f9f991ef-fe27-4e84-980a-7a2d280b0085 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1168-621/2013Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00938-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 4 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai BerberauÅ¡ienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. K.,nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl 600,80 Lt turtinės ir 77100 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b.l. 2-11) praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 600,80 Lt turtinę ir 77100 Lt neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjas laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Å TI ) buvo kankinamas.

Buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, žeminančiomis garbę ir orumÄ sÄ lygomis, neatitinkančiomis higienos normų, dėl ko patyrė neturtinę žalÄ . Laikotarpiu nuo 2006-01-05 iki 2006-09-19 buvo etapuotas ir laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje. Viso Å TI buvo laikomas ir kankinamas 8 mėn. 14 d. IÅ¡ jų 26 d. praleido izoliatorių vienutėse. dėl kalinimo nežmogiÅ¡komis, žeminančiomis mano garbę ir orumÄ sÄ lygomis, neatitinkančiomis higienos normų, patyrė kančias, kurios užsitęsė pernelyg ilgai, jų intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, kuris labai žemino pareiÅ¡kėjo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ ir prilygo kankinimui.

Dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė didžiuliu psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, emocine depresija, nukentėjo pareiÅ¡kėjo orumas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negalėjo ramiai miegoti, jautė padidėjusiÄ baime bei stresÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, dėl kalėjimo perpildymo, nebuvo sugebama organizuoti prausimosi duÅ¡e. Ä® duÅ¡Ä vesdavo tik kartÄ per savaitę ir nuolat buvo ribojamas prausimosi laikas. Ä® duÅ¡Ä dažniausiai vesdavo visÄ kamerÄ , kurioje bÅ«davo nuo 6 iki 9 žmonių.

O veikiančių dušų buvo 5 ar 6, todėl reikėdavo praustis po dušu dviem asmenims, juose nebuvo jokių pertvarų, nebuvo lentynėlių skirtų daiktams pasidėti, net priklausomo skaičiaus kabliukų pasikabinti rūbams. Tai pareiškėjo nuomone grubus žmogaus teisių pažeidimas. Kadangi kamerose nebuvo karšto vandens, tai per tas penkiolika minučių dar reikėdavo ir drabužius išsiskalbti, nes kitur nebuvo galimybių, taip pat nebuvo kur juos pasidžiauti. Kamerose nėra įrengta specialių rūbams pasidžiauti vietų, ar įrenginių, todėl buvo priversti prie grotų pririšti virves ir ant jų išdžiauti savo rūbus.

Negana to virvės nebuvo leistinos, pareigÅ«nai jas paÅ¡alindavo atlikdami savo tarnybines funkcijas, drabužiai džiÅ«davo kur pakliÅ«davo, o kartais ir ant pareiÅ¡kėjo, dėl to kamerose buvo drėgna, sklisdavo nemalonus kvapas. Tualetas kameroje Nr. 69, neatskirtas nuo gyvenamos patalpos, o tai neatitinka Lietuvos higienos normų reikalavimų. Todėl buvo priverstas „gamtinius reikalus" atlikti matant ir girdint kitam kalinamajam. Kamerose nėra net klozetų, todėl, kad nesklistų fekalijų kvapas iÅ¡ skylės, buvo priverstas jÄ užkiÅ¡ti panaudotu, plastmasiniu kibirėliu nuo majonezo, arba susuktu ryÅ¡uliu iÅ¡ polietileninių maiÅ¡elių.

PareiÅ¡kėjui tai tikrai nežmoniÅ¡kos sÄ lygos, visa tai, labai žemino jo orumÄ . Kamerose labai trÅ«ko oro, buvo drėgna, tvyrojo nemalonus kvapas. Langai kamerose žiemos metu ir Å¡altu paros laiku privalėjo bÅ«ti uždari. Å TI administracijai pareiÅ¡kus, kad kameras vėdintume atidarytais langais, buvo bandoma tai daryti, kaip žiemÄ taip ir vasarÄ . Tokiu bÅ«du bandant vėdinti, kameroje susidarydavo skersvėjis, pakisdavo oro judėjimo greitis bei temperatÅ«ra. Vėdinant kamerÄ kai joje nebebuvo įmanoma kvėpuoti, nors Å¡iek tiek geriau jaustis, pareiÅ¡kėjas susirgo ausų ligomis, pasireiÅ¡kė prostatos sutrikimai.

Dėl Å¡ių problemų nekartÄ yra tekę kreiptis į Å TI gydytojus, toliau gydytis nuvykus į pataisos namus, laisvės atėmimo vietų ligoninėje LukiÅ¡kėse. Å ios ligos kuriomis susirgo bÅ«damas Å TI, turi pasekmių ir dabar. Kad iÅ¡vengtų Å¡ių lygų paaÅ¡trėjimo, privalėjo langus laikyti uždarus. Dėl to buvo laikomas nevėdinamose kamerose. BÅ«damas Å iaulių TI dėl kankinimo, žiauraus, nežmoniÅ¡ko, žeminančio elgesio, pareiÅ¡kėjas patyrė dideli stresÄ ir negatyvias emocijas, bei pradėjo sirgti keliomis ligomis.

Ekstremalių sveikatai centro darbuotojų atvykimui buvo ruoÅ¡iamasi, taip buvo nustatytos atitinkamos higienos normos, kurios neva tai dienai buvo tinkamos. Taip pat kamerose yra matęs peles. Dažniausiai graužikų platinamos ligos: leptospirozė, jersiniozė, pseudotuberkuliozė, hemoraginės karÅ¡tinės su inkstų sindromu, trichineliozė, tuliaremija, maras, erkinis encefalitas, Laimo liga, pasiutligė ir kt. tuberkuliozė liga kuria susergama dėl drėgmės. PareiÅ¡kėjui kilo realus pavojus užsikrėsti visomis Å¡iomis ligomis, dėl to juto didelį stresÄ , baimę.

Nakties metu, pastoviai bÅ«davo įjungta elektros lemputė, kuri Å¡viesdavo tiesiai į akis. Dėl to sutriko miegas. Pažymi, kad Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ nerekomenduoja tamsiu paros metu - poilsio metu, kad kamerose bÅ«tų įjungtas apÅ¡vietimas. Izoliatoriuje Å¡ios rekomendacijos nepaisoma, nakties metu kamerose nuolat bÅ«na įjungtas naktinis apÅ¡vietimas. Prie dirbtinės apÅ¡vietos tekdavo praleisti tiek dienÄ , tiek naktį.Dėl vietos stokos, patalpoje, kuri yra perpildyta, pusryčius, pietus, vakarienę buvo verčiamas valgyti nežmoniÅ¡komis prilygstančiomis kankinimui, žeminančiomis orumÄ sÄ lygomis.

Prie stalo visi netilpo, užtekdavo vietos, tik pasidėti dubenėliui. Valgant susigrÅ«dus į ankÅ¡tÄ vietÄ , kildavo nesusipratimai, pastovi nervinė įtampa, nuolatos kildavo barniai, turėjo vengti konfliktų, buvo priverstas kartais valgyti ant miegamos vietos.Å ios problemos paaÅ¡trėdavo dar ir todėl, kad iÅ¡ Å TI administracijos pusės buvo pažeidinėjamas LR Kardomojo kalinimo įstatymas, bÅ«tent (3-io skyriaus, 12 str. 4 d.), nes kartu buvo laikomas su ne pirmÄ kartÄ teistais ir jau nuteistais asmenimis.

Tai yra matyti iÅ¡ skundo atsakymo į kurį atsakė, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras. (Å TI administracijos buvo prašęs, kad bÅ«tų laikomas atskirai nuo ne pirmÄ kartÄ teistų ir jau nuteistų asmenų. Todėl skundo atsakyme yra minima, kad asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuje, negali pasirinkti kamerų kuriose norėtu bÅ«ti.) Minėto įstatymo nebuvo paisoma. Socialiniai ryÅ¡iai - bÅ«tina žmogaus socializacijos, o taip pat ir resocializacijos sÄ lyga.

PareiÅ¡kėjui tuo metu kai jis buvo laikomas Å TI , nebuvo organizuojama mokslo ar specialybių įsigijimo, nebuvo pasiÅ«lyta dirbti, užsiimti kita naudinga veikla. Å TI nebuvo organizuojama jokio užimtumo, nebuvo organizuota jokia naudinga veikla. Buvo priverstas praleisti 23-24 valandas per parÄ , be jokios naudingos veiklos. Užimtumo nebuvimas taip pat veikė negatyviai. PareiÅ¡kėjas ne kartÄ Å¾odžiu prašė, kad jį nuvestų bent pas dvasininkÄ pasimelsti, tačiau per visÄ tÄ laikÄ taip ir nebuvo nei karto iÅ¡vestas.

Taip buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė dalyvauti religinėse apeigose. Kaip reglamentuoja EŽTK 3 str. valstybės įpareigotos „tinkamai užtikrinti kalinio sveikatÄ ir gerovę, be kita ko, suteikiant reikiamÄ medicininę pagalbÄ ". Tuo tarpu nei viena Å TI kamera pareiÅ¡kėjo buvimo jose metu nebuvo kvarcuojama ar dezinfekuota, kas yra privalu atlikti periodiÅ¡kai, tai numatyta higienos normų reikalavimuose. PrieÅ¡ uždarant pareiÅ¡kėjÄ vis į kitÄ kamerÄ , jos nebuvo nei iÅ¡valytos nei kvarcuotos, jos buvo netvarkingos.Turtinei žalai priskirtinos patirtos iÅ¡laidos - paÅ¡to korespondencijos dėl kalėjimo įvairioms institucijoms (tarp jų ir pačiam kalėjimui), kuro iÅ¡laidos (pareiÅ¡kėjui buvo reikalinga važiuoti iÅ¡ namų į gydymo įstaigas ir kt.) kur rašė skundus, pareiÅ¡kimus ir praÅ¡ymus dėl kalėjimo, taip pat ir šį skundÄ , taip pat važinėjo į poliklinikÄ , spausdinti ir dauginti dokumentus, važiavo konsultuotis pas teisininkus.

Taip pat iÅ¡laidas sudaro ir dokumentų kopijų dauginimas (spausdinimas), kanceliarinės prekės, iÅ¡laidos už vaistus ir kt. Teismui pateikė su turtine žala susijusiÄ pinigų sumÄ t.y. (kanceliarinių prekių, dokumentų dauginimo kopijavimo iÅ¡laidos 6,00 Lt, konsultacija pas teisininkus 50 Lt, kelionės iÅ¡laidos 60 Lt ). Taip pat raÅ¡ydamas ir siųsdamas tiek paÅ¡tu, tiek elektroniniu paÅ¡tu interneto pagalba pareiÅ¡kimus, skundus, peticijas, praÅ¡ymus dėl kalėjimo sugaiÅ¡o laibai daug laiko - apie 80 darbo valandų.

Atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimalus atlyginimas už darbo val. yra 6,06 lito) todėl teismo dėl negautų pajamų praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 484,80 Lt. Viso turtinė žala Å¡iai dienai sudaro 600,80 Lt. PatirtÄ ir pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę (moralinę) žalÄ taip pat vertina pinigine iÅ¡raiÅ¡ka. Å TI buvo laikomas lygiai 8 mėnesius 14 dienų tai yra 257 dienos. KiekvienÄ kalinimo parÄ vertina 3001t. (trimis Å¡imtais litų).

Tai reiÅ¡kia, kad už kiekvienÄ parÄ atsakovo reikalauju atlyginti man neturtinę žalÄ 300 Lt už kiekvienÄ praleistÄ parÄ Å iaulių TI. Už 8 mėnesius 14 dienų sudaro 77100 Lt. Viso iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti (turtinės ir neturtinės žalos) 77700,80 Lt. PareiÅ¡kėjas į teismÄ iÅ¡ karto nesikreipė, nes jam buvo grasinama, kai buvo Å iaulių tardymo izoliatoriuje bei pataisos namuose. Jam spaudimÄ darė Å TI ir pataisos namų administracija, kad jis niekur nesikreiptų. PareiÅ¡kėjui grasino pataisos namų administracija, kur jis atliko bausmę.

Dėl grasinimų į teisėsaugos institucijas nesikreipė, nes neturėjo galimybės, kadangi jo nuomone bÅ«tų su juo susidorota. Ä® laisvę pareiÅ¡kėjas išėjo 2013 m. kovo mėn. Išėjęs į laisvę į teisėsaugos institucijas taip pat nesikreipė, nes ruošė medžiagÄ teismui. Dabar bijo to paties, nes turi 2 m. tam tikrÄ apribojimÄ , turi bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 5 val., nes su juo bus kitaip susidorota. PraÅ¡o atnaujinti senaties terminÄ .Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b. l. 92).

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 84-89) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo V. K. skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , taikyti reikalavimo senaties terminÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas Å TI periodiÅ¡kai nuo 2006-01-05 iki 2006-09-19.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

IeÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, tuo tarpu iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ ieÅ¡kinio senatis taikoma. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o Teismo nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos.Lietuvos Respublikos Kardomojo kalinimo įstatymo (ginčo laikotarpiui aktualios 2004-03-16 ir 2006-06-01 redakcijos, galiojusios pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiais) 11.2 punktas ir Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos.

Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra" 6.15 punktas ir 2 lentelės 4 punktas nustatė, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma - ne mažiau kaip 5 kv.m.Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2013-06-28 pažymos Nr. 69/06-2664 „Dėl V. K. laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje", pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo etapuotas 2006-01-05 ir laikytas periodiškai iki 2006-09-19. Pareiškėjas buvo laikomas įstaigoje kamerose, kurių plotas nuo 7,14 kv.m. iki 17,58 kv.m.

Kameroje buvo laikoma iki 9 asmenų. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 1,98 kv.m. (kameroje Nr.

86) iki 7,14 kv.m. (kameroje Nr.

69) gyvenamasis plotas, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tik tam tikrais atvejais pareiÅ¡kėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o periodiÅ¡kai ji netgi buvo virÅ¡ijama. Atsakovas atkreipia Teismo dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje).

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, Å¡i aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui paros eigoje, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ .

Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 vai. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas laikantis jo statybos metu galiojusių reikalavimų, be to, Å iaulių tardymo izoliatorius yra įtrauktas į KultÅ«ros vertybių registrÄ bei saugomų objektų sÄ raÅ¡Ä (pagal KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymÄ Nr. Ä®-516 „Dėl objektų įraÅ¡ymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ " bei Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d.

įsakymÄ Nr. IV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis").Å iaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du (per langus bei duris). Mikroklimato ir apÅ¡vietos parametrams bÅ«dingas momentiÅ¡kumas. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatÅ«ra, asmenų judėjimas į kamerÄ ir iÅ¡jos ir kt.).IÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2013-07-01 pažymos Nr. 62/08-62 „Dėl V.

K. laikymo sÄ lygų" matyti, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta atitikimo higienos reikalavimams patikrinimų. Atsakovas neturi galimybių pateikti objektyvių galiojusių higienos reikalavimų įgyvendinimÄ patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, o dėstomas aplinkybes įrodyti turi jas nurodanti administracinės bylos nagrinėjimo proceso Å¡alis, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimai, susiję su higienos reikalavimų pažeidimais įstaigoje, nepagrįsti.Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos.

Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra" 13.4 punktas įtvirtino, kad visos laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ kruopščiai valomos drėgnu bÅ«du. Grindys turi bÅ«ti Å¡luostomos ne rečiau kaip du kartus per dienÄ . Pagal 13.8 punktÄ , laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų administracija privalo užtikrinti profilaktines dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos atlikimÄ patalpose. IÅ¡ teisės akto nuostatų matyti, kad laisvės atėmimo vietos administracijai nebuvo nustatyta pareiga užtikrinti kasdienį patalpų valymÄ - patalpų valymu turėjo rÅ«pintis įstaigoje laikomi asmenys.

Duomenų apie netinkamÄ Ä¯staigos pareigų vykdymÄ nėra. PareiÅ¡kėjas laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pretenzijų dėl Å¡varos ir tvarkos kamerose, graužikų nereiÅ¡kė. Be to, pareigos rÅ«pintis Å¡vara ir tvarka kameroje įgyvendinimas priklausė nuo paties pareiÅ¡kėjo.Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra" 10.3 punktÄ ir 7 lentelę, gyvenamosios kameros naktinis apÅ¡vietimas, apÅ¡viečiant liuminescencine apÅ¡vieta turėjo bÅ«ti 10 lx.

Å i nuostata rodo, jog pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl įrengto ir kamerose naudoto naktinio apÅ¡vietimo neturi teisinio pagrindo.Lietuvos Respublikos Kardomojo kalinimo įstatymo (ginčo laikotarpiui aktualios 2004-03-16 ir 2006-06-01 redakcijos, galiojusios pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiais) 18 straipsnio 4 dalyje įtvirtino, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra" 13.14. punkte buvo įtvirtinta, kad nuteistieji ir kalinamieji pagal nustatytÄ grafikÄ turi maudytis duÅ¡uose arba pirtyje ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per 7 dienas, periodiÅ¡kai kirptis ir skustis.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje Å¡ios nuostatos pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje metu buvo įgyvendinamos tinkamai, pareiÅ¡kėjas dėl netinkamo jų įgyvendinimo į įstaigÄ nesikreipė.Lietuvos Respublikos teisės aktai, galioję pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu, nereglamentavo vandens tiekimo kamerose reikalavimų, nenumatė unitazų įrengimo kamerose reikalavimų. Atsakovas pažymi, kad įstaigos kamerose yra įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, unitazai.

PareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl tik Å¡alto vandens tiekimo gyvenamosiose kamerose nepagrįstos.Lietuvos Respublikos Kardomojo kalinimo įstatymo (ginčo laikotarpiui aktualios 2004-03-16 ir 2006-06-01 redakcijos, galiojusios pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiais) 18 straipsnio 4 dalyje ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte įtvirtinta suimtųjų (nuteistųjų) teisė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus. Lietuvos Respublikos teisės aktai, galioję pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu, nereglamentavo sÄ lygų asmeninių rÅ«bų skalbimui sudarymo įstaigoje laikomiems asmenims.

PareiÅ¡kėjo priekaiÅ¡tai dėl sÄ lygų asmeninių rÅ«bų skalbimui ir džiovinimui Å iaulių tardymo izoliatoriuje nepagrįsti.Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001-09-07 įsakymu Nr. 178, (neteko galios 2009-06-10) 225 punkte buvo nustatyta, kad tardymo izoliatoriuje turi bÅ«ti psichologinė ir auklėjamojo darbo tarnybos. Å ių tarnybų darbuotojai atlieka individualų ir grupinį korekcinį darbÄ su kalinamaisiais, atsižvelgdami į kiekvieno asmenines savybes, intelektÄ , vertybines orientacijas, socialinę aplinkÄ , kurioje jie buvo iki jiems paskiriant kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ , padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡silavinimÄ ir kitas ypatybes.

Taisyklių 232 punkte buvo nustatyta, jog kalinamųjų saviÅ¡vietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje metu nebÅ«tų buvę vykdomi korekcinio darbo ir užimtumo organizavimo reikalavimai. Ä®staigoje pareiÅ¡kėjo laikymo laikotarpiu funkcionavo tarnybos, atsakingos už psichologinį ir auklėjamÄ jį darbÄ su laikomais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl užimtumo kalinimo laikotarpiu laikytinos nepagrįstomis.Pagal Lietuvos Respublikos Kardomojo kalinimo įstatymo (ginčo laikotarpiui aktualios 2004-03-16 ir 2006-06-01 redakcijos, galiojusios pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiais) 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kalinamieji kardomojo kalinimo vietų kamerose turėjo bÅ«ti uždaromi laikantis tokių izoliavimo reikalavimų:

1) vyrai - atskirai nuo moterų;

2) nepilnamečiai - atskirai nuo suaugusiųjų. Nepilnamečius skirstant į kameras bÅ«tina atsižvelgti į jų amžių, fizinį ir protinį iÅ¡sivystymÄ , dorovines savybes. IÅ¡imtiniais atvejais, gavus prokuroro sutikimÄ , kamerose, kur laikomi nepilnamečiai, leidžiama laikyti suaugusiuosius;

3) moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trys mėnesiai, jų pageidavimu - atskirai nuo kitų moterų;

4) asmenys, anksčiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, - atskirai nuo asmenų, nebuvusių laisvės atėmimo vietose;

5) asmenys, kaltinami arba įtariami padarę sunkius nusikaltimus, - atskirai nuo kitų kalinamųjų;

6) kalinamieji, iki suėmimo dirbę valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos institucijose, - atskirai nuo kitų kalinamųjų;

7) nuteistieji - atskirai nuo kitų kalinamųjų ir atsižvelgiant į pataisos darbų įstaigos režimo rūšį, nustatytÄ teismo nuosprendžiu;

8) nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos - atskirai nuo kitų kalinamųjų ir nuteistųjų. Duomenų apie tai, kad būtų buvę pažeisti asmenų izoliavimo kalinimo meru reikalavimai pareiškėjo V. K. atžvilgiu nėra, pats pareiškėjas taip pat nepateikia jokių įrodymų pagrindžiančių dėstomas aplinkybes. Dėl šios priežasties pareiškėjo pretenzijos dėl izoliavimo laikytinos nepagrįstomis.Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas.

Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik Administracinių bylų teisenos įstatymu, bet ir privatinės teisės normomis. Negali kilti pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti ne tik nesant neteisėtų veiksmų, bet ir apskritai nesant žalos kaip civilinės atsakomybės elemento. Žala, kaip įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, yra ne tik turto netekimas arba sužalojimas, bet ir turėtos iÅ¡laidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad iÅ¡ galiojančių materialinės teisės ir proceso teisės normų analizės darytina iÅ¡vada, jog, siekdamas įrodyti žalÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ (CK 6.249 straipsnis), ieÅ¡kovas paprastai privalo įrodyti du elementus:

žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi bÅ«ti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių praÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ . Vien pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ Å¾alÄ ir nuostolių paskaičiavimai nesudaro pagrindo tenkinti reikalavimÄ . Be to, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo laiko sÄ naudos nelaikytinos žala, taip pat negalėtų bÅ«ti priteistos ir kaip bylinėjimosi iÅ¡laidų sudedamoji dalis.Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02), pripažindamas, kad smarkiai perpildytos ir antisanitarinės kalinimo sÄ lygos prilyginamos orumÄ Å¾eminančiam elgesiui, vertina tikslias pareiÅ¡kėjo įkalinimo sÄ lygas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčiojo asmens emocinę, fizinę bÅ«senÄ , kalinčiojo asmens amžių, lytį, sveikatÄ , asmens galimybę mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, vertina kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , ar kameroje yra tualetas ir pan. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka - patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas, kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore, kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus ir kt.

Atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam tyčia nesudarė blogesnių kalinimo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Pabrėžtina, kad pretenzijų dėl daugelio reikÅ¡mingų kalinimo sÄ lygų (tokių, kaip maitinimas, pasivaikščiojimų suteikimas, sveikatos priežiÅ«ra ir t.t.) nepareikÅ¡ta. PareiÅ¡kėjo reikÅ¡tos pretenzijos pagrindo taip pat neturi.PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais aktualiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Minėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjo patirtÄ neturtinę žalÄ , o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ .PareiÅ¡kėjo V. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.IÅ¡ byloje esančių pažymų (b.l. 14, 15, 29) matyti, kad pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių buvo pristatytas 2006 m. sausio 5 d. ir periodiÅ¡kai laikytas iki 2006 m. rugsėjo 19 d. kol iÅ¡vyko į Vilniaus pataisos namus. Sprendžiant Å¡ioje byloje, ar atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime (b. l. 29-32) pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ .

Pagal CK 1.124 straipsnį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. ReikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises iÅ¡nyksta.

Viena vertus, ieÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ . Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę arba įstatymo saugomÄ interesÄ , prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 39).

IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ . CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieÅ¡kinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumÄ , skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismÄ , garantuoti tinkamÄ ir efektyvų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad jo teisė yra pažeista.

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiÅ¡kai įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ . Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas yra tokį senaties terminÄ praleidęs, nes tik 2013 m. birželio 12 d. kreipėsi į teismÄ (spaudas ant voko, b. l. 24). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi jis iki 2013 m. kovo mėnesio buvo suimtas ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, o įkalinimo vietose jam darė spaudimÄ ir grasino su juo susidoroti įkalinimo įstaigų administracija, jei jis kreipsis į teismÄ dėl žalos atlyginimo.

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Teismas atmeta pareiškėjo nurodomus argumentus dėl jam neva daryto spaudimo bei grasinimų Šiaulių tardymo izoliatoriuje bei pataisos namuose. Pareiškėjas apie tokius ŠTI ar pataisos namų administracijos atliktus veiksmus prokuratūros ar kitų teisėsaugos institucijų neinformavo nei bausmės atlikimo metu, nei po to, kai tardymo izoliatoriaus ar pataisos namų administracija jam negalėjo daryti jokios įtakos, t.y., kai pareiškėjas buvo paleistas į laisvę.

Be to, pareiÅ¡kėjo teiginius dėl grasinimų paneigia tos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«damas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, 2006 metais skundė Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmus Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrui (b.l. 12-13) bei Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai (b.l. 17-19). Be to, pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijai 2006-07-26 skundėsi dėl pirties patalpų įrengimo (b.l. 16). Apie laikymo sÄ lygas ir kamerų plotus pareiÅ¡kėjas gavo informacijÄ iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2007-05-02 raÅ¡tu Nr. 17/01-157, jau bÅ«damas pataisos namuose.

Todėl atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl jam neva daryto spaudimo ir grasinimų, kad jis nesikreiptų į teismÄ dėl žalos atlyginimo yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės, o atsakovas prieÅ¡ingai, nei nurodo pareiÅ¡kėjas, teikė pareiÅ¡kėjui informacijÄ apie galimai jo pažeistas teises, kurias pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę ginti įstatymo nustatytais terminais, todėl atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ nėra pagrindo.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jo patirtai turtinei žalai priskirtinos iÅ¡laidos - paÅ¡to korespondencijos dėl kalėjimo įvairioms institucijoms (tarp jų ir pačiam kalėjimui), kuro iÅ¡laidos (pareiÅ¡kėjui buvo reikalinga važiuoti iÅ¡ namų į gydymo įstaigas ir kt.) kur rašė skundus, pareiÅ¡kimus ir praÅ¡ymus dėl kalėjimo, taip pat ir šį skundÄ , taip pat važinėjo į poliklinikÄ , spausdinti ir dauginti dokumentus, važiavo konsultuotis pas teisininkus.

Taip pat iÅ¡laidas sudaro ir dokumentų kopijų dauginimas (spausdinimas), kanceliarinės prekės, iÅ¡laidos už vaistus ir kt. Teismui pateikė su turtine žala susijusiÄ pinigų sumÄ t.y. (kanceliarinių prekių, dokumentų dauginimo kopijavimo iÅ¡laidos 6,00 Lt, konsultacija pas teisininkus 50 Lt, kelionės iÅ¡laidos 60 Lt ). Taip pat raÅ¡ydamas ir siųsdamas tiek paÅ¡tu, tiek elektroniniu paÅ¡tu interneto pagalba pareiÅ¡kimus, skundus, peticijas, praÅ¡ymus dėl kalėjimo sugaiÅ¡o laibai daug laiko - apie 80 darbo valandų.

Atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (minimalus atlyginimas už darbo val. yra 6,06 lito) todėl teismo dėl negautų pajamų praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 484,80 Lt. Viso turtinė žala sudaro 600,80 Lt. PareiÅ¡kėjas pridėjo paÅ¡to kvitus, iÅ¡ kurių matyti, kad buvo siunčiama paÅ¡to korespondencija Å iaulių apygardos administraciniam teismui 4,15 Lt, Å iaulių tardymo izoliatoriui 3,55 Lt, pirktos kanceliarinės prekės 1,90 Lt, kelionės bilietas 2,85 Lt (b.l. 22), taip pat PVM sÄ skaita faktÅ«ra bei kvitai už vaistus 21,52 Lt (b.l. 23). PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo patirta turtinė žala yra tiesiogiai susijusi su neteisėtais Å iaulių tardymo izoliatoriaus veiksmais, taip pat nepateikė įrodymų pagrindžiančių kitÄ skunde nurodytÄ iÅ¡laidų dalį, todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtÄ Å¾yminį mokestį; kitas iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo; iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laikÄ , kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas galėtų pretenduoti į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ tuo atveju, jei bÅ«tų patenkintas visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jo skundas dėl žalos atlyginimo.

Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas netenkinamas, todėl praÅ¡ymas priteisti iÅ¡laidas, kurios galėtų bÅ«ti pripažįstamos bylinėjimosi iÅ¡laidomis, taip pat netenkintinas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl 600,80 Lt turtinės ir 77100 Lt neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstÄ .Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                                 Žanas Kubeckas nuorašas tikras