fa024f7f-d9ca-4b81-851f-9e4352d3fda5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr.1-243-827/2017 Proceso Nr. 1-01-1-16477-2016-7 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.5. (S)                           N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 7 d.  Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Å tuopienė,sekretoriaujant Linai Žiupsnienei, Virginijai Miliauskienei, Rasai Pladaitei prokurorui Gediminui Juknai, kaltinamajam A. R., gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, nukentėjusiajam J. B.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

R. (A. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymu, ir teismas n u s t a t ė : A. R. tyčia iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent:jis 2016-04-07 apie 16:55 val., bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje 4G marÅ¡ruto autobuse, stovėjusiame Å¡alia "Lvovo" stotelės, adresu Å eimyniÅ¡kių g. 1A, Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,64 promilės alkoholio), be jokios priežasties, tyčia iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų kumščiu sudavė nukentėjusiajam J.

B. ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į veidÄ ir kitas kÅ«no vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam J. B. daugybinį skeveldrinį nosies kaulų ir pertvaros lūžį su kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose ir nosies deÅ¡inės pusės nubrozdinimu, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdydamas J. B. sveikatÄ . A. R. Å¡iais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatymÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte. Kaltinamasis A. R. teismo posėdžio metu kaltu dėl pareikÅ¡to kaltinimo prisipažino ir paaiÅ¡kino, kad važiavo 4G autobusu link Europos, norėjo pasivaikščioti.

Autobuse stovėjo maždaug per vidurį. Nukentėjusysis autobuse pradėjo rėkti, kažkÄ sakė vairuotojui. Kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo ir liepė nusiraminti. Sudavė jam lyg vienÄ kartÄ ir viskas. Tiksliai visko neatsimena. Paskui iÅ¡lipo iÅ¡ autobuso ir ėjo link Europos PC, jį sulaikė policijos pareigÅ«nai. Išėjo nukentėjusysis, ant kurio marÅ¡kinėlių buvo kraujas, ir parodė į kaltinamÄ jį. A. R. sulaikė, pasakė, kad jis sulaužė nosį. Ä®vykio metu buvo vartojęs nemažai alkoholio.

Gėrė Antakalnio rajone prie poliklinikos, neprisimena, kaip įsėdo į autobusÄ . Prisimena, kad nukentėjusysis rėkė ant vairuotojo, tačiau kÄ tiksliai, neprisimena. Nukentėjusysis norėjo, kad autobuso vairuotojas jį iÅ¡leistų, o vairuotojas jo neiÅ¡leido. SmÅ«giavo nukentėjusiajam lyg ir vienÄ kartÄ , lyg ir į veidÄ kumščiu. Priėjęs prie nukentėjusiojo kažkÄ pasakė, neprisimena, kÄ . Kai jam trenkė, nukentėjusysis stovėjo. Nežino, ar alkoholis turėjo kokiÄ nors įtakÄ jo elgesiui.

Jeigu nebÅ«tų buvęs iÅ¡gėręs, to paties nedarytų. Nukentėjusiojo dėl įvykio atsiprašė, labai gailisi, kad taip pasielgė. Su pareikÅ¡tu 5000 eurų civiliniu ieÅ¡kiniu nesutiko, kadangi tai per didelė suma. Sutiktų atlyginti 300 eurų dalimis, kadangi Å¡iuo metu neturi jokių pajamų. 300 eurų norėtų sumokėti per 4 mėnesius. Apklaustas kaip nukentėjusysis J. B. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad kaltinamojo nepažįsta. Ä®vykio dienÄ važiavo autobusu į registrų centrÄ .

Å eimynykščių g. buvo didelis kamÅ¡tis, jis labai vėlavo. Ä® Registrų centrÄ bandė patekti antrÄ kartÄ . Autobusui stovint paprašė vairuotojo, kad jis jį iÅ¡leistų, nes deÅ¡inėje nebuvo jokio eismo ir buvo saugu iÅ¡lipti. Vairuotojas griežtai atsisakė. Nukentėjusysis dėl to buvo Å¡okiruotas. Vairuotojas pradėjo jį ignoruoti. Nukentėjusiajam buvo apmaudu, kad vėluoja ir jis pardėjo kalbėtis su vairuotoju, kodėl jis jo neiÅ¡leidžia. Tuo metu priėjo kaltinamasis, patraukė jį ir pasakė, kad jis atstotų nuo vairuotojo.

Pasakė jam, ko jis nori? Kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam porÄ smÅ«gių krÅ«tinę. Tada pasakė jam kÄ jis daro. Kaltinamasis tada sudavė nukentėjusiajam porÄ smÅ«gių į nosį. Kaltinamasis nebuvo girtas, nejautė alkoholio kvapo. O judesiai buvo tikslÅ«s. Nukentėjusysis bandė rankomis užsidengti veidÄ , tačiau kaltinamasis pataikė jam į nosį. Ji traÅ¡kėjo, nukentėjusysis laikė jÄ rankomis. Priėjo prie tų durų, kur galima iÅ¡lipti ir jis su kaltinamuoju iÅ¡lipo iÅ¡ autobuso.

Po nukentėjusiojo išėjo liudytojas, kuris kvietė policijÄ . IÅ¡lipęs nukentėjusysis iÅ¡kvietė policijÄ . PareigÅ«nai greitai atvyko, nukentėjusysis tuo metu stebėjo kaltinamÄ jį, jį nurodė pareigÅ«nams ir kaltinamÄ jį sulaikė. Jo nosis kraujavo, atvyko greitoji, nustatė lūžį, Lazdynų ligoninėje sutvarkė nosį. Nukentėjusiajam buvo sutraiÅ¡kyta nosis, ji pajudėjo į Å¡onÄ . Gydymas tęsėsi 3 mėnesius, tapo sunku kvėpuoti, kanalai sutraiÅ¡kyti, jiems gyjant kanalai susiaurėjo, dabar sunkiau įkvėpti.

Lazdynų ligoninėje nosį atstatė į vietÄ ir pasakė, kad turi sugyti savaime. Dabar bijo nosį liesti. Civilinį ieÅ¡kinį palaikė, jį grindė tuo, kad nosis neatsistatys, po įvykio turi kvėpavimo sunkumų kanalai susiaurėjo ir dažniau serga sloga. Kartais pradeda galvÄ skaudėti, nes negauna Å¡viežio oro, bijo liesti nosį. Moralinę žalÄ sudaro pergyvenimai. Nuotraukoje matyti, kad sutvarkius nosį į landas buvo sukiÅ¡ta tamponai ir nosis apriÅ¡ta tvarsčiai aplinkui galvÄ ir veidÄ , mėnesį turėjo vaikščioti su tokiais tvarsčiais, atrodė niÅ«riai ir kvailai.

Visi į jį atkreipdavo dėmesį. Teigė, kad jam buvo suduotas ne vienas smÅ«gis, nosies sužalojimas padarytas nuo vieno tikslaus smÅ«gio, dėl kitų smÅ«gių buvo mėlynės, bet nieko rimto. Patyrė traumÄ , buvo Å¡okiruotas, kad atsidÅ«rė tokioje situacijoje, nežinojo, kas bus su jo nosimi. Vienas smÅ«gis buvo į veidÄ , kitas į žandikaulį suduotas. Visi smÅ«giai buvo suduoti kumščiais. Kaltinamasis po įvykio jam neskambino ir nebandė susisiekti. Teisme praėjusio posėdžio metu siÅ«lė kažkÄ atlyginti.

Fizinė žala yra sugadinta sveikata, sugadinta nosis, ir ji nebus tokia, kokia buvo, jis turės visada sunkumų. Žalos dydį grindžia teismų praktika, medicininėmis pažymomis. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. B. paaiÅ¡kino iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes. Jis nurodė, kad vyriÅ¡kis, kuris prašė jo nekalbėti su autobuso vairuotoju, sudavė jam porÄ smÅ«gių į kÅ«nÄ ir vienÄ smÅ«gį į veidÄ , kur pataikė į nosį jÄ sulaužydamas (b. l. 10). Kadangi kaltinamasis visiÅ¡kai prisipažino kaltu padaręs kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, paaiÅ¡kino aplinkybes, kaltinimas pareikÅ¡tas dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte padarymo, kuri yra apysunkis nusikaltimas (BK 12 straipsnis), veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios, prokuroras, nukentėjusysis, kaltinamasis ir jo gynėja sutiko, kad kiti įrodymai byloje nebÅ«tų tariami, todėl byla, vadovaujantis BK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo iÅ¡nagrinėta atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . 2016-04-07 Vilniaus apskr.

VPK Vilniaus miesto 1 PK registruotas J. B. pareiÅ¡kimas, kuriame nurodoma, jog 2016-04-07 apie 16:55 val. ji vyko 4G autobusu, labai ilgai stovėjo Å eimynykščių ir Rinktinės, bei Å eimynykščių ir Slucko g. sankryžose. Jis kreipėsi į autobuso vairuotojÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡leisti, nes labai vėlavo į Registrų centrÄ . Vairuotojas paaiÅ¡kino, kad padarius tai, jis neteks darbo, tačiau nukentėjęs paklausė, kodėl jis neteks darbo. Vairuotojas paaiÅ¡kino, kad keleivių iÅ¡laipinimÄ netinkamoje vietoje fiksuoja vaizdo kameros.

Kalbantis su vairuotoju prie nukentėjusiojo priėjo nepažįstamas vyriÅ¡kis ir paprašė nekalbėti su vairuotoju. J. B. atsisakė tai daryti, sakydamas, kad jis negali jam nurodyti nekalbėti su vairuotoju. VyriÅ¡kis įsiuto ir sudavė porÄ smÅ«gių į kÅ«nÄ , bei vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , pataikė į nosį ir jÄ sulaužė. Nosis pradėjo kraujuoti, pakrypo į Å¡onÄ ir traÅ¡kėjo. Autobuso keleiviai pakraupo, vienas jų sutiko liudyti ir iÅ¡kvietė policijÄ , J. B. taip pat kvietė policijÄ , atvykusi policijÄ sulaikė vyriÅ¡kį (b. l. 2).

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016-04-07 17 val. 17 min. registruotas privataus asmens pranešimas, kuriame nurodyta, kad Vilniuje, Šeimynykščių g. 12, pranešėjas prieš 10 min. matė kaip 4G autobuse buvo sumuštas vyras, kuris turėtų būti Lvovo stotelėje (b. l.

3) Taip pat BPC fiksuotas J. B. praneÅ¡imas, jog jį prieÅ¡ 4 min. 4 G autobuse sumušė, pranešėjas seka paskui muÅ¡eikÄ , kuris Å¡iuo metu yra prie ginklų parduotuvės. 2016-04-07 18:54 val. registruotas RVUL slaugytojos G. praneÅ¡imas, kad 2016-04-07 17:55 val. į ligoninę dėl nosies kaulo lyžio pristatytas J. B., kuris paaikÅ¡ino, kad 2016-04-07 apie 17:00 val. Vilniuje, Lvovo g. 4 G autobuse jį sumušė nepažįstami asmenys (b. l. 4). Apklaustas kaip liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad 2016 m. balandžio pradžioje dirbo 4G autobusu, važiuojant iÅ¡ Saulėtekio link Pilaitės prie jo priėjo vyriÅ¡kis ir prašė atidaryti duris ir jį iÅ¡leisti.

Liudytojas paaiÅ¡kino, kad negali keleivių iÅ¡leisti tam neskirtose vietose. Jis vis tiek primygtinai prašė atidaryti duris. Liudytojas paprašė, kad pasitrauktų nuo durų ir netrukdytų dirbti. VyriÅ¡kis elgėsi lyg negirdėtų vairuotojo. Tuo metu prie jo priėjo kitas keleivis ir pradėjo su juo rusiÅ¡kai kalbėtis, kad pirmasis vyriÅ¡kis apsiramintų ir nekibtų prie vairuotojo, tačiau vyriÅ¡kis nieko nesiklausė, pradėjo ginčytis, siuntinėti, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu vaikinas iÅ¡ kojos vienÄ kartÄ spyrė prie liudytojo lindusiam vyrui į galvÄ , pataikė į nosį.

Sustojus Lvovo g. abu vyriškiai išlipo iš autobuso (b. l. 15). Iš 2016-04-08 specialisto išvados Nr. G 956/2016 (01) matyti, kad J. B. padarytas nosies kaulų lūžis su nubrozdinimu nosies dešinėje pusėje bei kraujosruva dešinės akies vokuose, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-04-07) paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrinka ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (b. l. 17). 2019-05-18 apžiūros protokolu apžiūrėta J.

B. medicininiai dokumentai. ApžiÅ«roje dalyvavo specialistas teismo medicinos vyresnysis ekspertas Jonas Mindaugas Paliulis, kuris pateikė iÅ¡vadÄ , jog J. B. nustatyta daugybiniai skeveldriniai nosies kaulų ir pertvaros lūžiai su kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose ir nosies deÅ¡inės pusės nubrozdinimu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vienu smÅ«giniu kieto buko daikto poveikiu, prieÅ¡ kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nesunkaus mÄ sto sveikatos sutrikdymÄ , nes nosies kaulų lūžių gijimas užtrunka ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 21-22).

IÅ¡ 2016-04-07 patrulės M. M. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog 2016-04-07 apie 17 val. 03 min. dirbant kartu su patruliu V. M. buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ OVS, kad Lvovo g. jaunuolis sumušė vyriÅ¡kį. Atvykus į minėtu adresu juos pasitiko V. J., kuris paaiÅ¡kino, kad matė, kaip pilietis A. R. trenkė į veidÄ kumščiu piliečiui J. B. dėl to, kad J. B. važiuodamas 4G autobusu priėjo prie autobuso vairuotojos ir pradėjo reikalauti, kad jį iÅ¡leistų Kalvarijų-Å eimynykščių g. sankryžoje, autobuso vairuotojui nesutiko to daryti, jis toliau reikalavo jį iÅ¡leisti.

A. R. norėjo užstoti vairuotojÄ , todėl trenkė kumščiu į veidÄ J. B.. GMP iÅ¡vežė J. B. į ligoninę, o A. R. pristatytas į 1 PK (b. l. 49). IÅ¡ 2016-04-07 18:14 val. alkotesterio kvito matyti, kad A. R. nustatytas 1,64 promilių girtumas (b. l. 51A) Kaltinamojo A. R. kaltė padarius kaltinime nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta byloje iÅ¡tirtais įrodymais, t. y. kaltinamojo prisipažinimu ir paaiÅ¡kinimais, nukentėjusiojo J. B. paaiÅ¡kinimais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo A.

R. paaiÅ¡kinimai ikiteisminio tyrimo metu, specialisto iÅ¡vada ir paaiÅ¡kinimais ir kitais byloje esančiais įrodymais. Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad jis važiavo 4G autobusu iÅ¡ Antakalnio prie Europos PC, pastebėjo, kad nukentėjusysis kalbėjo su vairuotoju, kažkÄ Å¡aukė. Jis priėjo prie nukentėjusiojo ir liepė jam nusiraminti, prisimena, kad vienÄ kartÄ jam sudavė į veidÄ kumščiu. Nukentėjusysis J. B. nurodė iÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes. Jis teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad važiavo 4G autobusu į VÄ® Registrų centrÄ , vėlavo, buvo kamÅ¡tis, todėl paprašė vairuotojo iÅ¡leisti jį ne sustojime, tačiau vairuotojas atsisakė tai daryti.

Jis bandė su vairuotoju toliau aiÅ¡kintis, kodėl jis atsisako jį iÅ¡leisti. Prie jo priėjo vaikinas, kuris paprašė nekalbėti su vairuotoju. Jis pasakė tam vaikinui, kad jis negali jam liepti nekalbėti su vairuotoju. Vaikinas supyko ir trenkė jam du kartus į kÅ«nÄ , krÅ«tinės sritį ir du kartus į veidÄ , vienÄ kartÄ pataikė į nosį, nosis pakrypo, pradėjo kraujuoti, traÅ¡kėjo. Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas autobuso vairuotojas A. R. ir specialisto iÅ¡vada bei paaiÅ¡kinimai.

IÅ¡ specialisto iÅ¡vados ir jo paaiÅ¡kinimų matyti, kad nukentėjusiajam buvo padarytas daugybinis skeveldrinis nosies kaulų ir pertvaros lūžis su kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose bei nosies deÅ¡inės pusės nubrozdinimu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip vienu smÅ«giniu kieto buko daikto poveikiu ir atitinka nesunkaus mÄ sto sveikatos sutrikdymÄ . Taigi, Å¡iais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis 2016-04-47 apie 16:55 val. vieÅ¡oje vietoje 4G marÅ¡ruto autobuse, stovėjusiame Å¡alia "Lvovo" stotelės, esančio Å eimynykščių g. 1A, be jokios priežasties kumščiu sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį į veidÄ , taip padarydamas jam skeveldrinį nosies kaulų ir pertvaros lūžį su kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose bei nosies deÅ¡inės pusės nubrozdinimu, kurie specialisto iÅ¡vadoje buvo įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajam smÅ«giavo į veidÄ po to, kai kaltinamasis paprašė nekalbėti autobuse su vairuotoju ir dėl to tarp kaltinamojo bei nukentėjusiojo kilo ginčas.

Tokia smÅ«gių sudavimo priežastis kaltinime vertinama kaip chuliganiÅ¡kos paskatos. Teismų praktika laikosi pozicijos, kad veiksmai padaromi dėl chuliganiÅ¡kų paskatų tada, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomenės tvarkai, kai juo siekiama prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ menkavertę dingstį.

Å iuo atveju vertintina, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė nemažiau kaip vienÄ smÅ«gį dėl menkavertės priežasties, supykęs dėl to, kad nukentėjusysis atsisakė liautis kalbinti vairuotojÄ . Smurtiniai veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį atlikti vieÅ¡oje vietoje – vieÅ¡ojo transporto autobuse, kuriame buvo kitų keleivių, taip pat ir vairuotojas, Å¡iems asmenims stebint kaltinamojo veiksmus. Kaltinamojo reakcija į atsisakymÄ paklusti ir nekalbėti su vairuotoju, buvo neadekvati, dėl atsisakymo paklusti kaltinamojo praÅ¡ymui, A.

R. nukentėjusiajam sudavė smÅ«gį kumščiu į veidÄ , kuriuo sukėlė daugybinį skeveldrinį nosies kaulų ir pertvaros lūžį su kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose ir nosies deÅ¡inės pusės nubrozdinimÄ . Tai rodo, kad kaltinamasis be priežasties, vieÅ¡oje vietoje, stebint aplinkiniams sužalojo nukentėjusįjį, Å¡iais veiksmais pademonstravo aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės normų negerbimÄ , moralės ir visuotiniai priimto elgesio nepaisymÄ , dėl to kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ kaip tyčinis nesunkus žmogaus sužalojimas, padarytas iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.

Bausmės skyrimas A. R. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 35). BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis A. R. yra neteistas, administracine tvarka baustas, nedirba, registruotas darbo biržoje, psichiatrijos ligoninėse negydytas, priklausomybės ligų centre nestebimas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, taip pat lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad atlygino dalį nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, t. y. atlygino Teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinį. Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio. IÅ¡ karto po nusikaltimo padarymo kaltinamajam nustatytas 1,64 promilių girtumas. Kaltinamasis taip pat paaiÅ¡kino, kad girtumas turėjo įtakos veiksmų padarymui, bÅ«damas blaivus taip nepasielgtų, todėl darytina iÅ¡vada, kad girtumas Å¡iuo atveju įtakojo nusikalstamos veikos padarymÄ .

Teismas vertina, kad sužalojimas buvo padarytas tyčia. Kaltinamasis fiziÅ¡kai sveikas ir stiprus asmuo suprato, kad stipriai kumščiu suduodamas žmogui į veidÄ gali ne tik sukelti skausmÄ , bet ir sužaloti jį – padaryti kraujosruvas, taip pat ir sulaužyti nosies kaulÄ , žandikaulį ir pan., taigi, kaltinamasis suprato, kad smÅ«giuodamas kumščiais į veidÄ gali nesunkiai sužaloti žmogų ir nors nenorėjo tų pasekmių, tačiau sÄ moningai leido joms atsirasti, t. y. A. R. nukentėjusiojo sužalojimo atžvilgiu veikė netiesiogine tyčia.

SmÅ«gius kaltinamasis nekentėjusiajam sudavė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, kurios Å¡iuo atveju turi kvalifikuojančiÄ reikÅ¡mę, todėl skiriant bausmę papildomai nevertinamos, padarytas nusikaltimas yra apysunkis. Kaltinamasis yra neteistas, todėl skiriant bausmę turi bÅ«ti vadovaujamasis BK 55 straipsnio nuostatomis, jog asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ teismas paprastai skiria su laisvės atrėminimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ .

Taip pat atsižvelgiama į 138 straipsnio 2 dalies sankcijÄ , kurioje numatytas tik laisvės atėmimo bausmė. Ä®vertintinus visa tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę.. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs kaltinime numatytÄ veikÄ , dėl to nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, atlygino dalį žalos, teisiamas pirmÄ kartÄ , darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir yra pagrindo taikant BK 75 straipsnio nuostatas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti.

Civiliniai ieÅ¡kiniai Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė 105,16 eurų dydžio ieÅ¡kinį, kurį sudarė asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų apmokėjimo iÅ¡laidos, kurios buvo dengiamos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina yra 105,16 eurų, Å¡ias iÅ¡laidas savanoriÅ¡kai padengė kaltinamasis A. R., todėl ieÅ¡kinys netenkinamas. Nukentėjusysis J. B. byloje pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo 5000 eurų fizinės ir moralinės žalos atlyginimÄ .

PatirtÄ neturtinę žalÄ nukentėjusysis grindė tuo, kad dėl sužalojimo jis patyrė skausmÄ , buvo jam buvo sužalota nosis, sutraiÅ¡kyti kanalai, nosis buvo pakrypusi, traÅ¡kėjo. Jo nosis daugiau nebus tokia, kokia buvo, kadangi gyjant susiaurėjo kanalai, todėl pasidarė sunkiau kvėpuoti. Taip pat nepatogumais, atsiradusiais dėl sužalojimo - gydymas buvo tęsiamas 3 mėnesius, ligoninėje nosį atstatė, tačiau su tvarsčiais ant veido ir nosies jis turėjo vaikščioti mėnesį laiko, dėl to atrodė kvailai, į jį visi atkreipdavo dėmesį.

Po sužalojimo net ir sugijus tapo sunkiau kvėpuoti, dažnai serga sloga, bijo liesti nosį. Po smÅ«gio patyrė traumÄ , buvo Å¡okiruotas, nežinojo, kas bus su jo nosimi. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.) Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , dėl smÅ«gio į veidÄ jam buvo padarytas daugybinis skeveldrinis nosies kaulų ir pertvaros lūžis su kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose ir nosies deÅ¡inės pusės nubrozdinimu, buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jis taip pat patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Vertinant nusikaltimo pasekmes sveikatai, atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajam dėl traumos buvo atlikta medicininės procedÅ«ros – nosies kaulų, pertvaros atstatymas, liko liekamieji reiÅ¡kiniai – gyjant kanalams, jie susiaurėjo, tapo sunkiau kvėpuoti. Nukentėjusysis dėl traumos patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus – pažeminimÄ , nesaugumo jausmÄ , nes buvo sužalotas vieÅ¡oje vietoje, autobuse, matant daugybei kitų žmonių, smÅ«gis į veidÄ suduotas esant menkaverčiai priežasčiai, smÅ«gius sudavė visiÅ¡kai nepažįstamas asmuo.

Ä®vertinus visa tai, bei atsižvelgiant į kaltinamojo pozicijÄ , kuris teisme su pareikÅ¡tu ieÅ¡kinio reikalavimu sutiko iÅ¡ dalies, t. y. sutiko atlyginti 300 eurų žalÄ , teismas pripažįsta pagrįstu nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas: n u s p r e n d ž i a : A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti A. R. nuteistu 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba mokytis arba registruotis darbo biržoje, bei paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 69 straipsnyje, t. y. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinę žalÄ .

Bausmės pradžiÄ pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinio, kuriuo praÅ¡oma priteisti 105,16 eurų žalos atlyginimÄ , netenkinti. Nukentėjusiojo J. B. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. R. 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovo J. B. naudai. KardomÄ jÄ priemonę A. R. raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus nuosprendį vykdyti, kardomÄ jÄ priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                 Inga Å tuopienė