f9f72782-63ae-49c1-ba68-b61ba71bcb08 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1018-171/2012Proceso Nr. 3-61-3-01969-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 11.6.1.2; 11.12; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Paulauskienės (pranešėja), teisėjų Egidijos Puzinskaitės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjui J.

Ž., jo atstovui advokatui Ryčiui Jokubauskui, atsakovo atstovei Gitanai Rumčikienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Č. ir jos atstovei O. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. Ž. skundÄ atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys V. P. Č., A. Č.).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (I t., b. l. 12–15) ir patikslintu skundu (I t., b. l. 37–40), praÅ¡ydamas:1) panaikinti Utenos apskrities virÅ¡ininko 2003-12-11 sprendimus Nr. 13-2887 ir Nr. 13-2888;

2) įpareigoti Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių perėmėjÄ Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos paÅ¡alinti Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos padarytus pažeidimus ir atkurti nuosavybės teises pareiÅ¡kėjui J. Ž. į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) apyl., Ignalinos r., nurodytus Utenos apskrities virÅ¡ininko 2003-12-11 sprendimuose Nr. 13-2887 ir Nr. 13-2888;3) atlyginti pareiÅ¡kėjui visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad 2003-12-11 Utenos apskrities virÅ¡ininko sprendimais Nr. 13-2888 ir Nr. 13-2887 buvo atkurtos žemės nuosavybės teisės J.

Č. ir V. P. Č. į 2,44 ha žemės, grÄ Å¾inant natÅ«ra du sklypus (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje (1,22 ha sprendimu Nr. 13-2888 buvo atkurta J. Č. ir 1,22 ha sprendimu Nr. 13-2887 – V. P. Č.).PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis iki Å¡iol rÅ«pinosi nuosavybės teisių atkÅ«rimu, nesikreipdamas į teismÄ , kadangi nežinojo, jog nuosavybės teisės į jo pageidaujamus žemės sklypus jau atkurtos kitiems asmenims ir tai gali sutrukdyti jo paties nuosavybės teisių atkÅ«rimui bei neturėjo profesionalaus patarėjo teisiniais klausimais ir į teisininkus kreipėsi tik 2011-05-16.

Nurodo, kad 1963-11-05 buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria P. Č. pardavė namų valdÄ su joje esančiu nekilnojamu turtu ir kitais priklausiniais J. R. už bendrÄ 2000 rublių dydžio sumÄ . J. bei V. P. Č. Å¡iam sandoriui neprieÅ¡taravo, savo valiÄ iÅ¡reikÅ¡dami 1964-04-22 ir 1964-04-25 notaro patvirtintais pareiÅ¡kimais. 1996-08-21 M. R., J. R. žmona, notaro patvirtinta dovanojimo sutartimi padovanojo jai nuosavybės teise pagal 1990-11-16 paveldėjimo liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , Å«kio pastatus ir 2 kiemo įrenginius savo sÅ«nui J.

Ž.. Pagal Å¡iÄ sutartį J. Ž. tapo Å¡io turto savininku. VÄ® Registrų centro įraÅ¡as patvirtina, kad nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), svirnÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiÅ¡kėjas įgijo 1996-08-21 dovanojimo sutarties pagrindu, kuri Nekilnojamojo turto registre įregistruota 1996-09-03. (duomenys neskelbtini) mirus M. R. liko jos naudota asmeninio Å«kio žemė (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje (3,00 ha asmeninio Å«kio žemės M.

R. skirta 1992-02-14 (duomenys neskelbtini) apylinkės sprendimu, 2003-09-18 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini)). Teigia, kad 2001-08-17 įsigaliojus Žemės reformos įstatymo 15 str. 6 d. naujai redakcijai, jis įgijo teisę gauti neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti mirusiojo asmeninio ūkio naudojimo asmeninio ūkio žemę, kadangi yra mirusios ūkio naudotojos įpėdinis (2002-01-08 Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu c. b. Nr. 2-8-01/2002 nustatytas juridinis faktas, kad J. Ž. yra M.

R. sÅ«nus). IÅ¡vada dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn M. R. parengta bei įtraukta į 2001-03-26 Utenos apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 10-08-52 patvirtinus piliečių, pageidaujančių susigrÄ Å¾inti gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti nuomoti žemę (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje sÄ raÅ¡us, tačiau žemės reformos žemėtvarkos projekte asmeninio Å«kio žemė M. R. nebuvo suprojektuota. Nuosavybės teisės į 2,44 ha bendro ploto žemės sklypus buvo atkurtos 2003-12-11 Utenos apskrities virÅ¡ininko sprendimais Nr. 13-2888 ir Nr. 13-2887 J ir V.

P. Č., kurių tėvas P. Č. 1963-11-05 pardavė ten esantį nekilnojamÄ turtÄ J. R., o vėliau paveldėjimo teise jis atiteko jo sutuoktinei M. R..PareiÅ¡kėjo nuomone, Utenos apskrities virÅ¡ininko priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises V. P. Č. ir J. Č. yra neteisėti, galimai virÅ¡ijantys tarnybinius įgaliojimus, o Å¡iais veiksmais pažeidžiami sutarties laisvės bei objektyvumo principai. Utenos apskrities virÅ¡ininkas, neatsižvelgdamas į pirkimo–pardavimo bei 1996-08-21 dovanojimo sutarčių sudarymo juridinius faktus, priėmė sprendimus atkurti žemės nuosavybės teises asmenims, kurie buvo davę sutikimÄ namų valdÄ , taigi, ir jai priklausančius žemės sklypus, perleisti J.

R.. 2002-01-15 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis papildyta 5 punktu, kuriame buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos ir piliečiams, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokiu raÅ¡ytiniu dokumentu), taip pat piliečiams, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtÄ .Nuosavybės teisės V.

P. ir J. Č. negalėjo bÅ«ti atkurtos 2003-12-11 Utenos apskrities virÅ¡ininko sprendimais Nr. 13-2888 ir Nr. 13-2887. Vadovaujantis LVAT praktika administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, vienas kriterijų, vertinant žemės asmeniniam Å«kiui suteikimo teisėtumÄ yra patikrinimas, ar konkretus asmuo priklausė asmenų grupei, turėjusiai teisę gauti atitinkamo dydžio asmeninio Å«kio žemės sklypÄ . Mano, kad asmenys, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės, tokios teisės neturėjo, kadangi notaro patvirtintais pareiÅ¡kimais savo valia buvo jos atsisakę.PareiÅ¡kėjo manymu, 1963-11-05 pirkimo–pardavimo sutartis, 1996-08-21 dovanojimo sutartis, aplinkybė, kad jo motinai M.

R. 1992-02-14 (duomenys neskelbtini) apylinkės sprendimu buvo skirta 3,00 ha asmeninio ūkio žemės bei kitos šiame skunde nurodytos aplinkybės ir teismui pateikiami dokumentai įrodo, kad nuosavybės teisės į 1,22 ha dydžio žemės sklypus J. ir V. P. Č. negalėjo būti atkurtos. Utenos apskrities viršininko sprendimai Nr. 13-2888 ir Nr. 13-2887 naikintini, o Utenos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigotina pašalinti padarytus pažeidimus bei atkurti nuosavybės teises į minėtus žemės sklypus pareiškėjui.Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunduose išdėstytus argumentus.

Dėl reikalavimo turinio paaiškino ir patikslino, kad pareiškėjas nori, jog jam būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra tame pačiame sklype, kuriame jos atkurtos J. Č. ir V. P. Č. (II t., b. l. 61).Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (I t., b. l. 66–74) nurodė, kad pagal 1998 m. balandžio 22 d. Utenos apskrities administracijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus patvirtintas pažymas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) J.

Č. ir V. P. Č. nuosavybės teisės į tenkančias 1,22 ha žemės dalis atkurtos 2003-12-11 Utenos apskrities virÅ¡ininko sprendimais Nr. 13-13-2887 ir Nr. 13-2888, grÄ Å¾inant natÅ«ra bendrosios nuosavybės teise du sklypus (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje.PareiÅ¡kėjas J. Ž. pateikė 2000 m. rugpjūčio 23 d. praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui, nurodydamas nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dÄ . Jis pageidavo atkurti nuosavybės teises prie jam priklausančių pastatų, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypui (duomenys neskelbtini) k., Ignalinos r. ((duomenys neskelbtini) regioninis parkas).

Pagal 1995 m. kovo 28 d. Ignalinos rajono ekspertų komisijos iÅ¡vadÄ M. R. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 4,44 ha žemės. Pagal iÅ¡vadÄ M. R. neatkurtos nuosavybės teisės į 2,51 ha žemės. Pažymėjo, kad J. Ž. daug kartų kreipėsi į Ignalinos žemėtvarkos skyrių su praÅ¡ymu, kad prie jo nuosavybės teise turimų pastatų bÅ«tų suformuotas lygiavertis žemės sklypas pagal jo motinos M. R. vardu parengtÄ ir patvirtintÄ iÅ¡vadÄ , tačiau praÅ¡ymo pirkti ar nuomoti prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatacijai suformuotų sklypų nėra pateikęs iki Å¡iol, todėl Utenos apskrities virÅ¡ininko 2006-07-21 įsakymo Nr. 16-537, kuriuo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, 2 priede esančiame sklypų, kurie suformuoti esančių pastatų ir statinių eksploatacijai, sÄ raÅ¡e prie suprojektuotų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡yta, jog Å¡iuose sklypuose esančių pastatų savininkas nežinomas.Atkreipė dėmesį, kad pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ Å½emės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, asmeninio Å«kio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam Å«kiui.

To paties straipsnio 10 dalis nustato, kad jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iÅ¡ valstybės ar nuomoti jo naudotÄ asmeninio Å«kio žemę įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal Civilinio kodekso 15 straipsnio 6 dalį, mirus asmeninio Å«kio žemės naudotojui, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iÅ¡ valstybės ar nuomoti jo naudotÄ asmeninio Å«kio žemę įgyja jo Å¡eimos nariai. Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusiame Civilinio kodekso 329 straipsnyje buvo reglamentuota, kad Å¡eimos nariais laikomi kartu gyvenantys sutuoktiniai, jų vaikai (įvaikiai), tėvai(įtėviai), jei jie turi bendrÄ Å«kį.

Giminės, iÅ¡laikytiniai ir sugyventiniai, kartu iÅ¡gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų Å«kį, teismine tvarka gali bÅ«ti pripažinti Å¡eimos nariais. Taigi įstatymu buvo suteikta teisė gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iÅ¡ valstybės ar nuomoti asmeninio Å«kio žemės sklypÄ tik kartu su asmeninio Å«kio žemės naudotoju iki jo mirties gyvenusiems ir bendrÄ Å«kį vedusiems jo Å¡eimos nariams.Neprivatizuoti asmeninio Å«kio žemės sklypai paveldėjimo objektu nebuvo nei pagal iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. galiojusio Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio, nei pagal Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., nuostatas.

Ä®statymo leidėjas, pakeitęs Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 6 dalį, nenustatė, kad asmuo, neįgijęs teisės gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti iÅ¡ valstybės asmeninio Å«kio žemės sklypÄ tokiÄ teisę bÅ«tų įgijęs įsigaliojus Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 6 dalies naujai redakcijai (nuo 2001-08-17). Atsakovas daro iÅ¡vadÄ , kad jeigu iki 2001-08-17 mirė asmuo, kuriam buvo suteiktas asmeninio Å«kio žemės sklypas ir jo įpėdiniai pagal tuo metu galiojančiÄ Ä¯statymo redakcijÄ neturėjo teisės privatizuoti mirusiojo asmens asmeninio Å«kio žemės sklypo, nes nebuvo jo Å¡eimos nariais, t. y. neatitiko teisės aktų reikalavimų, asmeninio Å«kio žemės sklypo statusas iÅ¡nyko, negalėjo nei privatizuoti asmeninio Å«kio žemės, nei jo nuomoti jo iÅ¡ valstybės, nes tokia žemė, mirus jos naudotojui, nebuvo laikoma asmeninio Å«kio žeme.Nurodo, kad J.

Č. ir V. P. Č. 1997-12-19 tuometinei (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos agrarinei tarnybai pateikė praÅ¡ymus, kuriuose iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ atkurti nuosavybės teises grÄ Å¾inat natÅ«ra jiems priklausantį žemės plotÄ esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, Ignalinos rajone. Pažymėjo, kad pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ turtÄ (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausantys statiniai buvo įregistruoti J. Ž. vardu VÄ® Registrų centre, Å¡is įraÅ¡as galioja nuo 1996-08-21.

Kadangi pastatai nuosavybės teise priklauso J. Ž., ženklinant ir parodant žemės sklypų ribas projekto autorius S. L. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o pagrindu J. Č. ir V. P. Č. iÅ¡jungė namų valdos žemės sklypÄ bei parengė nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ . Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai.

Kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kuriÄ užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi bÅ«ti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi bÅ«ti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose.

Minėto įstatymo nuostata imperatyviai neriboja parduoti tokį plotÄ Å¾emės, kokį asmuo faktiÅ¡kai valdo. Pagal Å¡io įstatymo nuostatas svarbu tik tai, kad tas plotas nevirÅ¡ytų 2,0 ha. Pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 3 p., prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 ir 22 straipsniuose nurodytuose ir įstatymų nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų planavimo dokumentams (toliau – teritorijų planavimo dokumentas), nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį.

Saugomose teritorijose prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami laikantis įstatymų nustatytų žemės, miÅ¡kų ir vandens telkinių naudojimo apribojimų, sÄ lygų ir reikalavimų ir saugomų teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų) nustatytų reikalavimų. Parduodamų žemės sklypų dydžiai nustatomi įvertinus teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, žemės sklype esančio nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus ir patikrinus detaliajame plane ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane statiniams ar įrenginiams numatytÄ , bet tam nepanaudotÄ Å¾emės sklypo plotÄ .Atsakovas daro iÅ¡vadÄ , kad įvertinama, ar parduodama žemės sklypo dalis yra bÅ«tina pastatui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį, taip pat ar toks sklypas atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus.

Žemėnauda atsiranda specifinių juridinių faktų - administracinių aktų - pagrindu, kompetentingoms institucijoms priimant sprendimus dėl žemės suteikimo naudotis ar nuosavybėn. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas J. Ž. nepraranda subjektinės teisės pirkti arba nuomoti iÅ¡ valstybės namų valdos žemės sklypÄ esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, Ignalinos rajone.Å iuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalis nustato, kad valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė, miÅ¡kas ar vandens telkiniai perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu žemės, miÅ¡ko ar vandens telkinio plotu neskaidant sklypo į dalis, iÅ¡skyrus asmeninio Å«kio žemę, tik už tame pačiame valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje turėtÄ Å¾emę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinį ir tik tiems piliečiams, kurie tame valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir tebegyvena (arba mirties dienÄ gyveno, jeigu pilietis, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, yra miręs).

Asmens, atitinkančio įstatymo nustatytus reikalavimus nuosavybės teisėms atkurti, valios atkurti nuosavybės teises iÅ¡reiÅ¡kimas dar nereiÅ¡kia, kad bÅ«tent jo pageidaujamu bÅ«du nuosavybės teisės jam ir bus atkurtos. Ignalinos žemėtvarkos skyrius nustatė, kad (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, Ignalinos rajone, kuriame PareiÅ¡kėjas pretenduoja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypÄ yra (duomenys neskelbtini) parko teritorijoje.Pagal iÅ¡vadÄ pareiÅ¡kėjui galėtų bÅ«ti perduotas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis žemės sklypas Ignalinos rajone, bet ne (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė, miÅ¡kas ar vandens telkiniai perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu žemės, miÅ¡ko ar vandens telkinio plotu neskaidant sklypo į dalis, iÅ¡skyrus asmeninio Å«kio žemę, esant Å¡ioms sÄ lygoms:

1) tik už tame pačiame valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje turėtÄ Å¾emę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinį;

2) ir tik tiems piliečiams, kurie tame valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir tebegyvena (arba mirties dienÄ gyveno, jeigu pilietis, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, yra miręs). Pagal minėtÄ Ä¯statymo normÄ valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė, miÅ¡kas ar vandens telkiniai perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu žemės, miÅ¡ko ar vandens telkinio plotu tik esant pirmiau minėtų sÄ lygų visumai. PareiÅ¡kėjas pagal pateiktus į bylÄ Ä¯rodymus tokių sÄ lygų visumos neatitinka.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ atmesti (II t., b. l. 60–66).Tretieji suinteresuoti asmenys V. P. Č. ir A. Č. su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (I t., b. l. 126–128) nurodė, kad pareiÅ¡kėjo teiginys, jog iki skundo pateikimo dienos rÅ«pinosi nuosavybės teisių atkÅ«rimu nesikreipdamas į teismÄ , kadangi nežinojo, jog nuosavybės teisės į jo pageidaujamus sklypus jau atkurtos kitiems asmenims ir tai gali sutrukdyti jo paties nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , įrodo, kad jis visÄ laikÄ Å¾inojo apie tai, jog nuosavybės teisės jau atkurtos, taigi bÅ«damas pakankamai apdairus, bei siekdamas, apginti savo interesus, jis privalėjo kreiptis teisinės pagalbos daug anksčiau.

NeaiÅ¡ku, kodėl pareiÅ¡kėjas laukė beveik aÅ¡tuonerius metus, jeigu žinojo, kad nuosavybės teisės į jo pageidaujamÄ Å¾emę jau yra atkurtos kitiems asmenims. Nėra jokių duomenų bei įrodymų, kaip operatyviai pareiÅ¡kėjo interesams atstovaujantis advokatas rinko reikalingus duomenis bei dokumentus. Tačiau vadovaujantis protingumo ir proceso operatyvumo principais dokumentų rinkimas, kuris užtruko keturis mėnesius, turi bÅ«ti įrodytas bei motyvuotas. PareiÅ¡kėjo teigimu, paskutiniai dokumentai buvo gauti 2011-07-04, tačiau jis nenurodo kokie tai yra dokumentai, taip pat nepateikia jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų.

PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad apie skundžiamÄ sprendimÄ jis sužinojo 2011-07-04. Net pareiÅ¡kėjui pateikus papildomus įrodymus ir teismui nusprendus, kad visus aÅ¡tuonerius metus pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tiesų pats rÅ«pinosi nuosavybės teisių atkÅ«rimu, nuo pareiÅ¡kėjo nurodytos 2011-07-04 dienos iki 2011-09-13 (skundo padavimo dienos) yra praėję daugiau kaip du mėnesiai, taigi net skaičiuojant nuo Å¡ios dienos, pareiÅ¡kėjas yra praleidęs įstatymo numatytÄ terminÄ skundui paduoti.Nurodo, kad yra neaiÅ¡ku, kodėl pareiÅ¡kėjas pretenduoja bÅ«tent į jiems priklausančius žemės sklypus.

Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jam priklausantys statiniai yra jiems priklausančiuose žemės sklypuose ir niekaip neįrodė, kad jam turi būti atkurta nuosavybė būtent į tuos žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teisės buvo atkurtos P. V. Č. ir J. Č.. Iš pridedamų VĮ Registrų centro išrašų negalima išvada, kad ant jiems priklausančių žemės sklypų būtų įregistruoti kokie nors statiniai, taigi pareiškėjo pareiga pateikti duomenis, kurioje būtent vietoje yra jam priklausantys statiniai.

Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad M. R. skirta žemė buvo būtent toje vietoje, kurioje jiems yra atkurta nuosavybės teisė. Mano, kad net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjui priklausantys skunde nurodyti statiniai ir būtų jiems priklausančiuose žemės sklypuose, tai nereikštų, kad jis galėtų į juos pretenduoti. Pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, P. Č. pardavė J. R. statinius. Tuos pačius statinius M. R. vėliau padovanojo pareiškėjui, taigi jam priklauso statiniai, o nė viena sutartimi nebuvo aptartas žemės klausimas.

Jeigu nurodyti statiniai bÅ«tų jiems priklausančioje žemėje, Civilinis kodeksas nustato galimybę iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ iÅ¡, arba kreiptis į dėl žemės įsigijimo į trečiuosius suinteresuotus asmenis, tačiau tai jokiu bÅ«du negali bÅ«ti pagrindas naikinti skundžiamus Utenos apskrities virÅ¡ininko sprendimus.Teismo posėdyje trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus (II t., b. l. 60–66).Skundas atmestinas.IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 1997-12-19 V.

P. Č. ir J. Č. (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos agrarinei tarnybai pateikė praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į jiems priklausantį žemės plotÄ , esantį (duomenys neskelbtini) k. (I t., b. l. 88, 89).Pagal 1998 m. balandžio 22 d. Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus patvirtintas pažymas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų (I t., b. l. 103, 104), buvę savininkai P., A. ir T. Č. (duomenys neskelbtini) kaime, Ignalinos rajone iki nacionalizacijos valdė 7,32 ha žemės ploto.

Pažymose nurodyta, kad pretendentai J. Č. ir V. P. Č. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,22 ha žemės kiekvienas.J. Č. ir V. P. Č. nuosavybės teisės į nurodytÄ Å¾emės dalį atkurtos 2003 m. gruodžio 11 d. Utenos apskrities virÅ¡ininko sprendimais Nr. 13-13-2887, Nr. 13-2888 (I t., b. l. 96, 97), grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra bendrosios nuosavybės teise. Pretendentui J. Č. grÄ Å¾inta bendrosios nuosavybės teise 0,57 ha žemės ir 0,15 ha miÅ¡ko tenkanti dalis 1,44 ha dydžio žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) su V.

Č., kuriam suteiktas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 0,50 ha žemės tenkanti dalis 1,00 dydžio žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) su V. Č., kuriam suteiktas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pretendentui V. P. Č. grÄ Å¾inta bendrosios nuosavybės teise 0,57 ha žemės ir 0,15 ha miÅ¡ko tenkanti dalis 1,44 ha dydžio žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) su J. Č., kuriam suteiktas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); 0,50 ha žemės tenkanti dalis 1,00 ha dydžio žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) su J.

Č., kuriam suteiktas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2003 m. gruodžio 11 d. Utenos apskrities virÅ¡ininko sprendimų Nr. 13-2887, Nr. 13-2888 3 punktuose nustatyti servitutai, suteikiantys teisę kitiems asmenims važiuoti, eiti arba ginti gyvulius 6 m. pločio esamu keliu, plane pažymėtu indeksu S-1 (servituto plotas – 0,08 ha) ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, užtikrinta gyventojų teisė prieiti prie pavirÅ¡inio vandens telkinio apsaugos juostos, plane pažymėtos indeksu S-2, kurios plotis 25 m. ir plotas 0,20 ha.Pagal VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡us (I t., b. l. 80–84), žemės sklypai, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruoti apskrities virÅ¡ininko 2003-12-11 sprendimų Nr. 13-2887 ir Nr. 13-2888 pagrindu.Remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustatė, kad 1963-11-05 buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis (I t., b. l. 18), kuria P. Č. pardavė namų valdÄ su joje esančiu nekilnojamu turtu ir kitais priklausiniais J.

R. už bendrÄ 2000 rublių sumÄ . 1964-04-22 ir 1964-04-25 notaro patvirtintais pareiÅ¡kimais J. bei V. P. Č. nurodė, kad Å¡iam sandoriui neprieÅ¡tarauja (I t., b. l. 19, 20). 1996-08-21 M. R. notaro patvirtinta dovanojimo sutartimi padovanojo jai nuosavybės teise pagal 1990-11-16 paveldėjimo liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , Å«kio pastatus ir 2 kiemo įrenginius savo sÅ«nui J. Ž. (I t., b. l. 21). IÅ¡ VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), svirnÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiÅ¡kėjas įgijo 1996-08-21 dovanojimo sutarties pagrindu, kuri Nekilnojamojo turto registre įregistruota 1996-09-03.

Iš 2003-09-18 Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l.

26) matyti, kad 1992-02-14 (duomenys neskelbtini) apylinkės sprendimu (I t., b. l. 85–86) M. R. skirta 3,00 ha asmeninio Å«kio žemės. M. R. mirė (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 93). PareiÅ¡kėjas 2000-08-23 Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ (I t., b. l.

95) dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, nurodydamas nuosavybės teisės atkÅ«rimo bÅ«dÄ , nurodė, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises prie jam priklausančių pastatų, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypus (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen.2000 m. lapkričio 15 d. Utenos apskrities patvirtintoje iÅ¡vadoje Nr. 3509 (I t., b. l. 90–91) dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, nurodyta, kad buvę savininkai B., A. ir S. M. (duomenys neskelbtini) kaime, Ignalinos rajone iki nacionalizacijos valdė 13,32 ha žemės ploto, pagal susitarimÄ M.

R. (paveldėtojas J. Ž.) turi teisę atkurti nuosavybės teises į 4,44 ha žemės, iÅ¡ jų yra priskirta 2,51 ha grÄ Å¾intinai žemei, 1,30 ha grÄ Å¾intinam miÅ¡kui ir 0,63 ha valstybės iÅ¡perkamai žemei. Utenos apskrities virÅ¡ininko 2005-10-13 sprendimu M. R. atkurtos nuosavybės teisės į 1,93 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,06 ha miÅ¡ko sklypÄ (vertė 3 230 Lt) (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini) kaime. Pagal minėtÄ iÅ¡vadÄ M.

R. liko neatkurtos nuosavybės teisės į 2,51 ha žemės.Šios bylos ginčo dalykas – Utenos apskrities viršininko 2003-12-11 sprendimų Nr. 13-2887 ir Nr. 13-2888 teisėtumas ir pagrįstumas bei nustatymas, ar yra pagrindas atkurti nuosavybės teises natūra pareiškėjui į tuos žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teises buvo atkurtos tretiesiems suinteresuotiems asmenims.Iš pareiškėjo skundo turinio bei paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad jis minėtus sprendimus ginčija dėl to, kad atkūrus nuosavybės teises V.

P. Č. ir J. Č., jis prarado teisę į asmeninio Å«kio žemę, kuri 1992 m. sprendimu skirta jo motinai M. R. ir į kuriÄ jis siekia atkurti nuosavybės teises. Pažymėtina, kad pagal teismų praktikÄ , asmeninio Å«kio naudotojo teisių ir pareigų turinys turi bÅ«ti nustatomas pagal asmeninio Å«kio naudotojo mirties dienÄ galiojusio įstatymo nuostatas.Žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1997-07-23 iki 2000-07-12) 15 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių asmeninio Å«kio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir piliečių naudojama asmeniniam Å«kiui iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos.

To paties straipsnio 6 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu pilietis mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iÅ¡ valstybės ar nuomoti jo naudotÄ asmeninio Å«kio žemę įgyja jo Å¡eimos nariai.Pagal (duomenys neskelbtini) galiojusio Civilinio kodekso 329 straipsnio nuostatas, Å¡eimos nariais buvo laikomi kartu gyvenantys sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai), nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai (įtėviai). Vaikų sutuoktiniai ir vaikaičiai priskiriami prie Å¡eimos narių, jei jie turi bendrÄ Å«kį.

Giminės, iÅ¡laikytiniai ir sugyventiniai, kartu iÅ¡gyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų Å«kį, teismine tvarka gali bÅ«ti pripažinti Å¡eimos nariais.Kaip jau minėta, 1996-08-21 M. R. notaro patvirtinta dovanojimo sutartimi padovanojo jai priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , Å«kio pastatus ir 2 kiemo įrenginius J. Ž. (I t., b. l. 21), tačiau tik 2002 m. sausio 8 d., t. y. praėjus ketveriems metams po M. R. mirties,  teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad M.

R. yra pareiÅ¡kėjo J. Ž. motina (I t., b. l. 27). Teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas J. Ž. bÅ«tų buvęs M. R. Å¡eimos narys, kaip jis suprantamas pagal Civiliniame kodekse nustatytÄ apibrėžimÄ . Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kartu gyvenęs su M. R. (1996-08-21 dovanojimo sutartyje nurodyta, kad M. R. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) k., Ignalinos r., o J. Ž.

– (duomenys neskelbtini), Utena (I t., b. l. 48). IÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Gyventojų registro tarnybos patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Utena (I t., b. l. 167). Teismo sprendimo, kuriuo J. Ž.bÅ«tų pripažintas M. R.Å¡eimos nariu taip pat nėra. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas J. Ž. nebuvo M. R. Å¡eimos nariu ir jai mirus, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 15 str. 6 d. nuostatomis, neįgijo teisės gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iÅ¡ valstybės ar nuomoti M.

R.naudotÄ asmeninio Å«kio žemę, kuri jai buvo suteikta 1992-02-14 (duomenys neskelbtini) apylinkės sprendimu. Pagal M. R. mirties metu galiojusio Civilinio kodekso 7 skyriaus 39 skirsnio nuostatas, asmeniniam Å«kiui skirtas žemės sklypas nebuvo paveldėjimo objektu.Ta aplinkybė, kad 1996 metais pareiÅ¡kėjas nuosavybės teise įsigijo statinius, kuriuos jam padovanojo M. R., kuriai 1992 m. sprendimu sodybinis sklypas buvo iÅ¡plėstas iki 3 ha, nereiÅ¡kia, kad kartu su statiniais pareiÅ¡kėjas įgijo 3 ha asmeninio Å«kio žemės. Tam, kad jis po M.

R. mirties įgytų teisę į asmeninio Å«kio žemę, jis turėjo atitikti teisės aktų nuostatas, kurias teismas sprendime iÅ¡analizavo ir padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas jų neatitiko. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui yra suformuota namų valda apie jam nuosavybės teise priklausančius statinius ir nustatyti servitutai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis turi teisę naudotis keliu ir prieiti prie (duomenys neskelbtini) ežero. Tai patvirtina nuosavybės teisės atkÅ«rimo byloje esantis žemės sklypo planas (V.

P. Č. nuosavybės teisių atkÅ«rimo byla b. l. 19), sprendimai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo V. P. Č. ir J. Č., projektuotojo paaiÅ¡kinimas dėl sklypo ribų pasikeitimo, abrisas (I t., b. l. 96, 97, 100, 106).Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, siekdama sudaryti palankesnes sÄ lygas kaimo gyventojams plėtoti asmeninį Å«kį ir valstybinėje žemės apskaitoje įteisinti faktiÅ¡kai Å¡iam tikslui naudojamÄ Å¾emės plotÄ , 1990 m. liepos 26 d. nutarime Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų iÅ¡plėtimo“ (redakcija, galiojanti nuo 1994-07-21) nustatė, kad kaimo vietovėse gyvenantiems žemės Å«kio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam Å«kiui, jiems pageidaujant, suteikiami iki 3 ha žemės sklypai vienai Å¡eimai.

Kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmeniniam Å«kiui suteikiami iki 2 ha žemės sklypai vienai Å¡eimai. Å ie žemės sklypai skiriami daugiausia prie kaimo gyvenviečių bei vienkiemių, į jų plotÄ neįskaitant pastatų ir kiemo užimtos žemės.Kaip matyti iÅ¡ teisės aktų nuostatų, į asmeniniam Å«kiui skirto žemės sklypo plotÄ neįskaitoma pastatų ir kiemo užimta žemė.Pažymėtina, kad asmeninio Å«kio žemės paskirtis – skatinti kaimo gyventojų Å«kį, faktiÅ¡kai jÄ naudoti ir sudaryti palankesnes sÄ lygas Å«kininkauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-10-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-989).Priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo V.

P. Č. ir J. Č. 2003-12-11 galiojusioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-18 nutarimo Nr. 236 redakcijoje (2.3 punkte) buvo įtvirtinta, kad pagal Valstybinės žemės sklypų pardavimo žemės Å«kio paskirčiai (veiklai) tvarkÄ , patvirtintÄ Å¡iuo nutarimu, parduodami kaimo vietovėje esantys, žemės reformos žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuoti ir įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės žemės sklypai, naudojami žemės Å«kio paskirčiai (veiklai), nustatytÄ ja tvarka suteikti asmeniniam Å«kiui ir valstiečio Å«kiui steigti, taip pat kiti žemės Å«kio paskirties žemės sklypai, iÅ¡skyrus sodininkų bendrijų sodų sklypusNutarimu patvirtintos Tvarkos 7 punktas nustatė, kad jeigu pilietis mirė, teisę pirkti iÅ¡ valstybės jo naudotÄ asmeninio Å«kio žemę įgyja jo įpėdiniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Asmeninio Å«kio naudotojo įpėdiniams, pagal anksčiau galiojusius įstatymus neturėjusiems teisės šį žemės sklypÄ pirkti iÅ¡ valstybės, nustatytÄ ja tvarka suteiktas ir paženklintas asmeninio Å«kio žemės sklypas parduodamas pagal Å¡iÄ TvarkÄ .Taigi, kaip matyti iÅ¡ Vyriausybės nutarimo, pareiÅ¡kėjui Å¡is teisės aktas, esant tam tikroms sÄ lygoms, buvo suteikęs galimybę įsigyti asmeninio Å«kio žemės sklypÄ .Tvarkos 9 punkte buvo nustatyta, kad žemėtvarkos skyrius organizuoja žemės sklypo pardavimÄ , turėdamas Å¡iuos dokumentus:

žemės reformos žemėtvarkos projektÄ patvirtinantį apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ , kurio priede nurodytas projekte suformuoto parduoti žemės sklypo numeris, plotas, jį pageidavusio pirkti piliečio vardas ir pavardė (9.1. papunktis); žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjo parengtÄ parduodamo žemės sklypo planÄ ir šį žemės sklypÄ apibÅ«dinančius kadastro duomenis (9.2. papunktis); praÅ¡ymÄ pirkti žemės sklypÄ ir pilietybę patvirtinančius dokumentus. Jeigu žemės sklypÄ pageidauja pirkti du ar daugiau piliečių bendrosios (dalinės, jungtinės) nuosavybės teise, jie pateikia praÅ¡ymÄ , pasiraÅ¡ytÄ visų pirkėjų (arba vieno iÅ¡ jų, turinčio notariÅ¡kai patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ atstovauti kitiems pirkėjams).

PraÅ¡yme turi bÅ«ti nurodytas atsiskaitymo su valstybe už perkamÄ Å¾emės sklypÄ bÅ«das – iÅ¡ karto ar iÅ¡simokėtinai (9.3. papunktis); dokumentÄ , kurio pagrindu pilietis naudojasi žemės sklypu (jeigu Å¡is sklypas jam buvo suteiktas naudotis) (9.4. papunktis); pastatų ir statinių, esančių žemės sklype, teisinio registravimo dokumentus (9.5.); paveldėjimo teisės liudijimÄ (kai žemės sklypÄ pageidauja pirkti mirusio asmeninio Å«kio naudotojo įpėdinis) (9.6. papunktis); dokumentÄ , patvirtinantį, kad pilietis sumokėjo už nustatytÄ ja tvarka ir sÄ lygomis leistÄ pirkti žemę pinigais ir/arba valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis (kai pilietis yra sumokėjęs už nustatytÄ ja tvarka ir sÄ lygomis leistÄ pirkti žemę pagal mokamuosius praneÅ¡imus) (9.7. papunktis).Tvarkos 9.3–9.7 punktuose nurodytus dokumentus pateikia pilietis, pageidaujantis pirkti žemės sklypÄ (Tvarkos 10 punktas).Kaip matyti iÅ¡ nurodytų nuostatų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-02-18 nutarimu Nr. 236 patvirtintos Tvarkos nuostatų taikymas yra siejamas su tuo, kad asmuo, norėdamas pirkti žemės sklypÄ , privalo pateikti praÅ¡ymÄ Ä¯galiotai institucijai.

Kitaip tariant, bÅ«tina sÄ lyga apskritai spręsti klausimÄ dėl žemės sklypo pardavimo Å¡iuo atveju bÅ«tų buvęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas, o nagrinėjamoje byloje, iÅ¡tyrus pateiktus įrodymus, nustatyta, kad duomenų, jog toks praÅ¡ymas bÅ«tų buvęs pateiktas, nėra. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis kreipėsi dėl tokio sklypo pardavimo, taip pat nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, jog atsakovas arba kita įgaliota institucija bÅ«tų privalėjusios pačios imtis atitinkamų veiksmų, siekdamos jam parduoti norimÄ sklypÄ (žr.

LVAT 2011-01-24 nutartį adm. byloje Nr. A525-251/2011).Be to minėtas teisės aktas nustato, kad norint pirkti asmeninio Å«kio žemės sklypÄ jis nustatyta tvarka turėjo bÅ«ti ne tik suteiktas, bet ir paženklintas. Taigi, norint pirkti žemės sklypÄ , turėjo bÅ«ti žemės reformos žemėtvarkos projektÄ patvirtinantis apskrities virÅ¡ininko įsakymas, kurio priede nurodytas projekte suformuoto parduoti žemės sklypo numeris, plotas, jį pageidavusio pirkti piliečio vardas ir pavardė, o Å¡iuo atveju byloje tokių duomenų taip pat nepateikta, iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo motinos asmeniniam Å«kiui suteiktas žemės sklypas nebuvo suformuotas.IÅ¡ to, kas iÅ¡dėstyta, matyti, kad ir pagal šį teisės aktÄ pareiÅ¡kėjas neturėjo pagrindo įsigyti asmeninio Å«kio žemę.

Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausantiems statiniams namų valda suformuota, nustatyti reikiami servitutai, o į M. R. suteiktÄ asmeninio Å«kio žemės plotÄ pagrįstai atkurta nuosavybės teisė tretiesiems suinteresuotiems asmenims, nes nei vienu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų, pagal kuriuos galėtų įsigyti jo motinai suteiktÄ asmeninio Å«kio žemės sklypÄ .PareiÅ¡kėjas skunde kelia reikalavimÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ atkurti nuosavybės teises pareiÅ¡kėjui J.

Ž. į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) apyl., Ignalinos r., nurodytus Utenos apskrities virÅ¡ininko 2003-12-11 sprendimuose Nr. 13-2888 ir Nr. 13-2887.IÅ¡ byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 1996-07-12 M. R. pateikė praÅ¡ymÄ leisti persikelti į (duomenys neskelbtini) sen. jos tėvui M. A. (duomenys neskelbtini) k., Ignalinos r. priklausiusiÄ Å¾emę – 4,44 ha (I t., b. l. 92–93). Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 5 d. įsakymo Nr. D1-15 „Dėl (duomenys neskelbtini) regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) sen., Ignalinos r., yra (duomenys neskelbtini) regioninio parko teritorijoje, o (duomenys neskelbtini) k.

Ä® regioninio parko teritorijÄ nepatenka.Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 16 str. 7 dalį, valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose žemė, miÅ¡kas ar vandens telkiniai perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiu žemės, miÅ¡ko ar vandens telkinio plotu neskaidant sklypo į dalis, iÅ¡skyrus asmeninio Å«kio žemę, tik už tame pačiame valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje turėtÄ Å¾emę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinį ir tik tiems piliečiams, kurie tame valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir tebegyvena (arba mirties dienÄ gyveno, jeigu pilietis, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, yra miręs).Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad žemė, į kuriÄ nuosavybės teises siekia atkurti pareiÅ¡kėjas, buvo Ignalinos seniÅ«nijos (duomenys neskelbtini) k., iÅ¡ kurio pagal M.

R. praÅ¡ymÄ buvo perkelta į kitÄ kadastrinę vietovę, t. y. (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijÄ , kuri yra (duomenys neskelbtini) regioniniame parke (I t., b. l. 90–92). Taigi pareiÅ¡kėjo reikalavimas atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) apyl., Ignalinos r., negali bÅ«ti tenkinamas, nes netenkinamos sÄ lygos, kurios yra nustatytos įstatymu, kadangi valstybiniame parke ((duomenys neskelbtini) regioninis parkas) žemė gali bÅ«ti perduodama nuosavybėn neatlygintinai tik už tame pačiame valstybiniame parke turėtÄ Å¾emę, miÅ¡kÄ ar vandens telkinį ir tik tiems piliečiams, kurie tame valstybiniame parke ar valstybiniame draustinyje iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. gyveno ir tebegyvena (arba mirties dienÄ gyveno, jeigu pilietis, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės, yra miręs).

Kaip jau minėta, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo ir patikslinto skundo turinio matyti, kad jis ginčija 2003-12-11 Utenos apskrities virÅ¡ininko sprendimus tuo pagrindu, kad atkÅ«rus nuosavybės teisę V. P. Č. ir J. Č. buvo pažeista jo teisė į asmeninio Å«kio žemę, kuri 1992 m. sprendimu skirta motinai M. R.. Sprendime konstatavus, kad pareiÅ¡kėjas neįgijo teisės į jo motinai 1992 m. suteiktÄ asmeninį Å«kį ir nėra pagrindo pareiÅ¡kėjui natÅ«ra atkurti nuosavybės teisės į V.

P. Č. ir J. Č. atkurtus nuosavybės teise žemės sklypus, negali bÅ«ti pripažinta, kad Utenos apskrities virÅ¡ininko 2003-12-11 sprendimais Nr. 13-2888 ir Nr. 13-2887 V. P. Č. ir J. Č. nuosavybės teisės atkurtos nepagrįstai, todėl nėra pagrindo įpareigoti Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių perėmėjÄ Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos paÅ¡alinti Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos dėl to padarytus pažeidimus ir atkurti nuosavybės teises pareiÅ¡kėjui J.

Ž. į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) apyl., Ignalinos r., nurodytus Utenos apskrities virÅ¡ininko 2003-12-11 sprendimuose Nr. 13-2888 ir Nr. 13-2887. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytus argumentus, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas.Teismas, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo J. Ž. skundÄ Â atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .Teisėjai                                                                                                                       Irena Paulauskienė Egidija Puzinskaitė Henrikas Sadauskas