažinimo kalnelio iki automobilio, duženos, dar porÄ vingių ir tepalo dėmė. Su seserimi žiÅ«rėjo, kur baigiasi tepalo dėmė; liudytoja E. B. paaiÅ¡kino, kad <...> ant gatvės skersai važiuojamosios buvo matomos tepalo žymės, kurios buvo nuo įvykio padarymo vietos – apgadinto „Toyota“ automobilio stovėjimo vietos visa gatve, kertant (duomenys neskelbtini) g. ir ėjo toliau; liudytojas L. K. paaiÅ¡kino <...> ten, kur pirmo iÅ¡kvietimo metu jį pasigavo, buvo tepalų žymės, tos pačios žymės buvo ir prie eismo įvykio vietos. <...> Tepalų žymės buvo iki ten, kur automobilis buvo nugabentas tralu.

Matėsi, kad buvo kairys priekinis muÅ¡imas, buvo apgadintas „Opel Omega“ ratas, buferis, priekinis kairės pusės sparnas, sprogusi padanga <...>; liudytoja A. B. paaiÅ¡kino <...> ten buvo tepalų žymės. Pagal tepalų žymes nuvažiavo iki tos vietos. <...> neįmanoma buvo nepastebėti, nepajausti tokio eismo įvykio, apgadinimai buvo stiprÅ«s, rato diskas buvo įlenktas. IÅ¡ pradžių pagalvojo, gal jis atsitrenkė į bortÄ , bet, po to, pamatė tepalų žymes ir susekė, kad tai galimai susiję.

Visi Å¡ie teismo iÅ¡tirti įrodymai, leidžia pagrįstai manyti, jog protokole nurodytu metu, administracinėn atsakomybėn traukiamas P. Å . padarė ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Remdamasis Å¡iais įrodymais konstatuotina, kad P. Å . 2021 m. sausio 16 d. apie 00:30 val. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nesiėmė visų atsargumo priemonių, prarado automobilio vairavimo kontrolę ir atsitrenkė į stovinį automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino.

Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes jo veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 1 dalyje. Visgi, kaip jau minėta Å¡io nutarimo dalyje dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse, P. Å . už tai, kad nustatytÄ dienÄ ir laiku vairavo minėtÄ automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jau buvo nubaustas minėtu nusižengimus 2021 m. vasario 11 d. nutarimu pagal 2021 m. sausio 16 d. administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 10-ANR_P-6500-2021 (ROIK: 21127671366 (b. l. 3)), kuriame jo veika buvo kvalifikuota pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį.

BÅ«tent ANK 424 straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už transporto priemonės vairavimÄ neturint teisės jÄ vairuoti ar neturint teisės vairuoti Å¡ios rÅ«Å¡ies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimÄ , kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Dėl nustatyto, teismas neturi pagrindo pažeisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių ir imperatyvių jau aptarto ANK 591 straipsnio 8 dalies nuostatų, todėl konstatuoja, kad ir konkrečiu atveju padarytas esminis administracinių nusižengimų teisenos procesinis pažeidimas.

Tačiau, kaip ir jau aptartu atveju, tai sÄ lygojo pačio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimai policijai, dėl kurių Å¡ie buvo suklaidinti. Dėl nustatyto teismas nutraukia administracinio nusižengimo teisenÄ P. Å . atžvilgiu pagal ANK 415 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis bei 423 straipsnio 1 dalį (ANK 591 straipsnio 8 dalis, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje. ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala virÅ¡ija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Å ios taisyklės turinį sudarančiame KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo P. Å . kaltė, padarius ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , yra visiÅ¡kai įrodyta.

Šį faktÄ teismo posėdžio metu iÅ¡ dalies patvirtino pats administracinėn atsakomybėn traukiamas P. Å .. Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad <...> reikėjo pakilti į kalnÄ su posÅ«kiu, galiniai ratai buvo ant vienų provėžų, o priekiniai ant kitų ir jis praÅ¡oko pro tÄ automobilį, bet smÅ«gio nepastebėjo. Kai pataikė į provėžas, automobilį pradėjo labai kratyti, jis bandė „iÅ¡lįsti“ iÅ¡ vėžių. Gal tuo momentu, kai buvo smÅ«gis, ji „iÅ¡lindo“ iÅ¡ vėžių ir dėl to nepajautė.

Padangų žymės liko ant sniego, jis išlindo pro automobilio „Toyota“ vairuotojo puse. <...> Žino, kad yra kaltas, pripažino kaltę. Kai atvažiavo pusbrolis pamatė, kad nukrito buferis, teka tepalas ir atvyko policijos pareigūnai. Buferis nukrito nuo to, kad užkabino arba nuo to, kad pakliuvo į provėžas, nes automobilis labai žemas. Pats P. Š. tyrimo metu savo paaiškinime nurodė, kad <...> kad jį sumėčius, jis atsitrenkė į automobilio „Toyota“ priekį, tačiau iškart nepastebėjo ir nuvažiavo (b. l. 16).

Tai, kad P. Å . turėjo suprasti, kad sukėlė eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alino, patvirtino nukentėjusios parodymai duoti teismo posėdžio metu <...> kad buvo gyvenamojoje vietoje ir iÅ¡girdo didelį garsÄ . Jos automobilis stovėjo Å¡alia namo. IÅ¡ karto pasižiÅ«rėjo pro langÄ . Pamatė, kad automobilis stovi. Vėliau, norėdama pasinaudoti automobiliu, priėjo prie jo ir pamatė, kad kairys priekinis ratas ir kėbulas visiÅ¡kai sudaužytas, ratas nuleistas, rato apsauga sudužusi.

Teismo posėdžio metu apklausta pareigÅ«nė - A. B. patvirtino, kad buvo neįmanoma nepastebėti to, nepajausti tokio eismo įvykio, apgadinimai buvo stiprÅ«s, rato diskas buvo įlenktas. Sprendžiant dėl P. Å . administracinės atsakomybės pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, ne kartÄ yra konstatavęs, kad Å¡is pažeidimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014).

Be to, teismų praktikoje kaltės, jos formos, rÅ«Å¡ies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimÄ (teisės pažeidimÄ ), iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymÄ ir kokių padarinių Å¡iais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, situacijÄ , kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).

Ä®vertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo eismo įvykio metu vairavęs automobilį, jo nesuvaldęs ir atsitrenkęs į gyvenvietėje stovėjusį automobilį „Toyota“, suvokė, kad sukėlė eismo įvykį. Teismas atsižvelgdamas į eismo įvykio laikÄ â€“ nakties metas, tyli aplinka; žalos mÄ stÄ â€“ automobilio „Toyota“ priekinis bamperis, kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, kairės pusės posÅ«kio žibintas (b. l. 8), paties P. Å . nurodytas aplinkybes – automobilį „užmetė“, jis praslydo Å¡onu; kai pataikė į provėžas, automobilį pradėjo labai kratyti, jis bandė „iÅ¡lįsti“ iÅ¡ vėžių.

Gal tuo momentu, kai buvo smÅ«gis, ji „iÅ¡lindo“ iÅ¡ vėžių ir dėl to nepajautė. Taip pat, duodamas pirminius paaiÅ¡kinimus nurodė, kad pareigÅ«nams nepranešė dėl įvykio, nes stresavo, buvo pavargęs, nepagalvojo, kad padarė nuostolių kitam automobiliui (b. l. 16). Visos nurodytas aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad P. Å . veiksmai yra laikomi tyčiniais, nes akivaizdu, kad jis suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau jÄ ignoruodamas sÄ moningai iÅ¡ jos pasiÅ¡alino.

Pažymėtina tai, kad pagal formuojamÄ teismų praktikÄ atsakomybės priemonių taikymui pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį nėra bÅ«tina nustatyti, jog asmuo, pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos, siekė tikslo iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iÅ¡ karto nepranešė policijai apie eismo įvykį. IÅ¡tirti byloje įrodymai, kurie aptarti Å¡iame nutarime, nesudaro pagrindo tikėti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmeniui, kad jis nesuprato kliudęs nukentėjusiosios automobilį ir jį apgadinęs. Tam prieÅ¡tarauja ne tik susidÅ«rimo metu turėjęs įvykti automobilių sukrėtimas, garsas, bet ir pačių automobilių apgadinimai.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Socialinės paramos iÅ¡mokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2017 m. gruodžio 13 d. įstatymo redakcija) 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimÄ bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimÄ ir apskaičiavimÄ , vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.

Taigi MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad 1 MGL yra 50 EUR bei į tai, kad P. Š. veiksmais dėl automobilių apgadinimo padaryta žala siekia 1881,80 EUR (b. l.

12) bei iš draudimo išrašo matyti, kad išmokėta 1839,28 EUR, t. y. viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį (750 EUR), pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog P. Š., protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „Opel Omega“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pasišalino iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Ši jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius.

Tai, kad šį administracinį nusižengimÄ P. Å . padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, patvirtina Å¡iame nutarime jau ne kartÄ paminėtas ne teismo tvarka Institucijos priimtas 2021 m. vasario 11 d. nutarimas pagal 2021 m. sausio 16 d. administracinio nusižengimo protokolÄ Nr. 10-ANR_P-6500-2021 (ROIK: 21127671366 (b. l. 3)), kuriuo P. Å . buvo nubaustas be kita ko ir pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį. Dėl skirtinų nuobaudų Skirdamas administracines nuobaudas P. Å ., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, nes apskritai nurodomu laiku jis padarė gana Å¡iurkščius administracinius nusižengimus, o galiausiai, apgadino gatvėje stovėjusį nukentėjusiosios automobilį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Taigi, tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo iÅ¡vengta skaudesnių padarinių. Teismas atsižvelgia ir į administracinėn atsakomybėn traukiamo P. Å . asmenybę – jauno amžiaus, nevedęs, turi mažametį vaikÄ (b. l. 26), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus kai nustatytas 2,00 promilių neblaivumas), baustas administracine tvarka. Teismas nenustatė P. Å . atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Nors dėl padarytų nusižengimų administracinėn atsakomybėn traukiamas P. Å . teismo posėdžio metu iÅ¡reiÅ¡kė apgailestavimÄ ir parodė, kad pripažįsta padaręs nusižengimus, vis tik matyti, kad P. Å . gailėjimasis ir prisipažinimas buvo deklaratyvaus pobÅ«džio ir vertintinas kaip savęs gailėjimasis dėl kylančių pasekmių, o ne savo prieÅ¡ingo teisei poelgio suvokimas ir gailėjimasis dėl paties pažeidimo padarymo, jo pavojingumo kitiems eismo dalyviams, todėl tai nepripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad P. Å . skirtina ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatomas lygÅ«s nuobaudų vidurkiui. Teismas Å¡iuo atveju nenustatė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti P. Å . Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, nuobaudÄ . Dėl skirtinų administracinio poveikio priemonių ANK 426 straipsnio 7 dalies pagrindu už Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ gali bÅ«ti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

Teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, jog konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, P. Å . vairuodamas transporto priemonę, kaip minėta, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, eismo saugumui, taip pat Å¡iais savo veiksmais apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį. Pagal ANK 28 straipsnio 3 dalį, asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, Å¡ios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones atėmimÄ .

Kartu teismas pažymi, kad transporto priemonės vairavimo neįgijus ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimÄ dėl administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, P. Å . skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina ir tai, kad ANK 426 straipsnio 8 dalies pagrindu už Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims, gali bÅ«ti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Nagrinėjamu atveju, automobilis „Opel Omega“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo priemonė. Vis dėlto, vien aplinkybės, kad automobilis yra administracinio nusižengimo priemonė, nepakanka priimti sprendimui dėl transporto priemonės konfiskavimo. Įstatymas numato konkrečius atvejus, kai galimas kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimas.

Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu:

1) perleisdamas turtÄ pažeidėjui ar kitiems asmenims, Å¡is asmuo žinojo, kad Å¡is turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti;

2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;

3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtÄ , jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos sÄ lygos yra alternatyvios, o tai reiÅ¡kia, kad teismas turi nustatydamas bent vienÄ iÅ¡ minėto straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sÄ lygų, turi aiÅ¡kiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo ANK 29 straipsnio 4 dalies punktu remdamasis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

Vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumÄ teismų praktikoje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali bÅ«ti konfiskuojami tik iÅ¡imtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto pažeidimo pavojingumÄ , atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sÄ lygos tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiÅ¡kia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti bÅ«tina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rÅ«pestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti prieÅ¡ingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-697/2017, Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012). Nustatyta, kad VÄ® „Regitra“ duomenimis automobilio „Opel Omega“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. M. (b. l.17). Teismo posėdžio metu, P. Å . nurodė, kad „Opel Omega“ nusipirko perpardavimui, jis buvo iÅ¡registruotas, valstybiniai numeriai nuimti. <...> Nusipirko „Opel Omega“ automobilį savaitę iki įvykio. Taigi pirmiau paminėtos aplinkybės, bei įvertinus pažeidėjÄ charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad paskyrus P. Å . nuobaudÄ â€“ jam priklausančios, pažeidimo padarymo metu valdytos transporto priemonės konfiskavimÄ , nebÅ«tų pažeistas proporcingumo ir protingumo principai.

Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad ANK numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti Å¡iuo atveju yra bÅ«tinas transporto priemonės konfiskavimas, todėl automobilis „Opel Omega“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644, 646, 664 straipsniais bei 591 straipsnio 8 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : P. Å . pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 300 EUR (du tÅ«kstančius trys Å¡imtus eurų) dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos ir su transporto priemonės – automobilio „Opel Omega“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ P. Å . atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis bei 423 straipsnio 1 dalį. Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudÄ turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sÄ skaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudÄ bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) –21128362288 IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Vladimir Berezovskij