2013-04-22 Nr. AB-1293-3-61-3-01874-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedrašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2013-04-22 Nr. AB-1293-3-61-3-01874-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepimu į skundą (b. l. 78-81) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. A662-865/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01874-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. balandžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ūrus“ ir Ko (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1-2), kurį patikslino (b. l. 54-57, 71-72), prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2012 m. liepos 9 d. raštą „Dėl skundo“ Nr. (2.1)-A4-2213 (toliau – ir Raštas), įpareigoti Agentūrą pašalinti šiuo individualiu administraciniu aktu padarytą pažeidimą ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, kad Utenos rajono agentūrai 2012 m. gegužės 18-22 d. organizuojant ir atliekant UAB „Ūrus“ ir Ko patikrinimą pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje Dičiūnų km., Utenos raj., buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai bei pagal kurį atsakingiems asmenims būtų pradėti tarnybiniai patikrinimai.
Nurodė, jog 2012 m. gegužės 18 d. apie 14.10 val. į privačią UAB „Ūrus“ ir Ko aikštelės Utenos raj. teritoriją atvyko Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento padalinio Utenos rajono agentūros (toliau – ir Utenos RAAD Utenos rajono agentūra) vedėjas E. P. ir inspektorius V. J., tačiau pavedimo atlikti patikrinimą neturėjo, todėl, pareiškėjo nuomone, tuo pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 11 dalį bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. Dl-145 patvirtinto Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos kontrolę, reikalavimų aprašo (toliau – ir Reikalavimo aprašas) 28 ir 29 punktus. Minėti pareigūnai pavedimą pradėjo rašyti būdami Bendrovės aikštelėje. Dėl šio įvykio pareiškėjas kreipėsi su skundu į Agentūrą ir pranešė apie Utenos RAAD Utenos rajono agentūros pareigūnų neteisėtus veiksmus, dėl kurių tiesiogiai ir netiesiogiai yra diskredituojama pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo įmonė UAB „Ūrus“ ir Ko ir taip žlugdoma jos veikla, bei prašė kaip galima greičiau nutraukti tokią Utenos rajono agentūros savivalę bei užtikrinti kompetentingų ir operatyvių sprendimų UAB „Ūrus“ ir Ko įmonės atžvilgiu priėmimą. Atsakydama į skundą, pasak pareiškėjo, Agentūra susidariusią situaciją vertino formaliai, nesiėmė aktyvių veiksmų patraukti kaltus asmenis drausminėn atsakomybėn bei netenkino juose keliamų UAB „Ūrus“ ir Ko prašymų ir tuo pažeidė VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Su tokiu Agentūros sprendimu pareiškėjas nesutiko, manė, kad 2012 m. gegužės 18-22 d. atliktas patikrinimas buvo neteisėtas, valstybės tarnautojai E. P. ir V. J. viršijo savo įgaliojimus ir tuo pažeidė teisės aktų reikalavimus ir už tai jiems turi būti taikoma drausminė ar net baudžiamoji atsakomybė.
Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepimu į skundą (b. l. 78-81) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad vienas iš neplaninių patikrinimų pagrindų, nurodytų VAĮ 364 straipsnio 12 dalyje, yra informacijos ar pagrįstų įtarimų dėl ūkio subjekto veiklos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ir neatitikti teisės aktų reikalavimų, turėjimas. Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. birželio 12 d. raštiškame paaiškinime nurodyta, kad anoniminis skundas buvo gautas 14.00 val., o pareigūnai atvyko į Dičiūnų aikštelę 14.10 val., t. y. Utenos RAAD Utenos rajono agentūros pareigūnai operatyviai reagavo į galimo aplinkos apsaugos pažeidimo grėsmę.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu atliekų tvarkymo veiklai neturėjo galiojančio Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, todėl pareigūnai turėjo pagrįstų motyvų kiek įmanoma operatyviau reaguoti į galimo aplinkos apsaugos pažeidimo grėsmę. Atsakovo nuomone, pavedimo atlikti patikrinimą surašymas jau atvykus į įvykio vietą nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Agentūra nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad nebuvo laiku ir tinkamai supažindinti su pavedimu ir atliktu patikrinimu. Nurodė, jog Bendrovės meistras A.
J. su parašytu pavedimu susipažinti atsisakė ir nustatytoje vietoje nepasirašė, vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kad pareiškėjo atstovai susipažinti su teikiamu pavedimu atsisako. Rėmėsi Reikalavimų aprašo 29, 23 ir 24 punktais, pagal kuriuos 2012 m. gegužės 18 d. pavedimas buvo pratęstas nuo 2012 m. gegužės 22 d. iki 2012 m. gegužės 25 d. Su šiuo įrašu pavedime pareiškėjo atstovas susipažino 2012 m. gegužės 22 d., t. y. pasirašė abiejose pavedime esančiose susipažinimo grafose, tuo patvirtindamas, kad žino apie patikrinimo 2012 m. gegužės 18-25 d. vykdymą.
Dėl pasirašymo patikrinimo akte Agentūra nurodė, jog tai, kad Utenos RAAD Utenos rajono agentūros vedėjas E. P. patikrinimo akte įrašytas kaip patikrinime dalyvaujantis asmuo, o pasirašė skiltyje „Patikrinimą atlikusio pareigūno pareigos“, nes patikrinimo akte nėra skilties dalyvaujančių asmenų parašui, šis netikslumas nekeičia patikrinimo akte užfiksuotų aplinkybių. Agentūra pripažino, kad E. P. parašo vieta yra netiksli, tačiau netinkamos patikrinimo akto formos naudojimas laikytinas tik formaliu dokumento rengimo trūkumu.
Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 041795 nurodė, kad nors pareiškėjas šio klausimo ir nekėlė, ar E. P. turėjo teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau paaiškino, kad pagal patikrinimo akto duomenis, 2012 m. gegužės 18-25 dienomis pareiškėjo eksploatuojamą Dičiūnų aikštelę, krovininį automobilį, atgabenusį pavojingas medžiagas, tikrino 2012 m. gegužės 18 d. pavedimu Nr. 6 įgaliotas Utenos RAAD Utenos rajono agentūros valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. J.. Pagal šio patikrinimo metu nustatytus faktinius duomenis 2012 m. gegužės 22 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 041795 surašė Utenos rajono agentūros vedėjas E. P..
Pažymėjo, kad teisės aktai numato, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą gali surašyti įgaliojimus turintis organas (pareigūnas). Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo faktas nelemia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą pasirašęs asmuo turi būti laikomas patikrinimą atlikusiu pareigūnu. Teigė, jog Agentūros ginčijamas Raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu nusprendė Pareiškėjo UAB „Ūrus“ ir Ko skundą atmesti.
Pirmosios instancijos teismas išdėstė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pažymėjo, kad nagrinėdamas bylą išimtinai vertins tik su ginčijamo Rašto priėmimu susijusius rašytinius įrodymus, spręsdamas, kad kiti pareiškėjo į bylą pateikti dokumentai nėra tiesiogiai susiję su ginčijamu sprendimu. Nurodė, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės procesą, kontrolę vykdančių institucijų bei pareigūnų teisinį statusą, veiklos teisinius pagrindus bei pagrindinius principus, veiklos organizavimą, reglamentuoja 2002 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas Nr. IX-1005 (toliau – ir Įstatymas). Teismas nurodė Įstatymo 5, 6 straipsnius, Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų, patvirtintų Aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-385, pakeitimai padaryti Aplinkos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. D1-524, (toliau – ir Nuostatai) 1, 2, 10.2.1 ir 10.2.4 punktus. Nustatė, kad Agentūra gavusi ir išnagrinėjusi pareiškėjo skundą Nr. 166 „Dėl tebesitęsiančių neteisėtų Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų veiksmų“, neperžengė savo kompetencijos ribų ir vykdė jai teisės aktų nustatytas funkcijas.
Teismas nurodė VAĮ 364 straipsnio 11 ir 13 dalis, Reikalavimų aprašo 27, 28, 29 punktus. Pažymėjo, kad, kaip matyti iš Reikalavimo aprašo 2 priede pateiktos formos, motyvuotas kontrolę atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimas atlikti neplaninį patikrinimą turi būti įforminamas „Pavedimu atlikti patikrinimą“. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad Utenos RAAD Utenos rajono agentūros vedėjas E. P., gavęs anoniminį skundą dėl galbūt neteisėto pavojingų atliekų priėmimo į pareiškėjo eksploatuojamą aikštelę, 2012 m. gegužės 18 d. priėmė motyvuotą sprendimą Pavedimą Nr. 6 atlikti neplaninį patikrinimą pareiškėjo pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje Dičiūnų km., Utenos raj., patikrinimą atlikti pavedė Utenos rajono agentūros valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui V. J.. Iš E. P. pateiktų paaiškinimų matyti, kad anoniminis skundas buvo gautas 2012 m. gegužės 18 d. apie 14.00 val., o pareiškėjo aikštelėje jau buvo 14.10 val., to neneigia ir pats pareiškėjas. Vadinasi, esant Reikalavimų aprašo 27.2 punkte nurodytam pagrindui, buvo operatyviai reaguota į pateiktą informaciją ir teisėtai atliktas neplaninis UAB „Ūrus“ ir Ko aikštelės patikrinimas. Teismo vertinimu, siekiant kuo įmanoma skubiau patikrinti pateiktą informaciją, motyvuoto sprendimo, t. y. pavedimo, surašymas pareiškėjo pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje Dičiūnų km., Utenos raj., nedaro savaime jo negaliojančiu, nes ir Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, turi teisę imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai.
Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Utenos RAAD Utenos rajono agentūros vedėjui E. P., dalyvaujant patikrinime kartu su įgaliotu jį atlikti V. J., buvo pažeistas Reikalavimų aprašo 28 punktas. Patikrinimo akte Nr. (11-KD)-42 nurodyta, kad jį atliko Utenos rajono agentūros valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. J., o patikrinime dalyvavo Utenos RAAD Utenos rajono agentūros vedėjas E. P.. Tai, kad E. P. pasirašė patikrinimą atlikusio pareigūno vietoje, nekeičia dokumente nustatytų esminių aplinkybių ir paties Patikrinimo akto turinio. Netiksli parašo vieta laikytina tik formaliu dokumento rengimo trūkumu, kadangi parengtoje Patikrinimo akto formoje nėra skilties, skirtos pasirašyti patikrinime dalyvaujantiems asmenims. Be to, ginčijamame sprendime buvo paminėta ir pareiškėjo ne kartą patvirtinta, jog UAB „Ūrus“ ir Ko aikštelės meistras A. J. atsisakė susipažinti su pavedimu atlikti patikrinimą ir pasirašyti pavedimą. Jis pasirašytinai supažindintas su atliktu patikrinimu ir jo rezultatais tik 2012 m. gegužės 22 d. Todėl teismas darė išvadą, kad Bendrovės atstovas, šiuo atveju meistras A. J., atsisakė dalyvauti neplanuotame patikrinime, o remiantis Įstatymo 16 straipsnio 4 punktu, tokiais atvejais, kai juridinio asmens atstovas patikrinime nedalyvauja dėl to, kad negalima jo rasti, arba vengia dalyvauti patikrinime, turi dalyvauti liudytojas ir apie tai įrašoma patikrinimo akte. Vadinasi, E. P. pagrįstai dalyvavo 2012 m. gegužės 18 d. neplanuotame pareiškėjo aikštelės patikrinime ir kaip tiesioginis V. J. vadovas, surašęs pavedimą atlikti patikrinimą, ir kaip liudytojas dalyvavęs patikrinimo procese. Todėl pareiškėjo argumentai, kad E. P. ir V. J. viršijo savo įgaliojimus ir tuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, buvo atmesti.
Vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 8, 12, 16 straipsnių nuostatomis, Reikalavimų aprašo 27, 28 ir 29 punktais, Agentūros Nuostatais, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, teismas darė išvadą, jog Agentūros Raštas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Teismas nenustatė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas. Kadangi nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą, todėl ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas – įpareigoti Agentūrą pašalinti šiuo individualiu aktu padarytą pažeidimą bei priimti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkantį sprendimą, kuriuo būtų nuspręsta, kad Utenos rajono agentūrai 2012 m. gegužės 18-22 d. organizuojant ir atliekant UAB „Ūrus“ ir Ko patikrinimą pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje Dičiūnų km., Utenos raj., buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas taip pat prašė teismo įpareigoti Agentūrą atsakingiems asmenims pradėti tarnybinius patikrinimus. Teismas nurodė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad kadangi teismas, spręsdamas atsakovo Rašto teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą, taip pat nenustatė ir Utenos RAAD Utenos rajono agentūros vedėjo E. P. ir valstybės inspektoriaus V. J. veiksmuose kaltės bei jų piktnaudžiavimo tarnyba, todėl minėtas pareiškėjo reikalavimas atmestas.
III. Pareiškėjas UAB „Ūrus“ ir Ko apeliaciniu skundu (b. l. 145-148) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo byloje pateiktus kitus dokumentus (pvz., Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir pan. sprendimus ir raštus), sprendimą motyvavo tuo, kad šie dokumentai nėra tiesiogiai susiję su ginčijamu atsakovo sprendimu ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Pažymi, kad inspektorius, atlikdamas neplaninį patikrinimą pagal gautą anoniminį skundą, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 11 dalį.
Pastaroji numato, kad ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva, kai priežiūrą atliekančio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba reikiamus įgaliojimus turinti priežiūrą atliekančio subjekto kolegiali institucija priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Pažymi, kad to paties straipsnio ta pati dalis toliau kalba, jog priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją, kas reiškia, kad sprendimas atlikti neplaninį patikrinimą (pvz., pavedimas) ne tik apskritai privalo būti pildomas kažkada, bet ir numato rašytinės jo formos pateikimą tikrinamam ūkio subjektui.
Dar daugiau, to paties straipsnio tas pats punktas nurodo, kad neplaninis patikrinimas turi atitikti neplaninių patikrinimų taisykles. Reikalavimų aprašo 29 punktas dar kartą žinybiškai įtvirtina imperatyvius Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus bei numato, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, pradėdamas ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją. Taigi teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į faktą, kad pareiškėjo UAB „Ūrus“ ir Ko meistrui A.
J. paprašius pateikti pavedimą Utenos rajono agentūros vedėjas E. P. jo neturėjo ir tuo pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 11 dalį bei Reikalavimų aprašo 29 punkto reikalavimus. Situacijos nekeičia ir tas faktas, kad neplaninis patikrinimas buvo atliekamas pagal tariamai gautą anoniminį pranešimą. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 13 dalį, patikrinimas atliekamas pagal gautą anoniminį skundą yra toks pats neplaninis patikrinimas, atliekamas tik tuo atveju, kai yra motyvuotas priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens arba reikiamus įgaliojimus turinčios priežiūrą atliekančio subjekto kolegialios institucijos sprendimas dėl konkretaus anoniminio skundo tyrimo.
Taigi neplaninis patikrinimas atliekamas pagal anoniminį skundą lygiai taip pat privalo būti pradedamas tik prieš tai tikrinamam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka pateikus patvirtintą sprendimo (pvz., pavedimo) atlikti neplaninį patikrinimą kopiją (Viešojo administravimo įstatymo 364 str. 11 d., Reikalavimų aprašo 29 p.). Šiuo atveju atliekant neplaninį patikrinimą buvo pažeisti net dvejų teisės aktų (vienas iš jų yra įstatymas, kitas – poįstatyminis aktas) reikalavimai. Vienas iš pagrindinių teisės principų – iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės, todėl teismo konstatavimas, kad siekiant kuo skubiau patikrinti pateiktą informaciją, motyvuoto sprendimo, t. y. pavedimo surašymas pareiškėjo pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje Dičiūnų km., Utenos raj., nedaro savaime jo negaliojančiu, yra nepagrįstas teisės aktais, todėl neteisėtas ir naikintinas.
Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai neakcentuoja aplinkybės, kad 2012 m. gegužės 18 d. pavedimą pareigūnai surašė jau po to (tą pačią ar kitą dieną), kai pareiškėjo darbuotojai baigė darbą ir išvyko iš darbo vietos. Iš paties atsakovo pateiktų procesinių dokumentų bei video medžiagos yra akivaizdu, kad patikrinimo metu pareigūnai jokio pavedimo atlikti neplaninį patikrinimą neturėjo, o kadangi jo neturėjo, nebuvo su juo supažindinę pareiškėjo darbuotojų. Tai, kokius dokumentus 2012 m. gegužės 18 d. patikrinimo metu, bet jau iš teritorijos išvykus pareiškėjo darbuotojams, pildė pareigūnai, pareiškėjui tapo žinoma tik 2012 m. gegužės 22 d. Negana to, iš video medžiagos nenustatyta, kad pareigūnai būtų rašę ar bent pradėję rašyti pavedimą dėl neplaninio patikrinimo atlikimo 2012 m. gegužės 18 d., kas reiškia, kad šis pavedimas atgaline data buvo surašytas 2012 m. gegužės 22 d. Pareiškėjas mano, kad turėjo būti vertinama visa įrodymų visuma, būtent ir pateikta 2012 m. spalio 24 d. raštu „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ Nr. 304, t. y. turėjo būti atsižvelgta į tą faktą, kad įsigaliojusiu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu yra konstatuotas Utenos RAAD direktoriaus R. V. viešų ir privačių interesų supainiojimo konstatavimas, liečiantis pareiškėjo interesus. Kadangi patikrinimą vykdę pareigūnai yra pavaldūs Utenos RAAD direktoriui, akivaizdu, kad ginčijamo patikrinimo teisėtumo ir kitais patikrinimais yra naudojama puolimo taktika pieš UAB „Ūrus“ ir Ko ir šios įmonės darbuotojus, nors pagal Viešojo administravimo įstatymą pareigūnai privalo laikytis minimalios ir proporcingos priežiūros naštos ir nediskriminavimo principo, o UAB „Ūrus“ ir Ko per 2012 kalendorinius metus yra patikrinta 15 kartų. Šešioliktą patikrinimą šiuo metu (2012 m. lapkričio 21-23 dienomis) norėjusi atlikti Utenos RAAD pareiškėjo 2012 m. lapkričio 20 d. raštu „Dėl nušalinimo“ Nr. 330 esant pagrindams, numatytiems Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte, yra nušalinta nuo patikrinimo. Lygiai taip pat buvo neatsižvelgta ir į kitus pastaruoju raštu pateiktus papildomus dokumentus.
Teigia, jog priimami sprendimai yra labai kontraversiški, pvz., vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvada, siūlančia taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą Utenos RAAD direktoriui R. V., Lietuvos Respublikos aplinkos ministras pastarajam taikė tik griežtą papeikimą. Antra, labai kontraversiškas yra Agentūros Nuostatų 10.2.1 punktas. Šiuo atveju atsakovas neturi jokių teisinių svertų paveikti Utenos RAAD direktorių, nes už RAAD direktorių veiklos kontrolę atsako Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kaip šių institucijų steigėja. Taigi atsakovas Agentūra šiuo atveju yra neveiksnus, o Utenos RAAD pavaldūs pareigūnai elgiasi su ūkio subjektais kaip nori (šantažuoja įmones, vyksta į jas be pavedimo, reikalauja konfidencialios informacijos ir pan.), nes turi RAAD direktoriaus užnugarį. Teismas, be kita ko, privalėjo atsižvelgti į netiesioginius įrodymus ir nuspręsti, kad yra pagrindas taikyti ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nurodo Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnį, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-3734-562/2012. Teigia, kad prie sisteminių pažeidimų priskirtinas ir 20 darbo dienų termino praleidimas administracinei procedūrai baigti (Viešojo administravimo įstatymo 31 str.).
Pareiškėjas raštais dėl apeliacinio skundo papildymo (b. l. 173, 177) prašo prie apeliacinio skundo pridėti Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. II-25-373/2012 ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-56-337/2013.
Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 171-172) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime išdėsto, kad pareiškėjas teikia argumentus, jog pavedimas galimai buvo surašytas ne patikrinimo vietoje, o atgaline data vėliau, kurie prieštarauja paties pareiškėjo teiginiams 2012 m. gegužės 25 d. skunde Nr. 166 „Dėl tebesitęsiančių neteisėtų Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento agentūros veiksmų“, kad E. P. pavedimą pradėjo rašyti jau neteisėtai būdamas privačioje UAB „Ūrus“ ir Ko teritorijoje. Be to, minėto skundo tyrimo metu Agentūra susipažino su 2012 m. gegužės 18 d. patikrinimo metu darytu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kad pareiškėjo atstovai atsisakė susipažinti su jiems teikiamu pavedimu.
Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas dėl neplaninio ūkio subjekto veiklos patikrinimo teisėtumo, pavedimo surašymo ir pareiškėjo supažindinimo su pavedimu buvo motyvuotas ir pagrįstas. Teigia, jog pareiškėjo argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais. Nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, kad ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas turi būti pradedamas tik prieš tai tikrinamam ūkio subjektui pateikus pavedimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 11 dalies nuostatas, priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją.
Gramatiškai aiškinant šią Viešojo administravimo įstatymo nuostatą, neplaninio patikrinimo pradžia ir pavedimo atlikti patikrinimą pateikimas laike sutampa. Pareiškėjo teiginys, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo vertinimas, kad pavedimo surašymas siekiant kuo įmanoma skubiau patikrinti pateiktą informaciją pareiškėjo pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje savaime nedaro pavedimo negaliojančiu, yra nepagrįstas teisės aktais, todėl neteisėtas ir naikintinas, yra nepagrįstas. Pabrėžia, kad minėtą vertinimą pirmosios instancijos teismas motyvavo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta pareiga aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas.
Atkreipia dėmesį, kad būtinybę skubiai reaguoti į pažeidimų grėsmę pagrindžia ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnyje nurodytas atsakomybės neišvengiamumo principas, reikalaujantis siekti, kad asmuo, padaręs pažeidimą, būtų teisingai ir laiku nubaustas. Agentūra, priimdama Raštą, įvertino pareiškėjo skunde nurodyto neplaninio patikrinimo faktines aplinkybes, neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindą, pareigūnų veiksmų, atliekant neplaninį patikrinimą, teisėtumą. Kadangi pareiškėjo veiklos neplaninį patikrinimą 2012 m. gegužės 18 d. atliko pareigūnas V.
J., pavedimą pasirašė E. P., o Utenos RAAD direktoriaus R. V. nepriėmė sprendimo ir neatliko veiksmų, susijusių su pareiškėjo skunde nurodytu 2012 m. gegužės 18 d. neplaniniu patikrinimu, atsakovas pagrįstai nevertino turimos informacijos apie Utenos RAAD direktoriaus R. V. privačių ir viešų interesų nesuderinimą valstybinėje tarnyboje. Atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nurodyta informacija apie patikrinimų skaičių iki ir po 2012 m. gegužės 18 d. neplaninio patikrinimo, 2012 m. lapkričio 20 d. pareiškėjo raštu pareikštas nušalinimas Utenos RAAD, pareiškėjo teiginys dėl Agentūros Nuostatų 10.2.1 punkto kontraversiškumo nėra susiję su skundo esme.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2012 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. (2.1)-A4-2213, kuriuo atsisakyta tenkinti UAB „Ūrus“ ir Ko 2012 m. gegužės 25 d. skunde išdėstytą prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Aplinkos apsaugos agentūros administracinį teisinį statusą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-07-14 įsakymu Nr. D1-385 patvirtinti Aplinkos apsaugos agentūros nuostatai. Šių nuostatų 10.2.1 punkte įtvirtinta, kad Agentūra tikrina, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai (toliau - RAAD) ir jų pareigūnai, išskyrus RAAD direktorius, laikosi jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų aplinkos apsaugos valdymo srityje, tinkamai atlieka savo funkcijas ir pareigas, tikrina, analizuoja ir vertina, ar RAAD efektyviai vykdo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Pagal minėtų nuostatų 10.2.4 punktą, Agentūra teisės aktų nustatytais atvejais nagrinėja ginčus dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ar pareigūnų priimtų sprendimų. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Agentūra, gavusi ir išnagrinėjusi pareiškėjo skundą Nr. 166 „Dėl tebesitęsiančių neteisėtų Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų veiksmų“, neperžengė savo kompetencijos ribų ir vykdė jai teisės aktais nustatytas funkcijas.
Pareiškėjas teigia, kad atsakovas priėmė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus neatitinkantį sprendimą, todėl įpareigotinas konstatuoti, jog UAB „Ūrus“ ir Ko patikrinimas Utenos rajono agentūros 2012 m. gegužės 18–22 dienomis atliktas pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje Dičiūnų kaime, Utenos raj., buvo neteisėtas bei už tai atsakingiems asmenims taikytina drausminė ar inicijuotina baudžiamoji atsakomybė.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, o 2 dalyje – individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Byloje nustatyta, kad Utenos RAAD Utenos rajono agentūroje 2012 m. gegužės 18 d. buvo gautas anoniminis skundas dėl galbūt neteisėto pavojingų atliekų priėmimo į pareiškėjo eksploatuojamą aikštelę, esančią Dičiūnų kaime, Utenos rajone. Gavęs šią informaciją, Utenos RAAD Utenos rajono agentūros vedėjas, išrašė pavedimą atlikti patikrinimą Nr. 6, kuriame suformulavo užduotį (pagal 2012-05-18 apie 14.00 val. gautą anoniminį skundą dėl atgabento krovinio iškrovimo) bei pavedė šį patikrinimą atlikti Utenos RAAD Utenos rajono agentūros valstybiniam inspektoriui V. J..
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 344 straipsnio 1 dalį, ūkio subjektų veiklos patikrinimai gali būti planiniai ir neplaniniai. To paties straipsnio 11 dalyje nustatyta, jog ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva, kai priežiūrą atliekančio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba reikiamus įgaliojimus turinti priežiūrą atliekančio subjekto kolegiali institucija priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Neplaninis patikrinimas turi atitikti neplaninių patikrinimų taisykles ir turi būti atliekamas šio straipsnio 12 dalyje nurodytu pagrindu. Priežiūrą atliekantis subjektas, pradėdamas ūkio subjekto neplaninį patikrinimą, pateikia tikrinamam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją. Minėto straipsnio 13 dalyje įtvirtinta, jog ūkio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas pagal gautą anoniminį skundą dėl konkretaus ūkio subjekto veiksmų ar neveikimo atliekamas tik tuo atveju, kai yra motyvuotas priežiūrą atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens arba reikiamus įgaliojimus turinčios priežiūrą atliekančio subjekto kolegialios institucijos sprendimas dėl konkretaus anoniminio skundo tyrimo. Analogiškos nuostatos nustatytos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-02-18 įsakymu Nr. D1-145 patvirtintame Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų apraše.
Neplaninių patikrinimų atlikimo juridinius pagrindus apibrėžia Aprašo 27 punktas. Pagal šio aprašo 27.2 punktą, neplaninis patikrinimas atliekamas turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų apie galimą ūkio subjekto veiką, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų. Ūkio subjektų veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas kontrolę atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens motyvuotu sprendimu, kuris įforminamas pavedimu pagal Reikalavimų aprašo 2 priede pateiktą formą. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus operatyviai reaguoti į pranešimus apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus įpareigoja ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas (2002 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1005 redakcija). Pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punktą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi pareigą gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti).
Įvertinus bylos faktines aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog pareiškėjo UAB „Urus“ ir Ko neplaninis patikrinimas buvo atliktas teisėtai ir pagrįstai, ūkio subjektų neplaninių patikrinimų atlikimo tvarką reguliuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai nenustatyti. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad siekiant kuo skubiau patikrinti pateiktą informaciją, motyvuoto sprendimo, t. y. pavedimo, surašymas pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo aikštelėje Dičiūnų kaime, Utenos raj., nedaro savaime jo negaliojančiu. Pavedimas yra motyvuotas, pasirašytas įgalioto pareigūno, todėl teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad E. P. pagrįstai dalyvavo 2012-05-18 neplanuotame pareiškėjo aikštelės patikrinime ir kaip tiesioginis V. J. vadovas, surašęs pavedimą atlikti patikrinimą, ir kaip liudytojass dalyvavęs patikrinimo procese. Nenustačius teisės aktų nustatytų reikalavimų pažeidimų atliekant neplaninį patikrinimą, taip pat nėra jokio pagrindo pradėti atsakingų pareigūnų veiksmų tarnybinio patikrinimo procedūrą.
Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad nebuvo pateikta pavedimo atlikti neplaninį patikrinimą kopija. Atsakovas atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodė, jog tirdama pareiškėjo skundą, ji susipažino su 2012 m. gegužės 12 d. patikrinimo metu darytu vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kad pareiškėjo atstovai atsisakė susipažinti su jiems teikiamu Pavedimu. Todėl remdamasi nurodytomis aplinkybėmis Agentūra skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad pagal Utenos RAAD pateiktą informaciją susipažinti su pavedimu atlikti patikrinimą ir pavedimą pasirašyti vietoje atliekų tvarkymo aikštelės meistras A. J. atsisakė. Nors byloje nėra pateikta atlikto patikrinimo vaizdo medžiaga, tačiau teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir kitaip vertinti atsakovo atsiliepime pateiktą informaciją, kuri paneigia pareiškėjo teiginius, kad jo atstovas nebuvo supažindintas su pavedimu atlikti neplaninį patikrinimą. Kadangi UAB „Urus“ ir Ko atstovui buvo pateiktas susipažinti pavedimas atlikti neplaninį patikrinimą, kopijos nepateikimas nelaikytinas esminiu pažeidimu, darančiu visą procedūrą neteisėta.
UAB „Ūrus“ ir Ko prašo prie bylos pridėti Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 14 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarimus, kurie priimti išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą. Minėti nutarimai nėra reikšmingi šiai bylai (susiję su administracinės atsakomybės taikymu, o ne su neplaninio patikrinimo atlikimo procedūra), todėl prašymas netenkintinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai interpretavo ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei vertino faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė