fa007e6b-1bd2-4298-bd79-5458bf7007dc · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-1019-320/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03134-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 19 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Irena Varžinskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. M. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų.

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas K. M. (toliau - ir pareiÅ¡kėjas, ir K. M.) skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, ir atsakovės atstovas), priteisti jam 5000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis bei neteisėtai jo atžvilgiu pavartoto fizinio smurto 2018 m. rugpjūčio 15 d., 2018 m. rugpjūčio 17 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. bei 2018 m. rugsėjo 3 d.

PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2-3) nurodė, kad atliko bausmę Alytaus PN. 2018 m. rugpjūčio 15 d. blogai jautėsi ir nutarė kreiptis medicininės pagalbos. PareigÅ«nų iÅ¡kvietimo mygtukas neveikė, todėl beldė į duris. Ä® kamerÄ atėjo VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau– ir VST) pareigÅ«nai, kurie nurodė stoti veidu į sienÄ ir plačiai iÅ¡skėsti kojas. PareigÅ«nai spardė jo kojas ir liepė jas iÅ¡skėsti dar labiau, klausinėjo, kodėl triukÅ¡mauja, nurodė daugiau nebelsti į duris, perspėjo, kad, jeigu dar kartÄ teks jiems ateiti, bus panaudotos specialiosios priemonės. 2018 m. rugpjūčio 17 d. dėl paskelbto badavimo vėl pasijuto blogai, todėl beldė į duris, kad bÅ«tų suteikta medicininė pagalba.

Alytaus PN pareigÅ«nas pagrasino, kad, jeigu jis ir toliau bels, iÅ¡kvies VST pareigÅ«nus. Vėl ėmus belsti į duris, į kamerÄ atėjo prižiÅ«rėtojas su keliais VST pareigÅ«nais, kurie atsivedė ir tarnybinį Å¡unį. Buvo nurodyta atsistoti prie sienos, pareigÅ«nai spardė pareiÅ¡kėjo kojas, nurodė mažiau belsti į duris. 2018 m. rugpjūčio 31 d. į kamerÄ vėl atėjo VST pareigÅ«nai su tarnybiniu Å¡unimi, kuris puolė pareiÅ¡kėjÄ ir kitus nuteistuosius. 2018 m. rugsėjo 3 d., apie 13 val., pietų metu, į kamerÄ buvo atėję Alytaus PN pareigÅ«nas ir VST pareigÅ«nai.

Alytaus PN pareigÅ«nas pareiÅ¡kėjui ir kitiems nuteistiesiems nurodė stoti prie sienos ir plačiai iÅ¡skėsti kojas, pasakyti savo pavardes. Pasakius pavardes, VST pareigÅ«nai spardė kojas, sudavė pareiÅ¡kėjui smÅ«gius į nugarÄ ir kitas kÅ«no vietas. Išėjus pareigÅ«nams, pareikalavo iÅ¡kviesti medicinos darbuotojÄ , kad bÅ«tų užfiksuoti sužalojimai. Ä® medicinos tarnybÄ buvo nuvestas tik po 2 valandų, jam buvo nustatytas nugaros deÅ¡iniosios pusės Å¡onkaulių srityje nežymus paraudimas bei nubrozdinimas.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Alytaus PN pareigÅ«nai be pagrindo vedė patruliuojančius VST pareigÅ«nus į uždarosios zonos patalpas, kuriose nebuvo kilusi jokia ypatinga situacija, tai neatitinka Bausmių vykdymo kodekse numatytų atvejų. Dėl tokių Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sÄ lygų, patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ pažeminimu, psichologiniu spaudimu, nepatogumais, fiziniu skausmu, stresu, dvasiniu sukrėtimu. Dėl pareigÅ«nų veiksmų patyrė pažeminimÄ , psichologinį spaudimÄ , nepatogumus, fizinį skausmÄ , stresÄ , dvasinį sukrėtimÄ .

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Alytaus PN atsiliepimu (b. l. 15-18) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovės atstovas nurodė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 22 d. į Alytaus PN buvo atvykusios sustiprintos VST pajėgos, kurios, siekiant užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir užkirsti galimai neteisėtus nuteistųjų veiksmus, vykdė patruliavimÄ nuteistiesiems iÅ¡einant iÅ¡ valgyklos. 2018 m. rugpjūčio 15 d., rugpjūčio 18 d., rugpjūčio 31 d.

įvykių vaizdo įraÅ¡ai neiÅ¡saugoti. 2018 m. rugsėjo 3 d. nuo 12.30 val. iki 13.00 val. uždaroje zonoje Alytaus PN pareigÅ«nai patruliavo ir kamerų apžiÅ«ras vykdė kartu su VST pareigÅ«nais. Eidami koridoriumi pareigÅ«nai kameroje Nr. 41, kurioje tuo metu buvo laikomas ir pareiÅ¡kėjas, girdėjo triukÅ¡mÄ , todėl užėjo į jos vidų ir atliko kameros apžiÅ«rÄ . PareigÅ«nai pažeidimų nenustatė, patruliavimo ir kameros apžiÅ«ros metu nuteistųjų atžvilgiu specialiųjų priemonių ir kovinių imtynių veiksmų nenaudojo. 2018 m. rugsėjo 7 d. buvo gauta Sužaloto asmens medicininės apžiÅ«ros pažyma Nr. 242/194, kurioje nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. nuteistajam K.

M. nugaros deÅ¡inės pusės Å¡onkaulių plote nustatytas nežymus odos paraudimas. K. M. paaiÅ¡kino, kad jį sumušė VST pareigÅ«nai. Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos skyrius 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ tyrimo medžiagoje Nr. M-0-02-00053-18, kadangi nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje, požymių. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusiÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė 2018 m. rugpjūčio 15 d., 2018 m. rugpjūčio 17 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. bei 2018 m. rugsėjo 3 d. (toliau - ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, jog atsakovas atsiliepime cituodamas pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimus, nurodė:

„PareiÅ¡kėjas nurodo, jog nuo 2018-09-03 apie 12:55 į kamerÄ Nr.41 įėjo vieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie VRM pareigÅ«nai ir prieÅ¡ jį naudojo fizinį smurtÄ , t.y. spardė į kojas, o Alytaus pataisos namų pareigÅ«nai tokius veiksmus toleravo ir prašė VST pareigÅ«nų, kad jį muÅ¡tų“, t.y. atsakovas tinkamai suprato pareiÅ¡kėjo reikalavimų esmę, o bÅ«tent, jog pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti žalÄ kildina iÅ¡ Alytaus PN pareigÅ«nų veiksmų, galimai nesant tam pagrindo, leidus VST pareigÅ«nams užeiti į kamerų tipo patalpas, kuriose VST pareigÅ«nai panaudojo fizinį ir psichologinį smurtÄ .

Teismas pažymi, kad administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėjus pirmÄ kartÄ , joje buvo priimtas teismo 2019-05-29 sprendimas (panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-11-04 nutartimi); Å¡iame teismo sprendime teismui konstatavus, jog Alytaus PN neužtikrino, jog su pareiÅ¡kėju bÅ«tų elgiamasi taip, jog bÅ«tų iÅ¡saugota jo sveikata, savigarba ir orumas, tuo pagrindu pripažinus, jog pareiÅ¡kėjo teisė į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas buvo pažeista, atsakovės atstovas- Alytaus PN dėl Å¡io teismo sprendimo apeliacinio skundo nepateikė (apeliacine tvarka byla iÅ¡nagrinėta pagal pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ â€“ su teismo sprendimu nesutiko tuo aspektu, kad žalos atlyginimas nebuvo priteistas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) .

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau– ir BVK) 112 straipsnyje nustatyta, kad pataisos įstaigų režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sÄ lygų ir Å¡iÄ bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. BVK 113 straipsnyje numatyta, kad viena iÅ¡ pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių yra pataisos įstaigų apsauga. Pagal BVK 114 straipsnio 1 dalį pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugÄ vykdo pataisos įstaigų pareigÅ«nai.

BVK 114 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu pataisos įstaigoje susidaro ypatinga situacija (nuteistųjų riauÅ¡ių, grupinio pasiprieÅ¡inimo pataisos įstaigos administracijai ar neteisėtų grupinių veiksmų, Å¡iurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarkÄ , įkaitų grobimo atvejais), tvarkai įstaigoje atkurti ir visuomenės saugumui užtikrinti gali bÅ«ti pasitelkti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nai, taip pat VST ir policijos pareigÅ«nai teisingumo ir vidaus reikalų ministrų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo saugumo tarnybos įstatymo 7 straipsnis nustato, kad VST slopina riauÅ¡es, masinius neramumus, grupinius veiksmus, kuriais pažeidžiama vieÅ¡oji tvarka ar prieÅ¡inamasi teisėsaugos pareigÅ«nams, riauÅ¡es laisvės atėmimo vietose ar grupinius pasiprieÅ¡inimus laisvės atėmimo vietų administracijai, taip pat kitokius tyčinius veiksmus, Å¡iurkščiai pažeidžiančius laisvės atėmimo vietų vidaus tvarkÄ , iÅ¡laisvina įkaitus; ypatingų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais užkerta keliÄ veiksmams, keliantiems pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba Å¡iurkščiai pažeidžiantiems vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ar laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkÄ .

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (galiojusios ginčui aktualiu metu, toliau– ir Taisyklės) nustato, jog laisvės atėmimo bausmė turi bÅ«ti vykdoma tokiomis sÄ lygomis, kurios užtikrintų žmogaus saugumÄ bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ (6 punktas); su nuteistaisiais turi bÅ«ti elgiamasi taip, kad bÅ«tų iÅ¡saugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiÅ«riai ir įgÅ«džiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiÅ¡kÄ sias vertybes ir visuomenės saugumÄ gerbiančiais žmonėmis (7 punktas).

Pareiškėjas skunde pateikė išsamius paaiškinimus apie 2018 m. rugpjūčio 15 d., 2018 m. rugpjūčio 17 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d., apie 13 val. įvykių aplinkybes. Iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus (toliau – ir Seimo kontrolierius) 2018 m. gruodžio 10 d. pažymos Nr. 4D-2018/1-1168/1184 „Dėl K. M. skundų prieš Alytaus pataisos namus“ (toliau – ir Pažyma) matyti, kad Seimo kontrolieriui buvo pateikti vaizdo įrašai, kurie, sprendžiant dėl Alytaus PN veiksmų, buvo aptarti ir įvertinti.

Seimo kontrolierius, iÅ¡analizavęs vaizdo įraÅ¡us, nurodė, kad VST pareigÅ«nai Alytaus PN kamerų tipo patalpose lankėsi ne kartÄ , įskaitant ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. bei 2018 m. rugsėjo 3 d. (b. l. 4-8). Atsakovės atstovui atsiliepime nepateikus paaiÅ¡kinimų apie pareiÅ¡kėjo nurodytų 2018 m. rugpjūčio 15 d., rugpjūčio 18 d., rugpjūčio 31 d. įvykių aplinkybes (nurodžius, jog kad Å¡ių įvykių vaizdo įraÅ¡ai neiÅ¡saugoti -b. l. 15), teismas remiasi ir Pažymoje nustatytomis aplinkybėmis.

IÅ¡ Seimo kontrolieriaus Pažymos matyti, kad peržiÅ«rint 2018 m. rugsėjo 3 d. įraÅ¡Ä , buvo nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 3 d., apie 12 val. 54 min. Alytaus PN pareigÅ«nas atvedė VST pareigÅ«nus į kamerÄ , joje VST pareigÅ«nai iÅ¡buvo apie 2 min., po to pareigÅ«nai užėjo į greta esančiÄ kamerÄ , kurioje iÅ¡buvo apie 4 min. (b. l. 5). Alytaus PN Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus jaunesniojo specialisto I. T. 2018-09-03 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 3 d. nuo 12.30 val. iki 13.00 val. uždaroje zonoje Alytaus PN pareigÅ«nai patruliavo ir kamerų apžiÅ«ras vykdė kartu su VST pareigÅ«nais (b. l. 29).

Minėti duomenys patvirtina, kad aktualiu laikotarpiu VST pareigÅ«nai Alytaus PN pareigÅ«nų buvo įleisti į keletÄ kamerų, tarp jų – ir į kamerÄ , kurioje bausmę atliko pareiÅ¡kėjas. IÅ¡ 2018 m. rugsėjo 3 d. Sužaloto asmens medicininės apžiÅ«ros pažymų Nr. 242/193, Nr. 242/194 matyti, jog K. M. 2018 m. rugsėjo 3 d., 15 val. buvo konstatuotas nugaros deÅ¡inės pusės Å¡onkaulių plote nežymus odos paraudimas, toje pačioje kameroje kalėjusiam M. A. – kairės Å¡launies raumenų sumuÅ¡imas.

K. M. nurodė, kad sužalojimai patirti per konfliktÄ su pareigÅ«nais, M. A. nurodė, jog jam įspyrė VST pareigÅ«nas (b. l. 42-43). Atsakovas savo atsiliepime nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų, kokiu pagrindu minėtu laikotarpiu VST pareigÅ«nai lankėsi uždaroje zonoje esančiose kamerose, kokia buvo susidariusi ypatinga situacija, numatyta teisės aktais, kuriai suvaldyti bÅ«tų buvę bÅ«tina pasitelkti VST pareigÅ«nus. Teismas pažymi, kad tokie atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimai nebuvo pateikti ir Seimo kontrolieriui, tyrusiam pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl įvykių, vykusių laikotarpiu nuo 2018-08-13 iki 2018-09-13, apsiribojant deklaratyviu teiginiu, kad kamerose „girdėjosi triukÅ¡mas“.

Å iuo atveju teismas pažymi, kad administracinis procesas iÅ¡ esmės grindžiamas rungimosi principu, Å¡alims suteikiamos vienodos galimybės procese. LVAT yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naÅ¡tÄ sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta pirmiausiai apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas). Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenins. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTÄ®) 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti proceso dalyviai.

Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvus įrodinėjimo naštos aspektas) (žiūrėti LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje A17-301/2007, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje A575-1774/2014).

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktikÄ , jog bÅ«tina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sÄ lygas, griežtai negalima laikytis principo, jog įrodyti tam tikros aplinkybės buvimÄ turi asmuo, kuris ja remiasi. IÅ¡ esmės tai reiÅ¡kia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie pareigÅ«nų elgesį su pareiÅ¡kėju ir atitinkamas kitas aplinkybes paprastai tenka atsakovui (žiÅ«rėti mutatis mutandis EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus, Å¡ioje administracinėje byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju paneigti pareiÅ¡kėjo teiginius dėl nurodytų pažeidimų pareiga teko atsakovės atstovui, tačiau atsakovės atstovas Å¡ios pareigos neįvykdė ir nepateikė nustatytų įrodymų, paneigiančių pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes. Atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes bei įvertinus tai, kad teismui nepateikti duomenys leidžiantys spręsti, jog 2018 m. rugpjūčio 15 d., 2018 m. rugpjūčio 17 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. bei 2018 m. rugsėjo 3 d.

Alytaus PN apskritai ar kamerų tipo patalpoje Nr. 41, į kuriÄ buvo paskirtas pareiÅ¡kėjas, buvo BVK 114 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo saugumo tarnybos įstatymo 7 straipsnyje nurodytų situacijų, kurioms esant, atsakovės įgalioti subjektai, tarp jų – Alytaus PN, galėjo pasitelkti VST pareigÅ«nus, konstatuotina, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d., 2018 m. rugpjūčio 17 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. Alytaus PN neužtikrino, jog su K. M. bÅ«tų elgiamasi taip, kad bÅ«tų iÅ¡saugota jo fizinė sveikata, savigarba ir orumas, todėl pareiÅ¡kėjo atžvilgiu konstatuotini neteisėti atsakovės atstovo veiksmai.

IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, jog Alytaus PN atliko tyrimÄ dėl K. M. 2018 m. rugsėjo 4 d. pateikto skundo ir 2018 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nenustačius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių (b. l. 19-43). Alytaus PN argumentas, kad nenustačius BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, nėra pagrindo konstatuoti pataisos įstaigos neteisėtų veiksmų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Neteisėti veiksmai, esantys civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindu, suprantami kaip įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatyme draudžiamų veiksmų atlikimas ir nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė (žiÅ«rėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-706/2015). Taigi, tai, jog nebuvo nustatyta pagal BK kvalifikuojamos veikos, nereiÅ¡kia, kad nebuvo veikų, kurios gali bÅ«ti vertinamos kaip neteisėtos CK 6.271 straipsnio prasme.

Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumÄ , konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Alytaus PN pažeidžiant nustatytÄ teisinį reguliavimÄ tuo aspektu, kad 4 paras buvo kalinamas ribojant jo teisę į saugumÄ , su juo nebuvo elgiamasi taip, kad bÅ«tų iÅ¡saugota jo sveikata. Teismui nekyla abejonių, kad dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos netinkamos kalinimo sÄ lygos, todėl jis patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Nagrinėjant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, svarbu nustatyti ne vien tik neteisėtus institucijos veiksmus, bet ir kaip jie įtakojo pareiÅ¡kėjo teisių apimtį. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du.

CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. Sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žiÅ«rėti LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444–619/2008;

LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žiÅ«rėti EŽTT 2000-10-10 sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, EŽTT 2006-10-10 sprendimÄ byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02).

Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žiÅ«rėti EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žiūrėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Administracinėse bylose Nr. A2-718/2007 ir Nr. A146-601/2013 LVAT teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui šiose bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Nagrinėjamojoje byloje teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjo nurodoma patirta žala, siejama su pažeminimu, fizinis skausmu nėra tiesiogiai susijusi su atsakovės atstovo Alytaus PN Å¡ioje byloje konstatuotais neteisėtais veiksmais, nes skunde pats pareiÅ¡kėjas nurodo, jog, pagal jo paaiÅ¡kinimus, smÅ«gius jam sudavė bei žemino, galimai VST pareigÅ«nai, o ne Alytaus PN pareigÅ«nai. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nustatytų atsakovės atstovės pripažintų neteisėtų veiksmų priežastinį ryšį su pareiÅ¡kėjo patirta neturtine žala (neigiamus iÅ¡gyvenimus, stresÄ , dvasinius sukrėtimus), atsižvelgęs į aktualiÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , nustatęs, kad pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas buvo trumpalaikis, nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo patirti neigiami iÅ¡gyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimÄ dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, todėl yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiÅ¡kėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad 2018 m. rugpjūčio 15 d., 2018 m. rugpjūčio 17 d., 2018 m. rugpjūčio 31 d. bei 2018 m. rugsėjo 3 d. buvo pažeista pareiÅ¡kėjo K.

M. teisė į tinkamas bausmės atlikimo sÄ lygas Alytaus pataisos namuose. KitÄ skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėja Irena Varžinskienė