f9f3feab-c4b3-4322-9b62-b38dcfecf3d2 · Lazdijų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-474-780/2014;teisminio proceso Nr. 2-69-3-00359-2014-8;Procesinio sprendimo kategorija 128.19; 117.2 (S) LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 28 d.Lazdijai Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas Å arka, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai A. J. ir jos atstovui advokatui Mečislovui NorvaiÅ¡ui, suinteresuotiems asmenims V. S. ir P. S. bei jų atstovui advokatui Juozui Å ilanskui, žodinio proceso tvarka, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡­nagrinėjo civilinę bylÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiÅ¡kėjos A.

J. pareiÅ¡kimÄ , Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n  u  s  t  a  t  ė : PareiÅ¡kimu praÅ¡oma nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja A. J. savo tėvo P. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti.PareiÅ¡kėja A. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad namus, kuriuose gyveno jos tėvai P. S. ir S. S., jos tėvui perleido pareiÅ¡kėjos mamos tėvai A.. Ji patvirtino, kad testamentu tėvas savo turtÄ paliko jos broliui V.

S., pati pareiÅ¡kėja dalyvavo tėvui sudarant testamentÄ ir jo valiÄ ji žinojo. Todėl mirus tėvui ji nesikiÅ¡o į jo turto tvarkymo reikalus, jokio tėvo turto pati nepasiėmė, nes visi įpėdiniai žinojo ir sutiko su testamentu. Likusiu tėvo turtu iÅ¡ karto po jo mirties rÅ«pinosi jos brolis V. S. ir jos motina, kurie ir gyveno tuose namuose. V. S. iÅ¡ tėvo namų iÅ¡sikraustė tik po keleto metų nuo tėvo mirties, o motina tik apie 2010 metus, kai pareiÅ¡kėja jÄ pasiėmė pas save dėl silpnos sveikatos.

Po tėvo mirties motina pati rÅ«pinosi likusiu po tėvo mirties Å«kiu kartu su pareiÅ¡kėjos broliu V. S., o pareiÅ¡kėja tik padėdavo motinai ir jos nurodymu atlikdavo kai kuriuos darbus. Tėvų namais pareiÅ¡kėja aktyviau rÅ«pintis pradėjo kai jos motina dėl sveikatos negalėjo to daryti pati, t. y. paskutiniais keturiais metais iki mirties. Tuomet iÅ¡ motinos pensijos ji sumokėdavo už elektrÄ , Å¡iukÅ¡lių iÅ¡vežimÄ , telefonÄ . PareiÅ¡kėja patvirtino, kad į teismÄ ji kreipėsi dėl to, kad brolis V.

S. per 15 metų nuo tėvo mirties nesusitvarkė palikimo ir ji bijo, kad tėvui atkurta nuosavybės teisė į žemę nepereitų valstybei.           PareiÅ¡kimas atmestinas. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja A. J. po savo tėvo P. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini), mirties, per įstatyme nustatytÄ terminÄ palikimo nepradėjo faktiÅ¡kai valdyti, todėl toks juridinę reikÅ¡mę turintis faktas negali bÅ«ti nustatytas. Teismo iÅ¡vados grindžiamos Å¡iais įrodymais ir motyvais.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neprieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymui jeigu ji pateiks juridinį faktÄ patvirtinančius įrodymus ir teismas pripažins juos pagrįstais ir iÅ¡samiais (b. l. 30).Suinteresuotas asmuo V. S. nesutinka su pareiÅ¡kėjos reikalavimu. Jis patvirtino, kad tėvui namus perleido tėvo uoÅ¡vis, o tėvas testamentu savo turtÄ paliko jam. Apie tėvo testamentÄ Å¾inojo ir jo sesuo pareiÅ¡kėja. Jis gyveno su tėvais jų namuose iki tėvo mirties ir liko ten gyventi dar apie 10 metų po tėvo mirties.

Po savo tėvo mirties jis liko gyventi jo namuose kartu su motina ir prižiÅ«rėjo, dirbo, tvarkė žemę, pastatė kluonÄ , sandėliukÄ , rÅ«pinosi malkomis. Motina mokėjo už elektrÄ , prižiÅ«rėjo gyvulius ir tik paskutinius 4 metus iki savo mirties gyveno pas pareiÅ¡kėjÄ , kuri ja rÅ«pinosi. Su tėvo testamentu į notarÄ nesikreipė, nes galvojo, kad kol gyva motina, tai visas tėvų turtas priklauso jai. Mirus motinai jis testamento nerado, nes jis buvo pas pareiÅ¡kėjÄ . Suinteresuotas asmuo P. S. nesutinka su pareiÅ¡kėjos reikalavimu.

Jis patvirtino, kad namai ir Å«kio padargai priklausė jų tėvui P. S., kuris testamentu savo turtÄ paliko jo broliui V. S.. Po tėvo mirties brolis V. ir jų motina liko gyventi tėvų namuose. Brolis prižiÅ«rėjo ir tvarkė Å«kį ir namus, pjovė medžius ir ruošė malkas, Å¡ienavo, dirbo žemę, motina mokėjo už elektrÄ . PareiÅ¡kėja tėvo turo nepradėjo valdyti ir jo netvarkė, o motina intensyviau rÅ«pinosi tik paskutinius 4 metus iki jos mirties. Liudytoja B. M. patvirtino, kad po P. S. mirties jo namuose liko gyventi jo žmona ir sÅ«nus V.

S., kurie ir tvarkė namus, prižiÅ«rėjo Å«kį. V. S. statė kluonÄ , šėrė gyvulius, dirbo žemę, o jo motina tvarkė daržus. V. S. brolis P. S. į Å¡iuos namu grįžo gyventi vėliau. Liudytojas J. B. patvirtino, kad jis buvo P. S. kaimynas ir žino, kad pastarasis turėjo žemės, namus, gyvulių, bičių, viÅ¡tų. Savo turtÄ P. S. testamentu paliko sÅ«nui V. S. ir liudytojas pats dalyvavo suraÅ¡ant šį testamentÄ bei pasirašė ant jo kaip liudytojas. Po P. S. mirties jo Å«kį perėmė sÅ«nus V., kuris tvarkė Å«kį, pjovė malkas, Å¡ienavo, o liudytojas kaip kaimynas jam padėjo.

A. J. mirusiojo P. S. Å«kyje po jo mirties liudytojas nematė dirbant. Liudytoja B. K. patvirtino, kad ji buvo P. S. kaimynė ir žino, kad pastarasis turėjo žemės, namus, kuriuos testamentu paliko sÅ«nui V. S., o ji kaip liudytoja dalyvavo suraÅ¡ant šį testamentÄ . Po P. S. mirties jo namuose liko gyventi sÅ«nus V. ir jo motina. Ar pareiÅ¡kėja A. J. perėmė kokį nors turtÄ ji nežino, o tėvo P. S. turtÄ tvarkė sÅ«nus V..         Sutuoktuvių akto įraÅ¡as patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos tėvai P. S. ir S. S. buvo susituokę (b. l. 6).

Mirties liudijai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos tėvas P. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), o motina – (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Gimimo liudijimas ir santuokos liudijimas patvirtina, kad pareiÅ¡kėja A. J. yra P. S. ir S. S. dukra (b. l. 9-10). Mirties liudijimai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos brolis S. S. yra miręs (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), o brolis V. S. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Notaro liudijimas patvirtina, kad po P. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, žymų apie paveldėjimo bylos užvedimÄ nėra (b. l. 15).

SeniÅ«no pažymoje nurodoma, kad P. S., gyvenusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausiusiuose pastatuose gyvenamÄ jÄ vietÄ yra deklaravę jo sÅ«nÅ«s V. S. ir P. S. (b. l. 34). KolÅ«kiečio asmeninė sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 1991 m. – 1992 m. Å¡eimos galva buvo P. S., su kuriuo gyveno sÅ«nus V. S. ir žmona S. S., jie turėjo galvijų, kiaulių, avių, bičių, gyvenamÄ jį namÄ (b. l. 35). P. S. 1995-01-27 testamentas patvirtina, kad jam priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , Å«kio pastatÄ ir kiemo įrenginius, bei 2 ha žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), jis palieka V.

S., gim. (duomenys neskelbtini). Å io testamento liudytojai, pasirašę jame, yra J. B., B. K. ir U. K. (b. l. 60).  Įstatymas numato, jog tam kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti (1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK), galiojusio P. S. mirties metu, 587 straipsnio 1 dalis). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 587 straipsnio 2 dalis). Å ie veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (587 straipsnio 3 dalis).

Pati pareiÅ¡kėja A. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji žinojo apie jos tėvo P. S. sudarytÄ testamentÄ , pati dalyvavo jį sudarant ir su tėvo valia ji sutiko, todėl po tėvo mirties ji nesikiÅ¡o į tėvo palikimo tvarkymÄ , jokio tėvo turo per 6 mėnesius nepasiėmė ir neperėmė tvarkyti, palikimu rÅ«pinosi jos brolis V. S. ir jos mama S. S.. PareiÅ¡kėja patvirtino, kad į teismÄ ji kreipėsi tik dėl to, kad brolis V. S. per 15 metų nuo tėvo mirties nesusitvarkė tėvo palikimo teisinių reikalų ir ji bijo, kad tėvo vardu atkurta nuosavybės teisė į žemę pereis valstybei.

IÅ¡ visų kitų iÅ¡tirtų įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių visiÅ¡kai akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja savo tėvo palikimo nepriėmė ir neketino priimti faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, nes ji pati žinojo tėvo valiÄ palikti savo turtÄ sÅ«nui V. S., kuri buvo iÅ¡reikÅ¡ta testamente, ir pati pripažino, kad į palikimo tvarkymo reikalus po tėvo mirties nesikiÅ¡o, jokio jo turto neperėmė ir faktiÅ¡kai netvarkė. PareiÅ¡kėja pati pripažino, kad tÄ darė jos brolis V.

S. ir jos mama S. S., bet ne ji pati. Å ias aplinkybes patvirtino visi dalyvaujantys asmenys ir apklausti liudytojai, jas patvirtina ir mirusiojo testamentas bei raÅ¡ytiniai įrodymai apie jo turėtÄ Å«kį iki mirties. Pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, jog į teismÄ ji kreipėsi tik dėl to, kad jos brolis V. S. tėvo palikimo neįformina įstatymų nustatyta tvarka, o teismo posėdžio metu ji net neįrodinėjo, kad palikimÄ priėmė ji pati. Todėl pripažintina, kad pareiÅ¡kėja savo tėvo palikimo nepriėmė faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti per 6 mėnesius po tėvo mirties.

             PareiÅ¡kėjos atstovo argumentai dėl A. J. tėvų turto teisinio statuso, buvusio pareiÅ¡kėjos tėvo mirties metu, neturi jokios teisinės reikÅ¡mės nustatinėjant šį juridinį faktÄ , nes nepriklausomai nuo to ar A. J. tėvo turtas buvo jo asmeninė nuosavybė ar bendra jungtinė nuosavybė su pareiÅ¡kėjos motina, pati pareiÅ¡kėja pripažįsta ir tÄ patvirtina visi kiti įrodymai, jog jokio turto po savo tėvo mirties per įstatymo nustatÄ terminÄ ji nepriėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti.

Taip pat neturi teisinės reikÅ¡mės ir pareiÅ¡kėjos aktyvÅ«s veiksmai mokant mokesčius už mirusių tėvų turtÄ , nes tiek pareiÅ¡kėja, tiek suinteresuoti asmenys nurodo, kad A. J. juos pradėjo mokėti žymiai vėliau nei per 6 mėnesius po tėvo mirties. Tuo tarpu juridiniam faktui dėl palikimo priėmimo nustatyti yra reikÅ¡mingi tik įpėdinio veiksmai, nukreipti į palikimo priėmimÄ , kuriuos jis atliko per 6 mėnesius nuo palikėjo mirties.      Remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis CPK 259, 268 ir 448 straipsniais, teisėjas n u s p r e n d ž i a :

A. J. pareiÅ¡kimÄ dėl jos tėvo P. S. palikimo priėmimo fakto nustatymo atmesti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos A. J. 28,90 Lt (dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis litus, 90 centų) (8,37 EUR) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, sumokant juos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sÄ s­kaitÄ Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sÄ skaitÄ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti apskųstas paduodant apeliacinį skundÄ Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                             Ramūnas Šarka