fa044ee5-7205-4971-8b5c-a5dcf83d6a0d · Marijampolės apylinkės teismas

?Baud? Baudžiamoji byla Nr. 1-337-416/2018 Proceso Nr. 1-01-1-65705-2017-6 Procesinio dokumento kategorijos: 1.1.7.2.3.;1.2.4.6.1. MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 24 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B., J. P., dalyvaujant prokurorėms E. P. ir V. S., kaltinamųjų gynėjui V. P., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. J., jos atstovei advokatei V. K., nukentėjusiajai G.

G., kaltinamosioms K. B. ir D. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1991-12-28 Marijmapolėje, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, registruota darbo biržoje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį. D. V., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1996-12-22 Å alčininkų raj., Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti(duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas. n u s t a t ė: K. B. muÅ¡dama sukėlė žmogui fizinį skausmÄ : 2017 m. gruodžio 17 d. apie 13.30 val. Draugystės gatvėje, Marijampolėje, tyčia sudavė vienÄ kartÄ delnu G. G. į veido sritį, dėl ko nukentėjusioji G. G. jautė fizinį skausmÄ . D. V. muÅ¡dama sukėlė žmogui fizinį skausmÄ : 2017 m. gruodžio 17 d. apie 13.30 val. Draugystės gatvėje, Marijampolėje, tyčia sudavė vienÄ kartÄ delnu J. J. į veido sritį, dėl ko nukentėjusioji J. J. jautė fizinį skausmÄ .

K. B. kalta neprisipažino. PaaiÅ¡kino, kad jau keli metai yra nukentėjusiosios G. G. klientė. G. G. dirba kirpykloje (duomenys neskelbtini), ir atlieka grožio procedÅ«ras. Gal prieÅ¡ mėnesį laiko buvo tarusis su ja dėl grožio paslaugų. 2017-12-17 jai paskambino pusseserė D. V., kuri pasakė, kad 2017-12-17 13 val. eina tvarkytis blakstienų į tÄ patį grožio salonÄ pas G. G.. Tada paskambino G. G. ir pasiteiravo, ar Å¡i priims ir jÄ . G. G. atsakė, kad neužsiraÅ¡iusios iÅ¡ anksto jos nepriims bei pradėjo telefonu įžeidinėti vartodama necenzÅ«rinius žodžius.

Tada kartu su D. V. nuvažiavo į kirpyklÄ . Jos durys buvo užrakintos. Pabeldus prie durų priėjo G. G. ir iÅ¡ vidaus joms parodė, jog neturi laiko ir nuo durų nuėjo. Suprato, kad jų nepriims. Tada jos abi stovėjo prie kirpyklos iÅ¡ iÅ¡orės ir laukė. Po kažkiek laiko G. G. išėjo iÅ¡ kirpyklos su antra nukentėjusiÄ ja ir įsėdo į netoliese buvusį sidabrinės spalvos automobilį ir nuvažiavo į aikÅ¡telę, esančiÄ kitoje pusėje nei kirpyklos pagrindinis įėjimas.

Tada su D. V. atėjo į aikÅ¡telę ir priėjo prie automobilio, kuriame buvo nukentėjusiosios. Atidarė duris ir pradėjo klausti G. G., kodėl Å¡i taip nedraugiÅ¡kai elgiasi, prašė, kad ji eitų ir sutvarkytų joms blakstienas. Tada G. G. iÅ¡sitraukė knygÄ ir rodė, jog jos neužsiraÅ¡iusios iÅ¡ anksto. Tada pradėjo ant jų Å¡aukti moteris, sėdėjusi už automobilio vairo. Ji ne tiki Å¡aukė, bet ir įžeidinėjo. Tada ji prisilenkė prie rėkiančios moters ir pasakė, jog Å¡i apsiramintų.

Tada į maÅ¡inos vidų Å¡iek tiek palinko D. V. bei pasilenkusi ranka užčiaupė veidÄ už vairo sėdėjusiajai moteriai. Tada pradėjo Å¡aukti ir G. G.. Ji susinervino ir bandė jai taip pat ranka užčiaupti lÅ«pas. G. G. pasimuistė ir netyčia gavosi, kad ji ranka nestipriai prisilietė prie G. G. lÅ«pų. Viskas gavosi netyčia. Jos muÅ¡ti nenorėjo, o norėjo tik užčiaupti, bet gavosi, kad prisilietė. Konfliktas tuo ir baigėsi, kiek paėjus jas pasitiko policija ir pristatė į komisariatÄ .

Su nukentėjusiÄ ja bandė taikytis, tačiau pastaroji nesutiko. Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta, nes J. J. nieko nepadarė. D. V. kalta neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad pažįsta nukentėjusiÄ jÄ G. G.. Žino, kad ji teikia grožio paslaugas ir jomis pas jÄ naudojosi. Ji dirba kirpykloje (duomenys neskelbtini), esasnčioje (duomenys neskelbtini). Su giminaite K. B. turėjo pas jÄ apsilankyti 2017-12-17. Tada K. B. skambino G. G.. Å i pasakė, kad paslaugai nepriims, nes ji nėra iÅ¡ anksto užsirÅ¡iusi.

Telefonu G. G. vartojo necenzÅ«rinius žodžius ir jas įžeidinėjo. Tada nuvyko prie kirpyklos. Jos durys buvo užrakintos. Viduje buvo G. G.. Joms pabeldus, ji iÅ¡ vidaus priėjo prie durų ir jÅ« neatrakinusi pasakė, kad jų nepriims. Tada abi kartu laukė prie kirpyklos durų. Laukdamos telefonu ieÅ¡kojo, kas iÅ¡ pažįstamų, teikiančių tokias pat paslaugas, galėtų jas priimti, tačiau nieko nerado. Praėjus kiek laiko G. G. su kliente iÅ¡ kirpyklos išėjo ir įsėdę į sidabrinės spalvos automobilį nuvažiavo į už kirpyklos esančiÄ aikÅ¡telę.

Ta klientė tai antroji nukentėjusioji J. J.. Tai pamačiusi, kartu su K. B. nuėjo prie aikštelėje sustojusio automobilio, atidarė dureles ir klausė G. G., kodėl ji jų nepriima ir nepagarbiai su jomis elgiasi. Ši sakė, kad jos nebuvo paslaugai iš anksto užsirašiusios. Tuo metu už vairo sėdėjusi J. J., nors su ja niekas nesikalbėjo, pradėjo jas abi įžeidinėti, tyčiotis, vadinti čigonėmis. Ji dėl to labai susinervino, pasilenkė į automobilio vidų ir ranka bandė užimti J.

J. burnÄ , kad Å¡i užtiltų. Jos nemušė, tik Å¡velniai ranka prisilietė pri J. J. lÅ«pų. Dėl to jaučiasi kalta, bet neprisipažįsta, kad jÄ bÅ«tų tyčia muÅ¡usi į veidÄ . Tada atsirado policija ir jas nuvežė į komisariatÄ . Civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta, nes tyčia nukentėjusiosios nemušė. Nukentėjusioji G. G. paaiÅ¡kino, kad dirba kirpykloje „Irmina“, esančioje Sporto g. 2, Marijampolėje. Teikia ne tik kirpėjos, bet ir kitas grožio paslaugas. 2017-12-17 buvo sekmadienis.

Paprastai sekmadieniais ji nedirba. Tačiau 2017-12-17 buvo susitarusi su nuolatine kliente J. J. ir priėmė jÄ sekmadienį. TÄ pačiÄ dienÄ apie 11 val. jau dirbant su kliente, paskambino taip pat klientė salėje esanti kaltinamoji K. B.. Ji pasakė, jog dar prieÅ¡ mėnesį Å¡iai dienai yra pas jÄ užsiraÅ¡iusi grožio procedÅ«roms ir reikalavo jÄ priimti. Jai paaiÅ¡kino, kad užsiraÅ¡yti Å¡iandienai ji negalėjo, nes sekmadieniais ji paprastai nedirbanti ir klientų nepriiminėja. Be to, jau turi klientę ir nepakaks laiko.

Su ja atsisveikino ir toliau dirbo. K. B. skambino daugybę kartų, keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais ir reikalavo priimti. Po kurio laiko pasigirdo beldimas į duris. Ji durų neatidarė. Matė, jo už durų yra K. B. bei su ja atvykusi taip pat buvusi klientė D. V., dar vadinama Z.. Neatidariusi durų iÅ¡ kirpyklos vidaus pasakė, jog jų tikrai nepriims. Abi atvykusios buvo labai piktos ir atrodė agresyviai. Baigusi darbÄ su kliente J. J., pastarosios paprašė palydėti iki automobilio, nes bijojo kaltinamųjų.

Išėję iÅ¡ kirpyklos, jos įsėdo į J. J. automobilį ir nuvažiavo prie jos automobilio, buvusio aikÅ¡telėje kitapus kirpyklos. Prie jos automobilio, buvusio aikÅ¡telėje, jau stovėjo ir jos laukė abi kaltinamosios. Jos iÅ¡kart priėjo prie J. J. automobilio, atidarė dureles ir pradėjo Å¡aukti, reikalauti eiti į kirpyklÄ ir joms taip pat sutvarkyti blakstienas. Ji atsisakė patenkinti kaltinamųjų reikalavimus. Jų neįžeidinėjo, bet pasakė, kad paslaugos nesuteiks. Tada J.

J. pareikalavo pasitraukti nuo jos automobilio ir uždaryti jo dureles. Tada D. V. pasilenkė, įlindo į automobilį ir rankos delnu sudavė J. J. į veidÄ . Pagrasinus, kad iÅ¡kvies policijÄ , K. B. trenkė ranka ir jai į veidÄ . Tada abi kaltinamosios uždarė automobilio dureles ir staigiai pasiÅ¡alino ir į lindo į vienÄ iÅ¡ gretimai buvusio namo laiptinių. Toks kaltinamųjų elgesys jas abi su J. J. Å¡okiravo. Ant J. J. veido matėsi paraudimas nuo rankos delnu suduoto smÅ«gio. Ji taip pat jautė skausmÄ veido srityje nuo jai suduoto smÅ«gio rankos delnu.

Abi kaltinamosios jas tikrai rankomis mušė, suduodamos delnu smÅ«gį ir apie kokį nors bandymÄ Å¡velniai užčiaupti joms burnas negali bÅ«ti nė kalbos. IÅ¡kart iÅ¡sikvietė policijÄ . PareigÅ«nai atvyko vos po kelių minučių. Jiems parodė, kur nuėjo ir pasislėpė kaltinamosios. PareigÅ«nai jas sulaikė. Praėjus kelioms dienoms, K. B. jai skambino ir prašė atsiimti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ policijos. Kadangi laiku nepadavė civilinio ieÅ¡kinio, Å¡iame procese turtinių pretenzijų jÄ muÅ¡usiai kaltinamajai nereiÅ¡kia.

Mano, kad kaltinamoji padarė nusikaltimÄ , jÄ mušė ir sukėlė skausmÄ , todėl turi bÅ«ti nubausta. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė J. J. paaiÅ¡kino, kad 2017-12-17 apie 11 val.buvo susitarusi su G. G. ir buvo jos priimta kirpykloje (duomenys neskelbtini). Girdėjo kaip G. G. įkyriai skambinėjo klientė, reikalaudama ir jÄ priimti. Kadangi kirpyklos durys buvo iÅ¡ vidaus uždarytos, po kurio laiko į jas pradėjo kažkas belstis. PaaiÅ¡kėjo, kad ten buvo atėję abi kaltinamosios.

G. G., neatrakindama durų, iÅ¡ patalpų vidaus pasakė, jog neturi laiko ir jų nepriims. Pabaigusi atlikti jai procedÅ«ras, G. G. paprašė palydėti jÄ iki automobilio, nes bijo viena eiti dėl įkyrios klientės. Tada abi išėjo iÅ¡ kirpyklos ir įsėdo į jos automobilį. Ji G. G. nuvežė į aikÅ¡telę, kurioje buvo paliktas Å¡ios automobilis. Privažiavus prie jo ir sustojus, ten jau buvo abi kaltinamosios. Jos iÅ¡kart priėjo prie automobilio ir, atidarę automobilio dureles, pradėjo agresyviai rėkti, Å¡Å«kauti, keiktis necenzÅ«riniais žodžiais ir reikalauti, kad G.

G. grįžtų į savo darbo vietÄ ir jas aptarnautų. G. G. joms sakė, kad jos neužsiraÅ¡iusios ir ji joms neturinti laiko. Tai kaltinamÄ sias dar labiau supykdė. Ji pareikalavo uždaryti jos automobilio dureles ir pasitraukti, nes iÅ¡kvies policijÄ . Tada kaltinamoji D. V. pasilenkusi į maÅ¡inos salonÄ sudavė jai delnu į veidÄ , nuo ko ji juto skausmÄ . Kita kaltinamoji lygiai taip delnu sudavė į veidÄ G. G.. Ji buvo Å¡okiruota, labai iÅ¡sigando ir jautė skausmÄ . Pradėjo skambinti pagalbos telefonu.

Tai pamatę, kaltinamosios skubiai pasiÅ¡alino ir mėgino pasislėpti gretimo namo laiptinėje. Atvykus pareigÅ«nams, jiems parodė, kur jos pasislėpė. KategoriÅ¡kai neigia, jog kaltinamosios bandė rankomis užčiaupti joms su G. G. burnas. Jos sudavė smÅ«gius rankų delnais joms į veidus. Tai buvo tikslingi smÅ«giai, o ne kokie nors atsitiktiniai veiksmai rankomis. Ji jautė nuo smÅ«gio skausmÄ . ReiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡o atlyginti nusikaltimu padarytÄ neturtinę žalÄ .

Liudytoja E. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad dirba Marijampolės AVPK pareigÅ«ne. 2017-12-17 dirbo kartu su vyr. patruliu M. S.. Gavo iÅ¡ budėtojų praneÅ¡imÄ , jog Sporto gatvėje užpultos moterys. Nuvykę pamatė, jog jiems mirksi Å¡viesomis automobilis „VW Passat“. Priėjus prie automonilio jame buvusi Å¡viesių plaukų nukentėjusioji pasakė, kad buvo užpultos ir nurodė, į kuriÄ laiptinę įbėgo užpuolikės. Abi automobilyje sėdėję nukentėjusiosios buvo labai iÅ¡sigandusios, Å¡oko bÅ«senos, abiem drebėjo balsas ir rankos.

Matėsi aÅ¡aos jų akyse. Abi aiÅ¡kino, kad jas užpuolė. Dėl didžiulio susijaudinimo tai darė labai neriÅ¡liai, strigo abiems kalba. Pas J. J. aiÅ¡kiai matėsi ant skruosto paraudimas. Pas antrÄ nukentėjusiÄ jÄ tuo metu sužalojimų nepastebėjo. Jie su kolega nubėgo į nukentėjusiųjų nurodytÄ laiptinę. Ten surado kaltinamÄ sias. Jas nusivedė prie tarnybinio automobilio. Jas pamatę nukentėjusiosios, patvirtino, kad tai ir yra jų užpuolikės. Tada jas pristatė į komisariatÄ .

Nukentėjusiosioms liepė į jį atvykti savarankiÅ¡kai. Liudytojas M. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie yra iÅ¡ esmės identiÅ¡ki duotiesiems E. K.. Patvirtino, jog ant vienos iÅ¡ nukentėjusiųjų skruosto matėsi paraudimas nuo Å¡viežiai suduoto smÅ«gio. Liudytoja L. A. paaiÅ¡kino, kad 2017-12-17 dirbo (duomenys neskelbtini) kirpykloje. Aptarnavo klientę. Su kita kliente dirbo G. G.. Girdėjo G. G. pokalbį telefonu su kažkokia kliente, kuri įkyriai reikalavo jÄ priimti.

G. G. mandagiai atsisakė jÄ priimti. Po kiek laiko kaltinamosios atvyko, bet nebuvo įleistos į patalpas, kadangi sekmadienį jos nedirba, o aptarnavo tik tas klientes, su kuriomis dėl paslaugų buvo susitarta iÅ¡ anksto ir iÅ¡imties tvarka. Paties konflikto tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų ji nematė. Tik vėliau iÅ¡ G. G. sužinojo, kad kad ji su savo kliente pastarosios automobilyje aikÅ¡telėje buvo užpultos ir kaltinamųjų sumuÅ¡tos. Kaltinamųjų kaltė įrodyta bylos raÅ¡ytine medžiaga: 2017-12-17 J.

J. protokolu – pareiÅ¡kimu, kad 2017-12-17 apie 13.30 val. Draugystės g., Marijampolėje, jÄ automobilyje užpuolė ir sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ tamsaus gymio moteris( b.l. 8-9); 2017-12-17 G. G. protokolu-pareiÅ¡kimu, kad 2017-12-17 apie 13.30 val. Draugystės g., Marijampolėje, automobilyje jÄ užpuolė ir sudavė vienÄ smÅ«gį į veidÄ K. B.(b.l. 11-12); 2017-12-17 Marijampolės AVPK vyr. patrulio M. S. tarnybiniu praneÅ¡imu dėl pristatytų asmenų, iÅ¡ kurio matyti, kad sulaikytos K.

B. ir D. V.. Nukentėjusioji J. J. teigė, jog jÄ užpuolė abi merginos dėl neaiÅ¡kių priežasčių. Ä®vykus konfliktui, K. B. sudavė į veido sritį J. J.. Nukentėjusioji negalėjo pasakyti, kelis kartus jai buvo suduota į veidÄ , kadangi moteris buvo Å¡oke. G. G. teigė, jog jai buvo grasinta, kad bus su ja susidorota, abi merginos G. G. laukė prie namo durų, bijojo iÅ¡eiti iÅ¡ namų.(b.l.6); 2017-12-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto iÅ¡vada Nr. G 880/2017 (09), kurioje užfiksuota, jog J.

J. sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas, jei buvo suduotas smÅ«gis, galėjo jausti fizinį skausmÄ (b.l.24); 2017-12-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto iÅ¡vada Nr. G 881/2017 (09), kurioje užfiksuota, jog G. G. sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas, jei buvo suduotas smÅ«gis, galėjo jausti fizinį skausmÄ (b.l.38). Nors kaltinamosios savo kaltės nepripažįsta, teismas jÄ laiko pilnai įrodyta. Jų parodymais nesivadovauja, nes laiko juos kaltinamųjų gynybine taktika siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamųjų parodymai yra nenusoeklÅ«s, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai,.

Kaltinamųjų parodymų nenuoseklumÄ patvirtina faktas, jog jos ikiteisminio tyrimo metu apklaustos įtariamosiosmis savo kaltę pilnai pripažino. Ne tik nurodė, jog kiekviena iÅ¡ jų atliko kaltinime nurodytus veiksmus – sudavė delnu per veidÄ nukentėjusiosioms: K. B. G. G., o D. V. – J. J., bet ir patvirtino mačiusios viena kitos nusikalstamus veiksmus ir tai patvirtino. Apie kokį nors bandymÄ užčiaupti nukentėjusiosioms burnas ir netyčinį prisilietimÄ prie jų veido nebuvo jokios kalbos.

Å i versija iÅ¡kelta tik teisminio bylos nagrinėjimo metu siekiant kaltinamosioms iÅ¡vengti atsakomybės. Å ios jų versijos nepatvirtina kiti byloje surinti ir iÅ¡tirti įrodymai. Ir prieÅ¡ingai – nukentėjusiųjų duotus parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Jos nurodė, jog kaltinamosios atliko kaltinime nurodytus veiksmus – sudavė delnu kiekvienai iÅ¡ jų per veidÄ : K. B. G. G., o D. V. – J. J.. Ir tai buvo ne kokie neatsargÅ«s ar atsitiktiniai veiksmai, o sÄ moningas ir apgalvotas kaltinamųjų veikimas, dėl kurio nukentėjusiosios jautė skausmÄ .

Liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai patvirtino, jog pagal nukentėjusiųjų iÅ¡kvietimÄ iÅ¡kart atvyko į įvykio vietÄ , matė Å¡oko iÅ¡tiktas ir pasiverkusias nukentėjusiÄ sias, jos nurodė, kur po jų sumuÅ¡imo, sužinoję apie policijos iÅ¡kvietimÄ , pasislėpė kaltinamosios, kaltinamÄ sias sulaikė. Å ie liudytojai patvirtino, jog matė nukentėjusiųjų veide paraudimus, kurie buvo panaudoto prieÅ¡ jas fizinio smurto pėdsakai. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vados patvirtina, jog nukentėjusiosios dėl jiem suduotų smÅ«gių galėjo jausti skausmÄ .

LogiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s bei tarpusavyje sutampantys nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai įrodo, jog tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų įvyko ne atsitiktinis fizinis kontaktas, o prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias buvo sÄ moningai pavartotas smurtas, dėl kurio jos jautė fizinį skausmÄ . Vertindamas įrodymus, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama.

Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvÅ«s (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Aukščiau analizuotas kaltinamųjų elgesys ir veiksmai prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias, aplinkybė, jog jos, iÅ¡girdę, kad kviečiama policija, pasislėpė greta esančio namo laiptinėje, patvirtina kaltinamÄ sias veikus tyčia.

Jos suvokė pavojingÄ savo nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Užbaigę veiksmus, siekė pasislėpti ir taip iÅ¡vengti atsakomybės. Kaltinamųjų veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos tinkamai, nes pilnai atitinka Å¡io nusikaltimo požymius. Tarp kiekvienos kaltinamųjų veiksmų – sudavimo nukentėjusiosioms delnu per veidÄ - ir jų padarinių – skausmo sukėlimo nukentėjusiosioms – yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Veika pagrįstai kvalifikuota tik pagal pasekmes, nes vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymių nenustatyta.

Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė J. J. baudžiamojoje byloje pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltininkių K. B. ir D. V. solidariai priteisti jos naudai 5000 Eur neturtinės žalos ir iÅ¡laidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti. IeÅ¡kovė nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jÄ sėdinčiÄ automobilyje užpuolė dvi romų tautybės nepažįstamos moterys ir be jokio motyvo sužalojo, ypatingai ciniÅ¡kai pavartojus jos atžvilgiu fizinį smurtÄ . Jai buvo suduotas smÅ«gis į veidÄ , dėl ko veidas paraudo ir iÅ¡tino, jautė fizinį skausmÄ ir didžiulį pažeminimÄ .

Abi užpuolusios jÄ moterys elgėsi agresyviai, atplėšė jėga automobilio dureles, Å¡aukė, rėkė, keikė jÄ ir keleivę G. G., viena kitÄ papildydamos ir padrÄ sindamos. Dėl nusikaltėlių elgesio ji buvo Å¡oke, kurį sukėlė netramdoma moterų agresija ir kuri pasireiÅ¡kė ne tik fiziniu smurtu. Viena iÅ¡ jų įlindo į automobilį per galines dureles, daužė automobilio detales (daiktadėžę esančiÄ tarp vairuotojo ir keleivio) kumščiais reikalaudama, kad iÅ¡jungčiau automobilio degimÄ , kitÄ Ä¯rangÄ , atliko kitus veiksmus, kurie rodė, kad moteris nevaldomo charakterio, pavojinga ir visiÅ¡kai neadekvati savo veiksmuose.

Dėl streso ir iÅ¡gÄ sčio ji sunkiai orientavausi aplinkoje, jai drebėjo balsas ir rankos, dėl to kad strigo balsas, policijos pareigÅ«nai negalėjo kurį laikÄ su ja susikalbėti ir jos apklausti. Patirtos neturtinės žalos faktÄ ir dydį nukentėjusioji grindžia, tuo kad dėl jos atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų patirtas stresas ir nepatogumai nesibaigė įvykiu. Nukentėjusioji jautė stresÄ , nepatogumus, gėdÄ ilgÄ laikÄ , nes teko dirbti su sužalotu veidu, kelis kartus teko praÅ¡yti leisti neatvykti į darbÄ dėl apklausų ir kitų ikiteisminio tyrimo procedÅ«rų, į kurias buvo kviečiama.

Pažymėjo, kad yra labai jautri, toks jos charakteris nuo gimimo, todėl tai kas kitam žmogui atrodo įveikiama, jai kelia didžiulį stresÄ ir iÅ¡gyvenimus. Kita vertus, stresÄ didino ir tai kad niekada gyvenime nebuvo patyrusi fizinio ar psichologinio smurto, tai buvo pirmas kartas jos gyvenime. Prie ieÅ¡kinio teismui pateiktas VÅ¡Ä® „Marijampolės ligoninė“ iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų, kur J. J. konstatuotas deÅ¡inės veido pusės patinimas ir paraudimas. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos palaikė.

IeÅ¡kinyje nurodoma kad neturtinė žala turi bÅ«ti priteista solidariai iÅ¡ kaltininkių, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamus veiksmus K. B. ir D. V. nuo pradžios iki pabaigos atliko bendrai, viena kitÄ palaikydamos, paskatindamos, viena kitos nesudrausdamos, nenuramindamos ir nesustodamos smurtauti fiziÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai, kol suprato, kad jau yra iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai. Iki Å¡io laiko kaltininkės nėra atsipraÅ¡iusios ar atlyginusios žalÄ bent iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje kaltinimai sužalojus J.

J. pareikÅ¡ti tik D. V. ir bÅ«tent tik D. V. veiksmus sužalojus J. J. teismas turi vertinti. Kaltinamoji D. V. pripažįsta civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies. Kaltinamoji K. B. civilinio ieÅ¡kinio nepripažįsta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje konstatuota, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ .

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Ä®vertinus ir iÅ¡analizavus byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje D. V. kaltinama, jog muÅ¡dama sukėlė žmogui fizinį skausmÄ , o bÅ«tent: 2017 m. gruodžio 17 d. apie 13.30 val. Draugystės gatvėje, Marijampolėje, tyčia sudavė vienÄ kartÄ delnu J.

J. į veido sritį, dėl ko nukentėjusioji J. J. jautė fizinį skausmÄ . 2017-12-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 880/2017 (09), užfiksuota, jog J. J. sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas, jei buvo suduotas smÅ«gis galėjo jausti fizinį skausmÄ ( b.l. 24). Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos (LR CK 6.250 str. 2 d., BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Pagal Lietuvos Respublikos civilio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2d.). Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje bÅ«tų užtikrinta protinga prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys 2K–805/2007, 3K-342/2010).

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalÄ tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡ias pažeistas vertybes. Tačiau konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama iÅ¡ankstinės reikÅ¡mės. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas vertina visas aplinkybes, susijusias su visais asmens iÅ¡gyvenimais ir nepatogumais, tiesiogiai susijusiais su padarytu nusikaltimu.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tačiau kartu pažymėtina, kad atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ , pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, visada bÅ«tina įvertinti sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobÅ«džio, turtinius ir neturtinius ir kt.).

Kartu teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia sukeliamas skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiÅ¡kai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iÅ¡ viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine iÅ¡raiÅ¡ka vertinama individualiai.

Neabejotinai aiÅ¡ku, kad dėl kaltinamosios D. V. tyčinių neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusioji patyrė stresÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, kurie laikytini nemaloniais, tačiau Å¡ie iÅ¡gyvenimai juos vertinant per neturtinės žalos dydžio prizmę, turėtų bÅ«ti įvertinti kaip momentiniai, trumpalaikiai, mažareikÅ¡miai bei iÅ¡ esmės nesukėlę jokių neigiamų ilgalaikių ar liekamųjų padarinių. Teismas, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbÄ , skirtingų interesų pusiausvyrÄ bei atsižvelgęs į bylos aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti teisingai, taip pat vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika Å¡ios kategorijos bylose, t.y. nukentėjusiesiems, bylose priteistinos žalos dydžių ribas, mano, kad nukentėjusiosios praÅ¡yta priteisti neturtinės žalos suma 5000 Eur yra aiÅ¡kiai per didelė, neatitinka teismų praktikos.

Teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios praÅ¡oma priteisti neturtinei žalai atlyginti piniginė suma yra aiÅ¡kiai neadekvati padarytai žalai, t. y. per didelė, todėl ji mažintina iki 300 Eur, priteisiant Å¡iÄ sumÄ tik iÅ¡ už Å¡ios žalos atsiradimÄ atsakingos kaltinamosios D. V. (BPK BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Byloje nukentėjusioji pateikė mokėjimo kvitÄ , pagrindžiantį iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti (b.l.122), iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusioji už atstovavimÄ advokatei sumokėjo 500 Eur, Å¡ias iÅ¡laidas teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė prašė priteisti.

Pripažinęs kaltinamÄ jÄ D. V. kalta dėl fizinio skausmo J. J. sukėlimo, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamosios iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusios ir civilinės ieÅ¡kovės turėtas iÅ¡laidas advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusios ar civilinės ieÅ¡kovės atstovė, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgus į tai iÅ¡ kaltinamosios D. V. priteistina 500 E. J. J. turėtų proceso iÅ¡laidų (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kaltinamosioms atsakomybę lengvinančių ir jÄ sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Sprendžiant bausmės skyrimo klausimÄ , teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Kiekviena iÅ¡ kaltinamųjų padarė vienÄ baigtÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ . Teisiamos pirmÄ kartÄ , anksčiau nusikaltę nebuvo. Charakterizuojamos patenkinamai. K. B. yra bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, D. V. administracine tvarka nebausta. Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamÄ veikÄ bei jas įvykdžiusius asmenis, atsižvelgęs į kaltinamųjų asmenybes charakterizuojančiÄ medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kiekvienai iÅ¡ kaltinamųjų laisvės apribojimo laisvės atėmimo bausmę, žemesnę nei sankcijos vidurkis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 -305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : K. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jÄ laisvės apribojimu 5(penkiems)mėnesiams, įpareigojant per mėnesį laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei bausmės vykdymo metu nesiartinti prie nukentėjusiųjų G.

G. ir J. J., su jomis nebendrauti bei neieÅ¡koti ryÅ¡ių. BK 66 straipsnio, 65 straipsnio tvarka į bausmę įskaityti sulaikymÄ â€“ 2017-12-17. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – K. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti. D. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jÄ laisvės apribojimu 5(penkiems)mėnesiams, įpareigojant per mėnesį laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei bausmės vykdymo metu nesiartinti prie nukentėjusiųjų G.

G. ir J. J., su jomis nebendrauti bei neieÅ¡koti ryÅ¡ių. BK 66 straipsnio, 65 straipsnio tvarka į bausmę įskaityti sulaikymÄ â€“ 2017-12-17. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – D. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti. Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti dalinai. Priteisti iÅ¡ D. V. nukentėjusiosios J. J. naudai 300,00 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur turėtų iÅ¡laidų jÄ atstovavusiam advokatui apmokėti. J.

J. reikalavimÄ dalyje dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų solidaraus priteisimo iÅ¡ K. B. atmesti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo ir priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mus. Teisėjas Laimondas Noreika