2021-06-02 Nr. AB-12009-3-61-3-04052-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1049-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04052-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. C. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrius) dėl sprendimo panaikinimo

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja O. C. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (6.5) I-7833 „Dėl atsisakymo nagrinėti 2019-03-15 prašymo dalį“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji dirbti pradėjo 1964 m. birželio 22 d. ir dirbo iki 1991 m. liepos 13 d., tai sudaro 27,667 metų darbo stažą. Pablogėjus sveikatai jai buvo nustatytas invalidumas iki pensijos (t. y. iki 2018 m. sausio 1 d.). Laikotarpį nuo 1991 m. liepos 13 d. iki 2018 m. sausio 1 d. sudaro 26,47 metų. Pridėjus stažą už išdirbtus metus pagal darbo sutartį iš viso bus – 54,1337 metų (27,667 metų + 26,47 metų). Nuo 1997 m. rugsėjo 18 d. pareiškėja su sutuoktiniu įkūrė verslą, kurį plėtojo iki 2012 m. gruodžio 31 d. (dirbo pagal verslo liudijimą (patentą)). Sudėjus šį laikotarpį pareiškėjos darbo stažas būtų 69,42 metų. Pareiškėjos vertinimu, jai neteisingai paskaičiuota pensija.

3. Atsakovas VDSFV atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. VSDFV nustatė, jog pareiškėjos stažas (39,9171 m.), pagal kurį nuo 2018 m. buvo perskaičiuota senatvės pensija, buvo apskaičiuotas VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu. Pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) redakcijos 45 straipsnį, VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais galėjo būti skundžiami VSDFV per 3 metus nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo nuorašas pareiškėjai buvo išsiųstas 2012 m. gruodžio 7 d. raštu, taigi apie šį sprendimą pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) 2012 m. gruodį. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas nnuordė, kad pareiškėjos prašymas dėl senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumo VSDFV pateiktas praleidus nustatytą 3 metų apskundimo terminą.

5. VSDFV taip pat paaiškino, jog asmenys, dirbantys pagal patentus, laikotarpiu, kuriam įsigyjamas patentas, kaip savarankiškai dirbantys asmenys privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami nuo 1999 m. sausio 1 d. Todėl duomenų apie pareiškėjos įsigytus patentus už ankstesnius nei 1999 metų laikotarpius Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nėra. VSDFV, remdamasi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais duomenimis, nustatė, jog verslo liudijimus (patentus) pareiškėja turėjo nuo 1999 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja nuo 1991 m. liepos 10 d. buvo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavėja, tad, kaip vykdanti veiklą pagal verslo liudijimą (patentą), įmokų galėjo nemokėti ir jų nemokėjo (buvo atleista nuo šių įmokų mokėjimo). Tad laikotarpiai, kuriais pareiškėja dirbo turėdama verslo liudijimą (patentą), bet įmokų nemokėjo, negali būti įskaityti į stažą.

6. Iki nurodyto termino pareiškėja nepateikė jokių įrodymų dėl praleisto termino atnaujinimo, todėl VSDFV skundžiamu 2019 m. lapkričio 7 d. sprendime teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2019 m. kovo 15 d. prašymą (gautą VSDFV 2019 m. rugsėjo 3 d.) ta apimtimi, kuria ji nesutiko su minėtu VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu, kaip pateiktą praleidus apskundimo terminą.

7. Atsakovo teigimu, VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimas dėl senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka nebuvo nuginčytas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (VSDFV 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu atsisakė nagrinėti kaip pateiktą praleidus apskundimo terminą), pareiškėjos skunde teismui nurodyti argumentai dėl darbo pagal patentą laikotarpio įskaitymo į jos stažą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atmestini.

8. Atsakovas pažymėjo, kad iki senatvės pensijos skyrimo (2012 m. lapkričio 1 d.) įgyto stažo trukmė nebuvo iš naujo skaičiuojama. Iki 2012 m. lapkričio 1 d. įgyto stažo trukmė buvo apskaičiuota VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu pareiškėjos O. C. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2012 m. lapkričio 29 d. sprendime Nr. PE_SP1-2003 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo O. C.“ nusprendė pareiškėjai skirti 608,93 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki gyvos galvos. VSDFV Vilniaus skyrius 2012 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. (10.1) 3-137646 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo O. C.“ informavo pareiškėją, jog pagal Pensijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, asmenims, kuriems šio įstatymo nustatyta tvarka mokamos netekto darbingumo (invalidumo) pensijos ir kurie tuo pat metu turi teisę gauti senatvės pensiją, mokama didesnioji arba jų pasirinkimu viena iš šių pensijų. Rašte nurodoma, jog 2012 m. lapkričio 23 d. pareiškėja kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu skirti jai pensiją nuo 2012 m. lapkričio 1 d., tačiau šis skyrimas nenaudingas – naujai paskirtos senatvės pensijos dydis 2012 m. lapkričio 1 d. – 608,93 Lt, o mokamos senatvės pensijos dydis – 646,32 Lt. VSDFV nurodė, jog pareiškėjai ir toliau bus mokama anksčiau paskirta invalidumo pensija – 646,32 Lt.

11. Pareiškėja VSDFV pateikė prašymą (VSDFV gautas 2019 m. rugsėjo 3 d., suteiktas Nr. SP-2478), kuriame nurodė, jog jos darbo stažas (pagal „darbo knygelę“) yra 27,667 m. Toliau stažas skaičiuojamas nuo invalidumo gavimo dienos (1991 m. liepos 13 d.) iki išėjimo į pensiją į pensiją dienos (2018 m. sausio 1 d.), tad pareiškėjos pensija, jos manymu, turi būti 276,47 Eur. Pagal pranešimą, kurį gavo 2019 m. kovo 7 d., invalidumo gavimo stažas skaičiuojamas nuo 1991 m. liepos 13 d. iki 2018 m. sausio 1 d. ir sudaro 26,47 metų. Atitinkamai pareiškėjos stažas turėtų būti 54,1337 m. (26,47 + 27,67). Pareiškėja nurodė, jog pagal patentą dirbo laikotarpiu nuo 1997 m. rugsėjo 18 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Šis laikotarpis (15,286 m.), pareiškėjos manymu, taip pat turėtų būti įskaitomas į stažą. Tad turėtų būti laikoma, jog pareiškėjos stažas – 69,42 metų (54,1337 + 15,286). Tokiu būdu, pareiškėjos skaičiavimais, jos pensijos dydis turėtų būti 375,57 Eur. Pareiškėja šį skundą papildė nurodydama, jog dirbdama pagal patentą mokėdavo valstybei mokesčius. Jos skaičiavimais, per 15,286 metų ji valstybei sumokėjo 88 912,8 Eur. VSDFV 2019 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą Nr. (6.5) I-6956 „Dėl senatvės pensijos mokėjimo atnaujinimo bei įrodymų pateikimo“.

12. Pareiškėja, VSDFV vertinimu, nesutiko su VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. PE_SP1-2003, kuriuo nuo 2012 m. lapkričio 1 d. jai paskirta senatvės pensija. Pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios Pensijų įstatymo redakcijos 45 straipsnį, VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais galėjo būti apskųsti VSDFV per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. PE_SP1-2003 nuorašas pareiškėjai buvo išsiųstas VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (10.1)3-137646, taigi apie jį pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) 2012 m. gruodį. Tad terminas apskųsti minėtą sprendimą baigėsi 2015 m. gruodį. Pareiškėjai taip pat pasiūlyta iki 2019 m. spalio 31 d. pateikti dokumentus (įrodymus), galinčius patvirtinti aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Be to, pareiškėjai paaiškinta, jog pateikus nurodytus dokumentus, arba nepateikus jų iki nurodyto termino, bus priimtas galutinis sprendimas dėl prašymo dalies, kuria pareiškėja nesutinka su VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu nustatyta stažo trukme, nagrinėjimo (nenagrinėjimo). Pareiškėjai per nustatytą laikotarpį nepateikus įrodymų, galinčių patvirtinti, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo apskundimo terminą ji praleido dėl objektyvių priežasčių, skundžiamame 2019 m. lapkričio 7 d. Sprendime buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2019 m. kovo 15 d. prašymą, kuris VSDFV gautas 2019 m. rugsėjo 3 d., ta apimtimi, kuria pareiškėja nesutiko su minėtu VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu, kaip pateiktą praleidus apskundimo terminą.

13. Teismas pažymėjo, jog byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti VSDFV 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą. Atsakovo atsiliepime pateiktas vertinimas, esą, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra VSDFV 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. (6.5)I-6956, teismo vertinimu, nėra niekuo pagrįstas. Be to, pareiškėja skunde apskritai nenurodė argumentų apie senatvės pensijos mokėjimo atnaujinimą, taigi ji neskundė VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE_SP2E-1289 bei atitinkamai VSDFV 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. (6.5)I-6956 dalies dėl senatvės pensijos mokėjimo atnaujinimo.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėja skundžia VSDFV 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti ikiteismine tvarka VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. PE_SP1-2003. Skundžiamame Sprendime nurodoma, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. PE_SP1-2003 apskundimo terminą praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti. Apie tokią galimybę pareiškėjai buvo išaiškinta VSDFV 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. (6.5)I-6956 neskundžiamoje dalyje dėl praleisto termino sprendimui dėl senatvės pensijos skyrimo apskųsti ir įrodymų pateikimo (terminas nustatytas iki 2019 m. spalio 31 d.). Pareiškėja nepateikė jokių argumentų, galinčių paneigti VSDFV 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat teismui neteikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. PE_SP1-2003 apskundimo terminą praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti. Todėl pareiškėjos skundą dėl VSDFV 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. (6.5) I-7833 panaikinimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

15. Atsižvelgęs į tai, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimas dėl senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka nebuvo nuginčytas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (VSDFV 2019 m. lapkričio 7 d. sprendime pagrįstai atsisakė nagrinėti prašymą kaip pateiktą praleidus apskundimo terminą), pareiškėjos skunde teismui nurodyti argumentai dėl darbo pagal patentą laikotarpio įskaitymo į jos stažą, teismo vertinimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

III. 16. Pareiškėja O. C. apeliaciniame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimu.

17. Pareiškėja teigia, jog darbo stažą sudaro 68,2832 metai, todėl nepagrįstai VSDFV teigia, jog jos stažas yra 39,9171 metai. Pareiškėja nurodo, kad ji dirbo nuo 1964 m. birželio 22 d. iki 1991 m. liepos 12 d., kai ji gavo invalidumą. Nuo 1997 m. rugsėjo 18 d. iki 2012 m. gruodžio 30 d. ji su vyru dirbo pagal patentus. Susumavus jos darbo stažą gaunasi 39,9171 metai, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad po 2004 m. gruodžio 13 d. ji turėjo invalidumą ir dirbo pagal patentus.

18. Atsakovas VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas pažymi, jog O. C. apeliaciniame skunde nenurodo, kokias materialiosios ar proceso teisės normas pažeidė teismas, t. y. apeliaciniame skunde nenurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 ir 147 straipsniuose įvardinti pagrindai, sudarantys teisinį pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

20. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas priimtas skunde teismui pareikštų reikalavimų ribose, tinkamai išnagrinėjus ir pritaikius materialiosios ir proceso teisės normas, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus, todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

22. VSDFV Vilniaus skyriaus teigimu, teismas objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes bei vadovaudamasis teisės normoms, pagrįstai konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimas dėl senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka nebuvo nuginčytas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, t. y. VSDFV 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti prašymą kaip pateikta praleidus apskundimo terminą bei pareiškėjos skunde teismui nurodyti argumentai dėl darbo pagal patentą laikotarpio įskaitymo į jos stažą nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl buvo atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2019 m. lapkričio 7 d. rašto Nr. (6.5) I-7833 „Dėl atsisakymo nagrinėti 2019-03-15 prašymo dalį“, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2019 m. kovo 15 d. prašymą, kadangi pareiškėja praleido terminą skųsti VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. PE_SP1-2003 dėl senatvės pensijos paskyrimo ir per VSDFV 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6956 nustatytą terminą iki 2019 m. spalio 31 d. nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs, kad pareiškėja nepateikė jokių argumentų, galinčių paneigti VSDFV 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nes ir teismui neteikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. PE_SP1-2003 apskundimo terminą praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti, pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

25. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

26. Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą iš esmės prašydama perskaičiuoti jai apskaičiuotą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją. Pareiškėjos teigimu, vietoje apskaičiuoto 39,9171 metų stažo, jai pensija turėtų būti apskaičiuota pagal 69,42 metų stažą, įtraukiant laikotarpį, kai jai buvo mokamas invalidumas ir ji dirbo pagal patentą.

27. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjai senatvės pensija buvo apskaičiuota ir nuo 2012 m. lapkričio 1 d. paskirta VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. PE_SP1-2003. Pagal iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnį, VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais galėjo būti apskųsti VSDFV per 3 metus nuo tos dienos, kai asmuo žinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Kaip nustatyta, ir to neginčija pareiškėja, VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. PE_SP1-2003 nuorašas pareiškėjai buvo išsiųstas 2012 m. gruodį, taigi tuomet pareiškėja ir turėjo sužinoti apie sprendimą, kuriuo jai buvo apskaičiuota senatvės pensija. Pareiškėja į VSDFV dėl senatvės pensijos mokėjimo bei apskaičiavimo kreipėsi 2019 m. kovo 15 d., t. y. praleidusi trejų metų apskundimo terminą, todėl VSDFV 2019 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. (6.5)I-6956 pagrįstai pareiškėjai pasiūlė iki 2019 m. spalio 31 d. pateikti dokumentus (įrodymus), galinčius patvirtinti aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti.

28. Šioje byloje skundžiamu 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. (6.5) I-7833 „Dėl atsisakymo nagrinėti 2019-03-15 prašymo dalį“ atsakovas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2019 m. kovo 15 d. prašymą, kadangi ji per nustatytą terminą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog praleido terminą apskųsti VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. PE_SP1-2003 dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti.

29. Teisėjų kolegija, šios nagrinėjamos administracinės bylos ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, sutinka tiek su atsakovo, tiek su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėja nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, jog egzistavo svarbios, ekstraordinarios priežastys, objektyviai sukliudžiusios jai laiku atlikti būtinus veiksmus savo teisių realizavimui, t. y. laiku kreiptis į VSDFV pateikiant skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. PE_SP1-2003.

30. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl senatvės pensijos dydžio perskaičiavimo nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, kadangi ginčas šioje byloje nėra VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. PE_SP1-2003 teisėtumas ir pagrįstumas. Teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, o apeliacinius skundus iš esmės grindžiant tik abstrakčiais teiginiais, nenurodant su kokiomis konkrečiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinkama, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.).

31. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos O. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė