fa04791a-b044-40c0-8d9c-56e7b5017ab3 · Vilniaus apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. 2A-1942-392/2013 (Teisminio proceso Nr. 2-03-3-03852-2012-1)                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 16.1.; 16.5.1.;  121.14.; 121.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2013 m. balandžio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ir pranešėjo Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Rusko“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Rusko“ ieÅ¡kinį atsakovui P. P. dėl žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,  n u s t a t ė: IeÅ¡kovas UAB „Rusko“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo P. P. 17 835 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas yra BÄ® UAB „Baltijos Rusko“ teisių ir pareigų perėmėjas. AtsakovÄ ir UAB „Baltijos Rusko“ siejant darbo santykiams, taip pat galiojant atsakovo kaip darbuotojo (vairuotojo) visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarčiai, iÅ¡ atsakovo vairuoto automobilio pervežimo metu buvo pavogtas krovinys.

Perveždamas jam patikėtÄ krovinį, atsakovas naktį iÅ¡ 2009-09-21 į 2009-09-22 sustojo poilsiui „Neste“ degalinėje Latvijoje. Atsakovui atvykus į Vilnių, pastebėta, kad automobilio palapinė prapjauta, krovinys pavogtas. IeÅ¡kovas kaip vežėjas atlygino dėl krovinio praradimo užsakovo patirtÄ Å¾alÄ . Atsakovas raÅ¡tiÅ¡kai pažadėjo ieÅ¡kovui atlyginti patirtÄ Å¾alÄ , tačiau to nepadarė. Nuo 2009-11-07 atsakovas ieÅ¡kovo bendrovėje nebedirba. IeÅ¡kovo teigimu, egzistuoja visos sÄ lygos atsakovui taikyti civilinę atsakomybę, nes jis naktį, kai krovinys buvo pavogtas, stovėjo nesaugomoje aikÅ¡telėje, ryte automobilio ir krovinio neapžiÅ«rėjo.

Pažeidėjas ir nukentėjusioji Å¡alis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, bei žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (Darbo kodekso 246 str.). Atsakovas P. P. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas neįrodė jo neteisėtų veiksmų. Atsakovas nurodė, kad automobilis naktį stovėjo Å¡alia gerai apÅ¡viestos ir vaizdo kameromis stebimos degalinės, kurioje kelionių metu ne kartÄ buvo ilsimasi, todėl nėra pagrindo atsakovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus.

Be to, atsakovas nedalyvavo, atliekant krovinio inventorizacijÄ , todėl trÅ«kumų nustatymas atsakovui negali sukelti teisinių padarinių. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Atkreipė dėmesį į tai, kad darbo teisiniuose santykiuose darbuotojo neteisėta veika suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Darbo teisinių santykių atveju darbuotojo kaltė nepreziumuojama, ji turi bÅ«ti įrodoma.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad įsiteisėjusiame Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010-09-29 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-6251-643/2010, nustatytos aplinkybės dėl vežėjo (Å¡ios bylos ieÅ¡kovo) atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų ir kaltės – už prarastÄ krovinį Å¡ioje byloje atsakovui besÄ lygiÅ¡kai negali bÅ«ti taikomos. IeÅ¡kovas turi procesinę pareigÄ jas įrodyti. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6251-643/2010 pateikti BÄ® UAB „Baltijos Rusko“ atstovų argumentai, juos kompleksiÅ¡kai vertinant Å¡ioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste (kad darbdavys jokiu lokaliniu aktu nebuvo nustatęs reikalavimų vietoms - aikÅ¡telėms, kuriose vairuotojams leidžiama kelionių metu sustoti poilsiui), teikia pagrindÄ manyti, kad ieÅ¡kovas kaip darbdavys nebuvo nustatęs draudimo atsakovui kaip vairuotojui sustoti poilsiui tokio pobÅ«džio degalinėse ar netgi toje konkrečioje degalinėje, kurioje, Å¡ios bylos Å¡alių vertinimu, buvo pavogtas krovinys.

Iki įvykusios vagystės ieškovas nedraudė vairuotojams (ar konkrečiai P. P.) sustoti toje degalinėje ir nebuvo nustatęs reikalavimų stovėjimui pasirinkti kitokio pobūdžio (daugiau apsaugotas) aikšteles. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas (darbdavys) nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas kaip vairuotojas buvo supažindintas su jam keliamais reikalavimais, susijusiais su krovinių pervežimo saugumu, kad darbdavys (ieškovas) iš viso buvo nustatęs/patvirtinęs kokius nors reikalavimus, kurių turėjo laikytis vairuotojai krovinių pervežimo metu, taip pat, kad vairuotojams buvo nustatyta ir išaiškinta pareiga sustoti poilsiui tik „specialiose“ ar „saugomose“ aikštelėse ir pagal kokius konkrečius kriterijus turėjo būti sprendžiama, jog tam tikra aikštelė priskirtina „specialių/saugomų“ kategorijai.

Teismas sprendė, kad Å¡iuo aspektu nepakanka darbdavio atstovų teiginių, jog vairuotojams esÄ Å¾odžiu iÅ¡aiÅ¡kinama, kad stovėti galima tik specialiose aikÅ¡telėse, kurios turi bÅ«ti saugomos; taip pat nepakanka darbdavio (ieÅ¡kovo) apeliavimo į kelionės metu vairuotojų turimo krovinio draudimo liudijimo turinį, kuriame atskleidžiama kas yra saugoma aikÅ¡telė. Konstatavo, kad darbuotojo pareigų (net jeigu tokios ir buvo įtvirtintos ieÅ¡kovo (darbdavio) lokaliniame akte) nevykdymas ar netinkamas vykdymas dėl jų nežinojimo negali sukelti darbo teisinės atsakomybės, įskaitant ir materialiÄ jÄ atsakomybę.

Taigi ieÅ¡kovas kaip darbdavys neįrodė, kad atsakovo (darbuotojo) veiksmai turėtų bÅ«ti vertinami kaip neteisėta veika DK 246 str. 2 p. prasme, bei atsakovo kaltės, taip pat priežastinio ryÅ¡io. Be to, toks darbdavio nerÅ«pestingumas, kai nepakankamai reglamentuojami darbuotojų (vairuotojų) veiksmai, Å¡iems pasirenkant vietÄ - aikÅ¡telę stovėjimui, taip pat kai byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas buvo tinkamai supažindintas su stovėjimo aikÅ¡telėms keliamais saugumo reikalavimais, teismo vertinimu, reiÅ¡kia ir ieÅ¡kovo (darbdavio), kaip nukentėjusiojo, kaltę DK 247 str. prasme.

IeÅ¡kovas UAB „Rusko“ apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad teismo iÅ¡vada, jog darbuotojo materialinė atsakomybė galėjo atsirasti tik esant papildomiems lokaliniams aktams, nustatantiems papildomus reikalavimus vairuotojui, prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2012 leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog darbo sutarties ir visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties buvimas teismų praktikoje laikomas pakankamu pagrindu darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog tai, kad krovinys prarastas, atsakovas pastebėjo tik atvykęs į Vilnių. Atsakovas neįvykdė Materialinės atsakomybės sutarties 2.2 p., 2.5 p. numatytų pareigų tausoti jam perduotas vertybes, imtis visų įmanomų priemonių, užkertančių keliÄ Å¾alai atsirasti, bei nedelsiant praneÅ¡ti įmonei apie visas aplinkybes, dėl kurių gali kilti grėsmė jam patikėtų vertybių saugumui. Atsakovo elgesys vertintinas kaip neatsakingas, nes, pasirinkęs nesaugiÄ poilsio vietÄ , sudarė sÄ lygas vagystei bei prieÅ¡ tęsdamas kelionę po poilsio neapžiÅ«rėjo jam patikėto krovinio ir nepastebėjo, kad krovinys pavogtas.

Apeliantas pažymėjo, kad teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-6251-643/2010 tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog vairuotojas P. P. buvo neatidus ir nepakankamai rÅ«pestingas. Atsakovas to paneigti net nebandė. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas nepagrįstai atleido atsakovÄ nuo įrodinėjimo pareigos ir tokiu bÅ«du pažeidė Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principÄ , numatytÄ CPK 17 str. Teismas, nagrinėjamoje byloje remdamasis iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-6251-643/2010 ieÅ¡kovo pateiktais argumentais, kurie dviejų instancijų teismų buvo atmesti, pažeidė įrodymų leistinumo ir sÄ sajumo principus.

Å iuo atveju įrodinėjama ne ieÅ¡kovo, o atsakovo kaltė. Teismas nukrypo nuo įrodinėjimo dalyko. Atsakovo P. P. kaltė pasireiÅ¡kė neatsargumu, neteisėta veika – aplaidžiu ir nerÅ«pestingu darbo pareigų vykdymu. Å ios sÄ lygos, taip pat ir priežastinis ryÅ¡ys yra tokie akivaizdÅ«s, kad teismas negalėjo jų nepastebėti. Be to, atsakovas jų nenuginčijo. Teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovo (darbdavio) kaltės dėl krovinio praradimo yra perteklinė, nes tai nebuvo Å¡ios bylos įrodinėjimo dalykas.

Be to, toks darbdavio kaltės konstatavimas prieÅ¡tarauja aukščiau nurodytai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Atsakovas P. P. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2012, kuria ieÅ¡kovas remiasi, yra visai kitokios aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje atsakovas automobilį buvo pastatęs gatvėje be apÅ¡vietimo, kur nebuvo vaizdo stebėjimo kamerų ir kitokios apsaugos.

Nagrinėjamu atveju atsakovas poilsiui pasirinko apÅ¡viestÄ degalinės aikÅ¡telę, kurioje vyksta nuolatinis judėjimas ir kuri yra stebima vaizdo kameromis. Be to, darbdaviui (ieÅ¡kovui) buvo žinoma, kad darbuotojas (atsakovas) anksčiau ne kartÄ buvo sustojęs Å¡ioje aikÅ¡telėje, ir tam neprieÅ¡taravo. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas skirtingose bylose dėsto sau naudingÄ ir skirtingÄ pozicijÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovo pozicijų matyti, kad jis žinojo, jog P. P. kelionių metu ilsėdavosi degalinės aikÅ¡telėje, kurioje buvo įvykdyta vagystė, ir tam pritarė, nes atsakovui nedraudė ir nė karto nenurodė poilsiui pasirinkti kitÄ vietÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė visų bÅ«tinų sÄ lygų atsakovo materialiajai atsakomybei kilti. Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad BÄ® „Baltijos Rusko“ ir P. P. 2008-12-22 sudarė darbo sutartį, kuria pastarasis buvo įdarbintas vairuotoju (b. l. 6). TÄ pačiÄ dienÄ tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡yta ir visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis (b. l. 7). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad krovinio pervežimo metu atsakovo vairuotas automobilis naktį iÅ¡ 2009-09-21 į 2009-09-22 buvo apvogtas. Atsakovas 2009-09-22 paaiÅ¡kinime nurodė, kad vagystė įvyko Latvijos teritorijoje, degalinėje „Neste“.

Atsakovo manymu, vagystė įvykdyta maždaug 1:00 val. - 2:00 val. nakties. Policijos atsakovas nekvietė, nes supjaustytÄ palapinę pastebėjo grįžęs į Vilnių. Vairuotojas P. P. toje degalinėje sustojo, nes ji apÅ¡viesta, yra kameros, ir niekada anksčiau tokių incidentų nebuvo (b. l. 10). 2009-09-24 Å¡alys pasirašė AktÄ Nr. 9-9-24, kuriame nurodyta, kad atsakovas privalo atlyginti dėl krovinio vagystės patirtus nuostolius (b. l. 9). Su nagrinėjama byla yra susijusi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-6251-643/2010 pagal ieÅ¡kovo UAB „Pretendentas“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Baltijos Rusko“ dėl Å¡ioje byloje aptariamos vagystės metu patirtų nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“, kurioje teismas ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė ieÅ¡kovui UAB „Pretendentas“ iÅ¡ atsakovo UAB „Baltijos Rusko“ 11 091,17 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas ir 333 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (b. l. 11-17). 2010-03-31 Tarpusavio skolų suderinimo aktu BÄ® UAB „Baltijos Rusko“ užskaitė UAB „Pretendentas“ 4 538,66 Lt skolÄ (b. l. 26, 27). 2011-08-29 ieÅ¡kovas sumokėjo UAB „Pretendentas“ 10 728,17 Lt skolos, 333 Lt žyminio mokesčio, 1 320 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, 793,33 Lt palÅ«kanų; iÅ¡ viso 13 174,5 Lt (b. l. 25).

Byloje keliamas ieÅ¡kovo darbuotojo, vairuotojo, materialinės atsakomybės klausimas dėl transportavimo metu prarasto krovinio, kuris buvo pavogtas vairuotojui sustojus pailsėti. Materialinė atsakomybė – turtinės atsakomybės rÅ«Å¡is, numatyta darbo teisėje. Jau buvo nurodyta, kad Å¡i atsakomybė suprantama kaip pareiga atlyginti žalÄ , kuri padaroma vieno darbo santykio subjekto kitam neatlikus arba netinkamai atlikus darbo pareigas (DK 245 straipsnis). Darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius.

Materialinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos visos DK 246 straipsnyje nustatytos sÄ lygos:

1) reali žala;

2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu);

3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys;

4) pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjÄ ir nukentėjusiÄ Å¡alį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai;

6) žalos atsiradimas susijęs su darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012). Materialinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos visos DK 246 straipsnyje nustatytos sÄ lygos. Byloje ieÅ¡kovas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas buvo supažindintas su poilsiui stovėti tinkamomis (saugiomis) vietomis ar tokių vietų pasirinkimo kriterijais. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad materialinės atsakomybės darbo teisės prasme atvejais žalÄ padariusio asmens (darbuotojo) kaltė nepreziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CPK 178 str., darbuotojo kaltė ir neteisėta veika - darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas arba netinkamas vykdymas – turi bÅ«ti įrodyti. Apeliantas laikosi pozicijos, jog tam, kad darbuotojui, atsakovui P. P., kiltų materialinė atsakomybė, pakanka darbo ir visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarčių, 2009-09-24 akto, kuriame atsakovas pasižadėjęs atlyginti žalÄ , bei draudimo liudijimo, kuriame apibrėžta saugomos aikÅ¡telės sÄ voka, ir remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2012.

Å ioje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, kad lokalių bendro pobÅ«džio aktų pas darbdavį nebuvimas nėra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su padaryta žala bei negali bÅ«ti traktuojamas kaip netinkamas darbdavio pareigų atlikimas arba netinkamas prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti sÄ lygas, kad žala neatsirastų, vykdymas. Todėl atsižvelgdamas į teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, iÅ¡vadÄ , jog nesiimdamas tinkamų krovinio apsaugos priemonių nakties metu sustojus nesaugomoje ir neaptvertoje aikÅ¡telėje atsakovas yra kaltas dėl padarytos žalos ir kad yra visos materialinės atsakomybės sÄ lygos, pripažino pagrįsta ir teisėta.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡i kasacinio teismo nutartis nagrinėjamu atveju netaikytina, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės (ratio decidendi), kurios yra esminės, sprendžiant dėl sÄ lygų materialinei atsakomybei taikyti egzistavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-384/2012 nustatyta, kad  atsakovas nakties metu su kroviniu stovėjo nesaugomoje aikÅ¡telėje, Å¡alia krovinio gavėjo teritorijos netoli sargo namelio, kai dalis krovinio buvo pavogta ir toks atsakovo elgesys nebuvo darbdavio toleruojamas.

Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas stovėjo apšviestoje, vaizdo kameromis stebimoje degalinės aikštelėje. Be to, atsakovas P. P. ir anksčiau ilsėdavosi toje aikštelėje. Byloje nustatyta, kad ieškovas žinojo apie tai, jog ieškovo vairuotojai sustodavo minėtoje aikštelėje, ir svarbiausia, su tuo sutiko bei tam neprieštaravo. Įrodinėdamas atsakovo kaltę dėl krovinio praradimo, apeliantas pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. 2-6251-643/2010 tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog vairuotojas P. P. buvo neatidus ir nepakankamai rūpestingas.

Teisėjų kolegija sutinka, kad Å¡i aplinkybė civilinėje byloje Nr. 2-6251-643/2010 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-29 sprendime ir Vilniaus apygardos teismo 2011-08-09 nutartyje buvo konstatuota. Tačiau Å¡iuo atveju teismas, atsižvelgdamas tiek į nagrinėjamoje byloje, tiek į byloje Nr. 2-6251-643/2010 nustatytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad žalai atsirasti sÄ lygas sudarė darbdavio (ieÅ¡kovo) nerÅ«pestingumas, kai nepakankamai reglamentuojami darbuotojų (vairuotojų) elgesys, jiems pasirenkant vietÄ â€“ aikÅ¡telę stovėjimui, taip pat kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas buvo tinkamai supažindintas su stovėjimo aikÅ¡telėms keliamais saugumo reikalavimais.

Taigi civilinėje byloje Nr. 2-6251-643/2010 konstatuota aplinkybė, jog vairuotojas P. P. buvo neatidus ir nepakankamai rūpestingas, savaime nelaikytina pakankama aplinkybe vairuotojo materialinei atsakomybei kilti. Be to ši aplinkybė neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje, nes atsakovas P. P. civilinėje byloje Nr. 2-6251-643/2012 nebuvo dalyvaujančiu asmeniu. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad dėl tų pačių vairuotojo P. P. veiksmų vertinimo ieškovas byloje Nr. 2-6251-643/2010 laikėsi priešingos pozicijos nei šioje byloje.

Minėtoje byloje UAB „Rusko“ pateiktame apeliaciniame skunde nurodė, kad ji ėmėsi visų protingų atsargumo priemonių galimai vagystei iÅ¡vengti – pasirinko apÅ¡viestÄ aikÅ¡telę, kurioje nuolat vyksta judėjimas, yra baras, vagysčių joje anksčiau nepasitaikė, aikÅ¡telė stebima vaizdo kameromis, bei vairuotojas ilsėjosi automobilyje (c. b. Nr. 2-6251-643/2010 l. 98). Vadinasi ieÅ¡kovas vairuotojo (atsakovo) veiksmus laikė pagrįstais, protingais bei toleruotinais. Tačiau Å¡ioje byloje, prieÅ¡ingai, laikosi pozicijos, kad jos vairuotojas P. P., sustojęs poilsiui aikÅ¡telėje, kurioje buvo pavogtas krovinys, elgėsi aplaidžiai ir nerÅ«pestingai, nes pasirinko nesaugiÄ poilsio vietÄ ir tokiu bÅ«du sudarė sÄ lygas vagystei (b. l. 99).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios UAB „Rusko“ prieÅ¡taringos pozicijos, interpretuojant buvusio darbuotojo veiksmus, susijusius su aikÅ¡telės poilsiui pasirinkimu, patvirtina apelianto nesÄ Å¾iningumÄ . Todėl niekaip negalima pritarti ieÅ¡kovo pozicijai, kad dėl įvykusios vagystės yra kaltas atsakovas P. P. ir kad jis atliko bet kokius neteisėtus veiksmus sÄ lygojančius žalos atsiradimÄ . Kiti apeliacinio skundo argumentai neįtakojo skundžiamo sprendimo pagrįstumo, todėl laikytini teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ ar jo dalį, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir kartu su Å¡iuo atsiliepimu pateikė pinigų priėmimo kvitus 2500 litų sumai (b. l. 113, 114). Netenkinus apeliacinio skundo, Å¡aliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Tačiau atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir atliktų veiksmų sudėtingumÄ priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažintina iki 1000 litų. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., n u t a r ė : IeÅ¡kovo UAB „Rusko“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ UAB „Rusko“ į.k. (duomenys neskelbtini)   1000 litų bylinėjimosi iÅ¡laidų P. P. a.k. (duomenys neskelbtini) Kolegijos pirmininkas                                                          Virginijus Kairevičius                                               Kolegijos teisėjai                                                                    Jadvyga Mardosevič                                                Vilija Mikuckienė      Â