Legislator Case Law & Legislation
f9f2503f-e88a-45de-8403-901c324ec870 AI generated

f9f2503f-e88a-45de-8403-901c324ec870 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number f9f2503f-e88a-45de-8403-901c324ec870
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių plentas“ pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) atliktus įskaitymus neteisėtais; 2) priteisti ieÅ¡kovei 97 572,41 Eur skolÄ už tinkamai atliktus darbus;

Legislator headnote

AI generated

f9f2503f-e88a-45de-8403-901c324ec870 · Lietuvos apeliacinis teismas: Techninės specifikacijos 13 punkte numatyta, kad ieÅ¡kovė turi pateikti atsakovei pirminius sprendinius po 8 savaičių nuo Sutarčių pasiraÅ¡ymo dienos; projekto koordinatorius pateikia pastabas per ne ilgesnį nei 5 darbo dienų terminÄ po rangovo kreipimosi į užsakovÄ ; projekto koordinatoriui pateikus pastabas, pirminiai sprendiniai pataisomi per 5 darbo dienas Komisijai pateikus pastabas, projektas pataisomas per ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminÄ ; Komisijos protokolas suraÅ¡omas per 3 darbo dienas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-236-302/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00039-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3; 2.6.8.8; 2.6.11.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Agnės TikniÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pagal atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių plentas“ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šiaulių plentas“ pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Lietuvos automobilių kelių direkcija) atliktus įskaitymus neteisėtais; 2) priteisti ieÅ¡kovei 97 572,41 Eur skolÄ už tinkamai atliktus darbus;

3) priteisti 8,36 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakove sudarė tris sutartis: 2018 m. liepos 24 d. Pirkimo sutartį Nr. S-429 dėl „Žvyrkelių, esančių Telšių ir Šiaulių apskrityse, kapitalinio remonto techninių projektų parengimo, projektų vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo“ (Telšių sutartis); 2018 m. liepos 10 d. Pirkimo sutartį Nr. S-453 dėl „Žvyrkelių, esančių Kauno, Tauragės, Klaipėdos ir Telšių apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo, projektų vykdymo priežiūros ir darbų atlikimo“ (Kauno sutartis); 2018 m. liepos 31 d.

Pirkimo sutartį Nr. S-510 dėl „Žvyrkelių, esančių Klaipėdos ir TelÅ¡ių apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo, projektų vykdymo priežiÅ«ra ir darbų atlikimas“ (Klaipėdos sutartis) (toliau visos kartu – ir Sutartys). Kiekvienoje Sutartyje ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti Å¡iuos darbus (Sutarčių 1.1–1.5 papunkčiai): 1) techninių darbo projektų parengimÄ ; 2) projekto vykdymo priežiÅ«rÄ ; 3) statybos darbus pagal parengtÄ projektinę dokumentacijÄ ; 4) iÅ¡pildomosios dokumentacijos parengimÄ ; 5) deklaracijos apie statybos užbaigimÄ registracijÄ .

Sutarčių 2 punkte atsakovė įsipareigojo sudaryti ieÅ¡kovei bÅ«tinas sÄ lygas darbams ir su darbais susijusioms paslaugoms atlikti, priimti tinkamai (kokybiÅ¡kai) atliktų darbų rezultatÄ ir sumokėti ieÅ¡kovui už darbus ir su darbais susijusias paslaugas sutartyse numatytomis sÄ lygomis ir terminais.

3. Sutarčių 60 punkte nurodyta, kad, neužbaigusi darbų Sutartyse numatytu laiku, nesilaikiusi pagal darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafikÄ darbų atlikimo terminų, taip pat Sutarčių 27 punkto atveju ieÅ¡kovė įsipareigoja sumokėti 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos ir atlygina atsakovei dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Delspinigiai iÅ¡skaičiuojami iÅ¡ ieÅ¡kovei pagal Å¡ias Sutartis mokėtinų sumų (be PVM). Apie atliktÄ Ä¯skaitymÄ atsakovė raÅ¡tu informuoja ieÅ¡kovę.

4. IeÅ¡kovė tvirtino, kad, remdamasi Sutarčių 60 puntu, atsakovė nepagrįstai jai paskaičiavo net 168 891,25 Eur delspinigius. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė privalėjo delspinigių iÅ¡ viso netaikyti arba delspinigius taikyti tik už tuos vėlavimus, dėl kurių atsiradimo nėra kitų asmenų (tarp jų ir atsakovės) kaltės, bei atitinkamai apmokėti ieÅ¡kovei neteisėtai įskaitytas sumas pagal sÄ skaitas faktÅ«ras už tinkamai atliktus darbus. Taip pat ieÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovė nepagrįstai delspinigius skaičiavo nuo visų Sutartyse nurodytų darbų (įskaitant statybos darbus).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – pripažino atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2019 m. birželio 4 d., 2019 m. birželio 5 d. ir 2019 m. liepos 3 d. atliktus vienaÅ¡aliÅ¡kus delspinigių įskaitymus apimtyje, virÅ¡ijančioje 3 015,85 Eur sumÄ , negaliojančiais; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos 97 572,41 Eur skolÄ , 8,36 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 97 572,41 Eur sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo (2020 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 6 587,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Be to, valstybei iš atsakovės teismas priteisė 1 689 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nurodė, kad šalys neginčija to, jog Techninio projekto parengimo darbai pagal pirmiau nurodytas Sutartis buvo atlikti praleidus Sutartyse nurodytus šių darbų atlikimo terminus, tačiau šalys skirtingai aiškina darbų vėlavimo priežastis: ieškovė teigia, kad darbus buvo vėluojama atlikti dėl to, jog atsakovė laiku neatliko savo sutartinių pareigų, tuo tarpu atsakovė tvirtina, kad darbų vėlavimo priežastis yra ieškovės netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas.

7. Teismas nustatė, kad Sutartyse Å¡alys susitarė dėl tokios Sutarčių vykdymo tvarkos: atsakovė įsipareigojo atlikti projekto ekspertizę per 15 darbo dienų nuo ieÅ¡kovės praÅ¡ymo atlikti ekspertizę dienos; per 5 darbo dienas nuo teigiamo ekspertizės akto gavimo patvirtinti projektÄ (Sutarčių 22 punktas); ieÅ¡kovė per 10 darbo dienų turėjo pataisyti projektÄ pagal ekspertizės pastabas (Sutarčių 23 punktas); atsakovė per 5 darbo dienas turėjo atlikti kitus veiksmus, susijusius su Sutarčių vykdymu (Sutarčių 56.1 papunktis).

Techninės specifikacijos 13 punkte numatyta, kad ieÅ¡kovė turi pateikti atsakovei pirminius sprendinius po 8 savaičių nuo Sutarčių pasiraÅ¡ymo dienos; projekto koordinatorius pateikia pastabas per ne ilgesnį nei 5 darbo dienų terminÄ po rangovo kreipimosi į užsakovÄ ; projekto koordinatoriui pateikus pastabas, pirminiai sprendiniai pataisomi per 5 darbo dienas Komisijai pateikus pastabas, projektas pataisomas per ne ilgesnį kaip 10 darbo dienų terminÄ ; Komisijos protokolas suraÅ¡omas per 3 darbo dienas.

Dėl kelio Nr. 1004 ruožų nuo 15,058 iki 17,384 ir nuo 17,384 iki 21,040 km 8. Pagal Techninės specifikacijos 13 punktÄ ieÅ¡kovė pirminius sprendinius nurodytiems kelio ruožams turėjo pateikti iki 2018 m. rugsėjo 11 d. Atsakovės teigimu, pirminius sprendinius nurodytiems kelio ruožams ieÅ¡kovė pateikė 2018 m. lapkričio 12 d., t. y. vėluodama 62 dienas. Kadangi ieÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių neginčijo ir nepateikė jas paneigiančių įrodymų, teismas vertino, kad ieÅ¡kovė pripažino, jog ji pažeidė Techninės specifikacijos 13 punkto reikalavimus.

9. Nustatęs, kad ieÅ¡kovė nurodyto kelio projekto rengimo stadijoje (į kuriÄ patenka ir pirminių sprendinių pateikimas) vėlavo 62 dienas (atsakovė delspinigius paskaičiavo tik už 43 dienas), teismas pripažino, jog atsakovė pagrįstai sprendė, jog nurodyto kelio projekto vėlavimo 43 dienas priežastimi buvo bÅ«tent ieÅ¡kovės veiksmai. Kadangi ieÅ¡kovė praleido terminÄ projektiniams sprendiniams pateikti, teismas kitų ieÅ¡kovės termino praleidimo priežasčių, kurios, ieÅ¡kovės teigimu, priklausė nuo atsakovės, nevertino.

Dėl kelio Nr. 1015 ruožo nuo 15,457 iki 15,902 km 10. Pagal Techninės specifikacijos 13 punktÄ ieÅ¡kovė pirminius sprendinius nurodytam kelio ruožui turėjo pateikti iki 2018 m. rugsėjo 11 d. Atsakovės teigimu, pirminius sprendinius nurodytam kelio ruožui ieÅ¡kovė pateikė 2018 m. rugsėjo 18, t. y. vėluodama 7 dienas. Å ių aplinkybių ieÅ¡kovė neginčijo ir nepateikė jas paneigiančių įrodymų, todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė pripažino, jog ji pažeidė Techninės specifikacijos 13 punkto reikalavimus.

11. Teismas nustatė, kad ieškovė 2018 m. spalio 10 d. pateikė atsakovei pakoreguotas projektų susisiekimo ir statinio konstrukcijų dalis, tačiau atsakymas iš atsakovės gautas tik 2018 m. lapkričio 12 d. (pavėlavus 26 dienas); 2018 m. lapkričio 27 d. koordinavimo komisija nepritarė ieškovės projektui, tačiau ieškovei komisijos protokolas buvo pateiktas tik 2018 m. gruodžio 5 d. (pavėlavus 4 dienas); ieškovė 2018 m. gruodžio 12 d. pateikė atsakovei technines užduotis tvirtinti, tačiau patvirtintas iš atsakovės gavo tik 2018 m. gruodžio 21 d. (atsakovė nesilaikė 5 darbo dienų termino); atsakovės pasirinktam ekspertui projektinė dokumentacija buvo perduota 2019 m. sausio 13 d., tačiau ekspertizės aktas gautas tik 2019 m. vasario 21 d. (pavėlavus 28 dienas). Atsakovė nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo.

12. Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė kelio Nr. 1015 projekto patvirtinimo stadijoje savo sutartinius įsipareigojimus iÅ¡ viso vėlavo atlikti 43 darbo dienas. Kadangi atsakovės direktoriaus įsakymu projektas turėjo bÅ«ti patvirtintas iki 2018 m. gruodžio 17 d., o buvo patvirtintas 2019 m. kovo 5 d., susidarė 78 dienų vėlavimas. Pripažinęs, kad projekto patvirtinimas užsitęsė dėl atsakovės veiksmų 43 dienas, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog dėl ieÅ¡kovės veiksmų projekto patvirtinimo terminas buvo praleistas 35 dienas (78 dienos - 43 dienos).

Dėl kelio Nr. 2716 ruožo nuo 7,801 iki 11,580 km 13. Pagal Techninės specifikacijos 13 punktÄ ieÅ¡kovė pirminius sprendinius nurodytiems kelio ruožams turėjo pateikti iki 2018 m. rugsėjo 11 d. Atsakovės teigimu, pirminius sprendinius nurodytiems kelio ruožams ieÅ¡kovė pateikė 2018 m. rugsėjo 18 d., t. y. vėluodama 7 dienas. Å ių aplinkybių ieÅ¡kovė neginčijo ir nepateikė jas paneigiančių įrodymų, todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė pripažino, jog ji pažeidė Techninės specifikacijos 13 punkto reikalavimus.

14. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė 2018 m. spalio 10 d. pateikė atsakovei kelio Nr. 2716 projektinius sprendinius, tačiau atsakymÄ iÅ¡ atsakovės gavo tik 2018 m. lapkričio 12 d. (pavėlavus 26 dienas); 2018 m. lapkričio 27 d. koordinavimo komisija nepritarė ieÅ¡kovės projektui, tačiau ieÅ¡kovei komisijos protokolas buvo pateiktas tik 2018 m. gruodžio 5 d. (pavėlavus 4 dienas); ieÅ¡kovė 2018 m. gruodžio 12 d. pateikė atsakovei tvirtinti technines užduotis, tačiau patvirtintas užduotis ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės gavo tik 2018 m. gruodžio 21 d. (atsakovas nesilaikė 5 darbo dienų termino); ieÅ¡kovė 2018 m. gruodžio 12 d. pateikė atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ parengtus priedus suderinti, tačiau atsakymas iÅ¡ atsakovės gautas tik 2018 m. sausio 7 d.; ieÅ¡kovė dokumentus patikslino ir juo pateikė 2018 m. lapkričio 8 d., tačiau atsakymas gautas tik 2019 m. sausio 25 d.; dėl atsakovės kaltės užsitęsė ekspertizės atlikimas.

Atsakovė nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo.

15. Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė kelio Nr. 2716 projekto patvirtinimo stadijoje savo sutartinius įsipareigojimus įvykdyti iÅ¡ viso vėlavo 51 darbo dienÄ . Kadangi atsakovės direktoriaus įsakymu projektas turėjo bÅ«ti patvirtintas iki 2018 m. gruodžio 17 d., o buvo patvirtintas tik 2019 m. kovo 5 d., susidarė 78 dienų vėlavimas. Pripažinęs, kad projekto patvirtinimas užsitęsė 51 dienÄ dėl atsakovės kaltės, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog dėl ieÅ¡kovės veiksmų projekto patvirtinimo terminas buvo praleistas 27 dienas (78 dienos - 51 diena).

Dėl kelio Nr. 4117 ruožo nuo 4,505 iki 5,503 km, kelio Nr. 4118 ruožo nuo 0,02 iki 2,21 km, kelio Nr. 4601 ruožo nuo 43,996 iki 45,144 km 16. Pagal Techninės specifikacijos 13 punktÄ ieÅ¡kovė pirminius sprendinius nurodytiems kelio ruožams turėjo pateikti iki 2018 m. rugsėjo 11 d. Pirminiai sprendiniai nurodytiems kelio ruožams buvo pateikti 2018 m. lapkričio 12 d., t. y. vėluojant 2 mėnesius. Kadangi ieÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių neginčijo, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė pripažino, jog ji pažeidė Techninės specifikacijos 13 punkto reikalavimus.

17. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė 2018 m. lapkričio 12 d. pateikė atsakovei kelių projektinius sprendinius, tačiau atsakymÄ iÅ¡ atsakovės gavo tik 2018 m. lapkričio 22 d. (pavėlavus 5 dienas); ieÅ¡kovei 2018 m. gruodžio 10 d. pateikus pataisytus projektinius pasiÅ«lymus, atsakovė atsakymÄ pateikė 2018 m. gruodžio 21 d., t. y. pavėlavusi 6 kalendorines dienas; ieÅ¡kovė gavo leidimÄ pateikti projektus koordinavimo komisijai 2018 m. gruodžio 21 d., tačiau komisijos posėdis buvo suorganizuotas tik 2019 m. sausio 8 d.; atsakovė apie 2019 m. sausio 8 d. vykusį koordinavimo komisijos posėdį buvo informuotas tik 2019 m. sausio 16 d.; ieÅ¡kovė 2019 m. sausio 18 d. perdavė atsakovei projektus ekspertizei, tačiau ekspertizė buvo atlikta tik 2019 m. kovo 4 d.; 2019 m. vasario 27 d. atsakovė gavo ieÅ¡kovės teiktus projektus tvirtinti, tačiau patvirtino juos 2019 m. kovo 18 d. Atsakovė nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo.

18. Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė kelių Nr. 4117, 4118, 4601 projekto patvirtinimo stadijoje savo sutartinius įsipareigojimus vėlavo įvykdyti 31 darbo dienÄ . Kadangi atsakovės direktoriaus įsakymu projektas turėjo bÅ«ti patvirtintas iki 2018 m. gruodžio 23 d., o buvo patvirtintas 2019 m. kovo 18 d., susidarė 85 dienų vėlavimas. Pripažinęs, kad projekto patvirtinimas užsitęsė dėl atsakovė veiksmų 31 dienÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , jog dėl ieÅ¡kovės veiksmų projekto patvirtinimo terminas buvo praleistas 54 dienas (85 dienos - 31 diena).

Dėl kelio Nr. 3212 ruožo nuo 0,026 iki 2,700 km 19. Pagal Techninės specifikacijos 13 punktÄ ieÅ¡kovė pirminius sprendinius nurodytam kelio ruožui turėjo pateikti iki 2018 m. rugsėjo 11 d. Pirminiai sprendiniai nurodytam kelio ruožui buvo pateikti 2018 m. spalio 9 d., t. y. vėluojant daugiau nei 1 mėnesį. Å ių aplinkybių ieÅ¡kovė neginčijo, todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė pripažino, jog ji pažeidė Techninės specifikacijos 13 punkto reikalavimus.

20. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė 2018 m. spalio 9 d. pateikė atsakovei kelio projektinius sprendinius, tačiau atsakymÄ iÅ¡ atsakovės gavo tik 2018 m. spalio 25 d. (pavėlavus 11 dienų); ieÅ¡kovė 2018 m. gruodžio 21 d. perdavė atsakovei projektÄ ekspertizei atlikti, tačiau ekspertizė buvo atlikta tik 2019 m. vasario 15 d.; 2019 m. vasario 15 d. atsakovė gavo ieÅ¡kovės teiktus projektus tvirtinti, tačiau juos patvirtino tik 2019 m. kovo 18 d. Atsakovė nurodytų faktinių aplinkybių neginčijo.

21. Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė kelio Nr. 3212 projekto patvirtinimo stadijoje savo sutartinius įsipareigojimus iÅ¡ viso vėlavo atlikti 45 darbo dienas. Kadangi atsakovės direktoriaus įsakymu projektas turėjo bÅ«ti patvirtintas iki 2018 m. gruodžio 23 d., o buvo patvirtintas tik 2019 m. kovo 18 d., susidarė 85 dienų vėlavimas. Pripažinęs, kad projekto patvirtinimas užsitęsė dėl atsakovės veiksmų 45 dienas, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog dėl ieÅ¡kovės veiksmų projekto patvirtinimo terminas buvo praleistas 40 dienų (85 dienos - 45 dienos).

Dėl kelio Nr. 3226 ruožo nuo 3,148 iki 4,137 km 22. Pagal Techninės specifikacijos 13 punktÄ ieÅ¡kovė pirminius sprendinius nurodytam kelio ruožui turėjo pateikti iki 2018 m. spalio 1 d. Pirminiai sprendiniai nurodytam kelio ruožui buvo pateikti 2018 m. gruodžio 13 d., t. y. vėluojant daugiau nei 2 mėnesius. Å ių aplinkybių ieÅ¡kovė neginčijo, todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė pripažino, jog ji pažeidė Techninės specifikacijos 13 punkto reikalavimus.

23. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė 2018 m. gruodžio 13 d. pateikė atsakovei kelio projektinius sprendinius, tačiau atsakymas iÅ¡ atsakovės buvo gautas tik 2019 m. sausio 9 d. (pavėlavus 11 dienų); ieÅ¡kovė 2019 m. sausio 17 d. perdavė projektus atsakovės komisijai tvirtinti, tačiau atsakovė komisijos posėdį suorganizavo tik 2019 m. vasario 4 d.; ieÅ¡kovė 2019 m. vasario 25 d. perdavė atsakovei projektÄ ekspertizei, tačiau ekspertizė buvo atlikta tik 2019 m. balandžio 5 d.; 2019 m. balandžio 10 d. ieÅ¡kovės pateikė projektÄ tvirtinti, tačiau atsakovė projektÄ patvirtino tik 2019 m. gegužės 7 d.

24. Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė kelio Nr. 3226 projekto patvirtinimo stadijoje savo sutartinius įsipareigojimus iÅ¡ viso vėlavo vykdyti 36 darbo dienas. Kadangi atsakovės direktoriaus įsakymu projektas turėjo bÅ«ti patvirtintas iki 2019 m. sausio 9 d., o buvo patvirtintas tik 2019 m. balandžio 23 d., susidarė 104 dienų vėlavimas. Pripažinęs, kad projekto patvirtinimas užsitęsė dėl atsakovės veiksmų 36 dienas, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog dėl ieÅ¡kovės veiksmų projekto patvirtinimo terminas buvo praleistas 68 dienas (104 dienos - 36 dienos).

Dėl kelio Nr. 3206 ruožo nuo 4,771 iki 14,298 km 25. Pagal Techninės specifikacijos 13 punktÄ ieÅ¡kovė pirminius sprendinius nurodytam kelio ruožui turėjo pateikti iki 2018 m. spalio 8 d. Pirminiai sprendiniai nurodytam kelio ruožui buvo pateikti 2018 m. gruodžio 11 d., t. y. vėluojant daugiau nei 2 mėnesius. Å ių aplinkybių ieÅ¡kovė neginčijo, todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė pripažino, jog ji pažeidė Techninės specifikacijos 13 punkto reikalavimus.

26. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė 2018 m. gruodžio 13 d. pateikė atsakovei kelio projektinius sprendinius, tačiau atsakymÄ iÅ¡ atsakovės gavo tik 2019 m. sausio 10 d. (pavėlavus 12 dienų); ieÅ¡kovė 2019 m. sausio 17 d. perdavė projektÄ atsakovės komisijai tvirtinti, tačiau atsakovė komisijos posėdį suorganizavo ik 2019 m. vasario 4 d.; ieÅ¡kovė 2019 m. vasario 25 d. perdavė atsakovei projektÄ tam, kad bÅ«tų atlikta ekspertizė, tačiau ekspertizė buvo atlikta ik 2019 m. balandžio 5 d.; 2019 m. balandžio 10 d. ieÅ¡kovė pateikė atsakovei projektÄ tvirtinti, tačiau atsakovė jį patvirtino tik 2019 m. gegužės 7 d.

27. Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė kelio Nr. 3206 projekto patvirtinimo stadijoje savo sutartinius įsipareigojimus iÅ¡ viso vėlavo vykdyti 40 darbo dienų. Kadangi atsakovės direktoriaus įsakymu projektas turėjo bÅ«ti patvirtintas iki 2019 m. sausio 9 d., o buvo patvirtintas tik 2019 m. gegužės 7 d., susidarė 118 dienų vėlavimas. Pripažinęs, kad projekto patvirtinimas užsitęsė dėl atsakovės veiksmų 40 dienų, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog dėl ieÅ¡kovės veiksmų projekto patvirtinimo terminas buvo praleistas 88 dienas (118 dienų - 40 dienų).

Dėl Sutarčių turinio, netesybų taikymo ir ieÅ¡kinio senaties termino 28. Atsakovė nurodė, kad delspinigiai buvo skaičiuojami nuo visos konkretaus kelio ir ruožo darbų vertės. IeÅ¡kovės teigimu, toks delspinigių skaičiavimas yra nesÄ Å¾iningas, kadangi Sutartyse buvo susitarta dėl delspinigių taikymo nuo konkrečių ieÅ¡kovės pavėluotų atlikti darbų vertės.

29. Ä®vertinęs Sutarčių turinį lingvistiniu požiÅ«riu, teismas nurodė, kad Sutartys pagal jų objektÄ yra miÅ¡rios sutartys, nes turi skirtingų sutarčių rūšių elementų: projektavimo darbų, statybos darbų, projekto priežiÅ«ros vykdymo bei paslaugų (deklaracijos apie statybos pabaigÄ Ä¯registravimas, kiti įsipareigojimai dėl kadastrinių matavimų atlikimo, iÅ¡pildomosios dokumentacijos pildymo). Be to, teismo vertinimu, iÅ¡ Sutarčių turinio analizės akivaizdu, kad atskiruose Sutarčių skirsniuose nustatyti kiekvieno atskiro Sutarties objekto atlikimo terminai (kiekvienam iÅ¡ atskirų darbų ir paslaugų rūšių nustatyti skirtingi atlikimo terminai), nustatytos skirtingos kainos (nustatyta bendra viso objekto ir atskirai pagal prievolės objektus) ir skirtingos taisyklės (kiekvienam darbų ar paslaugų etapui numatyta skirtinga tvarka).

30. Kadangi Sutartyse sulygti projektavimo, statybos, projekto priežiÅ«ros vykdymo darbai ir paslaugos buvo vykdomos tam tikrais etapais, tam tikru nuoseklumu ir atskirais grafikais, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Sutarčių objektas yra dalus, todėl teigti, jog Sutarčių 60 punkte numatyta rangovo atsakomybė neužbaigus atskirų darbų Sutartyje numatytu laiku apima visos Sutarties galiojimÄ laike ir delspinigiai turi bÅ«ti skaičiuojami nuo bendros visos Sutarties kainos, bÅ«tų neteisinga ir nesÄ Å¾ininga, juolab kad į bylÄ nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog galutinis darbų terminas buvo pradelstas.

31. Teismas nustatė, kad dėl ieškovės kaltės Techninio darbo projekto patvirtinimas buvo pradelstas tokiu mastu: dėl kelio Nr. 1004 ruožų nuo 15,058 iki 17,384 ir nuo 17,384 iki 21,040 km – 43 dienas, dėl kelio Nr. 1015 ruožo nuo 15,457 iki 15,902 km – 35 dienas, dėl kelio Nr. 2716 ruožo nuo 7,801 iki 11,580 km – 27 dienas, dėl kelio Nr. 4117 ruožo nuo 4,505 iki 5,503 km, kelio Nr. 4118 ruožo nuo 0,02 iki 2,21 km, kelio Nr. 4601 ruožo nuo 43,996 iki 45,144 km – 54 dienas, dėl kelio Nr. 3212 ruožo nuo 0,026 iki 2,700 km – 40 dienų, dėl kelio Nr. 3226 ruožo nuo 3,148 iki 4,137 km – 68 dienas, dėl kelio Nr. 3206 ruožo nuo 4,771 iki 14,298 km – 88 dienas.

32. Sutartyse įtvirtinti delspinigiai, atsižvelgiant į Sutartyse įtvirtintas projektavimo darbų vertes, kurių atsakovė galėjo reikalauti už dėl ieškovės kaltės praleistus projektavimo darbų atlikimo terminus, teismo skaičiavimu, sudaro: dėl kelio Nr. 1004 ruožų nuo 15,058 iki 17,384 – 84,60 Eur (6 558,19 x 0,03% x 43 d.), dėl kelio ruožo nuo 17,384 iki 21,040 km – 132,97 Eur (10 307,92 x 0.03% x 43 d.), dėl kelio Nr. 1015 ruožo nuo 15,457 iki 15,902 km – 282,50 Eur (26 904,66 x 0,03% x 35 d.), dėl kelio Nr. 2716 ruožo nuo 7,801 iki 11,580 km – 236,80 Eur (29 234,28 x 0,03% x 27 d.), dėl kelio Nr. 4117 ruožo nuo 4,505 iki 5,503 km – 234,90 Eur (14 500 x 0,03% x 54 d.), dėl kelio Nr. 4118 ruožo nuo 0,02 iki 2,21 km – 298,08 Eur (18 400 x 0,03% x 54 d.), dėl kelio Nr. 4601 ruožo nuo 43,996 iki 45,144 km – 234,90 Eur (14 500 x 0,03% x 54 d.), dėl kelio Nr. 3212 ruožo nuo 0,026 iki 2,700 km – 300 Eur (25 000 x 0,03% x 40 d.), dėl kelio Nr. 3226 ruožo nuo 3,148 iki 4,137 km – 88,74 Eur (4 350 x 0,03% x 68 d.), dėl kelio Nr. 3206 ruožo nuo 4,771 iki 14,298 km – 1 356,96 Eur (51 4700 x 0,03 x 88 d.), tai reiškia, kad atsakovė turėjo teisę paskaičiuoti iš viso 3 053,05 Eur delspinigių.

33. Teismas sprendė, kad Sutartyse įtvirtinta 0,03 proc. delspinigių norma nėra nepagrįstai didelė, be to, ji atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų reikalavimus.

34. Teismas kaip nepagrįstus atmetė atsakovės argumentus dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad Å¡iuo atveju, atsakovei įskaičius sumas kaip delspinigius, bet kokiems ieÅ¡kovės reikalavimais, susijusiems su jais (įskaitant ir reikalavimÄ dėl jų įskaitymo pripažinimo negaliojančiais ir priteisimo), taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, numatytas reikalavimui dėl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo. Teismo vertinimu, vien atsakovės nuožiÅ«ra tam tikrų sumų įskaitymas, laikant, kad tos sumos atlieka delspinigių paskirtį, ieÅ¡kovei tokius įskaitymus ginčijant, Å¡ių sumų savaime nepaverčia delspinigiais.

35. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal Sutarčių sÄ lygas delspinigiai galėjo bÅ«ti skaičiuojami tik nuo pavėluotų atlikti projektavimo darbų vertės, bei į tai, kad dėl projektavimo darbų pavėluoto baigimo buvo kalta ir atsakovė, teismas konstatavo, jog atsakovė turėjo teisę atlikti įskaitymÄ tik 3 015,85 Eur dalyje, o likusioje dalyje įskaitymai negalėjo bÅ«tų atlikti, kadangi jie nebuvo galiojantys ir vykdytini, todėl atsakovės įskaitymus apimtyje, virÅ¡ijančioje 3 015,85 Eur sumÄ , teismas pripažintino negaliojančiais.

36. Kadangi atsakovė nepagrįstai nesumokėjo ieÅ¡kovei neteisėtai įskaitytos 97 572,41 Eur sumos už atliktus projektavimo darbus, Å¡iÄ sumÄ teismas ieÅ¡kovei priteisė iÅ¡ atsakovės, taip pat teismas priteisė 8,36 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 97 572,41 Eur sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo (2020 m. sausio 10 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 37. Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir ieÅ¡kinį atmesti Å¡iuo pagrindu, taip pat ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ .

Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 37.1. Teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio reikalavimams taikytinas ne sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, o bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, nepagrįsta. IeÅ¡kovė apie tai, kad jai yra taikomos netesybos, sužinojo nuo 2019 m. birželio 4 d. raÅ¡o Nr. (7.2E)2E-3820, 2019 m. birželio 5 d. raÅ¡to Nr. (7.2E)2E-3885 ir 2019 m. liepos 3 d. raÅ¡to Nr. (7.2E)2E-4612 gavimo, tačiau per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ Ä¯ teismÄ su ieÅ¡kiniu nesikreipė, todėl atsakovė pagrįstai tikėjosi, jog ieÅ¡kovė pripažinimo taikytų delspinigių pagrįstumÄ .

Vien ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas, kuriam realizuoti taikomas ilgesnis ieškinio senaties terminas, negali paneigti priešingos šalies teisės nuo pareikšto reikalavimo gintis tokios trukmės ieškinio senatimi, kuri numatyta ginčo objektu esantiems teisiniams santykiams. Esminis ginčo objektas yra delspinigiai, o įskaitymo sandoris tėra šio ginčo sprendimo forma. Skundžiamu sprendimu buvo sukurtas precedentas, kai delspinigių reikalavimo pagrįstumas gali būti kvestionuojamas net dešimties metų laikotarpiu, o tai neatitinka nei įstatymų nuostatų, nei teismų praktikos.

Be to, ieÅ¡kinio reikalavimams taikant deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , Å¡alys nagrinėjamoje byloje, kurioje ginčo objektas vienas – įskaityti delspinigiai, atsidurtų nelygiavertėje padėtyje. IeÅ¡kinio senatis nustatyta ginti ne tik skolininko teises, bet ir kreditoriaus teises, kai pastarajam praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį, praėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo netesybų taikymo, taikytų netesybų teisėtumas negali bÅ«ti kvestionuojamas. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-533-798/2018, kurios esminės faktinės aplinkybės panaÅ¡ios į nagrinėjamÄ atvejį, taip pat konstatuota, kad įskaitymui taikytinas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas. 37.2.

IeÅ¡kovės praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi ieÅ¡kovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ terminÄ atnaujinti. IeÅ¡kovė yra verslininkė, kuriai tiek sutartiniai teisiniai santykiai, tiek dalyvavimas vieÅ¡uosiuose pirkimuose yra įprasta veikla, todėl jai neabejotinai turėjo bÅ«ti suprantama, kad, nesutikdama su delspinigių skaičiavimu, ji per Å¡eÅ¡is mėnesius turi kreiptis dėl savo tariamai pažeistų teisių gynimo. 37.3.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad delspinigiai už termino atlikti projektavimo darbus praleidimÄ galėjo bÅ«ti skaičiuojami tik nuo projektavimo darbų kainos, o ne nuo viso objekto kainos, Å¡i teismo iÅ¡vada nepagrįsta, padaryta pažeidžiant sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles. Padarydamas minėtÄ iÅ¡vadÄ , teismas nevertino nei tikrųjų Sutarčių Å¡alių ketinimų, nei Sutarčių esmės, tikslo, jų sudarymo aplinkybių, nei to, kad ginčo Sutartys buvo sudarytos viešųjų pirkimų bÅ«du.

Teismo pateiktas Sutarčių nuostatų dėl netesybų taikymo aiÅ¡kinimo rezultatas yra nesÄ Å¾iningas atsakovės atžvilgiu, paneigiantis netesybų, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, paskirtį ir funkcijas. Projektavimo, statybos darbai, projekto vykdymo priežiÅ«ra ir deklaracijos apie statybos užbaigimÄ gavimas Sutartyse yra aiÅ¡kiai įvardinti kaip etapai, o ne atskiri objektai. Sutarčių projektų ir sudarytų sutarčių turinio palyginimas iÅ¡ esmės paneigia bet kokias galimas interpretacijas dėl to, kaip turėtų bÅ«ti suprantama sÄ voka „objektas“. 37.4.

Tiek pirkimo procedÅ«rų metu, tiek sudarant Sutartis, ieÅ¡kovė turėjo ir galėjo įvertinti bÅ«simų delspinigių dydį. PasiraÅ¡ydama Sutartis ieÅ¡kovė sutiko su Sutartyse numatytu delspinigių dydžiu, todėl teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ dydžio. IeÅ¡kovė pripažįsta, kad nebaigė projektavimo darbų per Sutartyse numatytus terminus, tačiau į bylÄ nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog Sutartyse nustatytos prievolės buvo pažeistos dėl priežasčių, priskirtinų ne rangovo rizikai, ir neįrodinėjo, kad Sutarčių vykdymo metu egzistavo objektyvios aplinkybės, trukdžiusios ieÅ¡kovei tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

IeÅ¡kovei pritaikytos netesybos, lyginant jas su neužbaigtų objektų kaina, yra nedidelės. Atsakovė neturėjo teisės netaikyti netesybų Sutartyse nustatytais pagrindais ir tvarka, kadangi netesybų netaikymas sÄ lygotų tai, kad ekonominė sutarčių pusiausvyra pasikeistų ieÅ¡kovės naudai taip, kaip tai nebuvo aptarta Sutartyse, o tai pagal Viešųjų pirkimų tarnybos iÅ¡aiÅ¡kinimus bÅ«tų laikoma esminiu sutarties pakeitimu, dėl kurio Viešųjų pirkimų tarnyba galėtų reikalauti nutraukti Sutartis arba taikyti atsakovei baudÄ . 37.5.

IÅ¡ esmės sutiktina su teismo iÅ¡vada, kad Å¡alių sudarytose Sutartyse yra kelių sutarčių rūšių (projektavimo rangos, statybos rangos ir paslaugų teikimo) požymių, o tai Å¡ias Sutartis turinio prasme leidžia kvalifikuoti miÅ¡riomis, tačiau Å¡iÄ aplinkybę suabsoliutinus nagrinėjamu atveju Sutarčių objektas nepagrįstai buvo pripažintas daliu, o tai atitinkamai lėmė ir teisiÅ¡kai ydingÄ sprendimÄ dalia pripažinti ir ieÅ¡kovės prievolę civilinės atsakomybės taikymo aspektu.

Sutarčių turinys aiÅ¡kiai patvirtina, kad bendrÄ ja prasme Sutarčių tikslas yra kapitalinis kelių remontas, todėl atskirų Sutarčių vykdymo etapų nurodymas Sutartyse neleidžia sudarytų Sutarčių vertinti kaip kelių savarankiÅ¡kų sutarčių dirbtinio junginio. Aplinkybė, kad skirtingiems Sutarčių vykdymo etapams nurodyti skirtingi vykdymo terminai, taip pat savaime neleidžia spręsti, jog, pasibaigus pirmajam Sutarčių vykdymo etapui, Sutartys (iÅ¡ dalies) buvo įvykdytos ir atsakovė neteko teisės ieÅ¡kovei reikÅ¡ti pretenzijų.

Akivaizdu, kad Sutartys laikomos įvykdytomis tik tada, kai pasiektas galutinis tikslas – kelio kapitalinio remontas atlikimas. Konstatavus, kad dominuojantis pirkimų objektas – kelių kapitalinis remontas, nėra pagrindo ieÅ¡kovės prievolę kiekvieno etapo aspektu laikyti dalia ir atitinkamai dalia pripažinti prievolę ieÅ¡kovės civilinės atsakomybės dalyje. Nepagrįsta bÅ«tų teigti, kad delspinigių skaičiavimas nuo visos Sutarčių kainos yra neadekvatus, atsakovės pritaikytos netesybos, lyginant jas su neužbaigtų darbų kaina, yra tikrai nedidelės, protingos ir proporcingos, o teismo priteistas netesybų dydis negali bÅ«ti vertinamas kaip skatinantis skolininkÄ laiku vykdyti prisiimtas prievoles. 37.6.

Vertindamas atsakovės taikytų netesybų pagrįstumÄ , teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovei delspinigiai galėjo bÅ«ti taikomi tik už jos atsakomybei tenkantį vėlavimÄ . Pateikta Sutarčių vykdymo eiga patvirtina, kad ieÅ¡kovė dar pradiniame projektavimo etape ženkliai vėlavo, dažniausiai neatsižvelgdama į atsakovės pastabas, o tai iÅ¡ esmės ir nulėmė negebėjimÄ Ä¯sipareigojimų įvykdyti laiku. Atsakovė, kaip ir bet kuri valstybės institucija, turi ribotus administracinius ir žmogiÅ¡kuosius iÅ¡teklius, todėl, įgyvendindama viešųjų pirkimų sutartis, didelę reikÅ¡mę teikia nuosekliam veiklos planavimui.

Rangovams netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, atsakovės atžvilgiu neplanuotai padidinama administracinė naÅ¡ta, apsunkinamos galimybės planuoti ir administruoti sutartis bei tinkamai kontroliuoti jų vykdymÄ , todėl, dar pradiniame projektavimo etape vėluodama vykdyti savo prievoles, ieÅ¡kovė negalėjo tikėtis, jog dėl padidėjusios administracinės naÅ¡tos atsakovė galės savo įsipareigojimus įvykdyti laiku. Esant pačios rangovės (projektuotojos) ženkliam vėlavimui, abiejų Å¡alių civilinės atsakomybės paskirstymas vadovaujantis vien matematiniu skaičiavimu nagrinėjamu atveju nėra tinkamas.

Tokioje situacijoje tinkamesnis būtų priežasties (priežastinio ryšio) kriterijus, kuris nagrinėjamu atveju patvirtina, kad projektavimo etapo trukmė buvo nulemta ne atsakovės pavėluoto reagavimo, o ieškovės nesavalaikio ir netinkamo veikimo. 37.7. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovės pateiktais išlaidų dydžiais, nevertindamas patirtų išlaidų būtinumo ir pagrįstumo. Iš ieškovės su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti suteiktų teisinių paslaugų ir kiekvienos suteiktos paslaugos kainos.

IÅ¡ pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų matyti, kad teisinių paslaugų suteikimo laikotarpis dažnu atveju buvo gerokai ankstesnis už Å¡ios civilinės bylos iÅ¡kėlimÄ , o tai sudaro pagrindÄ abejonėms, ar tikrai visos ieÅ¡kovės nurodomos iÅ¡laidos buvo patirtos Å¡ioje byloje. Be to, ieÅ¡kovei nepagrįstai buvo priteistos teisinės pagalbos iÅ¡laidos už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, kurie teismo nebuvo priimti ir iÅ¡siųsti atsakovei, parengimÄ . Vien tai, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ytos priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidos nevirÅ¡ijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 19 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių, nesuteikia pagrindo ieÅ¡kovei priteisti visas jos patirtas teisinės pagalbos iÅ¡laidas. Ä®vertinus tai, kad byla buvo nesudėtinga, ieÅ¡kinys didžiÄ ja dalimi atitiko pretenzijos turinį, o ieÅ¡kovės atstovas jau anksčiau atstovavo tiek ieÅ¡kovei, tiek kitiems rangovams tapataus turinio teisminiuose ginčuose, ieÅ¡kovės praÅ¡ytos priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti sumažintos.

38. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Šiaulių plentas“ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 38.1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ir pati atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, o tai taip pat lėmė dar didesnį atsilikimÄ nuo darbų grafikų, ir kad delspinigiai atsakovės vėlavimo laikotarpiu ieÅ¡kovei neturėtų bÅ«ti skaičiuojami. Nors delspinigių tvarkos keitimas tam tikrais atvejais (kai nesant jokių pateisinamų priežasčių, bÅ«tų keičiamas delspinigių skaičiavimas) galėtų bÅ«ti pripažintas vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pakeitimu, tačiau Å¡iuo atveju reikia atsižvelgti į aplinkybes, sÄ lygojusias tokios tvarkos pakeitimÄ .

Nagrinėjamu atveju delspinigiai susidarė ir dėl atsakovės kaltės – netinkamų procedūrinių veiksmų, uždelstos komunikacijos, todėl, tenkinus, ieškinį, nėra keičiama delspinigių skaičiavimo tvarka. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad ji dėl vėlavimo ir užsitęsusio darbų vykdymo būtų patyrusi kokių nors konkrečių nuostolių. 38.2. Sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas, įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte, taikomas tik ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (skolininko interesų apsaugai).

Neteisėtai paskaičiavęs per dideles netesybas, prieÅ¡ingai nei tvirtina atsakovė, kreditorius pats negali remtis minėta CK nuostata ir teigti, kad skolininkas praleido terminÄ ginčyti kreditoriaus skaičiuojamų netesybų nustatymo tvarkÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys nėra reiÅ¡kiamas dėl netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimo, ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas dėl atsakovės atliktų neteisėtų įskaitymų už atliktus darbus, kuriam taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai negali bÅ«ti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiÅ¡kiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiÅ«riu. Å iuo atveju įskaityti delspinigiai buvo akivaizdžiai nepagrįsti, kadangi delspinigių susidarymÄ sÄ lygojo ir pačios atsakovės veiksmai. IeÅ¡kovei iÅ¡reiÅ¡kus nesutikimÄ su tokių delspinigių skaičiavimu, atsakovei privalėjo bÅ«ti suprantama, kad ji įskaitymo atlikti negalėjo. 38.3. Jeigu bÅ«tų pripažinta, kad praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, tai Å¡iuo atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti praleistÄ terminÄ , kadangi: ieÅ¡kovė siekė įvykdyti Sutartis kuo efektyviau bei kuo greičiau, nors iÅ¡ pat pradžių nesutiko su delspinigių skaičiavimu, tačiau, siekdama ginčo klausimo dėl delspinigių koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo, neinicijavo atskirų teisminių procesų dėl kiekvienos delspinigių dalies; ieÅ¡kovė atsakovei pateikė iÅ¡samiÄ pretenzijÄ ir tik supratusi, kad ginčo taikiai iÅ¡spręsti nepavyks, kreipėsi į teismÄ ; jeigu bÅ«tų taikomas senaties terminas, tai turėtų bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad jis buvo praleistas nežymiai; delspinigių skaičiavimas ir įskaitymai atlikti nesilaikant sÄ Å¾iningumo bei bendradarbiavimo principų. 38.4.

Teismas pagrįstai sprendė, kad delspinigiai už termino atlikti projektavimo darbus paleidimÄ turėjo bÅ«ti skaičiuojami tik nuo projektavimo darbų kainos. Å iÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir kitose civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiami kitų tiekėjų ir atsakovės ginčai dėl projektavimo etape tiekėjui pritaikytų delspinigių, priimti sprendimai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-538-855/2020; 2020 m. kovo 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1560-943/2020).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad neaiÅ¡kių, netikslių ir dviprasmiÅ¡kų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika turi tekti pačiai perkančiajai organizacijai. Atsakovė neįrodė, kad ji faktiÅ¡kai bÅ«tų patyrusi kokius nors nuostolius, todėl teismo nustatytas delspinigių dydis yra proporcingas. 38.5. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad ji negalėjo atlikti procedÅ«rinių veiksmų dėl to, kad ieÅ¡kovė praleido Sutartyse (jų prieduose) numatytus terminus.

Atitinkamų darbų vėlavimas dėl bet kokių aplinkybių yra reiškinys, kurio atsiradimo galimybę gali numatyti visi statybos proceso dalyviai, įskaitant ir atsakovę, kuri yra įvykdžiusi ir vykdo daug tokio pobūdžio projektų, todėl, atsiradus darbų vėlavimams, atsakovė neįgijo teisės ignoruoti Sutartyse bei pirkimo dokumentuose nustatytus terminus. Atsakovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios pateisintų jos sprendimų priėmimo ir komunikacijos su ieškove tvarkos pažeidimus. 38.6.

IeÅ¡kovei priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumÄ . Skundo argumentas, kad ieÅ¡kinio turinys didele dalimi atitiko pretenzijÄ , teiktÄ atsakovei iki bylos iÅ¡kėlimo, nepatvirtina ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi nepagrįstumo. Aplinkybė, kad PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytas teisinių paslaugų teikimo laikotarpis ankstesnis už civilinės bylos iÅ¡kėlimÄ , taip pat negali bÅ«ti pagrindas spręsti, jog ieÅ¡kovė tinkamai nepagrindė savo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Akivaizdu, kad įrodymų rinkimas, ieškovės pozicijos išsiaiškinimas ir ieškinio parengimas, kuris dėl didelės apimties aplinkybių užtruko, prasidėjo iki civilinės bylos iškėlimo, todėl nepagrįstai keliamos abejonės dėl paslaugų suteikimo fakto. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 39. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių Å¡ioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl esminių faktinių aplinkybių, ginčo esmės ir bylos nagrinėjimo ribų 40. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2018 m. liepos 4 d. ieÅ¡kovė su atsakove sudarė Pirkimo sutartį Nr. S-429, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo per 13 mėnesių terminÄ nuo sutarties įsigaliojimo pagal atsakovės pateiktÄ Techninę specifikacijÄ (techninę užduotį) parengti Valstybinės reikÅ¡mės rajoninių kelių Nr. 1004 Akmenė–Agluonai–Laižuva ruožų nuo 15,058 iki 17,384 km, ir nuo 17,384 iki 21,040 km, Nr. 1015 Akmenė–Pakempiniai–Klykoliai ruožo nuo 15,457 iki 15,902 km, įskaitant tiltÄ per Vadakstį, ir Nr. 2716 TirkÅ¡liai–Užklienė–ViekÅ¡niai ruožo nuo 7,801 iki 11,580 km, įskaitant tiltÄ per Pievį, kapitalinio remonto techninį darbo projektÄ , suderinti jį su visomis suinteresuotomis institucijomis ir atsakove, o atsakovė įsipareigojo už darbus sumokėti ieÅ¡kovei 3 841 514,88 Eur.

Parengti kapitalinio remonto techninį darbo projektÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo per 5 mėnesius nuo minėtos sutarties įsigaliojimo dienos. 41. 2018 m. liepos 10 d. ieÅ¡kovė su atsakove sudarė Pirkimo sutartį Nr. S-453, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo per 13 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos pagal atsakovės pateiktÄ Techninę specifikacijÄ (techninę užduotį) parengti Valstybinės reikÅ¡mės rajoninių kelių Nr. 4117 Pagrybė–RÅ«teliai ruožo nuo 4,505 iki 5,503 km, Nr. 4601 TelÅ¡iai–Žarėnai–Tverai ruožo 43,996 iki 45 144 km, Nr. 4118 Laukuva–Vaitkaičiai ruožo nuo 0,260 iki 2,70 km, įskaitant tiltÄ per Laukę, kapitalinio remonto techninį darbo projektÄ , suderinti jį su visomis suinteresuotomis institucijomis ir atsakove, o atsakovė įsipareigojo už darbus sumokėti ieÅ¡kovei 2 404 718,61 Eur.

Parengti kapitalinio remonto techninį darbo projektÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo per 5 mėnesius nuo minėtos sutarties įsigaliojimo dienos. 42. 2018 m. liepos 31 d. ieÅ¡kovė su atsakove sudarė Pirkimo sutartį Nr. S-510, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo per 13 mėnesių terminÄ nuo sutarties įsigaliojimo pagal atsakovės pateiktÄ Techninę specifikacijÄ (techninę užduotį) parengti Valstybinės reikÅ¡mės rajoninių kelių Nr. 3226 Stalgėnai–Luknėnai ruožo nuo 3,148 iki 4,137 km, Nr. 3206 Plungė–Medingėnai ruožo nuo 4,771 iki 14,298 km, įskaitant tiltus per SausdravÄ ir MinijÄ , kapitalinio remonto techninį darbo projektÄ , suderinti jį su visomis suinteresuotomis institucijomis ir atsakove, o atsakovė įsipareigojo už darbus sumokėti ieÅ¡kovei 3 464 264,22 Eur.

Parengti kapitalinio remonto techninį darbo projektÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo per 5 mėnesius nuo minėtos sutarties įsigaliojimo dienos.

43. Sutarčių 60 punkte ieÅ¡kovė ir atsakovė susitarė, kad, neužbaigusi darbų Sutartyse numatytu laiku, nesilaikiusi pagal ir su darbai susijusių paslaugų grafikÄ darbų atlikimo terminų, taip pat Sutarčių 27 punkte numatytu atveju ieÅ¡kovė įsipareigoja mokėti atsakovei 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos ir atlygina atsakovei dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Delspinigiai iÅ¡skaičiuojami iÅ¡ ieÅ¡kovei pagal Sutartis mokėtinų sumų (be PVM).

Apie atliktÄ Ä¯skaitymÄ atsakovė ieÅ¡kovę informuoja raÅ¡tu. 44. 2019 m. birželio 4 d. atsakovė raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovę, nurodydama, kad už valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 4117 ruožo nuo 4,505 iki 5,503 km techninio darbo projekto vėlavimÄ (87 d.) apskaičiuota delspinigių suma sudaro 7 038,79 Eur, už valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 4118 ruožo nuo 0,020 iki 2,121 km techninio darbo projekto vėlavimÄ (87 d.) apskaičiuota delspinigių suma sudaro 13 579,20 Eur, už valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 4601 ruožo nuo 43,996 iki 45,144 km techninio darbo projekto vėlavimÄ (87 d.) apskaičiuota delspinigių suma sudaro 9 720,88 Eur, už valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 3212 ruožo nuo 0,026 iki 2,700 km techninio darbo projekto vėlavimÄ (78 d.) apskaičiuota delspinigių suma sudaro 19 304,11 Eur; delspinigiai bus iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ už gegužės mėnesį ieÅ¡kovės pateiktų mokėtinų sumų. 45. 2019 m. birželio 5 d. atsakovė raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovę, nurodydama, kad už valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 1004 ruožo nuo 15,058 iki 17,384 Eur techninio darbo projekto vėlavimÄ (43 d.) apskaičiuota delspinigių suma sudaro 4 921,26 Eur, už valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 1004 ruožo nuo 17,384 iki 21,040 km techninio darbo projekto vėlavimÄ (43 d.) apskaičiuota delspinigių suma sudaro 13 110,70 Eur, už valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 1015 ruožo nuo 15,457 iki 15,902 km techninio darbo projekto vėlavimÄ (46 d.) apskaičiuota delspinigių suma sudaro 4 486,73 Eur, už valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 1015 ruožo nuo 7,801 iki 11,580 km techninio darbo projekto vėlavimÄ (47 d.) apskaičiuota delspinigių suma sudaro 17 192,07 Eur; iÅ¡ viso 42 710,76 Eur delspinigių; delspinigiai bus iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ už gegužės mėnesį ieÅ¡kovės pateiktų mokėtinų sumų. 46. 2019 m. liepos 3 d. atsakovė raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovę, nurodydama, kad už valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 3226 ruožo nuo 3,148 iki 4,137 Eur techninio darbo projekto vėlavimÄ (104 d., paskaičiuota už pradelstas 80 d.) apskaičiuota delspinigių suma sudaro 6 144,04 Eur, už valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 3206 ruožo nuo 4,771 iki 14,298 km techninio darbo projekto vėlavimÄ (116 d., paskaičiuota už 90 d.) apskaičiuota delspinigių suma sudaro 70 423,47 Eur; iÅ¡ viso 76 537,51 Eur delspinigių; delspinigiai bus iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktoje 2019 m. birželio 28 d.

PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje mokėtinos sumos. 47. 2019 m. lapkričio 8 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad nepagrįstai delspinigiai buvo skaičiuojami nuo visų Sutartyse numatytų darbų kainos, be to, pažymėdama, jog darbus buvo vėluojama atlikti ne tik dėl ieÅ¡kovės kaltės, todėl yra pagrindas persvarstyti sprendimÄ dėl 168 891,25 Eur delspinigių taikymo ir Å¡ioje apimtyje apmokėti ieÅ¡kovei už atliktus darbus. 2019 m. lapkričio 21 d. raÅ¡tu atsakovė nurodė, kad nesutinka sumažinti apskaičiuotų delspinigių dydžio.

48. Taigi tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjos kilo ginčas dėl Sutarčių, sudarytų vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«du, vykdymo ir tiekėjos civilinės atsakomybės užsakovei. Å alys nesutaria dėl darbų atlikimo vėlavimo priežasčių, dėl delspinigių dydžio, dėl ginčo Sutarčių turinio (atsakovė delspinigius skaičiavo nuo visos konkretaus kelio ir ruožo darbų vertės, tuo tarpu ieÅ¡kovės teigimu, toks delspinigių skaičiavimas yra nesÄ Å¾iningas, kadangi Sutartyse buvo susitarta dėl delspinigių taikymo nuo konkrečių ieÅ¡kovės pavėluotų atlikti darbų vertės), ir dėl to, koks ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti taikomas ieÅ¡kinio reikalavimams.

49. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieÅ¡kinys buvo tenkintas, atsakovė apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iomis esminės argumentų grupėmis: pirma, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kinio reikalavimams taikytinas ne sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, o bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas; ieÅ¡kovė nenurodė jokių objektyvių termino praleidimo priežasčių; antra, teismo iÅ¡vada, kad delspinigiai už termino atlikti projektavimo darbus praleidimÄ galėjo bÅ«ti skaičiuojami tik nuo projektavimo darbų kainos, o ne nuo viso objekto kainos, nepagrįsta, padaryta pažeidžiant sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles; vieÅ¡ojo pirkimo objektas nepagrįstai buvo pripažintas daliu; atsakovės pritaikytos netesybos, lyginant jas su neužbaigtų darbų kaina, yra protingos ir proporcingos, o teismo priteistas netesybų dydis negali bÅ«ti vertinamas kaip skatinantis skolininkÄ laiku vykdyti prisiimtas prievoles; trečia, vertindamas atsakovės taikytų netesybų pagrįstumÄ , teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovei delspinigiai galėjo bÅ«ti taikomi tik už jos atsakomybei tenkantį vėlavimÄ ; ketvirta, teismas nepagrįstai ieÅ¡kovei priteisė jos visas praÅ¡ytas priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidas.

Neišeinant už apeliacinio skundo ribų, toliau bus pasisakoma dėl minėtų atsakovės apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo. Dėl ieškinio senaties termino 50. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškinys dėl įskaitymų pripažinimo neteisėtais ir skolos priteisimo teisme gautas 2020 m. sausio 8 d. Atsakovė dėl delspinigių įskaitymų į ieškovę kreipėsi 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. (7.2E)2E-3820, 2019 m. birželio 5 d. raštu Nr. (7.2E)2E-3885 ir 2019 m. liepos 3 d. raštu Nr. (7.2E)2E-4612).

51. Šalių pozicija išsiskyrė dėl ieškiniu pareikštiems reikalavimams taikytino ieškinio senaties termino: ieškovės laikosi pozicijos, kad šiuo atveju ieškinys reiškiamas dėl atsakovės atliktų neteisėtų įskaitymų už atliktus darbus, todėl jam taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, tuo tarpu atsakovė tvirtina, jog reikalavimams dėl delspinigių taikomas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas. Atsakovės teigimu, ieškinys dėl 2019 m. birželio 4 d. taikytų delspinigių galėjo būti pateiktas iki 2019 m. gruodžio 4 d., dėl 2019 m. birželio 5 d. raštu taikytų delspinigių – iki 2019 m. gruodžio 5 d., o dėl 2019 m. liepos 3 d. raštu taikytų delspinigių – iki 2020 m. sausio 3 d.

52. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

53. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ , nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę, prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ Å¡alį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

54. IeÅ¡kinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobÅ«dį, reikÅ¡mę, civilinių santykių dinamiÅ¡kumo laipsnį ir kitus požymius nustatant atitinkamÄ vieÅ¡ojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumÄ ir vieÅ¡ojo intereso suteikti efektyviÄ civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybÄ balansÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011).

55. CPK įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti gali būti nustatyti ir įvairios trukmės sutrumpinti terminai (CK 1.125 straipsnis).

56. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas.

57. IeÅ¡kinio senaties instituto prigimtis, tikslai bei jo taikymo pasekmės lemia tai, kad, ginčo Å¡aliai pareiÅ¡kus reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismui kyla pareiga įvertinti tokį pateiktÄ praÅ¡ymÄ konkrečių aplinkybių kontekste.

58. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė savo pažeistas teises nusprendė ginti pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį, kuriuo prašė pripažinti atsakovės atliktus įskaitymus, kuriais į ieÅ¡kovei už atliktus darbus mokėtinas sumas buvo įskaityti atsakovės už terminų nesilaikymÄ apskaičiuoti delspinigiai, neteisėtais. Kadangi ieÅ¡kinys teisme buvo gautas praėjus daugiau kaip Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo raÅ¡tų, kuriais atlikti įskaitymai gavimo dienos, t. y. dienos, kuriÄ ieÅ¡kovė sužinojo apie savo teisės galimÄ pažeidimÄ , atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė neturi teisės tokio neteismine tvarka realizuoto atsakovės reikalavimo ginčyti.

Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad Å¡iuo atveju, atsakovei įskaičius sumas kaip delspinigius, bet kokiems reikalavimais, susijusiems su jais, įskaitant ir reikalavimÄ dėl jų įskaitymo pripažinimo negaliojančiais ir priteisimo, taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, numatytas reikalavimui dėl delspinigių priteisimo.

59. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija Å¡iuo klausimu, kadangi: pirma, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių senaties terminas yra taikomas ieÅ¡kiniams dėl netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimo, t. y. Å¡is terminas skirtas bÅ«tent skolininko interesų apsaugai, kad kreditorius neteiktų ieÅ¡kinio ir nepraÅ¡ytų iÅ¡ skolininko priteisti neprotingo dydžio netesybas; antra, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys reiÅ¡kiamas ne dėl netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimo, o dėl atsakovės atliktų įskaitymų pripažinimo neteisėtais bei skolos už atliktus darbus pagal Sutartis priteisimo; vien tai, kad ieÅ¡kovė kvestionuoja delspinigių apskaičiavimo metodÄ bei jų dydį, nekeičia situacijos teisinio vertinimo ir nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės reikalavimui pripažinti atsakovės atliktus įskaitymus neteisėtais ir priteisti skolÄ už atliktus darbus turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas; trečia, situacijÄ vertinant taip, kaip siÅ«lo atsakovė, bÅ«tų sudaryta galimybė įskaitymus atlikusiam asmeniui bet kokias sumas traktuojant kaip delspinigius (nors ir nepagrįstai) gintis nuo reikalavimo įskaitymus pripažinti neteisėtais remiantis sutrumpintu ieÅ¡kinio senaties terminu.

60. Atsakovė savo pozicijÄ , be kita ko, grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-533-798/2018, kurioje, atsakovės teigimu, esant panaÅ¡ioms faktinėmis aplinkybėms, kai ginčo objektu buvo delspinigių įskaitymo sandoriai, konstatuota, kad: „Įskaitymui taikytinas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas nepraleistas <...>.“.

61. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016). Tai reiÅ¡kia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiÅ¡kinimas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės bylos aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymÄ , yra tapačios ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ios.

62. Nors tiek atsakovės nurodomoje byloje, tiek nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl įskaitymų teisėtumo, tačiau minėtoje byloje nebuvo suformuluota jokia teisės aiÅ¡kinimo taisyklė dėl to, koks ieÅ¡kinio senaties terminas turėtų bÅ«ti taikomas, t. y. bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas ar sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, kuri bÅ«tų aktuali nagrinėjamu atveju. Nekilus tarp Å¡alių ginčui, kurį terminÄ taikyti reikalavimui dėl įskaitytų delspinigių pripažinimo neteisėtais, apeliacinės instancijos teismas minėtoje byloje tiesiog nurodė, kad „Įskaitymui taikytinas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas nepraleistas <...>.“ (nutarties 48 punktas), detaliau Å¡ios savo iÅ¡vados neargumentuodamas, todėl teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo remtis atsakovės nurodyta nutartimi.

63. Taigi, nors atsakovė nesutinka, kad nagrinėjamu atveju turėtų bÅ«ti taikomas bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas, tačiau atsiliepime apsiriboja tik teismų praktikoje pateiktais bendro pobÅ«džio iÅ¡aiÅ¡kinimais apie ieÅ¡kinio senaties tikslÄ bei paskirtį, bet nepateikia aktualios teismų praktikos, kuri patvirtintų atsakovės praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį nagrinėjamoje byloje pagrįstumÄ .

64. Stokoja pagrįstumo ir apeliacinio skundo argumentas, kad, ieÅ¡kinio reikalavimams taikant bendrÄ jį deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , Å¡alys atsiduria nelygioje padėtyje, kai neva tiems patiems santykiams yra taikomi du senaties terminai, t. y. atsakovei sutrumpintas Å¡eÅ¡ių mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas, o ieÅ¡kovei bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas.

65. Kaip jau minėta, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytos taisyklės yra skirtos apsaugoti skolininkÄ nuo situacijų, kai kreditorius skaičiuoja delspinigius už ilgÄ laikotarpį. bei, kaip Å¡iuo atveju, įskaito pinigines lėšas. IeÅ¡kovei praÅ¡ant netaikyti jos atžvilgiu civilinės atsakomybės už Sutarčių pažeidimÄ , kuri pasireiÅ¡kė delspinigių už jos ne laiku atliktus darbus įskaitymu, bei ginčijant tokį įskaitymÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė bendrÄ jį CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi ieÅ¡kovės iÅ¡ atsakovės praÅ¡oma priteisti pinigų suma yra ne delspinigiai, o nesumokėto atlygio už atliktus darbus dalis.

66. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senaties termino taikymÄ , ir teisingai sprendė, jog ginčo situacijoje taikytinas bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai minėtos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

67. Konstatavus, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, susiję su pagrindo praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti egzistavimu, nevertinami. Dėl Sutarčių 60 punkto nuostatų aiÅ¡kinimo 68. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad ieÅ¡kovė, pradėdama vykdyti rangos darbus, pirmÄ jį jų etapÄ â€“ techninio darbo projekto parengimÄ â€“ atliko vėluodama, t. y. praleidusi Sutartyse įtvirtintus Å¡ios dalies atlikimo terminus.

Pagrindinis Å¡alių ginčo objektas yra tai, kaip reikėtų aiÅ¡kinti ir taikyti Sutarčių 60 punkto nuostatÄ , kurioje, inter alia (be kita ko), įtvirtinta, kad rangovė, neužbaigusi darbų Sutartyje nustatytu laiku, nesilaikiusi pagal darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafikÄ darbų atlikimo terminų, įsipareigoja sumokėti užsakovei 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos. Å alys nesutaria, kas pagal minėtÄ ginčo Sutarčių sÄ lygÄ laikytina objektu, nuo kurio skaičiuojamos netesybos: ar tai visų kelio ruožų darbai ir su jais susijusios paslaugos, ar tik atskiri Sutarties vykdymo etapai (tiekėjos prievolės), inter alia, projektavimas.

69. Įvertinęs Sutarčių turinį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sutarčių 60 punkte numatyti delspinigiai negali būti skaičiuojami nuo bendros Sutarčių kainos.

70. Pagal bendrÄ sias sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, jos esmę, tikslÄ , sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes; be to, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019 37 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

71. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad vieÅ¡ojo pirkimo sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo Å¡ių santykių iÅ¡skirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme, turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos remiantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis ir jas aiÅ¡kinančia teismų praktika, taip pat, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų specifikÄ , Å¡iame kontekste reiÅ¡kiančiÄ teismo pareigÄ vieÅ¡ojo pirkimo sutarties turinį aiÅ¡kinti, be kita ko, pagal vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013).

72. Taip pat kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, aiÅ¡kinant vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, pirkimo dokumentai ir pirkimo sutartis vertinami, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) tikslus ir viešųjų pirkimų principus bei bendrÄ sias sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, taikant juos mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

73. IÅ¡ teisinio reguliavimo ir teismų praktikos iÅ¡plaukia aiÅ¡ki perkančiųjų organizacijų pareiga formuluoti tikslius bei konkrečius reikalavimus tiekėjams. Å i jų pareiga kyla iÅ¡ bendrosios perkančiųjų organizacijų pareigos objektyviai ir kruopščiai vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras, užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymÄ si ir tikslo pasiekimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013). Už VPÄ® tinkamÄ vykdymÄ ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakinga perkančioji organizacija. Jei Å¡i nevykdo iÅ¡ VPÄ® kylančių pareigų ar jas vykdo netinkamai, bÅ«tent jai turi tekti neigiami padariniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011).

74. Jeigu būtų priešingai, galėtų susiklostyti tokios situacijos, kai perkančiosios organizacijos pasinaudotų ar turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų (nagrinėjamu atveju dėl nepagrįstai apskaičiuotų netesybų dydžio), o tai suponuotų perkančiųjų organizacijų nepagrįsto praturtėjimo grėsmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2013).

75. Dėl vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų aiÅ¡kumo kasacinio teismo praktikoje papildomai yra atkreiptas dėmesys į tai, kad teises ribojančios nuostatos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos siaurai – pirkimo sÄ lygose aiÅ¡kiai neįtvirtinus draudimo, kurio turinys vidutiniam atitinkamos rinkos dalyviui nekeltų abejonių, draudžiama priimti sprendimus remiantis Å¡iuo pagrindu (t. y. dėl draudimo nesilaikymo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016 58 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

76. Nagrinėjamu atveju ginčo Sutarčių sÄ lygų taikymas suponuoja ieÅ¡kovės turtinės padėties pablogėjimÄ , todėl, remiantis minėta kasacinio teismo praktika, jų turinys neturi kelti abejonių.

77. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė su atsakove 2018 m. liepos 4 d. pasirašė pirkimo sutartį Nr. S-429, 2018 m. liepos 10 d. pirkimo sutartį Nr. S-453 ir 2018 m. liepos 31 d. pirkimo sutartį Nr. S-510. Sutartys yra identiškos, skiriasi tik valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai.

78. Sutarčių I skirsnyje „Sutarties objektas“ iÅ¡skirti penki rangovo įsipareigojimai: parengti atitinkamo kelio ruožo techninius darbo projektus, juos suderinti (1.1 papunktis), atlikti statybos darbus (1.2 papunktis); atlikti projekto vykdymo priežiÅ«rÄ statybos darbų vykdymo metu (1.3 papunktis); parengti ir perduoti užsakovui iÅ¡pildomÄ jÄ dokumentacijÄ , atlikti kelio ruožo kadastrinius matavimus ir pan. (1.4 papunktis); įregistruoti deklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ (1.5 papunktis). Å iame skirsnyje taip pat nurodyta, kad rangovo įsipareigojimai, apibrėžti Sutarčių 1.1, 1.2, 1.3 ir 1.4 papunkčiuose, Sutartyse kartu vadinami darbais, o rangovo įsipareigojimai, apibrėžti Sutarčių 1.5 papunktyje, Sutartyse vadinami su darbais susijusiomis paslaugomis.

79. Sutarčių II skirsnio „Sutarties kainodara“ 4 punkte nurodyta sutarties vertė. Å io skirsnio 5 punkte iÅ¡skirtos sutarties sumos sudėtinės dalys, kurias pagal kiekvienÄ kelio ruoÅ¾Ä sudaro projektavimo darbų kaina (5.1.1 papunktis), statybos darbų kaina (5.1.2 papunktis), projektų vykdymo priežiÅ«ros kaina (5.1.3 papunktis) ir 21 proc. PVM (5.1.4 papunktis).

80. Sutarčių III „Darbų ir su darbais susijusių paslaugų atlikimo terminai“ išskirti atskirų darbų atlikimo terminai. 8 punkte nurodytas bendras visų darbų pabaigimo terminas – 13 mėnesių nuo sutarčių įsigaliojimo dienos, 8.1 papunktyje nustatytas 5 mėnesių terminas nuo sutarties įsigaliojimo dienos darbams, numatytiems sutarties 1.1 papunktyje; sutarties 8.2 papunktyje numatytas 8 mėnesių darbų, nurodytų sutarties 1.2, 1.3 ir 1.4 papunkčiuose pabaigos terminas; sutarties 9 punkte numatytas 2 mėnesių terminas darbams ir paslaugoms, nurodytiems sutarties 1.5 papunktyje.

81. Sutarčių IV skirsnio „Darbų ir su darbais susijusių paslaugų atlikimas ir darbų perdavimas“ 17 punkte nurodyta, kad darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡skirti Å¡ie darbų ir paslaugų etapai pagal objektus: projektavimo, statybos darbų, projekto vykdymo priežiÅ«ros, deklaracijos apie statybos užbaigimÄ gavimo.

82. Sutarčių IV skirsnio B, C, D skyriuose atskirai aptarti kiekvienam darbų ir paslaugų etapui skirti įpareigojimai; sutarčių V skirsnyje „Atsiskaitymo tvarka“ aptarta atsiskaitymo už atskirus sutartyje numatytus darbus tvarka.

83. Sutarčių VII skirsnio „Šalių atsakomybė“ 60 punkte numatyta, kad rangovas, neužbaigęs darbų sutartyje numatytu laiku, nesilaikęs pagal darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike darbų atlikimo terminų, taip pat sutarties 27 punkto atveju įsipareigoja sumokėti užsakovui 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos ir atlygina užsakovui dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos. Delspinigiai iÅ¡skaičiuojami iÅ¡ rangovui pagal Å¡iÄ sutartį mokėtinų sumų (be PVM).

84. Taigi atskiri Sutarčių skirsniai nustato kiekvieno atskiro sutarties objekto atlikimo terminus (kiekvienam iÅ¡ atskirų darbų ir paslaugų rūšių nustatyti skirtingi atlikimo terminai), skirtingÄ kainÄ (nustatyta bendra viso objekto ir atskirai pagal prievolės objektus kaina) bei skirtingas taisykles (kiekvienam darbų ar paslaugų etapui numatyta skirtinga tvarka), o tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Sutarčių objektas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, nepaisant to, jog pagrindinis Sutarčių objektas yra valstybinės reikÅ¡mės kelių ruožų remontas, gali bÅ«ti vertinamas kaip dalus.

85. Pažymėtina, kad netapačios iÅ¡raiÅ¡kos nuostatos gali bÅ«ti prilygintos viena kitos atžvilgiu tik tuo atveju, jei vieÅ¡ojo pirkimo sutartyje jos vartojamos kaip sinonimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 174 punktÄ ). Tačiau iÅ¡ Sutarčių sÄ lygų matyti, kad aptariama kategorija „objektas“ vartojama nevienareikÅ¡miÅ¡kai, skirtingais tikslais ir skirtinguose kontekstuose (darbų sauga, objekto apžiÅ«ros akto iÅ¡davimas, objekto defektai, iÅ¡ankstinė objekto vizualinė apžiÅ«ra ir pan.), kurie: pirma, susiję ne su visais darbais, o jų dalimi (statybos ranga); antra, Å¡i sÄ voka vartojama, siekiant iÅ¡ esmės apibrėžti fizinę, teritorinę darbų atlikimo vietÄ .

86. SÄ voka „objektas“ įtvirtinta ir Sutarties projekto 5 punkto nuostatose, kuriose iÅ¡skirti keli neįvardyti objektai, kurie papildomai skaidomi į etapus, t. y. analogiÅ¡kus darbus ir su jais susijusias paslaugas. Vis dėlto pačioje Sutartyje toks skirstymas nenustatytas. Be to, pažymėtina, kad pagal Konkurso sÄ lygų 2 priede įtvirtintÄ pasiÅ«lymo formÄ kaina (bendra ir iÅ¡skaidyta pagal kelias sudėtines dalis) turėjo bÅ«ti pateikta Konkurso dalims, t. y. valstybinės reikÅ¡mės rajoniniams keliams (ar jų grupei), o ne atitinkamo kelio (-ių) atskiriems ruožams.

87. Ginčo Sutarčių 60 punkte aiÅ¡kiai neapibrėžus sÄ vokos „objektas“, Å¡ios sÄ vokos turinys gali bÅ«ti nustatytas aiÅ¡kinant kitas Sutarties ir Pirkimo sÄ lygų nuostatas, tačiau sisteminis įvairių nuostatų aiÅ¡kinimas, kurio rezultatas nėra akivaizdus ir nevienareikÅ¡mis, turi turėti ribas ir, kaip nurodyta pirmiau, negali bÅ«ti taikomas tiekėjo nenaudai.

88. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje Å¡iuo aspektu taip pat akcentuota, kad sisteminiu vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų aiÅ¡kinimu negali bÅ«ti pateisintas konkurso nuostatų neaiÅ¡kumas ir vidinis prieÅ¡taravimas; su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiÅ¡kius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sÄ lygas turėtų spręsti vienu metu vertindami skirtingus dokumentus, lyginti Å¡ių dokumentų turinį ir skirtumus, o Å¡iuos kvalifikuoti kaip tikslinimÄ ar spragų bei trÅ«kumų Å¡alinimÄ (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

89. Taip pat pažymėtina, kad sprendžiant sutartinius ginčus, vieÅ¡ojo pirkimo ir sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinamos ir taikomos retrospektyviai (atsižvelgdami į praeitį), įvertinus Å¡alių argumentus. Tuo tarpu tiekėjai prieÅ¡ teikdami pasiÅ«lymÄ ir vertindami pirkimo sÄ lygų turinį nedisponuoja tokia pačia vertinimo galimybe (apimtimi) Dėl to vieÅ¡ojo pirkimo ir sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti kiek įmanoma aiÅ¡kesnės, tikslesnės. Konkurso nuostatų apimtis turi bÅ«ti nustatoma iÅ¡ potencialių vieÅ¡ojo pirkimo dalyvių pozicijų (žr. Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje Komisija prieÅ¡ Nyderlandus, C-368/10).

90. Ä®vertinus ginčo Sutarčių nuostatų visumÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju bÅ«tų nepagrįsta daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė Sutarčių 60 punkto nuostatÄ dėl delspinigių skaičiavimo turėjo suprasti atsakovės nurodomu bÅ«du, t. y. kad delspinigiai turi bÅ«ti skaičiuojami nuo bendros visos Sutarčių kainos, o ne tik nuo pavėluotų atlikti projektavimo darbų kainos. Tam, kad bÅ«tų galima spręsti prieÅ¡ingai, buvo bÅ«tina konstatuoti, kad atitinkama Sutarčių nuostata yra pakankamai aiÅ¡ki ir tiksli tiek, jog deramai informuotas ir rÅ«pestingas Å«kio subjektas galėtų iÅ¡ anksto, prieÅ¡ sudarydamas vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, suprasti savo bÅ«simos prievolės turinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-969/2019 24 ir 25 punktus bei juose nurodytÄ Teisingumo Teismo ir kasacinio teismo praktikÄ ).

91. Be to, pastebėtina, kad ir pačios atsakovės pozicija nėra visiškai nuosekli, kadangi, nors ji ir tvirtina, jog ginčo Sutartys buvo sudarytos kaip vienas, nedalomas sandoris, o tarpinis rezultatas užsakovei nėra esminis ir aktualus, tačiau, ieškovei praleidus tik pirmojo Sutarties etapo terminus (Sutartys įvykdytos laiku), atsakovė delspinigius siekia skaičiuoti nuo visų Sutarčių vertės.

92. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas Sutarčių nuostatas, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu ir dėl to, kad pagal Sutarčių objektÄ (projektavimo darbai, statybos darbai, projekto priežiÅ«ros vykdymas, kitos paslaugos (deklaracijos apie statybos pabaigÄ Ä¯registravimas, įsipareigojimai dėl kadastrinių matavimų atlikimo, iÅ¡pildomosios dokumentacijos pildymas)) Sutartys gali bÅ«ti vertinamos kaip miÅ¡rios, nes jos turi skirtingų sutarčių rūšių elementų, kurie patys savaime galėtų bÅ«ti pagrindas sudaryti atskiras sutartis. To iÅ¡ esmės apeliaciniame skunde neneigia ir pati apeliantė (apeliacinio skundo 75 punktas), akcentuodama tik tai, kad Å¡iuo atveju perkančiosios organizacijos tikslas buvo nukreiptas ne į atskiras paslaugas ar darbų etapus, bet į galutinį tikslÄ â€“ valstybinės reikÅ¡mės rajoninių kelių remontÄ , todėl tarpinio rezultato pasiekimas nėra esminis.

93. Pažymėtina, kad Sutarties kvalifikavimas kaip miÅ¡rios ar apimančios atskiras (savarankiÅ¡kas) rangovės prievoles per se (savaime) neeliminuoja galimybės, esant tam tikroms sÄ lygoms, tiekėjai taikyti civilinę atsakomybę nuo visos Sutarties kainos, o ne tik nuo atitinkamos prievolės vertės, juolab kad teisinis reguliavimas dėl netesybų iÅ¡ esmės toks pats kaip ir statybos rangos, projektavimo rangos ir kitų susijusių atlygintinių paslaugų atveju. Todėl bet kuriuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje Sutarčių kvalifikavimas kaip (ne)miÅ¡rių, atsižvelgiant į jų nuostatas, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas.

94. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, kad aiÅ¡kinimas, jog netesybų (delspinigių) apskaičiavimas ne nuo visos Sutarties kainos, o tik nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės, labiausiai atitiktų Sutarčių, kurios bendrai buvo įvykdytos tinkamai ir laiku, Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei netesybų kaip civilinės atsakomybės už konkrečios prievolės neįvykdymÄ prigimtį.

95. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nagrinėdamas faktinėmis aplinkybėmis panaÅ¡iÄ bylÄ ir aiÅ¡kindamas analogiÅ¡kas sutarčių, sudarytų tarp kitos rangovės ir atsakovės, sÄ lygas, kasacinis teismas laikėsi tokios pačios pozicijos dėl sutarčių sÄ lygų aiÅ¡kinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021).

96. Teisinio situacijos vertinimo nekeičia ir apeliantės skunde nurodomi argumentai, kad ieškovei pritaikytos netesybos, lyginant jas su Sutarčių vertėmis, yra nedidelės, o teismo pateiktas Sutarčių nuostatų dėl netesybų taikymo aiškinimo rezultatas paneigia netesybų, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, paskirtį ir funkcijas.

97. Kaip minėta, jei atsakovė siekė, kad netesybos už tam tikrų darbų vėlavimÄ bÅ«tų skaičiuojamos nuo viso Sutarčių vertės, tai aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai turėjo bÅ«ti įtvirtinta Sutartyse. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad perkančiosios organizacijos valios ir ketinimų, jei jų iÅ¡ tiesų tokių buvo, svarba sumenksta, jei ji pirkimo sÄ lygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013; 2015 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

Dėl darbų pagal Sutartis vėlavimo priežasčių 98. Bylos duomenys patvirtina ir Å¡alys neginčija to, kad techninio projekto parengimo darbai pagal ginčo Sutartis buvo atlikti praleidus Sutartyse įtvirtintus Å¡ių darbų atlikimo terminus, tačiau Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina darbų vėlavimo priežastis: ieÅ¡kovė tvirtina, kad darbus buvo vėluojama atlikti ir dėl to, jog atsakovė ne laiku atliko savo sutartines pareigas, kas lėmė dar didesnį atsilikimÄ nuo Sutartyse numatytų terminų, tuo tarpu atsakovė teigia, kad darbų vėlavimÄ iÅ¡ esmės sÄ lygojo tik ieÅ¡kovės netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas.

99. CK 6.265 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o CK 6.259 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų Å¡alių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali bÅ«ti sumažinta arba jis gali bÅ«ti visiÅ¡kai atleistas nuo atsakomybės. 100. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, darytina iÅ¡vada, kad, taikant sutartinę civilinę atsakomybę, turi bÅ«ti įvertinti ne tik sutartinę prievolę galbÅ«t pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių Å¡alies, kuri taip pat turi pareigÄ elgtis rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai ir apdairiai, veiksmai.

Jeigu civilinė atsakomybė yra taikoma dėl to, kad skolininkas praleido sutartyje nustatytÄ terminÄ , turi bÅ«ti įvertinta, ar visas Å¡is terminas buvo praleistas tik dėl skolininko kaltės, ar prievolės termino pažeidimo bent iÅ¡ dalies nenulėmė kreditoriaus veiksmai, kokiu mastu Å¡i sandorio Å¡alis prisidėjo prie pažeidimo padarymo, ar dėl Å¡ių aplinkybių gali bÅ«ti sumažintas skolininko atsakomybės mastas. 101. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kelio Nr. 1004 ruožų nuo 15,058 iki 17,384 ir nuo 17,384 iki 21,040 km projektavimo darbų eigÄ , sprendė, kad atsakovė pagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovės atsakomybėn tenka 43 vėlavimo dienos; dėl kelio Nr. 1015 ruožo nuo 15,457 iki 15,902 km teismas darė iÅ¡vadÄ , kad 78 dienų vėlavimas 43 dienas buvo sÄ lygotas atsakovės vėlavimo, todėl ieÅ¡kovė atsakinga tik už 35 dienų vėlavimÄ ; dėl kelio Nr. 2716 ruožo nuo 7,801 iki 11,580 km teismas sprendė, kad projektavimo etape pradelsta 78 dienos, iÅ¡ kurių 51 diena dėl atsakovės kaltės, o 27 dienos – dėl ieÅ¡kovės; dėl kelio Nr. 4117 ruožo nuo 4,505 iki 5,503 km, kelio Nr. 4118 ruožo nuo 0,02 iki 2,21 km, kelio Nr. 4601 ruožo nuo 43,996 iki 45,144 km teismas konstatavo, kad projektavimo etape vėluota 85 dienas, iÅ¡ kurių 31 dienÄ tenka atsakovės atsakomybėn, o 54 dienos – ieÅ¡kovės; dėl kelio Nr. 3212 ruožo nuo 0,026 iki 2,700 km teismas darė iÅ¡vadÄ , kad projektavimo etape susidarė 85 dienų vėlavimas, iÅ¡ kurių atsakovės atsakomybėn tenka 45 dienos, o ieÅ¡kovės atsakomybėn – 40 dienų; dėl kelio Nr. 3226 ruožo nuo 3,148 iki 4,137 km teismas sprendė, kad projektavimo etape susidarė 104 dienų vėlavimas, iÅ¡ kurių 36 dienos tenka apeliantės atsakomybėn, o 68 dienos – ieÅ¡kovės; dėl kelio Nr. 3206 ruožo nuo 4,771 iki 14,298 km teismas konstatavo, kad projektavimo etape susidarė 118 dienų vėlavimas, iÅ¡ kurių apeliantės atsakomybėn tenka 40 dienų, o ieÅ¡kovės atsakomybėn – 88 dienos.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovei delspinigiai galėjo bÅ«ti taikomi tik už jos atsakomybei tenkantį vėlavimo laikotarpį. 102. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). 103.

Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl ieÅ¡kovės ir atsakovės atsakomybei tenkančių vėlavimo laikotarpių dėl kiekvieno konkretaus kelio ruožo, kurios apeliaciniame skunde nėra paneigtos, apeliacinės instancijos teismas nekartoja skundžiamame sprendime detaliai iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių, susijusių su Sutarčių vykdymo eiga ir kiekvienos iÅ¡ Å¡alių pradelstais terminais. 104. Kaip stokojantis pagrįstumo atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė negalėjo numatyti Sutartyse numatytų darbų atlikimo vėlavimo, todėl, ieÅ¡kovei pavėlavus atlikti tam tikrÄ projektavimo darbų etapÄ , negalėjo laiku įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. 105.

Pažymėtina, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė yra profesionalÅ«s Å«kio subjektai, kurie ne pirmus metus perka ir vykdo kelių projektavimo bei rangos darbus, o tai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog darbų vėlavimo galimybę galėjo numatyti visi statybos proceso dalyviai, įskaitant ir užsakovę (atsakovę), todėl negali bÅ«ti vertinama kaip teisiÅ¡kai pagrįsta apeliantės pozicija, kad, atsiradus darbų vėlavimams iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės, ji įgijo teisę nepaisyti Sutartyse įtvirtintų terminų. 106.

Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys, kad jokių įrodymų dėl vėlavimo, iÅ¡skyrus bendro pobÅ«džio teiginius apie papildomÄ administracinę naÅ¡tÄ , kuriÄ , be kita ko, sÄ lygojo ir ieÅ¡kovės vėlavimas, bei didelį darbų krÅ«vį, kurie patvirtintų konkrečias objektyvias iÅ¡ atsakovės pusės atsiradusias vėlavimo priežastis, bylos nagrinėjimo nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis). 107. Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog dėl vėlavimo atlikti projektavimo darbus kalta ir pati atsakovė, pagrįstumo, todėl, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, Sutartyse numatyti delspinigiai, atsižvelgiant į Sutartyse įtvirtintas projektavimo darbų vertes, kurių atsakovė galėtų reikalauti už dėl ieÅ¡kovės kaltės praleistus projektavimo darbų atlikimo terminus, sudaro: dėl kelio Nr. 1004 ruožų nuo 15,058 iki 17,384 – 84,60 Eur (6 558,19 x 0,03 proc. x 43 d.), dėl kelio ruožo nuo 17,384 iki 21,040 km – 132,97 Eur (10 307,92 x 0.03 proc. x 43 d.), dėl kelio Nr. 1015 ruožo nuo 15,457 iki 15,902 km – 282,50 Eur (26 904,66 x 0,03 proc. x 35 d.), dėl kelio Nr. 2716 ruožo nuo 7,801 iki 11,580 km – 236,80 Eur (29 234,28 x 0,03 proc. x 27 d.), dėl kelio Nr. 4117 ruožo nuo 4,505 iki 5,503 km – 234,90 Eur (14 500 x 0,03 proc. x 54 d.), dėl kelio Nr. 4118 ruožo nuo 0,02 iki 2,21 km – 298,08 Eur (18 400 x 0,03 proc. x 54 d.), dėl kelio Nr. 4601 ruožo nuo 43,996 iki 45,144 km – 234,90 Eur (14 500 x 0,03 proc. x 54 d.), dėl kelio Nr. 3212 ruožo nuo 0,026 iki 2,700 km – 300 Eur (25 000 x 0,03 proc. x 40 d.), dėl kelio Nr. 3226 ruožo nuo 3,148 iki 4,137 km – 88,74 Eur (4 350 x 0,03 proc. x 68 d.), dėl kelio Nr. 3206 ruožo nuo 4,771 iki 14,298 km – 1 356,96 Eur (51 4700 x 0,03 proc. x 88 d.). 108.

Pasisakant Å¡iuo aspektu, primintina ir kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ netesybų mažinimas teismo sprendimu nekvalifikuotinas kaip vieÅ¡ojo pirkimo sutarties keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2015; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3267-916/2015; kt.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 109. Atsakovė tvirtina, kad, paskirstydamas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi tik ieÅ¡kovės pateiktais iÅ¡laidų dydžiais, nevertindamas patirtų iÅ¡laidų bÅ«tinumo ir pagrįstumo.

Ä®vertinus tai, kad byla buvo nesudėtinga, ieÅ¡kinys didžiÄ ja dalimi atitiko pretenzijos turinį, o ieÅ¡kovės atstovas jau anksčiau atstovavo tiek ieÅ¡kovei, tiek kitiems rangovams tapataus turinio teisminiuose ginčuose, atsakovės teigimu, ieÅ¡kovės praÅ¡ytos priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidos, nepaisant to, jog jos ir nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, turėjo bÅ«ti sumažintos. 110. Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ir banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai) patvirtina, kad ieÅ¡kovė už ieÅ¡kinio, dubliko, raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų bei praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas parengimÄ ir įrodymų rinkimÄ iÅ¡ viso patyrė 6 587,24 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurias, tenkinęs ieÅ¡kinį, visa apimtimi pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės. 111.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. 112.

Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). 113. Spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio, teismas įvertina tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumÄ ; 3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas; 4) bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistinÄ ar ginčijamÄ ), teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). 114.

Atsižvelgiant į tai, kad, kaip ir nurodo apeliantė, byloje nėra duomenų, jog 2020 m. balandžio 3 d. teismui teikti ieÅ¡kovės raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai teismo buvo priimti, ir į tai, kad praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas parengimas, paprastai, neiÅ¡skiriamas kaip atskirasis procesinis dokumentas, už kurio parengimÄ ir pateikimÄ teismui atskirai turėtų bÅ«ti atlyginamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos, bei įvertinus tai, kad ieÅ¡kovės praÅ¡yme priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra iÅ¡skirta, kiek buvo įvertinta konkreti paslauga, teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis teisingumo ir protingumo principais, ieÅ¡kovės praÅ¡ytas priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidas teisinga bÅ«tų sumažinti iki 5 200 Eur. 115.

Skunde teigiama, kad iÅ¡ pateiktų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų matyti, jog teisinių paslaugų suteikimo laikotarpis dažnu atveju buvo gerokai ankstesnis už Å¡ios civilinės bylos iÅ¡kėlimÄ , todėl kyla abejonių, ar tikrai visos ieÅ¡kovės nurodomos iÅ¡laidos buvo patirtos Å¡ioje byloje. 116. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovės pozicijos iÅ¡siaiÅ¡kinimas, įrodymų, teiktinų su ieÅ¡kiniu, rinkimas, ir ieÅ¡kinio parengimas, prasidėjo iki civilinės bylos iÅ¡kėlimo, todėl apeliantės keliamos abejonės dėl paslaugų suteikimo fakto, Å¡iuo atveju vertintinos kaip stokojančios pagrįstumo.

Tai, kad ieÅ¡kinio turinys didele dalimi atitiko pretenzijos, teiktos atsakovei iki bylos iÅ¡kėlimo, turinį, taip pat nekeičia klausimo dėl ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi pagrįstumo vertinimo. 117. Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo spendimo rezoliucinės dalies ketvirta pastraipa tikslintina, nurodant, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteisiama ne 6 587,24 Eur, o 5 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl bylos procesinės baigties 118.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir skundžiamame sprendime pateiktais motyvais dėl ginčo esmės, kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, patikslinat jo rezoliucinę dalį dėl ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydžio.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 119. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). 120. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. 121. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ , įgyja ieÅ¡kovė.

IeÅ¡kovės į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ji apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 639,01 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. 122. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 papunkčiu, apskaičiuojant didžiausiÄ priteistinÄ atlyginimÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , yra taikomas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Remiantis minėtomis nuostatomis, didžiausia ieÅ¡kovei už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ priteistina suma sudaro 1 818,05 Eur (1 398,50 Eur x 1,3), o tai reiÅ¡kia, kad atsakovės praÅ¡oma priteisti 2 639,01 Eur suma virÅ¡ija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotÄ maksimaliai leistinÄ priteisti atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ . 123. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju byloje nėra jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindÄ nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų skaičiavimo tvarkos ir priteisti ieÅ¡kovei jos nurodytÄ patirtÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ .

Atsakovės apeliaciniame skunde nebuvo keliama naujų, anksčiau nenagrinėtų teisės klausimų, be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ parengęs advokatas atstovavo ieÅ¡kovės interesams ir ikiteisminėje ginčo stadijoje, ir nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, todėl jis neabejotinai buvo susipažinęs su Å¡ioje byloje tarp Å¡alių kilusiu ginču. 124. Nurodytų argumentų pagrindu bei remiantis teisingumo bei protingumo principais, ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos, patirtos rengiant atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ , mažintinos iki 1 818 Eur sumos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a  : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ . Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. sprendimo rezoliucinės dalies ketvirtÄ pastraipÄ patikslinti, nurodant, kad iÅ¡ atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas 188710638) ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“ (juridinio asmens kodas 244693070) priteisiama ne 6 587,24 Eur (Å¡eÅ¡i tÅ«kstančiai penki Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septyni Eur 24 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, o 5 200 (penki tÅ«kstančiai du Å¡imtai) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių plentas“ (juridinio asmens kodas 244693070) iÅ¡ atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas 188710638) 1 818 (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniolika) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Romualda Janovičienė Antanas Rudzinskas Agnė TikniÅ«tė