2021-07-14 Nr. AB-14366-3-64-3-00004-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1449-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00004-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.1; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kelmės skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. 28SD-4726-(14.28.104.) „Dėl prašymo parduoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą“ (toliau – ir 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimas); 2) panaikinti NŽT Kelmės skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 28SD-4952-(14.28.104.) „Dėl prašymo suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte norimą pirkti žemės sklypą“ (toliau – ir 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimas); 3) teismui panaikinus NŽT Kelmės skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą, įpareigoti NŽT Kelmės skyrių išnagrinėti pareiškėjo prašymus parduoti ir suformuoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – ir valstybinės žemės sklypas) iš naujo; 4) priteisti atlyginti iš atsakovo NŽT Kelmės skyriaus pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1. Jam nuosavybės teise priklauso pastatas-operatorinė-sandėlis (toliau – ir operatyvinė-sandėlis) su kitais inžineriniais statiniais-kuro kolonėlėmis (toliau – ir kuro kolonėlės) (toliau kartu – ir statiniai), stovintys ant valstybinės žemės sklypo. Dar 2018 m. vasarą pareiškėjas teikė prašymą atsakovui dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo. 2018 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjas gavo kvietimą atvykti į 2018 m. rugpjūčio 27 d. posėdį, kuriame pareiškėjas turėjo išreikšti valią dėl projektuojamo valstybinės žemės sklypo vietos ir ribų. 2018 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio metu paaiškėjo, kad valstybinės žemės sklypo ribos neatitinka anksčiau priskirtos valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos eksploatuoti ant valstybinės žemės sklypo esančius statinius, kuria pareiškėjas naudojasi ir už kurią pareiškėjas moka valstybės nustatytus mokesčius.

Atsakovo siūlomos suformuoti valstybinės žemės sklypo ribos taip pat neatitiko teisės aktų reikalavimų – kuro kolonėlėms eksploatuoti įstatymuose nustatytų apsauginių atstumo reikalavimų. Todėl pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio metu nesutiko su atsakovo siūlomomis valstybinės žemės sklypo ribomis ir dar tą pačią dieną pareiškėjas fiziškai pateikė pakartotinį prašymą pirkti valstybinės žemės sklypą, tačiau dėl nežinomų priežasčių šis pareiškėjo prašymas nebuvo užregistruotas bei nebuvo imamasi jokių tolimesnių veiksmų.

Pareiškėjas, 2019 m. lapkričio 7 d. nepasitikėdamas atsakovo elgesiu, kuomet nebuvo užregistruotas pakartotinis prašymas parduoti valstybinės žemės sklypą ir nebuvo imamasi jokių tolimesnių veiksmų, elektroniniu būdu pateikė prašymą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo, ant kurio, kaip minėta, stovi pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai. Nepaisant to, kad atsakovas buvo pripažinęs, jog pareiškėjas turi teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą ir nusprendė suprojektuoti valstybinės žemės sklypą, NŽT Kelmės skyrius 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu nusprendė priešingai, t. y. atsisakė parduoti valstybinės žemės sklypą, nurodydamas, jog atsisako parduoti valstybinės žemės sklypą tik dėl to, kad valstybinės žemės sklypas nėra suformuotas (nors atsakovas pats atsisakė formuoti valstybinės žemės sklypą, skirtą eksploatuoti statiniams, 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu).

Pažymėtina ir tai, kad atsakovo atsisakymas parduoti valstybinės žemės sklypą buvo grindžiamas statinių tariamu neeksploatavimu, nors atsakovas buvo pripažinęs, kad statiniai yra eksploatuojami ir norėjo formuoti valstybinės žemės sklypą. Kadangi 2019 m. gruodžio 5 d. sprendime atsakovas nurodė, kad valstybinės žemės sklypas nėra suformuotas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose, pareiškėjas tam, kad kaip teisėtas ant valstybinės žemės sklypo esančių statinių savininkas galėtų jį įsigyti ir laisvai įgyvendinti savo nuosavybės teisę, pateikė prašymą atsakovui suformuoti valstybinės žemės sklypą.

Tačiau ir šis pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas, nes, kaip minėta, atsakovas, 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu nepagrįstai ir neįvertinęs tikrosios faktinės situacijos, pažeidęs savo, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigas, įtvirtintas įstatymuose, nusprendė atsisakyti suformuoti valstybinės žemės sklypą.

1.2. Pareiškėjo daugkartiniai kreipimaisi į atsakovą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo rodo, kad pareiškėjas yra suinteresuotas įsigyti valstybinės žemės sklypą ir jam valstybinės žemės sklypas yra būtinas toliau eksploatuoti statinius. Valstybinės žemės sklypu yra toliau naudojamasi – pareiškėjas moka valstybės nustatytus mokesčius. Ši aplinkybė vėlgi akivaizdžiai parodo, kad statiniai, esantys ant valstybinės žemės sklypo, yra eksploatuojami bei valstybinės žemės sklypas yra reikalingas statiniams eksploatuoti. Akivaizdu, kad pareiškėjas turi teisę nusipirkti valstybinės žemės sklypą ir reikalauti, kad jis būtų suformuotas, kadangi yra tenkinamos abi sąlygos, t. y. statiniai yra ant valstybinės žemės sklypo ir eksploatuojami, o atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, pažeidė pareiškėjo teisėtus interesus ir fundamentalias teises bei neteisėtai atsisakė parduoti ir suformuoti valstybinės žemės sklypą.

2. Atsakovas NŽT Kelmės skyrius atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Atsakovas nurodė, kad patikrinimo vietoje metu nustatyta, jog statiniai, priklausantys pareiškėjui nuosavybės teise, yra nenaudojami, pagal paskirtį neeksploatuojami, kuro kolonėlių nerasta, valstybinės žemės sklypas apleistas. Iš pridedamų nuotraukų matyti, kad pastatas be durų, nėra keleto langų, nesandarus. Valstybinės žemės sklypas netvarkomas, apaugęs nešienauta žole, nedideliais medžiais. Atsižvelgiant į tai, kad operatorinė-sandėlis ir kiti inžineriniai statiniai (kuro kolonėlės) nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą tiesioginę paskirtį, atsisakyta formuoti valstybinės žemės sklypą pardavimui.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino: 1) panaikino NŽT Kelmės skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą; 2) panaikino NŽT Kelmės skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą; 3) įpareigojo NŽT Kelmės skyrių išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 7 d. prašymą ir 2019 m. gruodžio 10 d. prašymą iš naujo; 4) priteisė pareiškėjui iš NŽT Kelmės skyriaus 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Kelmės skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo ir 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo pateiktus prašymus iš naujo.

6. Teismas konstatavo, kad atsakovas priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 1 d.) 8 straipsnio reikalavimus. Todėl pareiškėjos skundas tenkintinas – ginčijami sprendimai naikinti ir atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 7 d. prašymą parduoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą ir 2019 m. gruodžio 10 d. prašymą suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte norimą pirkti žemės sklypą.

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteisė iš atsakovo 22,50 Eur jo sumokėtam žyminiam mokesčiui atlyginti.

III. 8. Atsakovas NŽT Kelmės skyrius padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

9. Atsakovas nurodo, kad teismas iš esmės apsiribojo pareiškėjo argumentų citavimu ir ginčijamų administracinių aktų turinio formalia analize, nepagrįstai paneigdamas ir pripažindamas nepagrįstomis ir neteisėtomis išvadas dėl statinių būklės ir jų naudojimo. Teismas nepagrįstai panaikino 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, pažeidžiant ABTĮ 80 straipsnio reikalavimus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

10. Pareiškėjas atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti pareiškėjui iš atsakovo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Pareiškėjas iš esmės nurodo tuo pačius argumentus kaip ir skunde. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis tenkina visas sąlygas įsigyti valstybinės žemės sklypą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Kelmės skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą, ir NŽT Kelmės skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte norimą pirkti valstybinės žemės sklypą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT Kelmės skyrių išnagrinėti pareiškėjo prašymus parduoti ir suformuoti valstybinės žemės sklypą.

13. Tiek Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija), tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėję, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį Nr. T-125/2015, 2017 m. gegužės 17 d. nutartį Nr. T-50/2017, 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį Nr. T-63/2019, 2020 m. sausio 7 d. nutartį Nr. T-5/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-188-520/2018, 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-244-415/2020, 2021 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-116-552/2021).

14. Kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-188-520/2018).

15. Šioje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, kad pareiškėjas siekia nusipirkti valstybinės žemės sklypą, kuriame, jo teigimu, jam yra nuosavybės teise priklausantys statiniai (operatyvinė-sandėlis ir kuro kolonėlės), tačiau NŽT Kelmės skyrius atsisako suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte norimą pirkti valstybinės žemės sklypą ir atitinkamą valstybinės žemės sklypą parduoti. Taigi, atsižvelgusi į išdėstytą suformuotą nuoseklią praktiką teismingumo klausimu tokio pobūdžio bylose ir kilusio ginčo esmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, o tokio pobūdžio ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 25 str.).

16. Vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios, be kita ko, yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas yra pagrindas atsisakyti skundą priimti arba skundą priėmus bei jį išnagrinėjus tokį teismo sprendimą panaikinti (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p.).

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas buvo priimtas ir išnagrinėtas pažeidžiant bylų rūšinio teismingumo kompetenciją, t. y. priskirtinumo teismams taisykles, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pagal rūšinį teismingumą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams (ABTĮ 69 str. 1 d. 2 p., CPK 26, 29 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti.

Bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą perduoti nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė