2020-10-14 Nr. AB-18990-3-61-3-03333-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-286-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03333-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ skundą atsakovui Aplinkos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Aplinkos projektų valdymo agentūrai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo arba pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus vandenys“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (toliau – ir Ministras) 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. Dl-752 „Dėl Europos Sąjungos (toliau – ES) finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-035 (toliau – ir Projektas Nr. 1) vykdytojui UAB „Vilniaus vandenys“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1); 2) panaikinti Ministro 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. Dl-739 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-096 (toliau – ir Projektas Nr. 2) vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 2); 3) panaikinti Ministro 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. Dl-735 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-103 (toliau – ir Projektas Nr. 3; toliau – Projektai Nr. 1, 2, 3 kartu vadinami Projektais) vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 3; toliau – Įsakymai Nr. 1, 2, 3 kartu vadinami Įsakymais); 4) jeigu bus nuspręsta netenkinti 1–3 reikalavimų, sumažinti finansinių korekcijų dydį iki teisingo ir proporcingo dydžio; 5) priteisti pareiškėjo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas 2018 m. sausio 3 d. pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymais ištirti, ar: 1) Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 263.2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – TPĮ) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktui ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui; 2) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra, APVA) 2017 m. kovo 23 d. raštas Nr. (29-2-2)-APVA-638 „Dėl projektų rezultato rodiklių vertinimo suderinimo“ neprieštarauja TPĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktui, 19 straipsniui ir VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui; 3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2017 m. balandžio 7 d. raštas Nr. (15-l)-D8-2727 „Dėl projektų rezultato rodiklių vertinimo suderinimo“ neprieštarauja TPĮ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktui, 19 straipsniui ir VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

3. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Įsakymais, kuriais jis įpareigotas grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas jam išmokėtas Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas į Ministerijos sąskaitą. Skunde aprašytos faktinės aplinkybės, cituojamos bylai aktualios teisės aktų, teismų praktikos nuostatos, ir, be kita ko, nurodoma, kad:

3.1. Įsakymų priėmimą lėmė ne pareiškėjo veiksmai (neveikimas), o netinkamas ES teisės įgyvendinimas, už kurį atsakingas ne pareiškėjas, o valstybė. Valstybė teisės aktų projektus, įtvirtinančius gyventojų pareigą jungtis prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų bei atsakomybę už neprisijungimą inicijavo tik tuomet, kai Lietuvos Respublika neįgyvendino Tarybos 1991 m. gegužės 21 d. direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (toliau – ir Direktyva), tai pripažino ir Europos Komisija ir Ministerija. Realių veiksmų įgyvendinant Direktyvą imtasi tik 2017 metais. Valstybė negali rizikos ir atsakomybės už nacionalinio teisinio reguliavimo nekoregavimą pagal Direktyvą perkelti pareiškėjui. Pareiškėjas negali priversti privačių asmenų prisijungti prie vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, o vienintelė jo galimybė prisidėti prie Direktyvos įgyvendinimo – daryti investicijas, plėsti reikiamą infrastruktūrą ir sudaryti realias technines ir teisines galimybes vartotojams prisijungti prie vandens tiekimo ir nuotekų tinklų.

3.2. Pagal Rekomendacijų 262.4 punktą, įgyvendinus projekto veiklas nepasiekus projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, jeigu rodiklio reikšmės nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Įsakymais iš pareiškėjo reikalaujama ne to, ką jis įsipareigojo atlikti pagal Projektų finansavimo ir administravimo sutartis (pastatyti reikiamą infrastruktūrą ir sudaryti galimybę vartotojams prisijungti prie centralizuotų tinklų – tai pareiškėjas yra įgyvendinęs pilna apimtimi), bet priversti vartotojus prisijungti prie šių tinklų, o tai pažeidžia teisinės valstybės principą, nes negalima reikalauti neįmanomų dalykų.

Pareiškėjas, Ministerija ir Agentūra suprato, kad vien nutiesus tinklus, bet vartotojams prie jų nesijungiant, Direktyva nebus įgyvendinta, todėl pareiškėjas turėjo pagrįstą lūkestį, jog Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas ar įgaliotos institucijos dės pastangas Direktyvos įgyvendinimui ir inicijuos vartotojus prisijungti skatinantį arba baudžiantį teisinį reguliavimą, kuris inicijuotas tik 2017 metais, t. y. pasibaigus Projektų įgyvendinimo terminui. Visos Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių šalys žinojo ir suprato, kad galiojantys teisės aktai nenumato pareiškėjui teisės suvaržyti konstitucinę asmenų laisvę pasirinkti sudaryti ar nesudaryti vandens tiekimo (nuotekų šalinimo) sutartis.

Toks vertimas dėl konstitucinių gyventojų teisių suvaržymo prieštarautų viešajai tvarkai, nes tai galima daryti tik teisės aktais, o ne privačių subjektų (t. y. pareiškėjo) iniciatyva. Todėl šių sutarčių šalys turėjo (galėjo turėti) vienintelį viešąjį interesą atitinkantį tikslą – sukurti infrastruktūrą ir sudaryti gyventojams galimybę ja naudotis. Pareiškėjo žiniomis, bendraujant su gyventojais paaiškėjo, kad daliai jų prisijungimas prie centralizuotų tinklų yra per brangus, dalis jų turi vietinius vandens tiekimo būdus (šulinius, gręžinius) ir nuotekų šalinimo būdus (nuotekų surinkimo duobes) ir šiuo metu nėra teisiškai ar finansiškai suinteresuoti keisti situaciją.

Aplinkybėms, kurios lėmė, kad gyventojai neprisijungia prie centralizuotų tinklų, pareiškėjas niekaip negalėjo daryti įtakos ar jų nulemti. Tai, ar gyventojai prisijungs prie tinklų, paaiškėja tik vykdant projektą, tai nėra ir negali būti aplinkybė, kuriai gali daryti įtaką pareiškėjas, prisiimti už ją riziką.

3.3. Dėl aptartų aplinkybių pareiškėjui negali kilti neigiamos teisinės (finansinės) pasekmės. Projektų metu sukurta infrastruktūra artimiausiu metu leis įgyvendinti strateginius tikslus inter alia (be kita ko) pasiekti 95 proc. rodiklį, tačiau tam yra reikalinga priimti tinkamą teisinį reguliavimą, o tai nuo pareiškėjo valios nepriklauso ir negali priklausyti. Pareiškėjas maksimaliai stengėsi, kad gyventojai prisijungtų prie vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, t. y. kaip nurodyta pareiškėjo Agentūrai pateiktame 2017 m. balandžio 27 d. rašte Nr. S-3127, siekiant prijungti numatytus būstus, buvo atlikti 288 skambučiai ir padaryti 252 vizitai. Pareiškėjo aktyvios pastangos matomos ir iš viešų skelbimų, apie visus veiksmus Agentūra buvo informuojama, problemos buvo aptariamos susirinkimuose. Dėl Projekto Nr. 1 Agentūrai su pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. S-5792 pateikta Geologijos tarnybos, valstybės įmonės Registrų centro ir nuotekų vežėjų suvestinė informacija dėl projekto teritorijoje neprijungtų būstų, kurioje nurodyti duomenys apie gręžinius, nuotekų surinkimo talpas, gyvenamųjų namų nepilną baigtumą, negyvenamus / sodo pastatus ir žemės sklypus, patvirtinanti objektyvias aplinkybes dėl gyventojų neprisijungimo prie centralizuotų tinklų, tačiau Agentūra, pažeisdama Rekomendacijų 13 punktą, visiškai be pagrindo šios informacijos nevertino. Dėl Projekto Nr. 3 pareiškėjas papildomai pažymėjo, kad Agentūrai su pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. S-5734 buvo pateiktas 2017 m. rugpjūčio 4 d. Eišiškių seniūnijos raštas Nr. (2.1)-S-244, kuriame pateiktas būstų, turinčių vandens gręžinį ir nuotekų talpyklą ar šulinį, taip pat negyvenamų būstų sąrašas, tačiau Agentūra be pagrindo šios informacijos taip pat nevertino. Projektas Nr. 3 buvo patikrintas ir Agentūra konstatavo, kad „Patikros vietoje metu tikrintas faktiškai atliktų darbų atitikimas pirkimų sutartims ir atitiktų darbų aktų duomenis. Trūkumų ar neatitikimų nebuvo nustatyta“.

3.4. Įsakymais pritaikytos finansinės korekcijos (daugiau nei 4 mln. Eur) yra neproporcingos, nes pareiškėjas sudarė galimybes vartotojams prisijungti prie komunikacijų, o neprisijungimą lėmė nuo jo nepriklausančios aplinkybės. Dėl tokio dydžio finansinės korekcijos valstybė ir visuomenė gali patirti daugiau žalos nei naudos. Dėl Įsakymų palikimo galioti pareiškėjas, teikiantis viešąsias paslaugas, patirtų nuostolių, kurie būtų dengiami vartotojams didinant geriamojo vandens ir nuotekų valymo paslaugų kainas, nuostolius dengiant pareiškėjo akcininkės (būtų naudojamos savivaldybių biudžetų lėšos), t. y. nuo to nukentėtų ne tik pareiškėjo vartotojai, bet ir visi Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Šalčininkų ir Švenčionių savivaldybių gyventojai. Palikus galioti Įsakymus nebus pasiekti jokie teisės aktų saugomi tikslai. Priešingai – kilsiančios pasekmės neatitiks viešojo intereso.

3.5. Atsakovas ir Agentūra nepagrįstai nevertino, ar pareiškėjas tikrai padarė pažeidimą, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių (toliau – Lėšų administravimo taisyklės) 3 punkte. Formalus teisės aktų nesilaikymo konstatavimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti pažeidimo, jeigu neįrodyti nuostoliai nacionaliniam ir (ar) Europos Bendrijų biudžetams. Tuo tarpu atsakovas ir Agentūra netyrė, ar Ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-401 patvirtinto Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) 34 punkto pažeidimas (su kuo pareiškėjas nesutinka) savaime lėmė minėtų nuostolių atsiradimą, kaip būtiną pažeidimo elementą.

3.6. Priimant Įsakymus buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam, nes Agentūra tik imitavo formalią procedūrą, tačiau iš anksto buvo nuspręsta, jog ji patvirtins pažeidimo tyrimo išvadas ir jas pateiks Ministerijai. Agentūros 2017 m. rugpjūčio 21 d. raštu dėl įtariamų pažeidimų pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimus dėl įtarimų per 3 darbo dienas. Pareiškėjas, nepraleisdamas tame rašte nurodyto termino, 2017 m. rugpjūčio 25 d. pateikė paaiškinimus, o Agentūra tą pačią dieną (2017 m. rugpjūčio 25 d.) pateikė pareiškėjui raštą su patvirtintomis pažeidimų tyrimų išvadomis, nurodydama, kad iš pareiškėjo paaiškinimai nebuvo gauti. Reaguodamas į tai, kad į paaiškinimus nebuvo atsižvelgta, pareiškėjas pateikė papildomą raštą, tačiau Agentūra nurodė (jau po Įsakymų priėmimo), kad „iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. darbo dienos pabaigos jokių papildomų dokumentų pareiškėja Agentūrai nepateikė“.

4. Atsakovas Ministerija atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime aprašytos faktinės aplinkybės, cituojamos bylai aktualios teisės aktų, teismų praktikos nuostatos, ir, be kita ko, nurodoma, kad:

4.1. Pareiškėjo teiginiai, kad ne jo veiksmai lėmė Įsakymų priėmimą, o netinkamas ES teisės įgyvendinimas neturi nei teisinio nei faktinio pagrindo. Pareiškėjas, vykdydama ūkinę veiklą savanoriškai sprendė dėl dalyvavimo sutartiniuose santykiuose, teikdamas paraiškas projektinėms veikloms ir atitinkamai sudarydamas Projektų finansavimo ir administravimo sutartis, dėl kurių netinkamo įgyvendinimo t. y. nepasiekus jose nustatytų rodiklių iš pareiškėjo yra reikalaujama lėšų sugrąžinimo į valstybės iždą ir dėl to pareiškėjas patiria neigiamas pasekmes. Nei teisės aktai, nei Sutartys pareiškėjui nenumato / nenumatė pareigų, susijusių su Direktyvos įgyvendinimu ir atitinkamai pasekmių jos neįgyvendinus. Be to pareiškėjo veikla neapsiribojo tik nuotekų sistemų įrengimu ir jų valymu (pareiškėjo nurodomos Direktyvos dėl miesto nuotekų valymo reguliavimo sritis), bet apėmė ir vandentiekio tinklų įrengimą ir gyventojų prijungimą prie jų.

4.2. Pareiškėjas nepagrįstai susiaurina Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių dalyką iki infrastruktūros sukūrimo, nes šiomis sutartimis jis įsipareigojo ne tik sukurti / renovuoti infrastruktūrą, bet ir pasiekti stebėsenos rodiklius, numatančius prijungtų prie sukurtos / renovuotos infrastruktūros gyventojų skaičių. Todėl vertinant ar šios sutartys įgyvendintos tinkamai, vertintini visi pareiškėjo prisiimti sutartiniai įsipareigojimai ir jų tinkamas įgyvendinimas. Atsižvelgiant į Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių nuostatas ir pareiškėjo prisiimtus įsipareigojimus siekiant Projektų finansavimo, nėra faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su pareiškėju, kad iš jo reikalaujama daugiau nei yra numatyta šiose sutartyse, tuo labiau neįmanomų dalykų. Pareiškėjas, būdamas savo veiklos profesionalu bei turėdamas patirtį sutartiniuose teisiniuose santykiuose, elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, turėjo ir galėjo suvokti sutartines sąlygas ir jų esmę, sąlygų privalomumą ir galimas teisines pasekmes.

4.3. Tiek Agentūra, atlikdama pažeidimų tyrimus ir jų metu nustačiusi pažeidimus, parinkdama taikytinų finansinių korekcijų dydį, tiek Ministerija, priimdama Įsakymus, vadovavosi nagrinėjamai situacijai aktualių teisės aktų nuostatomis. Rekomendacijos yra skelbiamos viešai, tad pareiškėjas turėjo visas galimybes susipažinti ir numatyti jam gresiančias sankcijas, suvokti ir įvertinti kriterijus, sąlygojusius apimtį, kuria išlaidos buvo pripažintos netinkamomis finansuoti. Už tokio pobūdžio pažeidimus, kokie buvo nustatyti pareiškėjui, numatytos galimos taikyti 20, 15, 10 ar 5 proc. dydžio finansinės korekcijos (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos), priklausomai nuo rodiklio nepasiekimo procentinės dalies (skaičiuojama nuo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės). Pažeidimai – projektų finansavimo ir administravimo sutartyse nustatytų projektų stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių reikšmių nepasiekimas – yra aiškiai ir detaliai reglamentuoti Rekomendacijose, kur nustatyti ne abstraktūs principai, bet įtvirtinti konkretūs kriterijai, kuriais tiek Agentūra kaip įgyvendinančioji institucija, tiek Ministerija turi vadovautis. Teisės aktuose įtvirtintos nuostatos formuluojamos remiantis vienodo vertinimo principu, todėl pareiškėjo argumentas dėl jam pritaikytų finansinių korekcijų skaičiavimo kitokiu būdu nei numatyta Rekomendacijose yra nepagrįstas. Tai, kad Rekomendacijose įtvirtintos finansinės korekcijos pradedamos skaičiuoti tik nuo didesnės kaip 10 proc. rodiklio nepasiekimo ribos, reiškia, kad Rekomendacijos parengtus vadovaujantis proporcingumo principu ir iš anksto įvertinus galimus atvejus, kai projektų vykdytojų nepasiektų rodiklių reikšmės bus mažareikšmės. Tai rodo, kad Agentūra, atlikdama pažeidimų tyrimus ir jų metu remdamasi Rekomendacijose įtvirtinta tvarka, parinkdama taikytinas finansines korekcijas bei jas siūlydama pritaikyti Ministerijai, vadovavosi proporcingumo principu – parinktos poveikio priemonės ir jų mastas yra adekvatūs padarytiems pažeidimams.

4.4. Skunde nurodomi argumentai, esą veiksniai, dėl kurių nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai, nebuvo žinomi Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių pasirašymo metu (pvz., jokie teisės aktai neįpareigoja gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, gyventojai neturi lėšų jungtis prie tinklų, gyventojai nenori jungtis nes naudojasi šachtiniais šuliniais), yra nepagrįsti. Nurodytos aplinkybės neabejotinai buvo žinomos šių sutarčių pasirašymo metu, arba jos turėjo tapti žinomomis Projektų įgyvendinimo metu, todėl pareiškėjas privalėjo imtis veiksmų, kad sumažintų šių veiksnių įtaką rodiklių reikšmių nepasiekimui. Pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis (pvz., galimybių studijos, gyventojų apklausos ir pan.). Vadovaujantis protingumo principu kiekvienas veikiantis verslo subjektas turi įvertinti investicijų tikslingumą ir atsiperkamumą. Duomenų, kad tai buvo atlikta pareiškėjas nepateikė. Be to, lėšų neturėjimas yra abstrakti priežastis, iš kurios nėra aišku, kokioms išlaidoms, susijusioms su prisijungimu prie vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų, gyventojams trūksta lėšų ir ar pareiškėjas negalėjo šios priežasties masto sumažinti. „Šachtinio šulinio vandens naudojimas“ nepriskirtinas prie rodiklių nepasiekimą pagrindžiančių veiksnių, nes šachtinio šulinio naudojimas negali būti pripažįstamas centralizuotam vandens tiekimui lygiaverčiu vandens tiekimo būdu.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Agentūra atsiliepime nurodė iš esmės tuos pačius nesutikimo su pareiškėjo skundu argumentus, kuriuos išdėstė Ministerija, pabrėždama, kad ir Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija, ir Ministerija, priimdama įsakymus vadovavosi aktualiu teisiniu reguliavimu, o parinktų finansinių korekcijų dydis atitinka proporcingumo principą. Agentūra taip pat paaiškino, kad:

5.1. Prieš Agentūrai parengiant tyrimo išvadas ir prieš Ministerijai priimant Įsakymus pareiškėjas buvo išklausytas, jam sudarytos galimybės pateikti savo argumentus ir įrodymus. Pirmasis Agentūros raštas dėl inicijuotų tyrimų pareiškėjui buvo išsiųstas 2017 m. gegužės 19 d., o galutinės Agentūros išvados dėl nustatytų pažeidimų buvo priimtos tik 2017 m. rugpjūčio 25 d., taigi pareiškėjui buvo suteiktas labai ilgas laiko tarpas teikti pažeidimo tyrimams aktualius įrodymus, kuriems keliamus reikalavimus Agentūra labai aiškiai išdėstė pareiškėjui siųstuose raštuose.

5.2. Agentūros darbuotojai, įvertinę, kokios aplinkybės lėmė konkretaus rodiklio nepasiekimą nustatė, kad Projektų apimtyje nustatyti rodikliai nėra pasiekti iki Aprašo 34 punkte nurodytos datos – 2016 m. gruodžio 31 d. Nustačius, kad rodikliai iš dalies nepasiekti dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių aplinkybių, rodiklių nepasiekimo procentas buvo perskaičiuojamas, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir tik tuo atveju, kai rodiklių nepasiekimo procentas viršijo 10 proc., buvo inicijuojami įtariamų pažeidimų tyrimai. 2017 metų pradžioje Agentūroje gautos ir įvertintos 135 priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ ataskaitos po projektų užbaigimo, inicijuoti 54 įtariamų pažeidimų tyrimai, iš jų 34 projektuose pažeidimai nustatyti ir 20 projektų nenustatyti.

5.3. Ministerija turi diskrecijos teisę nustatyti konkretų sąrašą veiksnių, kurių įtakos Projektų finansavimo ir administravimo sutartyse nustatytų rodiklių reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo srityje, turėjo numatyti ir įsivertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis (pvz., galimybių studijos, gyventojų apklausos ir pan.). Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių pasirašymo metu galiojo teisės aktai, kurie neįpareigojo gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų todėl, žinodamas šią aplinkybę, pareiškėjas privalėjo atidžiau vertinti gyventojų galimybes jungtis prie naujai nuteistų tinklų.

Pareiškėjas tik skunde teismui kaip vieną iš stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių nurodė teisinio reglamentavimo kitimą, tačiau šis argumentas nepagrįstas, nes atlikus Projektų finansavimo ir administravimo sutarčių pakeitimus pareiškėjas patvirtino savo įsipareigojimus, susijusius su teisinio reguliavimo pasikeitimu, o kitęs teisinis reguliavimas pareiškėjui suteikė papildomą metų terminą rezultato stebėsenos rodikliams pasiekti. Aplinkybė, kad pareiškėjas dėjo pastangas stebėsenos rodikliams pasiekti, neatleidžia jo nuo atsakomybės už tokių rodiklių nepasiekimą.

Agentūra įvertino visus gyventojus, kurie prie vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungti per Finansavimo sąlygų aprašo nustatytą terminą, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo įsipareigojimai pagal Projektų finansavimo ir administravimo sutartis neapsiriboja tik vamzdžių tiesimu, t. y. vamzdžių tiesimas nėra savitikslis, skiriant finansavimą buvo svarbu, kad realiai padidėtų gyventojų, besinaudojančių centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, skaičius, todėl teisės aktuose ir šiose sutartyse yra įtvirtinti rezultato stebėsenos rodikliai.

Pareiškėjui pasiekus šiuos rodiklius mažiau nei 90 procentų, buvo inicijuoti ir nustatyti pažeidimai. Pareiškėjas pagrindė tik dalies gyventojų neprijungimą, tačiau prie nuotekų ir vandentiekio prijungtų gyventojų skaičiaus ir pagrįstai neprijungtų gyventojų skaičiaus suma buvo mažesnė nei 90 proc. nuo Projektų finansavimo ir administravimo sutartyse nurodytos reikšmės, todėl taikyti Rekomendacijų 262.4 punktą nebuvo pagrindo.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime pareiškėjo skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Atsiliepime aprašytos faktinės aplinkybės, cituojamos bylai aktualios teisės aktų, teismų praktikos nuostatos, ir, be kita ko, nurodoma, kad:

6.1. Pareiškėjas, sudarydamas galimybę prisijungti prie nuotekų surinkimo ir vandens tiekimo tinklų būtent tiek gyventojų, kiek reikalaujama pagal Projektus, sudarė galimybę pasiekti Projektų stebėsenos rodiklius ir ėmėsi visų nuo pareiškėjo priklausančių priemonių, netgi neprivalomų, tinkamai įgyvendino Projektų tikslus ir uždavinius, sukūrė būtiną infrastruktūrą, kad nustatyti rodikliai būtų pasiekti.

6.2. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) yra įtvirtintas sutarties laisvės principas (6.156 str.), kuris numato, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Taigi, sprendimą, ar prisijungti prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų ir sudaryti tiekimo sutartis su pareiškėju gali tik patys gyventojai laisva valia, kadangi jokie teisės aktai, numatantys prievolę sudaryti sutartis su vandens ar nuotekų paslaugų tiekėju, ar įvairiomis finansinėmis ar kt. priemonėmis skatinantys tai padaryti nėra priimti. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pareiškėjo argumentais, kad jis gali tik sudaryti visas tinkamas sąlygas gyventojams sudaryti sutartis, atvesti vandens ir nuotekų tinklus iki sklypo ribos, kas šiuo atveju ir buvo įvykdyta ir dėl to ginčo nėra, informuoti gyventojus, skatinti prisijungti ir pan., bet negali jų priversti sudaryti šių sutarčių. Reikalaudamas, kad pareiškėjas užtikrintų, jog visi gyventojai, kuriems sudarytos sąlygos prisijungti prie vandens ar nuotekų tinklų, nepaisant jų turimų ir naudojamų įrenginių, finansinės padėties, ar apskritai, dėl subjektyvių priežasčių egzistuojančio nenoro sudaryti sutartis su pareiškėju, atsakovas reikalauja iš pareiškėjo to, kas prieštarauja įstatymui ir yra neįmanoma. Šias rodiklių neįgyvendinimo priežastis, kaip nepriklausančias nuo pareiškėjo valios pripažįsta ir pats atsakovas, kuris imasi atitinkamų veiksmų ir planuoja skirti papildomą vieną milijoną eurų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos privatiems namams prijungti prie geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams arba savivaldybėms priklausančios nuotekų surinkimo sistemos. Taip pat Ministerija parengė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurių aiškinamajame rašte numatyta, jog šių pataisų tikslas – nustatyti pareigą visiems asmenims, individualiai išgarinantiems ir naudojantiems geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkantiems nuotekas, prisijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

6.3. Atliekant pažeidimų tyrimus buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam, nebuvo įvertinta atsakovo pateikta informacija dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Įsakymų, kuriais Ministras, konstatavęs, kad vykdydamas Projektus pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklių, įpareigojo pareiškėją į Ministerijos sąskaitą grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas jam išmokėtas ES fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl esminių aplinkybių, įskaitant tai, kad pareiškėjo ir Agentūros dėl Projekto Nr. sudaryta 2010 m. sausio 8 d. finansavimo ir administravimo sutartis Nr. V/2010/NS/61 (toliau – Sutartis Nr. 1), dėl Projekto Nr. 2 – 2011 m. rugsėjo 29 d. finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-096 (toliau – Sutartis Nr. 2), dėl Projekto Nr. 3 – 2012 m. birželio 15 d. finansavimo ir administravimo sutartis Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-103 (toliau – Sutartis Nr. 3) (toliau – Sutartys Nr. 1, 2, 3 kartu vadinamos ir Sutartimis) buvo sudarytos ir vėliau patikslintos, kad pagal šias Sutartis pareiškėjas, kaip Projektų vykdytojas, įsipareigojo įgyvendinti Projektus taip, kad būtų pasiekti rezultatų (stebėsenos) rodikliai. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo ginčo dėl to, kad pareiškėjas Projektų veiklas įgyvendino, t. y. nagrinėjamu atveju Projektų vykdymo apimtys nesumažėjo, tačiau Sutartyse nustatytų rezultatų (stebėsenos) rodiklių (gyventojų prisijungimo prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo ir vandentiekio tinklų) jis nepasiekė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir Ministerija nesutarė dėl to, ar šių rodiklių pareiškėjas nepasiekė dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių ir ar nagrinėjamu atveju dėl nepasiektų rezultatų (stebėsenos) rodiklių pareiškėjui pagrįstai pritaikytos finansinės korekcijos.

10. Teismas nurodė, kad tvarka, kuria turi vadovautis įgyvendinančiosios institucijos, visuotinių dotacijų valdytojai, vadovaujančioji institucija, tirdamos, nustatydamos ir ištaisydamos projekto vykdytojo padarytus pažeidimus, nustatyta Rekomendacijose. Nagrinėjamos bylos kontekste, teismas sistemiškai aiškindamas Rekomendacijų 261, 261.2 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, padarė išvadą, kad pažeidimai dėl rezultato (stebėsenos) rodiklio nepasiekimo, tuo atveju jeigu rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, nustatomi tik jeigu toks rodiklių nepasiekimas sąlygotas veiksnių, kurių įtaką projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti, o, jeigu rezultato rodiklio reikšmės nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas. Kaip nurodė teismas, nagrinėjamu atveju Agentūra, tirdama pažeidimus turėjo, be kita ko, nustatyti, ar pareiškėjas galėjo sumažinti veiksnių, sąlygojusių rezultato (stebėsenos) rodiklių (t. y. gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų ir vandens tiekimo tinklų skaičiaus) nepasiekimą, įtaką.

11. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, jog Lietuvoje nebuvo teisinio reguliavimo, įtvirtinančius gyventojų pareigą jungtis prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų (t. y. Lietuvos neįgyvendino Direktyvos), o pareiškėjas negalintis priversti privačių asmenų prisijungti prie vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų ir taip prisidėti prie Direktyvos įgyvendinimo. Šie pareiškėjo argumentai teismo vertinti kaip teisiškai nereikšmingi ir neturintys tiesioginio priežastinio ryšio su Įsakymais pritaikytomis finansinėmis korekcijomis. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui finansinės korekcijos pritaikytos už Sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą ir Projektais keltų tikslų nepasiekimą. Nei Tyrimo išvadose, nei Įsakymuose nėra jokių nuorodų į tai, kad pareiškėjas privalėjo siekti ir pasiekti Direktyvoje įtvirtintų tikslų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pats savarankiškai Sutartimis prisiėmė įsipareigojimus pasiekti konkrečius Projektų įgyvendinimo kiekybinius rodiklius. Tai darydamas jis kaip atsakingas verslo subjektas ilgą laiką užsiimantis ta pačia iš esmės monopoline veikla, įvertino arba galėjo ir privalėjo įvertinti tokių rodiklių pasiekimo galimybes. Tai, kad Projektų fiziniai veiklos įgyvendinimo rodikliai apima konkretaus gyventojų skaičiaus prijungimą prie tiesiamų tinklų, nustatyta Paraiškose, o tai, kad fiziniai veiklos įgyvendinimo rodikliai ir stebėsenos rodikliai apima prie Projektų metu naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų naujai prisijungusių gyventojų skaičių nustatyta Sutartyse ir atitinkamuose jų pakeitimuose. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo arba turėjo būti žinoma, kokius įsipareigojimus jis prisiima, pasirašydamas Sutartis.

12. Teismas pareiškėjo nurodytas pastangas, siekiant Sutartyse įtvirtintų stebėsenos rodiklių – gyventojų prijungimo prie naujai įrengtų nuotekų tvarkymo ir vandentiekio tinklų teismo vertino kaip akivaizdžiai nepakankamos. Tai patvirtino ir faktas, jog per pakankamai ilgą Projektų vykdymo laiką šių rodiklių pareiškėjui pasiekti nepavyko. Šiame kontekste teismas pritarė Ministerijos atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, dar prieš pasirašydamas Sutartis (jų pakeitimus) ir jomis prisiimdamas įsipareigojimus pasiekti šiose sutartyse numatytų stebėjimo rodiklių, turėjo numatyti ir įvertinti investicijų tikslingumą ir atsiperkamumą. Taip pat teismas pritarė Agentūros atsiliepimo teiginiui, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog pareiškėjas dėjo pastangas numatytiems stebėsenos rodikliams pasiekti, savaime neatleidžia nuo atsakomybės už tokių rodiklių nepasiekimą. Teismo vertinimu, pareiškėjo įsipareigojimų pasiekti Sutartyse įtvirtintus rodiklius nepaneigia jau pasibaigus Projektų įgyvendinimo laikotarpiui dedamos Ministerijos pastangos tinkamai išnaudoti Projektų metu sukurtą nuotekų šalinimo ir vandens tiekimo tinklų infrastruktūrą, todėl su tuo susijusius trečiojo suinteresuoto asmens – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentus teismas vertino kritiškai.

13. Teismas atmetė kaip nepagrįstus skundo argumentus, kad jis Sutartimis neįsipareigojo pasiekti kiekybinius rodiklius, t. y. prijungti konkretų vartotojų skaičių prie naujos insfrastruktūros, o tik sukuri infrastruktūrą. Teismas pažymėjo, kad tokie pareiškėjo teiginiai prieštaravo Sutarčių 1 priedų 7 skyriuose „Stebėsenos rodikliai“ expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) įtvirtintoms nuostatoms pasiekti kiekybinius Projektų įvykdymo rodiklius. Taip pat teisėjų kolegija nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad paminėtos Sutarčių nuostatos, kuriomis pareiškėjas įsipareigojo pasiekti konkrečius kiekybinius Projektų įvykdymo rodiklius prieštarauja viešajai tvarkai. Įvertinęs Sutarčių turinį, teismas padarė išvadą, kad jose nėra įtvirtintos jokios nuostatos, kurios įpareigotų ar įgalintų pareiškėją, siekiant kiekybinių prisijungimo prie vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų rodiklių įgyvendinimo, prieš gyventojus naudoti Konstitucijai ir kitiems teisės aktams prieštaraujančias priemones ar metodus, ar įpareigotų pareiškėją kaip nors kitaip pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose garantuojamas vartotojų teises ir teisėtus interesus.

14. Teismas pabrėžė, kad Projektai buvo vykdomi ir atitinkamai ES ir nacionalinio biudžeto lėšos buvo naudojamos siekiant labai konkrečių su pareiškėju (Projekto vykdytojas) Sutartimis aptartų tikslų, vienas iš kurių – stebėsenos rodiklių pasiekimas (t. y. atitinkamo kiekio gyventojų prijungimas prie vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų). Be kita ko, nuo to priklausė ir iš šių biudžetų Projektams skirtų išmokų dydis. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad pareiškėjo įsipareigojimų pasiekti stebėsenos rodiklių neįvykdymas kartu reiškia ne tik Sutarčių nuostatų pažeidimą, bet ir nuostolius ES ir nacionaliniam biudžetams.

15. Pareiškėjas teigė, kad jam Įsakymais pritaikytos finansinės korekcijos neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nurodė, kad pritaikant finansinę korekciją nebuvo atsižvelgta į stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis, pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl pastangų šiuos rodiklius pasiekti ir kad jam nebuvo suteikta galimybė ištaisyti stebėsenos rodiklių pasiekimo trūkumų. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, inter alia, Tyrimo išvadų, byloje esančių pareiškėjo ir Agentūros raštų ir prie jų pridėtų dokumentų turinį, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, nesutiko su pareiškėjo teiginiais dėl paskirtos finansinės korekcijos neproporcingumo bei pozicija, kad Agentūra neatsižvelgė į stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis, pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl pastangų šiuos rodiklius pasiekti ir kad jam nebuvo suteikta galimybė ištaisyti stebėsenos rodiklių pasiekimo trūkumų. Teismas nurodė, kad tokie pareiškėjo teiginiai iš esmės prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas pagrindžiantiems teismui pateiktiems įrodymams, susijusiems su pažeidimo tyrimo eiga.

16. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, kad dėl skundžiamais Įsakymais pritaikytų finansinių korekcijų jis patirtų nuostolių, kurie būtų dengiami vartotojams didinant geriamojo vandens ir nuotekų valymo paslaugų kainas, kad nuostolius galimai būtų priverstos padengti pareiškėjo akcininkės – savivaldybės – iš savo biudžetų, o nuo to nukentėtų pareiškėjo vartotojai ir šių savivaldybių gyventojai, ir kad palikus galioti skundžiamus Įsakymus kilsiančios pasekmės neatitiks viešojo intereso. Teismas pažymėjo, kad finansine korekcija yra tik susigrąžinta iš ES ir nacionalinio biudžetų Projektų vykdymui skirta lėšų dalis, kuri, teismo nuomone, yra proporcinga pareiškėjo neįvykdytiems įsipareigojimams, o tokie institucijų, atsakingų už Projektų tinkamą įgyvendinimą, veiksmai niekaip negali prieštarauti viešajam interesui. Priešingai, netinkamai panaudotų ES ir nacionalinio biudžetų lėšų susigrąžinimas atitinka viešąjį interesą.

17. Kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius nustatytoms faktinėms aplinkybėms teismas vertino pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo suteikta galimybė ištaisyti rodiklių nepasiekimo trūkumus. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pritaikant finansines korekcijas buvo atsižvelgta į pareiškėjo nurodytas stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis. Teismas, atsižvelgdamas į Tyrimo išvadų turinį, nurodė, jog Agentūra išsamiai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus, pareiškėjo pastangas pasiekti Sutartyse įtvirtintus rodiklius. Teismas vertino, kad Agentūros pateikti motyvai atitinka aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Pareiškėjui net keletą kartų buvo suteikta galimybė ištaisyti rodiklių nepasiekimo trūkumus.

18. Teismas nenustatė, kad Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimus ir surašydama Tyrimo išvadas, ar Ministras, priimdamas skundžiamus Įsakymus, būtų viršiję jiems suteiktus įgaliojimus, ar būtų padarę esminius procedūrinius pažeidimus. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad Tyrimų išvados patvirtintos 2017 m., rugpjūčio 25 d., t. y. tą pačią dieną, kai pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštu Agentūrai nurodė argumentus, kuriais grindė savo nesutikimą dėl Projektų pažeidimo tyrimo išvadų projektais ir paprašė panaikinti pažeidimų Tyrimų išvadų projektus, atsižvelgiant į tai, jog su šiuo raštu pareiškėjas nepateikė jokių papildomų įrodymų, pateisinančių Sutartyse nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekimą, o ši aplinkybė neužkirto pareiškėjui galimybės teismine tvarka ginčyti Įsakymus, kurių sudėtine dalimi yra Tyrimo išvados, nagrinėjamu atveju teismas nelaikė esminiu procedūriniu pažeidimu. Teismas nurodė, kad ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo Įsakymus panaikinti.

19. Pareiškėjas 2018 m. sausio 3 d. pateikė prašymą kreiptis į LVAT su prašymais ištirti Rekomendacijų 263.2 punkto, Agentūros 2017 m. kovo 23 d. rašto, Ministerijos 2017 m. balandžio 7 d. rašto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reglamentavimą, nurodė, kad jam nekyla abejonių dėl Rekomendacijų 263.2 punkto, Agentūros 2017 m. kovo 23 d. rašto, Ministerijos 2017 m. balandžio 7 d. rašto atitikties pareiškėjo nurodytoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nuostatoms, todėl pareiškėjo prašymo dėl to kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą netenkino.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad Įsakymai yra pakankamai motyvuoti, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o pareiškėjui pritaikytos finansinės korekcijos už netinkamą Projektų įgyvendinimą yra proporcingos nustatytiems pažeidimams. Teismas nenustatė Įsakymų naikinimo teisinio ir faktinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 21. Pareiškėjas UAB „Vilniaus vandenys“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti; 2) pradėti tyrimą dėl to, ar: Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 263.2 punktas, neprieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros 2017 m. kovo 23 d. raštas „Dėl projektų rezultato rodiklių vertinimo suderinimo“ (Nr. (29-22)-APVA-638) neprieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsniui; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 7 d. raštas „Dėl projektų rezultato rodiklių vertinimo suderinimo“ (Nr. (15-1)-D8-2727) neprieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsniui; 3) sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas. Pabrėžia, kad Įsakymų, kuriais pareiškėjui skirta virš 4 mln. Eur sankcija, priėmimą lėmė ne pareiškėjo veiksmai (neveikimas), o netinkamas ES teisės įgyvendinimas. Už ES teisės įgyvendinimą atsakinga valstybė (Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė), bet ne pareiškėjas. Pareiškėjas, vykdydamas Projektus, turėjo teisėtą lūkestį, kad Lietuvos Respublika įgyvendins įsipareigojimus ES. Nors Direktyvos įgyvendinimo terminas buvo 2015 metai, tik 2017–2018 m. Lietuvos valstybė ėmėsi savo įsipareigojimų įgyvendinimo keisdama teisinį reguliavimą. Nuo 2017 metų iki 2018 m. balandžio 25 d. prie pareiškėjo įrengtų tinklų prisijungė itin daug naujų vartotojų, ir Projektų rodikliai didžiąja dalimi buvo patenkinti.

23. Iš pareiškėjo yra reikalaujama neįmanomų dalykų, o tai pažeidžia pagrindinius teisinės valstybės principus. Be to, šiuo atveju pažeidimo tyrimas net neturėjo būti pradėtas. Pareiškėjas visiškai nesutinka su pirmosios instancijos skundžiamo sprendimo motyvais, kad pareiškėjas įsipareigojo prijungti gyventojus prie tinklų, o ne sukurti infrastruktūrą ir sudaryti gyventojams galimybę ja naudotis.

24. Pareiškėjas ne tik įgyvendino įsipareigojimus, bet ir maksimaliai stengėsi skatinti faktinį prisijungimą prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, nors to neprivalėjo daryti. Visiškai nesutinka su skundžiamo sprendimo motyvu, kad UAB „Vilniaus vandenys“ pastangos buvo nepakankamos. Pareiškėjas maksimaliai stengėsi, kad gyventojai prisijungtų prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, t. y. kad sukurta infrastruktūra būtų naudojama ir pareiškėjui duotų pajamas (tuo pats pareiškėjas yra tiesiogiai suinteresuotas). Agentūrai buvo pateiktas pareiškėjo 2017 m. balandžio 27 raštas Nr. S-3127, kuriame nurodyti bendrovės atlikti veiksmai, siekiant prijungti numatytus būstus, t. y. skambučių ir vizitų skaičius kiekviename objekte atskirai. Siekiant, kad gyventojai nuspręstų prisijunti prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų, kurie buvo pastatyti / renovuoti vykdant šį projektą buvo atlikti 288 skambučiai ir padaryti 252 vizitai. Pareiškėjo aktyvios pastangos matomos ir iš viešų skelbimų. Apie visus veiksmus Agentūra buvo informuojama, problemos buvo aptariamos susirinkimuose.

25. Įsakymais netinkamai pritaikytos rodiklių nepasiekimo teisinės pasekmės. Be to, ne teisės aktais pareiškėjui buvo neteisėtai nustatytas padidintas įrodinėjimo standartas, susijęs su rodiklių nepasiekimo priežastimis. Viešojo administravimo principai reikalauja rodiklių nepasiekimo priežastis vertinti individualiai kiekvienu atveju, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes. Rekomendacijos leidžia šį vertinimą padaryti efektyvesnį ir skaidresnį numatant ir iš anksto paskelbiant rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimo principus, kurie bet kuriuo atveju savaime negali varžyti nei Agentūros ir atsakovo teisės ir pareigos įvertinti kiekvieną situaciją individualiai, tiek ir projekto vykdytojo teisės įrodinėti rodiklių nepasiekimo pagrįstumą remiantis bendraisiais proporcingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

26. Skundžiami įsakymai priimti pažeidžiant proporcingumo principą. Teisės aktai numato ir teismų praktika pripažįsta, kad finansinės korekcijos, kaip valstybių taikoma poveikio priemonė turi atitikti proporcingumo principo reikalavimus, t. y. pagal šio principo reikalavimus turi būti vertinama (i) finansinės korekcijos taikymo būtinumas (taip pat, netaikymo išimtys); (ii) finansinės korekcijos dydis.

27. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir sprendime nepasisakė dėl to, ar skundžiami Įsakymai prieštarauja finansinių korekcijų tikslams. Kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas tvirtina, kad jo nepasiektas stebėsenos rezultato rodiklis neturėjo įtakos tinkamam visų pagal Sutartis numatytų veiklų įvykdymui (infrastruktūros sukūrimas) bei ES finansavimo tikslų įgyvendinimui. Todėl konstatuotina, kad skundžiamais Įsakymais pritaikytos finansinės korekcijos prieštarauja finansinių korekcijų taikymo tikslams – užtikrinti ES ir nacionalinio biudžeto finansinius interesus.

28. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino skundo argumentų, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo padarytas pažeidimas Lėšų administravimo taisyklių 3 punkto prasme. Formalaus teisės aktų nesilaikymo konstatavimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti „pažeidimo“, jeigu nėra įrodyti nuostoliai nacionaliniam ir (arba) Europos Bendrijų biudžetui bei priežastinis ryšys tarp pažeidimo ir nuostolių.

29. Priimant Įsakymus buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam. Agentūra iš anksto parengė visus reikiamus dokumentus ir formaliai sulaukus paskutiniosios termino dienos pateikė siūlymą atsakovui priimti skundžiamus Įsakymus visiškai neatsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus.

30. Pareiškėjas nurodo, kad byloje buvo visiškai neįvertinta itin reikšminga aplinkybė, jog naudojant pareiškėjo sukurtą infrastruktūrą nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2018 m. balandžio 25 d. buvo prijungta daug naujų vartotojų. Įvertinus 2018 m. balandžio 25 d. duomenis pareiškėjui paskaičiuotina sankcija būtų 1 298 531,50 Eur, o ne 4 021 761,10 Eur.

31. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. rugpjūčio 6 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-132-629/2020, iš esmės nagrinėdama analogišką ginčą, pareiškėjo UAB „Aukštaitijos vandenys“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimai yra reikšmingi šioje byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-132-629/2020 pateikė išaiškinimą, kokios aplinkybės pripažintinos veiksniais veiksnių, kurių įtakos pareiškėjas ginčo rodiklio reikšmei negalėjo sumažinti, o būtent: (i) būsto buvimas negyvenamu; (ii) būstas individualiai apsirūpino nuotekų tvarkymu (nuotekų įrenginys). Sprendime taip pat išaiškinta, kad veiksnių sąrašas yra nebaigtinis. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo išaiškinimus, pareiškėjas atliko išsamią aukščiau nurodytų veiksnių analizę ir nustatė, kiek iš nustatyto termino pabaigos datai neprisijungusių potencialių vartotojų atitinka šias sąlygas: (i) būsto buvimas negyvenamu; (ii) būstas individualiai apsirūpino nuotekų tvarkymu (nuotekų įrenginys nuotekų šalinimo inžinerinių tinklų atveju); (iii) būstas individualiai apsirūpino geriamuoju vandeniu (gręžinys arba šulinys geriamojo vandens tiekimo inžinerinių tinklų atveju). Pareiškėjas gautus duomenis pateikia kartu su rašytiniais paaiškinimais ir prašo prijungti prie bylos.

32. Atsakovas Ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

33. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Įsakymų priėmimą lėmė ne pareiškėjo veiksmai (neveikimas), o netinkamas ES teisės įgyvendinimas. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjo pozicijos prieštaringumą patvirtina tai, kad pareiškėjas vykdydamas ūkinę veiklą savanoriškai sprendė dėl dalyvavimo sutartiniuose santykiuose, teikdamas paraiškas projektinėms veikloms ir atitinkamai sudarydamas Sutartis, dėl kurių netinkamo įgyvendinimo, t. y. nepasiekus Sutartyse nustatytų rodiklių, iš pareiškėjo reikalaujama lėšų sugrąžinimo į valstybės iždą ir dėl to pareiškėjas patiria neigiamas pasekmes. Pareiškėjui nei teisės aktai nei Sutartys nenumato / nenumatė pareigų, susijusių su Direktyvos įgyvendinimu, ir atitinkamai pasekmių jos neįgyvendinus. Be to, Projektų vykdytojo veikla neapsiribojo tik nuotekų sistemų įrengimu ir jų valymu, bet apėmė ir vandentiekio tinklų įrengimą ir gyventojų prijungimą prie jų.

34. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Įsakymais iš pareiškėjo reikalaujama ne to ką pareiškėjas įsipareigojo atlikti pagal Projektų Sutartis, bet pareiškėjui priversti vartotojus prisijungti prie šių tinklų. Pareiškėjo vertinimu, tokia situacija, sutarčių ir teisės aktų aiškinimas ir įsipareigojimų išplėtimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia pamatinį teisinės valstybės principą – negalima reikalauti neįmanomų dalykų. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo pateiktu Sutarčių aiškinimu. Pareiškėjas nepagrįstai susiaurina Sutarčių dalyką, t. y. pareiškėjo vertinimu Sutartys apima tik infrastruktūros sukūrimą, tačiau vertinamu atveju akivaizdu, kad Sutartimis pareiškėjas įsipareigojo ne tik sukurti / renovuoti infrastruktūrą, bet ir pasiekti stebėsenos rodiklius, numatančius prijungtų prie sukurtos / renovuotos infrastruktūros gyventojų skaičių. Todėl vertinant, ar Sutartys įgyvendintos tinkamai, vertintini visi pareiškėjo prisiimti sutartiniai įsipareigojimai ir jų tinkamas įgyvendinimas.

35. Apeliacinio skundo argumentai, kaip nurodo atsakovas, dėl pritaikytos finansinės korekcijos proporcingumo atmestini kaip nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui pritaikytos finansinės korekcijos už netinkamą Projektų įgyvendinimą yra proporcingos nustatytiems pažeidimams, atitinka teisės aktų reikalavimus.

36. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl rodiklių nepasiekiamumo priežasčių, rodiklių nepasiekiamo teisinių pasekmių. Pažeidimo nustatymui reikšmės turi tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Tiek šiuo metu galiojančioje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje (2018 m. sausio 12 d. įstatymo redakcija), tiek ir Sutarčių sudarymo metu (2010 m. sausio 8 d., 2011 m. rugsėjo 29 d., 2012 m. birželio 15 d.) galiojusiojo minėti įstatymo redakcijoje gyventojams nebuvo numatyta besąlyginė pareiga jungtis prie nutiestų vandentiekio ar nuotekų surinkimo tinklų, tačiau buvo sudaryta galimybė individualiam vandens išgavimui bei nuotekų šalinimui. Dar Sutarčių sudarymo metu pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti galiojusio teisinio reglamentavimo įtaką stebėsenos rodiklių pasiekimui, todėl ši aplinkybė nelaikytina pagrįsta priežastimi, sąlygojusia stebėsenos rodiklio nepasiekimą, priešingai, pareiškėjas, žinodamas apie teisės aktų suteiktą galimybę gyventojams individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu arba įsirengti individualius nuotekų šalinimo įrenginius, prisiėmė su šiuo veiksniu susijusių neigiamų padarinių atsiradimo riziką.

37. Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog finansinė korekcija atitinka proporcingumo principą. Be to, atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad dar 2017 m. liepos 25 d. pareiškėjui buvo siūlyta pateikti informaciją nurodant aiškius teiktinos informacijos reikalavimus, o pareiškėjas tokios informacijos nepateikė ne tik per 2017 m. liepos 25 d. Agentūros rašte nustatytą terminą, ar iki Agentūros 2017 m. rugpjūčio 25 d. tyrimo išvados, bet ir iki dabar (neteikė ir į nagrinėjamą bylą), nepagrįsti ir atmestini pareiškėjo argumentai, kad tariamai pažeista jo teisė būti išklausytam, nes pats pareiškėjas turėjo galimybę visą mėnesį, iki Agentūros 2017 m. rugpjūčio 25 d. tyrimo išvados, pateikti pateisinančią informaciją apie stebėsenos rodiklių nepasiekimą, tačiau to nedarė. Aplinkos ministerija pažymi, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjo pateiktas raštu pateiktos informacijos Agentūra negalėjo vertinti, nes ji neatitiko 2017 m. liepos 25 d. Agentūros rašte nurodytų reikalavimų teiktinai informacijai.

38. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl Rekomendacijų 263.2 punkto, Agentūros 2017 m. kovo 23 d. rašto, Ministerijos 2017 m. balandžio 7 d. atitikties pareiškėjo nurodytoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nuostatoms, todėl šis pareiškėjo prašymas atmestinas.

39. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nesutinka su pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nepagrindė prašomų priteisti 2 138,68 Eur bylinėjimosi išlaidų būtinumo ir pagrįstumo, prašoma priteisti suma taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų užmokesčio už advokato bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo patenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

41. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei neišsamiai tyrė faktines aplinkybes. Šios administracinės bylos kontekste akcentuotina, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendinimo Projektus, tinkamai įsisavino ES paramą dėl ko ginčo šioje byloje nėra, sukūrė visą reikiamą infrastruktūrą nustatytiems rodikliams pasiekti, kurie galutinai bus pasiekti tik valstybei nustačius reikiamą reglamentavimą ir prisijungimą prie tinklų skatinančias priemones ir kurie nuolat didėja pagal išsamius pareiškėjos pateiktus duomenis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 42. Nagrinėjamos bylos dalykas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Įsakymų, kuriais pareiškėjui (projektų vykdytojui) nustatyta netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta pareiškėjui išmokėta lėšų suma, kurią pareiškėjas įpareigotas grąžintis ne vėliau kaip per 90 dienų, teisėtumas ir pagrįstumas.

43. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, jog neprijungęs įsipareigoto kiekio gyventojų prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų iki Projektų vykdymo pabaigos, pareiškėjas nepasiekė Projektų stebėsenos rodiklių ir taip pažeidė Aprašo 34 punktą. Teismas nepripažino pagrįstais ir pareiškėjo atsakomybę šalinančiais argumentus, kuriais pareiškėjas grindė Projektų stebėsenos rodiklių nepasiekimą – galiojantį teisinį reguliavimą, neverčiantį gyventojų jungtis prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų, Projektų vykdytojo dėtas pastangas, kad prisijungtų kuo daugiau naujų vartotojų – ir darė išvadą, jog Agentūra pagrįstai nustatė pažeidimus, tinkamai atliko pažeidimų tyrimą ir parinko proporcingą finansinę korekciją.

44. Pareiškėjas su šiomis išvadomis apeliaciniame skunde nesutinka ir pabrėžia, kad įgyvendintų Projektų stebėsenos rodiklių nepasiekė dėl to, kad galiojęs teisinis reguliavimas neįpareigojo jungtis gyventojų prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų, o pareiškėjas neturi įgaliojimų priversti privačius asmenis tai padaryti, t. y. ne dėl savo kaltės. Pareiškėjo teigimu, be pagrindo inicijuotas pažeidimo tyrimas ir nustatytas pažeidimas, nes Projektų finansavimo sutartimis jis įsipareigojo sukurti infrastruktūrą, o ne prijungti prie jos nustatytą vartotojų skaičių. Pirmosios instancijos teismas ir Tyrimo išvadas rengusi Agentūra neatsižvelgė į priežastis, kodėl gyventojai neprisijungė prie naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų (turi savo gręžinius, nuotekų surinkimo talpas, nebaigta gyvenamojo namo statyba, būstas tapo negyvenamu, lėšų trūkimas, gyventojų skaičiaus mažėjimas), nors šiuos duomenis pareiškėjas buvo pateikęs. Pareiškėjui finansinė korekcija netaikytina arba turi būti sumažinta, nes nauji vandentiekio bei nuotekų tinklai įrengti, po 2016 metų prie jų prisijungia vis daugiau gyventojų. Pareiškėjas pasiekė Projekto tikslą – sukūrė infrastruktūrą, kuria gali naudotis visi vartotojai, todėl stebėsenos rodiklių nepasiekimas neturėjo jokios neigiamos įtakos ES biudžetui.

45. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

46. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, visų pirma pažymi, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl nagrinėjamu atveju yra reikšmingas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020, kuriame pateikti išaiškinimai, siekiant aiškios administracinės jurisprudencijos krypties šiai bylai aktualiais analogiško pobūdžio aspektais. Išplėstinės teisėjų kolegijos nagrinėtoje byloje taip pat buvo nagrinėjamos iš esmės tokios pat faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su įsakymo, kuriuo tokio pat projekto vykdytojas buvo pripažintas pažeidęs Aprašo 34 punktą ir projekto finansavimo ir administravimo sutarties nuostatas, konstatavus, kad iki nustatyto termino (2016 m. gruodžio 31 d.) nebuvo pasiektas planuotas projekto stebėsenos (rezultato) rodiklis, pagrįstumu ir teisėtumu.

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 pripažino, kad Rekomendacijos yra norminis teisės aktas, sukuriantis visuotinai privalomas elgesio taisykles (teisės normas) ir išaiškino, kad priemonės, projekto tikslai ir sutartimi prisiimti įsipareigojimai apėmė ne tik reikalavimą nutiesti ginčo tinklus ir įrengti susijusią infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad šiais tinklais būtų naudojamasi, šiuo tikslu sudarant paslaugų teikimo sutartis su gyventojais, ir tai turėjo būti atlikta iki 2016 m. gruodžio 31 d. Aptariamame sprendime taip pat konstatuota, jog tiek Sutarties [projekto finansavimo ir administravimo sutarties] sudarymo, tiek Projekto įgyvendinimo metu ginčo rodiklio įgyvendinimas buvo siejamas su paslaugų sutarčių su gyventojais (būstų savininkais) sudarymu, o ne vien tik su šių gyventojų galimybe prisijungti prie naujai įrengtų nuotekų tinklų. Ginčo rodiklio turinys šiuo aspektu yra ir buvo aiškus. Nepaisant kai kurių reglamentavimo pasikeitimų, pareiškėjo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su paslaugų sutarčių su gyventojais sudarymu, turinys nagrinėjamu atveju iš esmės liko nepakitęs.

48. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pažymėtina, kad nenustatytos aplinkybės, dėl kurių šioje byloje neturėtų būti laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 nurodytų teisės aiškinimo taisyklių. Šių taisyklių buvo laikomasi ir kitoje analogiško pobūdžio byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-198-525/2020, 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3214-415/2020 ir kt. ).

49. Nagrinėjamu atveju nėra teisinių pagrindų konstatuoti, kad faktinės aplinkybės, vertinant prievolinius teisinius santykius, kylančius iš teisės aktų ir sutartinių įsipareigojimų, suponuotų kitokį teisės aiškinimą ir paneigtų pažeidimo faktą, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendime suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės taikytinos nagrinėjamoje byloje bei konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai pripažino pareiškėją padarius ginčo pažeidimą, t. y. pareiškėjas įgyvendinęs Projektus neįvykdė Aprašo 34 punkte (Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 patvirtinta redakcija) nustatytos pareigos užtikrinti, kad visi paraiškose planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d.

50. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su priežasčių, kurioms negalėjo įtakos daryti pareiškėjas ir (ar) dėl kurių nebuvo pasiektos Sutartyse (kartu su pakeitimais) įtvirtintos stebėsenos rodiklių reikšmės, vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Projektų administravimo taisyklės) 1911 punktas (Vyriausybės 2012 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 510 redakcija) nustato, kad, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, šiose taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse (žr. Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 1225) nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti. Be paminėtų taisyklių, priežasčių vertinimas, pažeidimo tyrimas atliekami ir pažeidimas konstatuojamas vadovaujantis Rekomendacijomis (Veiksmų programų administravimo taisyklių 74.1 ir 74.3 p.).

51. Rekomendacijų 261.2 punktas (finansų ministro 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1K-409 redakcija) taip pat nustatė, kad atliekant minėtą vertinimą atsižvelgiama į tai, (1) ar veiksniai, galėję nulemti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi sutarties pasirašymo metu, (2) ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą.

52. Pažymėtina, kad Agentūra 2017 m. kovo 23 d. rašte Nr. (29-2-2)-APVA-638 „Dėl projektų rezultato rodiklių vertinimo rodiklių suderinimo“ (III t., b. l. 168–169), kurį, patikslinusi 7 punktą, suderino su Ministerija (III t., b. l. 167), pateikė sąrašą veiksnių, kurių įtakos ginčo rodiklio reikšmei Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti (toliau – ir Veiksnių sąrašas), ir kuriais Agentūra vadovausis vertindama rodiklio pasiekimą bei priimdama sprendimus dėl pažeidimų tyrimų neinicijavimo tais atvejais, kai rodikliai pasiekti mažiau nei 90 proc. Šiuo Veiksnių sąrašu Agentūra vadovavosi surašydama Tyrimo išvadas; tyrimo metu pareiškėjas buvo informuotas apie šį sąrašą ir kad juo Agentūra vadovausis vertindama įtakos ginčo rodiklio reikšmei turėjusius veiksnius.

53. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020, vertindama Veiksnių sąrašo reikšmę, pabrėžė, kad juo iš esmės nustatydama administracinio elgesio taisykles, skirtas, be kita ko, sukelti poveikį tretiesiems asmenims – projektų vykdytojams, ir pranešdama viešai, kad nuo šio momento taikys jas atvejams, kuriems jos skirtos, Agentūra apribojo savo diskreciją ir paprastai negali nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju tai reikštų bendrųjų teisės principų, kaip antai – vienodo požiūrio, teisinio saugumo ar teisėtų lūkesčių apsaugos pažeidimą. Tačiau šis Veiksnių sąrašas negali būti laikomas baigtiniu – jis neeliminuoja iš jau minėtų norminių aktų kylančios pareigos vertinti visus, t. y. ir kitus, sąraše nenurodytus veiksnius, kurie turėjo įtakos ginčo rodiklio reikšmei, šios įtakos Projekto vykdytojas (pareiškėjas) negalėjo sumažinti.

54. Nagrinėjamu atveju netenkintinas apeliacinio skundo reikalavimas inicijuoti norminę bylą dėl Agentūros ir Aplinkos ministerijos raštais suderinto Veiksnių sąrašo atitikties Teisėkūros pagrindų įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, konstituciniam teisinės valstybės principui. Iš šiame sprendime aptartų argumentų seka, kad Veiksnių sąrašas yra įgyvendinančiosios institucijos (Agentūros) procedūrinis, o ne teisėkūros tikslu priimtas dokumentas, kuriuo nėra nustatomos visuotinai taikomos elgesio taisyklės, skirtos neapibrėžtam ar rūšiniais požymiais apibrėžtam asmenų ratui. Veiksnių sąrašas neturi esminių norminio administracinio akto požymių, todėl jo teisėtumo tyrimas administraciniame teisme negali būti inicijuojamas.

55. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad nagrinėjamu atveju stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti, atkreipia dėmesį, kad pareiga įrodyti (pagrįsti) šią aplinkybę, tenka Projekto vykdytojui (pareiškėjui).

56. Byloje nustatyta, kad Projektų vykdytojas Agentūrai pažeidimo tyrimo metu dėl visų Projektų stebėsenos rodiklių nepasiekimo teikė paaiškinimus apie tai lėmusias priežastis, be kita ko, nurodydamas, kad Projektų įgyvendinimo vietovėse dalis gyventojų (būstų) turi nuosavus vandens gręžinius, nuotekų talpyklas ir valymo įrenginius, dalis būstų tapo negyvenami (žr. III t., b. l. 76–86, 262–282, 288–290). Pareiškėjas šiuose paaiškinimuose nurodė, iš kokių subjektų gauti vertinimui aktualūs duomenys, prie paaiškinimų pridėjo suvestines apie Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono (Projektų vykdymo teritorijoje) negyvenamus būstus, būstus turinčius savarankiškus vandens išgavimo ir nuotekų tvarkymo įrenginius, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Šalčininkų seniūnijos ir Eišiškių seniūnijos seniūnų surašytas pažymas apie negyvenamus būstus ir būstus, turinčius vandens gręžinį ar nuotekų talpyklą.

57. Iš Agentūros Tyrimo išvadose atliktų stebėsenos rodiklių nepasiekimo reikšmių skaičiavimų (žr. b. l. III t. 60–69, 172-180, 181-190) matyti, kad Agentūra šiuos duomenis atsisakė vertinti ir galutines nepasiekimo reikšmes apskaičiavo atsižvelgusi tik į gyventojų skaičiaus kitimą Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajono savivaldybėse.

58. Veiksnių sąrašo 7 punkte veiksniu, kurio įtakos rodiklio reikšmės nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, pripažįstama aplinkybė, kad „būstas individualiai apsirūpino geriamuoju vandeniu (gręžinys) ir / ar nuotekų tvarkymu (nuotekų valymo įrenginys)“.

59. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 dėl negyvenamo būsto ir būstų su individualiais nuotekų tvarkymo įrenginiais, konstatavo, kad akivaizdu, jog aplinkybė, kad būstas yra negyvenamas yra veiksnys, kurio įtakos ginčo rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti. Veiksnių sąrašo 7 punkte tokiu veiksniu pripažįstama ir aplinkybė, kad „būstas individualiai apsirūpino <...> nuotekų tvarkymu (nuotekų įrenginys)“. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, nuo kada minėtas būstas tapo negyvenamas (tokių duomenų neturi ir seniūnija) ar kada minėti įrenginiai buvo įrengti (juos įrengė ne pareiškėjas; gyventojai nėra įpareigoti pareiškėjui teikti informaciją apie įrenginius), nagrinėjamu atveju neleidžia paneigti šių veiksnių reikšmės sprendžiant dėl ginčo rodiklio nepasiekimo priežasčių.

60. Šių išaiškinimų kontekste įvertinus pareiškėjo pateiktus Agentūrai duomenis, konstatuotina, kad jie yra itin apibendrinti, neaiškūs ir neišsamūs. Nagrinėjamu atveju stebėsenos rodiklių pasiekimo procento, atsižvelgiant į būstų apsirūpinimą gręžiniu arba nuotekų valymo įrenginiais, būsto tapimą negyvenamu, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti, nes pareiškėjo raštuose ir jų prieduose Agentūrai pateikta informacija apie įrenginių buvimą nėra konkreti, t. y. pareiškėjas nedetalizavo, kiek konkrečių gręžinių ir konkrečių nuotekų valymo įrenginių buvo įrengta jo nurodytais adresais. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu yra bendro pobūdžio, be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo pateikta išsamių duomenų dėl Projektų vykdymo teritorijoje būstų tapimo negyvenamais (suvestinėje nenurodyta, kokiais duomenimis remiantis nustatytas negyvenamų būstų skaičius). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas pažeidimų tyrimo metu nepagrindė aptariamų aplinkybių egzistavimo.

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad apskaičiuojant ginčo rodiklius turėjo būti įtraukti nuo 2017 metų prie naujų įrengtų komunikacijų prisijungę gyventojai. Minėta, kad Aprašo nuostatos nustatė konkretų terminą, iki kada turėjo būti sudarytos paslaugų sutartys su planuotais prijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų gyventojais, – 2016 m. gruodžio 31 d., o tai lemia, kad po šios datos prisijungę gyventojai nedaro įtakos stebėsenos rodiklių reikšmėms.

62. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja gyventojų finansinių galimybių neturėjimą, kaip Sutartyse nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastį, bei gyventojų teisės aktais reglamentuotos pareigos jungtis prie ginčo tinklų nebuvimą.

63. Vertinant šių argumentų pagrįstumą, visų pirma, pažymėtina, kad aplinkybė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu galioję nacionalinės teisės aktai nenustatė gyventojų pareigos jungtis prie nuotekų ir vandentiekio tinklų, nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes: (1) iš esmės identiškas reguliavimas egzistavo iki Sutarčių pasirašymo ir visą Projektų įgyvendinimo laikotarpį; (2) nei pareiškėjo teiktose paraiškose, nei Sutartyse nėra jokių nuostatų, kurios leistų teigti, kad ginčo rodiklių pasiekimas buvo siejamas su aplinkybe, kad įstatymų leidėjas ir (ar) kiti teisėkūros subjektai pakeis galiojantį reguliavimą.

64. Kita vertus, tai, kad teisės aktai neįpareigojo gyventojų jungtis prie nuotekų ir vandentiekio tinklų, taip pat nenumatė tinklų savininko (valdytojo) teisės savo iniciatyva be būsto savininko valios prijungti prie šių tinklų, ir kitos panašios aplinkybės lemia, kad galimybė pasiekti ginčo rodiklius tiesiogiai priklauso nuo paties gyventojų (būsto savininkų) noro ir (ar) jų galimybių savo lėšomis prisijungti prie šių tinklų. Gyventojo apsisprendimą nesijungti gali lemti įvairios priežastys, įskaitant ir pareiškėjo nurodytas – ribotos finansinės galimybės prisijungti prie tinklų ar tiesiog nenoras naudotis centralizuotais vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo tinklais.

65. Tačiau tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamu atveju, tai nelaikytina minėtais veiksmais, kurių įtakos ginčo rodikliams pareiškėjas negalėjo sumažinti. Iš tiesų pareiškėjas nepateikė jokių objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų, kad minėtos aplinkybės yra išskirtinės ir nebūdingos vykdant aptariamą veiklą. Be to, įvertinus tai, kad pareiškėjas yra ūkio subjektas, be kita ko, pats teikiantis centralizuotas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad aptariamos aplinkybės ir su jomis susijusi rizika ginčo rodiklių reikšmei nebuvo (negalėjo būti) žinomi (numanomi) dar teikiant paraiškas ir pasirašant Sutartis. Net ir darant prielaidą, kad ši rizika nebuvo įvertinta apskaičiuojant paraiškose ir vėliau Sutartyse nurodytą planuotų prijungti gyventojų (būstų) skaičių, pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo ir galėjo aptariamas aplinkybes įvertinti Projekto įgyvendinimo metu bei kreiptis į Agentūrą, be kita ko, dėl Sutarties sąlygų keitimo ar patikslinimo.

66. Vertinant proceso šalių argumentus dėl aptariamos rizikos paskirstymo tarp pareiškėjo ir Agentūros, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju būtent Projekto vykdytojui teko pareiga tinkamai apskaičiuoti planuojamų prijungti gyventojų skaičių, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir rizikas. Be to, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjo paraiškose nurodytas planuotas prijungti gyventojų skaičius ir kiti duomenys būtų sudarę prielaidą Agentūrai abejoti šių skaičių pagrįstumu.

67. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Tyrimo išvadomis ir skundžiamais Įsakymais pagrįstai yra pripažintas pažeidęs Aprašo 34 punktą (aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija), kuriuo, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad bus pasiekti Projektų tikslai, susiję su gyventojų prisijungimu (prijungimu) prie naujai nutiestų tinklų (paslaugų sutartys su visais planuotais prijungti gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo sudarytos; ginčo rodiklis nebuvo pasiektas). Be to, pripažinimas, kad ginčo rodiklis nepasiektas ir, atitinkamai, minėtoje Aprašo nuostatoje įtvirtinta pareiga neįvykdyta ne dėl veiksnių, kurių įtakos šio rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti, paneigia pareiškėjo argumentus dėl kaltės nebuvimo.

68. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 išaiškino, jog vien ta faktinė aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju iš ES (fondo) ir nacionalinio biudžetų lėšų buvo finansuojamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su ginčo tinklų tiesimu ir šie darbai buvo atlikti, nepaneigia aptariamo (neigiamo) poveikio biudžetams. Aplinkybė, kad ginčo tinklais naudojasi mažiau gyventojų, nei planuota sudarant Sutartis ir skiriant finansavimą, neleidžia atmesti galimybės, kad minėtų nuostatų nesilaikymas turėjo neigiamos įtakos aptariamiems biudžetams. Atsižvelgiant į nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktus išaiškinimus, nagrinėjamu atveju atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nepasiektas stebėsenos rodiklis neturėjo jokios neigiamos įtakos valstybės ar ES biudžetams.

69. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad taikyta finansinė korekcija prieštarauja viešajam interesui, proporcingumo principui ir finansinių korekcijų taikymo tikslui, nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytų finansinių korekcijų dydžiai nustatyti vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu (Finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija), t. y. išimtinai pagal lentelėje nurodytą rodiklio nepasiekimo procentinę dalį. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta vienodo tarifo korekcija.

70. Šiuo aspektu nurodytina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 apžvelgdama finansinės korekcijos taikymo reikalavimus ir principus ES teisinio reglamentavimo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimų kontekste, akcentavo, kad taikant tokias administracines priemones, kaip finansinė korekcija, privalu paisyti proporcingumo reikalavimo ir atsižvelgti į Europos Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1083/2006) 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius, ir pripažino, kad Rekomendacijos, tiek, kiek nenumato galimybės keisti 263.2 punkte (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija) nustatytų dydžių atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei proporcingumo reikalavimus, negali būti pripažintos atitinkančiomis ES teisės nuostatas. Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju eliminuoja apeliacinės instancijos teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl pareiškėjo prašymo inicijuoti norminę bylą dėl Rekomendacijų nuostatų teisėtumo.

71. Apibendrinant konstatuotina, kad nei Agentūra, nei atsakovas, nustatydami taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės nevertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su finansinės korekcijos dydžio nustatymu (pažeidimo pobūdžio, svarbos ir fondų finansinių nuostolių, kt.), kas, be kita ko, neleidžia spręsti ir dėl korekcijos dydžio proporcingumo, t. y. ar finansinės korekcijos dydis yra proporcingas šia korekcija siekiamiems tikslams. Todėl skundžiami Įsakymai negali būti pripažinti teisėtais bei pagrįstais ir yra naikintini (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

72. Nurodytų reikšmingų aspektų, nustatant taikytinos finansinės korekcijos dydį, iš esmės visiškai nevertinus administracinių procedūrų metu, tokia analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes tai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, reikštų viešojo administravimo veiksmus, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Todėl klausimas dėl Projektų administravimo taisyklėse ir Lėšų grąžinimo taisyklėse numatyto sprendimo priėmimo bei pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p., 144 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos procesinę baigtį, teisėjų kolegija nenustatė būtinybės vertinti apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų (ABTĮ 142 str. 3 d.).

73. Teisėjų kolegija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 pateiktų išaiškinimų kontekste pažymi, kad sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio, nacionalinės nuostatos, kurias pažeidusiu pripažintas pareiškėjas, paskirties ir turinio kontekste, taip pat, be kita ko, turėtų būti įvertinta tai (su sąlyga, kad atsakovas šias aplinkybes patikrins), kad: (1) nėra duomenų, jog Įsakymuose konstatuotas pažeidimas padarytas pareiškėjui piktnaudžiaujant, kad Projektų tikslai nepasiekti dėl didelio pareiškėjo nerūpestingumo; nėra nustatytas trečiųjų asmenų teisių, saugomų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Sąjungos ir (ar) nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pažeidimas (pvz., konkurencijos, viešųjų pirkimų, vartotojų teisių ir kt.); (2) Projektams finansuoti skirtos lėšos iš esmės panaudotos tiesti ginčo tinklus, jie yra nutiesti ir sudaryta galimybė gyventojams prisijungti prie šių tinklų; (3) byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų informuoti ir skatinti gyventojus prisijungti prie naujų tinklų; taip pat nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad aktualios teritorijos gyventojai nebuvo informuoti (nežinojo, galėjo nežinoti) apie galimybę prisijungti prie ginčo tinklų, kad kokiu nors būdu pareiškėjas būtų apsunkinęs ar net paneigęs gyventojų galimybę prisijungti; (4) po 2016 m. gruodžio 31 d. su gyventojais sudarytos naujos sutartys dėl paslaugų teikimo, galimybę sudaryti tokias sutartis ateityje turi ir kiti gyventojai.

74. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes dėl netinkamai pritaikytos finansinės korekcijos, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

75. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

76. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

77. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

78. Pareiškėjo pateikti dokumentai (suteiktų teisinių paslaugų detalizacija, PVM sąskaitos-faktūros, mokėjimo nurodymų kopijos) patvirtina, kad pareiškėjas teisinę pagalbą byloje teikusiai advokatų kontorai sumokėjo už apeliacinio skundo parengimą 847 Eur, už 2020 m. sausio 16 d. rašytinių paaiškinimų parengimą – 550,55 Eur, už 2020 m. sausio 20 d. prašymo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka rengimą – 63,53 Eur ir už 2020 m. rugpjūčio 5 d. rašytinių paaiškinimų rengimą – 677, 60 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinis skundas paduotas 2018 m. liepos 9 d. ir už jo parengimą atsikaityta 2018 m. liepos 30 d. (2018 metų III ketvirtis). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis 2018 m. I ketvirtį sudarė 895,2 Eur. Pagal Rekomendacijų dėl teisinės pagalbos išlaidų 8.10 punktą apskaičiuojant maksimalų išlaidų dydį už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, taikytinas koeficientas 1,7. Atitinkamai maksimali priteistina suma pareiškėjui už apeliacinio skundo parengimą būtų 1521,84 Eur.

79. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, taikytinas koeficientas 0,4. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas už apeliacinės instancijos teismui 2020 m. sausio 16 d. ir 2020 m. sausio 20 d. pateiktus procesinius dokumentus sumokėjo 2020 m. kovo 15 d. (2020 metų I ketvirtis). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis 2019 m. III ketvirtį sudarė 1 289 Eur. Taigi už kiekvieną dokumentą (prašymą ir rašytinius paaiškinimus) didžiausia priteistina suma būtų po 515,6 Eur.

80. Bylos duomenimis pareiškėjas už 2020 m. rugpjūčio 5 d. rašytinius paaiškinimus sumokėjo tą patį mėnesį 677,60 Eur. Atsižvelgiant į Rekomendacijų nuostatas, už šį procesinį dokumentą pareiškėjui daugiausiai gali būti priteista 552, 40 Eur.

81. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas už apeliacinį skundą iš viso sumokėjo 11,25 Eur žyminio mokesčio todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos pareiškėjui.

82. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, į pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir jos procesinę baigtį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjui priteisia už apeliacinio skundo parengimą 847 Eur; už teiktus rašytinius paaiškinimus ir prašymą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka – 400 Eur.

83. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina bendra 1 258,25 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (847 Eur + 400 Eur + 11,25 Eur).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. D1-752 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-035 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“, grąžinimo“ ir perduoti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. D1-739 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-096 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“, grąžinimo“ ir perduoti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. D1-735 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-103 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“, grąžinimo“ ir perduoti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1 258,25 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir dvidešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė