fa047f9d-cabd-4063-9e61-26b3d2ae4f00 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-549-961/2018

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02355-2018-7

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7; 1.10.4.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,

dalyvaujant pareiškėjai L. S.,

nukentėjusiajam V. Č. (V. Č.),

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal L. S. skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-23984-2018 panaikinimo,

n u s t a t ė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas 2018 m. rugpjūčio 22 d. surašė L. S. administracinio nusižengimo protokolÄ už tai, kad ji 2018 m. gegužės 13 d. 19.21 val. Vilniuje, Kalvarijų-Žalgirio g. vairuodama automobilį Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ pradėdama važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, t.y. kad nei vienas iÅ¡ keleivių neiÅ¡lipa iÅ¡ transporto priemonės, pradėjusi judėti, užvažiavo keleiviui V. Č. ant kojos, kuriam padarytas sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymÄ , tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto reikalavimus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarimu už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, L. S. paskyrė 225 eurų baudÄ .

PareiÅ¡kėja L. S. skundu (b.l. 2-5) praÅ¡o nutarimÄ panaikinti. Nurodo, kad tiek nukentėjusysis, tiek visa su juo buvusi kompanija buvo neblaivi, įžeidinėjo pareiÅ¡kėjÄ , ko pasėkoje ji buvo vienÄ kartÄ sustojusi ir atsisakiusi tęsti kelionę. Kadangi su keleiviais buvo nepilnametis vaikas, pareiÅ¡kėja po įkalbinėjimų sutiko pratęsti kelionę. Nukentėjusysis ir su juo važiavusi kompanija neiÅ¡lipo, vėl pradėjus važiuoti vėl blaÅ¡kė pareiÅ¡kėjos dėmesį, nurodinėjo kur važiuoti, painiojosi gatvėse, įžeidinėjo ir taip trukdė vairuoti transporto priemonę. KET 50 punktas nustato, kad keleiviams galima įlipti (iÅ¡lipti) iÅ¡ transporto priemonės, kai transporto priemonė visiÅ¡kai sustoja, o nukentėjusysis bandė iÅ¡lipti dar transporto priemonei judant. PareiÅ¡kėjos įsitikinimu, nutarimo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja prieÅ¡ pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, yra klaidinga. Tai patvirtina ir keleivių V. D. bei Ž. Č. paaiÅ¡kinimai, iÅ¡ kurių matosi, kad pati kompanija nesuprato, ar nori baigti kelionę, ar jÄ pratęsti. PareiÅ¡kėjos manymu, taip pat ir policijos pareigÅ«nų V. S. ir K. S. tarnybiniuose praneÅ¡imuose teigiama, kad tai nukentėjusysis, neįsitikinęs, jog tai daryti saugu, atidarė važiuojančio taksi dureles ir pradėjo lipti iÅ¡ nesustojusio automobilio. Taip pat pareiÅ¡kėja nurodo, kad pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ , užbaigus marÅ¡rutÄ pavežėjas sustoja, programinėje įrangoje stabdo kelionės laikÄ ir atstumÄ , programa parodo kelionės kainÄ , o keleivis atsiskaito. Nukentėjusysis neatsiskaitė su pareiÅ¡kėja, tuo metu programinė įranga nebuvo stabdoma, pareiÅ¡kėja nebuvo užbaigusi kelionės, todėl nukentėjusysis neturėjo pažeisti KET 50 punkto. Dar daugiau, žmogaus iÅ¡lipimo iÅ¡ lengvosios transporto priemonės amplitudė ir transporto priemonės ratai neturi sankirtos taÅ¡kų, taigi net nukentėjusiajam lipant iÅ¡ judančios transporto priemonės yra pakankamai sudėtinga įkiÅ¡ti kojÄ po transporto priemonės ratu.

Per teismo posėdį pareiÅ¡kėja L. S. skundÄ palaikė. Nurodė, kad ji toje stotelėje sustojusi nebuvo, tik planavo sustoti, tačiau Ž. Č. sakė važiuoti toliau ir ji (pareiÅ¡kėja) tęsė kelionę, o V. Č. atidarė dureles ir bandė iÅ¡lipti. Keleiviai buvo smarkiai neblaivÅ«s ir negalėjo adekvačiai įvertinti aplinkybių.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius (toliau – ir Institucija) pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (b.l. 6), kuriuo prašė nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir skundo netenkinti. Aptarė byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad liudytojos ir nukentėjusysis teigė, kad pareiÅ¡kėja sustojo ir tuomet nukentėjusysis ėmė lipti iÅ¡ automobilio; kad pati L. S. paaiÅ¡kinime teigė, jog kadangi planavo sustoti, nusuko į autobusų stotelę, tačiau bylos nagrinėjimo metu ji nurodė, kad į autobusų stotelę sukti neplanavo, o keleivis bandė iÅ¡lipti važiuojant pirma eismo juosta, negalėjo paaiÅ¡kinti, kada keleivis atidarė dureles ir automobilis užvažiavo ant kojos. Atkreipė dėmesį, kad policijos pareigÅ«nas V. S. nebuvo įvykio vietoje, tarnybinį praneÅ¡imÄ surašė iÅ¡ pačios pareiÅ¡kėjos pateiktos informacijos. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ir patrulio M. M. tarnybiniame praneÅ¡ime suraÅ¡yti pačios pareiÅ¡kėjos pirminiai parodymai, jog ji sustojo tam, kad iÅ¡leistų keleivius, ir neįsitikinusi, kad niekas nepradėjo iÅ¡lipinėti, vėl pradėjo važiuoti.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, jo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylÄ , todėl byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Nukentėjusysis V. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka. Bevažiuojant suprato, kad navigacija rodo ne tÄ keliÄ , todėl jie (keleiviai) vairuotojai pasiÅ«lė parodyti keliÄ , galutinis kelionės taÅ¡kas buvo PaÅ¡ilaičiai. Jie rodė keliÄ kaip jie norėjo važiuoti, bet vairuotoja labiau pasikliovė navigacija. Vairuotoja nusprendė, kad jų daugiau nebeveÅ¡, kadangi jie per garsiai kalbėjo, jis buvo neblaivus. Automobilis buvo sustojęs, maždaug toje vietoje, kaip ir pavaizduota įvykio schemoje, bet iÅ¡ galo privažiavo autobusas ar troleibusas ir buvo puikiai girdėti signalas, ir tada automobilis pradėjo riedėti. Vairuotoja buvo pilnai sustojusi. Jis lipo tuomet iÅ¡ maÅ¡inos, kai iÅ¡girdo žodžius „lipkite, daugiau niekur nevažiuosiu“. Jis sėdėjo gale, deÅ¡inėje pusėje, ir po vairuotojos pareiÅ¡kimo, kad niekur nebevažiuosiu, pradėjo lipti, kadangi pirmas sėdėjo prie durelių. Tada jis pakiÅ¡o kojÄ po ratu ir automobilis pradėjo važiuoti, spėjo jÄ iÅ¡traukti. Viena koja jau buvo ant žemės. Kai automobilis pradėjo važiuoti, jis garsiai suriko ir tada automobilis sustojo. Koja iÅ¡slydo iÅ¡ Å¡lepetės, Å¡lepetė liko po ratu, automobilis ant jos stovėjo. Automobiliui nuriedėjus, iÅ¡traukė Å¡lepetę. Lūžio nebuvo, buvo čiurnos patempimas. Atidarė dureles prieÅ¡ užbaigiant kelionę pačios vairuotojos praÅ¡ymu, nes ji sakė, kad daugiau niekur nebevažiuos. Be to, jis pirmas lipo iÅ¡ automobilio ir jis neturėjo mokėti už kelionę, Å¡alia buvo jo žmona, kuri turėjo mokėti už kelionę ir niekur nebuvo iÅ¡lipusi.

Liudytoja policijos pareigÅ«nė K. S. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pamena įvykį. Pamena, kad į įvykį atvažiavo ne pirmi. Gavo praneÅ¡imÄ , kad žmogui pervažiavo kojÄ , jokių tikslių aplinkybių nežinojo. Ä®vykio vietoje buvo pavėžėja ir neblaivÅ«s keleiviai, vienam iÅ¡ keleivių buvo neva pervažiuota koja. Buvo taip pat atvažiavusi ir greitoji. Vairuotoja pasakojo, kad jie jau pakeliui konfliktavo, ir kaip pareigÅ«nai suprato, ji sustojo juos iÅ¡laipinti ir keleiviai tai lipo, tai nelipo iÅ¡ automobilio ir kažkaip gavosi, kad pervažiavo kojÄ . Nepamena, kÄ kiti įvykio dalyviai pasakojo, buvo visi agresyvÅ«s, rėkavo. Vairuotoja sakė, kad ji buvo pilnai sustojusi, o keleivis teigė, kad tik pradėjo jis lipti iÅ¡ automobilio ir jis pradėjo važiuoti. Tarnybinį praneÅ¡imÄ liudytoja rašė iÅ¡ OVS praneÅ¡imo. Nelabai tiksliai atsimena, su ja buvo kolega ir gal jam kažkiek pasisakė. Nes tiksliai, ar buvo pervažiuota koja, jie negalėjo nustatyti. Rodos, vairuotoja sakė, kad ji negalėjo suprasti ar keleivis lipa ar nelipa, jie ten konfliktavo ir sakė, kad berods buvo sustojusi, bet kažkaip ta koja turėjo bÅ«ti pervažiuota.

Liudytojas policijos pareigÅ«nas M. M. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad įvykį atsimena. Atvyko į iÅ¡kvietimÄ , pavėžėja pervažiavo keleivio kojÄ . Visi buvo labai piktai, agresyviai nusiteikę, matėsi, kad keleiviai buvo neblaivÅ«s ir kelionės metu keleiviai su vairuotoja susiginčijo, kadangi keleivius vežė ne trumpiausiu keliu. Pagal jų pačių pasakojimus, vieni keleiviai prašė sustoti, kiti sakė važiuoti toliau. Vairuotoja jau buvo sustojusi, pasukusi iÅ¡ Žalgirio g. į Kalvarijų g. ji Å¡alia stotelės sustojo, vienas keleivis jau buvo iÅ¡lipęs, o kažkas pasakė važiuoti, vairuotoja pradėjo važiuoti ir taip pervažiavo iÅ¡lipusio keleivio kojÄ . Neatsimena, kas ir kÄ pasakojo, tik atsimena bendrÄ visÄ situacijÄ . O ar jau buvo sustoję, ar iÅ¡ važiuojančio lipo, neatsimena. Tarnybinį praneÅ¡imÄ jis rašė vietoje, iÅ¡kart po įvykio ir rašė tÄ , kÄ sakė pavėžėja.

Liudytoja Ž. Č. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad įlipę į taksi jie paklausė vairuotojos, ar ji žino kaip važiuoti, atsakė, kad žino. Na ir ji pradėjo važinėti visaip, keleiviai jai sako į vienÄ pusę sukti, o ji suka į kitÄ . Vėliau sustojo ir pareiÅ¡kė, kad jie liptų iÅ¡ automobilio, o jie buvo su vaiku ir jis pradėjo verkti, tada ji kažkaip susiprato ir dėl vaiko tęsė kelionę. Taip kartojosi gal 10 kartų. Jie tarpusavyje kalbėjosi ir vairuotoja nuolatos taip pat kiÅ¡davosi į jų pokalbius. Kai privažiavo prie Žalgirio g. esančios stotelės ir vairuotoja vėl ne ten nusuko, liudytoja pasakė, kad lipame, kiek galima važinėti aplinkkeliais. Vyras pradėjo lipti ir vairuotoja jam užvažiavo ant kojos. Jis pradėjo Å¡aukti ir kadangi jam tÄ kojÄ prispaudė, jis klupo ant žemės. Tada atvažiavo policija bei greitoji. Vairuotoja net nesugebėjo paklausti, kaip čia viskas įvyko. Vairuotoja buvo sustojusi prie stotelės, jie pradėjo lipti ir ji tada pradėjo važiuoti. Vaikas verkė, gal jai autobusas ar troleibusas, buvęs už jos, sutrukdė ir ji dėl to pradėjo važiuoti. Už jų gal ir buvo kažkoks visuomeninis transportas, bet pati liudytoja nematė. Jis sėdėjo gale, už vairuotojos, Å¡alia V. D. ir nukentėjusysis, o tarp jų sėdėjo vaikas. Priekyje prie vairuotojos sėdėjo kitas asmuo, jų draugas. Vairuotoja buvo sustojusi daugiau negu vienÄ kartÄ , negali tikslių vietų įvardinti, kur stojo. PrieÅ¡ iÅ¡lipdami neatsiskaitė, nes neatvažiavo iki reikalingos vietos ir tikrai nebuvo tas galvoje, kuomet vyras papuolė po ratu.

Liudytoja V. D. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad įsėdus į taksi, vairuotoja pradėjo juos vežioti aplink, jie sakė važiuoti vienu keliu, bet ji važiavo pagal navigacijÄ ir sakė, kad jeigu nepatinka, tai liptų. Tai kartojosi kelis kartus. Jie tarpusavyje kalbėjosi, o vairuotoja kiÅ¡davosi į pokalbius, pati vairuotoja buvo konfliktiÅ¡ka. Vairuotoja kelionės metu buvo sustojusi sodų bendrijoje Å¡alia namų, tuomet iÅ¡važiavus iÅ¡ Naujos Vilnios plento, tuomet Olandų g., ir tuomet Žalgirio g. Paskutinį kartÄ vairuotoja vėl nusuko netinkamu keliu ir pasakė, kad liptų. Jie pradėjo lipti, ji pradėjo važiuoti ir užvažiavo ant kojos. Vairuotoja buvo sustojusi stotelėje. Liudytoja sėdėjo Å¡alia V. Č.. Jai sustojus jis pradėjo lipti ir tuomet automobilis pajudėjo. Toje paskutinėje stotelėje jie (keleiviai) jau sakė patys, kad iÅ¡lips, o vairuotoja pradėjo važiuoti. Vyko chaosas, bet vairuotoja tikrai buvo sustojusi. Negali pakomentuoti, kodėl iÅ¡lipo nesumokėję už kelionę, jie iÅ¡sigando tikrai tuo metu negalvojo, kad reikia sumokėti už kelionę.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ANK 423 straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ . Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt iki trijų Å¡imtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo Å¡eÅ¡ių Å¡imtų iki aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų.

PareiÅ¡kėjai L. S. suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta nuobauda konstatavus, jog ji pažeidė KET 9 punktÄ , kuris numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

PareiÅ¡kėja L. S. teigia, kad ji Kelių eismo taisyklių nepažeidė, nes nebuvo sustojusi, o tik ketino sustoti pačių keleivių reikalavimu. Tuo metu keleivis ir lipo iÅ¡ tebevažiuojančio automobilio, pats pažeisdamas KET 50 punkto reikalavimus. Tačiau Å¡iuos pareiÅ¡kėjos argumentus paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai bei teismo posėdžio metu duoti nuketėjusiojo ir liudytojų paaiÅ¡kinimai. PareiÅ¡kėjos teigimu, keleiviai buvo neblaivÅ«s ir nemandagÅ«s, negalėjo apsispręsti, kuriuo marÅ¡rutu važiuoti, jai nurodinėjo sustoti arba važiuoti ir taip jai trukdė, tuo metu keleiviai teigia, kad ji pati nežinojo kelio ir elgėsi nemandagiai, pati kelis kartus buvo sustojusi ir reikalavo iÅ¡lipti. Taigi, kaip galima suprasti iÅ¡ Å¡ių paaiÅ¡kinimų, kam pritaria ir pati L. S., kelionės metu tarp jos ir vežamų keleivių susidarė konfliktinė situacija dėl pasirenkamo marÅ¡ruto, vairuotoja netgi buvo sustojusi, pasak pareiÅ¡kėjos, vienÄ kartÄ Uosių gatvėje, o liudytojų teigimu – net ne vienÄ kartÄ . Tačiau aplinkybė, kas reikalavo sustoti ar važiuoti toliau, kilęs ginčas, netgi keleivių neblaivumas (nukentėjusiajam nustatytas 2,76 promilės neblaivumas, b.l. 13) nepaneigia aplinkybės, kad vairuotoja buvo sustojusi Kalvarijų – Žalgirio g. stotelėje.

Nukentėjusysis V. Č., liudytojos Ž. Č., V. D. nurodė, kad vairuotoja L. S. kelis kartus buvo sustojusi norėdama juos išlaipinti, taip ir važiuojant Žalgirio gatve ji nusuko į Kalvarijų gatvę, dėl ko jie vėl ėmė reikšti jai pretenzijas, tada vairuotoja sustojo autobusų stotelėje ir liepė lipti. V. Č. sėdėjo prie durų, todėl jis pirmas ir ėmė lipti, o jam belipant vairuotoja vėl ėmė važiuoti ir užvažiavo jam ant kojos. Jam sušukus, vairuotoja sustojo.

Nors tiek nukentėjusysis, tiek su juo kartu važiavusios keleivės galimai suinteresuoti laikytis savo paaiÅ¡kinimuose nurodytų aplinkybių, tačiau jų paaiÅ¡kinimus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Pirmiausiai pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjos L. S. skunde teisingai argumentuojama, jog asmeniui lipant iÅ¡ judančios transporto priemonės yra pakankamai sudėtinga įkiÅ¡ti kojÄ po transporto priemonės ratu. Tačiau, teismo įsitikinimu, yra nesudėtinga įkiÅ¡ti kojÄ po stovinčios transporto priemonės ratu, todėl minėtas skundo argumentas ne paneigia, o prieÅ¡ingai – patvirtina, jog V.

Č. lipo iš transporto priemonės jai stovint. Antra, byloje niekaip nesuinteresuoti asmenys – policijos pareigūnai K. S. ir M. M. patvirtino tarnybinius pranešimus surašę iš pačios vairuotojos žodžių, o ne tiesiogiai matę įvykio aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šių liudytojų tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 9-10), kaip ir įvykio vietoje nebuvusio V. S. tarnybiniame pranešime (b.l.

11) įvykio aplinkybės iÅ¡dėstytos ir vadovaujantis iÅ¡ operatyvinės veiklos skyriaus (OVS) gauta informacija, kuriÄ pati pareiÅ¡kėja L. S. nurodė skambindama Bendrajam pagalbos centrui, t.y. kad iÅ¡ važiuojančio taksi automobilio pradėjo lipti klientas (b.l. 12). Be to liudytojas M. M. savo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė ne tik Å¡iÄ iÅ¡ OVS gautÄ informacijÄ , bet aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė ir pačios vairuotojos L. S. vietoje duotÄ paaiÅ¡kinimÄ , t. y. jog ji paaiÅ¡kino, kad vežė klientus iÅ¡ N. Vilnios į Gabijos g., kilus konfliktui su klientais Kalvarijų g. ir Žalgirio g. sankryžoje ji užsukusi į Kalvarijų g.

Baltupių kryptimi stotelėje sustabdė automobilį, kad keleiviai iÅ¡liptų, tačiau tuo momentu kažkas iÅ¡ klientų prašė važiuoti toliau, todėl vairuotoja pajudėjo iÅ¡ sustojimo vietos, nepastebėjusi, kad vienas žmogus atidarė keleivio pusės galines duris ir pradėjo lipti iÅ¡ automobilio (b.l. 10). Taigi, pati pareiÅ¡kėja vietoje nurodė policijos pareigÅ«nui pakankamai daug įvykio aplinkybių, tiek apie konfliktÄ , tiek apie sustojimÄ stotelėje, reikalavimÄ važiuoti toliau, pajudėjimÄ iÅ¡ vietos bei tai, kad ji pajudėjo nepastebėjusi, jog keleivis atidarė galines dureles ir lipa iÅ¡ automobilio.

Teismo posėdžio metu abu policijos pareigÅ«nai taipogi patvirtino, jog, kiek atsimena, vairuotoja sakė, kad buvo sustojusi. Pagrindo manyti, kad policijos pareigÅ«nai yra suinteresuoti duoti nepalankius pareiÅ¡kėjai parodymus, nenustatyta. IÅ¡ eismo įvykio vietos plano taipogi akivaizdžiai matyti, jog L. S. automobilis pažymėtas ties stotele (b.l. 13-14), teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja patvirtino, kad ji stebėjo automobilių judėjimÄ iÅ¡ kairės; t. y., kÄ patvirtina ir vietos nuotrauka (b.l. 32), siekiant tęsti marÅ¡rutÄ pareiÅ¡kėjai nebuvo bÅ«tinybės įsukti į minėtÄ stotelę, kaip tik su tikslu sustoti.

Pažymėtina ir tai, jog aplinkybė, kad keleiviai neatsiskaitė, priežastiniu ryÅ¡iu nesusijusi su automobilio sustojimu ir savaime neįrodo, jog automobilis negalėjo sustoti ir nebuvo sustojęs, todėl pareiÅ¡kėjos akcentuojama nusistovėjusi atsiskaitymo už pavėžėjimÄ tvarka įrodomosios reikÅ¡mės neturi.

Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu L. S. veiksmai buvo įvertinti tinkamai ir, atsižvelgus į specialisto paaiÅ¡kinimÄ dėl sveikatos sutrikdymo masto (b.l. 24), teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, administracinė nuobauda paskirta laikantis ANK 34 straipsnyje numatytų taisyklių, o skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti skundo argumentais pagrindo nėra.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

pareiškėjos L. S. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2018 m. rugsėjo 11 d. nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-23984-2018 palikti nepakeistÄ .

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali bÅ«ti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ilona Mateikienė