2022-09-21 Nr. AB-23454-3-61-3-02803-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2856-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02803-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. S.-L. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. S.-L. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja T. S.-L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2020 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. BR6-3790880 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2020 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 21R-566 (AG-440/06-2020) (toliau – ir LAGK Sprendimas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Nesutinka su NMA Sprendimu ir LAGK Sprendimu (toliau abu kartu – ir Sprendimai). LAGK tik atkartojo NMA atsiliepime nurodytas aplinkybes, tačiau nepateikė jų teisinio vertinimo, nenurodė priežasčių, dėl kurių pareiškėjos pateikti argumentai atmestini, neatskleidė ginčo esmės, neišdėstė jokių motyvų. LAGK Sprendimas negali būti laikomas teisėtu, teisingu ir pagrįstu;

2.2. NMA 2019 m. liepos 24 d. – 2019 m. lapkričio 14 d. atliko patikrą vietoje, apie kurią pareiškėja nebuvo informuota. NMA darbuotojai, atlikę duomenų patikrinimą vietoje, kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1 (toliau – ir Laukas, ginčo laukas, deklaruotas laukas) vertino ir matavimus atliko ne pagal 2019 m. gegužės 31 d. NMA pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje Nr. 19-1012157992-A1-1 (toliau – ir 2019 m. paraiška) nurodytus duomenis, bet pagal pačių tikrintojų savavališkai nutartą vertinti kitą ganyklų arba pievų, daugiamečių žolių (toliau – ir GPŽ) pasėlį. Buvo vertinama ir matavimai bei skaičiavimai atliekami ne dėl šaltalankių uogynų (toliau – ir ŠAU), o dėl GPŽ. Tikrinimą atlikę NMA darbuotojai nevertino ginčo lauko pagal 2019 m. paraiškos duomenis, nenustatė, kiek ŠAU iš lauke pasodintų yra nudžiūvę, koks yra augalų tankis hektare, ar jis yra pakankamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama ekologiniam ūkininkavimui“ (toliau – ir EKO priemonė) ir atitinka tankio reikalavimus, ar neatitinka ir kokia apimtimi (jei neatitinka). Vietoje tokio vertinimo, ginčo laukas buvo matuojamas ir vertinamas kaip daugiametės žolės (GPŽ) nušienautas ir nenušienautas plotai. NMA darbuotojams, kurie atliko vertinimą, nusprendus vertinti 2019 m. paraiškoje deklaruotą lauką kaip GPŽ, buvo nepagrįstai nustatytas neteisingo deklaravimo faktas ir pagal atskiras priemones sumažintos išmokos, pritaikytos paprastos ir ilgalaikės sankcijos;

2.3. 2019 m. paraiškos duomenų patikrinimą atlikę NMA darbuotojai realiai neatliko KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 sodinukų tankio matavimų, neskaičiavo sodinukų vienetų hektare, apsiribojo abstrakčiais apibendrinimais, neva, uogynai sunykę, rasta pavienių nudžiūvusių augalų, kurie sudaro apibendrintai mažiau kaip 50 proc. visų augalų. Iš prie Patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitos Nr. 19-1012157992-D4-1 (toliau – ir Ataskaita) pridėtų nuotraukų neįmanoma nustatyti nei sodinukų būklės, nei kiekio, nei kitų su šaltalankių sodinukais susijusių aplinkybių, nes atliktų foto fiksacijų tikslas buvo konstatuoti nušienautos bei nenušienautos daugiametės žolės plotus, o ne įvertinti paraiškoje deklaruotų ŠAU tankį, kiekį hektare;

2.4. Kadangi NMA, vertindama ginčo lauką, apsiribojo bendriniais, subjektyviais, apytiksliais vertinimais, neatliekant jokių konkrečių skaičiavimų, pateiktos Ataskaitos duomenys negali būti pakankamu pagrindu spręsti, kad pareiškėjos deklaracijoje nurodyti duomenys yra netikslūs ir neteisingi. Net pateikus visus įrodymus, kad dar 2019 metų rugpjūčio mėnesio pradžioje sertifikuojančios įstaigos atliktų skaičiavimų būdu nustatytas augalų ŠAU tankis ginčo plote atitiko teisės aktų reikalavimus, NMA nusprendė, kad toks vertinimas netikslus. Tačiau NMA pateikti ŠAU tankio skaičiavimo negali. Neaišku, dėl kokių priežasčių LAGK, nagrinėdama pareiškėjos skundą, jos pateiktų duomenų nevertino, priimdama LAGK Sprendimą į juos neatsižvelgė ir dėl jų nepasisakė;

2.5. Atsakovas be pagrindo nevertino kartu su 2020 m. kovo 18 d. skundu pateiktų viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ 2019 m. rugpjūčio 1 d. ar 2020 m. rugpjūčio 2 d. atlikto patikrinimo duomenų, dėl ko padarė nepagrįstas bei neteisingas išvadas dėl KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruotų ŠAU pasėlių ir visiškai nepagrįstai minėtame lauke vertino bei matavo ne ŠAU, o GPŽ. Atsakovas aplinkybes vertino aplaidžiai, atmestinai ir paviršutiniškai, tai patvirtino NMA pozicija, kad atliekant tikrinimą vietoje NMA tikrintoja 2019 metų lapkričio mėnesį nerado 2019 metų balandžio mėnesį atlikto sodinukų atsodinimo ginčo lauke žymių. VšĮ „Ekoagros“ protokole ir pareiškėjos dokumentuose buvo nurodyta, kad atsodinimas buvo vykdomas ne 2019 metų lapkričio mėnesį, o 2019 metų balandžio mėnesį, todėl patikrinimo metu tikrintoja ir negalėjo rasti ką tik naujai atsodintų sodinukų;

2.6. NMA neatliko jokio augalų tankio vertinimo, nepadarė skaičiavimų, o tiesiog išmatavo ir įvertino ginčo lauko nušienautos ir nenušienautos žolės plotą (nors paraiškoje buvo deklaruojama ne GPŽ, o ŠAU), todėl manyta, kad tokie skaičiavimai yra betiksliai ir nesusiję su 2019 m. paraiškos duomenų vertinimu, todėl neturi ir negali būti taikomi baudžiant pareiškėją dėl pažeidimo, kuris nustatytas nepagrįstai;

2.7. Šaltalankių uogynai, kaip augalų rūšis, yra itin jautrūs gamtos sąlygoms, taip pat skirtinguose pareiškėjos deklaruotuose laukuose, šaltalankių sodinukai sodinti visiškai skirtingais laikotarpiais. Galėjo būti pastebėti neprigiję ar nudžiūvę pavieniai uogakrūmiai, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos spręsti dėl netinkamo deklaravimo fakto neatitinkant augalų tankiui. Pastaraisiais metais gamtos sąlygos buvo itin nepalankios visiems ūkininkams. Viename lauke ir kitame lauke auginami sodinukai skiriasi todėl, kad jie yra visiškai skirtingo sodinimo laiko, atstumas tarp laukų yra apie 100 kilometrų, jie auga skirtingo derlingumo žemėse. NMA darbuotojai nevertino uogakrūmių metinės vegetacijos, neatliko periodinės ŠAU vegetacijos stebėsenos, nevertino oro sąlygų konkrečiam laukui įtakos ir fakto, todėl padarė paviršutiniškas, netikslias ir nepagrįstas išvadas, kurios negalėjo būti laikomos pakankamomis konstatuojant pažeidimus (neteisingo deklaravimo faktą) bei pritaikant ne tik sankcijas, tačiau papildomai dar ir didžiules ilgalaikes sankcijas. VšĮ „Ekoagros“ 2020 m. rugpjūčio 2 d. atliko ginčo lauko ŠAU augalų ekspertinę patikrą, išsamius tankio skaičiavimus ir pažeidimų ar tankio trūkumų nenustatė;

2.8. NMA nepagrįstai sumažino išmokas ir neteisėtai pritaikė sankcijas. 2019 m. paraiškoje buvo deklaruota 4,20 ha duodantys derlių šaltalankių uogynai bei 4,82 ha neduodantys derliaus šaltalankių uogynai. NMA, skaičiuodama taikytinas sankcijas, visiškai nepagrįstai ir neteisingai traktavo, kad yra neteisingai deklaruota daugiau kaip 50 proc. pagal EKO priemonę, todėl be įprastos sankcijos, pagal reglamentų nuostatas buvo paskaičiuotos ir pritaikytos didžiulės ilgalaikės sankcijos. Atitinkamai, dėl neteisingai atliktų skaičiavimų, be pagrindo nebuvo paskaičiuota išmoka už derantį ŠAU lauką pagal EKO priemonę dėl 4,20 ha. Taip pat neteisingai ir nepagrįstai pritaikytos ir paskaičiuotos sankcijos ir dėl susietosios paramos ir dėl EKO priemonės, dėl ko Sprendimai naikintini;

2.9. NMA pažeidė administravimo, nepiktnaudžiavimo valdžia, atsakingo valdymo, teisėtumo, objektyvumo, skaidrumo ir kitus principus. NMA po pareiškėjos skundo bei papildomų dokumentų pateikimo į juos neatsižvelgė, preziumuodama, kad atsakovo atliktas vertinimas yra teisėtas, pagrįstas ir pakankamas. Buvo ignoruojami ne tik pareiškėjos pateikti dokumentai, tačiau ir VšĮ „Ekoagros“ 2020 m. rugpjūčio 1 d. ir 2 d. atlikto patikrinimo rezultatai, kuriais yra akivaizdžiai paneigiami NMA Ataskaitoje pateikti ir Sprendimuose nurodyti argumentai dėl ŠAU sodinukų tankio reikalavimų atitikimo, atsodinimo. Tiek NMA, tiek LAGK įrodymai buvo įvertinti visiškai formaliai, paviršutiniškai, dėl to Sprendimais pareiškėjos skundai nepagrįstai ir neteisėtai atmesti. Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, keliamų individualiam teisės aktui.

3. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti LAGK Sprendimą.

4. NMA atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, jog KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 buvo vertinamas ne pagal faktą, taip pat nesutiko, jog NMA Sprendimas priimtas vadovaujantis neteisingais, netiksliais, paviršutiniškais ir nepagrįstais duomenimis;

4.2. Patikros metu tikrintoja, vadovaudamasi kartu su pareiškėjos 2019 m. paraiška pateiktame žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižytų deklaruotų laukų duomenimis, vizualiai apžiūrėjo ginčo lauką, vertindama sodinukus, ir nustatė, kad ginčo lauke, kuriame patikros vietoje metu nustatytas pažeidimas, visame plote šaltalankių sodinukai sudaro mažiau nei 50 proc., todėl teisėtai ir pagrįstai šio lauko pasėlio kodą iš ŠAU pakeitė į GPŽ. Tikrintoja patikrą vietoje atliko itin atidžiai bei kruopščiai, nes ėjo tarpueiliais ir ieškojo šaltalankių krūmelių bei matavo nenušienautą plotą. Įvertinus faktą, kad šaltalankių laukas buvo deklaruojamas jau penktus metus iš eilės, logiška, jog lauke turėjo vyrauti dideli šaltalankių krūmai, o ne visas laukas susmaigstytas kuoliukais. Tikrintojai patikras atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi VAĮ įtvirtintais principais. NMA tikrintojai neturi jokio pagrindo fiksuoti tikrovės neatitinkančius faktus;

4.3. Prie VšĮ „Ekoagros“ protokolo nėra pridėtų tikrinimo metu padarytų šaltalankių nuotraukų. NMA patikros metu buvo nustatyta, kad šaltalankiai išnykę. Minėto lauko faktinė būklė buvo užfiksuota nuotraukose, kuriose nurodyta jų darymo data ir kryptis, o pažeidimo fiksavimo koordinatės atitinka pareiškėjos žemėlapyje elektroniniu būdu įbraižyto lauko duomenis. VšĮ „Ekoagros“ patikrinimus atlieka pagal visai kitą metodiką (nevertina deklaruotų šaltalankių buvimo fakto visame lauke). Remiantis VšĮ „Ekoagros“ užfiksuotais duomenimis, matyti, kad augalų tankumo skaičiavimas yra atliktas pagal jų vidines procedūras ir nėra visiškai objektyvus ir tikslus. NMA tikrintojas šiuo atveju neskaičiavo augalų tankio, nes teisės aktai dėl paramos administravimo to nereglamentuoja, tačiau įvertino deklaruoto lauko būklę iš visų kraštinių ir užfiksavo, jog šaltalankiai išnykę didžiojoje lauko dalyje (todėl pagrįstai traktuotina, kad visas laukas neatitinka tinkamumo kriterijų bei iš patikros vietoje nuotraukų aiškiai matosi, kad net nelabai galima išmatuoti plotų, kurie atitiktų reikalavimus, nes šaltalankių beveik nėra);

4.4. Už patikros vietoje atlikimą yra atsakinga NMA ir tai yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl patikros metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčytini ar paneigti, yra pagrindas sprendimams priimti. Patikros Ataskaita nėra panaikinta, galiojanti, o prie patikros pridėtos lauko nuotraukos patvirtina, kad deklaruotuose laukuose neauga pareiškėjos 2019 m. paraiškoje nurodyti šaltalankių sodinukai. Pareiškėja į bylą nepateikė duomenų, kad NMA patikra atlikta netinkamai. Esant minėtoms aplinkybėms, nėra pagrindo nesutikti su NMA Sprendime nurodytais motyvais dėl netinkamo šaltalankių sodinukų deklaravimo pagal patikros Ataskaitoje pateiktus duomenis;

4.5. Patikros metu buvo nustatyta, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 4,82 ha ŠAU plotas, rastas pasėlis – GPŽ. Vadovaujantis patikros rezultatais, 2019 m. paraiškoje buvo nustatytas neteisingai deklaruotas 4,82 ha plotas susietajai paramai už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte paramai gauti. Apie paramos priemonėms 2019 m. paraiškoje taikomas neteisingo deklaravimo sankcijas pareiškėja buvo informuota. Didžioji dalis sodinukų buvo pasodinti 2015 metų lapkričio mėnesį, tačiau krūmai savo išvaizda neatrodė kaip KŽS. ŠAU krūmeliai nesudarė daugiau kaip 50 proc. visų lauke augančių krūmelių, todėl pasėlio kodas buvo pakeistas iš ŠAU į GPŽ. Toliau laukas buvo vertinamas ir matuojamas kaip GPŽ;

4.6. Patikra, kurios metu nustatytas pažeidimas, buvo atlikta tinkamai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nes patikros vietoje matavimų duomenys yra tikslūs, deklaruotų laukų vieta nustatyta tinkamai ir patikra vietoje atlikta vadovaujantis kartu su 2019 m. paraiška pateiktais elektroniniu būdu įbraižytų deklaruojamų laukų duomenimis;

4.7. Nustačius neteisingą plotų deklaravimą paramai pagal EKO priemonę gauti pateiktose paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškose, taikomos sankcijos. 2019 m. paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama parama pagal EKO priemonę buvo 8,92 ha, o nustatytas faktinis plotas yra 4,20 ha, todėl parama pagal EKO priemonę nemokama ir taikoma ilgalaikė sankcija – išmokų mažinimas už pažeidimo plotą (4,72 ha);

4.8. NMA neignoravo pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, vertino pateiktus dokumentus, tačiau jie nepaneigė patikros metu nustatytų aplinkybių, todėl pareiškėjos skundas buvo atmestas. Nesutiko, jog NMA veiksmai nedera su gero viešojo administravimo principu, nes pažeista teisė būti išklausytam prieš priimant administracinės procedūros sprendimą. NMA nepažeidė jokių viešojo administravimo principų, o NMA Sprendimas ir jame pateikiamos situacijos analizė yra išsami, motyvuota ir detali, todėl Sprendimo naikinti nebuvo jokio teisinio pagrindo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjos T. S.-L. skundą atmetė.

6. Pareiškėja T. S.-L. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktame apeliaciniame skunde prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimą pakeisti, patenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti NMA Sprendimą bei LAGK 2020 m. liepos 17 d. sprendimą. Pareiškėja taip pat prašė priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

8. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimą panaikino, bei perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatyta tvarka, priėjo prie išvados, kad pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai dėl patikros vietoje metu galbūt nepagrįstai nustatytų neatitikimų turėjo būti vertinami pirmosios instancijos teismui sprendžiant ginčą dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai NMA patikros vietoje Ataskaitos duomenis laikė galiojančiais tik dėl to, kad pareiškėja jų atskirai neginčijo, ir taip šiam įrodymui nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią, pripažinti pagrįstais.

10. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėja, siekdama paneigti Ataskaitoje nustatytus duomenis, NMA pateikė VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. rugpjūčio 2 d. Ekologinės gamybos tikrinimo protokolą Nr. PAG-K-19-01233, lauko nuotraukas ir 2019 m. pasėlių deklaraciją. NMA 2020 m. balandžio 27 d. raštu Nr. BR6-2346 „Dėl atsakymo į skundą“ (toliau – ir Raštas) pareiškėją informavo, kad patikrą vietoje atliko tinkamai, pareiškėjos 2019 m. paraiška įvertinta pagal patikros rezultatus. Pirmosios instancijos teismas iš esmės palaikė atsakovo argumentus, pripažinęs, jog neturi pagrindo išimtinai remtis VšĮ „Ekoagros“ užfiksuotais duomenimis, NMA ir VšĮ „Ekoagros“ taikomi sklypų patikrinimų metodai yra skirtingi, o VšĮ „Ekoagros“ duomenys nepaneigia NMA patikrinimo Ataskaitoje nustatyto pažeidimo fakto, VšĮ „Ekoagros“ pateiktuose duomenyse neatsispindi faktinė viso lauko būklė, o tik atskiri vertinti lauko ruožai po 100 kv. m.

11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad byloje esantys pareiškėjos pateikti dokumentai (VšĮ „Ekoagros“ protokolas, lauko nuotraukos), o taip pat ir Augalų tankumo skaičiavimo aktas (VšĮ „Ekoagros“ protokolo priedas) yra rašytiniai, įrodymų leistinumo reikalavimus atitinkantys dokumentai, kurių pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės netyrė ir nevertino, bei nepašalino byloje esančių prieštaravimų, susijusių su NMA išmatuotu ir įvertintu (susumuotu) bendru neatitikčių plotu visame tikrintame lauke, t. y. ar pagrįstai NMA sprendė, jog pareiškėjos deklaruoti augalai, kodu ŠAU (šaltalankiai) užėmė mažiau nei 50 proc. lauko ploto.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su Vyriausybės nutarimais dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo, laikotarpio nuo kada buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, jos įtakos ūkininkavimo sąlygoms. Nors pareiškėja apie šias aplinkybes atsakovui nepranešė teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau ši aplinkybė negalėjo savaime paneigti pareiškėjai teisės aktuose suteiktos teisės neprarasti bent dalies NMA administruojamų išmokų.

13. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, panaikino NMA Sprendimą ir LAGK Sprendimą, bei įpareigojo NMA iš naujo įvertinti pareiškėjos 2019 m. gegužės 31 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulių paraišką Nr. 19-1012157992-A1-1. Taip pat teismas priteisė pareiškėjos naudai iš NMA 350 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas atmetė.

15. Teismas nustatė, kad:

15.1. Pareiškėja 2019 m. gegužės 31 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulių paraišką Nr. 19-1012157992-A1-1;

15.2. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 19 d. informuota, kad NMA laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. vykdė pareiškėjos 2019 m. paraiškos duomenų patikrą ir nustatė paraiškoje deklaruotų duomenų neatitikimą;

15.3. NMA 2020 m. kovo 10 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nustatė:

1) kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruoti 4,82 ha šaltalankių uogynai, buvo rastas pasėlis GPŽ (ganyklos arba pievos, daugiametės žolės), tačiau šio lauko 0,67 ha ploto dalis buvo nenušienauta, todėl konstatuota, kad buvo nesilaikoma Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir Administravimo bei kontrolės taisyklės; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 12 d.) 6.2 punkte numatyto reikalavimo nušienauti pievas bent 1 kartą per metus iki einamųjų metų rugpjūčio 1 dienos. Kadangi 0,67 ha žolės plotas visame 4,82 ha lauke nebuvo nušienautas, NMA laikė, kad 0,67 ha yra neteisingai deklaruotas plotas pagrindinei tiesioginei išmokai, išmokai už pirmuosius hektarus, žalinimo išmokai gauti;

2) kadangi KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 4,82 ha ŠAU, buvo rastas GPŽ, o GPŽ yra pasėlis, kuris nepatenka į tinkamų pasėlių susietajai paramai už vaisius ir uogas gauti grupes, todėl NMA laikė, kad plotas yra neteisingai deklaruotas susietajai paramai gauti;

3) kadangi KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 4,82 ha ŠAU, buvo rastas GPŽ, todėl pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d.) 3.2.8 papunkčio 3 dalį, nustatytas neteisingo deklaravimo atvejis (rastas kitas pasėlis, darantis įtaką paramos mokėjimo sąlygoms) ir taikoma sankcija;

4) kadangi KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 4,82 ha ŠAU, buvo rastas GPŽ, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 (toliau – ir EKO taisyklės) 3.4 papunkčiu, laikoma, kad buvo neteisingai deklaruotas 4,72 ha pagal EKO priemonę;

5) aptariamas reikalavimo nesilaikymas dėl įsėlio pagal kitas kultūras (ne šaltalankius), už kurį pagal EKO priemonę mokama 59 Eur / hektarui paramos išmoka;

15.4. Pareiškėja 2020 m. kovo 18 d. pateikė NMA skundą, prašydama atstatyti 2019 m. pasėlių deklaracijos lauko Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4,82 ha, duomenis į pasėlio kodą ŠAU (šaltalankiai) ir perskaičiuoti išmokas bei panaikinti pritaikytas sankcijas;

15.5. Skunde NMA pareiškėja nurodė, kad prideda lauko nuotraukas, VšĮ „Ekoagros“ protokolą ir 2019 m. pasėlių deklaraciją, tačiau minėtų priedų nepridėjo;

15.6. NMA 2020 m. kovo 31 d. pareiškėjai išsiuntė raštą Nr. BR6-1937 „Dėl atsakymo į skundą“, kuriame nurodė, kad NMA negauti skunde NMA nurodyti priedai ir pareiškėjos paprašyta kuo skubiau juos pateikti, kad būtų galima išsamiai išnagrinėti pareiškėjos nurodytus argumentus ir pateikti atsakymą į skundą;

15.7. Pareiškėja 2020 m. balandžio 3 d. pakartotinai pateikė skundą NMA, kartu pridėdama minėtus priedus;

15.8. NMA 2020 m. balandžio 27 d. išsiuntė pareiškėjai raštą Nr. BR6-2346 „Dėl atsakymo į skundą“, kuriame nurodė, jog negali atsižvelgti į skundą NMA, nes NMA patikrą atliko tinkamai, todėl 2019 m. paraiška įvertinta pagal patikros rezultatus pagrįstai;

15.9. Pareiškėja, nesutikdama su NMA Sprendimu, kreipėsi į LAGK, prašydama panaikinti NMA Sprendimo ir atsakymo raštą dalyje, kurioje nustatytas netinkamo deklaravimo atvejis KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1;

15.10. LAGK 2020 m. liepos 17 d. išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir sprendimu Nr. 21R-566 (AG-440/06-2020) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą;

15.11. Nesutikdama su LAGK Sprendimu, pareiškėja pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui;

15.12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjos T. S.-L. skundą atmetė;

15.13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2806-552/2021, pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

16. Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėja apie patikros vietoje nustatytus neatitikimus informuota NMA 2019 m. lapkričio 19 d. raštu, prie kurio pridėta Patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaita. Be to, pareiškėja papildomai informuota SMS žinute, informacija apie paraiškos klaidas paskelbta NMA portale. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato NMA pareigos informuoti apie planuojamą patikrą vietoje ar nuotolinę patikrą, nes pagal Administravimo bei kontrolės taisyklių 29 punktą, pareiškėjas privalo užtikrinti deklaruotų pasėlių faktinį buvimą deklaruotose žemės sklypuose iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėja tinkamai informuota po atlikto jos deklaruoto sklypo patikrinimo ir nebuvo pagrindo teigti, kad patikrinimo procedūra šiuo aspektu organizuota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

17. Nagrinėjamu atveju NMA Sprendimu nustatė, kad neteisingai deklaruotas 4,82 ha plotas susietajai paramai už vaisių, uogų ir daržovių (išskyrus bulves) auginimą atvirajame grunte gauti, paramai pagal priemonę gauti ir paramai pagal EKO priemonę (uogynai ir sodai) gauti, šioms paramos priemonėms paraiškoje buvo pritaikytos neteisingo deklaravimo sankcijos.

18. Byloje nustatyta, kad pareiškėja paraiškoje KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaravo pasėlį ŠAU (šaltalankių uogynai). Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitoje Nr. 19-1012157992-D4-1 nurodyta, jog patikros vietoje metu nustatyta, kad Lauke, kuriame buvo deklaruotas 4,82 ha ŠAU (šaltalankių uogynai) plotas, rastas pasėlis – GPŽ (ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) iki 5 metų). Ataskaitos išvadose nurodyta, kad patikra pradėta 2019 m. liepos 25 d. Lauke deklaruotas pasėlis ŠAU (Šaltalankių uogynai), buvo pavienių minėto pasėlio krūmų. Nuvykus 2019 m. lapkričio 14 d., nustatyta, kad Lauke šaltalankių uogynai išnykę, šio lauko 0,67 ha ploto dalis yra nenušienauta. Pažymėta, kad patikros metu rasta pavienių nudžiūvusių augalų, tačiau jie sudaro mažiau nei 50 proc. visų augalų. Sublaukų išmatuoti nėra galimybės, – nudžiūvę krūmai pavieniai.

19. Ataskaitoje užfiksuotos aplinkybės grindžiamos NMA specialisto patikros vietoje metu atliktomis fotonuotraukomis. Fotonuotraukų darymo data ir kryptis, pažeidimo fiksavimo koordinatės atitinka pareiškėjos tikrinto Lauko duomenis.

20. Teismas vertindamas patikros vietoje metu fotonuotraukose užfiksuotus vaizdus nustatė, kad Lauke matosi vešli augmenija, auganti eilėmis, kuoliukai augalams paremti, akivaizdžiai matyti tarpueiliai, tarp augančios augmenijos. Tačiau iš fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, kokia yra tos augmenijos sudėtis pagal pasėtas kultūras ir kokios rūšies kultūrų dalys (procentais) sudaro Lauką. Patikrinimo vietoje metu nebuvo nustatyta, jog visame ginčo lauke nėra šaltalankių krūmų, tačiau Ataskaitoje yra nurodoma, kad daugiau kaip 50 proc. lauko rastas kitas pasėlis nei buvo deklaruota Paraiškoje, nors Ataskaitoje nėra nurodyta, kaip ir kokiu būdu buvo skaičiuoti nurodyti procentai.

21. Pagal Administravimo bei kontrolės taisyklių 12 punktą būtina išmatuoti ir įvertinti (susumuoti) bendrą neatitikčių plotą lauke. Iš Ataskaitos duomenų ir atsakovo paaiškinimų atsiliepime teismas nustatė, kad išvada, jog visame lauko plote šaltalankių sodinukai sudaro mažiau nei 50 proc. sodinukų, yra grindžiama ne konkrečiais, objektyviais skaičiavimais, o tikrintojai įvertinus Lauką vizualiai. Matavimai atlikti tik dėl nenušienauto ploto. Tai iš esmės patvirtino ir NMA atstovė teismo posėdyje. Taip pat NMA atsiliepime paaiškino, kad NMA tikrintoja šiuo atveju neskaičiavo augalų tankio, nes pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias paramos administravimą, jis nėra reglamentuotas, tačiau įvertino deklaruoto lauko būklę iš visų kraštinių ir užfiksavo, jog šaltalankiai išnykę didžioje lauko dalyje.

22. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje konstatavo, jog pareiškėjos pateikti VšĮ „Ekoagros“ dokumentai dėl augalų tankumo yra rašytiniai, įrodymų leistinumo reikalavimus atitinkantys dokumentai, kurie turi būti vertinami. Teismas įvertinęs šiuos dokumentus, nustatė, kad yra matomi prieštaravimai tarp NMA ir VšĮ „Ekoagros“ patikrose vietoje nustatytų duomenų dėl Lauko būklės: NMA Patikros vietoje ataskaitoje nurodyta, kad rasti pavieniai uogynai, 0,67 ha nenušienauta, o VšĮ „Ekoagros“ tikrinimo protokole nurodyta, kad šaltalankiai įveisti 2015 m. lapkričio 11 mėn., 2019 m. balandžio mėn. buvo atsodinti savo ūkio šaltalankių sodinukais, nederantys, tarpueiliai nušienauti, prie kiekvieno šaltalankio yra kuoliukai, <...> vietomis uogakrūmiai išdžiūvę / neprigiję. Be to, pareiškėja tiek skunde pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismui nurodė aplinkybes dėl nepalankių gamtos sąlygų tikrinamuoju periodu ir įtaką ūkininkavimo sąlygoms, rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais dėl paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos visoje šalyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje šiuo aspektu pažymėjo, kad Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (2019 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-226 redakcija) (toliau – ir TI taisyklės) 90 punkte įtvirtinta, jog teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas įrodymo dokumentus. Taip pat apeliacinis teismas nurodė, kad, nors pareiškėja apie šias aplinkybes atsakovui nepranešė teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau ši aplinkybė negali savaime paneigti pareiškėjai teisės aktuose suteiktos teisės neprarasti bent dalies NMA administruojamų išmokų.

23. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju NMA iš esmės pripažįsta, jog išnykę dėl nepalankių klimato sąlygų šaltalankių sodinukai buvo atsodinti 2019 m. Šią aplinkybę iš dalies patvirtino ir byloje esančios fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos želdinių sodinimo žymės, o tarpueiliuose tarp želdinių auganti augmenija yra kitos rūšies ir mažesnė. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad sprendžiant dėl pareiškėjos teisės į išmokas ir jos dydžio yra reikšmingi pareiškėjos pateikti VšĮ „Ekoagros“ gamybos patikrinimo duomenys, kurių NMA nevertino.

24. Teismas pažymėjo, kad padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, o pareiga pateikti pakankamus ir aiškius įrodymus tenka NMA. Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtino, kad NMA nagrinėjamu atveju tinkamai neįvykdė Administravimo bei kontrolės taisyklių 12 punkte nustatytos pareigos išmatuoti ir įvertinti (susumuoti) bendrą neatitikčių plotą lauke, ir nepagrindė objektyviais įrodymais išvados, kad neatitiktis užima daugiau nei 50 proc. ploto. Todėl, teismo vertinimu, ginčijamas NMA Sprendimas, kuriuo nustatytas pažeidimas, lėmęs sankcijų pareiškėjai taikymą, laikytinas nepagrįstu, neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Dėl šių priežasčių buvo pagrindas panaikinti ginčijamą NMA sprendimą visa apimtimi ir įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjos paraišką, kartu įvertinant VšĮ „Ekoagros“ patikrinimo duomenis ir pasisakant dėl force majoure aplinkybių taikymo pareiškėjos atveju.

25. Teismas nurodė, kad pareiškėjos skundą tenkinus iš dalies, ji turi teisę į dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėja 2020 m. gruodžio 8 d. ir 2022 m. kovo 31 d. pateikė teismui objektyvius įrodymus (sąskaitas už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymus), kad byloje patyrė 700 eurų išlaidų už skundo parengimą ir 500 eurų atstovavimo (pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teismo posėdyje) išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies (tenkinama 1/2 reikalavimų), bei tai, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko rašytinio proceso tvarka, darė išvadą, kad yra pagrindas priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovo 350 eurų bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmestas.

IV. 26. Pareiškėja T. S.-L. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir iš NMA pareiškėjos naudai priteisti 1 914,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat pareiškėja prašo iš atsakovo jos naudai priteisti visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, todėl nepagrįstai nusprendė priteisti tik pusę pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjos nuomone, iš atsakovo pareiškėjos naudai turi būti priteistos visos jos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 700 Eur išlaidos už skundo teismui parengimą, 23 Eur už skundą sumokėtas žyminis mokestis, 691,25 Eur išlaidos apeliacinės instancijos teisme, 500 Eur atstovavimo išlaidos bylą pirmąja instancija nagrinėjant iš naujo antrą kartą, iš viso 1 914,25 Eur. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas panaikino skundžiamus Sprendimus, todėl pareiškėjos nuomone, jos skundas buvo tenkintas visa apimtimi.

27.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai sprendė, kad:

a) pareiškėja teismui pateikė objektyvius įrodymus, jog patyrė 700 Eur išlaidas už skundo teismui parengimą bei 500 Eur atstovavimo išlaidų;

b) bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko rašytinio proceso tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad pateikdama skundą teismui, pareiškėja be teismo sprendime nurodytų (700 Eur bei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų), pateikė objektyvius duomenis, jog 2020 m. rugpjūčio 14 d. apmokėjo 23 Eur žyminį mokestį už skundą, taip pat 2021 m. gruodžio 10 d. pareiškėja pateikė prašymą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl 691,25 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriuos sudaro 11,25 Eur sumokėtas žyminis mokestis (įrodymai pateikti kartu su 2021 m. vasario 11 d. apeliaciniu skundu) bei 680 Eur išlaidų advokatui už apeliacinio skundo parengimą, kartu pridedant 2021 m. kovo 8 d. sąskaitą ir 2021 m. kovo 9 d. mokėjimo nurodymą.

Pareiškėjos apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme iš esmės buvo patenkintas. Vadovaujantis ABTĮ 40 ir 41 straipsnių nuostatomis, priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti klausimą ir dėl pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtų 691,25 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo klausimą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos patirtų 500 Eur atstovavimo išlaidų nepriteisė dėl to, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėja pažymi, kad byla rašytinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, tačiau Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui panaikinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimą, byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėdamas pareiškėjos skundą antrą kartą 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi nutarė skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (naudojant vaizdo konferencijų įrangą, programą Zoom) 2022 m. kovo 31 d. 13 val.

Pareiškėjos 2022 m. kovo 31 d. prašyme teismui dėl bylinėjimosi išlaidų nurodyta, kad prie bylos medžiagos prašoma prijungti sąskaitą bei mokėjimo nurodymą už suteiktas teisines paslaugas, kurias sudaro advokato pasirengimas bylos nagrinėjimui bei atstovavimas teismo posėdyje, iš viso 5 val. Pareiškėjos nuomone, iš atsakovo turi būti priteistos visos pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

28. Atsakovas NMA apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

29. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, neteisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, netinkamai interpretavo faktines aplinkybes, nevertino NMA nurodytų aplinkybių, kurios yra itin svarbios, siekiant tinkamai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, bei šiuos teiginius grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:

29.1. Pirmosios instancijos teismo sprendime neteisingai konstatuotos faktinės aplinkybės, jog „<...> NMA iš esmės pripažįsta, jog išnykę dėl nepalankių klimato sąlygų šaltalankių sodinukai buvo atsodinti 2019 m.“. NMA nei Sprendime, nei atsiliepimuose, nei posėdžio metu neteigė, jog sodinukai buvo atsodinti 2019 m., tik nurodė, kad taip teigia pareiškėja. NMA atsiliepimuose tiek LAGK, tiek Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tiek Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kaip tik nurodė priešingai, jog NMA tikrintoja ieškojo sodinukų eidama tarpueiliais, tačiau nebuvo matyti jokių sodinimo žymių, kas tik patvirtina, kad atsodinimas nebuvo atliekamas, nes vagose, kur turėjo būti atsodinti jauni šaltalankių sodinukai, net nejudinti senieji pagaliukai (kuolai). Situacija, buvusi Lauke, matosi ir NMA tikrintojos užfiksuotose fotonuotraukose. Tačiau, pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatuoja, jog VšĮ „Ekoagros“ patikrinimo metu buvo padarytos fotonuotraukos, patvirtinančios Ekologinės gamybos tikrinimo protokole Nr. PAG-K-19-01233 nurodytas aplinkybe. Atsakovas pažymi, kad prie VšĮ „Ekoagros“ protokolo nėra pridėtų tikrinimo metu padarytų šaltalankių nuotraukų, todėl nėra aišku kokios fotonuotraukos, teismo vertinimu, patvirtina Ekologinės gamybos tikrinimo protokole Nr. PAG-K-19-01233 nurodytas aplinkybes;

29.2. Pareiškėjos skundas tenkintas teismui motyvuojant tuo, kad Patikros „<...> metu nebuvo nustatyta, jog visame ginčo lauke nėra šaltalankių krūmų, tačiau patikrinimo ataskaitoje yra nurodoma, kad daugiau kaip 50 proc. lauko rastas kitas pasėlis nei buvo deklaruota Paraiškoje, nors patikrinimo ataskaitoje nėra nurodyta, kaip ir kokiu būdu buvo skaičiuoti nurodyti procentai“. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Patikros metu Laukas tikrintas du kartus – 2019 m. liepos 25 d., kuomet užfiksuoti pavieniai šaltalankiai ir 2019 m. lapkričio 14 d., kuomet šaltalankių išvis nerasta, užfiksuota, kad šaltalankiai išnykę. Atsakovas pažymi, jog NMA tikrintoja patikrą vietoje atliko itin atidžiai bei kruopščiai, nes ėjo tarpueiliais ir ieškojo šaltalankių krūmelių bei matavo nenušienautą plotą. Įvertinus tą faktą, kad šaltalankių Laukas buvo deklaruotas jau penktus metus iš eilės, logiška, jog lauke turėjo vyrauti dideli šaltalankių krūmai, o ne visas laukas susmaigstytas kuoliukais. Jokių šaltalankių atsodinimo žymių nebuvo matyti, vagose jaunų šaltalankių sodinukų nerasta, senieji pagaliai nejudinti, visa tai užfiksuota Ataskaitos nuotraukose. NMA tikrintojai patikras atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi VAĮ įtvirtintais objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais;

29.3. NMA visiškai sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartyje konstatuotu faktu, kad VšĮ „Ekoagros“ dokumentai dėl tankumo yra rašytiniai, įrodymų leistinumo reikalavimus atitinkantys dokumentai, kurie turi būti vertinami, tačiau tai nereiškia, jog jie turi didesnę įrodomąją galią, nei NMA Patikros duomenys. Remiantis VšĮ „Ekoagros“ užfiksuotais duomenimis, matyti jog augalų tankumo skaičiavimas yra atliktas pagal jų vidines procedūras ir nėra visiškai objektyvus ir tikslus. NMA tikrintojas šiuo atveju neskaičiavo augalų tankio, nes pagal teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias paramos administravimą, jis nėra reglamentuotas, tačiau įvertino deklaruoto lauko būklę iš visų kraštinių ir užfiksavo, jog šaltalankiai išnykę didžioje lauko dalyje, auga vienas kitas krūmelis. Iš pateiktų NMA nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjos deklaruotame lauke, t. y. didžiojoje lauko dalyje, nėra šaltalankių, jie yra išnykę, negyvybingi. NMA moka Europos Sąjungos paramą už visą deklaruotą plotą (šiuo atveju 4,82 ha), todėl visas pareiškėjos deklaruotas laukas turi būti tinkamai prižiūrėtas bei sutvarkytas, o vadovautis išimtinai tik VšĮ „Ekoagros“ patikrinimo protokolais nėra tikslinga bei objektyvu, nes VšĮ „Ekoagros“ nevertina lauko būklės visame deklaruotame plote, o tik keliose vietose po 100 kv. m. Be to, VšĮ „Ekoagros“ neturi prietaisų ir nematuoja nenušienautų laukų plotų, tai atlieka tik NMA (į bylą pateikti matavimai, atlikti Topcon GRS-1 prietaisu, iš pateikiamų vaizdų matyti kaip kruopščiai buvo matuotas laukas). Esant šioms aplinkybėms, VšĮ „Ekoagros“ nagrinėjamu aspektu negali būti vertinamas kaip reikšmingesnis įrodymas nei NMA Patikros rezultatai. Be to, skiriasi NMA ir VšĮ „Ekoagros“ tiek patikrų tikslai, tiek metodika, todėl ir rezultatai gali būti skirtingi;

29.4. Pareiškėja į bylą nepateikė duomenų, kad NMA patikra atlikta netinkamai. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo nesutikti su NMA Sprendime nurodytais motyvais dėl netinkamo šaltalankių sodinukų deklaravimo pagal Ataskaitoje pateiktus duomenis;

29.5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodyta, kad nors pareiškėja apie aplinkybes atsakovui nepranešė teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau ši aplinkybė negali savaime paneigti pareiškėjai teisės aktuose suteiktos teisės neprarasti bent dalies NMA administruojamų išmokų. Tai pažymėta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad informavimo pareigos neįvykdymas / netinkamas įvykdymas savaime nesuponuoja, kad teisė gauti išmokas prarandama, tačiau tokiu atveju, t. y. neįvykdžius / netinkamai įvykdžius pareigą informuoti apie force majeure ir išimtines aplinkybes NMA, pareiga įrodyti tokių aplinkybių buvimą tenka pareiškėjui. <...> Ekstremalios oro sąlygos, net ir neįprastai didelis kritulių faktas tam tikroje teritorijoje savaime nepatvirtina didelio poveikio konkrečiai valdai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2315-1062/2020).

Atsakovas pažymi ir tai, kad pareiškėja, deklaruodama šaltalankius ir siekdama gauti paramą prisiėmė meteorologinių aplinkybių atsiradimo riziką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-168-756/2021 yra pasisakęs, kad „Tai, kad valstybės lygiu yra paskelbta ekstremali situacija, konkrečiu atveju gali būti vertinama kaip palengvinimas, kad teikiant rašytinį pranešimą Agentūrai apie force majeure atvejus ir jų įtaką konkrečioje valdoje (jos dalyje), nereiktų atskirai teikti tokią ekstremalią situaciją pagrindžiančių įrodymų.

Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, paramos gavėjui išlieka pareiga minėtomis išimtinėmis aplinkybėmis pagrįsti konkrečios dalies įsipareigojimų neįvykdymą“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nuodyti 2021 m. sprendimo trūkumai, bet nepasisakyta, kad NMA Sprendimas nepagrįstas, ar priimtas neįvertinus / neteisingai įvertinus Sprendimo priėmimo metu turėtus duomenis. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja 2019 m. Paraiškoje deklaravo šaltalankius, kuriuos turėjo išlaikyti, jais rūpintis.

Įvertinus patikros nuotraukas akivaizdžiai matyti, kad pareiškėja to nedarė. Pareiškėja, o ne kas kitas, turėjo elgtis atidžiai, sąžiningai, atsakingai ir laikytis teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, informuoti NMA apie esamą situaciją iškart sužinojus, o ne tada kai jau buvo nustatytas pažeidimas; Pareiškėja pati turi dėti pastangas, siekdami gauti ar išlaikyti gautą paramą, bendradarbiauti su NMA.

29.6. NMA nuomone, Sprendimas ir jame pateikiama situacijos analizė yra išsami, motyvuota ir detali, todėl Sprendimo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. NMA Sprendime aiškiai nurodė faktines aplinkybes ir jas susiejo su konkrečiomis teisės normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. NMA Sprendime išsamiai aprašė nustatytus pažeidimus ir taikomas sankcijas bei teisės aktus, kuriais remiantis jos apskaičiuojamos. Sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas antspaudu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Sprendimas visiškai atitinka VAĮ reikalavimus.

30. Pareiškėja atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pareiškėjos naudai priteisti visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas

31. Pareiškėja atsiliepime nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

31.1. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas pakankamai argumentavo ir išsamiai pasisakė dėl bylos įrodymų pakankamumo ir įrodomosios vertės, juos vertino santykyje su kitais bylos medžiagoje esančiais įrodymais ir įrodymų visuma, todėl skunde išdėstyti argumentai nesudaro jokio pagrindo priešingai išvadai, yra nepagrįsti bei formalūs;

31.2. NMA apeliaciniame skunde nurodo, jog sutinka, kad pareiškėjos pateikti VšĮ „Ekoagros“ dokumentai, kuriais pagrindžiamos pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra tinkami, leistini ir turi būti vertinami ginčo byloje, tačiau tuo pačiu atsakovas pats sau prieštarauja ir reiškia nepagrįstas abejones dėl teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos, galiojančios sertifikuojančios įstaigos VšĮ „Ekoagros“ patvirtintos metodikos (objektyvumo ir tikslumo). Nors tuo pat metu NMA taip pat pripažįsta, kad pati NMA apskritai jokio vertinimo ar šaltalankių skaičiavimo nėra atlikusi ir lauką apžiūrėjo tik vizualiai ir tokį apžiūrėjimą laiko objektyvesniu ir tikslesniu už sertifikuojančios įstaigos atliktą išsamų, konkretų, metodologiškai pagrįstą ir objektyviais duomenimis paremtą patikrinimą;

31.3. NMA nepagrįstai akcentuoja procedūros formaliąja prasme atlikimą (formą), tačiau visiškai užmiršta patikrinimo paskirtį bei tikslą (turinį). Duomenys turi būti nustatyti ir užfiksuoti atitinkamomis priemonėmis, kad būtų galima įsitikinti duomenų tikslumu, patikimumu, objektyvumu. Tuo tarpu pačios procedūros formaliąja prasme vykdymas (patikrinimo forma) nepanaikina NMA pareigos nustatyti ir objektyviai pagrįsti patikrinimo metu užfiksuotus duomenis (patikrinimo turinys). Nors atsakovas ir abejoja byloje pateiktais VšĮ „Ekoagros“ atlikto patikrinimo duomenimis (kurie yra priešingi NMA patikrinimo išvadoms), tačiau šios sertifikuojančios įstaigos atlikto patikrinimo rezultatai nėra nuginčyti, yra atlikti kvalifikuotų ekspertų, galiojantys, taip pat yra pripažinti ir neginčyti pačios NMA, kuri ir pati, kai jai būna palanku, VšĮ „Ekoagros“ pateiktais duomenimis vadovaujasi atliekant patikrinimus. Tuo tarpu NMA savo skundą iš esmės grindžia užfiksuotomis foto nuotraukomis, iš kurių negalima padaryti jokių objektyvių išvadų dėl šaltalankių sodinukų. Teismo posėdžio metu į pareiškėjos atstovo klausimą, kuri nuotrauka ir kaip konkrečiai patvirtina, koks skaičius sodinukų užfiksuotas, NMA atstovė negalėjo nurodyti, o apeliaciniame skunde su teismo išvadomis nesutinka;

31.4. Vietoje to, kad atsakovas vadovautųsi ginčo byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktais išaiškinimais, NMA skunde cituoja (pateikė nuorodas) kelias Vilniaus apygardos administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose nurodytas atsakovui palankias ištraukas (iš konteksto išimtus teismo argumentų fragmentus), tačiau pateiktos nuorodos į administracinių teismų sprendimus ginčo byloje negali būti taikytinos, kadangi yra skirtingos savo faktinėmis aplinkybėmis, t. y. nurodytų bylų ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamas bylos aplinkybių;

31.5. Atsakovas apeliacinio skundo argumentų pagrindu nepaneigė skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų, nenurodė, kokias konkrečias įrodymų vertinimo taisykles pažeidė teismas, dėl kurių priimtas sprendimas galėtų būti neteisingas ir neteisėtas. Atsakovas apeliaciniame skunde kartoja tuos pačius tiek apeliacinės instancijos teisme, nei pirmosios instancijos teisme kartotus argumentus, dėl kurių jau išsamiai pasisakė tiek apeliacinės, tiek pirmosios instancijos teismas;

31.6. Atsakovas nesutinka su ginčo byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktais išaiškinimais dėl force majeure aplinkybių, į kurias atsižvelgė pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą. Atsakovas vadovaujasi ne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais ginčo byloje, o teikia nuorodas į apeliacinės instancijos teismo sprendimo ištraukas visiškai kitoje byloje, kurios faktinės aplinkybės yra skirtingos nuo ginčo bylos, todėl šiuo atveju netaikytina. NMA visiškai nepagrįstai ignoruoja tiek apeliacinės instancijos teismo išaiškinimus, tiek pirmosios instancijos teismo argumentus skundžiamame sprendime ginčo byloje. Kadangi pareiškėja tiek skunde teismui, tiek apeliaciniame skunde detaliai pasisakė dėl force majeure aplinkybių, šiuo klausimu yra pasisakę ir teismai, o atsakovo išdėstyti argumentai yra analogiški ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodytiems (besikartojantys), todėl detaliau pareiškėja pakartotinai dėl to nepasisako ir palaiko savo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.

32. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo tenkinti NMA apeliacinį skundą, o pareiškėjos skundą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstus.

33. Atsakovas pažymi, kad NMA, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu 2022 m. gegužės 27 d. yra pateikusi apeliacinį skundą, taigi, tenkinus NMA apeliacinį skundą, klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų neliktų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. 34. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. BR6-3790880 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo buvo nustatytas žemės ūkio veiklos kriterijų nesilaikymas pareiškėjos 2019 m. paraiškoje deklaruotuose laukuose bei dėl to jai taikytos sankcijos, teisėtumo.

35. Ginčas yra išnagrinėtas ir Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, kuri 2020 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 21R-566(AG-440/06-2020), pareiškėjos skundą atmetė.

36. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs bylos duomenis, pareiškėjos skundą tenkino dalyje, panaikino NMA Sprendimą ir LAGK Sprendimą, bei įpareigojo NMA iš naujo įvertinti pareiškėjos 2019 m. gegužės 31 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulių paraišką Nr. 19-1012157992-A1-1. Taip pat teismas priteisė pareiškėjos naudai iš NMA 350 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kitoje dalyje prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas atmetė.

37. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinius skundas pateikė tiek pareiškėja, tiek atsakovas. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir teigia, kad iš NMA pareiškėjos naudai turi būti priteista 1 914,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas NMA apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, neteisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, netinkamai interpretavo faktines aplinkybes, nevertino NMA nurodytų aplinkybių, kurios yra itin svarbios, siekiant tinkamai išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.

38. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas pareiškėjos ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

VI. 39. Byloje nustatyta, kad pareiškėja NMA pateikė 2019 m. paraišką. NMA nuo 2019 m. liepos 24 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. vykdė pareiškėjos 2019 m. paraiškos duomenų patikrą ir nustatė joje deklaruotų duomenų neatitikimą. NMA Sprendime, be kita ko, nustatė, kad: 1) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruoti 4,82 ha šaltalankių uogynai, buvo rastas pasėlis GPŽ, tačiau šio lauko 0,67 ha ploto dalis buvo nenušienauta. Kadangi 0,67 ha žolės plotas visame 4,82 ha lauke nebuvo nušienautas, NMA laikė, kad 0,67 ha yra neteisingai deklaruotas plotas pagrindinei tiesioginei išmokai, išmokai už pirmuosius hektarus, žalinimo išmokai gauti; 2) kadangi KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 4,82 ha ŠAU, buvo rastas GPŽ, o GPŽ yra pasėlis, kuris nepatenka į tinkamų pasėlių susietajai paramai už vaisius ir uogas gauti grupes (TI taisyklių 47 p.), NMA laikė, kad plotas yra neteisingai deklaruotas susietajai paramai gauti; 3) kadangi KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 4,82 ha ŠAU, buvo rastas GPŽ, todėl nustatytas neteisingo deklaravimo atvejis (rastas kitas pasėlis, darantis įtaką paramos mokėjimo sąlygoms) ir taikoma sankcija; 4) kadangi KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame buvo deklaruotas 4,82 ha ŠAU, buvo rastas GPŽ, NMA sprendė, kad buvo neteisingai deklaruotas 4,72 ha pagal EKO priemonę; 5) aptariamas reikalavimo nesilaikymas dėl įsėlio pagal kitas kultūras (ne šaltalankius), už kurį pagal EKO priemonę mokama 59 Eur/ha paramos išmoka. Pareiškėja kreipėsi į NMA su 2020 m. kovo 18 d. skundu, prašydama atstatyti 2019 m. pasėlių deklaracijos lauko Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4,82 ha, duomenis į pasėlio kodą ŠAU (šaltalankiai) ir perskaičiuoti išmokas bei panaikinti pritaikytas sankcijas, bei su pakartotiniu 2020 m. balandžio 3 d. skundu, tačiau NMA Rašte nurodė, jog negali atsižvelgti į skundą, nes NMA patikrą atliko tinkamai, 2019 m. paraiška pagrįstai įvertinta pagal patikros rezultatus. LAGK, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti NMA Sprendimo ir Rašto dalis, kuriose nustatytas netinkamo deklaravimo atvejis KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, 2020 m. liepos 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

40. Pareiškėja, siekdama paneigti Ataskaitoje nustatytus duomenis, NMA pateikė VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. rugpjūčio 2 d. Ekologinės gamybos tikrinimo protokolą Nr. PAG-K-19-01233, lauko nuotraukas ir 2019 m. pasėlių deklaraciją. Iš šių dokumentų turinio matyti, kad VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. rugpjūčio 1–2 d., t. y. beveik tuo pačiu metu, kai buvo atlikta ir NMA patikra vietoje (2019 m. liepos 25 d.), atliko ekologinės gamybos patikrinimą ir apžiūrėjus Lauką, aprašė jo būklę: šaltalankiai įveisti 2015 m. lapkričio 11 mėn., 2019 m. balandžio mėn. buvo atsodinti savo ūkio šaltalankių sodinukais (sodinukai buvo iškasti iš lauko Nr. 1 (5,60 ha), kuris šiuo metu yra juodas pūdymas), nederantys, tarpueiliai nušienauti, prie kiekvieno šaltalankio yra kuoliukai, skaičiuotas augalų tankumas, nes vietomis uogakrūmiai išdžiūvę / neprigiję. VšĮ „Ekoagros“ Augalų tankumo skaičiavimo akte nurodyta, kad 100 m2 plote buvo 13, 9, 10, 13 šaltalankių uogakrūmių vienetų, priimamas faktinis skaičius 1 m2/1 ha 1125.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. rugpjūčio 2 d. Ekologinės gamybos tikrinimo protokolą Nr. PAG-K-19-01233, sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, klaidingai nurodė, kad „VšĮ „Ekoagros“ patikrinimo metu buvo padarytos fotonuotraukos, patvirtinančios Ekologinės gamybos tikrinimo protokole Nr. PAG-K-19-01233 nurodytas aplinkybes“. Tačiau, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju aplinkybę, jog išnykę dėl nepalankių klimato sąlygų šaltalankių sodinukai buvo atsodinti 2019 m., iš dalies patvirtina byloje esančios fotonuotraukos (pateiktos pareiškėjos), kuriose užfiksuotos želdinių sodinimo žymės, o tarpueiliuose tarp želdinių auganti augmenija yra kitos rūšies ir mažesnė.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad matyti prieštaravimai tarp NMA ir VšĮ „Ekoagros“ patikrose vietoje nustatytų duomenų dėl Lauko būklės: NMA Patikros vietoje ataskaitoje nurodyta, kad rasti pavieniai uogynai, 0,67 ha nenušienauta, o VšĮ „Ekoagros“ tikrinimo protokole nurodyta, kad šaltalankiai įveisti 2015 m. lapkričio 11 mėn., 2019 m. balandžio mėn. buvo atsodinti savo ūkio šaltalankių sodinukais, nederantys, tarpueiliai nušienauti, prie kiekvieno šaltalankio yra kuoliukai, <...> vietomis uogakrūmiai išdžiūvę / neprigiję. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad sprendžiant dėl pareiškėjos teisės į išmokas ir jos dydžio yra reikšmingi pareiškėjos pateikti VšĮ „Ekoagros“ gamybos patikrinimo duomenys, kurių NMA nevertino.

43. Šioje byloje NMA, priimdama skundžiamą Sprendimą neįvertinusi visų reikšmingų faktų, nesilaikė teisės būti išklausytam principo.

44. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja asmens teisę į tinkamą teisinį procesą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Teisė būti išklausytam yra vienas iš teisės į tinkamą procesą elementų. Konstitucinis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (toliau – ir ESBT) jurisprudencija kaip teisės aiškinimo šaltinis yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui.

45. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pasisakydamas dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio (teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą), pažymi, kad teisės į gynybą užtikrinimo neatsiejama dalis yra teisė būti išklausytam, kuria vykdant administracinę procedūrą bet kuriam asmeniui užtikrinama galimybė tinkamai ir veiksmingai pareikšti nuomonę iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo.

46. Teisės būti išklausytam turinys ESTT yra nuosekliai atskleidžiamas ją plėtojant vis naujais papildomais aspektais. ESTT pažymėjo, kad teisė būti išklausytam užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą ir iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo (žr. Teisingumo Teismo sprendimo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland ir Attorney General, C‑277/11, EU:C:2012:744, 87 p., 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo Mukarubega prieš Préfet de police ir Préfet de la Seine-Saint-Denis, C‑166/13, EU:C:2014: 2336, 46 p.). Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją teisės būti išklausytam turi būti paisoma, net jei taikytinuose teisės aktuose tokio formalumo aiškiai nenumatyta. ESTT yra konstatavęs, kad teisė būti išklausytam taip pat reiškia, kad administracija, rūpestingai ir nešališkai išnagrinėjusi visą aptariamam atvejui reikšmingą informaciją, turi atidžiai susipažinti su suinteresuotojo asmens pateiktomis pastabomis (žr. 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M., C‑277/11, EU:C:2012:744, 85,86, 87, 88 punktus ir jame nurodytą jurisprudenciją). Šia teise jam, be kita ko, suteikiama galimybė ištaisyti klaidą ar pateikti su asmenine situacija susijusios informacijos, palankios tam, kad sprendimas būtų arba nebūtų priimtas, ir vienokiam ar kitokiam jo turiniui (2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Boudjlida, C‑249/13, EU:C:2014:2431, 37 p.). Ši teisė turi leisti administracijai ištirti bylos medžiagą taip, kad priimtų sprendimą žinodama visas bylos aplinkybes, ir jį tinkamai pagrįsti, kad suinteresuotasis asmuo prireikus galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę pateikti skundą (pagal analogiją žr. 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Boudjlida, C‑249/13, EU:C:2014:2431, 59 p.).

47. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad NMA vykdė pareiškėjos 2019 m. paraiškos duomenų patikrą ir nustatė joje deklaruotų duomenų neatitikimą, dėl kurių priimtas skundžiamas Sprendimas „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“. NMA atlikus patikrą, pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl nustatytų pažeidimų. Teisės būti išklausytam principas reikalauja, kad asmuo prieš priimant jo atžvilgiu nepalankų sprendimą turėtų galimybę pasisakyti dėl aplinkybių, kurios bus vertinamos priimant administracinį sprendimą . Taigi neneigiant NMA argumentų ir pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl tinkamai atliktos patikros, negalima konstatuoti, kad pareiškėjai buvo suteikta aiški galimybė pateikti paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus prieš priimant pareiškėjos atžvilgiu nepalankų administracinį sprendimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja paaiškinimus bei papildomus dokumentus (minėtus VšĮ „Ekoagros“ parengtus dokumentus) teikė po priimto administracinio sprendimo, į ką buvo iš dalies atsakyta NMA 2020 m. balandžio mėnesio rašte, kuriame (kaip ir vėliau teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose) taip pat išreikšta aiški ir akivaizdžiai neteisinga institucijos pozicija vertinti tik savo (nors ir pagal nustatytą reglamentavimą) parengtus dokumentus. NMA administracinis sprendimas, priimtas neįvertinus visų reikšmingų faktų, būtent faktų, įrodinėtų pareiškėjos, kurios atžvilgiu priimtas administracinis sprendimas, negali būti pripažįstamas teisėtu ir nepažeidžiančiu asmens teisės būti išklausytam principo.

48. Pasisakydamas dėl force majoure aplinkybių taikymo pareiškėjos atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka ir perdavęs ją nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėja tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde dėsto aplinkybes, susijusias su pastaraisiais keliais metais itin nepalankiomis gamtos sąlygomis visiems ūkininkams, ir laikosi pozicijos, jog jos galėtų būti vertinamos kaip force majeure aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su Vyriausybės nutarimais dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo, laikotarpio nuo kada buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, jos įtakos ūkininkavimo sąlygoms. Nors pareiškėja apie šias aplinkybes atsakovui nepranešė teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau ši aplinkybė negali savaime paneigti pareiškėjai teisės aktuose suteiktos teisės neprarasti bent dalies NMA administruojamų išmokų.

49. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjos paraišką, kartu įvertinant VšĮ „Ekoagros“ patikrinimo duomenis ir pasisakant dėl force majoure aplinkybių taikymo pareiškėjos atveju. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atitinka ABTĮ 148 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą apeliacinės instancijos teismo sprendimo privalomumą (Kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui.).

50. Šioje teismo nutartyje konstatavus administracinio sprendimo trūkumus, taip pat ir teisės būti išklausytam principo priimant šį sprendimą pažeidimą, taigi administracinio proceso pažeidimus, negalima pripažinti, kad NMA išsamiai nagrinėjo ir įvertino klausimą dėl to, ar nagrinėjamu atveju nebuvo / buvo nustatytos force majoure aplinkybės.

VII. 51. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad jai turėjo būti priteisiamos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 700 Eur išlaidos už skundo teismui parengimą, 23 Eur už skundą sumokėtas žyminis mokestis, 691,25 Eur išlaidos apeliacinės instancijos teisme, 500 Eur atstovavimo išlaidos bylą pirmąja instancija nagrinėjant iš naujo antrą kartą, iš viso 1 914,25 Eur.

52. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.).

53. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad administracinis teismas negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto elgtis tam tikru konkrečiu būdu, nes tai būtų laikoma viešojo administravimo įgaliojimų perėmimu, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismo prašė panaikinti NMA Sprendimą ir LAGK Sprendimą, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu šiuos Sprendimus panaikino ir įpareigojo NMA atlikti veiksmus, daro išvadą, kad pareiškėjos skundo reikalavimai buvo patenkinti ir nagrinėjamu atveju galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl pareiškėja įgijo teisę į 100 procentų savo išlaidų atlyginimą.

54. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.

55. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 14 d. sumokėjo 23 Eur žyminį mokestį už skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui, 2020 m. rugsėjo 3 d sumokėjo 700 Eur už procesinių dokumentų (skundo) parengimą, 2021 m. kovo 9 d. sumokėjo 680 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 2021 m. vasario 9 d. sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, paduotą apeliacinės instancijos teismui. Taip pat pareiškėja 2022 m. kovo 29 d. sumokėjo 500 Eur už advokato pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teismo posėdyje (už 5 val.).

56. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies (tenkinama 1/2 reikalavimų), bei tai, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko rašytinio proceso tvarka, darė išvadą, kad yra pagrindas priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovo 350 eurų bylinėjimosi išlaidų. Tačiau, bylos medžiaga patvirtina, kad teismo posėdis pirmosios instancijos teisme 2022 m. kovo 31 d. įvyko žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu ir šiame posėdyje dalyvavo pareiškėja ir jos atstovas. Posėdžio trukmė buvo 51 min. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos patirtas atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidas, net nevertindamas jų pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinus pareiškėjos atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas pareiškėjai pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia, kad pareiškėja nepagrįstai prašo priteisti atstovavimo išlaidas už 5 val., nes žodinis teismo posėdis vyko nepilnai valandą, pareiškėją šioje byloje atstovauja tas pats advokatas, kuris jau buvo susipažinęs su byla, todėl prašoma priteisti suma mažintina ir iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos už 1 val.

57. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Šioje byloje apskaičiuojant atsakovo patirtas advokato atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme remiamasi 2020 m. I ketvirčio mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu (1 381,20 Eur), apskaičiuojant patirtas advokato išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 2020 m. III ketvirčio mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu (1 517,40 Eur). Koeficientai už skundo ir apeliacinio skundo parengimą nurodyti Rekomendacijų 8.2 ir 8.10 punktuose (2,5 ir 1,7). Pažymėtina, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių už skundo ir apeliacinio skundo parengimą, todėl pareiškėjai priteistina 700 ir 680 Eur sumos. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą apskaičiuojant sumą už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, taikomas koeficientas 0,1 ir remiamasi 2021 m. III ketvirčio mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu (1 598,1 Eur x 0,1 = 159,81 Eur). Pareiškėjai iš atsakovo iš viso priteistina 1 539,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (700 + 680 + 159,81 Eur) ir 34,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio (23 + 11,25 Eur).

58. Pareiškėja kitas bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės 2022 m. rugsėjo 2 d., kartu su 2022 m. rugpjūčio 26 d. prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aptariamoje nuostatoje numatytas terminas prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paduoti yra naikinamasis (žr., pvz., 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-804-415/2019), tačiau ABTĮ nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo ir tai nulemia tokio prašymo netenkinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017). Nagrinėjamu atveju pareiškėja argumentavo, kad terminą prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliaciniame teisme praleido todėl, kad pareiškėjos advokatas atostogavo nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 29 d.

59. Priežastys, kodėl asmuo nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti reikšmingos. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė susijusi su advokato atostogomis, negali turėti įtakos įstatymų leidėjo nustatytai pareigai prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, šiuo atveju konstatuotina, kad pareiškėja nepateikė objektyvių ir reikšmingų priežasčių, kurios iš esmės trukdė jai laiku pateikti prašymą atlyginti kitas bylinėjimosi išlaidas.

60. Taigi, įvertinus tai, kad pareiškėja laiku nepateikė prašymo dėl kitų išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme, o jos 2022 m. rugpjūčio 26 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodytos priežastys, nelaikytinos sudarančiomis pagrindą svarstyti po bylos išnagrinėjimo pateiktą prašymą, pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 26 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, apeliaciniame teisme gautas 2022 m. rugsėjo 2 d., yra netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjos T. S.-L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjos T. S.-L. naudai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 1 574,06 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir šešis centus) išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos

Iveta Pelienė Veslava Ruskan Virginija Volskienė