2016-01-27 Nr. AB-2154-3-64-3-01653-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-7-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01653-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo, priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo P. V. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II. Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 1 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pateikė teismui apeliacinį skundą ir prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. lapkričio 9 d., tačiau pareiškėjas skelbiant pirmosios instancijos teismo sprendimą nedalyvavo. Pareiškėjui sprendimas įteiktas tik 2015 m. lapkričio 16 d. 2015 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas buvo etapuotas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. 2015 m. lapkričio 23 d. dalyvavo Klaipėdos rajono apylinkės teismo posėdyje civilinėje byloje. Iš Klaipėdos į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą buvo parvežtas tik 2015 m. lapkričio 24 d. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas apeliacinio skundo negalėjo pateikti per nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. lapkričio 9 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2015 m. lapkričio 23 d. Tačiau pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo išsiųstas 2015 m. gruodžio 1 d. (pašto spaudas ant voko), t. y. praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Pažymėtina, kad spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą, prašymą nagrinėjantis teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį, ypač kai ginčas susijęs su socialiai pažeidžiamų asmenų teisių ir interesų apsauga. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, yra pagrindas spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA525-28/2012).

Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įstatyme nesant nustatyto naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas, asmenys gali kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais daug kartų, tačiau teismas, nagrinėdamas termino atnaujinimo klausimą, turi termino atnaujinimo teisės normas taikyti tokiu būdu, kad nebūtų paneigtas proceso ekonomiškumo principas bei teisinių santykių apibrėžtumas ir stabilumas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-90/2012).

Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti terminą pareiškėjas grindžia tuo, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimas jam buvo įteiktas 2015 m. lapkričio 16 d. 2015 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas buvo etapuotas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. 2015 m. lapkričio 23 d. dalyvavo Klaipėdos rajono apylinkės teismo posėdyje civilinėje byloje. Iš Klaipėdos į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą buvo parvežtas tik 2015 m. lapkričio 24 d. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas apeliacinio skundo negalėjo pateikti per nustatytą terminą.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas nedalyvavo skelbiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, dėl ko jo galimybės įgyvendinti įstatymų suteikiamas procesines teises bei pareigas buvo ir yra suvaržytos.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas teismo sprendimo nuorašą pareiškėjui išsiuntė laikydamasis ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų terminų – 2015 m. lapkričio 10 d. (b. l. 64), tačiau pareiškėjas savo procesinę teisę apskųsti priimtą jo netenkinantį teismo sprendimą objektyviai galėjo įgyvendinti tik gavęs teismo sprendimo nuorašą ir su juo susipažinęs.

Bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamas 2015 m. lapkričio 9 d. pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjui įteiktas 2014 m. lapkričio 16 d., t. y. dar nesuėjus jo apskundimo terminui, apeliacinį skundą jis paruošė ir išsiuntė 2015 m. gruodžio 1 d., t. y. per 15 dienų nuo įteikimo, apeliacinio skundo padavimo terminą praleidęs 8 dienomis. Nors pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 19 d. iki 2014 m. lapkričio 24 d. buvo etapuotas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę, byloje nėra duomenų, kad tardymo izoliatoriuje ar areštinėje būtų ribojamos pareiškėjo galimybės įgyvendinti jo procesines teises, paruošti skundą teismui.

Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo nurodomas termino praleidimo priežastis negalima pripažinti nepriklausiusiomis nuo jo valios ir pakankamai svarbiomis, kad sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Teisėjų kolegijos nuomone, net įvertinus faktą, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, jis nebuvo pakankamai rūpestingas, ir neveikė pakankami operatyviai.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Todėl pareiškėjas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo padavimo terminą, turėjo pasirinkti jam priimtinus apdairaus ir rūpestingo elgesio variantus.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo P. V. apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė