fa06521e-7f02-4726-8af2-dd01b3cd98fd · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-419-467/2022 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00170-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.15; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. J. ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. B., BTA Baltic Insurance Company filialas Lietuvoje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės vieÅ¡osios įstaigos (toliau – VÅ¡Ä®) Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos (toliau – ir Poliklinika) 6 927,18 Eur turtinės žalos ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Poliklinikoje asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos jos mamai A. P. buvo suteiktos netinkamai ir tai lėmė motinos mirtį. A. P. nuo 1973 m. gydėsi (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje, skųsdavosi (duomenys neskelbtini), tačiau jÄ gydžiusi Å¡eimos gydytoja, pasikliovusi savo žiniomis, dėl savo nepateisinamo aplaidumo ilgÄ laikÄ nedavė siuntimo pas kardiologÄ , nors pacientė ne kartÄ to prašė. Pavėluotas siuntimas pas gydytojus specialistus, pavėluotas ligos diagnozavimas ir sudėtinga operacija vyresniame amžiuje lėmė, kad A.

P. mirė. Å ias aplinkybes patvirtina P. P. teismo medicinos konsultacinė specialisto iÅ¡vada, kurioje ekspertas nurodė, kad Å¡eimos gydytoja laiku nedavė siuntimo konsultacijai pas kardiologus 1998 m., nes (duomenys neskelbtini) įgimta liga. Nuo 1998 m. iki 2016 m. Å¡eimos gydytoja privalėjo reguliariai iÅ¡duoti siuntimus pas kardiologÄ tiek dėl (duomenys neskelbtini), tiek ir dėl (duomenys neskelbtini); Å¡eimos gydytojo iÅ¡duotas siuntimas pas kardiologÄ 2016 m. buvo pavėluotas diagnozės nustatymui; nebuvo atkreiptas dėmesys į 2007-03/04 mėn. Panevėžio ligoninės (duomenys neskelbtini) tyrimÄ , po kurio pacientė turėjo bÅ«ti reguliariai sekama dėl (duomenys neskelbtini).

Å eimos gydytojas pagal savo kvalifikacijÄ galėjo įtarti (duomenys neskelbtini) ir duoti siuntimÄ kardiologui. A. P. liga – įgimta (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), turėjo bÅ«ti nustatyta nuo vaikystės, o (duomenys neskelbtini) nustatyta per vėlai.

3. IeÅ¡kovė nurodė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai (toliau – ir Žalos nustatymo komisija, Komisija) buvo pateikta minėta specialisto iÅ¡vada, tačiau į jÄ nebuvo atsižvelgta. Komisija padarė iÅ¡vadÄ , kad pacientė nepakankamai buvo rÅ«pestinga savo sveikatos atžvilgiu.

4. IeÅ¡kovės vertinimu, Poliklinikos Å¡eimos gydytoja neužtikrino maksimalaus atidumo ir rÅ«pestingumo kriterijų, net nesistengė ir nebandė laiku diagnozuoti ligÄ , duoti reikiamus siuntimus pas gydytojus specialistus. Medicininėje dokumentacijoje nėra duomenų, kad pacientė bÅ«tų atsisakiusi siÅ«lomų konsultacijų ar pan. Mama kreipdamasi į savo Å¡eimos gydytojÄ pasikliovė ja kaip specialiste, tikėjosi, kad gydytoja parinks tinkamÄ ir reikalingÄ gydymo taktikÄ , tačiau tai padaryta nebuvo.

Poliklinikos gydytojai laiku neužtikrinus sveikatos priežiÅ«ros paslaugų reikiamu lygiu, rÅ«pestingai ir atidžiai, yra pagrindas gydymo įstaigos atsakomybei kilti. Å iuo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. IeÅ¡kovei buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala. IeÅ¡kovės ryÅ¡ys su mama buvo labai glaudus, todėl netikėta netektis lėmė skaudžius iÅ¡gyvenimus, dvasinius sukrėtimus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Å iaulių apygardos teismas 2021 m. spalio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės J.

J. atsakovei VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikai 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad VÅ¡Ä® Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos vidaus medicininio audito grupė atliko neplaninį medicininį auditÄ ir įvertino, jog Å¡eimos gydytoja A. B. mirusios pareiÅ¡kėjos motinai A. P. paslaugas teikė kokybiÅ¡kai, veikė kaip atidi ir rÅ«pestinga savo srities specialistė. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. birželio 7 d. sprendimu žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas Poliklinikoje pareiÅ¡kėjos J.

J. motinai A. P., nebuvo padaryta. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė konsultacinę specialisto P. P. 2019 m. balandžio 15 d iÅ¡vadÄ ; Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto VÅ¡Ä® Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikoje 2018 m. balandžio–gegužės mėn. pacientei teiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo 2021 m. birželio 14 d. ataskaitÄ ; byloje teismo paskirta ir atlikta 2020 m. liepos 14 d. deontologinė teismo medicinos ekspertizė.

7. Byloje nustatyta, kad pacientė gydėsi VÅ¡Ä® Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos padalinyje (duomenys neskelbtini) Å¡eimos gydytojo kabinete, buvo prisiraÅ¡iusi prie Å¡eimos gydytojos A. B. nuo 1990 metų. Pacientei 1997 m. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė, 1998 m. birželio 17 d. iÅ¡raÅ¡ytas siuntimas pas gydytojÄ kardiologÄ , konsultavęs gydytojas kardiologas paskyrė gydymÄ (duomenys neskelbtini) medikamentu bei dieta.

8. Teismas nurodė, kad nuo 2001 m. sausio 17 d. iki 2007 m. balandžio 24 d. pacientė nesilankė pas Å¡eimos gydytojÄ ; 2007 m. konstatuoti (duomenys neskelbtini). Per minėtÄ laikotarpį (duomenys neskelbtini) požymių nebuvo, pacientė neturėjo nusiskundimų, bÅ«dingų (duomenys neskelbtini). Ä®raÅ¡ai asmens sveikatos istorijoje patvirtina gydytojos teiginius, kad pacientė užsiregistruodavo, tačiau vizitui neatvykdavo, nereguliariai iÅ¡siraÅ¡ydavo vaistus, net ir (duomenys neskelbtini), nereguliariai juos vartojo ir kt.; 2010 m. lapkričio 22 d. pacientei vienam mėnesiui iÅ¡raÅ¡yti vaistai, kitam vizitui ir vaistų iÅ¡raÅ¡ymui pacientė atvyko tik 2011 m. kovo 4 d.

9. Ekspertizės akte konstatuota, kad konsultacijos 2016 m. lapkričio 23 d. metu tretinio lygio gydytojas kardiologas paskyrė planinę (duomenys neskelbtini) operacijÄ pagal 2016 m. spalio mėn. pirmÄ kartÄ patvirtintÄ (duomenys neskelbtini). A. P. 2016 m. patvirtinta (duomenys neskelbtini) buvo įgyta, nes 1998 m. duomenimis ar ankščiau nebuvo nustatyta. Pacientė 2016 m. dėl (duomenys neskelbtini) buvo operabili, todėl įraÅ¡yta į eilę operacijai. (duomenys neskelbtini) operacija atlikta tik 2018 m., nes pacientė suteikė pirmenybę ir operavo (duomenys neskelbtini) 2016 m. ir 2017 m.

VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (toliau – ir Santaros klinikos) tretinio lygio kardiologas pagal savo kompetencijÄ ir buvusiÄ klinikinę situacijÄ pagrįstai nusprendė atlikti (duomenys neskelbtini) operacijÄ planine tvarka, paskyrė prieÅ¡operacinius tyrimus ir operacijos datÄ . Per 2016–2018 m. laikotarpį (apie 1,5 metų) (duomenys neskelbtini) neženkliai pablogėjo, atsirado daugiau nusiskundimų. Pacientei 2018 m. (duomenys neskelbtini) Å¡irdies operacija paskirta neplanine tvarka, nes pablogėjo Å¡irdies bÅ«klė.

Operacijos prognozės buvo susijusios su pacientės amžiumi ir gretutinėmis ligomis. Pacientė (duomenys neskelbtini) buvo operuota ir mirė (duomenys neskelbtini) Santaros klinikose dėl pooperacinės komplikacijos – (duomenys neskelbtini).

10. Teismas detaliai aptarė ieÅ¡kovės pateiktoje specialisto P. P. 2019 m. balandžio 15 d. iÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes ir iÅ¡vadas, kuriose nurodyta, kad Å¡eimos gydytoja ne laiku davė siuntimÄ konsultacijai pas kardiologus 1998 m., (duomenys neskelbtini) – įgimta liga, kad Å¡eimos gydytojas pagal savo kvalifikacijÄ galėjo įtarti (duomenys neskelbtini) ir duoti siuntimÄ kardiologui; kad A. P. liga – įgimta (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), turėjo bÅ«ti nustatytas nuo vaikystės, o (duomenys neskelbtini) nustatyta per vėlai.

11. Taip pat teismas detaliai aptarė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. birželio 7 d. sprendime nurodytas aplinkybes, kurias įvertinus padaryta iÅ¡vada, kad žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas (toliau – ir ASPP) įstaigoje, pacientei nebuvo padaryta. Konstatuota, kad Poliklinika ir jos sveikatos priežiÅ«ros specialistai nėra ir negali bÅ«ti atsakingi, nes nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ Poliklinikoje gydant A. P. PareiÅ¡kėjos tvirtinimas dėl Å¡eimos gydytojos nepakankamų pastangų gydant pacientę bei nesiuntimo iki 2016 m. konsultuotis pas gydytojÄ kardiologÄ yra nepagrįstas.

12. Teismas detaliai aptarė Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. birželio 14 d. ataskaitoje nurodytas aplinkybes ir padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad 2018 m. (duomenys neskelbtini) mėn. pacientei A. P. VÅ¡Ä® Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikoje asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

13. Teismas išsamiai aptarė ir teismo paskirtos 2020 m. liepos 14 d. deontologinės teismo medicinos ekspertizės akte nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, jog be anksčiau aptartų išvadų konstatuota, kad A. P. diagnozuotos (duomenys neskelbtini) didele dalimi susiję su gyvenimo būdu bei nemaža dalimi susiję su genetika. (duomenys neskelbtini) bei iš dalies kitos patologijos yra susiję su amžiaus faktoriumi. A. P. mirtį lėmė pooperacinės (operacija – (duomenys neskelbtini)) komplikacijos: (duomenys neskelbtini).

Nurodoma, jog specialisto P. P. iÅ¡vada, kad (duomenys neskelbtini) operacijÄ vertėjo atlikti pirmiau nei (duomenys neskelbtini) operacijÄ , yra neteisinga, nes (duomenys neskelbtini) gydymas yra prioritetinis dėl pavojaus gyvybei. Pooperacinio gydymo komplikacijos, dėl kurių pacientė mirė 17 parÄ po operacijos, nėra susijusios su Å¡eimos gydytojos veiksmais, jos gali iÅ¡sivystyti ir operuojant jaunesniame amžiuje. Ankstesnių (duomenys neskelbtini) metu buvo stebima (duomenys neskelbtini) dėl iÅ¡reikÅ¡tų su amžiumi atsiradusių (įgytų) pakitimų bei dėl tyrimo netobulumo buvo įtarta buvus (duomenys neskelbtini).

Tai buvo nepagrįstai įvertinta kaip įgimta patologija. (duomenys neskelbtini) bei patologijos kilmė (įgyta/įgimta) šiuo atveju nekeitė operacijos taktikos. Pacientės mirtis įvyko dėl progresuojančių ir komplikuotų patologijų, bet ne dėl medikų veiksmų.

14. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės žalos atlyginimÄ grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, t. y., kad gydžiusi Å¡eimos gydytoja ilgÄ laikÄ dėl nesuprantamų ir nepaaiÅ¡kinamų priežasčių nedavė siuntimo pas kardiologÄ , nors ieÅ¡kovės mama to ne kartÄ praÅ¡iusi; ieÅ¡kovė savo mamos mirtį, dėl kurios ji tvirtina patyrusi turtinę bei neturtinę žalÄ , priežastiniu ryÅ¡iu sieja su netinkamu gydymo paslaugų suteikimu nuo 1998 metų.

Aptaręs taikytinÄ reglamentavimÄ (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo 1996 m. spalio 3 d. Nr. I-1562 įstatymo (toliau – PTIŽSAÄ®) redakcija) sprendžiant sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybės už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytÄ Å¾alÄ , aktualiÄ kasacinio teismo praktikÄ , teismas sprendė, kad Å¡eimos gydytojos veiksmai atitiko sÄ Å¾iningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartÄ bei maksimalių pastangų kriterijų, atsakovės (sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikėjos) veiksmai, diagnozuojant ir skiriant gydymÄ , nesukėlė tokių padarinių, kuriuos nurodo ieÅ¡kovė, t. y. pacientės mirties.

15. Ekspertų, liudytojų parodymai ir Komisijos iÅ¡vadų bei ekspertizės akto turinys leido teismui spręsti, kad Komisija ir ekspertizę atlikę ekspertai priėjo vieningos iÅ¡vados dėl pacientės mirties priežasties, t. y. A. P. mirtis (duomenys neskelbtini) įvyko dėl progresuojančių ir komplikuotų patologijų, bet ne dėl medikų veiksmų. Teismas nurodė, kad vien specialisto P. P. nuomonė dėl pacientės mirties negali bÅ«ti pripažinta pakankamu įrodymu, patvirtinančiu byloje ieÅ¡kovės įrodinėtÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovės motinos mirtis yra susijusi su netinkamai suteiktomis sveikatos priežiÅ«ros paslaugomis 1973 m. ir 1998 m., 2007 m., laikotarpiu iki 2016 metų.

16. Teismas taip pat nustatė, kad Å¡eimos gydytoja ieÅ¡kovės motinÄ gydė nuo 1990 m., (duomenys neskelbtini) diagnozė nustatyta 1997 m., o 1998 m. pacientė nusiųsta gydytojo kardiologo konsultacijai ir buvo konsultuota du kartus. Nustačius (duomenys neskelbtini) diagnozę, gydymo tuo metu koreguoti nereikėjo, buvo atlikta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) požymių nenustatyta. Diagnozė – (duomenys neskelbtini)buvo patvirtinta, gydymas nekoreguotas. Nuo 2001 m. sausio 17 d. iki 2007 m. balandžio 24 d. pacientė nesilankė pas Å¡eimos gydytojÄ ir vaistų nevartojo, o kreipėsi 2007 m. balandžio 27 d. dėl (duomenys neskelbtini) problemų po konsultacijos (duomenys neskelbtini), kur nustatyta bÅ«klė po (duomenys neskelbtini).

Pacientė Å¡eimos gydytojos buvo nuolat stebima, pagal bÅ«klę skiriamas gydymas, pagal poreikį siunčiama konsultuotis pas specialistus. Teismas konstatavo, jog skundų dėl (duomenys neskelbtini) pacientė neiÅ¡sakė, (duomenys neskelbtini) pažymių nebuvo, gerai toleravo (duomenys neskelbtini). Å eimos gydytoja daug kartų rekomendavo vykti kardiologo konsultacijai, tačiau pacientė atsisakydavo, motyvuodama gera savijauta ir negalėjimu palikti slaugomÄ sunkiai sergantį vyrÄ . 2010 m. lapkričio 22 d. pacientei mėnesiui iÅ¡raÅ¡yti vaistai, kitam vizitui ir vaistų iÅ¡raÅ¡ymui pacientė atvyko tik 2011 m. kovo 4 d. 2016 m. gegužės 25 d. apsilankymo metu užfiksuota, jog pacientė negėrusi (duomenys neskelbtini) vaistų, nors (duomenys neskelbtini).

Å eimos gydytojos teigimu, pacientė savimi mažai rÅ«pinosi, nesilaikė sveiko gyvenimo rekomendacijų ir bÅ«dama pensinio amžiaus sunkiai fiziÅ¡kai dirbo savo versle. 2016 m. paskyrus operacinį (duomenys neskelbtini) gydymÄ , Å¡eimos gydytojai pavyko įtikinti nuvykti kardiologo konsultacijai, paaiÅ¡kinus, kad dėl nekoreguoto (duomenys neskelbtini) ir be kardiologo konsultacijos operacija nebus atliekama. Gydytojos siuntimas kardiologo konsultacijai 2016 m. rugsėjo mėn. buvo savalaikis.

17. Teismas pažymėjo, kad VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2016 m. lapkričio 23 d. konsultacijos apraÅ¡yme nurodyta, jog buvo sudarytas gydymo planas, kuriame numatytas (duomenys neskelbtini), paskirta planinė operacija, įraÅ¡yta į eilę. Pacientė buvo operuota (duomenys neskelbtini) ir per tÄ laikÄ bÅ«klė pablogėjo.

18. Teismas vertino esant nepaneigta aplinkybę, jog pacientės valia pirmiau pasirinkta (duomenys neskelbtini) operacija (Å¡eimos gydytojos ir gydytojo kardiologo įraÅ¡ai f025/a). A. P. bÅ«klė buvo patenkinama, skundų dėl (duomenys neskelbtini) neturėjo, todėl pusantrų metų buvo atidėliojama (duomenys neskelbtini) operacija. Pacientė mirė 17-Ä parÄ po operacijos, mirties priežastis buvo po operacijos iÅ¡sivystęs (duomenys neskelbtini), o ne pati operacija. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra tiesioginio ryÅ¡io tarp pacientės mirties ir (duomenys neskelbtini) nustatymo laikotarpio.

19. Teismas pabrėžė, kad nepasitvirtino ieškovės nurodoma aplinkybė, jog A. P. sirgo įgimta (duomenys neskelbtini), nes po operacijos 2018 m. nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) neįgimta, o įgyta ir išsivystė (duomenys neskelbtini) pasekoje. Pacientei kardiologo konsultacijos buvo prieinamos – šeimos gydytojos siuntimu ji 1998 m. birželio 23 d. buvo konsultuota kardiologo, esant skundų, atsiradusių dėl (duomenys neskelbtini); 1998 m. birželio 27 d. buvo konsultuota pakartotinai.

20. Teismas atmetė ieškovės teiginius, kad motina vartojo jai paskirtus vaistus ir nuosekliai vykdė šeimos gydytojos rekomendacijas, nurodęs, jog 2016 m. gegužės 25 d. apsilankymo metu šeimos gydytoja formoje f 025/a įrašė, kad pacientė „negėrusi (duomenys neskelbtini) vaistų“, o (duomenys neskelbtini), nes vaistai lėtinėms ligoms gydyti turi būti vartojami pastoviai ir nepertraukiamai, jei kitaip nenurodo gydantis gydytojas.

21. Dėl ieÅ¡kovės pateiktos specialisto iÅ¡vados teismas pažymėjo, kad joje nurodyta, jog pooperacinę mirties rizikÄ didina daugybė faktorių, kaip amžius, gretutinės ligos kaip (duomenys neskelbtini) ir t. t.; Santaros klinikos negalėjo naudoti antibiotikų, kuriems A. P. alergiÅ¡ka, antibiotikai galėjo neigiamai paveikti sveikatÄ po operacijos, jei nuo (duomenys neskelbtini). Å ios iÅ¡vados taip pat paneigia Å¡eimos gydytojos kaltę bei priežastinį ryšį tarp gydytojos veiksmų ar neveikimo ir pacientės mirties.

22. Teismas konstatavo, kad atitinkamų sričių gydytojai specialistai, įvertinę jiems pateiktus medicininius dokumentus, patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) operuojama tik tuomet, kai (duomenys neskelbtini). Jei pacientės sveikatos būklė būtų buvusi kritinė, operacinis gydymas būtų buvęs kontraindikuotinas dėl letalinių išeičių. (duomenys neskelbtini) nustatyta laiku, (duomenys neskelbtini) buvo operuotina, (duomenys neskelbtini) nebuvo.

23. Teismas sprendė, kad atsakovės įrodinėjamas aplinkybes, pagrindžiančias Å¡eimos gydytojos veiksmų atitikimÄ profesionalo elgesio standartui, patvirtina byloje apklausti ekspertai ir liudytojai medikai; A. P. atlikta (duomenys neskelbtini) operacija buvo sunki, iÅ¡sivystė komplikacijos, mirtis nesusijusi su Å¡eimos gydytojos veiksmais, nes tokios komplikacijos gali bÅ«ti bet kuriame amžiuje. Ankstesnių tyrimų metu buvo įtarta (duomenys neskelbtini), tačiau tai paneigta operacijos metu. (duomenys neskelbtini) bei patologijos kilmė (įgyta/įgimta) Å¡iuo atveju neturėjo reikÅ¡mės dėl operacijos taktikos.

24. Vertindamas 2020 m. liepos 14 d. deontologinės teismo medicinos ekspertizės, 2019 m. gegužės 13 d. Žalos nustatymo komisijos iÅ¡vadas, ekspertų, liudytojų parodymų įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, teismas konstatavo, kad medicinos srities specialistai padarė vieningÄ iÅ¡vadÄ , jog A. P. mirtis įvyko ne dėl ieÅ¡kovės nurodomų medikų veiksmų. Byloje esančių įrodymų (ir medicininių dokumentų) visuma, taip pat atitinkamos medicinos srities specialistų (gydytojų) nuomonė, jokiais kitais tokios pačios arba didesnės įrodomosios galios duomenimis nebuvo paneigta.

Civilinės atsakomybės sÄ lygų, tarp jų ir priežastinio ryÅ¡io, įrodinėjimo naÅ¡ta tenka ieÅ¡kovei, tačiau byloje nepakanka duomenų konstatuoti priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp ieÅ¡kovės nurodomų veiksmų ar neveikimo ir jos motinos mirties. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad aptarti duomenys paneigia ieÅ¡kovės nurodytus teiginius, jog pacientės mirtis įvyko dėl medikų veiksmų, bet ne dėl objektyvių biologinių progresuojančių procesų. IeÅ¡kovės nurodyti veiksmai nesusiję priežastiniu ryÅ¡iu su pacientės mirtimi ir padariniai yra pernelyg nutolę nuo atsakovės darbuotojos veiksmų.

Leistinų tokioje situacijoje įrodymų, paneigiančių Komisijos ir ekspertų padarytų iÅ¡vadų ir leidžiančių susieti atsiradusius padarinius su teiktomis medicinos paslaugomis, byloje nėra. Nenustatęs atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, teismas atmetė reikalavimÄ atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ . Nesant pareigos atlyginti žalos, nėra aktualus jos dydis.

25. Teismas, aptaręs ieÅ¡kinio senaties instituto reglamentavimÄ , nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalavimai Å¡ioje byloje atmetami kaip nepagrįsti, todėl taikyti ieÅ¡kinio senaties ar spręsti dėl senaties termino atnaujinimo nėra teisinio pagrindo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 26. IeÅ¡kovė J. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai; priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 26.1. Teismas tinkamai neįvertino, kad teisiÅ¡kai paciento mirties priežastis gali bÅ«ti protingai susieta su netinkamu gydymo procesu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.246 straipsnis), nepagrįstai suabsoliutino atliktos ekspertizės iÅ¡vadas, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų bei liudytojų paaiÅ¡kinimų, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisingÄ sprendimÄ . 26.2.

Nepagrįsta teismo išvada, kad Komisija ir ekspertizę atlikę ekspertai priėjo vieningos išvados dėl pacientės mirties priežasties, t. y., jog mirtis (duomenys neskelbtini) įvyko dėl progresuojančių ir komplikuotų patologijų, bet ne dėl medikų veiksmų. Akivaizdu, kad, jei pacientei sveikatos priežiūros paslaugos būtų suteiktos laiku ir tinkamai, t. y. laiku duodami siuntimai pas specialistus, laiku diagnozuota liga ir paskirtas tinkamas gydymas, tokios skaudžios pasekmės nebūtų įvykusios. 26.3.

Byloje buvo pateikta P. P. teismo medicinos konsultacinė iÅ¡vada, kurioje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad Å¡eimos gydytoja ne laiku davė siuntimÄ konsultacijai pas kardiologus 1998 m., kad Å¡eimos gydytojos iÅ¡duotas siuntimas pas kardiologÄ 2016 m. buvo pavėluotas diagnozės nustatymui, kad buvo neatkreiptas dėmesys į 2007-03/04 mėn. Panevėžio ligoninės (duomenys neskelbtini) tyrimÄ , kad Å¡eimos gydytoja pagal savo kvalifikacijÄ galėjo įtarti (duomenys neskelbtini) ir duoti siuntimÄ kardiologui, kad pooperacinę mirties rizikÄ didina daugybė faktorių, kaip amžius, gretutinės ligos, kad operacijos prognozės yra geresnės, kai operuojamas jaunesnio amžiaus pacientas be gretutinių ligų.

Teismas į Å¡ias iÅ¡vadas neatsižvelgė, Å¡io įrodymo tinkamai neįvertino, nors iÅ¡vados pagrįstos iÅ¡samiais medicininiais dokumentais, ekspertas kompetentingas, įraÅ¡ytas į Lietuvos Respublikos Teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä . Teismas turėjo argumentuoti, kodėl nesiremia bei atmeta P. P. pateiktÄ konsultacinę specialisto iÅ¡vadÄ kaip įrodymÄ . 26.4. NeaiÅ¡ku, kokiais įrodymais remiantis buvo padarytos iÅ¡vados dėl pacientės neiÅ¡sakytų skundų, (duomenys neskelbtini) požymių nebuvimo, Å¡eimos gydytojos rekomendacijų vykti kardiologo konsultacijai, tačiau pacientės atsisakymo motyvuojant gera savijauta ir negalėjimu palikti slaugomÄ sunkiai sergantį vyrÄ .

PrieÅ¡ingai – byloje esantys įrodymai patvirtina, kad medicininėje dokumentacijoje nėra jokių įrašų apie tai, kad A. P. bÅ«tų atsisakiusi jai iÅ¡duotų siuntimų kardiologo konsultacijai, nesutikusi vykti pas gydytojus specialistus ar pan. 26.5. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pacientė bÅ«tų delsusi ar dėl savo pačios sÄ moningų veiksmų laiku nenuvykusi operacijai. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ Santaros klinikos 2016 m. lapkričio 23 d. iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini), yra simptomai, įraÅ¡yta į eilę, duotas prieÅ¡operacinių tyrimų planas.

Taip pat nurodoma, kad dėl datos bus praneÅ¡ta telefonu. Taigi, pacientė negalėjo įtakoti operacijos atlikimo datos. Byloje apklausti liudytojai (ekspertai) patvirtino, kad medicininėje dokumentacijoje nėra įrašų apie tai, jog 2016 m. pacientė atsisakė ar delsė operuotis. Pacientė atliko visus jai paskirtus tyrimus ir laukė operacijos (operacijos data iÅ¡siderino dėl paskelbtos gripo epidemijos). Medicininėje dokumentacijoje atsispindi, kad pacientė nuo 2016 m. kas tris mėnesius periodiÅ¡kai lankydavosi pas Å¡eimos gydytojÄ , jog jai bÅ«tų iÅ¡raÅ¡ytas siuntimas pas kardiologÄ .

Todėl bÅ«tent Å¡eimos gydytojas, kaip savo srities profesionalas, o ne pacientė, turėjo pasirÅ«pinti, kad operacija bÅ«tų atlikta anksčiau ir pan. 26.6. Neteisinga teismo iÅ¡vada, kad medicinos srities specialistai padarė vieningÄ iÅ¡vadÄ , jog pacientės mirtis įvyko ne dėl ieÅ¡kovės nurodomų veiksmų, kadangi byloje esančios medicinos gydytojų ekspertų iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos, o teismas Å¡ių prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alino. Teismas nenurodė, kodėl nesivadovavo P. P. padarytomis iÅ¡vadomis, kodėl jas laikė nepagrįstomis. 26.7.

Vienkartinis įraÅ¡as neįrodo, kad pacientė nevykdė gydytojos nurodymų ar vengdavo vartoti vaistus ir juo labiau, toks įraÅ¡as niekaip nepaÅ¡alina gydytojos neatsakingumo bei neveiklumo, kuris sÄ lygojo pacientės mirtį. Nors teismas ir pažymėjo, kad pacientė negėrusi (duomenys neskelbtini) vaistų, tačiau apeliantės motina buvo labai atsakinga, pareiginga ir laikydavosi privalomų rekomendacijų bei prieÅ¡ tyrimų atlikimÄ vaistų nevartodavo, o juos iÅ¡gerdavo po tyrimų atlikimo. 26.8.

Apeliantė ieÅ¡kinio reikalavimus kildino dėl jos motinos mirties, kuri buvo sÄ lygota Poliklinikoje netinkamai (aplaidžiai) suteiktų ASPP, o bÅ«tent, kad: laiku nebuvo diagnozuota liga; laiku nebuvo iÅ¡duodami siuntimai pas kardiologus; pavėluotai diagnozavus ligÄ operacija buvo komplikuota, pacientė mirė. Teismas akcentavo apeliantės mirusios motinos pasirinkimÄ atlikti (duomenys neskelbtini) operacijÄ , tinkamai neįvertindamas atsakovės (Å¡eimos gydytojos) veiksmų. Teismo iÅ¡vados dėl (duomenys neskelbtini) operacijos pasirinkimo ne tik nesusijusios su bylos dalyku, tačiau ir prieÅ¡taraujančios byloje esantiems įrodymams.

P. P. konsultacinėje iÅ¡vadoje pažymėjo, kad iÅ¡ pradžių vertėjo operuoti (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) operacija yra nesudėtinga, o po to – (duomenys neskelbtini), kuri yra suderinama ir laukiama eilėje. Svarbu tai, kad (duomenys neskelbtini) operacija buvo planinė. PrieÅ¡ (duomenys neskelbtini) operacijÄ apie (duomenys neskelbtini) operacijas ji nieko nežinojo. Todėl akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) operacijos atlikimas niekaip nėra sÄ lygotas ir neįtakojo (duomenys neskelbtini) operacijos datos, jos nukėlimo, vėlesnio komplikacijų atsiradimo ir pan. bei nėra priežastis paÅ¡alinti atsakovės atsakomybę dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų. 26.9.

Teismas suabsoliutino 2020 m. liepos 14 d. deontologinės teismo medicinos ekspertizės akto iÅ¡vadas. Å io akto iÅ¡vados yra prieÅ¡ingos kitiems byloje esantiems įrodymams ir Å¡ie prieÅ¡taravimai byloje nebuvo paÅ¡alinti, teismas nevertino įrodymų visumos, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, todėl buvo padarytos neteisingos ir nepagrįstos iÅ¡vados dėl gydytojos profesinės atsakomybės. Teismas tinkamai neįvertino gydytojos pareigų tinkamo neatlikimo, sÄ moningo neveikimo, aplaidumo, kuris sÄ lygojo apeliantės motinos mirtį.

27. Atsakovė VÅ¡Ä® Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Å iaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 27.1. Apeliantė ieÅ¡kinio reikalavimÄ kildina dėl jos motinos mirties, kuri buvo sÄ lygota Poliklinikoje netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, tačiau pacientė mirė Santaros klinikose, t. y. kitoje sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.

Mirties liudijime konstatuota, kad mirtį lėmė pooperacinės komplikacijos: (duomenys neskelbtini). Poliklinikos šeimos gydytojos veiksmai niekaip negali būti susiję su (duomenys neskelbtini) atsiradimu. 27.2. Teismas išvadas grindė tiek Poliklinikos 2019 m. balandžio 1 d. neplaninio vidaus medicininio audito ataskaita, tiek Poliklinikos gydytojų komisijos 2019 m. gegužės 23 d. išvadomis, tiek Žalos nustatymo komisijos 2019 m. birželio 7 d. sprendimu bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos aktu.

Visuose šiuose dokumentuose išvados sutapo – pooperacinio gydymo komplikacijos, dėl kurių mirė pacientė, nėra susijusios su šeimos gydytojo veiksmais. Teismas nurodė, kodėl atmetė specialisto P. P. išvadas bei parodymus, t. y. teismas pasisakė, kokiais įrodymais remdamasis konstatavo šeimos gydytojo veiksmų atitiktį standartams bei reikalavimams, nurodė, kokius įrodymus ir kodėl atmetė. 27.3. Nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas rėmėsi deklaratyviais atsakovės teiginiais, jog pacientė nusiskundimų neišsakė.

Tokie teiginiai yra ne teismo iÅ¡vada, o įrodymų turinys. Teismas ne tik galėjo, bet ir privalėjo įvertinti tiek raÅ¡ytinius įrodymus, tiek Å¡alių paaiÅ¡kinimus, tiek liudytojų parodymus, kas ir buvo padaryta. 27.4. Dėl apeliantės argumentų, jog nėra įrašų apie pacientės atsisakymus vykti konsultuotis pas specialistus, atlikti operacijÄ , pažymėtina, jog gydytojai specialistai teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog mirtis niekaip nesusijusi su gydytojų veiksmais ir ne dėl to, kad pacientė buvo ar nebuvo siųsta pas specialistus.

Liga buvo diagnozuota laiku, pacientė tuo metu buvo operabili. Mirtis įvyko dėl progresuojančių ir komplikuotų patologijų, bet ne dėl medikų veiksmų, o pooperacinio gydymo komplikacijos nėra susijusios su Å¡eimos gydytojo veiksmais. 27.5. Byloje nesant įrodymų atmestini skundo argumentai dėl pacientės delsimo ar jos sÄ moningų veiksmų laiku nenuvykus operacijai. Audito ataskaitoje konstatuota, kad Santaros klinikų 2016 m. lapkričio 23 d. iÅ¡raÅ¡e nurodyta, jog A. P. buvo įraÅ¡yta į eilę (duomenys neskelbtini) operacijai, kurios data jai bus praneÅ¡ta telefonu.

Pacientė 2017 m. sausio 27 d., apsilankiusi pas Å¡eimos gydytojÄ , informavo, kad operacija atidėta, tačiau nepaaiÅ¡kino atidėjimo priežasties bei nepateikė atsakymo iÅ¡ gydytojo kardiologo. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad operacija buvo atidėta dėl gripo epidemijos, tačiau gripo epidemija netrunka pusmetį. Ekspertizės akte nurodyta, kad A. P. 2016 m. dėl (duomenys neskelbtini) buvo operabili, todėl įraÅ¡yta į eilę operacijai bei pateikta nuomonė, kad (duomenys neskelbtini) operacija buvo atlikta tik (duomenys neskelbtini) dėl to, jog pacientė suteikė pirmenybę ir operavo (duomenys neskelbtini), t. y. po to, kai jau žinojo apie bÅ«tinÄ (duomenys neskelbtini) operacijÄ .

Liudytoja gydytoja kardiologė Č. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad dėl operacijos pacientas bendrauja ne su Å¡eimos gydytoju, o su įstaiga, kurioje numatyta atlikti operacijÄ . 27.6. PrieÅ¡ingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, Å¡eimos gydytojas niekaip negali įtakoti operacijos skyrimo kitoje gydymo įstaigoje laiko. 27.7. Nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas nepaÅ¡alino byloje esančių medicinos ekspertų iÅ¡vadų prieÅ¡taringumo. Teismas vertino visus byloje surinktus įrodymus (iÅ¡vadas, sprendimus, parodymus, kt.) ir juos tinkamai įvertinęs padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad visi gydytojai specialistai priėjo vieningos iÅ¡vados dėl pacientės mirties priežasties – progresuojančių ir komplikuotų patologijų, bet ne dėl medikų veiksmų. 27.8.

Å eimos gydytoja fiziÅ¡kai negalėjo nustatyti įgimtos ligos, nes jos nebuvo. Operacijos metu buvo morfologiÅ¡kai ir neginčytinai patikslinta, kad (duomenys neskelbtini) buvo ne įgimta (duomenys neskelbtini), o įgyta, iÅ¡sivysčiusi (duomenys neskelbtini). 27.9. Nepagrįsti skundo argumentai, kad gydytoja 18 m. tinkamai nesirÅ«pino paciente. Teismas tinkamai įvertino Poliklinikos vidaus medicininio audito, Žalos komisijos iÅ¡vadas, kuriose nurodyta, kad nuo 1998 m. iki 2016 m. Å¡eimos gydytoja tinkamai atliko pacientės sekimÄ ir gydymÄ pagal tuo metu buvusiÄ klinikinę situacijÄ , nes 1998 m. konstatuota (duomenys neskelbtini). 27.10.

Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pacientės sveikatos dokumentuose yra vienintelis įraÅ¡as, jog pacientė nevykdė gydytojos nurodymų ir negėrė vaistų ((duomenys neskelbtini)) bei teigia, kad motina vaistų negerdavo tik prieÅ¡ atliekant kraujo tyrimus, nes Poliklinikos vidaus audito ataskaitoje nustatyta, kad pacientė užsiregistruodavo, tačiau vizitui pas Å¡eimos gydytojÄ neatvykdavo, nereguliariai iÅ¡siraÅ¡ydavo vaistus, nereguliariai juos ir vartojo. IÅ¡vada apie nereguliarų vaistų vartojimÄ padaryta įvertinus iÅ¡raÅ¡ytų vaistų kiekį, o ne vienkartinius apsilankymus tyrimams atlikti.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 28. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų 29. Apeliantė J. J. Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. vasario 23 d. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus praÅ¡ydama juos priimti ir skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ . Nurodo, kad teismo sprendimas paremtas iÅ¡imtinai atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktais teiginiais, visiÅ¡kai neįvertinus detaliai pateiktų faktų iÅ¡ ligos istorijos ir liudytojų parodymų.

Å ias aplinkybes bÅ«tina įvertinti, norint visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai atskleisti esmines bylos aplinkybes ir nustatyti objektyviÄ tiesÄ , tai galima padaryti tik paskyrus žodinį bylos nagrinėjimÄ . Taip pat nurodo, kad, netenkinus praÅ¡ymo dėl žodinio nagrinėjimo, bÅ«tina priimti ir įvertinti teikiamus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus.

30. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, tačiau bylÄ nagrinėjančiam teismui pripažinus, kad tai yra bÅ«tina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas.

31. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant CPK 321 straipsnyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , yra pasisakyta, kad įstatymas įtvirtina teismo diskrecijos teisę tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio, kita vertus, toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais (iÅ¡imtis iÅ¡ bendrosios taisyklės). Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes (pavyzdžiui, bÅ«tina apklausti specialistÄ , ekspertÄ , liudytojus ir pan.), dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas.

Visgi, iÅ¡imtinė teisė nuspręsti, ar toks procesas iÅ¡ tiesų reikalingas, tenka pačiam teismui, o byloje dalyvaujančių asmenų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismo neįpareigoja tokį procesÄ surengti. Pažymėtina, kad teisė į žodinį bylos nagrinėjimÄ nėra absoliuti – jei žodinis bylos nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme, dėl specialių proceso požymių ir sprendžiamų klausimų pobÅ«džio raÅ¡ytinis procesas aukÅ¡tesnės instancijos teismuose yra pateisinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės praÅ¡ymo argumentai Å¡iuo konkrečiu atveju nepagrindžia bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka poreikio. Ribotos apeliacijos modelį taikančiose valstybėse, kokia yra ir Lietuva, apeliacija nėra bylos ir ginčo aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas iÅ¡ naujo, jos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, ar tinkamai atliko įrodymų vertinimÄ , jeigu Å¡alis tokiais argumentais grindžia savo apeliacinį skundÄ .

Pagal CPK 306 straipsnį, iÅ¡samÅ«s nesutikimo su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti apeliaciniame skunde, tÄ apeliantė jau yra padariusi, o CPK 324 straipsnio 2 dalis iÅ¡ esmės draudžia apeliacinio proceso dalyviams ir žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme atveju nukrypti nuo teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio. Apeliantės skunde iÅ¡ esmės keliama įrodymų tyrimo ir vertinimo problema, tokio skundo argumentų pagrįstumÄ teisėjų kolegija gali įvertinti remdamasi bylos medžiaga, taigi, nėra bÅ«tina žodžiu iÅ¡klausyti Å¡alis dėl jų pozicijos apie tai, kaip turėtų bÅ«ti vertinamos atitinkamos bylos faktinės aplinkybės, įrodymai.

Todėl prašymas dėl bylos žodinio nagrinėjimo netenkinamas.

33. Apeliantė teisingai nurodo, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, tačiau tai turi bÅ«ti realizuojama, nepažeidžiant apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, jį keisti ar papildyti naujais argumentais yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Å¡alies raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai, negali bÅ«ti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022).

Pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose apeliantė nurodo papildomus argumentus, susijusius su Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų, liudytojų parodymų vertinimu, kurių pagrindu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, apeliantės nuomone, turėtų bÅ«ti panaikintas, t. y. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose apeliantė iÅ¡ esmės siekia iÅ¡plėsti apeliacinio skundo argumentus ir juos papildyti naujomis aplinkybėmis bei motyvais. Kadangi terminas apeliaciniam skundui pateikti yra pasibaigęs, tokie apeliantės raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai į apeliacine tvarka nagrinėjamÄ bylÄ negali bÅ«ti priimti.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 34. Byloje nustatyta, kad apeliantės motina A. P. gydėsi VÅ¡Ä® Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos padalinyje (duomenys neskelbtini) Å¡eimos gydytojo kabinete, buvo prisiraÅ¡iusi prie Å¡eimos gydytojos A. B.; pacientei 1997 m. buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė, 1998 m. birželio 17 d. iÅ¡raÅ¡ytas siuntimas pas gydytojÄ kardiologÄ , gydytojas kardiologas pacientę konsultavo du kartus: 1998 m. birželio 18 d. ir 1998 m. birželio 23 d., paskyrė gydymÄ (duomenys neskelbtini) medikamentu bei dieta.

35. Nustatyta, kad įrašų apie pacientės A. P. lankymÄ si pas Å¡eimos gydytojÄ nuo 2001 m. sausio 17 d. iki 2007 m. balandžio 24 d. nėra. Pacientė į gydymo įstaigÄ kreipėsi 2007 m. balandžio 27 d. dėl (duomenys neskelbtini) po konsultacijos (duomenys neskelbtini), kur nustatyta (duomenys neskelbtini). Gydymo VÅ¡Ä® Panevėžio apskrities ligoninėje 2007 m. kovo 8 d.–balandžio 13 d. metu pacientei be kita ko atlikta (duomenys neskelbtini), konstatuoti (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini). Per minėtÄ laikotarpį Å¡irdies nepakankamumo ar ritmo sutrikimo požymių nebuvo, pacientė nuturėjo nusiskundimų, bÅ«dingų (duomenys neskelbtini).

36. Pacientei 2016 m. rugsėjo 14 d. atlikta (duomenys neskelbtini) operacija.

37. Å eimos gydytoja 2016 m. rugsėjo 19 d. iÅ¡davė siuntimÄ kardiologo konsultacijai. 2016 m. spalio 6 d., atlikus ultragarsinį tyrimÄ , pacientei pirmÄ kartÄ patvirtinta (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio 18 d. pacientė nusiųsta tretinio lygio kardiologo konsultacijai į Santaros klinikas. Tretinio lygio gydytojas kardiologas 2016 m. lapkričio 23 d. paskyrė planinę (duomenys neskelbtini) operacijÄ pagal 2016 m. spalio mėn. pirmÄ kartÄ patvirtintÄ (duomenys neskelbtini). Pacientė dėl (duomenys neskelbtini) buvo operabili, todėl įraÅ¡yta į eilę operacijai, buvo paskirti prieÅ¡operaciniai tyrimai ir operacijos data, tačiau operacija nebuvo atlikta.

38. Pacientei 2017 m. liepos 12 d. atlikta (duomenys neskelbtini) operacija.

39. Å eimos gydytoja 2018 m. kovo 28 d. pacientei iÅ¡davė siuntimÄ gydytojo kardiologo konsultacijai. Poliklinikos gydytojas kardiologas 2018 m. kovo 29 d., 2018 m. balandžio 4 ir 6 d. atliko iÅ¡samų pacientės bÅ«klės vertinimÄ , iÅ¡davė siuntimÄ Ä¯ Santaros klinikas. A. P. buvo operuota (duomenys neskelbtini) ir mirė (duomenys neskelbtini) VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose dėl pooperacinės komplikacijos – (duomenys neskelbtini).

40. IeÅ¡kovė (apeliantė) 2019 m. kovo 12 d. pateikė skundÄ Poliklinikai dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos dėl motinos A. P. mirties. Poliklinikos vidaus medicininio audito grupė atliko neplaninį medicininį auditÄ skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumui nustatyti. Auditas įvertino, kad Å¡eimos gydytoja A. B. apeliantės motinai paslaugas teikė kokybiÅ¡kai, veikė kaip atidi ir rÅ«pestinga savo srities specialistė.

41. IeÅ¡kovė 2019 m. gegužės 13 d. pateikė skundÄ Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, kuri 2019 m. birželio 7 d. sprendimu nutarė praÅ¡ymo atlyginti žalÄ netenkinti; padaryta iÅ¡vada, jog žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas Poliklinikoje apeliantės motinai, nebuvo padaryta.

42. IeÅ¡kovė (apeliantė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo; reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės žalos atlyginimÄ grindė tuo, kad jos motinÄ gydžiusi Å¡eimos gydytoja ilgÄ laikÄ nedavė siuntimo pas kardiologÄ , nors motina ne kartÄ prašė; pavėluotas siuntimas pas gydytojus specialistus, pavėluotas ligos diagnozavimas ir sudėtinga operacija vyresniame amžiuje lėmė tai, kad A. P. mirė. Taigi, apeliantė motinos mirtį, dėl kurios ji tvirtina patyrusi turtinę bei neturtinę žalÄ , priežastiniu ryÅ¡iu sieja su netinkamu gydymo paslaugų suteikimu nuo 1998 m.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė, iÅ¡ įrodymų visumos padaręs iÅ¡vadÄ , kad Å¡eimos gydytojos veiksmai atitiko sÄ Å¾iningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartÄ bei maksimalių pastangų kriterijų; atsakovės veiksmai, diagnozuojant ir skiriant gydymÄ , nesukėlė ieÅ¡kovės nurodomų padarinių – jos motinos mirties. NesutikimÄ su sprendimu apeliantė iÅ¡ esmės grindžia netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau teisėjų kolegija tokiems argumentams nepritaria.

Dėl sveikatos priežiÅ«ros įstaigos civilinės atsakomybės ir įrodymų vertinimo 43. Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytÄ Å¾alÄ pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Civilinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Asmuo (ieÅ¡kovas), pareiÅ¡kęs sveikatos priežiÅ«ros įstaigai ieÅ¡kinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti darbuotojų, atliekančių darbo funkcijas, neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. ŽalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama; tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieÅ¡kovas turi įrodyti ir žalÄ padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

Siekdama paneigti civilinės atsakomybės prievolę, sveikatos priežiÅ«ros įstaiga turi įrodyti, kad jos darbuotojai nėra kalti dėl atsiradusios žalos, t. y. kad, atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jie buvo tiek rÅ«pestingi ir apdairÅ«s, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020).

44. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama PTŽSAĮ ir CK nustatyta tvarka.

45. Nagrinėjamu atveju, apeliantės teigimu, sveikatos priežiÅ«ros paslaugos jos motinai netinkamai teiktos ilgÄ laikÄ â€“ 18 metų, t. y. nuo 1998 m., kuomet A. P. buvo fiksuoti (duomenys neskelbtini), iki 2016 m., kuomet buvo iÅ¡duotas siuntimas pas kardiologÄ . Per šį laikotarpį galiojo ne viena Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcija, tačiau principinės nuostatos liko nepakitusios – kad pacientams turi bÅ«ti teikiamos kokybiÅ¡kos, kvalifikuotos paslaugos.

Tiek ankstesnės redakcijos PTŽSAÄ® 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas reglamentavimas, jog pacientams turi bÅ«ti suteikta kvalifikuota sveikatos priežiÅ«ra (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 1997 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. sausio 1 d.), tiek nuo 2010 m. kovo 1 d. galiojančioje 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas; pagal nuo 2010 m. kovo 1 d. galiojančios redakcijos 2 straipsnio 8 dalį – kokybiÅ¡kos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiÅ«ros specialistas ar sveikatos priežiÅ«ros specialistų komanda pagal Å¡iuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerÄ patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lÅ«kesčius, juos tenkindami ar virÅ¡ydami.

PTŽSAĮ 2 straipsnio 2 dalyje atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos, t. y. įtvirtinta kaltės pagrindu atsirandanti civilinė atsakomybė.

46. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ medicinos pagalbÄ ; pacientÄ ir gydytojÄ siejančios prievolės turinys apima ne pareigÄ garantuoti tam tikrÄ konkretų rezultatÄ , bet pareigÄ užtikrinti, kad Å¡i prievolė bÅ«tų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikacijos laipsnį. Taigi, teismas, spręsdamas sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytÄ Å¾alÄ klausimÄ , gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).

Asmens veiksmų neteisėtumÄ gali lemti bet koks neatidumas, nerÅ«pestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).

47. Vertinant, ar egzistuoja neteisėti veiksmai, kaip sveikatos priežiÅ«ros įstaigos civilinės atsakomybės sÄ lyga, turi bÅ«ti atsakyta į klausimÄ , ar individualiu atveju pacientui buvo suteiktos kokybiÅ¡kos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos. Sprendžiant dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, turi bÅ«ti įvertinta, ar sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikėjo veiksmai atitiko sÄ Å¾iningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartÄ ir maksimalių pastangų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266-469/2020).

48. Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sÄ Å¾iningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikÅ¡mingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vada, taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiÄ sias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiÅ¡kinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

Viena vertus, tai savaime nereiÅ¡kia, kad ekspertų ar atskirų specialistų iÅ¡vados a priori (iÅ¡ anksto, nepatikrinus faktų) visais atvejais turi lemiamÄ reikÅ¡mę, nes teismas privalo vertinti jų pagrįstumÄ bei reikÅ¡mingumÄ visų bylos aplinkybių kontekste. Kita vertus, bÅ«tent iÅ¡ minėtų įrodymų gauta informacija, jei ji nėra paneigiama kitais įtikinamais įrodymais, gali didesniu patikimumo laipsniu patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip bÅ«tų elgęsis sÄ Å¾iningas, protingas ir atidus profesionalas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-313-798/2017).

49. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, nepaneigiant fakto, jog bylose, kuriose yra nagrinėjami gydytojų profesinės atsakomybės klausimai, teismo medicinos ekspertizės išvada yra reikšmingas įrodymas, teismas negali teisingumo vykdymo funkcijos perduoti teismo ekspertams; ekspertizės išvada teismui nėra privaloma, o turi būti vertinama visumos kitų bylos įrodymų kontekste. Įrodinėjimo procesui ginčuose dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo taikomi bendrieji CPK įtvirtinti reikalavimai.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu (CPK 218 straipsnis), t. y. ekspertizės iÅ¡vada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus.

50. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai.

Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ paÅ¡alinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 29 ir 30 punktus).

51. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo gydymo įstaigoje suteiktų medicininių paslaugų kokybės ir konkrečios gydytojos veiksmų tinkamumo, įvertino į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus: ieÅ¡kovės pateiktÄ specialisto P. P. 2019 m. balandžio 15 d. konsultacinę iÅ¡vadÄ , Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2019 m. birželio 7 d. sprendimÄ , teismo paskirtos deontologinės teismo medicinos ekspertizės 2020 m. liepos 14 d. iÅ¡vadÄ , Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. birželio 14 d. ataskaitÄ , Poliklinikos gydytojų kardiologų komisijos iÅ¡vadas, Poliklinikos neplaninio medicininio audito pareiÅ¡kėjos (ieÅ¡kovės) skunde nurodytoms aplinkybėms iÅ¡tirti ataskaitÄ , specialistų paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus. Taigi, pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje esančių įrodymų visumÄ .

52. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė kelia klausimÄ dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo – jos teigimu, teismas neatsižvelgė į pateiktas specialisto P. P. iÅ¡vadas, suabsoliutino deontologinės ekspertizės iÅ¡vadas, nepaÅ¡alino esančių prieÅ¡taravimų, nevertino įrodymų visumos, patvirtinančios neteisėtus gydytojos veiksmus (pažeista įstatyme įtvirtinta gydytojo pareiga užtikrinti maksimalų atidumo, rÅ«pestingumo ir kvalifikuotumo laipsnį, teikiant medicinos paslaugas). Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka, o tokie apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

53. Argumentuodama, kad sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo suteiktos ne laiku, t. y. pavėluotai duoti siuntimai pas kardiologus, kas sÄ lygojo komplikacijas operacijos metu ir atitinkamai pacientės mirtį, apeliantė iÅ¡ esmės remiasi tik P. P. 2019 m. balandžio 15 d. konsultacine specialisto iÅ¡vada. Å ioje iÅ¡vadoje nurodyta, kad: Å¡eimos gydytoja ne laiku davė siuntimÄ konsultacijai pas kardiologus 1998 m.; Å¡eimos gydytojos iÅ¡duotas siuntimas pas kardiologÄ 2016 m. buvo pavėluotas diagnozės nustatymui, buvo neatkreiptas dėmesys į 2007 m. 03/04 mėn. Panevėžio ligoninės (duomenys neskelbtini) tyrimÄ , ko pasekoje pacientė turėjo bÅ«ti reguliariai sekama dėl (duomenys neskelbtini);

Å¡eimos gydytoja pagal savo kvalifikacijÄ galėjo įtarti (duomenys neskelbtini) ir duoti siuntimÄ kardiologui; pooperacinę mirties rizikÄ didina daugybė faktorių, kaip amžius, gretutinės ligos; operacijos prognozės yra geresnės, kai operuojamas jaunesnio amžiaus pacientas be gretutinių ligų. Nurodytas iÅ¡vadas ekspertas P. P. patvirtino ir teismo posėdžio metu. Apeliantės teigimu, teismas nenurodė, kodėl Å¡iomis specialisto iÅ¡vadomis nesiremia, tačiau tokie apeliantės argumentai yra nepagrįsti.

54. Kasacinio teismo praktika aiÅ¡kinant civilinio proceso įstatymo normas, kuriose apibrėžtos esminės įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, yra nuosekliai iÅ¡plėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

55. Bylos duomenimis Poliklinikos vidaus medicininio audito ataskaitoje, iÅ¡tyrus apeliantės nurodytus argumentus dėl Å¡eimos gydytojos paslaugų apeliantės motinai teikimo, iÅ¡analizavus ir įvertinus įraÅ¡us pacientės asmens sveikatos istorijose, Å¡eimos gydytojos paaiÅ¡kinimÄ , slaugytojų paaiÅ¡kinimus, gydytojos kardiologės iÅ¡vadÄ , yra konstatuota, kad Å¡eimos gydytoja A. B. pacientei A. P. paslaugas teikė kokybiÅ¡kai, veikė kaip atidi ir rÅ«pestinga savo srities specialistė, nenustatytas žalos pacientei padarymo faktas bei priežastinis ryÅ¡ys tarp Poliklinikos teiktų paslaugų ir pooperacinių komplikacijų, sukėlusių pacientės mirtį.

Nurodyta, kad siuntimas pas gydytojÄ kardiologÄ pacientei iÅ¡raÅ¡ytas 1998 m., kardiologo konsultuota 1998 m. birželio 18 d., nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė, gydymo koreguoti nereikėjo; pacientė buvo nuolat stebima, pagal pacientės bÅ«klę skiriamas gydymas, pagal poreikį siunčiama konsultuotis pas specialistus. Audito ataskaitoje pastebėta, kad pacientė ne visada laikėsi Å¡eimos gydytojos nurodymų, reguliariai nevartojo vaistų, nesilaikė dietos, lankėsi nereguliariai, kt. Audito konsultantės gydytojos kardiologės V.

J. nuomone, pacientė dėl (duomenys neskelbtini) gydyta tinkamai, Å¡eimos gydytoja kompetentingai koreguodavo gydymÄ ; 2016 m. kardiologo konsultacijos metu pacientei nustatyta (duomenys neskelbtini). Nors pacientė vaistus (duomenys neskelbtini) gydyti vartojo nereguliariai, (duomenys neskelbtini) Å¡i liga nesukėlė. Netgi prieÅ¡ pat (duomenys neskelbtini) operacijÄ (duomenys neskelbtini) požymių nenustatyta. Akcentuota, jog pacientė, žinodama apie (duomenys neskelbtini) operacijos bÅ«tinumÄ , pasirinko pirmiau atlikti (duomenys neskelbtini) operacijas.

56. Poliklinikos gydytojų kardiologų komisijos 2019 m. gegužės 23 d. išvadoje dėl (duomenys neskelbtini) diagnostikos nustatyta, kad pirmasis gydytojo įrašas (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje pacientės sveikatos istorijoje 1980 m., antrasis gydymo epizodas po 10 m., kardiologo konsultuota 1998 m., atlikta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) požymių nenustatyta; diagnozė: (duomenys neskelbtini). Panevėžio ligoninėje 2007 m. (duomenys neskelbtini) metu konstatuota, kad (duomenys neskelbtini).

Santaros klinikos 2016 m. lapkričio 23 d. atliktos (duomenys neskelbtini) metu, (duomenys neskelbtini) , įrašyta į eilę (duomenys neskelbtini) operacijai. Pacientė pati delsė ir operacinio gydymo nesikreipė dar pusantrų metų, tuo laikotarpiu būklė pablogėjo, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) išsivystė dėl (duomenys neskelbtini) pakitimų. Padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) nustatyta laiku, (duomenys neskelbtini) buvo operuotina, (duomenys neskelbtini) nebuvo. Šeimos gydytojos skirtas gydymas buvo tinkamas, pacientė su šeimos gydytoja bendradarbiavo nepakankamai.

Pacientės mirties priežastis yra po operacijos (duomenys neskelbtini), o ne pati operacija, už tai šeimos gydytoja negali būti atsakinga.

57. Žalos nustatymo komisija 2019 m. birželio 7 d. sprendime nurodė, kad pacientė nebuvo pakankamai rÅ«pestinga savo sveikatos atžvilgiu ir nesilaikė PTŽSAÄ® 12 straipsnio nuostatos, kad pacientas privalo rÅ«pintis savo sveikata, sÄ Å¾iningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiÅ«ros specialistais ir darbuotojais. Susipažinusios su medicinos dokumentais Komisijos nuomone, Poliklinikos sveikatos priežiÅ«ros specialistų veiksmuose nėra neteisėtos kaltos veikos ir negalima teigti, kad sveikatos priežiÅ«ros specialistai savo veiksmais galimai sukėlė žalÄ pacientės sveikatai ir gyvybei. 58. 2020 m. liepos 14 d. deontologinės teismo medicinos ekspertizės akte, remiantis civilinės bylos medžiaga, medicininių dokumentų duomenimis, atsakant į teismo suformuluotus klausimus, pateiktos iÅ¡vados, kad A.

P. 2016 m. spalio 6 d., atlikus (duomenys neskelbtini) tyrimÄ , pirmÄ kartÄ patvirtinta (duomenys neskelbtini). Nustačius (duomenys neskelbtini) gydymo planÄ sudaro gydytojas kardiologas. Medicininiuose dokumentuose nėra įrašų apie pacientės pasiraÅ¡ytus atsisakymus vykti konsultuotis pas gydytojus specialistus, atlikti operacijÄ . 1998 m. birželio 17 d. Å¡eimos gydytoja laiku nukreipė pacientę gydytojo kardiologo konsultacijai. Gydytojas kardiologas pacientę konsultavo du kartus, paskyrė gydymÄ (duomenys neskelbtini) medikamentu bei dieta.

Nuo 1998 iki 2016 m. Å¡eimos gydytoja tinkamai atliko pacientės sekimÄ ir gydymÄ pagal tuo metu buvusiÄ klinikinę situacijÄ : 1998 m. konstatuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nenustatyta, 2007 m. konstatuoti (duomenys neskelbtini). Minėtu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) požymių nebuvo, pacientė neturėjo nusiskundimų, bÅ«dingų (duomenys neskelbtini). Nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad 2016 m. spalio 19 d. (turėtų bÅ«ti 2016 m. rugsėjo 19 d.) siuntimas pas gydytojÄ kardiologÄ iÅ¡duotas pavėluotai.

Padaryta išvada, kad 2016 m. patvirtinta (duomenys neskelbtini) buvo įgyta, nes 1998 m. duomenimis ar ankščiau, jos nebuvo nustatyta. Pacientams operacinis gydymas skiriamas, kai (duomenys neskelbtini) yra išreikšta, t. y.: a) (duomenys neskelbtini);

b) atsiranda nusiskundimai, apsunkinantys įprastÄ gyvensenÄ ((duomenys neskelbtini));

c) pacientas apsisprendžia ir sutinka atlikti operacijÄ . Pradinėse (duomenys neskelbtini) stadijose, kuomet pacientai neturi jokių nusiskundimų, operacija neatliekama dėl galimų pooperacinių komplikacijų. 2016 m. pacientė buvo operabili, todėl įraÅ¡yta į eilę operacijai. Ekspertų vertinimu, operacija atlikta tik (duomenys neskelbtini), nes pacientė suteikė pirmenybę (duomenys neskelbtini) operacijoms, per tÄ laikotarpį (duomenys neskelbtini) neženkliai pablogėjo, atsirado daugiau nusiskundimų. (duomenys neskelbtini) mėnesį (duomenys neskelbtini) operacija paskirta neplanine tvarka, nes pablogėjo (duomenys neskelbtini) bÅ«klė.

59. Operacinis (duomenys neskelbtini) gydymas atliktas laiku, atsižvelgiant į tuo laikotarpiu susiklosčiusias aplinkybes, pacientės apsisprendimÄ . Operacijos prognozės buvo susijusios su pacientės amžiumi ir gretutinėmis ligomis. 2016 m. lapkričio 23 d. Santaros klinikų tretinio lygio kardiologas pagal savo kompetencijÄ ir buvusiÄ klinikinę situacijÄ pagrįstai nusprendė atlikti (duomenys neskelbtini) operacijÄ planine tvarka, paskyrė prieÅ¡operacinius tyrimus ir operacijos datÄ . Nurodoma, kad specialisto P. P. iÅ¡vada, jog (duomenys neskelbtini) operacijÄ vertėjo atlikti pirmiau nei (duomenys neskelbtini) operacijÄ yra neteisinga, nes (duomenys neskelbtini) patologijų gydymas yra prioritetinis dėl pavojaus gyvybei.

Pooperacinio gydymo komplikacijos (dėl kurių pacientė mirė 17 parÄ po operacijos) nėra susijusios su Å¡eimos gydytojos veiksmais. Jos gali iÅ¡sivystyti ir operuojantis jaunesniame amžiuje. (duomenys neskelbtini) nėra sÄ lygotas (duomenys neskelbtini). Operacijos metu rastos (duomenys neskelbtini). Ankstesnių (duomenys neskelbtini) metu (duomenys neskelbtini) patologija buvo stebima (duomenys neskelbtini) dėl iÅ¡reikÅ¡tų su amžiumi atsiradusių (įgytų) pakitimų bei dėl tyrimo netobulumo buvo įtarta buvus (duomenys neskelbtini).

Tai buvo nepagrįstai įvertinta kaip įgimta patologija. (duomenys neskelbtini) bei patologijos kilmė (įgyta/įgimta) šiuo atveju nekeitė operacijos taktikos. Pacientės mirtis įvyko dėl progresuojančių ir komplikuotų patologijų, bet ne dėl medikų veiksmų.

60. Taigi, nurodyti ir teismo išsamiai aptarti bei įvertinti įrodymai paneigia apeliantės akcentuojamas P. P. padarytas išvadas dėl ligos nesavalaikės diagnozės – kaip nurodyta (duomenys neskelbtini) patvirtinta 2016 m. spalio 6 d., ji buvo įgyta, nes 1998 m. ar anksčiau jos nebuvo nustatyta; operacijos metu nustačius esant (duomenys neskelbtini), paneigtas įtarimas buvus (duomenys neskelbtini), t. y. paneigta įgimta (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad 1998 m. pacientė buvo konsultuota kardiologų, (duomenys neskelbtini) požymių nenustatyta; diagnozė: (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad atsakovė pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog pirmasis gydytojo įraÅ¡as (duomenys neskelbtini) ambulatorijos A. P. asmens sveikatos istorijoje 1980 m., kuomet pacientė buvo 35 m. amžiaus, antrasis gydymo epizodas po 10 metų, todėl Å¡eimos gydytojai nustatyti ir diagnozuoti įgimtÄ (duomenys neskelbtini) buvo neįmanoma fiziÅ¡kai. Tai reiÅ¡kia, kad įgimta liga turėjo bÅ«ti diagnozuota dar iki pacientės lankymosi (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje pradžios.

61. Apeliantė nepagrįstai, remdamasi P. P. iÅ¡vadomis, akcentuoja, jog buvo neatkreiptas dėmesys į 2007-03/04 mėn. Panevėžio ligoninės (duomenys neskelbtini) tyrimÄ , ko pasekoje pacientė turėjo bÅ«ti reguliariai sekama dėl (duomenys neskelbtini), kad Å¡eimos gydytoja pagal savo kvalifikacijÄ galėjo įtarti (duomenys neskelbtini) ir duoti siuntimÄ kardiologui. Kaip matyti iÅ¡ VÅ¡Ä® Panevėžio apskrities ligoninės iÅ¡raÅ¡o, pacientė buvo gydoma ligoninėje, diagnozė: (duomenys neskelbtini).

Išraše nurodyta pacientei atliktų diagnostinių tyrimų ir konsultacijų gausa, vienas tarp kurių ir (duomenys neskelbtini) tyrimas fiksavęs (duomenys neskelbtini). Kaip įvertinta ekspertizės akte – 1998 m. konstatuota tik (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pakitimų nenustatyta, 2007 m. konstatuoti ((duomenys neskelbtini). Minėtu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) požymių nebuvo, pacientė neturėjo nusiskundimų, būdingų (duomenys neskelbtini). Taigi, indikacijų kardiologo konsultacijų poreikiui nebuvo.

62. Teisėjų kolegijos vertinimu, medicininiuose dokumentuose esantys įraÅ¡ai apie pacientės iÅ¡sakomus nusiskundimus ir atitinkamai Å¡eimos gydytojos skirtus siuntimus bei konsultacijas pas gydytojus specialistus: okulistus, endokrinologus, dermatologus (pvz.: (duomenys neskelbtini)) leidžia spręsti, kad gydytoja, esant pacientės nusiskundimams ir poreikiui, skirdavo reikalingus siuntimus pas gydytojus specialistus. Medicinos dokumentuose nėra įrašų apie pacientės skundus dėl (duomenys neskelbtini), t. y. skundų indikuojančių poreikį specialisto kardiologo konsultacijai, atitinkamai nėra ir negali bÅ«ti fiksuotų pacientės atsisakymų jai iÅ¡duotų siuntimų kardiologo konsultacijai ar atsisakymų vykti pas specialistus. Esant nustatytoms aplinkybėms atmestini kaip neįrodyti apeliantės argumentai, kad pacientė bÅ«tų praÅ¡iusi siuntimų pas gydytojÄ specialistÄ â€“ kardiologÄ , tačiau gydytoja jų nedavė.

63. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad vienkartinis įraÅ¡as sveikatos dokumentuose, jog pacientė negėrė vaistų, neįrodo, kad jos mama nevykdė gydytojos nurodymų ar vengdavo vartoti vaistus ir juo labiau toks įraÅ¡as niekaip nepaÅ¡alina gydytojos neatsakingumo bei neveiklumo, kuris sÄ lygojo mirtį. Poliklinikos vidaus audito ataskaitos turinys rodo, kad iÅ¡vada, jog pacientė nereguliariai vartojo vaistus padaryta įvertinus pacientės apsilankymus, paskirtų vartoti medikamentų kiekius, o ne vien tik vienkartinį konkretų įraÅ¡Ä sveikatos istorijoje. PrieÅ¡ingai – apeliantė nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti vaistų vartojimo nuoseklumÄ ir reguliarumÄ .

64. Apeliantės teigimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jos motina bÅ«tų delsusi ar dėl savo pačios sÄ moningų veiksmų laiku nenuvykusi operacijai; iÅ¡ Santaros klinikos 2016 m. lapkričio 23 d. iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini), yra simptomai, įraÅ¡yta į eilę, prieÅ¡operacinių tyrimų planas duotas. Taip pat nurodoma, kad dėl datos bus praneÅ¡ta telefonu. Kaip teigia apeliantė, jos motina, bÅ«dama pacientė, negalėjo įtakoti operacijos atlikimo datos, sumažinti pacientų laukimo eilę, jÄ paankstinti ar pan. Apeliantės vertinimu, Å¡eimos gydytojas, kaip savo srities profesionalas, turėjo pasirÅ«pinti, kad operacija bÅ«tų atlikta anksčiau. Teismo iÅ¡vada, kad pacientės valia pirmiau pasirinkta (duomenys neskelbtini) operacija, nesusijusi su bylos dalyku ir prieÅ¡tarauja P. P. iÅ¡vadai. Teisėjų kolegija apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

65. Pažymėtina, kad, prieÅ¡ atliekant pacientui chirurginę operacijÄ , invazinę ir (ar) intervencinę procedÅ«rÄ , turi bÅ«ti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, jog jam bÅ«tų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedÅ«ra. Toks sutikimas turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas raÅ¡tu, pasiraÅ¡ant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančiÄ formÄ . Gaunant informacija pagrįstÄ sutikimÄ dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedÅ«ros, informacija laikoma tinkama, kai pacientui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedÅ«ros esmė, jų alternatyvos, pobÅ«dis, tikslai, žinomos ir galimos komplikacijos (nepageidaujami padariniai), kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedÅ«ros, taip pat galimi padariniai atsisakius numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedÅ«ros. (PTIŽSAÄ®, galiojusio operacijų atlikimo metu, 17 straipsnio 2 ir 3 dalys).

CK 6.729 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog pacientas negali bÅ«ti gydomas ar jam teikiama kita asmens sveikatos priežiÅ«ra ar (ir) slauga prieÅ¡ jo valiÄ , jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.

66. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje reikalavimas dėl paciento sutikimo paaiÅ¡kinamas asmens autonomijos principu, pagal kurį tik pats pacientas turi teisę priimti sprendimus dėl jo gydymo. Netinkamai įvykdžiusiam informavimo pareigÄ gydytojui gali atsirasti atsakomybė už dėl tokios pareigos nevykdymo ir paciento nepakankamo supratimo dėl taikomo gydymo poveikio jo sveikatai atsiradusiÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, jeigu atlikdamas medicinos procedÅ«rÄ gydytojas veikė rÅ«pestingai. Asmens operacija be jo sutikimo galima tik iÅ¡imtiniais ir įstatyme numatytais atvejais, pvz., kai medicinos pagalba teikiama bÅ«tinojo reikalingumo atveju (avarijos, nelaimingo atsitikimo ir pan.) ir yra bÅ«tina gelbėti paciento gyvybę, o Å¡is dėl savo sveikatos bÅ«klės nepajėgia iÅ¡reikÅ¡ti valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).

67. Kaip jau buvo nurodyta, atlikus tyrimus 2016 m. pabaigoje, 2016 m. lapkričio 23 d. Santaros klinikų tretinio lygio kardiologas pagal savo kompetencijÄ ir buvusiÄ klinikinę situacijÄ nusprendė atlikti (duomenys neskelbtini) operacijÄ planine tvarka, paskyrė prieÅ¡operacinius tyrimus ir operacijos datÄ . Medicininiai duomenys rodo, kad pacientė atliko prieÅ¡operacinius tyrimus, tačiau operuota nebuvo. Ekspertizės akte, įvertinus pateiktus duomenis, padaryta iÅ¡vada, kad operacija atlikta tik (duomenys neskelbtini), nes pacientė suteikė pirmenybę (duomenys neskelbtini) operacijoms.

Medicininiai duomenys rodo, kad pacientei 2016 m. rugsėjo 14 d. atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, t. y. dar iki paskirtos (duomenys neskelbtini) operacijos, o (duomenys neskelbtini) – 2017 m. liepos 12 d., t. y. jau žinant, kad reikalinga (duomenys neskelbtini) operacija. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) operacijos buvo planinės, nurodytam teisiniam reglamentavimui ir jį aiÅ¡kinančiai kasacinio teismo praktikai, atsižvelgiant į atliktų operacijų datas, darytina iÅ¡vada, jog, žinodama nustatytas diagnozes tik pati apeliantės motina galėjo pasirinkti ir įtakoti operacijų atlikimo eiliÅ¡kumÄ ir jos pasirinkimu pirmiau buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija ir tik po to (duomenys neskelbtini) operacija.

68. Atitinkamai dėl nurodytų priežasčių ir, be kita ko, įvertinus teismo posėdyje apklausto eksperto J. R. parodymus, gydytojos kardiologės R. J. Č. parodymus apie tai, jog operacijos datÄ pats pacientas derina su gydymo įstaiga, kurioje operacija turi bÅ«ti atliekama, atmestini apeliantės argumentai, kad Å¡eimos gydytoja turėjo pasirÅ«pinti, jog operacija bÅ«tų atlikta anksčiau, paankstinta jos data.

69. Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas.

Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimÄ , svarbu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp faktinių duomenų, gautų iÅ¡ tos pačios rÅ«Å¡ies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Kai iÅ¡ skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieÅ¡taringa informacija, teismas turi šį prieÅ¡taravimÄ iÅ¡spręsti, t. y. atsakyti į klausimÄ , kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kuriÄ atmesti.

Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi bÅ«ti tinkamai motyvuotas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019, 24 punktÄ ).

70. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės ir atsakovės pozicijos yra prieÅ¡ingos (bet ne prieÅ¡taringos); Å¡alys teikė į bylÄ skirtingas medicinos specialistų iÅ¡vadas, kurios vienais aspektais sutapo, kitais – ne; teismas paskyrė byloje ekspertizę, tačiau skundžiamo sprendimo turinys liudija, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas apie tai, jog Å¡eimos gydytojos veiksmai atitiko sÄ Å¾iningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartÄ bei maksimalių pastangų kriterijų, atsakovės (sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikėjos) veiksmai, diagnozuojant ir skiriant gydymÄ , nesukėlė tokių padarinių, kuriuos nurodo ieÅ¡kovė, t. y. apeliantės motinos mirties, grindė sprendime analizuodamas ne tik Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, specialistų iÅ¡vadas, teismo paskirtos ekspertizės aktÄ , bet ir liudytojų parodymus, motyvavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus vertina kritiÅ¡kai, nesuteikė didesnės įrodomosios reikÅ¡mės nei vienam iÅ¡ įrodymų.

Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, padarytos sprendime aiÅ¡kiai ir tiksliai motyvuotu įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais, jog teismas pažeidė CPK normas, nes netinkamai vertino įrodymus, nėra pagrindo. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, suabsoliutina jos pačios užsakymu parengtÄ specialisto iÅ¡vadÄ , jos reikÅ¡mę, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

71. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-403/2021). Pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 72. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes bei įrodymus ir atmesdamas ieÅ¡kinį priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

73. Dalyvaujantys byloje asmenys duomenų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Atsisakyti priimti ieÅ¡kovės J. J. Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. vasario 23 d. pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir grÄ Å¾inti juos apeliantei. Å iaulių apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Danguolė Martinavičienė Antanas Rudzinskas Alma Urbanavičienė