f9efc836-2a38-49eb-9e73-e8efd98079b5 · Utenos apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedM.. Teismas n u s t a t Ä : pareiÅ¡kÄja, atstovaujama advokatÄs R. M., kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad jos tÄvas A. M. po sutuoktinÄs V. M. mirties priÄmÄ jos palikimÄ . BylÄ praÅ¡Ä nagrinÄti raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kime nurodyta, kad A. M. turÄjo sutuoktinÄ V. M. (pareiÅ¡kÄjos motina), vaikus: R. M. ir pareiÅ¡kÄjÄ â A. J.. Motina (duomenys neskelbtini) mirÄ, testamento nepaliko. PareiÅ¡kÄjos tÄvas organizavo sutuoktinÄs laidotuves, kapavietÄs sutvarkymÄ ir toliau po jos mirties liko gyventi jų pasistatytoje sodyboje, prižiÅ«rÄjo jÄ , naudojosi sutuoktinÄs asmeniniais daiktais, jų bendrai įgytais baldais, namų apyvokos daiktais ir tokiu bÅ«du jis priÄmÄ palikimÄ pradÄjÄs jį faktiÅ¡kai valdyti.
Legislator headnote
AI generatedf9efc836-2a38-49eb-9e73-e8efd98079b5 · Utenos apylinkÄs teismas: PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄja yra jo sesuo ir jam yra žinomos visos aplinkybÄs dÄl jų motinos V. M. palikimo priÄmimo. Patvirtino, kad jai mirus tÄvas priÄmÄ visÄ palikimÄ , o jis, sÅ«nus, į palikimÄ nepretendavo, todÄl ir nesikreipÄ Ä¯ notarÄ . PraÅ¡Ä bylÄ nagrinÄti raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Kadangi pareiÅ¡kÄja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinanÄių, kad jos tÄvas A. M. priÄmÄ savo sutuoktinÄs V. M. palikimÄ , todÄl praÅ¡omas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Full text
?CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. e2YT-3413-335/2021 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00359-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 UTENOS APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 8 d. MolÄtai Utenos apylinkÄs teismo MolÄtų rÅ«mų teisÄja Roma RimkienÄ, raÅ¡ytinio proceso tarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos A. J. pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VÄ® Turto bankas, Lietuvos valstybÄ, atstovaujama ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau â VMI), R.
M.. Teismas n u s t a t Ä : pareiÅ¡kÄja, atstovaujama advokatÄs R. M., kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad jos tÄvas A. M. po sutuoktinÄs V. M. mirties priÄmÄ jos palikimÄ . BylÄ praÅ¡Ä nagrinÄti raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kime nurodyta, kad A. M. turÄjo sutuoktinÄ V. M. (pareiÅ¡kÄjos motina), vaikus: R. M. ir pareiÅ¡kÄjÄ â A. J.. Motina (duomenys neskelbtini) mirÄ, testamento nepaliko. PareiÅ¡kÄjos tÄvas organizavo sutuoktinÄs laidotuves, kapavietÄs sutvarkymÄ ir toliau po jos mirties liko gyventi jų pasistatytoje sodyboje, prižiÅ«rÄjo jÄ , naudojosi sutuoktinÄs asmeniniais daiktais, jų bendrai įgytais baldais, namų apyvokos daiktais ir tokiu bÅ«du jis priÄmÄ palikimÄ pradÄjÄs jį faktiÅ¡kai valdyti.
SutuoktinÄs mirties dienÄ galiojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) norma, numatanti Å¡eÅ¡ių mÄnesių terminÄ palikimui priimti. TaÄiau nors nustatytu laiku tÄvas ir nesikreipÄ Ä¯ notarÄ dÄl palikimo priÄmimo, manÄ, kad jam bus iÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs liudijimas į mirusios sutuoktinÄs palikimÄ , kadangi jis iÅ¡ karto po jos mirties praktiÅ¡kai pradÄjo valdyti palikimÄ . TÄvas (duomenys neskelbtini) vedÄ O. M., kuri (duomenys neskelbtini) mirÄ, tÄvas A.
M. iki 2012 m. pabaigos gyveno tÄvų pasistatytoje sodyboje ir po to, bÅ«damas silpnos sveikatos, persikÄlÄ gyventi pas dukterį, o (duomenys neskelbtini) mirÄ. Po jo mirties palikimÄ priÄmÄ pareiÅ¡kÄja, taÄiau paveldÄjimo liudijimas dar neiÅ¡duotas. TodÄl tam, kad bÅ«tų pagrindas paveldÄti visÄ tÄvui priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ ir praÅ¡Ä nustatyti juridinį faktÄ . Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateikÄ atsiliepimÄ , kuriuo praÅ¡Ä pareiÅ¡kimo netenkinti.
NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄja nepateikÄ konkreÄių raÅ¡ytinių įrodymų, kurių pagrindu galima bÅ«tų vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti, kad jos tÄtis A. M. savo mirusios sutuoktinÄs palikimÄ priÄmÄ faktiniu valdymu per CK nustatytÄ 6 mÄnesių terminÄ , skaiÄiuojamÄ nuo jo mirties momento. Taip pat esÄ nÄra aiÅ¡ku dÄl kokių priežasÄių paveldÄtojas savo paveldÄjimo teisių į atsiradusį palikimÄ nerealizavo visa apimtimi iki (duomenys neskelbtini) (savo mirties) ir nesikreipÄ Ä¯ teismÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, nes terminas palikÄjos palikimui priimti yra praleistas daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų be svarbių priežasÄių.
Taip pat pareiÅ¡kÄja turÄtų patikslinti ir konkreÄiai nurodyti koks turtas yra likÄs. PraÅ¡Ä bylÄ nagrinÄti atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepimu siÅ«lÄ sprendimÄ priimti savo nuožiÅ«ra ir bylÄ nagrinÄti atstovui nedalyvaujant. Informavo, kad VMI iki 2021-08-10 nÄra pradÄjusi A. M. ir V. M. turto paveldÄjimo procedÅ«rų, todÄl neprieÅ¡taravo pareiÅ¡kimo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo R. M. nors ir pavÄluotai pateiktu atsiliepimu iÅ¡reiÅ¡kÄ sutikimÄ dÄl juridinio fakto nustatymo.
PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄja yra jo sesuo ir jam yra žinomos visos aplinkybÄs dÄl jų motinos V. M. palikimo priÄmimo. Patvirtino, kad jai mirus tÄvas priÄmÄ visÄ palikimÄ , o jis, sÅ«nus, į palikimÄ nepretendavo, todÄl ir nesikreipÄ Ä¯ notarÄ . PraÅ¡Ä bylÄ nagrinÄti raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kimas tenkintinas. Kadangi pareiÅ¡kÄja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinanÄių, kad jos tÄvas A. M. priÄmÄ savo sutuoktinÄs V. M. palikimÄ , todÄl praÅ¡omas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldÄjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad palikimas gali bÅ«ti priimamas dviem bÅ«dais: kai palikimÄ priÄmÄ faktiÅ¡kai pradÄdamas valdyti paveldimÄ turtÄ ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavÄ pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priÄmimÄ .
CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpÄdinis priÄmÄ palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradÄjo paveldimÄ turtÄ valdyti, arba kai jis padavÄ palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priÄmimÄ , o Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal 2001-07-01 įsigaliojusio CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldÄtojai atsiradusį palikimÄ gali priimti faktiÅ¡kai jį pradÄjÄ valdyti, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkÄs teismÄ dÄl turto apyraÅ¡o sudarymo ar padavÄ pareiÅ¡kimÄ notarui dÄl palikimo priÄmimo ir Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek dabartinio CK reglamentavimas numatÄ palikimo priÄmimo bÅ«dÄ â faktinį paveldimo turto valdymÄ . PaveldÄjimas - tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perÄjimas jo įpÄdiniams pagal įstatymÄ arba testamentÄ . Paveldimi materialÅ«s dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialÅ«s dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikÄjo turtinÄs teisÄs ir turtinÄs prievolÄs, įstatymų numatytais atvejais intelektinÄ nuosavybÄ ir kitos įstatymų nustatytos turtinÄs teisÄs bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Ä®pÄdinio nuosavybÄs teisÄs į palikimÄ atsiradimo pagrindas yra vienaÅ¡alis įpÄdinio sandoris - palikimo priÄmimas, o ne paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimas ar jo įregistravimas vieÅ¡ajame registre. Ä®statymas leidžia įpÄdiniui priimti palikimÄ faktiÅ¡kai pradedant valdyti paveldimÄ turtÄ . Palikimas atsiranda palikÄjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikÄjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausanÄiu įpÄdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Tam, kad įpÄdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priÄmimo faktas nustatomas, kai įpÄdinis nÄra ir nebuvo padavÄs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimo dÄl palikimo priÄmimo, bet faktiÅ¡kai pradÄjo palikimÄ valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktikÄ pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priÄmÄ asmuo palikimÄ , pradÄdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , ar ne, yra įpÄdinio elgesys dÄl paveldimo turto, t. y. ar įpÄdinis elgÄsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006-02-27 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
IÅ¡ byloje esanÄių leistinų raÅ¡ytinių įrodymų bei pareiÅ¡kime iÅ¡dÄstytų argumentų nustatyta, kad V. M., kurios paskutinÄ gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirÄ (duomenys neskelbtini). Nors VÄ® Registrų centre nÄra duomenų apie jos vardu turÄtÄ registruotinÄ turtÄ , taÄiau po jos mirties liko ½ dalis gyvenamojo namo, ½ dalis Å«kinių pastatų, ½ dalis lauko virtuvÄs ir ½ dalis lauko tualeto, esanÄių (duomenys neskelbtini), asmeniniai daiktai, namų apyvokos daiktai, baldai, elektros prietaisai.
MolÄtų 2-ojo notaro biuro pažyma patvirtina, kad paveldÄjimo byla mirus V. M. nepradÄta, nes įpÄdiniai per įstatymo nustatytÄ terminÄ dÄl palikimo priÄmimo į notaro biurÄ nesikreipÄ. Ar įpÄdinis priÄmÄ palikimÄ , svarbiausiÄ reikÅ¡mÄ turi įpÄdinio valios j priimti iÅ¡reiÅ¡kimas, o ne jos įforminimas. Nustatyta, kad V. M. iki mirties gyveno su sutuoktiniu A. M., kuris jÄ palaidojo, sutvarkÄ kapavietÄ ir paliktus daiktus toliau valdÄ, naudojosi, rÅ«pinosi namų valda, savo lÄÅ¡omis atlikdavo pastatų einamuosius remontus, augino kiaules Å«kiniuose pastatuose, laikÄ karvÄ, avių, paukÅ¡Äių, mokÄjo už suvartotÄ elektros energijÄ , vandenį, draudÄ pastatus, kÄ patvirtina į bylÄ pateikti bÅ«sto draudimo liudijimai bei duomenys apie apmokÄjimai už juos, be to jis teikÄ paraiÅ¡kÄ iÅ¡mokai už žemÄs Å«kio naudmenų ir pasÄlių plotus gauti.
Taigi aktyviais veiksmais faktiÅ¡kai jis priÄmÄ palikimÄ po sutuoktinÄs mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Jam (duomenys neskelbtini) mirus, pareiÅ¡kÄja priÄmÄ palikimÄ po tÄvo mirties, kas matyti iÅ¡ liudijimo dÄl mirusiojo įpÄdinių. Jos tÄvas buvo vedÄs antrÄ kartÄ , taÄiau antroje santuokoje vaikų nesusilaukÄ, o sutuoktinÄ mirÄ (duomenys neskelbtini). Taigi, nors pareiÅ¡kÄjos tÄvas A. M. palikimo priÄmimo fakto po sutuoktinÄs V.
M. mirties įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukÅ¡Äiau aptartų įrodymų visumÄ (pradÄjus faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti, nesant testamentinių įpÄdinių) laikytina, kad jis neabejotinai natÅ«raliu bÅ«du, turto faktiniu valdymu buvo priÄmÄs pirmosios sutuoktinÄs palikimÄ (Civilinio kodekso 5.51 straipsnis). NustaÄius praÅ¡omÄ juridinį faktÄ , pareiÅ¡kÄja pilna apimtimi galÄs realizuoti savo, kaip abiejų tÄvų turto paveldÄtojos teises kreipdamasi į notarÄ dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo.
Nors suinteresuotam asmeniui VÄ® Turto bankas neaiÅ¡ku dÄl kokių priežasÄių A. M. savo paveldÄjimo teisių į atsiradusį palikimÄ nerealizavo iki savo mirties, teismo manymu dÄl teisinio nesusivokimo, nes kaip paaiÅ¡kinta pareiÅ¡kime, jis manÄ, kad vis tiek turtÄ paveldi. PažymÄtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priÄmimo faktÄ , neaiÅ¡kina ir nekonstatuoja viso palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).
Vadovaudamasis iÅ¡dÄstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄjos tÄvas A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priÄmÄ savo sutuoktinÄs V. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimÄ faktiniu valdymu. JuridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas nustatytas paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas PanevÄžio apygardos teismui per Utenos apylinkÄs teismo MolÄtų rÅ«mus.
TeisÄja Roma RimkienÄ