2017-12-20 Nr. AB-24090-3-64-3-01771-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2406-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01771-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Ž. L. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Šiaulių apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 2–5), kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

1.1. Nurodė, kad jis buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 23 d. iki skundo padavimo 2016 m. rugpjūčio 8 d. netinkamomis kalinimo sąlygomis. Kamerose buvo laikoma po 4-5 asmenis, tad ploto tekdavo mažiau, nei nustato higienos normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Sanitarinis mazgas iš šonų atitvertas medinėmis plokštėmis, vietoje durų užuolaida, kriauklė surūdijusi, emalis nutrupėjęs. Ventiliacija kameroje galima tik per langą, valymui neduodama tinkamų higienos priemonių, pirštinių, šepečių. Kamerose drėgna, šalta, sienos, lubos supelijusios, krinta tinkas, dažai. Higienos priemonių – tualetinio muilo, skutimosi peiliukų, muilo, dantų pastos gaudavo tik kartą per mėnesį. Patekus į izoliatorių, asmenys laikomi po 5 valandas po 8-10 asmenų tamsioje kameroje, kur mažai vietos, atviras tualetas. Pasivaikščiojimui skiriama tik vieną valandą per parą, kiemeliai maži, nešvarūs. Į dušą vedama tik kartą per savaitę ir tik 15 minučių, per kurias reikia nusirengti, nusiprausti, nusišluostyti ir apsirengti. Patalynė išduodama prastos būklės. Dėl to jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, skausmus, depresiją, taigi neturtinę žalą.

2. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 48–56) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2016 m. balandžio 23 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. Buvo laikomas kamerose Nr. 11, 99, 58, 16, 100, kuriose būdavo 1-5 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,24 kv. m iki 16,7 kv. m gyvenamojo ploto.

2.2. Atkreipė dėmesį, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus – dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje. Taip pat pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.

2.3. Teigė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas kamerą Nr. 11 tikrino 2016 m. gegužės 30 d. (2016 m. liepos 21 d. patikrinimo aktas Nr. PA.6-232), tačiau oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė bei dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus.

2.4. Pažymėjo, jog negalima konstatuoti Šiaulių TI neteisėto veikimo dėl nepakankamo apšvietimo, drėgmės ar šalčio, ventiliacijos nebuvimo, nes tai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, kurie Šiaulių TI atlikti iki įsigaliojant šias kalinimo sąlygas nustatančioms teisės aktų nuostatoms.

2.5. Pabrėžė, kad Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Tualetai veikiantys, atskirti (mūrine sienele, durimis, užuolaida), įrengti pagal higienos normų reikalavimus.

2.6. Pažymėjo, jog pareiškėjas ginčui aktualiais laikotarpiais nesikreipė į įstaigos administraciją dėl to, jog jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sąlygos pasirūpinti švara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje ar sanitariniame mazge.

2.7. Nurodė, kad kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, o po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus lėšas iš valstybės biudžeto, tačiau patys suimtieji ir nuteistieji dažnai gadina inventorių.

2.8. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginys dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų yra labai abstraktus ir nepakankamai detalizuotas. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais.

2.9. Nurodė, kad pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų numatyta tvarka, ši tvarka pažeista nebuvo. Dušu pagal galiojančius teisės aktus galima naudotis kartą per savaitę, ši teisė pareiškėjui buvo suteikta. Higienos priemonėmis pareiškėjas buvo aprūpinamas teisės aktų nustatyta tvarka. Laikino sulaikymo kamerose pagal nustatytą tvarką pareiškėjas buvo laikomas iki dviejų valandų, karantino kameroje pareiškėjas laikomas nebuvo. Trumpalaikio laikymo kameroms reikalavimai, skirti gyvenamosioms kameroms, netaikomi.

2.10. Teigė, kad pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos atsiradimą lemti galėjusios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Jis savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai nulemtus kalinimo sąlygų, jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Taigi pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti

2.11. Taip pat prašė sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimą atsižvelgti į tai, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II. 3. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimu (b. l. 62–68) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose ir kitose patalpose sąlygas buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas nuo 2016 m. balandžio 23 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. Iš viso pareiškėjas buvo kalinamas kamerose Nr. 11, 99, 58, 100, 16 108 dienas, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 2,64 kv. m iki 18,5 kv. m kameros ploto. Teismas atkreipė dėmesį, jog 16,65 kameros ploto teko tik 2016 m. gegužės 9 d. dienos vakare, tačiau nustatyti, ar tuo metu kameroje buvo tik pareiškėjas, ar jis tuo metu jau buvo kitoje kameroje, galimybės nėra, tad laikytina, jog pareiškėjui daugiausia teko 7,63 kv. m kameros ploto. Teismas pažymėjo, jog 107 dienas pareiškėjui teko nuo 3,81 kv. m iki 7,63 kv. m kameros ploto. Taigi teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas aptariamu laikotarpiu, iš viso 1 dieną, 2016 m. gegužės 9 d., kai vakare yra užfiksuotas penkių asmenų buvimas 16,22 kv. m ploto kameroje, tad pareiškėjui nepilną dieną teko 3,24 kv. m kameros ploto, jis buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Aplinkybės, kad pareiškėjas buvo kalinamas kameroje, kurioje jam teko mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas, atsakovas iš esmės neginčija. Būtent šia aplinkybe pareiškėjas iš esmės ir motyvuoja neturtinės žalos padarymą.

5. Teismas taip pat nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų į Šiaulių TI direktorių. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė naudotis stalo teniso patalpomis, treniruoklių sale, užimtumo kambariu – skaitykla, krepšinio aikštele.

6. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. rugsėjo 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų kūdikių namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nustatytais reikalavimais, visose Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose yra teisės aktais nustatytas inventorius, tualetai atitverti teisės aktais nustatyta sienele, kameras tvarko patys suimtieji ir nuteistieji, inventorius išduodamas, trumpalaikio laikymo kameroms netaikomos nurodytos higienos normos, kurios taikomos apgyvendinimo kameroms, dušas įrengtas pagal galiojančius teisės aktus.

7. Iš pateiktos aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos Nr. 2200 teismas nustatė, jog pareiškėjas buvo aprūpinamas patalyne bei asmens higienos priemonėmis. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1r-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintos normos pažeistos nebuvo, tačiau atkreiptas dėmesys, jog higienos priemonės kartais buvo išduodamos rečiau nei per mėnesį.

8. Pagal nustatytą tvarką, Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtieji ir nuteistieji turi teisę kasdien vieną valandą pasivaikščioti lauke, į pasivaikščiojimą vedami visi kameroje esantys asmenys. Pagal pateiktą planą, pasivaikščiojimo kiemelių plotas nuo 17,31 kv. m iki 23,43 kv. m, tad vaikščiojant 3-4 asmenims toks plotas laikytinas pakankamu.

9. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu Šiaulių visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimą dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo laikymo kamerose. 2016 m. liepos 21 d. surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kameroje Nr. 11 oro temperatūra, santykinis oro drėgnumas, dirbtinis apšvietimas atitiko reikalavimus, pelėsio nenustatyta, prausimosi patalpos išvalytos, švarios, dezinfekcijos darbai registruojami, lovos skalbiniai, rankšluosčiai skalbiami, pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami, švarūs skalbiniai laikomi atskirai nuo nešvarių. Išduodamas inventorius surašomas „Asmeninės sąskaitos kortelėje“, už kokybišką gautą inventorių asmenys pasirašo. Minkšto inventoriaus būklė periodiškai vertinama, netinkamas naudoti nurašomas. Kameroje betoninės grindys, pagrindinis patalpų valymas atliktas, kad būtų byrantis tinkas, nelygi sienų lubų danga, nenustatyta. 2015 m. sausio 13 d. surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kameroje Nr. 97 oro temperatūra atitiko reikalavimus, per didelė santykinė oro drėgmė, per mažas oro judėjimo greitis, dirbtinis apšvietimas per mažas, grindys betoninės, sienos ir lubos pajuodusios.

10. Susipažinęs su pareiškėjo asmens sveikatos istorija, teismas nustatė, jog pareiškėjas, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pas gydytojus kreipėsi dėl galvos skausmų, susijusių su anksčiau patirta trauma, dėl depresijos, nurodydamas, jog laisvėje buvo paskirtas gydymas, tačiau psichikos sutrikimų nustatyta nebuvo. Kad susirgimai būtų susiję su netinkamomis sąlygomis kamerose, nenurodė.

11. Taigi teismas padarė išvadą, ką nurodo pareiškėjas ir savo skunde, jog pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo tenkantis pareiškėjui per mažas plotas apgyvendinimo kamerose, tačiau bylos medžiaga nepaneigti ir pareiškėjo skundo teiginiai dėl antisanitarinių sąlygų jo buvimo kamerose. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjui Šiaulių tardymo izoliatoriuje tik vieną dieną buvo neužtikrintas teisės aktais numatytas minimalus kameros plotas, be to, šis ploto pažeidimas per dieną buvo fiksuojamas tik vakare, tad buvo ne visą dieną. Bylos medžiaga iš dalies paneigti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl higienos sąlygų pažeidimų jo buvimo kamerose, tačiau iš dalies įrodymų, jog kitose jo buvimo kamerose pažeidimų nebuvo, nepateikta. Teismas atmetė argumentus dėl pasivaikščiojimų ir jų trukmės, naudojimosi dušu, nes teisės aktų pažeidimų nustatyta nebuvo. Laikino sulaikymo-paskirstymo kamerose pareiškėjas kalinamas nebuvo, ką patvirtina pateikta atsakovo atstovo pažyma. Vertinant patalynės ir asmens higienos priemonių išdavimą, pastebėta, jog normų pažeidimo nenustatyta, kaip ir nenustatyta, jog buvo išduodama netinkama patalynė, tačiau asmens higienos priemonės kartais būdavo išduodamos rečiau nei kas mėnesį, tačiau taip pat atkreiptas dėmesys, jog pareiškėjas nė karto nesikreipė su skundais ar prašymais dėl asmens higienos priemonių išdavimo.

12. Teismas, atsižvelgęs į tai, pripažino, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu buvo bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgęs į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinęs pažeidimų trukmę ir mastą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

13. Teismas pabrėžė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

14. Dėl pareiškėjui už neigiamus išgyvenimus priteistinos sumos teismas pažymėjo, jog teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Todėl, spręsdamas dėl pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, į tai, kad Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos (apgyvendinimas, suteikiant per mažą plotą kameroje, ir higienos normų neatitinkančiose kamerose, kitų higienos normų nesilaikymas) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai, įvertino tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas kameroje bei teisės aktuose nustatytos higienos sąlygos gyvenamosiose kamerose, rečiau nei numatyta išduodamos asmens higienos priemonės, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, atsižvelgė į visus pareiškime ir teismo posėdyje išdėstytus argumentus ir atsikirtimus į juos, ir pažymėjo, jog laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės į minimalų kameros plotą, buvo trumpas, tik 1 nevisa diena, jog laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiamos jo teisės dėl higienos sąlygų kameroje, buvo neilgas ir su pertraukomis, pareiškėjas nekonkretizavo pažeidimų kiekvienoje kameroje, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus, teismas sprendė, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų minimalaus gyvenamojo ploto ir higienos sąlygų pažeidimo pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

III. 15. Pareiškėjas Ž. L. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 72–73), kuriame prašo jo skundą tenkinti ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, kadangi pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų (per mažas kamerų plotas (mažiau nei 5 kv. m, neatsižvelgiant į baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą), sanitarinis mazgas neatitvertas, neužtikrino jo privatumo).

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 76–78) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka. Tai, kad pareiškėjas patyrė stresą ir nepatogumus, yra natūralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai sukelia diskomfortą ar stresą. Be to, pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamą neturtinę žalą, skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą. Apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir reiškiamais siekiant pasipelnyti iš susiklosčiusios padėties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėją laikant netinkamomis sąlygomis Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

18. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, pripažino, jog pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo kamerose ir kitose patalpose sąlygas buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais priteisimo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad ne visą vieną parą pareiškėjui Šiaulių TI kameroje tekęs plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų bei visą kalinimo laikotarpį nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos higienos sąlygos gyvenamosiose kamerose, rečiau nei numatyta išduodamos asmens higienos priemonės. Kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimų teismas nenustatė.

19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia iš esmės dviem aplinkybėmis, jog kameroje jam tekęs plotas neatitiko minimalaus 5 kv. m ploto (neatsižvelgiant į baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą) reikalavimo bei sanitarinis mazgas buvo netinkamai atitvertas, neužtikrino jo privatumo, todėl jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

20. Pasisakydama dėl pareiškėjui Šiaulių TI kameroje tekusio ploto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bendrosios nuostatos dėl kalinimo įstaigų perpildymo yra suformuluotos Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) didžiosios kolegijos 2016 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 136–141 punktuose, t. y.: 1) Teismas patvirtino, kad praktikoje dominuojantis 3 kv. m ploto standartas vienam daugiavietėje kameroje kalinamam asmeniui yra aktualus minimalus reikalavimas pagal Konvencijos 3 straipsnį; 2) kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m kameroje, kurioje asmenys apgyvendinami kartu, šis asmeninės erdvės trūkumas yra toks rimtas, kad sukuria stiprią Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją. Įrodinėjimo našta tenka atsakovui, kuris gali šią prezumpciją paneigti, jeigu parodo, jog egzistavo faktoriai, galintys adekvačiai kompensuoti mažą asmeninę erdvę; 3) stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija paprastai gali būti paneigta, jeigu nustatyta šių aplinkybių visuma: a) nukrypimai nuo reikalaujamos minimalios 3 kv. m ploto normos yra trumpi, atsitiktiniai ir nereikšmingi; b) tokie nukrypimai yra kompensuojami pakankama judėjimo laisve už kameros ribų ir pakankamu užimtumu; c) pareiškėjas yra kalinamas, bendrąja prasme, tinkamoje kalinimo įstaigoje ir nėra jokių kitų kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių; 4) tais atvejais, kai vertinama kalėjimo kamera, kurioje vienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m ploto, erdvės faktorius išlieka svarbia aplinkybe sprendžiant dėl kalinimo sąlygų tinkamumo. Tokiomis aplinkybėmis Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu erdvės klausimas bus susijęs su kitomis netinkamomis fizinėmis kalinimo sąlygomis, ypač galimybe mankštintis lauke, natūralia šviesa ir oru, ventiliacija, kambario temperatūros tinkamumu, galimybe naudotis tualetu privačiai ir pagrindinių sanitarinių bei higienos reikalavimų atitiktimi; 5) tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka daugiau nei 4 kv. m asmeninės erdvės kameroje, kurioje asmenys kalinami kartu, ir kai dėl to nekyla jokių asmeninės erdvės problemų, kitos fizinės kalinimo sąlygos, paminėtos anksčiau, išlieka svarbios Teismui vertinant pareiškėjo kalinimo sąlygų tinkamumą pagal Konvencijos 3 straipsnį.

21. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), be kitų aktualių kalinimo sąlygų vertinimo aspektų, paaiškino ir minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją pagal Konvencijos 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

22. Ploto vertinimo aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kai nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, įskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo užimamo ploto, į šią aplinkybę atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).

23. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu ne visą vieną parą Šiaulių TI buvo laikomas kameroje, kurioje jam tekęs kameros plotas (3,24 kv. m) neatitiko nacionalinės minimalaus ploto normos (3,6 kv. m). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtomis bendrosiomis nuostatomis dėl kalinimo įstaigų perpildymo, Konvencijos 3 straipsnio prasme, kaip ir pirmosios instancijos teismas, taip pat nenustatė pažeidimo, kadangi, ir įvertinus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui kameroje tekęs plotas nebuvo mažesnis nei 3 kv. m.

24. Vertindama kitas kalinimo sąlygas pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu, teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis šių kalinimo sąlygų, atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Kita vertus, atsižvelgusi, be kita ko, į pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, susijusiu su privatumo neužtikrinančiu sanitariniu mazgu, kuomet teismas, remdamasis atsakovo atstovo atsiliepime pateiktais paaiškinimais, nepripažino šio pažeidimo, nors pareiškėjas skunde ir buvo nurodęs apie tai.

25. Pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir 2 Bendrasis pranešimas [CPT/Inf (92) 3], 49 p.). Kamerų tualetai turėtų būti įrengiami su visišku atskyrimu, pvz., iki lubų (CPT/Inf (2015) 12, 74 p.) (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09).

26. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotovprieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele taip pat nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017 ir kt.).

28. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodo atsakovo atstovas, Šiaulių TI kamerose sanitariniai mazgai atskirti nuo likusios kameros patalpos 1,5 m mūrine sienele, durimis, užuolaida, t. y. atsakovo atstovo nuomone, įrengti pagal higienos normų reikalavimus. Tačiau, vadovaujantis minėta EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, negalima pripažinti, kad toks sanitarinio mazgo atskyrimas yra tinkamas privatumo užtikrinimo prasme. Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI administracijos veiksmus, susijusius su sanitarinio mazgo įrengimu.

29. Taigi, atsižvelgus į bendrą kalinimo sąlygų būklę Šiaulių TI bei nustatytą pareiškėjo atvejį, pareiškėjo tvirtinimus, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas pareiškėjo ploto normos trūkumas (nors ir nežymus ir ne ilgą laiko tarpą), tačiau kartu su pirmosios instancijos teismo nustatytais higienos sąlygų gyvenamosiose kamerose pažeidimais, asmens higienos priemonių išdavimu ne laiku bei apeliacinės instancijos teismo nustatytu privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimu vis dėlto yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.

30. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nagrinėjamu atveju įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė teisės aktais priskirtų funkcijų, todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

31. Kalbant apie pareiškėjo patirtą žalą ir priežastinį ryšį, siejantį valstybės neteisėtus veiksmus ir pareiškėjui kilusią žalą, teismo vertinimu, nėra abejonių, kad pareiškėjas, kalinamas nustatytomis sąlygomis (neužtikrinant minimalaus nacionalinės teisės aktų nustatyto ploto reikalavimo ne visą vieną parą bei neužtikrinant teisės aktuose nustatytų higienos sąlygų gyvenamosiose kamerose, rečiau nei numatyta išduodant asmens higienos priemonės ir neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu visą kalinimo Šiaulių TI laiką (108 paras), patyrė kančią ir sunkumus. Įvertinusi nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, kalinimo įstaigą, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti jam turi būti priteistas 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

32. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Ž. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius