f9ed2bcf-227f-4e4b-ace0-4a87fffc16aa · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1258-1017/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17704-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5.4.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, sekretoriaujant Ilonai Banel, dalyvaujant prokurorei Olgai Å leiterienei, kaltinamajam R. (R.) G., jo gynėjui advokatui Pavelui RavluÅ¡evičiui, nukentėjusiajam A. (A.) K., vertėjai Eglei Smailienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. (R.) G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), 9 klasių iÅ¡silavinimo, planuoja mokytis pataisos namuose, pataisos namuose nedirba, nevedęs, teistas 7 kartus: 1) 2013 m. gegužės 6 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams; 2) 2013 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 metams 9 mėnesiams; 3) 2015 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â€“ laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymÄ atidedant 2 metams; 4) 2015 m. spalio 2 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams 25 dienoms; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymÄ atidedant 2 metams; 5) 2015 m. spalio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymÄ atidedant 1 metams 6 mėnesiams; 6) 2015 m. lapkričio 6 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 645 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir 6 mėnesiams; 2016 m. vasario 1 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams; 7) 2017 m. rugsėjo 4 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinus su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartimi skirta bausme, paskirta galutinė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 87,92 straipsniais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartimi (įsiteisėjusia 2019 m. balandžio 23 d.) panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimas ir R.

G. pasiųstas atlikti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (vykdoma nuo 2019 m. birželio 26 d.); R. G. atžvilgiu Å¡iuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (b. b. Nr. 1-2254-961/2019); kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : R. G. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatÄ , o bÅ«tent: jis 2018 m. balandžio 17 d., apie 1.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,32 promilių neblaivumas), žodinio konflikto su broliais A. (A.) K. ir E. K. metu, žodžiais ir keiksmažodžiais pagrasinęs, kad užmuÅ¡, mojamo rankoje laikomomis žirklėmis prieÅ¡ A.

K. ir E. K.; po ko žirklėmis sudavė vienÄ smÅ«gį į pagalvę, kuriÄ Ä¯baugintas A. K. laikė rankose prieÅ¡ais save, tokiu bÅ«du sudarydamas nukentėjusiajam A. K. pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ gali bÅ«ti įvykdytas. Bylos duomenys Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis R. G. savo kaltės nepripažino. PaaiÅ¡kino, kad 2018 m. balandžio 16 d. jis susitiko su D. T. bei draugu, iÅ¡gėrė prie ežero ir po to kartu su D. T. grįžo į namus (duomenys neskelbtini).

Pabuvus namuose, tarp jo ir brolių kilo žodinis konfliktas. Dėl kokios tiksliai priežasties, jis neprisimena. GalbÅ«t dėl to, kad kažkas miegojo jo lovoje, arba dėl to, kad iÅ¡ jo draugės broliai buvo pasiskolinę pinigų ir negrÄ Å¾inę. Namuose tÄ vakarÄ buvo brolis S.(S.) K. su mažamete dukra (viename kambaryje), broliai A.us ir E. (kitame kambaryje), o jis su D. T. buvo trečiame kambaryje. Konfliktas kilo tame kambaryje, kuriame miegojo broliai A. ir E. Broliams negrasino, nesakė, kad užmuÅ¡ ar nužudys, nebent netyčia iÅ¡sprÅ«do tokie žodžiai.

Žirklių bei kitų daiktų į rankas paėmęs nebuvo, pagalvė konflikto metu nebuvo naudojama. Buvo tik žodinis konfliktas. Kai pareigÅ«nai atvyko, jis apsimetė, kad miega lovoje, todėl pareigÅ«nai jį rado lovoje. Kur tuo metu buvo išėję broliai, nežino. Ä®vykio metu buvo neblaivus, įvykį prisimena gerai. Žirkles, kurios užfiksuotos 1 t., b. l .26, galbÅ«t ir turėjo namuose. Pagalvių namuose buvo daug. Jam S. sakė, kad bet kokiÄ pagalvę atidavė į ekspertizę. Grįžęs po sulaikymo jis brolių klausė dėl policijos iÅ¡kvietimo, A.us sakė, kad pareigÅ«nus iÅ¡kvietė, kad jį iÅ¡vežtų prablaivyti, nes jis bÅ«damas girtas, nesÄ mones kalbėjo.

Po įvykio kaltinamasis gyveno pas močiutę, kitu adresu, bet ir toliau bendravo su broliais. Anksčiau nėra buvę konfliktų su Å¡eimos nariais, dėl kurių bÅ«tų kviesta policija; jis nėra teistas dėl smurto prieÅ¡ Å¡eimos narius. TÄ naktį pareigÅ«nai buvo kviesti du kartus, abu kartus dėl žodinio konflikto (2 t., b. l. 78-79). Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis A. K. nurodė, kad jis sutinka duoti paaiÅ¡kinimus byloje, kurioje kaltinamasis yra jo brolis. Ä®vykio metu A.us ir E. miegojo kambaryje, o kaltinamasis su liudytoja D. garsiai klausė muzikos, triukÅ¡mavo, todėl nukentėjusysis pirmÄ kartÄ iÅ¡kvietė pareigÅ«nus.

Å is iÅ¡kvietimas galėjo bÅ«ti apie tai, kad brolis smurtauja. Po pirmo iÅ¡kvietimo pareigÅ«nai kaltinamojo neiÅ¡vežė. AntrÄ kartÄ pareigÅ«nus jis kvietė dėl to paties. Kaltinamasis garsiai klausė muzikÄ , kalbėjo nesÄ mones, trukdė jam su broliu miegoti, kitÄ dienÄ reikėjo į darbÄ . Kaltinamasis negrasino nei nukentėjusiajam, nei jo broliui E. Norėjo kÄ nors sugalvoti, kad kaltinamÄ jį pareigÅ«nai iÅ¡vežtų, todėl jis pats kambaryje įdÅ«rė žirkles į pagalvę (gal vienÄ kartÄ , gal daugiau) ir Å¡iÄ pagalvę davė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, taip pat pareigÅ«nams iÅ¡ karto atidavė ir bet kurias iÅ¡ stalčiaus paimtas žirkles; be to, jis savo broliui E. K. nurodė kÄ reikia raÅ¡yti protokole, tuo metu kai jį apklausė atvykę policijos pareigÅ«nai.

Ar pagalvė buvo užvilkta, pasakyti negali. Kaip atrodo pagalvė, pasakyti negali. Buvo įprasto dydžio. Kam atidavė pagalvę – pareigÅ«nui vyrui ar moteriai, nepamena. Kodėl pareigÅ«nai nurodo, kad žirkles rado po kaltinamojo antklode, paaiÅ¡kinti negali. Ä®vykio vakarÄ jis buvo visiÅ¡kai blaivus. Ä®vykio naktį iÅ¡ namų buvo išėjęs į pirtį, po kiek laiko grįžo namo, nepamena, galbÅ«t suÅ¡alo. Kad naktį R. neįleistų į namus, kad kaltinamasis laužtųsi į namų, laužtų duris, nepamena.

D. R. atidarė E. Nukentėjusysis viskÄ iÅ¡sigalvojo tam, kad kaltinamÄ jį iÅ¡vežtų ir jis jiems netrukdytų, kad brolis iÅ¡siblaivytų. Apklausiamas pas tyrėjÄ davė kitokius parodymus, nes pirminiai parodymai buvo prieÅ¡ kaltinamÄ jį. Dabar nekeičia parodymų tam, kad apgintų brolį, o sako kaip buvo iÅ¡ tikrųjų. Po įvykio bendravo su broliu R., jų santykiai Å¡iuo metu geri (2 t., b. l. 79-80, 110-111). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo A.

K. duoti parodymai. Apklaustas pirmÄ kartÄ nukentėjusysis A. K. nurodė, kad 2018 m. balandžio 17 d., apie 1.00 val., kai jis buvo namuose, kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), jo neblaivus brolis R. G., puolė jį su žirklėmis grasindamas nužudyti. Fizinio smurto nepatyrė. Brolis daug kartų teistas. Manė, kad jo grasinimai realÅ«s. R. G. bÅ«damas girtas nuolat konfliktuoja (1 t., b. l. 22-23). Apklaustas papildomai nukentėjusysis A. K. 2018 m. balandžio 17 d. nurodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 16 d., apie 23.00 val., A.

K. su broliu E. K. buvo viename kambaryje, lovose, ruošėsi miegoti. Kitame kambaryje buvo S. K. su savo dukra, o 3-ame kambaryje buvo R. K. su kažkokia kompanija. Tiek nukentėjusysis, tiek E. K., tiek S. K. buvo blaivÅ«s. 2018 m. balandžio 16 d., apie 23.00 val., į A. K. ir E. K. kambarį įėjo girtas R. G.. Su juo į kambarį užėjo neblaivi, apie 19 m. amžiaus mergina. Užėję į kambarį jie trukdė miegoti, rÅ«kė, kalbėjo įvairias nesÄ mones. Žodžiais grasino sumuÅ¡ti tiek nukentėjusįjį, teik E. K.

Keikėsi, artinosi prie E. K. naudodami žodžius „kÄ seniai (necenzÅ«rinis žodis) gavęs ir panaÅ¡iai“. R. G. tokiu bÅ«du davė suprasti, kad nori sumuÅ¡ti nukentėjusįjį be jokios priežasties. A. K. su E. K. iÅ¡bėgo iÅ¡ buto. Išėjęs į laukÄ , iÅ¡ savo mobiliojo ryÅ¡io telefono A. K. paskambino 112 ir iÅ¡kvietė pagalbÄ . Paprašė, kad nukentėjusiojo duomenų neatskleistų, o brolį R. G. iÅ¡vežtų iÅ¡ buto. Kai tÄ padarė, su E. K. nėjo namo. Gal ir bijojo, apie 2 valandas buvo netoli namų, lauke. 2018 m. balandžio 17 d., apie 1.00 val., su E. K. grįžo į butÄ .

R. G. namuose nebuvo. A. K. nuėjo į savo kambarį. Ten buvo R. G. pažįstama merginta, kuriai bute leido likti S. K. Po kelių minučių iÅ¡girdo, kaip R. G. daužo buto įėjimo duris. Jo neįleido, bet R. G. duris iÅ¡laužė ir įbėgo į kambarį, kuriame buvo nukentėjęs E. K. ir R. G. pažįstama mergina. Kadangi R. G. ne vienÄ kartÄ namiÅ¡kius, tiek nukentėjusįjį, tiek kitus brolius, yra puolęs peiliu, grasinęs, nukentėjęs buvo pasiruošęs pagalvę gynybai.

Kai R. G. įėjo į kambarį, jis rankose laikė žirkles. Viskas vyko staiga, negali pasakyti ar žirklės buvo suglaustos ar iÅ¡skėstos, bet R. G. žirkles laikydamas vienoje iÅ¡ savo rankų, dÅ«rė į nukentėjusiojo krÅ«tinės pusę. Kiek kartų, nepasakys. Nukentėjęs atstÅ«mė R. G. ir pabėgo nuo tų dÅ«rių. Buvo sugadinta pagalvė. Ä® laukÄ pabėgo ir E. K., o R. G. juos vijosi. Bėgant nukentėjusysis iÅ¡kvietė policijÄ . Nuo R. G. su E. K. bėgo gal 1 km. Lauke sutiko policininkus ir papasakojo kas įvyko.

Su dviem policininkų ekipažais nuvažiavo į butÄ , kur policija sulaikė R. G.. R. G. policininkams teisinosi, kad nieko nedarė, nieko nežino. Ä®sitikinęs, kad R. G. galėtų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ , nes ne vienÄ kartÄ realiai yra sužalojęs nukentėjusįjį peiliu. S. K. irgi yra peiliu sužalojęs, bet į policijÄ nesikreipė. R. G. durdamas žirklėmis kažkÄ kalbėjo, sakė kažkokius žodžius, kurių A. K. nenurodys. Ä®vykio metu, nei nukentėjusiajam, nei E. K., nei S. K. realÅ«s sužalojimai nepadaryti.

Ä®vykio metu S. K. vaikas miegojo, nedalyvavo konflikte, bet dėl triukÅ¡mo buvo atsikėlęs, S. K. ėjo vaiko raminti. Paskutinį kartÄ 2018 m. balandžio 15 d., apie 15.00 val., R. G. nukentėjusįjį užpuolė namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Nei iÅ¡ Å¡io, nei iÅ¡ to, jis (kaltinamasis), pribėgęs lauke su Å¡akute perbraukė netoli akies, į policijÄ A. K. nesikreipė, nubrozdinimas užgijo (1 t., b. l. 36-37). Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas E. K. nurodė, kad jis sutinka duoti paaiÅ¡kinimus byloje, kurioje kaltinamasis yra jo brolis R.

G. Ä®vykio metu dėl senų konfliktų pykosi broliai A.us su R. ir parašė pareiÅ¡kimus vienas prieÅ¡ kitÄ . R.as buvo girtas, o jis ir A. – blaivÅ«s. A.us norėjo, kad R. iÅ¡vežtų policija, kad galėtų normaliai namuose bÅ«ti, kadangi bijojo, kad R. norės muÅ¡tis. Kadangi jie pykosi, galėjo bÅ«ti ir muÅ¡tynės. R. konflikto metu grasino žodžiais, negrasino nužudyti, jokių daiktų į rankas paėmęs nebuvo. Konflikto metu liudytojas žirklių nematė, A. savo krÅ«tinės pagalve užsidengęs nebuvo.

TÄ naktį policija buvo kviesta du kartus, abu kartus dėl to, kad A.us nenorėjo pyktis ir muÅ¡tis. R. buvo agresyvus. Nenorėdami muÅ¡tynių, jie su broliu buvo išėję iÅ¡ namų. A. sakė, kad reikia kviesti policijÄ , nes R. gali papjauti. Liudytojui pavojus dėl R. veiksmų nebuvo kilęs. Matė, kaip A. pareigÅ«nams atnešė žirkles ir pagalvę. PareigÅ«nai jau buvo savo automobilyje ir A. iÅ¡ virtuvės žirkles nunešė jiems į automobilį. Nežino kodėl jis pareigÅ«nams sakė, kad tai tos pačios žirklės, kuriomis buvo grasinta.

Gal dėl to, kad A. sakė taip sakyti. Kai R. sulaikė, jis buvo kambaryje, jo lovoje nieko nerado. Nematė, kad žirklės būtų pas R. lovoje. Po įvykio bendravo su broliu R., jų santykiai šiuo metu geri (2 t., b. l. 80-82). Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas S. K. nurodė, kad jis sutinka duoti paaiškinimus byloje, kurioje kaltinamasis yra jo brolis. Paaiškino, jog prisimena įvykį, kai susibarė R. ir A. jų namuose (duomenys neskelbtini). Jis vakare su dukra ėjo miegoti, išgirdo šauksmus, užėjo į kambarį pas brolius ir pamatė, kaip A. stumia R., dukra pradėjo verkti ir jis išėjo į savo kambarį.

E. sėdėjo, A. atsistojo ir stÅ«mė R. Pagalvių Å¡alia buvo daug, pagalvė buvo Å¡alia A., bet jis jos rankose nelaikė. Dėl ko broliai barėsi, jis negirdėjo, girdėjosi tik Å¡auksmai. Pamena, jog norėjo iÅ¡kviesti policijÄ , nes R. G. su A. K. dėl kažko ginčijosi, tuo metu R. G. gal ir galėjo pasakyti, kad užmuÅ¡ A. K., bet taip buvo visada (normalu), kai jie gerdavo. PareigÅ«nai tÄ vakarÄ buvo atvykę vienÄ kartÄ . R.as buvo išėjęs iÅ¡ namų tÄ vakarÄ ; nepamena, ar paskui grįžo.

Gerai atsimena įvykį. Dėl žirklių nieko nepamena; kad bÅ«tų duriama žirklėmis įvykio metu, jis nematė, o pagalvės pareigÅ«nai buvo atvažiavę ieÅ¡koti vėliau. Atvykę pareigÅ«nai paėmė vienÄ iÅ¡ namuose buvusių pagalvių, tuo metu namuose buvo tik jis. PareigÅ«nai patys pagalvę rinkosi pagal žirkles iÅ¡ to kambario, kuriame buvo konfliktas, liudytojas pareigÅ«nams pagalvės nepateikė. Pagalvė buvo purvina, be užvalkalo, smėlio spalvos. R. G. elgesys, kai iÅ¡geria pasikeičia, jis kartais bÅ«na agresyvus, todėl jis peilius namuose yra paslėpęs. Neatsimena, ar pirmos apklausos metu sakė tiesÄ , nes tuo metu vartojo tabletes nuo plaučių uždegimo, TBC, be to, tuo metu gėrė nereceptinius raminamuosius.

Dabar geriau prisimena įvykio aplinkybes nei duodamas parodymus pas tyrėjÄ . Nesutinka su parodymais, duotasi tyrimo metu. PorÄ mėnesių buvo pikti ant brolio R., todėl tokius parodymus ir davė. Dabar su broliu susitaikė, santykiai geri, su visais broliais bendrauja. Po įvykio R. G. ateidavo į (duomenys neskelbtini), butÄ , jie bendraudavo, apie šį įvykį nekalbėjo (2 t., b. l .109-110). Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo pagarsinti liudytojo S. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. K. nurodė, kad 2018 m. balandžio 17 d. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su savo dukra G. K., kuriai yra 6 metai, broliu A. K. ir E. K. Brolio R. G. visÄ dienÄ nebuvo namuose. Jis grįžo namo apie 23.00 val. su savo drauge D. Broliai A. K. ir E. K. bijo R. G., todėl dažniausiai bÅ«na adresu (duomenys neskelbtini), kai nebÅ«na R. G.. R. G. tÄ vakarÄ grįžo gerokai iÅ¡gėręs. Įėjęs į namus, jis pradėjo rėkti „kur peiliai“. S. K.

žinodamas jo bÅ«dÄ , namuose visus peilius yra paslėpęs. Tuomet liudytojas nuėjo su dukra į kitÄ kambarį ir nematė kas darėsi kambaryje, kuriame buvo trys broliai, iÅ¡girdęs, kad triukÅ¡mas garsėja, iÅ¡lindo iÅ¡ kambario. Kitame kambaryje pamatė R. mojuojantį žirklėmis. Su jomis R. G. puolė A. K. rėkdamas „Ubju (necenzÅ«rinis žodis)“. A. K. spėjo pagriebti pagalvę ir žirklės susmigo į jÄ . R. G. pamatęs, kad S. K. užėjo į kambarį, kuriame vyko konfliktas, pabėgo į laukÄ , kadangi S. K. pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ .

S. K. grįžo į kambarį, nes dukra pradėjo verkti. IÅ¡eidamas pasakė broliams, kad vis tiek kviestų policijÄ . Kada R. G. tÄ naktį grįžo namo, negirdėjo, bet atvykus policijos pareigÅ«nams jis jau buvo namuose (1 t., b. l. 44-45). Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja D. T. nurodė, kad įvykio dienÄ susipyko broliai A.us ir R.as. Kodėl jie susipyko, liudytoja nepamena., praėjo daug laiko, be to, buvo Å¡iek tiek iÅ¡gėrusi, galbÅ«t dėl to tiksliai neprisimena įvykio. Namuose buvo ji, R., A., S. ir E. R.as ir A.us buvo Å¡iek tiek iÅ¡gėrę.

Policija tÄ naktį buvo atvykusi vienÄ arba du kartus. VienÄ kartÄ R. buvo išėjęs iÅ¡ namų, nes broliai pykosi. Kaip jis grįžo, liudytoja nematė. Konflikto metu R. negrasino ir nesakė, kad kažkÄ užmuÅ¡, jokių daiktų neturėjo, žirklių jo rankose nematė. Kad A. bÅ«tų prisidengęs krÅ«tinę pagalve, ji nematė. Ji ne visÄ laikÄ tÄ vakarÄ matė R. veiksmus. R. sulaikė tame kambaryje, kuriame vyko konfliktas. Nurodė, kad duodama parodymus tyrėjai geriau prisiminė įvykio aplinkybes, todėl buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 1 d. 2 p.; 2 t., b. l. 82-83).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. T. nurodė, kad jÄ su R. G. supažindino A. K. Ji su R. G. 2018 m. balandžio 17 d. buvo išėję, pasėdėjo ir atsigėrė alkoholio. Po to grįžo pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžę namo alkoholio nevartojo, tuo metu namuose buvo trys broliai ir S. K. dukrytė. Dėl ko iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, D. T. nežino. PareigÅ«nai atvažiavo, paÅ¡nekėjo kažkÄ su R. G. paprašė jo iÅ¡eiti. Ji su R. G. išėjo kartu, bet neužilgo ji grįžo atgal.

Po kurio laiko ir R. G. grįžo. R. G. kažkÄ rėkė ant savo brolių, kad broliai muÅ¡tųsi, nematė. Nematė, kad R. G. kažkÄ bÅ«tų laikęs rankose, pavyzdžiui žirkles. Kuomet broliai susipyko, A. K. iÅ¡kvietė dar kartÄ policijÄ . Atvažiavo policija. Ji su R. G. sėdėjo ant lovos – sofos. Policijos pareigÅ«nai atėjo su E. K. ir A. K.. Policijos pareigÅ«nai pradėjo Å¡nekėti su R. G., kažko lyg ieÅ¡kojo ir atidengę antklodę, rado žirkles. Po to policijos pareigÅ«nai R.

G. sulaikė ir iÅ¡sivežė, A. K. parašė pareiÅ¡kimÄ , o liudytoja grįžo namo (1 t., b. l. 58-59). Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. V. nurodė, jog (duomenys neskelbtini), buvo gautas iÅ¡kvietimas dėl galimo brolio smurto artimoje aplinkoje. Tiksliai įvykio neprisimena. Pamena, kad pranešėjai broliai – du vaikinai pareigÅ«nus pasitiko gatvėje, dėl ko jie pareigÅ«nų laukė gatvėje, liudytoja neprisimena. Ä® pagalbÄ atvyko ekipažas. Neprisimena, ar broliai kažkÄ sakė dėl žirklių, ar jiems grasino jomis, taip pat neprisimena, ar žirklės buvo paimtos iÅ¡ karto.

Žirklės buvo nufotografuotos tos, kurias rado po antklode, jokių aplinkybių su pagalve liudytoja nepamena. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (BPK 276 str. 1 d. 2 p.; 2 t., b. l. 107-108). Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m birželio 12 d. apklausta liudytoja, Vilniaus AVPK KPV KPR 2 kuopos, 2 bÅ«rio patrulė V. V. nurodė, kad 2018 m. balandžio 17 d. dirbdama su vyriausiuoju patruliu D. B., apie 1.19 val., iÅ¡ Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), prie KriaučiÅ«nų stotelės laukia A.

K. PolicijÄ kvietė pakartotinai, nes prieÅ¡ pranešėjÄ smurtavo neblaivus brolis R. G., kuris neseniai išėjo iÅ¡ įkalinimo įstaigos. Nuvykę į įvykio vietÄ , budėtojo nurodytoje stotelėje laukė A. K. ir E. K. Jie paaiÅ¡kino, kad brolis R. G. grįžo namo girtas, pradėjo prie jų kabinėtis, kėlė iÅ¡ lovos, nes jie abu miegojo. Paėmęs žirkles R. G. jomis mojavo sakydamas, kad papjaus. A. K. minėjo, kad tai ne pirmas atvejis, kai brolis smurtauja. Ankščiau R. G. jam buvo sužalojęs peiliu rankÄ .

Tuomet pretenzijų jis neturėjo. Abu broliai A. K. ir E. K. sakė, kad pabėgo iÅ¡ namų, nes labai bijojo, kad brolis R. G. kažkÄ jiems padarys. Vaikinai atrodė iÅ¡sigandę. IÅ¡siaiÅ¡kinę situacijÄ , pareigÅ«nai radijo ryÅ¡iu iÅ¡sikvietė pagalbÄ . Maždaug 10 minučių bėgyje į pagalbÄ atvyko patruliai V1734. Pastatė automobilius nuoÅ¡aliau ir nuėjo į namÄ , kuriame buvo R. G.. Ėjo su V1734 ir vaikinais, kuriuos jau paminėjo. Užėję į namus, viename iÅ¡ kambarių pamatė R.

G., kuris gulėjo lovoje. Šalia sėdėjo mergina, kuri atsisakė prisistatyti. Žinodami, kad R. G. yra agresyvus, iškart jo pareikalavo ištraukti iš po antklodės rankas. R. G. atsisakė. Tuomet uždėjo antrankius, o pakėlę antklodę, po ja surado žirkles, kuriomis, brolių žodžiais, A. K. buvo grasinama. Surakintas R. G. elgėsi ganėtinai ramiai, sakė, kad viskas buvo ne taip, kad jis su savo drauge namo atėjo neseniai ir nuėjo iškart miegoti. Mergina pasakė, kad konfliktas tarp brolių buvo.

Patruliai V1734 iÅ¡vežė R. G. į Vilniaus miesto 1 PK, o liudytoja su porininku paėmė iÅ¡ A. K. ir E. K. pareiÅ¡kimus, nuvyko į Vilniaus miesto 1 PK (1 t., b. l. 40-41). Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas, tyrėjas, G. B. nurodė, kad jis nelabai prisimena įvykį. Dėl nukentėjusiojo A. K. apklausos paaiÅ¡kino, kad apklausa vyko laisvo pasakojimo forma. Jis nedavė jokių pasiÅ«lymų ar nurodymų dėl nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimų. Nukentėjusysis viskÄ papasakojo savo valia, elgėsi adekvačiai.

Po to kai suraÅ¡omos apklausos protokolas, liudytojas visada perskaito garsiai protokolÄ ir duoda pasiraÅ¡yti. Nukentėjusiojo teisės ir pareigos, taip pat teisė neduoti parodymų prieÅ¡ savo Å¡eimos narį buvo iÅ¡aiÅ¡kinta įprasta tvarka. Pamena, kad nukentėjusysis norėjo kuo greičiau papasakoti ir kuo greičiau iÅ¡eiti, nes norėjo vienas kito su įtariamuoju palaukti ir kartu iÅ¡eiti iÅ¡ komisariato (2 t., b. l. 108-109). Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas, policijos pareigÅ«nas P. B., nurodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena.

Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. PaaiÅ¡kino, kad buvo tamsus paros metas, vienas brolis buvo blaivus ir pasakė, kad nenori matyti vieno iÅ¡ brolių, todėl R. G. buvo iÅ¡praÅ¡ytas (BPK 276 str. 1 d. 2 p.; 2 t., b. l. 140). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas, Vilniaus AVPK PR vyriausiasis patrulis P. B. nurodė, kad 2018 m balandžio 16 d., apie 22.30 val., iÅ¡ Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), smurtauja girtas brolis, kuris turi lygtinumÄ .

Nurodytu adresu pasitiko S. K., kuris paaiÅ¡kino, kad muÅ¡tynių bute nėra ir nebuvo. Kambaryje miegojo S. K. mažametė dukra. Buto kitame kambaryje buvo pranešėjo brolis R. G., kuris pagal pranešėjÄ buvo nepageidaujamas bute. R. G. išėjo pas savo draugę pernakvoti. Jis buvo ramus ir neagresyvus, buvo sukalbamas ir nurodymus vykdė. Paskambinus pranešėjui, jis kategoriÅ¡kai nenorėjo prisistatyti. Kadangi bute konflikto nebuvo, S. K. norėjo, kad R. G. iÅ¡eitų ir Å¡iam tai padarius, niekas pretenzijų neturėjo ir pareigÅ«nai iÅ¡vyko (1 t., b. l. 65-66).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas, policijos pareigūnas, D. (D.) B. nurodė, jog tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena. Pamena įvykį, kai autobusų stotelėje pareigūnų laukė du broliai, po to atvažiavo dar vienas ekipažas ir vyko į namus, kur buvo dar vienas brolis, kuris buvo agresyvus. Dėl to buvo kviestas pastiprinimas. Pranešėjai papasakojo, kad kaltinamasis sakė, jog su žirklėmis ar peiliu sužalos, be to, jai anksčiau broliui buvo grasinama peiliu, todėl broliai pabėgo ir laukė policijos pareigūnų.

Kaltinamasis teigė, kad nieko nebuvo, tiesiog susipyko. Kai sulaikinėjo R. G. pamena, kad po lova ar po pagalve buvo kažkoks daiktas kurį paėmė pareigÅ«nai. Pagarsinus pareigÅ«no tarnybinį praneÅ¡imÄ , patvirtino jame nurodytas aplinkybes (2 t., b. l. 140-141). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato KPV KPR 2-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio D. B. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2018 m. balandžio 17 d., apie 1.24 val., iÅ¡ Vilniaus AVPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad KriaučiÅ«nų stotelėje, laukia 2 vaikinai, prieÅ¡ kuriuos smurtavo jų brolis.

Atvykus į įvykio vietÄ nustatė, kad policijÄ kvietė A. K. ir E. K.. Ä®vykio vietoje nustatyta, kad R. G. naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo brolius A. K. ir E. K., sukeldamas jiems fizinį skausmÄ . SmurtÄ patyręs asmuo – A. K. ir E. K., paaiÅ¡kino, kad smurtas pasireiÅ¡kė tuo, jog jie gulėjo savo kambaryje, o atėjęs R. G., rankoje laikydamas žirkles ir peilį juos puolė Å¡aukdamas, kad nužudys, sudavė ranka A. K. į veidÄ , sukeldamas fizinį skausmÄ pradėjo muistytis peiliu, bet A.

K. pavyko jį nustumti ir su E. K. pabėgti iÅ¡ namų (1 t., b. l. 31-32). Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas, vyr. tyrėjas, A. S. nurodė, jog jis yra lankęsis įvykio vietoje (duomenys neskelbtini). Ä® įvykio vietÄ vyko jau po įvykio kartu su tyrėja K. B. paimti daiktinio įrodymo – pagalvės. Nepamena, kaip tiksliai pareigÅ«nams buvo perduota pagalvė: ar susitiko bute su vienu iÅ¡ įvykio dalyvių, ar vežėsi jį tarnybiniu automobiliu, tačiau pamena, kad pagalvės paėmimo metu dalyvavo vienas iÅ¡ įvykio dalyvių (2 t., b. l. 141).

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja, tyrėja, K. B. nurodė, kad ne iÅ¡ karto po įvykio, bet vėliau ji kartu su A. S. važiavo paimti iÅ¡ įvykio vietos pagalvės su vienu iÅ¡ brolių, kuris davė apie tai parodymus, t. y. kad vienas brolis dÅ«rė žirklėmis, o kitas dengėsi nuo jo pagalve. Vienas iÅ¡ brolių apklausiamas pasakė, kad galėtų pagalvę pateikti. Žirklės jau buvo medžiagoje iÅ¡ anksčiau. Žirklių paėmimo metu buvo ji, A. S. ir vienas iÅ¡ brolių, kuris vaikščiojo po kambarius ir kažkuriuo momentu jai užsilaikius kažkur, pakvietė liudytojÄ , parodė pagalvę.

Ten buvo daug pagalvių, bet jis pasakė, kad galimai Å¡i, nes yra žymės. Žymės buvo durtinės, skylės buvo ir vienoje, ir kitoje pagalvės pusėje. Namuose tuo metu daugiau nieko nebuvo. Dėl liudytojų S. ir E. K. apklausų paaiÅ¡kino, kad prieraÅ¡as: „Perskaičiau, suraÅ¡yta teisingai“ yra paraÅ¡ytas S. ir E. K. bei jų pasiraÅ¡yta. Tiksliai jų apklausų neprisimena, bet per apklausas visuomet leidžiama papasakoti laisvai, kÄ asmuo prisimena, po to užduodami klausimai patikslinimui.

Atspausdinus apklausos protokolÄ , duodama su juo susipažinti, jeigu kas nors negerai užfiksuota, pataisoma ir duodama pasiraÅ¡yti. Liudytojams buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė neduoti parodymų prieÅ¡ savo Å¡eimos narį (2 t., b. l. 142-143). Teisiamojo posėdžio metu buvo perklausyti Bendrojo pagalbos centro pateikti keturi garso įraÅ¡ai, įraÅ¡yti į kompaktinį diskÄ ir prijungti prie bylos (2 t., b. l. 138, 143-144). Bendrojo pagalbos centro praneÅ¡ime 2018 m. balandžio 17 d., 1.15 val. nurodyta, kad A.

K. praneÅ¡a, jog pareigÅ«nų laukia prie posÅ«kio į KriaučiÅ«nus, pasitiks KriaučiÅ«nų stotelėje. Kviečia pakartotinai, nes smurtauja neblaivus, lygtinį teistumÄ turintis pranešėjo brolis R. G., kuris buvo išėjęs, tačiau vėl grįžo. GMP nereikia, yra mažametis vaikas (1 t., b. l. 21). 2018 m. balandžio 17 d. PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas A. K. pranešė, jog 2018 m. balandžio 17 d., apie 1.00 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus brolis R.

G. grasino jį nužudyti ir užsimojo judėdamas link jo žirklėmis. 2018 m. balandžio 17 d. nustatyta, kad apžiūros objektas yra trijų kambarių butas pirmame daugiabučio namo aukšte, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad bute bendra tvarka nepažeista, tvarkinga. Jokių nusikalstamos veikos požymių nenustatyta. Vaizdo kamerų įvykio vietoje nėra. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtos įvykio vietoje rastos ir paimtos buitinės žirklės (1 t., b. l. 22-23).

Daiktų apžiÅ«ros protokole 2018 m. spalio 5 d. apžiÅ«rėtos žirklės, paimtos įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 24-28). 2018 m. spalio 9 d. SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole bei daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 9 d. liudytojas S. K. pateikė pagalvę, su kuria nukentėjusysis A. K. gynėsi nuo R. G. smÅ«gių žirklėmis. Pagalvė apžiÅ«rėta ir perduota saugojimui į Vilniaus AVPK Centrinę daiktinių įrodymų saugyklÄ (1 t., b. l. 46-55). 2018 m. balandžio 17 d. nukentėjusiojo A.

K. pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2018 m. balandžio 17 d. atėjo brolis R. G. ir pradėjo lįsti prie E. K., tada jie iÅ¡kvietė policijÄ ir R. G. buvo iÅ¡praÅ¡ytas pareigÅ«nų. Bet jis grįžo vėl namo ir puolė nukentėjusįjį su žirklėmis. Kai užpuolė, jis tuo metu sėdėjo ant lovos ir nuo užpuolimo su žirklėmis jis atstÅ«mė bei pabėgo į laukÄ laukti pareigÅ«nų. Jį vijosi iÅ¡ galo grasindamas, kad pagaus, užmuÅ¡. Visa tai kartojasi ne pirmÄ kartÄ , praÅ¡o imtis veiksmų, anksčiau yra jį papjovęs (1 t., b. l. 1). 2018 m. balandžio 17 d. liudytojo E. K. pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2018 m. balandžio 17 d., apie 1.00 val. nakties jis su broliu gulėjo kambaryje.

Atėjo kitas brolis, pradėjo Å¡okinėti, puolė su žirklėmis ir jis iÅ¡bėgo su broliu iÅ¡ namų. Grasino žirklėmis, kad papjaus, tai kartojasi ne pirmÄ kartÄ . PraÅ¡o imtis veiksmų (1 t., b. l. 30). Alkotesterio kvito duomenimis, R. G. 2018 m. balandžio 17 d., 2.38 val. nustatytas 1,32 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 71). Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla.

Ä®rodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, be to, įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 3-4 d.). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų paaiÅ¡kinimai teisme, taip pat kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų raÅ¡ytinių duomenų, pagarsintų ir iÅ¡tirtų teisiamųjų posėdžių metu (Bendrojo pagalbos centro pateiktos informacijos bei garso įrašų, pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, daiktų apžiÅ«ros protokolų, tarnybinių praneÅ¡imų, alkotesterio kvito), duomenys pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma.

Tuo tarpu kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018). BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ turi bÅ«ti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumÄ , reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016). Be to, teismų praktikoje pažymima, kad grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, jog grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2014).

Taigi, nustatant grasinimo realumÄ , bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl Å¡io asmens ketinimų ir kad jis iÅ¡ tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan.). Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių įrodymų (tarp jų kaltinamojo R. G., nukentėjusiojo A.

K., liudytojų E. K., S. K., D. T., taip pat policijos pareigūnų – V. V., D. B., P. B., Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų, alkotesterio kvito bei kitų rašytinių duomenų) visumos nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 16 d., apie 22.30 val. iki 2018 m. balandžio 17 d., apie 1.00 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nagrinėjamo įvykio metu gyveno kaltinamasis R. G. kartu su trimis savo broliais (nukentėjusiuoju A. K. bei liudytojais E. K. ir S. K.), kambaryje, kuriame įvykio naktį miegojo nukentėjusysis ir liudytojas E. K., tarp kaltinamojo R.

G., kuris įvykio metu buvo neblaivus (tai patvirtina alkotesterio kvito duomenys, kuomet jam net ir praėjus daugiau nei valandai po nagrinėjamo įvykio, buvo nustatytos 1,32 promilės), ir kitų dviejų brolių – nukentėjusiojo A. K. bei liudytojo E. K., kurie įvykio metu buvo blaivūs, kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis elgėsi agresyviai, dėl ko buvo iš kviesti policijos pareigūnai. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra, todėl teismas išsamiau jų nenagrinėja.

Be to, teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta, kad nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis R. G. žodinio konflikto su broliais A. K. ir E. K. metu, žodžiais ir keiksmažodžiais grasino, kad užmuÅ¡, mojamo rankoje laikomomis žirklėmis prieÅ¡ A. K. ir E. K., po ko žirklėmis sudavė vienÄ smÅ«gį į pagalvę, kuriÄ Ä¯baugintas A. K. laikė rankose prieÅ¡ais save. Nors nukentėjusysis A. K. bei liudytojai E. ir S. K. teisme pakeitė savo pozicijÄ ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu A.

K. iÅ¡galvojo įvykio aplinkybes bei apÅ¡nekėjo kaltinamÄ jį, o nagrinėjamo įvykio metu tarp brolių buvo tik žodinis konfliktas, teismas vertina tai kaip siekį padėti kaltinamajam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir netiki nukentėjusiojo bei liudytojų E. ir S. K. pakeistais paaiÅ¡kinimais teisme, kadangi Å¡ie paaiÅ¡kinimai neatitinka kitiems byloje surinktiems įrodymams ir prieÅ¡tarauja jų visumai. Visų pirma, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu visų trijų brolių, t. y. nukentėjusiojo A.

K. bei liudytojų E. ir S. K., pradiniai paaiÅ¡kinimai apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes iÅ¡ esmės buvo nuoseklÅ«s ir jų nurodytos aplinkybės sutapo. A.us ir E. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad bÅ«damas neblaivus kaltinamasis R. G. atėjo į kambarį, kuriame tuo metu miegojo A. ir E. K., sukėlė konfliktÄ , kurio metu keikėsi, artinosi prie jų, grasino sumuÅ¡ti A. ir E. K., dėl ko jie pabėgo iÅ¡ namų ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus; po to, kaltinamajam grįžus namo, pastarasis grasino A. ir E. K., kad užmuÅ¡, mojamo rankoje laikomomis žirklėmis prieÅ¡ A.

K. ir E. K., po ko puolė nukentėjusįjį, sėdintį ant lovos, su žirklėmis, t. y. dÅ«rė į nukentėjusiojo krÅ«tinės sritį, o pastarasis gynėsi nuo kaltinamojo užsidengęs krÅ«tinę pagalve ir atstÅ«mė kaltinamÄ jį, tuomet A.us ir E. K. vėl pabėgo iÅ¡ namų ir pakartotinai iÅ¡kvietė pareigÅ«nus. Šį epizodÄ matė bei ikiteisminio tyrimo metu apie jį papasakojo ir liudytojas S. K. Antra, Å¡iuos jų paaiÅ¡kinimus ikiteisminio tyrimo metu patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: teisme apklaustų į įvykio vietÄ atvykusių pareigÅ«nų – liudytojų V.

V., D. B. paaiÅ¡kinimai teisme, Bendrojo pagalbos centro pateikti duomenys, iÅ¡ įvykio vietos paimtų daiktų – žirklių ir pagalvės apžiÅ«rų protokolai, tarnybiniai praneÅ¡imai, pradiniai pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimai, iÅ¡ dalies ir liudytojų E. bei S. K. paaiÅ¡kinimai teisme. Liudytojas E. K. teisme nurodė, kad nenorėdami muÅ¡tynių su kaltinamuoju, jis su nukentėjusiuoju išėjo iÅ¡ namų, o nukentėjusysis jam sakė, kad reikia kviesti policijÄ , nes kaltinamasis juos gali papjauti.

Taigi iÅ¡ Å¡ių paaiÅ¡kinimų matyti, kad tarp kaltinamojo ir A. bei E. K. buvo ne tik žodinis konfliktas, kaip jie teigė teisme. Liudytojas S. K. teisme taip pat pripažino, kad jis matė, kaip A. stumia R., kad jis pats norėjo iÅ¡kviesti policijÄ dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo konflikto. Ä®vertinus tai, kad Å¡io liudytojo teigimu, konfliktinės situacijos tarp jų buvo nuolat, akivaizdu, jog nagrinėjamo įvykio metu buvo pavojingesnė situacija nei nuolatinis žodinis konfliktas. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ byloje esančių įrodymų (liudytojų V.

V., D. B., K. B. paaiÅ¡kinimų teisme, taip pat pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atliko bei daiktų apžiÅ«ros protokolų duomenų) visumos yra pagrindo spręsti, jog žirkles, kuriomis grasino kaltinamasis atvykusiems į įvykio vietÄ pateikė ne nukentėjusysis (kaip jis pats bei liudytojas E. K. teigė teisme, nurodydami, kad pareigÅ«nams buvo paduotos bet kokios žirklės, buvusios namuose), o žirkles rado pareigÅ«nai po antklode lovoje, kurioje atvykus pareigÅ«nams gulėjo kaltinamasis.

Bylos duomenimis, kaltinamasis pats savanoriÅ¡kai Å¡ių žirklių pareigÅ«nams nepadavė, jos buvo pareigÅ«nų surastos, o nukentėjusysis bei liudytojas E. K. pareigÅ«nams patvirtino, kad tai tos pačios žirklėmis, kuriomis buvo grasinama. Taigi buvo paimtos ir apžiÅ«rėtos bÅ«tent tos žirklės, kurios buvo naudojamos kaip priemonė nusikalstamai veikai įvykdyti. Be to, byloje esančių įrodymų visuma (liudytojų A. S., K. B., V. V. ir D. B. paaiÅ¡kinimai teisme, savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolo, daiktų apžiÅ«ros protokolo duomenys) patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams pagalvę pateikė taip pat ne nukentėjusysis (nors jis teisme teigė, kad pareigÅ«nams iÅ¡ karto po įvykio atidavė nukentėjusiojo tyčia subadytÄ Å¾irklėmis pagalvę), o liudytojas S. K., kuris jau po įvykio iÅ¡ kambario, kuriame įvyko konfliktas atnešė pagalvę, kurioje pareigÅ«nai nustatė durtines žymes.

Netikėti pareigūnų paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Ketvirta, įvertintina ir tai, kad teisme liudytojais apklausti tyrėjai G. B. ir K. B. nurodė, jog apklausiami ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis bei liudytojai E. ir S. K. paaiškinimus davė laisva valia, laisvo pasakojimo forma, jiems nebuvo daroma įtaka dėl konkrečių parodymų. Tuo tarpu teisme kaltinamasis, nukentėjusysis ir liudytojai E. bei S. K. patvirtino, kad po nagrinėjamo įvykio jie susitaikė, nuolat bendraudavo, nors kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė nebendrauti su A. bei E. K. ir nesilankyti įvykio vietoje.

Jie teisme patvirtino, kad Å¡iuo metu su kaltinamuoju santykiai yra geri, Å¡iuos asmenis sieja Å¡eimos ryÅ¡iai (jie yra broliai), todėl teismas sprendžia, kad teisme A., E. ir S. K. pakeitė savo parodymus, siekdami padėti kaltinamajam (broliui) iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog dėl kaltinamojo R. G. veiksmų naktį iÅ¡ 2018 m. balandžio 16 d. į 17 d. jo broliai A. K. bei E. K. buvo įbauginti. Visų pirma pastebėtina, kad pareigÅ«nai dėl kaltinamojo elgesio minėtÄ naktį buvo kviesti du kartus: iÅ¡vakarėse, t. y. 2018 m. balandžio 16 d., apie 22.30 val. bei pakartotinai naktį, t. y. 2018 m. balandžio 17 d., apie 1.15 val.

PirmÄ kartÄ kviečiant pareigÅ«nus, nukentėjusysis prašė neatskleisti jo duomenų, t. y. norėjo iÅ¡likti anoniminiu pranešėju, kas, teismo nuomone, rodo, kad jis bijojo kaltinamojo bei jo elgesio sužinojus, kad nukentėjusysis iÅ¡kvietė pareigÅ«nus. IÅ¡ pareigÅ«nų, atvykusių į įvykio vietÄ â€“ liudytojų V. V., D. B. ir P. B. paaiÅ¡kinimų teisme, taip pat Bendrojo pagalbos centro pateiktų garso įrašų nustatyta, kad iki atvykstant pareigÅ«nams tiek pirmÄ , tiek ir antrÄ kartÄ , A.

K. bei E. K. dėl kaltinamojo veiksmų pabėgo iš namų ir laukė atvykstančių pareigūnų lauke, nakties metu; pareigūnų teigimu, A.us bei E. K. buvo realiai išsigandę. Iš 2018 m. balandžio 17 d., 1.14 val., t. y. antrojo pareigūnų iškvietimo, garso įrašo girdimo A. K. balso nustatyta, kad A. K. net ir kviesdamas pareigūnus, jau būdamas lauke, bėga (greitai ėjo), kartu su juo iš namų bėgo ir E. K. Jis Bendrojo pagalbos centro operatoriui nurodė, kad jie su broliu vėl pabėgo, kad R.

G. vėl atėjo muÅ¡tynes daryti, kad jiems iÅ¡ galo kaltinamasis girtas rėkia. Be to, ir atvykus pareigÅ«nams nukentėjusysis A. K. nurodė, kad jis su broliu E. K. bijo kaltinamojo, praÅ¡o imtis veiksmų, kad juos apsaugotų. Pagal antrÄ jį iÅ¡kvietimÄ atvykę pareigÅ«nai, iÅ¡klausę pranešėjų paaiÅ¡kinimų, nusprendė netgi iÅ¡kviesti pastiprinimÄ , t. y. antrÄ jį ekipaÅ¾Ä , ir tik atvykus antrajam ekipažui, vyko į kaltinamojo namus jo sulaikyti. Tai, jog kaltinamasis, bÅ«damas neblaivus, yra agresyvus ir pavojingas, patvirtino ir liudytoju apklaustas S. K., kuris nurodė, kad dėl kaltinamojo elgesio esant neblaiviam jis namuose yra paslėpęs peilius.

Taip pat liudytojas S. K., teisme, nors ir pakeitęs savo parodymus, pripažino, kad ir jis norėjo kviesti policijos pareigÅ«nus nagrinėjamo įvykio metu dėl kaltinamojo elgesio, o ikiteisminio tyrimo metu jis aiÅ¡kiai buvo nurodęs, kad A.us ir E. K. bijo kaltinamojo, ypatingai jam esant neblaiviam. Be to, tiek kaltinamasis, tiek ir visi teisme apklausti jo broliai teigė, kad jie ne kartÄ bÅ«dami neblaivÅ«s yra grasinę vienas kitam, todėl tai, kad dėl kaltinamojo elgesio buvo net du kartus kviečiamai pareigÅ«nai, kiti du broliai, su kuriais kilo konfliktas, bėgo iÅ¡ namų, teismo vertinimu, taip pat objektyviai patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo susiklosčiusi realiai pavojinga situacija.

Kaltinamojo pavojingumÄ apibÅ«dina ir duomenys apie jo teistumus bei policijos iÅ¡kvietimų adresu (duomenys neskelbtini), istorija, iÅ¡ kurios matyti, kad dėl galimai smurtinio kaltinamojo elgesio yra ne kartÄ kviesti policijos pareigÅ«nai (1 t., b. l. 101-102). Minėtų teismo nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindo konstatuoti, kad kaltinamojo R. G. grasinimai, juos iÅ¡reiÅ¡kiant ne tik žodžiais, bet ir veiksmais, buvo realÅ«s, A. bei E. K. pagrįstai manė, kad jie gali bÅ«ti įgyvendinti, o kaltinamasis siekė juos įbauginti.

Tai patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Å iuo atveju, kaip minėta, nėra bÅ«tina nustatyti, jog kaltinamasis iÅ¡ tikrųjų ketino realizuoti savo grasinimus. Be to, teismas atmeta kaip nepagrįstus kaltinamojo gynėjo argumentus, kad grasinimas buvo nerealus, kadangi su žirklėmis nebuvo galimybės nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito asmens sveikatos. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamojo turėtos žirklės buvo geležinės ir smailos, be to, jomis buvo visiÅ¡kai perdurta pagalvė, t. y. smÅ«gis buvo stiprus, sprendžia, jog tokiomis žirklėmis, kokias turėjo kaltinamasis, yra įmanoma sunkiai sužaloti ar net nužudyti kitÄ asmenį.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog byloje visiÅ¡kai įrodyta, kad kaltinamasis R. G., veikdamas tiesiogine tyčia, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kitų asmenų sveikatÄ , sudarydamas nukentėjusiajam A. K. pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ gali bÅ«ti įvykdytas. Å i jo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Dėl bausmės paskyrimo Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. G., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį ir kaltės formÄ (įvykdytas vienas, tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas, pavojingas žmogaus gyvybei ir sveikatai), Å¡ios nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas namuose, Å¡eimos narių (dviejų brolių) atžvilgiu, dėl ko jiems buvo sukeltas iÅ¡gÄ stis dėl savo gyvybės, jie turėjo bėgti iÅ¡ namų ir laukti naktį lauke, kol atvyks policijos pareigÅ«nai), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ (kaltinamasis savo kaltęs nepripažino, nesigailėjo dėl savo veiksmų, be to, teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindo spręsti, kad pačio nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis arba rizikingas), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir yra pagrindo manyti, jog tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 20 metų, pradinio – 9 klasių iÅ¡silavinimo, nevedęs, iki bausmės atlikimo pradžios nedirbo, nebuvo užsiregistravęs darbo biržoje, daug kartų baustas administracine tvarka, nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, Å¡iuo metu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra panaikintas ir nuo 2019 m. birželio 26 d.

R. G. pataisos namuose atlieka jam paskirtÄ 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė bÅ«damas iki tol, nors ir labai jauno amžiaus, bet teistas septynis kartus, jis yra du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teistas ir už smurtinį nusikaltimÄ . IÅ¡ nurodytų aplinkybių nustatyta, kad kaltinamajam iki Å¡iol jau buvo ne kartÄ paskirtos bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, tačiau nepaisant iki Å¡iol buvusių septynių teistumų bei valstybės pastangų pakeisti kaltinamojo elgesį, R.

G. jam suteikta galimybe pakeisti savo elgesį nepasinaudojo. Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam R. G. už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, skirtina griežčiausia bausmė BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimÄ vidurkiui, t. y. 1 metų atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau iÅ¡vardintas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek kaltinamÄ jį, tiek ir jo įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tik laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kadangi kaltinamasis R. G. nagrinėjamÄ veikÄ Ä¯vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, Å¡iuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu R. G. paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (kurios vykdymo atidėjimas panaikintas 2019 m. vasario 12 d. teismo nutartimi).

Prie 2017 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu R. G. paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės (likusi neatlikta bausmės dalis 2019 m. rugpjūčio 14 d. sudaro 2 metus 4 mėnesius 8 dienas) pridėjus dalį Å¡iuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės (6 mėnesius laisvės atėmimo), R. G. paskirtina galutinė 2 metų 10 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikyti BK 75 straipsnio nuostatų nėra pagrindo dėl aukščiau iÅ¡vardintų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumos.

Dėl kitų klausimų Bylos duomenimis, kaltinamasis R. G. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. balandžio 17 d., 2.30 val., paleistas 2018 m. balandžio 18 d., 15.05 val. (1 t., b. l. 70, 87). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, R. G. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas (dvi dienos) įskaitytinas į jam paskirtÄ bausmę. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2019 m. birželio 26 d., 13.00 val., vykdant teismo nutartį, kuria Å¡ioje byloje jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas bei paskelbta R.

G. paieÅ¡ka, Å¡ios nutarties pagrindu paskirta kardomoji priemonė buvo panaikinta teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartimi, kadangi kaltinamasis iÅ¡ karto buvo nukreiptas atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (1 t., 198-199; 2 t., b. l. 5, 29-30). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl BK 66 straipsnio taikymo, kai asmuo vienu metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir yra suimtas, yra nurodęs, jog nepriklausomai nuo to, ar asmuo laikomas suimtas ar įkalinimo įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę, tas pats nelaisvėje iÅ¡bÅ«tas laikas negali bÅ«ti įskaičiuojamas į subendrintÄ bausmę dvigubai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2014).

Taigi kaltinamojo R. G. sulaikyme nuo 2019 m. birželio 26 d. iÅ¡bÅ«tas laikas neįskaitomas į paskirtÄ bausmę, kadangi Å¡is laikas yra įskaitytas į jo atliktos laisvės atėmimo bausmės pagal 2017 m. rugsėjo 4 d. nuosprendį laikÄ . Kaltinamajam Å¡iuo metu nepaskirta kardomoji priemonė ir pagrindo jÄ skirti, jam Å¡iuo metu atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nėra. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. žirklės ir pagalvė, saugomi Vilniaus aps.

VPK Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, adresu Vilniuje, BuivydiÅ¡kių g. 20, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir sunaikintini (2019 m. sausio 8 d. Kvitas B serija BBB Nr. 5PK001604; 1 t., b. l. 54-55; BK 72 str., BPK 94 str. 1 d. 1, 4 p.). Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso iÅ¡laidų nėra. Prokurorė baigiamosios kalbos metu prašė teismo iÅ¡skirti bylos medžiagÄ ir praneÅ¡ti prokurorui apie galimai nukentėjusiojo A.

K., taip pat liudytojų E. K. ir S. K. įvykdytas nusikalstamas veikas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (dėl melagingų paaiÅ¡kinimų davimo teisme). Dėl Å¡io praÅ¡ymo priimama savarankiÅ¡ka teismo nutartis, todėl teismo nuosprendyje Å¡io praÅ¡ymo nenagrinėja. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: Pripažinti R. (R.) G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Å¡iuo teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu R. G. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (2 metai 4 mėnesiai 8 dienos) ir R. G. paskirti galutinę subendrintÄ 2 (dvejų) metų 10 (deÅ¡imties) mėnesių 8 (aÅ¡tuonių) dienų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io teismo nuosprendžio priėmimo dienos (2019 m. rugpjūčio 14 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R. G. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2018 m. balandžio 17 d., 2.30 val. iki 2018 m. balandžio 18 d., 15.05 val. (2 dienas, prilyginamas 2 laisvės atėmimo dienoms). Neskirti R. G. kardomosios priemonės. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. žirkles ir pagalvę, saugomus Vilniaus aps. VPK Centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, adresu Vilniuje, BuivydiÅ¡kių g. 20, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti (2019 m. sausio 8 d.

Kvitas B serija BBB Nr. 5PK001604). Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos. Teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o jam iÅ¡siuntimo dienos. Teisėja Giedrė Norvilienė