fa013ce5-a52b-4513-80dc-7d35ffb07fdb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2302-562/2012(Proceso Nr. 3-61-3-00484-2012-4)Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. V. praÅ¡ymÄ atsakovui LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriui - kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas J. V. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 2 060,70 Lt darbo užmokesčio nepriemokÄ (b. l. 1-2).PareiÅ¡kėjas praÅ¡yme nurodo, kad dirba LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje - kalėjime statutiniu valstybės tarnautoju. Dėl Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) 23 straipsnio 2 dalies ir kitų VI skyriaus („Darbo užmokestis“) nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio už atliktas pareigas jam buvo sumokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis (iÅ¡mokėta tik priemokų ir priedų sumos dalis, nevirÅ¡ijusi 70 procentų pareiginės algos).

Toks jam priklausiusių priedų ir priemokų sumos ribojimas 70 procentų pareiginės algos dydžiu yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžia teisę į teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ . Skundo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 sprendimas, priimtas taikant VTÄ® numatytus priemokų ir priedų ribojimus nesumokėti darbo užmokesčio dalies, nelaikomas „įvykdytu sprendimu“, todėl jis turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme.

Apie savo teisės į teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ pažeidimÄ objektyviai sužinojo Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo dienÄ , todėl nuo Å¡ios dienos jam atsirado teisė dėl savo pažeistų teisių kreiptis į teismÄ . Laikotarpis, už kurį praÅ¡oma priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , nevirÅ¡ija Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyto 3 metų termino.Atsakovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius - kalėjimas su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į praÅ¡ymÄ (b. l. 10-11) nurodė, kad apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius pareiÅ¡kėjui pagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., Konstitucijos 6 str. 1 d., 7 str., 102 str. 1 d., 107 str. 2 d. nuostatas, pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek pareigÅ«nams, tiek valstybės valdžios institucijoms. Ä®statymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai.

Nors Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad VTÄ® VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatos, kurias, Å¡iuo atveju taikė atsakovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas atlyginimÄ pareigÅ«nams, prieÅ¡taravo Konstitucijai, tačiau pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo jo priėmimo momento. Mano, kad kol nebuvo nustatyta ir pripažinta, kad VTÄ® 23 straipsnio 2 dalies nuostata, jog pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, minėtos nuostatos buvo teisėtos ir valstybės institucijos privalėjo vykdyti įstatymo reikalavimus mokėdamos priedus ir priemokas valstybės pareigÅ«nams.

Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek pareigūnams, tiek valstybės valdžios institucijoms. Teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, kuri reiškia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas, skaičiuodamas ir išmokėdamas darbo užmokestį pareiškėjui, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Prašo taikyti ieškinio senatį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos su pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ , praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti senatį. Atsiliepime į praÅ¡ymÄ (b. l. 59-60) nurodė, kad apskaičiuojant pareiÅ¡kėjui priedų ir priemokų dydžius, buvo pagrįstai taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos. Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog darbo užmokestį reglamentuojančios nuostatos, statutiniams valstybės tarnautojams, taikomos be iÅ¡lygų.

Ä®statymas ar kitas teisės aktas, yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. IÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui. Kai nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamas Å¡io akto nekonstitucingumu. Atsakovas apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį, veikė teisėtai, t. y. taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus.PareiÅ¡kėjas, atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ jiems praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko.

Skundas netenkinamas.Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui dirbant Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2008 m. gruodžio mėnesio, apskaičiuojant priedus bei priemokas, buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį, ir dėl to jam nebuvo išmokėta 2 060,70 Lt priedų ir priemokų (b. l. 4, 5).Nagrinėjamu atveju darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas jam buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.

Ä®statymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Valstybės tarnybos 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio teismo nutarime buvo konstatuota, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai. Todėl ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nesant nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ maksimaliÄ mokėtinÄ ribÄ , pažeistos Konstitucijos nuostatos.

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 konstatavo, jog vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, dirbę poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytÄ ribÄ ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo iÅ¡mokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto apribojimo taikymo. Kolegija taip pat pabrėžė, kad pažeista teisė teismo turi bÅ«ti ginama, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. bÅ«tų vykdomi Konstitucijai prieÅ¡taraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali bÅ«ti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 ir 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 yra konstatavusios, kad ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Ir, prieÅ¡ingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiÅ¡kėjas yra iÅ¡saugojęs galimybę ginti Å¡iuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka.

Todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti kad įstatymo nuostatos ribojant pareiÅ¡kėjui mokamus priedus ir priemokas yra įvykdytos iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo (2009 m. gruodžio 15 d. Valstybės žinios, 2009-12-15, Nr. 148-6632), o Konstitucijai prieÅ¡taravęs aktas negali bÅ«ti taikomas tik į ateitį, kaip tai numatyta Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje. Sprendimas dėl pareiÅ¡kimo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004).

Konstitucinio teismo nutarimas priimtas 2009 m. gruodžio 11 d. (paskelbtas 2009 m. gruodžio 15 d. Valstybės žinios, 2009-12-15, Nr. 148-6632), todėl yra išlikusi galimybė teismine tvarka koreguoti tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius bei teisiniai santykiai tarp ginčo šalių dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo nėra pasibaigę. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, todėl atsiranda teisinis pagrindas tokiais atvejais valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK).

DK 27 str. 2 d. nustato bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jeigu Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų. Kreipimasis į teismÄ teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sÄ lygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismÄ kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neiÅ¡nyksta asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos (LVAT iÅ¡plėstinių teisėjų kolegijų sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004;

A1-638/2005).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ginčo dėl priteistinos sumos dydžio nėra, tačiau atsakovas praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .LR DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Å¡iame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų. LR CK 1.127 straipsnis numato, kad teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-12-20 nutarimas Nr. 39 „Dėl ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismo praktikoje” 7.1 p.). Darbo teisinių santykių pobÅ«dis ir specialusis imperatyvusis teisinis reguliavimas lemia tai, kad nagrinėjamu atveju subjektyvusis ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo kriterijus sutampa su objektyviuoju kriterijumi.

             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bylose dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis 3 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos (LVAT 2011-11-14 nutartis adm. byla Nr. A575-1839/2011).Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis numato, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į skundÄ praÅ¡o taikyti senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui.Kaip nustatyta, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, susidariusį laikotarpiu nuo 2007 m. sausio iki 2008 m. gruodžio mėnesio dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo.

PareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundu kreipėsi 2012-02-17. Atsižvelgiant į laikotarpį, už kurį pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas praleido valstybės tarnautojų reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinÄ Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ .Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis numato, kad ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis), turi bÅ«ti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgiama į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 3-4 dalys), 2002 m. Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalis) bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (LVAT nutartis adm. byloje Nr. A822-1037/2009).PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad apie savo teisės į teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ pažeidimÄ ojektyviai sužinojo Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo dienÄ .

Mano, kad nuo Å¡ios dienos jam atsirado teisė dėl pažeistų teisių kreiptis į teismÄ .Teismas sprendžia, jog vien ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikytas darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu konstitucinėms nuostatoms ir bylai aktualiu laikotarpiu Å¡is reglamentavimas nebuvo keičiamas taip, jog neprieÅ¡tarautų Konstitucijos nuostatoms negali bÅ«ti pagrindu atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A575-1839/2011, Nr. A62-577/2011).

Atkreiptinas dėmesys, kad nurodyta aplinkybė nebuvo kliÅ«tis kreiptis į teismÄ dėl pažeistos teisės gynimo kitiems suinteresuotiems asmenims (valstybės tarnautojams ir statutiniams pareigÅ«nams). IÅ¡ Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ matyti, kad Å¡ie asmenys teisminės gynybos kreipėsi dar 2007-2008 metais. Konstitucinis Teismas nutarimÄ paskelbė 2009-12-11, pareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundu kreipėsi tik 2012-02-17, t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams.

Kitų svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pagrindo pareiÅ¡kėjui atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ nėra. Teismui neatnaujinus ieÅ¡kinio senaties termino, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo J. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                              Rosita Patackienė