fa017a2e-6f37-41a7-afec-bedaefd82ed6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla: eI3-4704-1063/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02748-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Adamonytės-Å ipkauskienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Tomo Blinstrubio ir Beatos MartiÅ¡ienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui G. P. (G. P.), trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Justinai Baumilienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

P. praÅ¡ymÄ trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl termino pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises atnaujinimo. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į 4,56 ha ploto žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo senelis N. R. (N. R.) iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybė teise valdė Žemės sklypÄ .

PareiÅ¡kėjo motina L. R., kuri buvo paveldėtoja ir turėjo teisę į nuosavybės atkÅ«rimÄ , iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) nesiekė atkurti nuosavybės teisės į senelio žemę, o ir pareiÅ¡kėjui apie senelio valdytÄ Å¾emės sklypÄ nieko nepasakojo. PareiÅ¡kėjas apie senelio valdytÄ Å¾emę atsitiktinai sužinojo 2019 metais iÅ¡ savo pusbrolio ir tik tada pradėjo rÅ«pintis nuosavybės atkÅ«rimu. PareiÅ¡kėjas praleido terminÄ pateikti dokumentus dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.

Mano, kad dėl to terminas dokumentams pateikti turėtų bÅ«ti atnaujintas. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė praÅ¡ymo argumentus, prašė praÅ¡ymÄ patenkinti. Papildomai nurodė, kad apie tai, jog senelis turėjo žemės giminėje buvo žinoma iki nacionalizacijos, tačiau jau vėliau pareiÅ¡kėjas jokios konkrečios informacijos apie senelio valdytÄ Å¾emę neturėjo, nes apie senelio valdytÄ Å¾emę nepasakojo nei mama, nei giminės, su kuriomis mažai bendravo. Todėl pareiÅ¡kėjas nežinojo, kaip bÅ«tų turėjęs elgtis dėl nuosavybės atkÅ«rimo po mamos mirties.

Apie tai, kad pareiÅ¡kėjas turi galimybę atkurti nuosavybės teises, jam tapo žinoma tik 2019 m. po pokalbio su pusbroliu. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu sutinka, tačiau tuo atveju, jeigu teismas pripažins, kad termino praleidimo priežastys buvo objektyvios ir svarbios. Pažymėjo, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) duomenų, kad N. R. įpėdiniai ar jų paveldėtojai bÅ«tų teikę praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į Žemės sklypÄ , nėra.

Pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ 5 punktÄ , praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ piliečiai turėjo pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d.

Ä®statymų leidėjas yra numatęs, jog iÅ¡imtinais atvejais galima atnaujinti terminÄ , jeigu teismas pripažįsta termino praleidimo priežastis svarbiomis. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo argumentus. Papildomai nurodė, kad neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymui, jeigu teismas teismo posėdžio metu patikslintas aplinkybes, apie tai, jog pareiÅ¡kėjui apie senelio turėtÄ Å¾emę buvo žinoma dar iki nacionalizacijos, tačiau pastarasis į teismÄ kreipėsi tik 2019 m., vertins kaip objektyviai pateisinančiÄ termino praleidimÄ .

Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl termino pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ ir termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinimo. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas praleido terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ ir terminÄ pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. PareiÅ¡kėjas apie jo protėvių valdytÄ Å½emės sklypÄ sužinojo tik 2019 m. iÅ¡ savo pusbrolio ir tik tuomet pradėjo rÅ«pintis nuosavybės teisių atkÅ«rimu.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo teisinius santykius reglamentuoja 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) ir Tvarka. AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio (iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusi įstatymo redakcija nustatytas praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ padavimo terminas (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) turėjo naikinamųjų terminų pobÅ«dį, nes, pagal tuomet galiojusias įstatymo redakcijas, Å¡ių terminų praleidimo faktas buvo siejamas su teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ netekimu, nesvarbu, dėl kokių priežasčių (objektyvių ar subjektyvių) Å¡ie terminai buvo praleisti.

Tačiau pagal Å¡io straipsnio 2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcijÄ (įsigaliojo nuo 2004 m. spalio 26 d.), nurodyti terminai prarado naikinamÄ jÄ reikÅ¡mę ir tapo atnaujinamaisiais terminais. Tai rodo AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatos, kad piliečiams, praleidusiems nustatytÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas praÅ¡ymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rÅ«pestingai, iÅ¡ esmės buvo pakankami pareikÅ¡ti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valiÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, taip pat pasirÅ«pinti Å¡ių teisių atkÅ«rimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-261-912/2008, 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-772/2009 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino. Vis dėlto, ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Vertinant aplinkybes dėl AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo svarbu nustatyti: kuriuo Å¡iuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ (AtkÅ«rimo įstatymo 2 str.); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (t. y. 2001 m. gruodžio 31 d. ar iki 2003 m. gruodžio 31 d.), siekdamas pasinaudoti Å¡ia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo praÅ¡o pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimÄ (nebuvimÄ ), jų atsiradimo momentÄ , trukmę, įtakÄ pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovÄ atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismÄ dėl praleisto termino atnaujinimo per protingÄ terminÄ , jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti praÅ¡ymÄ ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-882/2014).

AtkÅ«rimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vadovautis bendraisiais AtkÅ«rimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-492-801/2014). Å iame kontekste akcentuotina ir tai, kad, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ Å¡ios nuostatos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4949-520/2019, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1559-822/2019). Prie praÅ¡ymo teismui pateikti priedai patvirtina, kad iki turto nacionalizavimo momento pareiÅ¡kėjo senelis N. R. nuosavybės teise valdė 4,56 ha žemės (duomenys neskelbtini) (pagrindas – Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2019 m. rugpjūčio 2 d. pažyma Nr. R4-2029).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme teismui nurodė, kad jo mama (N. R. dukra) mirė dar (duomenys neskelbtini) metais, tačiau iki mirties mama apie senelio turėtÄ Å¾emę nieko nepasakojo. PareiÅ¡kėjas apie senelio turėtÄ Å¾emę atsitiktinai sužinojo 2019 m. iÅ¡ savo pusbrolio. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas papildomai paaiÅ¡kino, kad jam buvo žinoma, jog senelis buvo iÅ¡vykęs į JAV, o grįžęs įsigijo žemės. Aplinkybė, kad senelis žemės turėjo, giminėje buvo žinoma, tačiau tai buvo žinoma dar iki nacionalizacijos laikų.

Vėliau, dar mama bÅ«dama gyva apie senelio turėtÄ Å¾emę nieko nepasakojo, pareiÅ¡kėjui taip pat nebuvo žinoma, ar ji kÄ nors sprendė dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas patikslino, kad nors giminėje ir jam buvo žinoma apie senelio valdytÄ Å¾emę, tačiau pareiÅ¡kėjui nebuvo aiÅ¡ku, kaip jis turėtų elgtis siekiant susigrÄ Å¾inti senelio žemę. Pats pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs į užsienį, su giminėmis bendravo labai mažai, o ir bendraujant giminės tokia informacija su pareiÅ¡kėju nepasidalino, nors, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, jiems nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ros galimai buvo žinomos.

Tik 2019 m. iÅ¡ pusbrolio sužinojęs apie senelio turėtÄ Å¾emę iÅ¡ karto kreipėsi į NŽT dėl informacijos apie Žemės sklypÄ suteikimo. NŽT 2019 m. rugsėjo 13 d. raÅ¡tu Nr. 51SD-2306-(14.51.92.) pareiÅ¡kėjÄ informavo, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl praleisto termino praÅ¡ymui, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo atnaujinimo. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, dokumentus, kurie patvirtina faktÄ apie tai, kad pareiÅ¡kėjo senelis N. R. valdė 4,56 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), taip pat atsižvelgiant į ribotas galimybes pareiÅ¡kėjui žinoti apie jo senelio iki turto nacionalizavimo momento valdomÄ Å¾emę, į įstatymų leidėjo siekį suteikti piliečiams teisę teisme atnaujinti praleistÄ terminÄ teismui pripažinus, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, į trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, taip pat vadovautis teisingumo, protingumo kriterijais, bendraisiais AtkÅ«rimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, objektyviomis kliÅ«timis, trukdžiusiomis realizuoti pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ visa apimtimi ir tai sudaro pagrindÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ patenkinti ir atnaujinti terminÄ pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į N. R. valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 4,56 ha Žemės sklypÄ .

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl termino atnaujinimo praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti tenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo G. P. (G. P.) praÅ¡ymÄ patenkinti. Atnaujinti pareiÅ¡kėjui G.

P. terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į N. R. valdytÄ Å¾emės sklypÄ ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Asta Adamonytė-Å ipkauskienė Tomas Blinstrubis Beata MartiÅ¡ienė