f9edef3f-4a6a-4d54-b2fe-e36b11b80d01 · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-629-362/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02985-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.5; 3.2.4; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 24 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijaus Stankevičiaus,sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , atstovui D.

M.,dalyvaujant atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės tarybos atstovui M. N. (M. N.),dalyvaujant atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei V. V.,nedalyvaujant atsakovei Z. N.,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miškų tarnybos atstovui,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdijos atstovui,nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarei R.

R., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ dėl administracinių aktų dalių panaikinimo ir restitucijos taikymo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ , n u s t a t ė: 2016 m. gruodžio 22 d. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydamas:1.

Panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria 0,01 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotas įtrauktas į suprojektuotÄ 0,1600 ha kitos paskirties žemės sklypÄ (sklypo Nr. 34).             2. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 35SK-(14.35.110)-912 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ dalį, kuria 0,01 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotas pateko į perduodamÄ neatlygintinai nuosavybėn 0,1600 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).3.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 35VÄ®-(14.35.2)-1573 „Dėl valstybinės žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai Mažeikių mieste“ dalį, kuria 0,01 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotas pateko į perduodamÄ neatlygintinai nuosavybėn 0,1600 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).4. Taikyti restitucijÄ : grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,01 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotÄ , patenkantį į 0,1600 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės atsakovei Z.

N. 900 Eur.PareiÅ¡kėjas Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) pareiÅ¡kime nurodė ir teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas prokuroras D. M. paaiÅ¡kino, jog Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje 2016 m. lapkričio 25 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2016 m. lapkričio 24 d. raÅ¡tas Nr. 35SD-4621-(14.35.137) dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, kuriame teigiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba neteisėtai E. I.

L. nuosavybėn perleido valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus, esančius 0,1600 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje atlikus tyrimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo E. I. L. teisėtumo nustatyta, kad Mažeikių rajono valdyba 2001 m. rugpjūčio 30 d. priėmė sprendimÄ Nr. 369, atsižvelgdama į nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo komisijos siÅ«lymÄ bei gyvenamojo namo rinkos vertės nustatymo ataskaitÄ Nr. 31-30354, atkurti E. I.

L. nuosavybės teises į motinos A. L. turėtÄ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini); nuosavybės atkÅ«rimo bÅ«das: perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam gyvenamajam namui. E. I. L. 2012 m. liepos 17 d. Nacionalinei žemės tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ suteikti 16 arų žemės sklypÄ Nr. 34, esantį Naikių kvartale, už turėtÄ Å¾emę Mažeikių mieste. Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino pakoreguotÄ Mažeikių miesto Naikių mikrorajono II-osios dalies detalųjį planÄ , kurio grafinėje dalyje Nr. 34 suprojektuotas 0,1600 ha kitos paskirties žemės sklypas.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. A1-25 „Dėl adresų suteikimo Naikių mikrorajone“ 0,1600 ha kitos paskirties žemės sklypui Nr. 34 suteikė adresÄ â€“ (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos vedėjas 2012 m. sausio 23 d. priėmė sprendimÄ Nr. 35SK-(14.35.110)-912 suformuoti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti Å¡io žemės sklypo kadastro duomenis. Tuo pačiu nuspręsta kreiptis į VÄ® Registrų centrÄ pateikiant praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti suformuotÄ Å¾emės sklypÄ ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į šį žemės sklypÄ .

Nacionalinė žemės tarnybos vedėjas 2012 m. gruodžio 20 d. priėmė įsakymÄ Nr. 35VÄ®-(14.35.2)-1573 suteikti E. I. L. nuosavybėn neatlygintinai 0,1600 ha (vertė 13680,0 Lt) kitos paskirties žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Minėtų administracinių aktų pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas E. I. L. nuosavybės teise 0,1600 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Mažeikių rajono l-ojo notarų biuro notarė R. R. informavo, kad 2016 m. liepos 6 d. E. I. L. mirė, o dėl jos palikimo kreipėsi įpėdinė dukra Z. N.. Buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 239, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti, o 2 dalyje teigiama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

Å iuo atveju atsakovė Z. N. padavė notarei pareiÅ¡kimÄ dėl E. I. L. palikimo priėmimo, o tai reiÅ¡kia, kad ji palikimÄ yra priėmusi, todėl laikytina palikimo – 0,1600 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininke. Valstybinė miÅ¡kų tarnyba 2016 m. lapkričio 11 d. raÅ¡tu Nr. R6-7029 informavo Nacionalinę žemės tarnybÄ , kad žemės sklypo dalis patenka į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus, ir pateikė valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos fragmentus ir pažymas apie tekstinius Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir iÅ¡dėstytas teisės aktų nuostatas darytina iÅ¡vada, kad miÅ¡ko žemė – 0,01 ha, patenkanti į 0,1600 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), administracinių aktų priėmimo metu buvo valstybės iÅ¡perkama, nes pateko į Mažeikių miesto miÅ¡kų teritorijas, todėl nuosavybės teisės į jÄ negalėjo bÅ«ti atkurtos, dėl Å¡ios priežasties Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis;

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 35SK-(14.35.110)-912 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ dalis, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 35VÄ®-(14.35.2)-1573 „Dėl valstybinės žemės sklypo suteikimo nuosavybei neatlygintinai Mažeikių mieste“ dalis, kurioje yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotai, yra neteisėtos iÅ¡ esmės ir turi bÅ«ti panaikintos, kadangi prieÅ¡tarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 2 dalies, Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatoms.

Panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo valstybė atgautų nuosavybės teisę į neteisėtai pretendentams natÅ«ra grÄ Å¾intus žemės sklypus ir nuosavybės teisių atkÅ«rimo jiems klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-165/2012), t.y. E. I. L. privalėtų grÄ Å¾inti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirtÄ miÅ¡kų plotÄ valstybės dispozicijon, tačiau, kaip jau buvo minėta, E. I.

L. 2016 m. liepos 6 d. mirė ir dėl palikimo kreipėsi Z. N. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos ir negali būti nuosavybės teisių perleidimo dalyku. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad Z. N. priimto palikimo dalis dėl valstybinės reikšmės miškų plotų perleidimo yra neteisėta ir paveldėjimo procedūra negali būti tęsiama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas.

Kadangi atkuriant nuosavybės teises į minėtÄ Å¾emės sklypÄ privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantis turtas – valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirtas miestų miÅ¡kų plotas, restitucija turėtų bÅ«ti taikoma natÅ«ra, grÄ Å¾inant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,01 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus, patenkančius į 0,1600 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sÄ Å¾iningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi bÅ«ti taikoma taip, kad nepaneigtų Å¡ių asmenų teisės į teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, nes prieÅ¡ingu atveju Å¡ių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.145 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams, iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, atlyginti jų patirtas Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidas, kurios neturėtų virÅ¡yti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 4 d. nutartis priimta administracinėje byloje Nr. A-2165-575/2016).

Nagrinėjamu atveju 0,1600 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko vidutinės vertės skaičiavimu, vidutinė rinkos vertė 14400 Eur. Lietuvos Respublikos valstybė įpareigotina paskutiniam turto įgijėjui paveldėtojai Z. N., iÅ¡ kurios turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, atlyginti Å¡io turto vertę – 900 Eur.Atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės taryba atsiliepime bei jo atstovas M.

N. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka. Mažeikių miesto generaliniame plane, patvirtintame LTSR Ministrų tarybos 1985 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 154, ginčo teritorijoje buvo numatytas daugiabučių namų kvartalas. Rengiant Å¡ios teritorijos detalųjį planÄ atsakovas privalėjo atsižvelgti į generalinio plano sprendinius, kÄ ir padarė priimdamas 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“. Mažeikių miesto generaliniame plane ir Mažeikių miesto bendrajame plane, patvirtintame 2009 m. kovo 27 d.

Mažeikių rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T1-94 „Dėl Mažeikių miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, ginčo teritorijoje niekada nebuvo pažymėtas miškas. Vadovaujantis šiais teritorijų planavimo dokumentais buvo parengtas ir Mažeikių rajono tarybos 2005 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T1-109 patvirtintas Mažeikių miesto Naikių mikrorajono II-os dalies 36 ha plote detalusis planas. Vėliau planas buvo koreguojamas ir korektūra patvirtinta Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T1-347.

Esminiai plano sprendiniai nebuvo keičiami, tik atsisakyta daugiabučių namų statybos ir numatytas vienbučių bei dvibučių namų kvartalas. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T1-347 buvo patvirtintas visas Mažeikių miesto Naikių mikrorajono II-osios dalies detalusis planas. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendime Nr. T1-347 nėra atskiros dalies, kuria buvo patvirtinti bÅ«tent ginčo žemės sklype esami sprendiniai, todėl neaiÅ¡ku, kaip pareiÅ¡kėjas įsivaizduoja palankaus teismo sprendimo vykdymÄ .

Prokuroro pateikti pareiÅ¡kimo reikalavimai, teismui nusprendus juos patenkinti, negalėtų bÅ«ti perkelti į teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nes pastaroji turi bÅ«ti aiÅ¡ki, nedviprasmiÅ¡ka, suformuluota konkrečiai ir trumpai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų neaiÅ¡kumų dėl patenkintų ar atmestų reikalavimų turinio. Atsakovo nuomone, perkėlus taip suformuluotus prokuroro reikalavimus į rezoliucinę teismo sprendimo dalį, nei atsakovams, nei jokiam kitam asmeniui dėl objektyvių priežasčių nebÅ«tų aiÅ¡ku, kÄ konkrečiai jis turėtų atlikti, o antstolis atitinkamai negalėtų įvertinti, ar teismo sprendimas įvykdytas, todėl prokuroras įpareigotinas patikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus, nurodant, kad turi bÅ«ti naikinamas visas Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“.Atsakovai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyrius ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atsiliepime ir jų atstovė V.

V. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo reikalavimais sutinka ir praÅ¡o teismo juos tenkinti. Nurodė, kad Valstybinė miÅ¡kų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė miÅ¡kų tarnyba) 2016 m. lapkričio 11 d. raÅ¡tu Nr. R6-7029 informavo Nacionalinę žemės tarnybÄ , kad Mažeikių mieste esantys kitos paskirties žemės sklypai, tarp kurių ir žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į teritorijas, kurios pagal faktinę padėtį atitinka Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miÅ¡kui keliamus reikalavimus.

IÅ¡ 2016 m. lapkričio 10 d. Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pažymos Nr. 70649 apie grafinius Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos fragmento matyti, kad žemės sklypo dalis yra pažymėta sutartiniu ženklu – žalsva spalva, kuri reiÅ¡kia miÅ¡ko žemės plotus; iÅ¡ 2016 m. lapkričio 10 d. pažymos 70648 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis matyti, kad žemės sklypas patenka į Mažeikių miÅ¡kų urėdijos Mažeikių girininkijos miÅ¡ko kvartalÄ Nr. 219, miÅ¡ko taksacinį sklypÄ Nr. 26, kurio plotas 1,50 ha, patenkanti dalis yra 0,01 ha.

Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino pakoreguotÄ Mažeikių miesto Naikių mikrorajono II-osios dalies detalųjį planÄ , kurio grafinėje dalyje Nr. 34 buvo suprojektuotas 0,1600 ha kitos paskirties žemės sklypas (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos). Mažeikių rajono valdyba 2001 m. rugpjūčio 30 d. priėmė sprendimÄ Nr. 369 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pilietei E. L.“, kuriuo nusprendė atkurti E. L. nuosavybės teises į motinos A.

L. turėtÄ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam gyvenamajam namui, kuris įvertintas 16 000,00 Lt, naujÄ Å¾emės sklypÄ individualiai statybai. E. I. L. 2012 m. liepos 17 d. Mažeikių skyriui pateikė praÅ¡ymÄ suteikti nuosavybėn neatlygintinai sklypÄ Nr. 34, kurio plotas 16 arų. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjas 2012 m. spalio 23 d. priėmė sprendimÄ Nr. 35SK-(14.35.110.)-912 „Dėl žemės sklypo, esančio Mažeikių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, kuriuo suformavo ginčo žemės sklypÄ ir patvirtino jo kadastro duomenis.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjas 2012 m. gruodžio 20 d. priėmė įsakymÄ Nr. 35VÄ®-(14.35.2.)-1573 „Dėl valstybinės žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai Mažeikių mieste“, kuriuo suteikė E. I. L. nuosavybėn neatlygintinai 0,1600 ha kitos paskirties ginčo žemės sklypÄ . Siekiant administracine tvarka taisyti paaiÅ¡kėjusiÄ klaidÄ , Mažeikių skyrius bandė susisiekti su E. I. L., tačiau pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis E. I.

L. 2016 m. liepos 6 d. mirė. Vadovaujantis Testamentų registro duomenimis dėl E. I. L. palikimo į Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarę R. R. kreipėsi Z. N.. Pagal imperatyvias teisės aktų nuostatas, miškų plotai, esantys ginčo žemės sklype, Atkūrimo įstatymo prasme priėmimo metu buvo valstybės išperkami ir nuosavybės teisės į jo dalį negalėjo būti atkurtos. Atsižvelgiant į tai, kad suteikiant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 20 d.

įsakymu Nr. 35VÄ®-(14.35.2.)-1573 „Dėl valstybinės žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai Mažeikių mieste“ I. E. L. nuosavybės teises į žemės sklypÄ buvo pažeistos imperatyvios Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto, MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir AtkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatos, minėto įsakymo dalis, kuria I. E. L. buvo suteiktas neatlygintinai nuosavybėn valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirtas miÅ¡kų plotas, turėtų bÅ«ti panaikinta.

Taip pat turėtų bÅ«ti panaikinta Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis, kuria 0,01 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotas buvo įtrauktas į suprojektuotÄ 0,1600 ha kitos paskirties žemės sklypÄ (sklypo Nr. 34); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 35SK-(14.35.110.)-912 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ dalis, kuria 0,01 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotas buvo įtrauktas į suformuotÄ 0,1600 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Kadangi atkuriant nuosavybės teises į minėtÄ Å¾emės sklypÄ , privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantis turtas – miesto miÅ¡kų plotas, siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , Nacionalinė žemės tarnyba sutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimais. Panaikinus administracinių aktų dalis dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, kuriomis privačion nuosavybėn buvo perleisti valstybiniai miÅ¡kų plotai, valstybė atgautų nuosavybės teises į neteisėtai perduotÄ nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypo dalį, o nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimo ta dalis turėtų bÅ«ti sprendžiama iÅ¡ naujo, t.y.

E. I. L. privalėtų grÄ Å¾inti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirtÄ plotÄ valstybės nuosavybėn, tačiau kadangi ji 2016 m. liepos 6 d. mirė, o dėl palikimo priėmimo kreipėsi dukra Z. N., tai atlikti turėtų duktė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra iÅ¡imti iÅ¡ civilinės apyvartos, o tai reiÅ¡kia, kad jie negali bÅ«ti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalyku. Tokie sandoriai yra niekiniai ir negalioja.

Nagrinėjamu atveju tai reiÅ¡kia, kad Z. N. priimto palikimo dalis dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų perleidimo yra neteisėta ir paveldėjimo procedÅ«ra negali bÅ«ti tęsiama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorio negaliojimo teisinis padarinys yra restitucijos taikymas, t.y. negaliojančių sandorių Å¡alių grÄ Å¾inimÄ Ä¯ padėtį, buvusiÄ iki sandorių įvykdymo. Kadangi atkuriant nuosavybės teises į ginčo žemės sklypÄ , privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantis turtas, restitucija turėtų bÅ«ti taikoma natÅ«ra, grÄ Å¾inant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,01 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotÄ , patenkantį į 0,1600 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Z. N. privalo grÄ Å¾inti valstybei 0,01 ha dalį 0,1600 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patenkančiÄ Ä¯ valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ku užimtÄ Å¾emę. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, nes prieÅ¡ingu atveju Å¡ių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o valstybės atitinkamai pagerėtų.

Tokiais atvejais valstybė įpareigotina paskutiniesiems turto įgijėjams atlyginti jų patirtas Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidas, kurios neturėtų virÅ¡yti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).Atsižvelgiant į tai, atsakovas sutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimu, kad valstybė privalo Z. N. atlyginti žemės sklypo dalies vertę pagal vidutinę rinkos kainÄ â€“ 900 Eur (devynis Å¡imtus eurų).Atsakovė Z.

N. atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu.Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės miÅ¡kų tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu.Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miÅ¡kų tarnyba atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad Mažeikių mieste esantis kitos paskirties žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Mažeikių miÅ¡kų urėdijos Mažeikių girininkijos 219 kvartalo taksacinį sklypÄ Nr. 26, kurio plotas 1,50 ha.

Å i teritorija pagal faktinę padėtį atitinka Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miÅ¡kui keliamus reikalavimus. Vadovaujantis MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatomis, žemės sklypo dalis 0,01 ha ploto, patenkanti į taksacinį sklypÄ Nr. 26, priskirtina valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotams. Taigi, į ginčo sklypÄ patenka 0,01 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko.Å is žemės sklypas suformuotas ir jo kadastro duomenys patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 35SK-(14.35.110.)-912 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 20 d.

įsakymu Nr. 35VÄ®-( 14.35.2)-1573 „Dėl valstybinės žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai Mažeikių mieste“. Nurodytų administracinių aktų pagrindu 0,1600 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2012 m gruodžio 31 d. E. I. L. nuosavybės teise. 2016 m. liepos 6 d. E. I. L. mirė. Dėl mirusios E. I. L. palikimo į Mažeikių rajono 1-Ä jį notarų biurÄ kreipėsi įpėdinė duktė Z.

N., kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalies nuostatomis į procesÄ trauktina atsakove. Nurodytas žemės sklypas yra suformuotas Mažeikių miÅ¡kų urėdijos Mažeikių girininkijos 219 kvartalo taksaciniame sklype Nr. 26, kuris yra Mažeikių miesto miÅ¡kų teritorijoje ir priskirtinas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams. Darytina iÅ¡vada, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyrius, perleisdamas nuosavybės teises į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ , pažeidė imperatyvias teisės aktų normas:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį; Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad miestų miÅ¡kai yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai, o valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 6 straipsnio ir 13 straipsnio reikalavimus. Kadangi miÅ¡ko plotas – 0,01 ha, patenkantis į 0,1600 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), administracinių aktų priėmimo metu buvo valstybės iÅ¡perkamas, nes pateko į Mažeikių miesto miÅ¡kų teritorijÄ , todėl nuosavybės teisės į jį negalėjo bÅ«ti atkurtos.

Dėl Å¡ios priežasties Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis, kuria 0,01 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotas įtrauktas į suprojektuotÄ 0,1600 ha kitos paskirties žemės sklypÄ (sklypo Nr. 34); Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 35SK-(14.35.110.)-912 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ dalis, kuria 0,01 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotas pateko į perduodamÄ neatlygintinai nuosavybėn 0,1600 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini);

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 35VÄ®-(14.35.2)-1573 „Dėl valstybinės žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai Mažeikių mieste“ dalis, kuria 0,01 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotas pateko į perduodamÄ neatlygintinai nuosavybėn 0,1600 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), yra neteisėti iÅ¡ esmės ir turi bÅ«ti panaikinti, t.y. konkrečiu atveju atkuriant buvusiÄ iki ginčijamų aktų (dalių) priėmimo padėtį.

Pripažinus negaliojančiais administracinius aktus (jų dalis), iÅ¡nyksta pagrindas, kuriuo įgyta nuosavybė, todėl turėtų bÅ«ti panaikintos ir jos pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės bei taikytina restitucija, grÄ Å¾inant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,01 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotÄ , patenkantį į 0,1600 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o paskutiniesiems turto įgijėjams, iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, atlyginamos jų patirtos Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidos, kurios neturėtų virÅ¡yti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).Trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Mažeikių miÅ¡kų urėdijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Mažeikių miÅ¡kų urėdija (toliau – ir VÄ® Mažeikių miÅ¡kų urėdija) atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti. PaaiÅ¡kino, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas E. I. L. nuosavybės teise 0,1600 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Mirusios E. I. L. įpėdinė yra jos dukra Z. N.. Žemės sklypo dalis 0,01 ha patenka į VÄ® Mažeikių miÅ¡kų urėdijos Mažeikių girininkijos miÅ¡ko kvartalÄ Nr. 219, miÅ¡ko taksacinį sklypÄ Nr.

26. Å is miÅ¡ko žemės plotas patenka į Mažeikių miesto miÅ¡kų teritorijas, todėl yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas. Pažymėtina, kad negalima tokia teisinė situacija, kad valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantis daiktas nuosavybės teise priklausytų privačiam asmeniui. Å iuo atveju valstybė neteko nuosavybės teisės į 0,01 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko plotÄ , kadangi jos įgalioti pareigÅ«nai priėmė neteisėtus administracinius teisės aktus.

Å ie teisės aktai (jų dalys), kuriuos praÅ¡o panaikinti pareiÅ¡kėjas, pažeidžiantys imperatyvius teisės aktų reikalavimus, yra neteisėti iÅ¡ esmės ir turi bÅ«ti panaikinti, o turtas grÄ Å¾intas valstybei. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio pobÅ«džio bylose turto įgijėjams, iÅ¡ kurių turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, atlygintinos jų patirtos Å¡io turto įsigijimo iÅ¡laidos.Trečiasis suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarė R.

R. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu. PareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimas tenkintinas.VieÅ¡uoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir iÅ¡reiÅ¡kia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. VieÅ¡asis interesas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5, 55 straipsnių taikymo prasme suvokiamas kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismÄ ginant tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

Pagal ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , prokurorai, turėdami pagrindÄ manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę kreiptis į teismÄ dėl vieÅ¡o intereso gynimo. Prokuroro pareiga ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimas yra vieÅ¡asis interesas.

Nagrinėjamu atveju prokuroro ginčijami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, jo nuomone, valstybės institucijų ir pareigÅ«nų yra priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , nuostatas, todėl suteikia jam ne tik teisę, bet ir pareigÄ inicijuoti ginÄÄ dėl vieÅ¡ojo intereso pažeidimo, siekiant ginčo žemės grÄ Å¾inimo valstybės nuosavybėn.Pagal ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (praÅ¡ymas, pareiÅ¡kimas) administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (atsisakymÄ atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismÄ kreipiamasi ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ , termino tokiam praÅ¡ymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiÅ¡kėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas vieÅ¡asis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Jei bÅ«tų konstatuota, kad vieÅ¡Ä jį interesÄ ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindÄ manyti, kad priimant atitinkamÄ sprendimÄ galėjo bÅ«ti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismÄ , gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgÄ terminÄ , tuomet terminas paduoti pareiÅ¡kimÄ turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo bÅ«ti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje 2016 m. lapkričio 25 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2016 m. lapkričio 24 d. raÅ¡tas Nr. 35SD-4621-(14.35.137) dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo (reg.

Nr. AP5-3912), kuriame teigiama, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos neteisėtai E. I. L. nuosavybėn perleido valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus, esančius 0,1600 ha žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Å iaulių apygardos prokuratÅ«roje atlikus tyrimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo E. I. L. į buvusios savininkės A. L. turėtÄ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), teisėtumo, prokuroras 2016 m. gruodžio 22 d. per Elektroninių paslaugų portalÄ kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad prokuroras, teisingai įvertinęs vieÅ¡Ä jį interesÄ , jo pažeidimų esmę, paduodamas pareiÅ¡kimÄ teismui 2016 m. gruodžio 22 d. kreipėsi operatyviai ir nepasibaigus vieno mėnesio terminui.PareiÅ¡kėjo praÅ¡omų panaikinti skundžiamų administracinių aktų neteisėtumas grindžiamas tuo, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemės sklypÄ , kuriame yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kas.Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (nuo 2008 m. lapkričio 25 d. galiojusi redakcija) 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad Lietuvos valstybei iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams ir parkams.

Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d.) numato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai. Valstybinės reikšmės miškai – tai:

1) miškai, esantys valstybiniuose rezervatuose, valstybinių parkų rezervatuose ir rezervacinėse apyrubėse, Kuršių nerijos nacionaliniame parke;

2) miestų miškai;

3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės plantacijos;

4) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektų miškai, kurių plotus ir ribas tvirtina Vyriausybė;

5) valstybiniai miÅ¡kai 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jÅ«ros ir KurÅ¡ių marių, į kuriuos neatkurta nuosavybės teisė pagal Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ ;

6) kiti miÅ¡kai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad miÅ¡kai ir vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenims.Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad miÅ¡kai ir vandens telkiniai iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams, valstybinės reikÅ¡mės vidaus vandenims.

Å ių miÅ¡kų ir vandens telkinių plotus tvirtina Vyriausybė; to paties straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad taip pat iÅ¡perkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti miestų miÅ¡kams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miÅ¡ko parkams. IÅ¡vardytų miÅ¡kų sÄ raÅ¡us su juose nurodytais miÅ¡kų plotais tvirtina Vyriausybė.IÅ¡ turimų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad Mažeikių rajono valdyba 2001 m. rugpjūčio 30 d. priėmė sprendimÄ Nr. 369 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pilietei E. L.“, kuriuo nusprendė atkurti pilietei E. L. nuosavybės teises į motinos A.

L. turėtÄ gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam gyvenamajam namui, kuris įvertintas 16 000,00 Lt, naujÄ Å¾emės sklypÄ individualiai statybai. 2012 m. liepos17 d. E. I. L. Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriui pateikė praÅ¡ymÄ suteikti nuosavybėn neatlygintinai sklypÄ Nr. 34, kurio plotas 16 arų. Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino pakoreguotÄ Mažeikių miesto Naikių mikrorajono II-osios dalies detalųjį planÄ , kurio grafinėje dalyje Nr. 34 suprojektuotas 0,1600 ha kitos paskirties žemės sklypas (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorijos).

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. A1-25 „Dėl adresų suteikimo Naikių mikrorajone“ 0,1600 ha kitos paskirties žemės sklypui Nr. 34 suteikė adresÄ â€“ (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos vedėjas 2012 m. sausio 23 d. priėmė sprendimÄ Nr. 35SK-(14.35.110)-912 suformuoti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti Å¡io žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „GeoidÄ â€œ matininko N. Å . 2012 m. rugsėjo 7 d. parengtÄ Å¾emės sklypo kadastro duomenų bylÄ .

Tuo pačiu nuspręsta kreiptis į VÄ® Registrų centrÄ pateikiant praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti suformuotÄ Å¾emės sklypÄ ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į šį žemės sklypÄ . Nacionalinės žemės tarnybos vedėjas 2012 m. gruodžio 20 d. priėmė įsakymÄ Nr. 35VÄ®-(14.35.2)-1573 suteikti E. I. L. nuosavybėn neatlygintinai 0,1600 ha (vertė 13680,0 Lt kitos paskirties žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Šių administracinių aktų pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas E. I. L. nuosavybės teise 0,1600 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Mažeikių rajono l-ojo notarų biuro notarė R. R. informavo, kad 2016 m. liepos 6 d.

E. I. L. mirė, o dėl jos palikimo kreipėsi įpėdinė dukra Z. N.. Buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 239, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti, o 2 dalyje teigiama, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

Å iuo atveju atsakovė Z. N. padavė notarei pareiÅ¡kimÄ dėl E. I. L. palikimo priėmimo, o tai reiÅ¡kia, kad ji palikimÄ yra priėmusi, todėl laikytina palikimo – 0,1600 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) – savininke.Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos valstybinė miÅ¡kų tarnyba (toliau – ir Valstybinė miÅ¡kų tarnyba) 2016 m. lapkričio 11 d. raÅ¡tu Nr. R6-7029 informavo Nacionalinę žemės tarnybÄ , kad žemės sklypo dalis patenka į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus, ir pateikė valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos fragmentus ir pažymas apie tekstinius Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis (taksacinius rodiklius).Pažymėtina, kad iÅ¡ 2016 m. lapkričio 10 d.

Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pažymos Nr. 70649 „Apie grafinius Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis. Valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemos fragmento“ matyti, kad žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis yra pažymėta sutartiniu ženklu, kuris reiÅ¡kia miÅ¡ko žemės plotus. IÅ¡ 2016 m. lapkričio 10 d. pažymos Nr. 70648 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis matyti, kad žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į Mažeikių miÅ¡kų urėdijos Mažeikių girininkijos miÅ¡ko kvartalÄ Nr. 219, miÅ¡ko taksacinį sklypÄ Nr. 26, kurio plotas 1,50 ha, patenkanti dalis yra 0,01 ha, kur auga 14 metų amžiaus medžiai, kurių aukÅ¡tis yra nuo 5 iki 8 metrų.

Taigi žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), užima 0,01 ha valstybinės reikšmės žemės ploto.Teisėjų kolegijos nuomone, pastarieji Valstybinės miškų tarnybos pateikti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, jog Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 219 kvartalo 26 sklypo dalis yra įregistruota kaip valstybinės reikšmės miško žemė. Pagal Lietuvos Respublikos registrų įstatymo 14 straipsnio 6 dalį, registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Paminėtiems Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenims esant nenuginčytiems ir galiojantiems, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti jų teisėtumu ir pagrįstumu(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-852/2011).Atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės tarybos atsiliepime nurodoma, kad LTSR Ministrų tarybos 1985 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 154 buvo patvirtintas Mažeikių miesto generalinis planas.

Šiame Mažeikių miesto generaliniame plane ir Mažeikių miesto bendrajame plane, patvirtintame 2009 m. kovo 27 d. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-94 „Dėl Mažeikių miesto teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, ginčo teritorijoje niekada nebuvo pažymėtas miškas. Vadovaujantis šiais teritorijų planavimo dokumentais buvo parengtas ir Mažeikių rajono tarybos 2005 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T1-109 patvirtintas Mažeikių miesto Naikių mikrorajono II-os dalies 36 ha plote detalusis planas.

Vėliau planas buvo koreguojamas ir korektÅ«ra patvirtinta Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T1-347 (kurį pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti). Esminiai plano sprendiniai nebuvo keičiami, tik atsisakyta daugiabučių namų statybos ir numatytas vienbučių bei dvibučių namų kvartalas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atsiliepime pažymima, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendime Nr. T1-347 nėra atskiros dalies, kuria buvo patvirtinti bÅ«tent ginčo žemės sklype esami sprendiniai, todėl bÅ«tų neaiÅ¡ku, kaip teismui patenkinus pareiÅ¡kėjo reikalavimus, juos bÅ«tų galima įgyvendinti.Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad miestų miÅ¡kai pagal MiÅ¡kų įstatymÄ yra valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miÅ¡kus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2016 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2165-575/2016, 2016 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-548-492/2016, 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-531-492/2017). Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pateiktais miÅ¡kų valstybės kadastro duomenimis ir grafine medžiaga, jie kitų bylos proceso dalyvių nenuginčyti ir nepaneigti.Taigi įvertinus raÅ¡ytinius įrodymus ir ginčui aktualių teisės aktų normų visetÄ darytina iÅ¡vada, kad ginčo žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į teritorijÄ , kuri pagal faktinę padėtį atitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miÅ¡kui keliamus reikalavimus, ir pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktÄ , miesto miÅ¡kai priskirtini valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, miÅ¡ko žemė gali bÅ«ti paverčiama kitomis naudmenomis tik iÅ¡imtiniais atvejais, Vyriausybės nustatyta tvarka derinant valstybės, miÅ¡ko savininko ir visuomenės interesus.

Kol miÅ¡ko žemė teisės aktų nustatyta tvarka nėra pakeista kitomis naudmenomis, jai taikytinas miÅ¡ko teisinis režimas, todėl nagrinėjamu atveju visa ginčo teritorija laikytina valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ku, iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausančia Lietuvos Respublikai.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal KonstitucijÄ natÅ«rali gamtinė aplinka, gyvÅ«nija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikÅ¡mę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos iÅ¡teklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai vieÅ¡asis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme vieÅ¡asis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismÄ ginant tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.

VieÅ¡ojoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principÄ reikalaujama atitikties Konstitucijai, bendriesiems teisės principams, įstatymo galiÄ turintiems ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams bei kt. VieÅ¡ojo administravimo subjektų priimti sprendimai turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su vieÅ¡uoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Å iam teisiniam reglamentavimui bÅ«dingas imperatyvusis pobÅ«dis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v.

UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stenrosus“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-377/2010).PaaiÅ¡kėjus, kad sprendimas prieÅ¡tarauja teisei, pagal kuriÄ perduota sklypo dalis yra iÅ¡imtinė valstybės nuosavybė, jÄ paimant valstybės naudai, turi bÅ«ti paisoma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatų (ratifikuotas 1995 m. gruodžio 7 d.), kuriomis nustatyta, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe.

IÅ¡ nieko negali bÅ«ti atimta jo nuosavybė, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tai yra bÅ«tina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sÄ lygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Pabrėžtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, taikydamas Å¡io Protokolo nuostatas, nurodė, kad kai valstybė ratifikuoja KonvencijÄ ir pirmÄ ProtokolÄ , o po to priima teisės aktus dėl visiÅ¡kos ar dalinės nuosavybės teisių restitucijos (nuosavybės teisių atkÅ«rimo), tokie teisės aktai gali bÅ«ti vertintini kaip sukuriantys teisę į nuosavybę, patenkančiÄ Ä¯ Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnį. (EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Vasilev ir DoychevaprieÅ¡ BulgarijÄ ).

Byloje nekyla ginčo, kad E. I. L. nuosavybės teisės buvo atkurtos 2001 m. rugpjūčio 30 d. Mažeikių rajono valdybos sprendimu Nr. 369, remiantis 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu, tai yra teisės aktu, priimtu po minėto Protokolo ratifikavimo, ir todėl ginčui taikytinos Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos. Pažymima, kad minėtame EŽTT sprendime konstatuojama, kad nuosavybės teisių ribojimas gali bÅ«ti pagrįstas (pateisinamas), jei yra numatytas įstatymu, siekia vieÅ¡o intereso ir užtikrina pusiausvyrÄ tarp vieÅ¡o intereso poreikių ir pagrindinės žmogaus teisės apsaugos reikalavimų; nesant ginčo dėl kitų sÄ lygų, turi bÅ«ti įvertinta, ar toks teisių ribojimas atitinka proporcingumo principo reikalavimus.

Nors valstybė turi plačiÄ vertinimo nuožiÅ«ros laisvę nustatyti, kokie yra vieÅ¡ojo intereso poreikiai, ypač įgyvendinant priemones ekonominės reformos ir socialinio teisingumo srityje, tačiau iÅ¡ valdžios institucijų yra reikalaujama reaguoti greitai, teisingai ir laikytis nuoseklumo.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡sakytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo atveju 0,01 ha miÅ¡ko plotas, perduotas privačion nuosavybėn, pagal savo plotÄ ir dislokacijos vietÄ (Mažeikių miestas) negali bÅ«ti pripažintas mažareikÅ¡miu, t. y.

šiuo atveju viešojo intereso poreikis yra proporcingas nuosavybės teisių ribojimui panaikinant aktus, kurių pagrindu valstybinės reikšmės miško plotas buvo perduotas privačion nuosavybėn.Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Konstitucijos itin saugomo turtinio režimo, kuriuo ypač suinteresuota visuomenė (galimybe netrukdomai naudotis miškų teritorijomis mieste), todėl administracinių aktų ir jų pagrindu įgytų nuosavybės teisių stabilumas turi mažesnę reikšmę nei minimo režimo apsauga.

Tokiu atveju ginčijamo administracinio akto pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės apsauga nėra absoliuti, nes negarantuojamas jos iÅ¡saugojimas natÅ«ra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1561/2013).Konstatuotina, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis, kuria 0,01 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotas įtrauktas į suprojektuotÄ 0,1600 ha kitos paskirties žemės sklypÄ (sklypo Nr. 34), 2012 m. spalio 23 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 35SK-(14.35.110)-912 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ dalis, kuria 0,01 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotas pateko į perduodamÄ neatlygintinai nuosavybėn 0,1600 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio misterijos Mažiaus skyriaus 2012 m. gruodžio 20 d.

įsakymo Nr. 35VÄ®-(14.35.2)-1573 „Dėl valstybinės žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai Mažeikių mieste“ dalis, kuria 0,01 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotas pateko į perduodamÄ neatlygintinai nuosavybėn 0,1600 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini),yra nepagrįstos, todėl naikintinos.PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o taikyti restitucijÄ natÅ«ra – grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,01 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotÄ , patenkantį į 0,1600 ha žemės sklypÄ unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovei Z.

N. iÅ¡ Lietuvos Respublikos priteisti 900 Eur.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-165/2012 iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad tuo atveju, kai dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms normoms panaikinamas administracinis aktas, kuriuo perleista nuosavybės teisė į turtÄ , ir pripažįstamos negaliojančiomis visos Å¡io turto perleidimo sutartys, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp Å¡io akto ir sandorių pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių dalyvių ir nesprendžiama dėl vindikacijos sÄ lygų ir įgijėjo sÄ Å¾iningumo.

Toje pačioje nutartyje nurodoma, kad kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sÄ Å¾iningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi bÅ«ti taikoma taip, kad nepaneigtų Å¡ių asmenų teisės į teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ . Kai restitucija taikytina visų pirma dėl valstybės įgaliotų pareigÅ«nų priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo neteisėtumo, valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams – fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvÅ«s turto sugrÄ Å¾inimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka iÅ¡nagrinėtose bylose dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisėtumo ne kartÄ yra nurodęs, kad besitęsiančiame nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sÄ lygos nuosavybės teisėms atkurti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-86/2014 nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, administracinį aktÄ panaikinus dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A525-1561/2013 nurodoma, kad pagal Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inti natÅ«ra valstybės nuosavybėn; panaikinus sprendimÄ atkurti nuosavybės teises, restitucija turi bÅ«ti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkÅ«rimo srityje susiklostančių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobÅ«dį, taip pat padarinius, kurių atsiranda dėl to, kad restitucijos tvarka turtas sugrÄ Å¾intas valstybei natÅ«ra.

Konstatavus valstybės institucijos neteisėtus veiksmus ir panaikinus jos priimtus administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, iÅ¡ esmės lieka nebaigta nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija akcentavo, jog, jeigu iÅ¡ asmens turtas sugrÄ Å¾inamas valstybei, neabejotinai yra svarbu, kad valstybės institucijų neteisėtų veiksmų visi padariniai bÅ«tų kuo greičiau paÅ¡alinti – turi bÅ«ti pakartotinai operatyviai iÅ¡spręstas nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimas.

IÅ¡ minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties nuostatų matyti, kad operatyviu galėtų bÅ«ti laikytinas Å¡eÅ¡ių mėnesių terminas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimÄ Paplauskienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 31102/06), kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėja patyrė finansinių nuostolių dėl negalėjimo naudoti turto po jo suteikimo 2004 m. rugpjūčio 20 d., kuris buvo paimtas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos vykdant 2006 m. kovo 22 d. teismo sprendimÄ , ir konstatuota, kad pareiÅ¡kėjos atžvilgiu iki 2009 m. balandžio 9 d. tęsėsi nuostolinga situacija, t. y. iki kol institucijos suteikė pareiÅ¡kėjai naujÄ tokio paties dydžio žemės sklypÄ .Nors, kaip jau buvo minėta, kai dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms normoms panaikinamas administracinis aktas, kuriuo perleista nuosavybės teisė į turtÄ , ir pripažįstamos negaliojančiomis visos Å¡io turto perleidimo sutartys, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp Å¡io akto ir sandorių pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių dalyvių ir nesprendžiama dėl vindikacijos sÄ lygų ir įgijėjo sÄ Å¾iningumo, vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad byloje nenustatyta, kad asmuo, kuriam neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės, bÅ«tų daręs kokiÄ nors įtakÄ valstybės institucijų sprendimams nustatant grÄ Å¾intinos žemės plotus.

Nagrinėjamu atveju lėmė valstybės institucijų veiksmai nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, Å¡ie asmenys pasitikėjo valstybės institucijų kompetencija, o atsakovės Z. N. sÄ Å¾iningumas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese nepaneigtas. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , suformuotÄ 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1740-552/2016, kurios faktinės aplinkybės sutampa su Å¡ios nagrinėjamos bylos, Z. N. įpareigotina grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikai 0,01 ha dalį 0,1600 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama 2012 m. gruodžio 20 d.

įsakymÄ Nr. 35VÄ®-(14.35.2)-1573, kuriuo E. I. L. nuosavybėn neatlygintinai suteiktas 0,1600 ha kitos paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), padarė klaidÄ ir atsakovė praranda dalį žemės sklypo (0,01 ha). Nustatyta, kad ginčo žemės sklypo dalis patenka į valstybinėms reikÅ¡mės miÅ¡kams priskirtÄ miÅ¡kų plotÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, jog valstybė įpareigotina paskutiniajai turto įgijėjai Z.

N., iÅ¡ kurios turto dalis natÅ«ra grÄ Å¾intina valstybei, atlyginti jos patirtas Å¡io turto dalies netekimo iÅ¡laidas. Ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 14 440,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos valstybė įpareigotina paskutiniajai turto įgijėjai Z. N., iÅ¡ kurios turto dalis natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, atlyginti 900 Eur (9 Eur (14 440,00 Eur : 1600 kv.

m) x 100 kv. m).Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, numatančia jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), kiti bylos Å¡alių argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, nėra reikÅ¡mingi, todėl dėl jų nepasisakoma.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 131 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo Å iaulių apygardos prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria 0,01 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotas įtrauktas į suprojektuotÄ 0,1600 ha kitos paskirties žemės sklypÄ (sklypo Nr. 34).             Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 35SK-(14.35.110)-912 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ dalį, kuria 0,01 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotas pateko į perduodamÄ neatlygintinai nuosavybėn 0,1600 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Mažeikių skyriaus 2012 m. gruodžio 20 d.

įsakymo Nr. 35VÄ®-(14.35.2)-1573 „Dėl valstybinės žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai Mažeikių mieste“ dalį, kuria 0,01 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotas pateko į perduodamÄ neatlygintinai nuosavybėn 0,1600 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).Taikyti restitucijÄ natÅ«ra – įpareigoti Z. N. grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 0,01 ha valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotÄ , patenkantį į 0,1600 ha žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).Priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės atsakovei Z.

N. 900 Eur (devynis Å¡imtus eurų).Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjai                                                                        Laisvutė Kartanaitė                                                                                                                                                             Arvydas Martinavičius                            Virginijus Stankevičius