f9eece85-0aef-4cf1-8b4e-697ddb4a751a · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-194-616/2019 Proceso Nr. 1-01-1-44334-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.1.2.3; 2.4.6.1. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Algimanto Valantino, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, gynėjui advokatui Antanui Pliaugai, nuteistajam G.

F., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro ir nuteistojo G. F. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. F. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bÅ«ti namuose (gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ) nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, taip pat G.

F. paskirta 140 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 7 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 20 valandų nemokamų darbų. Iš G. F. priteista Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta 3649,46 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai keturiasdešimt devyni eurai, 46 ct ) žala dėl nukentėjusiojo J.

F. gydymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. G. F. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį – savo tėvÄ , o bÅ«tent: 2017 m. rugpjūčio 21 d. apie 14. 50 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kambaryje, tarpusavio konflikto su savo tėvu J. F. metu, tyčia pargriovęs jį ant grindų ir atsisėdęs pastarajam ant krÅ«tinės sudavė delnais mažiausiai deÅ¡imt kartų į galvÄ , tokiu bÅ«du, dėl galvos smegenų trauminės ligos, Å«maus periodo, vidutinio sunkumo formos, kraujo iÅ¡siliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio srityje, sunkiai sutrikdė sveikatÄ nukentėjusiajam savo Å¡eimos nariui – savo tėvui J.

F., t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai 2. Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeisti, paskirti G. F. bausmę – laisvės atėmimÄ 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose, kitos nuosprendžio dalies nekeisti. 2.1. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurioje G.

F. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymÄ , pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, naikintina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir Å¡ioje dalyje G. F. skirtina sankcijos ribose numatyta laisvės atėmimo bausmė. 2.2. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas bausmės G. F. Å¡velninimo pagrindÄ pagrįstai siejo su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu, tačiau padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikytina tada, kai byloje nustatomos iÅ¡skirtinės aplinkybės, iÅ¡ esmės mažinančios kaltininko padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Å iuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nėra iÅ¡imtinės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Nors skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje raÅ¡oma, kad nuteistojo nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė, liudytojos I.

K. parodymais nustatyta prieÅ¡ingai, t. y. liudytoja parodė, kad G. F., grįžęs iÅ¡ užsienio, ne kartÄ vartojo smurtÄ prieÅ¡ tėvÄ . 2.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymo aplinkybės leidžia Å¡ios veikos pavojingumÄ vertinti kaip mažesnį, daugiau atsitiktinio pobÅ«džio, iÅ¡Å¡auktÄ dėl netinkamo nukentėjusiojo elgesio (piktnaudžiavimo alkoholiu, nesirÅ«pinimu namais). Prokuroro teigimu, iÅ¡ posėdžio metu daryto garso įraÅ¡o matyti, kad nukentėjusysis namuose ir dabar jaučiasi nesaugus dėl agresyvaus nuteistojo elgesio.

Be to suaugusio asmens alkoholio vartojimas (nukentėjusysis teigė, kad buvo šiek tiek išgėręs, bet girtu nesijautė) negali būti laikomas netinkamu elgesiu, kuris leistų G. F. smurtinius veiksmus, atliktus nukentėjusiojo atžvilgiu, vertinti kaip atsitiktinio pobūdžio. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo girtas, o pirmosios instancijos teismo nustatytos abstraktaus pobūdžio aplinkybės – netinkamas nukentėjusiojo elgesys, kaip galima suprasti, dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, nesirūpinimo namais, nepagrįstos bylos duomenimis. 2.4.

Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad bylos duomenimis nustatyta, jog J. F. yra G. F. tėvas ir, kad G. F. inkriminuojamos veikos padarymo metu gyveno kartu su savo tėvu. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis 12 metų gyvena Anglijoje, su savo tėvu G. F. kartu negyveno ir bendros finansinės veikos nevykdė. Todėl, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad G. F. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu gyveno su savo tėvu, tokiu bÅ«du tikslinant kaltinimÄ , kad G.

F. sužalojo savo Å¡eimos narį, nepagrįstos bylos duomenimis. 2.5. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad G. F. padaryta nusikalstama veika pagal jos pobÅ«dį negali bÅ«ti vertinama kaip itin pavojinga. Byloje nustatyti sunkÅ«s padariniai kilo ne nuo vieno, o dėl daugkartinių nuteistojo suduotų smÅ«gių nukentėjusiajam į galvÄ . Nukentėjusysis nurodė, kad sÅ«nus jį mušė apie dvi minutes, dėl visų suduotų smÅ«gių į galvos sritį jis jautė fizinį skausmÄ .

Sukeltos pasekmės specialistų įvertintos kaip pavojingos gyvybei, pasak nukentėjusiojo, jaučiamos ir dabar. Prokuroro teigimu, toks nusikaltimo padarymo bÅ«das – daugkartinis smÅ«gių sudavimas pensinio amžiaus žmogui savo pavojingumu prilyginamas tiesioginiam žmogaus žalojimui, vertinama kaip tyčinė, o ne atsitiktinė veika. 2.6. Apeliaciniame skunde, prokuroras pažymi, jog skiriant bausmę labai svarbus ir kaltininko asmenybės įvertinimas. Å iuo atveju asmenybės įvertinimui svarbiÄ reikÅ¡mę turi tai, kad nuteistasis savo kaltės nepripažino, dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltino nukentėjusįjį, viso proceso metu jį žemino, tokiu bÅ«du siekdamas sumenkinti nukentėjusiojo parodymus, siekė parodyti nukentėjusiojo neigiamus asmenybės bruožus bei suklaidinti teismÄ , tvirtindamas, kad nukentėjusysis krito ir susižalojo pats.

Å ios aplinkybės rodo, kad nuteistasis kritiÅ¡kai savo elgesio nevertina. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo parodymų, bijodamas agresyvaus G. F. elgesio, jis buvo priverstas gyventi ne savo namuose, nuteistasis prieÅ¡ jį smurtavo ne vienÄ kartÄ . Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad G. F. yra neteistas, charakterizuojamas teigiamai, vertinant jas visumoje su jau iÅ¡dėstytomis kitomis aplinkybėmis, nenusveria kitų byloje nustatytų nusikalstamÄ veikÄ bei kaltininko asmenybę apibÅ«dinančių aplinkybių, rodančių padaryto labai sunkaus nusikaltimo ir jį padariusio asmens pavojingumÄ , todėl jos be jokio pagrindo buvo pripažintos iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, teismo vertinimu leidžiančiomis G.

F. paskirti Å¡velnesnę nei BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę. Nuteistajam G. F. už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės apribojimo bausmė Å¡iuo atveju iÅ¡kreipia bausmės paskirtį.

3. Nuteistasis G. F. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį panaikinti, bylÄ nutraukti ir jį pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ iÅ¡teisinti. 3.1. Apeliantas skunde nurodo, kad jam inkriminuoto nusikaltimo jis nepadarė, todėl turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo tėvo asmenybę, nepagrįstai patikėjo tėvo pasakojimais, o nepatikėjo jo, jo brolių bei artimiausių kaimynų parodymais.

Apeliantas pažymi, jog svarbiausias ir pagrindinis momentas, kurį bÅ«tina Å¡ioje byloje įvertinti yra tai, kad jo tėvas J. F. yra labai kerÅ¡tingas, visus gyvenimo metus pastoviai girtaujantis, turintis charakterio savybę – apkalbėti kitus, asmuo. Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad savo tėvo nurodytomis aplinkybėmis nemušė ir nesužalojo, niekada prieÅ¡ savo tėvÄ nesmurtavo, jis su broliais stengėsi patarti tėvui, kad Å¡is nustotų girtauti, pradėtų rÅ«pintis namais, vaikais, anÅ«kais.

Giminaičiai, sÅ«nÅ«s, kaimynai J. F. apibÅ«dina, kaip girtaujantį asmenį, linkusį apkalbėti kitus, agresyvų, fantazuojantį apie sugalvotas aplinkybes. Apeliantas pažymi, kad po jo motinos mirties atsirado dar viena konflikto su tėvu priežastis – nesutarimai dėl paveldėto turto: J. F. konfliktavo su savo vaikais, siekė juos iÅ¡varyti iÅ¡ namų ir vienas paveldėti visÄ turtÄ , vaikams priekaiÅ¡tavo, grasino. Å ias aplinkybes, anot nuteistojo, patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausti jo broliai N. F. ir D.

F.. 3.2. Nuteistojo teigimu, jam pareikÅ¡tame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jis savo tėvo tyčia ant grindų nepargriovė, tėvui ant krÅ«tinės atsisėdęs nebuvo, delnais mažiausiai deÅ¡imt kartų į galvÄ nesudavė ir tokiu bÅ«du tėvo nesužalojo. Apeliantas nurodo, kad Å¡ioje byloje bÅ«tina teisingai teisiÅ¡kai įvertinti itin svarbiÄ aplinkybę, t. y. tai, kad konflikto metu kambaryje ir visame name, o taipogi ir visoje sodyboje jis su tėvu buvo tik dviese, todėl kiekvienas iÅ¡ jų turi galimybę pateikti savÄ konflikto versijÄ .

Anot nuteistojo, tarp jų su tėvu įvyko paprastas buitinis barnis be smurto panaudojimo. NelogiÅ¡ki ir nepagrįsti, anot nuteistojo, yra jo tėvo bei tėvo sesers I. K. aiÅ¡kinimai apie tai, kad muÅ¡amas J. F. skambino savo seseriai telefonu, o Å¡i girdėjo duslius smÅ«gius. Nuteistasis nurodo, kad tuo metu, kai jis prieÅ¡kambaryje apžiÅ«rinėjo tėvo rankinę, tėvas, likęs vienas kambaryje, kažkam skambino, tačiau vėliau, išėjęs į prieÅ¡kambarį, tėvas metė į jį telefonÄ ir Å¡is nuo smÅ«gio iÅ¡sijungė.

Apelianto teigimu, įvykio metu jis, įvertinęs situacijÄ , kad su girtu tėvu, kuris keikėsi, grasino, susiÅ¡nekėti nepavyksta, užrakino tėvÄ kambaryje, o pats iÅ¡kvietė medikus. Medikai atvyko maždaug po pusės valandos, tačiau, atrakinus kambarį, paaiÅ¡kėjo, kad J. F. atsidarė langÄ ir iÅ¡ kambario pabėgo. IÅ¡dėstytos aplinkybės, anot nuteistojo, patvirtina, kad įvykio metu J. F., nors ir bÅ«damas labai girtas, tačiau pro užrakintas kambario duris girdėjo jo pokalbį su medikais ir suprato, kad gali bÅ«ti iÅ¡vežtas į gydymo įstaigÄ , todėl iÅ¡ namų nukentėjusysis pabėgo ne todėl, kad buvo jo sumuÅ¡tas, o iÅ¡sigandęs, kad nebÅ«tų medikų iÅ¡vežtas į gydymo įstaigÄ . 3.3.

Pirmieji asmenys, kurie pamatė iš namų pabėgusį J. F. buvo O. M. ir A. M., pas kuriuos nukentėjusysis išbuvo iki kitos dienos ryto. Vertinant O. M. ir A. M. parodymus, darytina neginčytina ir vienareikšmė išvada, kad pas juos J. F. atėjo nesumuštas, nesužalotas, nukentėjusysis nesiskundė, kad būtų sumuštas sūnaus ar kitų asmenų, neaiškino, kokių nors jo sužalojimo ar sumušimo aplinkybių, neprašė kviesti pagalbos. Priešingai – pas M. atėjęs J. F. elgėsi įprastai, t. y. atėjo pas juos girtas, prašė A.

M. parneÅ¡ti degtinės iÅ¡ parduotuvės, tam davė savo banko kortelę ir pasakė PIN kodÄ , tačiau A. M. atsisakė eiti į parduotuvę ir vartoti alkoholį su J. F.. Tuomet butelį degtinės J. F. davė O. M., tÄ butelį vienas J. F. ir gėrė, gerdamas degtinę ir bendraudamas su O. M., J. F. dėl jokio sumuÅ¡imo nesiskundė, taipogi neskambino ir savo seseriai I. K. ar kitiems asmenims, nors su savimi turėjo telefonÄ . 3.4. Išėjęs iÅ¡ M., J. F. nuėjo pas Ž.. Pas Ž. J. F. atėjo jau su kažkokiomis dėmėmis ant kaktos bei Ž. lyg ir aiÅ¡kino, kad jį sumušė sÅ«nus G., tačiau ir toliau buvo girtaujama, nei į medikus, nei į policijÄ J.

F. nesikreipė. V. Ž. ir R. Ž. parodymų analizė leidžia konstatuoti neabejotinÄ faktÄ , kad J. F. sumuÅ¡imas matomoje galvos vietoje atsirado laikotarpyje nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. 9 – 10 val. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. 15 val. arba 18 val. Bylos duomenimis nustatyta, kad iÅ¡ M. J. F. išėjo nesiskųsdamas, kad jį sumušė sÅ«nus G., ant jo veido ir galvos jokių sumuÅ¡imo žymių nebuvo, dėmės ant nukentėjusiojo kaktos atsirado tik tuomet, kai jis po 5 ar 8 valandų nuėjo pas Ž..

Byloje nesurinkta jokių duomenų, kur J. F. buvo visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį, kÄ jis darė išėjęs iÅ¡ M., kol atėjo iki Ž., dėl kokių priežasčių ant jo kaktos atsirado dėmės. Nuteistojo teigimu, J. F. savo sužalojimų aplinkybių negali objektyviai paaiÅ¡kinti, tačiau akivaizdu, jog nukentėjusysis nebuvo sužalotas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. jis savo tėvo įvykio dienÄ nesužalojo. Apeliantas pažymi, kad tiek liudytojas R. V., tiek jis pats bei jo broliai nurodė, jog girtas J.

F. bÅ«na nekoordinuotų judesių, dėl to griuvinėja ir tokiu bÅ«du pats susižaloja. 3.5. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad J. F. nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti tiek vienu trauminiu poveikiu, tiek ir trauminių poveikių visuma į galvos sritį. Nuteistojo teigimu, minėta specialisto iÅ¡vada leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nebÅ«tinai J. F. konstatuoti sužalojimai buvo padaryti suduodant apie deÅ¡imt kartų į galvos sritį, kaip nurodyta jam pareikÅ¡tame kaltinime, nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu.

Apeliantas pažymi, kad svarbu Å¡ioje byloje tinkamai įvertinti J. F. operavusio gydytojo A. B. parodymus, iÅ¡ kurių matyti, jog J. F. susižaloti galvÄ galėjo ir prieÅ¡ 14 dienų iki įvykio. 3.6. Nuteistojo nuomone, Å¡ioje byloje bÅ«tina atlikti ir duomenų, kurie užfiksuoti telefoninių pokalbių metu, analizę. Anot, apelianto, byloje užfiksuota, kad pagalbÄ jis savo tėvui kvietė 2017 m. rugpjūčio 21 d., 14:58:51 val., kitas telefono skambutis buvo užfiksuotas 2017 m. rugpjūčio 23 17.30 val., kuomet skambino J.

K., nurodydama, kad J. F. reikalinga pagalba ir, kad jį prieÅ¡ dvi dienas sumušė vaikai, sudaužė galvÄ . Analizuojant minėtÄ I. K. telefoninį praneÅ¡imÄ , matyti, jog, I. K. teigimu, J. F. sumušė vaikai, o ne kuris nors konkretus vaikas, be to, I. K. nurodytu laikotarpiu, t. y. prieÅ¡ dvi dienas iki skambučio J. F. buvo I. K. namuose, Alytaus mieste. Å ios aplinkybės, nuteistojo nuomone, patvirtina, kad tiek jis, tiek jo broliai yra apkalbėti, teigiant, kad jie sumušė tėvÄ , sudaužė jam galvÄ .

Apeliantas nurodo, kad tiek jo tėvas, tiek jo sesuo I. K. tvirtino, jog įvykio metu jie kalbėjosi telefonu, I. K. teigė girdėjusi duslius muÅ¡imo garsus. Tačiau, atliekant ikiteisminį tyrimÄ , Å¡io telefoninio pokalbio iÅ¡klotinės nebuvo iÅ¡reikalautos ir pateiktos į bylÄ . KritiÅ¡kai vertintini ir liudytojo S. D. parodymai, kuris aiÅ¡kino, kad per daugelį metų bendravimo su J. F. nematė jo girto ir griuvinėjančio. Tuo tarpu apklausiamas teisme liudytojas S. D. nurodė, kad su J. F. nebendravo 15 ar 25 metus.

Apelianto teigimu, byloje surinktų ir iÅ¡analizuotų faktinių aplinkybių ir įrodymų visuma patvirtina, kad jis dėl savo tėvo J. F. sužalojimo yra nekaltas ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. 3.7. Apeliantas skunde pažymi, kad jis yra neteistas, daugiau kaip penkiolika metų su Å¡eima gyvena užsienyje, dirba vairuotoju, yra teigiamai charakterizuojamas, labai pergyvena ir gailisi, kad netikėtai atsidÅ«rė tokioje situacijoje. Anot nuteistojo, pirmai galimybei pasitaikius, jis iÅ¡vyks į užsienį pas savo Å¡eimÄ ir daugiau neturės jokių kontaktų su tėvu.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo G. F. apeliacinį skundÄ â€“ atmesti, nuteistasis G. F. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroro apeliacinį skundÄ â€“ atmesti. Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro ir nuteistojo G. F. apeliaciniai skundai atmetami. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Nuteistasis G. F. savo apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino tiek jo paties, tiek kitų byloje apklaustų asmenų parodymus, kitus įrodymus ir dėl to nepagrįstai jį pripažino kaltu sunkiai sutrikdžius savo tėvo J. F. sveikatÄ , t. y. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Reikalavimas vadovautis įstatymu vertinant įrodymus reiškia, kad sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisėtais būdais gauta informacija. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo G. F., tiek kitų byloje apklaustų asmenų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, minėtų įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų nepažeidė, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. G. F. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, įrodo byloje nustatyta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobÅ«džio bei kaltės formos.

8. Nuteistasis G. F. viso proceso metu, o taip pat ir savo apeliaciniame skunde, neigia vartojęs smurtÄ prieÅ¡ savo tėvÄ . Nuteistasis akcentuoja netinkamÄ paties nukentėjusiojo elgesį, jo konfliktiÅ¡kÄ bÅ«dÄ , nesirÅ«pinimÄ buitimi, nuolatinį girtavimÄ . Tačiau byloje surinktų įrodymų visetas paneigia nuteistojo G. F. teiginius apie tai, kad smurto prieÅ¡ tėvÄ jis nevartojo ir J. F. sunkiai nesužalojo. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių faktinių duomenų, nukentėjusysis J. F. iÅ¡ tiesų nevengė vartoti alkoholio, tačiau Å¡i aplinkybė pati savaime nepateisina nuteistojo G.

F. elgesio tėvo atžvilgiu, t. y. smurto prieÅ¡ tėvÄ naudojimo. Nukentėjusysis J. F. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme davė nuoseklius parodymus apie tai, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. sÅ«nus G. F. vartojo prieÅ¡ jį smurtÄ , t. y. pargriovė jį ant grindų, apžergęs kojomis atsisėdo jam ant pilvo ir delnais sudavė apie deÅ¡imt smÅ«gių į galvos sritį. Po tokio sÅ«naus elgesio jis basas pro langÄ pabėgo iÅ¡ namų, kadangi iÅ¡girdo, kad G. F. skambina greitajai medicinos pagalbai, o jis nenorėjo bÅ«ti iÅ¡vežtas į psichiatrinę ligoninę.

Nukentėjusiojo teigimu, pabėgęs iÅ¡ savo namų jis nuėjo pas kaimynÄ A. M., ten pernakvojo, o kitÄ dienÄ nuėjo pas kitÄ kaimynÄ â€“ V. Ž.. Jam bÅ«nant V. Ž. namuose, pasidarė bloga, tada kitas kaimynas, kuris turėjo automobilį, jį nuvežė pas seserį I. K., o Å¡i jam iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, liudytojų, tiesiogiai mačiusių nuteistojo G. F. ir nukentėjusiojo J. F. konfliktÄ byloje nėra, tačiau įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, kadangi tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius.

Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Å iuo atveju, asmenų betarpiÅ¡kai mačiusių nuteistojo ir nukentėjusiojo konfliktÄ byloje nėra, tačiau nuteistojo G. F. iÅ¡keltÄ versijÄ apie tai, kad jo tėvas J. F. galėjo susižaloti pats, bÅ«damas girtas ir griuvinėdamas, paneigia liudytojai, kurie apie įvykio aplinkybes davė parodymus remdamiesi tuo, kÄ apie tėvo ir sÅ«naus santykius buvo girdėję iki nusikaltimo padarymo momento, tuoj po nusikaltimo padarymo bei tuo, kÄ betarpiÅ¡kai sužinojo iÅ¡ paties nukentėjusiojo J.

F.. Nuteistojo versijÄ paneigia ir specialisto iÅ¡vada, bei gydytojo A. B. paaiÅ¡kinimai, kitų byloje esančių įrodymų visuma.

9. Apie tai, kad G. F. santykiai su tėvu J. F. buvo konfliktiÅ¡ki ir smurtÄ prieÅ¡ tėvÄ G. F. įvykio dienÄ vartojo jau ne pirmÄ kartÄ patvirtino liudytojai I. K., V. J., R. Ž.. Liudytoja I. K. parodė, kad G. F. grįžus iÅ¡ užsienio, ji ne kartÄ ant brolio J. F. veido matė mėlynes, brolis skųsdavosi, kad sÅ«nus Gintautas jį sumušė, J. F. vengdavo grįžti į savo namus. Liudytoja R. Ž., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad J. F. ne kartÄ yra pas juos nakvojęs ir ne kartÄ skundėsi, kad sÅ«nus Gintautas prieÅ¡ jį smurtauja (t. 1, b. l. 63 – 64).

Å iuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pirmosios instancijos teisme perskaičius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalies tvarka, kitiems byloje surinktiems įrodymams patikrinti, R. Ž. patvirtino. Kaip matyti iÅ¡ liudytojų, su kuriais nukentėjusysis J. F. bendravo iÅ¡ karto po įvykio iki tol, kol buvo iÅ¡vežtas į ligoninę – A. M., O. M., V. Ž., R. Ž. parodymų, J. F. tiek A. M., kurio namuose nakvojo naktį po įvykio, tiek V. Ž., pas kurį nukentėjusysis nakvojo dar kitÄ naktį, nuosekliai pasakojo, kad jį sumušė sÅ«nus Gintautas.

10. Liudytojas A. M., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad į jo namus nukentėjusysis J. F. atbėgo basas 2017 m. rugpjūčio 21 d., apie 13 - 14 val., paklaustas, ar kas jį sumušė, J. F. atsakė, kad tas ,,debilas“ iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir nori jį iÅ¡vežti gydytis nuo alkoholizmo. Liudytojo A. M. teigimu, apie tai, kad sÅ«nus bÅ«tų jį sumušęs, J. F. nesakė. Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas A. M. davė kitokius parodymus, nurodydamas, jog atbėgęs J.

F. jam pasakė, kad jį mušė sūnus Gintautas, skundėsi galvos skausmu (t. 1, b. l. 72–73, 74–75). Pirmosios instancijos teisme perskaičius liudytojo A. M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnei, liudytojas neigė nurodęs tyrėjai, kad jam nukentėjusysis sakė, jog jį sumušė sūnus G. Liudytojo teigimu, tyrėja netiksliai užrašė jo parodymus. Asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nėra visavertis, savarankiškas įrodymų šaltinis ir vien tik šiuose parodymuose užfiksuoti faktiniai duomenys negali būti apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu, tačiau jie nėra niekiniai.

BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, apklausÄ ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigÅ«nas teisme gali bÅ«ti apklaustas kaip liudytojas. Pirmosios instancijos teisme liudytoja buvo apklausta Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja D. M., kuri atliko ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje baudžiamojoje byloje.

Liudytoja D. M. nurodė, kad atliko A. M. apklausÄ , liudytojo apklausa vyko laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, ji užrašė liudytojo parodymus taip, kaip jis sakė. Liudytojos nuomone, A. M. parodymų pakeitimas teisme gali bÅ«ti susijęs su nuteistojo G. F. jam daryta įtaka, kuriÄ ji ir pati patyrė, kai G. F. bandė aiÅ¡kintis, kodėl tyrimÄ ji atlieka viena linkme. Liudytojos teigimu, G. F. yra labai impulsyvus, emocionalus ir tai galėjo paveikti tam tikrus liudytojus. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, akivaizdu, kad, bÅ«tent, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nei duoti liudytojo A.

M. parodymai atitinka kitų byloje surinktų įrodymų visumÄ .

11. Liudytojas V. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. į jo namus atėjęs J. F. liko pas jį nakvoti, namo nėjo, sakė, kad bijo sūnaus, kuris jį muša, taip pat rodė ant kaktos mėlynę, sakė, kad sumušė sūnus G. Kitos dienos ryte J. F. ėmė skųstis stipriais galvos skausmais, prašė nuvežti pas seserį į Alytų. Liudytoja R. Ž. parodė, kad grįžusi į namus rado J. F. besikalbantį su jos vyru, girdėjo, kaip J.

F. skundėsi, kad jį sumušė sÅ«nus G., todėl jis basas per langÄ pabėgo iÅ¡ namų ir nubėgo pas kaimynus M.. J. F. sakė, kad sÅ«nus mušė delnais per galvÄ , ant J. F. kaktos matėsi dėmės. Kitos dienos ryte J. F. skundėsi stipriais galvos skausmais, prašė nuvežti pas seserį į Alytų. J. F. pas seserį į Alytų nuvežė kaimynas R. S.. Liudytojas R. S. nurodė, jog J. F., įlipdamas į automobilį, jam pasakojo, kad sÅ«nus G. jį sumušė. IÅ¡ liudytojo S. D., kuris kartu su nukentėjusiuoju gydėsi sanatorijoje, parodymų matyti, kad ir jam J.

F. pasakojo, jog jį mušdavo sūnus G. ir todėl jis bijo grįžti namo.

12. Specialisto iÅ¡vados Nr. G 960/2017 (06) tiriamojoje dalyje užfiksuota, kad iÅ¡ pateiktos asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės matyti, jog Alytaus apskrities ligoninės priėmimo – skubios pagalbos skyriuje J. F. apžiÅ«rėtas 2017 m. rugpjūčio 23 d., 18.05 val. – skundėsi orientacijos sutrikimu, nurodydamas, jog prieÅ¡ dvi dienas sÅ«nus sumušė jam galvÄ . Neurologo įraÅ¡as: skauda galvÄ , buvo sumuÅ¡tas sÅ«naus. Toje pačioje specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad J. F. galvos smegenų trauminė liga, Å«mus periodas, vidutinio sunkumo forma, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio srityje galėjo bÅ«ti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių.

Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, traumuojančiai jėgai veikiant galvos sritį. Sužalojimas dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, vidutinio sunkumo formos, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairio galvos smegenų pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2017 m. rugpjūčio 21 d. esant nurodytoms aplinkybėms (t. 1, b. l. 130–131).

Specialisto išvadoje Nr. pG 1089/2017(06) nurodyta, kad J. F. kliniškai nustatyta vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu galėjo būti padaryta tiek vieno trauminio poveikio, tiek ir trauminių poveikių visumos į galvos sritį (t. 1, b. l. 134–135).

13. Pirmosios instancijos teisme apklaustas tyrimus atlikęs specialistas L. U. paaiÅ¡kino, kad nuo patirto smÅ«gio ar smÅ«gių nebÅ«tinai turėjo iÅ¡ryÅ¡kėti iÅ¡oriniai sužalojimai J. F.. Å iuo atveju trÅ«ko kraujagyslė, bet nukentėjusysis porÄ parų po to galėjo vaikščioti. Specialisto teigimu, galima tokia situacija, kai įvyksta kraujo iÅ¡siliejimas po galvos dangalais, didėja kreÅ¡ulys, užspaudžiami smegenų centrai. Visa tai vystosi palaipsniui, ne iÅ¡ karto po kontakto. Pirmosios instancijos teisme liudytoju buvo apklaustas ir nukentėjusįjį J.

F. operavęs Kauno klinikų neurochirurgas A. B., kuris paaiÅ¡kino, jog J. F. pas juos buvo paguldytas 2017 m. rugpjūčio 23 d., operacija jam atlikta rugpjūčio 30 d. po Å«minės hematomos. Gydytojo teigimu, nustatytiems duomenims neprieÅ¡tarauja faktas, kad ligonis buvo sužalotas rugpjūčio 21 d. Å is sužalojimas yra pavojingas gyvybei, neoperuojamas žmogus nuo jo gali mirti. Liudytojas taip pat paaiÅ¡kino, kad dėl nukentėjusiajam delnais į galvÄ suduotų trauminių poveikių nutrÅ«kus venoms ir greičiausiai sutrÅ«kus smegenų voratinkliniam dangalui, iÅ¡siskyrė smegenų skystis.

Kaukolės ertmėje yra trys komponentai: smegenų skystis, kraujas, smegenys. Vieno iš šių komponentų padidėjimas yra kompensuojamas kito sumažėjimu. Todėl žmogus su tokiais sužalojimais gali dvi dienas būti visiškai sveikas, kol kompensuojamas kaukolės vidinis slėgis. Pasak liudytojo A. B., kuomet yra kraujavimas iš venų, o ne iš arterijų, visada simptomai pasireiškia vėliau, anatominės žmogaus savybės taip pat galėjo turėti įtakos traumos atsparumui. Nuteistasis G.

F. savo apeliaciniame skunde neteisingai interpretuoja gydytojo A. B. parodymus, tvirtindamas, kad iÅ¡ gydytojo paaiÅ¡kinimų galima suprasti, jog susižaloti J. F. galėjo ir prieÅ¡ 14 dienų iki įvykio. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, liudytojas A. B. gana iÅ¡samiai paaiÅ¡kino ne tik aplinkybes, susijusias su konkrečiu J. F. sužalojimu, bet taipogi kiek plačiau paanalizavo hematomų susidarymo aplinkybes, nurodė galimas hematomų rÅ«Å¡is. Liudytojo teigimu, radiologiniai simptomai, kurie yra matomi kompiuterinėje tomografijoje, yra tie patys tiek trečiÄ , tiek keturioliktÄ parÄ po sužalojimo, apie tikslų sužalojimo laikÄ sprendžiama pagal radinius operacijos metu.

Liudytojas A. B. nurodė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju pagal radinius, kurie buvo rasti operuojant J. F., galima spręsti, jog sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti 2017 m. rugpjūčio 21 dienÄ .

14. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas paneigia nuteistojo G. F. teiginius apie tai, kad smurto prieÅ¡ savo tėvÄ jis nevartojo, tėvas susižalojo pats, griuvinėdamas bei leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 2017 m. rugpjūčio 21 d., bÅ«tent, G. F., atėjęs į namÄ , kuriame gyveno tėvas J. F., pargriovė tėvÄ ant grindų ir sudavė delnais nuketėjusiajam mažiausiai deÅ¡imt kartų į galvÄ , padarydamas sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Å ios iÅ¡vados nepaneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jokių sužalojimų ant J.

F. veido 2017 m. rugpjūčio 21 d. nesimatė, taipogi tai, jog specialistai tiksliai nenustatė keliais trauminiais poveikiais buvo padaryti sužalojimai J. F.. Jau aptartais įrodymais – specialistų išvadose užfiksuotais faktiniais duomenimis, taipogi medicinos specialistų paaiškinimais pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad sužalojimai, nuo kurių trūko kraujagyslė ir išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, buvo padaryti 2017 m. rugpjūčio 21 d. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje ir nebūtinai šiuo atveju turėjo matytis išoriniai sužalojimai.

Be to, po tokių sužalojimų kraujo iÅ¡siliejimas po galvos dangalais vyksta palaipsniui, galvos smegenų trauminė liga iÅ¡sivysto ne iÅ¡ karto po kontakto, todėl natÅ«ralu, kad J. F. dar porÄ parų po patirtų sužalojimų galėjo vaikščioti ir bendrauti su aplinkiniais. Tai, kad specialistai tiksliai negalėjo nustatyti keliais trauminiais poveikiais – vienu, ar trauminių poveikių visuma buvo padaryti sužalojimai, sukėlę J. F. sunkų sveiktos sutrikdymÄ , nepaneigia nuteistojo kaltės tyčia sužalojus savo tėvÄ .

Å iuo atveju tikslus suduotų smÅ«gių skaičius nėra esminė aplinkybė, kadangi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pasekmės – sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas – atsirado nuo G. F. veiksmų. SmÅ«gių delnu sudavimas nukentėjusiajam į galvÄ ir G. F. padaryta veika buvo bÅ«tinoji padarinių, t. y. J. F. sunkaus sveikatos sutrikdymo kilimo sÄ lyga.

15. Nuteistasis G. F. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad liudytoja I. K. tvirtino, jog įvykio metu ji kalbėjosi telefonu su jo tėvu J. F. ir, neva, girdėjo duslius muÅ¡imo garsus, tačiau Å¡io telefoninio pokalbio iÅ¡klotinė nebuvo iÅ¡reikalauta ir pateikta į bylÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Å¡i liudytojos I. K. nurodyta aplinkybė, t. y. jos ir jos brolio J. F. telefoninis pokalbis, vykęs įvykio metu, t. y. 2017 m. rugpjūčio 21 d., ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patikrinta ir iÅ¡tirta.

Po įvykio praėjus gana ilgam laiko tarpui, t. y. daugiau nei pusantrų metų, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti liudytojos I. K. nurodytos aplinkybės, kadangi vadovaujanatis Lietuvos Respublikos elektroninių ryÅ¡ių įstatymo 66 straipsnio 5 dalies nuostatomis, abonento ar registruoto elektroninių ryÅ¡ių paslaugų naudotojo srauto duomenys gali bÅ«ti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryÅ¡io datos, iÅ¡skyrus atvejus, kai sÄ skaita yra teisėtai užginčyta arba duomenys yra reikalingi įsiskolinimui iÅ¡ieÅ¡koti bei Å¡io Ä®statymo 77 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais.

Tačiau, liudytojos I. K. parodymai yra tik vienas iÅ¡ įrodymų Å¡altinių Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Tuo tarpu, asmens kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ grindžiama byloje surinktų ir teisme įvertintų įrodymų visuma. Kaip jau minėta, Å¡ioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų viseto pakanka iÅ¡vadai, kad nukentėjusįjį J. F. 2017 m. rugpjūčio 21 d. sužalojo, bÅ«tent, jo sÅ«nus G. F.. Jau aptarti liudytojų I. K., A. M., V. Ž., R. Ž., S. D., R. S. parodymai, medicinos specialistų iÅ¡vados ir paaiÅ¡kinimai patvirtina nukentėjusiojo J.

F. parodymus ir tuo pačiu paneigia nuteistojo G. F. aiÅ¡kinimus apie įvykio aplinkybes. Vertinant parodymus patikimumo aspektu bei sprendžiant, kuriais iÅ¡ tiesioginių įrodymų – nukentėjusiojo ar nuteistojo parodymais ‑ tikėti, reikÅ¡mingi yra ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje byloje atlikusios tyrėjos D. M. parodymai. Liudytoja D. M. parodė, kad nukentėjusysis J. F. nuo pat pradžių ne tik jai, bet ir apklausÄ atlikusiam kitam tyrėjui, aiÅ¡kino, jog jį sužalojo sÅ«nus, smÅ«giuodamas delnais į galvÄ .

Papildoma nukentėjusiojo apklausa buvo atliekama filmuojant, kad nekiltų klausimų apie tai, jog jam buvo daroma kokia nors įtaka. Nukentėjusiojo parodymai buvo užfiksuoti darant garso ir vaizdo įraÅ¡Ä , parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklÅ«s, nuo pat pradžių jis laikėsi pozicijos, kad jį sužalojo sÅ«nus. Tačiau baigiantis ikiteisminiam tyrimui, pas jÄ atėjo J. F. ir pasakė, jog nori pakeisti parodymus, o paklausus dėl kokios priežasties, nukentėjusysis atsakė, kad pas jį apsilankė abu sÅ«nÅ«s, pasakė ,,tėvai, galvok, kÄ Äia darai, nes jis sės, tu už melagingus gautum mažiau“.

Paklausus, kokius parodymus nukentėjusysis norėtų duoti, Å¡is atsakė, kad dar nesugalvojo, kÄ dėl to sužalojimo pasakyti, nes jį tikrai sumušė Gintautas. Galiausiai nukentėjusysis pasakė, kad nieko nekeis ir paliks taip, kaip yra. Liudytoja D. M. taip pat nurodė, kad pas jÄ Ä¯ darbovietę buvo atvykęs nuteistasis G. F., kuris jai pasakė ,,kodėl tyrimÄ užsukote viena linkme, bus jums blogai, susitiksime teisme“. Å iuos liudytojos D. M. parodymus, įvertinus kitų byloje surinktų ir jau aptartų įrodymų kontekste, darytina iÅ¡vada, kad 2017 m. rugpjūčio 21 d. smurtÄ prieÅ¡ J.

F. vartojo ne kas kitas, o jo sÅ«nus G. F., bÅ«tent, G. F. delnais sudavė J. F. smÅ«gius į galvÄ , tuo padarymas sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

16. Teisinga yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog įvykio metu G. F., delnais suduodamas smÅ«gius nukentėjusiajam į galvÄ , suprato, jog jo veika yra pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymÄ , ir norėjo taip elgtis, tačiau jam buvo nesvarbu kokie padariniai gali kilti, t. y. G. F. sunkiai sutrikdė savo tėvo sveikatÄ veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia.

17. DeklaratyvÅ«s yra nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad byloje liko nenustatyta, kur buvo jo tėvas tuomet, kai išėjo iÅ¡ M. iki tol, kol atėjo pas Ž. ir dėl kokių priežasčių, bÅ«tent tuo metu ant nukentėjusiojo kaktos atsirado dėmės. Jau aptartais įrodymais, taip pat medicinos specialistų paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad trauminiai poveikiai, sukėlę nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymÄ , buvo padaryti 2017 m. rugpjūčio 21 d. Taipogi byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad minėtus sužalojimus 2017 m. rugpjūčio 21 d. nukentėjusiajam padarė nuteistasis G.

F.. Jokių faktinių duomenų apie tai, kad nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d., kai J. F. basas pro langÄ pabėgo iÅ¡ savo namų, iki 2017 m. rugpjūčio 23 d., kai J. F. buvo pristatytas į ligoninę, prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtÄ bÅ«tų vartoję kokie nors kiti asmenys, ar kas nors bÅ«tų matę nukentėjusįjį griuvinėjantį dėl girtumo. PrieÅ¡ingai – kaip nurodė liudytojas A. M., iÅ¡ jo namų J. F. 2017 m. rugpjūčio 22 d. ryte išėjo jau prablaivėjęs, liudytoja R.

Ž. parodė, kad rugpjūčio 22 d., apie 15 val. grįžusi į namus rado virtuvėje bekalbančius J. F. ir savo vyrÄ V. Ž., J. F. jai atrodė blaivus, tÄ naktį J. F. nakvojo jų namuose, niekur išėjęs nebuvo, o kitÄ dienÄ buvo iÅ¡vežtas į Alytų ir į ligoninę.

18. Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo akto, Å¡i baudžiamoji byla buvo atiduota teismui kaltinant G. F., padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. sunkiai sutrikdžius savo artimo giminaičio – tėvo J. F. sveikatÄ . Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis G. F., grįžęs iÅ¡ užsienio, apsigyveno tėvų sodyboje, t. y. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis gyveno kartu su savo tėvu J.

F., patikslino kaltinimÄ ir konstatavo, kad G. F. sunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, tvirtina, kad G. F. dvylika metų gyvena Anglijoje, su savo tėvu nuteistasis kartu negyveno ir bendro Å«kio nevedė. BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, 2 dalyje nustatyta, jog nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Esminis požymis, leidžiantis atriboti sÄ vokas – artimas giminaitis ir Å¡eimos narys yra gyvenimo kartu faktas. Tačiau, akivaizdu, kad baudžiamasis įstatymas neapibrėžia laiko tarpo, kurį artimieji giminaičiai turi gyventi kartu, kad bÅ«tų laikomi Å¡eimos nariais. Todėl prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad G. F. jau daugiau nei dvylika metų gyvena Anglijoje ir bendro Å«kio su tėvu J. F. neveda, nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste tuo laikotarpiu J.

F. laikytinas nuteistojo G. F. Å¡eimos nariu. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. F., grįžęs iÅ¡ Anglijos, apsigyveno tėvų sodyboje, kaip jis pats nurodė, tvarkė namus, kuriuos tėvas buvo apleidę, rÅ«pinosi komunalinių mokesčių sumokėjimu. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad G. F. nebuvo užsukęs į tėvų namus tik pasisvečiuoti, bet nuteistasis tėvų namuose kurį laikÄ gyveno. Todėl teisinga yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis G.

F. gyveno kartu su savo tėvu – nukentėjusiuoju J. F. ir nukentėjusysis buvo nuteistojo šeimos narys.

19. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl G. F. kaltės sunkiai sutrikdžius savo Å¡eimos nario – savo tėvo J. F. sveikÄ bei teisingai Å¡iÄ nuteistojo veikÄ kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .

20. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su G. F. paskirta bausme, nurodo, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. F. paskirta aiškiai neteisinga, per švelni bausmė. Prokuroro nuomone, nuteistajam paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė iškreipia bausmės paskirtį.

21. Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ , bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje.

Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

22. G. F. padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Byloje nenustatyta nei G. F. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad G. F. praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, dirba, turi mažametę dukrÄ , darbovietės ir Miroslavo seniÅ«nijos charakterizuojamas teigiamai.

23. Pirmosios instancijos teismas, aptartas aplinkybes įvertinęs kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, apibÅ«dinančiomis G. F. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį padarė iÅ¡vadÄ , kad BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nors ir minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas G. F. prieÅ¡tarautų teisingumo principui, todėl G. F. atžvilgiu taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskyrė jam Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

24. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

Tačiau bausmės Å¡velninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali bÅ«ti pagrįstas tik iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, taip pat priverčiamÄ sias medicinos priemones, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius.

Kita vertus, valstybė taiko kraÅ¡tutinę griežčiausiÄ laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrÄ jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra bÅ«tina (kitos teisinės priemonės yra aiÅ¡kiai nepakankamos) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2014, 2K-204-942/2015).

25. Kaip minėta, teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali bÅ«ti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrÄ sias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė Å¡velninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, – pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ , kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiÅ¡kas ir nereikalingas. Taigi Å¡i nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę.

PrieÅ¡ingai, pagrindinės taisyklės yra aiÅ¡kiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principÄ , yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl Å¡i norma teismų praktikoje ir įgijo iÅ¡imtinių aplinkybių statusÄ , taip bausmės skyrimÄ pabrėžiant ne kaip statiÅ¡kÄ , o labai dinamiÅ¡kÄ procesÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015).

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę paÅ¡alinti prieÅ¡taravimÄ teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia Å¡io principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumÄ teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiÅ¡kia įstatymo nustatytÄ optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingÄ bausmės dydį. Teisingumo principui prieÅ¡tarauja tiek aiÅ¡kiai per griežtos, tiek ir aiÅ¡kiai per Å¡velnios bausmės paskyrimas.

BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali bÅ«ti suprastas kaip iÅ¡imtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2008). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų iÅ¡vadÄ , jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, bÅ«tų teisingas. BÅ«tent Å¡ių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti iÅ¡vadÄ dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisingumo principo reikÅ¡mę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006).

27. Nuteistojo G. F. padaryta nusikalstama veika yra pavojinga, nusikalstamÄ veikÄ jis padarė prieÅ¡ savo tėvÄ , sunkiai sutrikdė tėvo sveikatÄ , tačiau, vertinant G. F. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ bei lyginant jį su rÅ«Å¡iniu nusikalstamos veikos pavojingumu, įvertintu įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytÄ nusikaltimÄ sankcijoje, bÅ«tina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes. Å iuo atveju svarbu įvertinti ir paties nukentėjusiojo pozicijÄ . PrieÅ¡ingai negu apeliaciniame skunde tvirtina prokuroras, bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis J.

F. dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, ne visai tinkamai rÅ«pinosi namais, dėl Å¡ių priežasčių iÅ¡ esmės ir kildavo konfliktai su sÅ«numi G. F., kuris pats alkoholio beveik nevartoja. Nukentėjusysis J. F. civilinio ieÅ¡kinio byloje nepareiÅ¡kė, pirmosios instancijos teisme prašė griežtai sÅ«naus nebausti, neskirti jam laisvės atėmimo bausmės. Po Å¡io nusikaltimo padarymo naujų nusikaltimų ar kitokių teisės pažeidimų G. F. nepadarė, nuteistasis dirba, charakterizuojamas teigiamai, užsienyje turi Å¡eimÄ , mažametę dukrÄ .

IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma rodo mažesnį G. F. padaryto nusikaltimo ir jo paties asmenybės pavojingumÄ . Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, ilgalaikis G. F. izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų jo socialinius ryÅ¡ius, santykius su užsienyje gyvenančia Å¡eima bei mažamete dukra. Nagrinėjamu atveju pirmenybė turi bÅ«ti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisinga yra pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už G.

F. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytos, bausmės paskyrimas nuteistajam prieÅ¡tarautų teisingumo principui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskyrė G. F. Å¡velnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę. Griežtinti G. F. paskirtos bausmės nėra teisinio pagrindo.

28. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinių skundų ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo G. F. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Ernesta Montvidienė Algimantas Valantinas