2019-08-21 Nr. AB-15932-3-62-3-02215-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1455-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02215-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 53.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. Š. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nuo 2014 m. sausio 11 d. iki 2017 m. spalio 11 d. buvo laikomas Marijampolės PN kamerose Nr. 13, Nr. 15, Nr. 17, Nr. 22, Nr. 25 netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Jis gyveno perpildytose kamerose, kurių plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus ir vietos trūkumo nebuvo galimybės judėti, jis nuolat gulėjo lovoje, turėjo laukti eilėse prie stalo ar sanitarinio mazgo. Kamerų sanitariniai mazgai neatitiko higienos reikalavimų. Pasivaikščioti jis buvo vedamas į mažus pasivaikščiojimų kiemelius du kartus po 30 minučių per parą. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė įtampą, depresiją, dvasinius išgyvenimus, tapo dirglus ir nervingas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 13, Nr. 17, Nr. 20, Nr. 22, Nr. 25, kuriose atskirais laikotarpiais jam nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais reglamentuota 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato reikalavimų pasivaikščiojimo kiemelių plotui, be to, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 straipsnio 1 dalį, kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems leidžiama pasivaikščioti kasdien po vieną valandą. Pareiškėjas skunde deklaratyviai teigė, kad sanitarinių mazgų būklė neatitiko higienos reikalavimų. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokių reikalavimų neatitiko sanitariniai mazgai, todėl jo argumentai šioje dalyje atmestini. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Atsakovas prašė pareiškėjo skundo reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjo A. Š. skundą tenkino iš dalies ir priteisė 260 Eur pareiškėjo naudai.

6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo prašymą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalies nuostatomis, pareiškėjo reikalavimui nuo 2014 m. sausio 11 d. iki 2014 m. spalio 15 d. pritaikė trejų metų ieškinio senaties terminą ir nagrinėjo laikotarpį nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2017 m. spalio 11 d.

7. Remdamasis atsakovo pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad laikotarpiais nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. birželio 6 d. (5 paros), nuo 2015 m. birželio 7 d. iki 2015 m. birželio 22 d. (15 parų), nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2015 m. rugpjūčio 6 d. (30 parų), t. y. iš viso 50 parų kamerų tipo patalpoje Nr. 22 pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeista Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.2 punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m. gyvenamojo ploto norma, kadangi jam teko nuo 2,91 iki 3,39 kv. m. ploto.

8. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl netinkamos sanitarinių mazgų būklės, nedetalizavo, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad sanitariniai mazgai neatitinka higienos reikalavimų, todėl šiuos pareiškėjo argumentus teismas laikė deklaratyviais ir atmetė. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir nenustato vienam asmeniui tenkančios ploto normos juose. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusio BVK 145 straipsnio 1 dalį, kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems kasdien suteikiama viena valanda pasivaikščioti. Pareiškėjas neneigė, kad pasivaikščiojimas truko vieną valandą per parą (du kartus po 30 minučių), todėl neteisėtų atsakovo veiksmų, suteikiant pareiškėjui galimybę pasivaikščioti gryname ore, teismas nenustatė.

III. 9. Pareiškėjas A. Š. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują – jo skundą tenkinti.

10. Pareiškėjas teigia, kad skaičiuojant minimalų vienam asmeniui turintį tekti plotą nepagrįstai buvo įskaičiuotas sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas. Jis skunde nurodė, kad buvo kalinamas kameroje Nr. 15, tačiau teismas vadovavosi tik atsakovo pateiktais duomenimis. Dėl netinkamų sąlygų Marijampolės PN pareiškėjui pablogėjo sveikta, todėl prašo priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti.

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 12. Marijampolės PN 2019 m. birželio 20 d. raštu informavo Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 3 d. mirė atlikdamas bausmę Marijampolės PN.

13. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 54 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisių perėmėjas (ABTĮ 54 str. 2 d.). Pastebėtina, jog teisių perėmimas po fizinio asmens mirties sprendžiamas pagal paveldėjimo teisės normas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5 knygoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-748/2013; 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2634-492/2017).

14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ėmėsi priemonių išsiaiškinti, ar yra atsiradę A. Š. teisių perėmėjai.

15. Nagrinėjamu atveju iš Testamentų registro išraše pateiktos informacijos (tikrinta 2019 m. birželio 27 d.) matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų A. Š. palikimo priėmimo faktų.

16. Atsižvelgus į tai, kad praėjo ilgas laiko tarpas nuo pareiškėjo A. Š. mirties fakto ir negauta duomenų apie pareiškėjo teisių perėmimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje procesinių teisių perėmimas pagal ABTĮ 54 straipsnį yra negalimas, o ši nurodyta aplinkybė sudaro pagrindą administracinę bylą nutraukti (ABTĮ 103 str. 6 p., 137 str.).

17. Teisėjų kolegija pastebi, kad tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, kad jeigu apie pareiškėjo teisių perėmimą negaunama jokių duomenų, byla nutraukiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1035/2007; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-748/2013; 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2634-492/2017; 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1453-442/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-401-575/2018).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 6 punktu, 137 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas