2021-07-07 Nr. AB-14035-3-61-3-04046-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1881-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04046-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Cerera foods“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl paskirtos ekonominės sankcijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Cerera foods“ (toliau – ir Bendrovė) 2019 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. spalio 17 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-29“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas manė, kad Nutarimu jam nepagrįstai skirta 1 300 Eur ekonominė sankcija už Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17d. įsakymu Nr. D1-236 (toliau – ir Reglamentas), 6 punkto pažeidimą, nes ginčui aktualios aplinkybės buvo išnagrinėtos neobjektyviai, neatsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus. Paaiškino, kad jis baigia naujo gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rangos ir įrangos derinimo darbus. Sklypo plane su vandentiekio ir nuotekų tinklais nurodyta, jog yra įrengta gamybinių nuotekų surinkimo talpa, iš kurios nėra suprojektuotas nutekėjimas į lietaus vandens išleistuvus, kuriais vanduo išleidžiamas į (duomenys neskelbtini) upelį.

Pagal projektą tik lietaus nuotekų tinklas turi išleistuvus, kuriais tik iš lietaus rinktuvų sukauptas lietaus vanduo išteka į (duomenys neskelbtini) upelį. Departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijai (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. liepos 2 d. nustačius, kad iš pareiškėjui priklausančių išleistuvų į (duomenys neskelbtini) upelį kartu su lietaus vandeniu nutekėjo ir gamybinės nuotekos, tą pačią dieną aklėmis buvo užkimšti visi vamzdžiai, per kuriuos nuotekos tekėjo į minėtą upelį, ir visi vamzdžiai, per kuriuos nuotekos galėjo patekti į išleistuvus.

Inspekcijai 2019 m. liepos 4 d. elektroniniu paštu išsiųstas raštas dėl vamzdžių užkimšimo su nuotraukomis. Išsiaiškinus priežastį, dėl kurios nuotekos galėjo patekti į lietaus nuotekų išleistuvus, ir užtikrinus, kad gamybinės nuotekos į lietaus vandens leistuvus neturėtų galimybės patekti, o iš leistuvų galėtų ištekėti tik lietaus vanduo, aklės buvo nuimtos, po liūties nuotekų spaudimo jos buvo nustumtos slėgio ir nuo vamzdžių į upelį. Inspekcija 2019 m. liepos 17 d. patikrinimo metu užfiksavo tik neužkimštus išleistuvus, tačiau neatliko nuotekų tyrimo.

Pareiškėjas tvirtino, kad nuo 2019 m. liepos 3 d. bet kokių gamybinių nuotekų patekimas iš nuotekų talpyklos į išleistuvus yra negalimas, nes vamzdis, kuriuo gamybinės nuotekos galėjo patekti į lietaus vandens išleistuvus, yra aklinai užkimštas. Nesant įrodymų, jog draudžiamos gamybinės nuotekos neleistinai tekėjo į (duomenys neskelbtini) upelį iki pat 2019 m. liepos 11 d. ir 22 d., nepagrįstai apskaičiuoti išleistų draudžiamų nuotekų kiekiai ir, remiantis jais, pareiškėjui paskirta ekonominė sankcija. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Cerera foods“ ir UAB „Švaris“ sudaryta paslaugų darbų sutartis Nr. 2015-01 dėl nuotekų išsiurbimo, taip pat UAB „Švaris“ išrašytų UAB „Cerera foods“ PVM sąskaitų faktūrų registracijos žurnalas patvirtina, kad liepos mėnesį buvo išvežamos nuotekos.

Be to, pareiškėjas per visą liepos mėnesį iš vandens tiekėjo negavo tiek vandens, kiek nurodoma padarytos žalos aplinkai paskaičiavimo akte per 21 dieną. Pareiškėjas 2019 m. spalio 18 d. gavo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus cheminių tyrimų protokolą Nr. Ch9424/2019, kuriame nurodyta, jog vandens užterštumas BDS7 nenustatytas. Pareiškėjas taip pat teigė, kad atsakovas tyrimo, kurio rezultatų pagrindu priimtas Nutarimas, mėginius paėmė neteisėtai, nedalyvaujant pareiškėjui, pažeidžiant Standartinę procedūrą Nuotėkų mėginių ėmimas.

Mėginių tyrimas atliktas naudojant neakredituotus metodus, nuotekų debetas nustatytas momentinis, nepaisant to, kad Nutarime nurodomas ilgo laikotarpio debetas. Tyrimų rezultatų protokole nenurodoma, kokiu pagrindu nustatytos normos, neaiški mėginių paėmimo vieta, neįvertintas ir faktas, kad į lietaus nuotėkų rinktuvą yra prijungtos kitų vartotojų nuotekų išvestys. Be to, pareiškėjas nesutiko su paskirtos ekonominės sankcijos dydžiu, nes paskirta sankcija buvo beveik maksimali, baudos pagal administracinį nurodymą sumokėjimas (siekiant išvengti teisminių ginčų) nepagrįstai pripažintas atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

3. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas paaiškino, kad, pagal Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus 2019 m. liepos 9 d. tyrimų rezultatų protokolo Nr. P-107-2019-43/1 (toliau – ir Protokolas) duomenis, iš nuotekų išleistuvo (koordinatės (duomenys neskelbtini)) į gamtinę aplinką – (duomenys neskelbtini) upelį – laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. 15.00 val. iki 2019 m. liepos 11 d. 13.11 val. buvo išleista 68,116 m3 nuotekų, o iš nuotekų išleistuvo (koordinatės (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. 14.45 val. iki 2019 m. liepos 22 d. 14.39 val. – 217,684 m3 nuotekų. Neleistinu būdu, neleistinoje vietoje buvo išleista, atitinkamai, 299,36 kg ir 1 785,00 kg V teršalų grupės BDS7 teršalų. Tikrinant telefoninį pranešimą 2019 m. liepos 2 d. nustatyta, kad abu minėti nuotekų išleistuvai priklauso pareiškėjui. Patikrinimo metu surinkti duomenys, įskaitant paties pareiškėjo pateiktas nuotraukas, patvirtina Reglamento 6 punkto reikalavimų pažeidimą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 2 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB „Cerera foods“ skundą, t. y. panaikino Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 17 d. nutarimą „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-29“.

6. Teismas nustatė, kad Inspekcija 2019 m. liepos 2 d. surašė Apžiūros aktą, kuriame nurodė, kad į (duomenys neskelbtini)upelį išvesti išleistuvai (nuotekų) priklauso pareiškėjui. 2019 m. liepos 2 d. apie 10.00 val. buvo pilama spalva į Bendrovei priklausiančių nuotekų valymo įrenginių šulinį, iš kurio spalva pateko ir su nuotekomis ištekėjo pro pirmąjį išleistuvą (koordinatės (duomenys neskelbtini)) į (duomenys neskelbtini) upelį. Iškvietus UAB „Giraitės vandenys“ mašiną (ascenizacinė) ir leidžiant vandenį nustatyta, kad ir antrasis išleistuvas (koordinatės (duomenys neskelbtini)) priklauso Bendrovei, leidžiamos nuotekos tiesiogiai iš gamybinių nuotekų 30 m3 surinktuvo rezervuaro.

7. Inspekcija 2019 m. liepos 3 d. privalomaisiais nurodymais Nr. K-32 ir Nr. K-33 nurodė pareiškėjui nedelsiant nutraukti taršą į aplinką; nedelsiant nutraukti taršą į aplinką užsandarinant išvestą į (duomenys neskelbtini) upelį vamzdį ((koordinatės (duomenys neskelbtini)). Inspekcija, siekdama patikrinti privalomojo nurodymo Nr. 33 vykdymą, 2019 m. liepos 17 d. atliko neplaninį patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. 337, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas neįvykdė privalomojo nurodymo Nr. K-33, tarša į aplinką nenutraukta, vamzdis neužsandarintas, taip pat 2019 m. liepos 19 d. atliko patikrinimą ir surašė apžiūros aktą Nr. 145, kuriame konstatuota, kad Bendrovei priklausantis buitinių gamybinių nuotekų išleistuvas ((koordinatės (duomenys neskelbtini)) neužsandarintas, nuotekos apžiūros metu tekėjo į aplinką ((duomenys neskelbtini) upelį), Bendrovė neįvykdė privalomojo nurodymo Nr. K-33. Inspekcija, siekdama patikrinti privalomojo nurodymo Nr. 32 vykdymą, 2019 m. liepos 19 d. atliko patikrinimą ir surašė apžiūros aktą Nr. 142, kuriame konstatuota, kad Bendrovė įvykdė privalomąjį nurodymą Nr. K-32. Departamento vyriausioji specialistė 2019 m. liepos 22 d. Bendrovės direktoriui K. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR-P-1921-2019/123 dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo ir paskyrė 150 Eur baudą. Inspekcija 2019 m. liepos 22 d. surašė pakartotinį privalomąjį nurodymą Nr. K-35 ir nurodė pareiškėjui nedelsiant nutraukti taršą į aplinką, užsandarinant išvestą į (duomenys neskelbtini) upelį vamzdį ((koordinatės (duomenys neskelbtini)). Inspekcija, siekdama patikrinti pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. 35 vykdymą, 2019 m. liepos 24 d. atliko patikrinimą ir surašė apžiūros aktą Nr. 149, kuriame konstatuota, kad Bendrovė įvykdė pakartotinį privalomąjį nurodymą Nr. K-35.

8. Inspekcija 2019 m. rugsėjo 17 d. surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. JA-KA-29 dėl Aplinkos apsaugos įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo. Departamentas ginčijamu 2019 m. spalio 17 d. nutarimu už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje, skyrė pareiškėjui 1 300 Eur dydžio ekonominę sankciją.

9. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (be kita ko, Departamento direktoriaus 2018 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. AD1-61 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtinto Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas) ir iš byloje esančių duomenų, liudytojos paaiškinimų nustatė, kad 2019 m. liepos 2 d. buvo atliekamas patikrinimas gavus telefoninį pranešimą dėl galbūt (duomenys neskelbtini) upelio ties (duomenys neskelbtini), teršimo nuotekomis, siekiant nustatyti pažeidėją. Inspekcija 2019 m. liepos 2 d. surašė apžiūros aktą, kuris parengtas vadovaujantis Taisyklių 6 priedu. Apžiūros akte nurodoma, kad apžiūros objektas ties (duomenys neskelbtini), išleistuvai į (duomenys neskelbtini) upelį nuo pareiškėjo teritorijos; išleistuvai (nuotekų) priklauso pareiškėjui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas prieš 2019 m. liepos 2 d. apžiūros atlikimą turėjo galimybę nustatyti, koks ūkio subjektas vykdo ūkinę veiklą tam tikroje teritorijoje ar vietovėje, todėl atsakovas pagrįstai taikė Taisyklių 361 punktą ir surašė apžiūros aktą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad minėtame apžiūros akte nurodyta, jog apžiūroje dalyvavo Bendrovės direktorius K. J., taip pat nurodoma, kad į (duomenys neskelbtini) upelį išvesti išleistuvai (nuotekų) priklauso Bendrovei, todėl tolesnius patikrinimo veiksmus atsakovas atliko jau žinodamas, koks ūkio subjektas vykdo ūkinę veiklą toje teritorijoje.

10. Teismas pažymėjo, kad iš minėtų privalomųjų nurodymų turinio negalima suprasti, kuri iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 3 punkte numatytų ūkio subjektų veiklos priežiūros formų buvo taikoma pareiškėjo atžvilgiu. Teismui nepateikti rašytinai įrodymai, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo vykdomas planinis / neplaninis patikrinimas. Tik 2019 m. liepos 17 d. patikrinimo akte Nr. 337 nurodyta, kad buvo atliekamas neplaninis patikrinimas, tačiau byloje nėra duomenų, kad buvo priimtas sprendimas (pavedimas) atlikti neplaninį patikrinimą. Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 11 dalies, Taisyklių 30 ir 31.2 punktų bei Aprašo 27 ir 271 punktų nuostatas, padarė išvadą, jog sprendimą dėl neplaninio patikrinimo atlikimo gali priimti trys subjektai:

1) kontrolę atliekančio subjekto vadovas;

2) kontrolę atliekančio subjekto vadovo įgaliotas asmuo;

3) reikiamus įgaliojimus turinti priežiūrą atliekančio subjekto kolegiali institucija. Teismas pastebėjo ir tai, kad apžiūros akte ir privalomuosiuose nurodymuose užfiksuoti duomenys grindžiami telefoniniu pranešimu apie galbūt vykstantį pažeidimą, tačiau byloje nėra duomenų, jog Departamento Pranešimų priėmimo skyrius gavo telefoninį pranešimą apie (duomenys neskelbtini) upelio teršimą nuotekomis, šis pranešimas buvo užregistruotas ir priimtas pavedimas, kuriame suformuluota užduotis atlikti patikrinimą (pagal gautą telefoninį skambutį dėl teršiamo (duomenys neskelbtini) upelio) bei pavesta šį patikrinimą atlikti Inspekcijos pareigūnams. 2019 m. liepos 2 d. pareigūnams nuvykus į vietą ir paaiškėjus, kad nuotekos teka iš Bendrovės vamzdžių, patys pareigūnai nepriėmė sprendimo dėl patikrinimo.

Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad šiuo atveju buvo atliekamas ne planinis ar neplaninis ūkio subjekto veiklos patikrinimas, o veikiama pagal gautą anoniminį pranešimą. Akcentuota, kad patikrinimas, atliekamas pagal anoniminį skundą, yra neplaninis patikrinimas (Viešojo administravimo įstatymo 364 str. 13 p.), todėl jis privalo būti pradedamas tik esant Departamento direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimui (pavedimui) atlikti patikrinimą ir tik tikrinamam ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka pateikus patvirtintą sprendimo (pvz., pavedimo) atlikti neplaninį patikrinimą kopiją.

Nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas kontrolę atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens motyvuotas sprendimas dėl neplaninio patikrinimo atlikimo UAB „Cerera Foods“, kuris įformintas pavedimu atlikti patikrinimą arba sprendimu dėl patikrinimo. Taigi, 2019 m. liepos 2 d. ir tolesni pareiškėjo veiklos tikrinimo veiksmai atlikti nesant dokumento, suteikiančio teisę pareigūnams tikrinti pareiškėjo veiklą. Teismas konstatavo, kad protokolas ir ginčijamas Nutarimas yra priimti neteisėtai surašyto patikrinimo akto, privalomųjų nurodymų pagrindu (nesant pavedimo atlikti pareiškėjo veiklos patikrinimą).

11. Teismas pažymėjo, kad išvados apie neleistinu būdu, neleistinoje vietoje iš pareiškėjui priklausančių nuotekų išleistuvų išleistus teršalus grindžiamos duomenimis, užfiksuotais nesilaikant anksčiau analizuotų procedūrų. Aptarti pažeidimai buvo esminiai ir lėmę ginčijamuose aktuose užfiksuotų duomenų neteisingumą bei nepagrįstumą. Taigi, apžiūros, patikrinimo aktuose, privalomuosiuose nurodymuose užfiksuotos aplinkybės apie pareiškėjo vykdomą veiklą yra nepagrįstos objektyviais duomenimis, todėl Nutarimas yra naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 2 p.).

III. 12. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.

13. Atsakovo įsitikinimu, teismas neteisingai vertino bylos dalyką ir nepagrįstai išplėtė ginčo ribas, kadangi pareiškėjas skundė Nutarimą, o ne apžiūros aktų, patikrinimo aktų, privalomųjų nurodymų surašymo teisėtumą. Teismas nepagrįstai laikė, kad speciali aplinkos apsaugos kontrolės institucija – Departamentas – negali atlikti taršos prevencijos ir kontrolės funkcijos be formalaus pavedimo, kadangi teisę atlikti kontrolinius taršos patikrinimus numato Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas. Byloje esantys įrodymai patvirtina pareiškėjo padaryto pažeidimo, atitinkančio Aplinkos apsaugos įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sudėtį, faktą, pareiškėjas neginčija padaręs pažeidimą.

Atsakovas pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl privalomųjų nurodymų teisėtumo ir pagrįstumo, privalomųjų nurodymų davimo pagrindus reglamentuoja Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas, o ne Aplinkos apsaugos įstatymas. Nagrinėjamos bylos dalykas yra Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl neaišku, kodėl teismas savo iniciatyva peržengė ginčo ribas ir sprendė dėl apžiūros ir patikrinimo aktų, privalomųjų nurodymų teisėtumo. Atsakovas akcentuoja teismo pareigą būti aktyviu ir teigia, kad teismas nepagrįstai nesiėmė veiksmų įsitikinti, ar toks formalus dokumentas kaip pavedimas atlikti neplaninį patikrinimą buvo ir pareiškėjas buvo su juo supažindintas.

Teismas turėjo aiškiai suformuluoti savo reikalavimus proceso šalims, nurodyti kokių dokumentų ar paaiškinimų trūksta, įpareigoti abi proceso šalis pateikti dokumentus ir paaiškinimus tiek dėl pavedimo atlikti patikrinimą, tiek dėl pranešimo gavimo aplinkybių. Atsakovas tvirtina, kad pavedimas atlikti Bendrovės neplaninį patikrinimą buvo surašytas 2019 m. birželio 28 d. (Nr. PT-16), atsižvelgiant į gyventojų skundus dėl teršiamo (duomenys neskelbtini) upelio. Numatytas neplaninio patikrinimo laikotarpis – nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. liepos 25 d.

Šis pavedimas buvo įteiktas Bendrovės direktoriui K. J. pasirašytinai. Mėginiai iš nuotekų išleistuvų, išeinančių į (duomenys neskelbtini) upelį, buvo paimti 2019 m. liepos 1 d., juos paėmė įstaiga, akredituota atlikti tokius tyrimus – Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamentas. Teismas nepagrįstai laikė, kad būtent pavedimas atlikti planinį / neplaninį patikrinimą suteikią teisę aplinkos apsaugos pareigūnams paimti tyrimus ir mėginius iš taršos šaltinių ar tyrimo objektų (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 str. 1 d. 1 p.).

14. Pareiškėjas UAB „Cerera foods“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

15. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas pripažino, jog Bendrovės patikrinimas buvo atliktas be atitinkamo pavedimo, ir tik įrodinėjo, kad toks pavedimas nebuvo būtinas, tarša nustatyta tikrinant telefoninio pranešimo informaciją. Pareiškėjas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir mano, kad atsakovo teiginiai apie peržengtas ginčo ribas nepagrįsti, juolab kad pareiškėjas kėlė ginčą ir dėl procedūrinių pažeidimų, nesutiko su pačiu taršos nustatymo faktu. Pažymi, kad Bendrovės direktoriaus parašai apžiūros, patikrinimo aktuose ir privalomuosiuose nurodymuose patvirtina tik tai, kad jis su šiais aktais buvo supažindintas, bet nereiškia jo sutikimo su taršos faktu.

Patikrinimo aktuose nebuvo nurodyta galimybė juos skųsti, atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nenurodė jokios tokią galimybę suteikiančios teisės normos. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas nė viename rašytiniame dokumente nenurodė, kad tikrinimas buvo atliekamas pavedimo tikrinti pagrindu, o teismo posėdyje tvirtino, kad šiuo atveju nebuvo atliekamas nei planinis, nei neplaninis ūkio subjekto veiklos patikrinimas, o buvo gautas anoniminis pranešimas, kurio pagrindu tikrintas ne pareiškėjas, o taršos faktas.

Be to, pareiškėjo nuomone, su apeliaciniu skundu pateiktas pavedimas tikrinti yra suklastotas. Nors pastarajame pavedime nurodyta, kad Bendrovės direktorius su juo buvo supažindintas 2019 m. liepos 1 d., tačiau 2019 m. liepos 1 d. Departamento darbuotojai nevyko į taršos vietą (tai atsakovo atstovė patvirtino teismo posėdyje). Akredituotos laboratorijos darbuotojas teismo posėdyje paaiškino, kad jis mėginius paėmė 2019 m. liepos 1 d., nedalyvaujant K. J.. 2019 m. liepos 2 d. apžiūrint Bendrovės teritoriją ir surašant patikrinimo aktą buvo atliekamas ne Bendrovės, o taršos fakto patikrinimas.

Departamento darbuotoja R. J. teismo posėdyje patvirtino, kad patikrinimą atliko be pavedimo tikrinti. K. J. įsitikinęs, kad jam buvo pateiktas pasirašyti ne pavedimas tikrinti, o tyrimų rezultatų protokolas 2019 m. rudenį, ant jo nurodant tyrimų paėmimo datą. Jo parašas yra ir 2019 m. liepos 17 d. patikrinimo akte, nors jis šiame patikrinime nedalyvavo (tai patvirtino R. J.). Pareiškėjas nepritaria atsakovo argumentams, kad teismas pažeidė pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, kadangi pats atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nurodęs, kad nebuvo atliekamas nei planinis, nei neplaninis patikrinimas, todėl nebuvo pavedimo tikrinti.

Pabrėžia, kad teismo pareiga būti aktyviam neeliminuoja bylos šalies pareigos pateikti visus turimus įrodymus, kurie pagrindžia jos argumentus. Atsakovo kartu su apeliacinius skundu pateiktas 2019 m. birželio 28 d. pavedimas atlikti patikrinimą Nr. PT-16 negali būti pridėtas prie bylos, nes jis galėjo ir turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui.

16. Pareiškėjas 2021 m. birželio 30 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose, siekdamas pagrįsti savo teiginį dėl 2019 m. birželio 28 d. pavedimo tikrinti neegzistavimo patikrinimo atlikimo metu, atkreipia dėmesį į šiame pavedime esančią frazę „ir atsižvelgdamas į Gyventojų skundus ir tyrimų rezultatų protokolą“. 2019 m. birželio 28 d. dar nebuvo paimti mėginiai ir nebuvo jokio tyrimų protokolo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjui skirtos sankcijos už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą teisėtumo.

18. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

19. Iš nagrinėjamoje byloje esančių dokumentų matyti, jog, tikrinant telefoninį pranešimą dėl galbūt į (duomenys neskelbtini) upelį ties (duomenys neskelbtini), tekančių nuotekų, buvo atliktas patikrinimas (2019 m. liepos 3 d. privalomasis nurodymas Nr. K-32, 2019 m. liepos 3 d. privalomasis nurodymas Nr. K-33 ir kt.). 2019 m. liepos 1 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas patikrino objektus – nuotekų išleistuvus ties (duomenys neskelbtini) nuo UAB „Cerera Foods“ teritorijos į (duomenys neskelbtini) upelį, paėmė nuotekų ir paviršinio vandens mėginius (2019 m. liepos 9 d. tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-107-2019-43/1). 2019 m. liepos 2 d., dalyvaujant Bendrovės direktoriui K. J., buvo atlikta (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės ties UAB „Cerera foods“ apžiūra, kurios metu, be kita ko, atkelti Bendrovei priklausantys šuliniai (taigi, apžiūra atlikta ir Bendrovės teritorijoje) ir nustatyta, kad į (duomenys neskelbtini) upelį išvesti išleistuvai priklauso Bendrovei ir būtent pro juos į upelį ištekėjo nuotekos (2019 m. liepos 2 d. apžiūros aktas Nr. 129). 2019 m. liepos 3 d. privalomaisiais nurodymais Nr. K-32 ir Nr. K-33 pareiškėjui nurodyta nedelsiant nutraukti taršą į aplinką, privalomųjų nurodymų gavimą parašu patvirtino Bendrovės direktorius.

20. Departamento 2019 m. spalio 17 d. nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JA-KA-29“ pareiškėjui skirta 1 300 Eur ekonominė sankcija.

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nebuvo priimtas kontrolę atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens motyvuotas sprendimas dėl neplaninio patikrinimo atlikimo UAB „Cerera Foods“, įformintas pavedimu atlikti patikrinimą arba sprendimu dėl patikrinimo. Todėl teismas panaikino Nutarimą.

22. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2019 m. birželio 28 d. pavedimą atlikti patikrinimą Nr. PT-16, kuriuo pavedama patikrinti UAB „Cerera Foods“, būtent informaciją pagal gautus skundus dėl teršiamo (duomenys neskelbtini) upelio. Patikrinimą pavesta pradėti 2019 m. birželio 28 d., patikrinimą pavesta baigti 2019 m. liepos 25 d. 2019 m. birželio 28 d. pavedime tikrinti yra pareiškėjo direktoriaus parašas, patvirtinantis apie susipažinimą su šiuo dokumentu 2019 m. liepos 1 d.

23. Šie bylos dokumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neišsiaiškinęs šiai bylai visų reikšmingų aplinkybių, kaip tai yra įtvirtinta ABTĮ 80 straipsnyje.

24. Pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas motyvas, kad pavedimas tikrinti yra suklastotas, yra nepatvirtintas įrodymais. Be to, nei šiame procesiniame dokumente, nei kituose pareiškėjas neneigė šio fakto ir neminėjo fakto apie pavedimo tikrinti neįteikimą įmonės vadovui.

25. Remiantis ABTĮ 3 straipsniu administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

26. ABTĮ 3 straipsnyje įtvirtinta administracinio teismo kompetencija tikrinti viešojo administravimo subjekto priimtų administracinių sprendimų teisėtumą, suponuoja teismo pareigą nagrinėti administraciniame teisme bylą turint visus viešojo administravimo subjekto turėtus dokumentus, kurie buvo surinkti iki administracinio sprendimo priėmimo. Bylos dėl administracinio akto teisėtumo nagrinėjimas administraciniame teisme yra pratęsimas administracinio proceso, kuris buvo pradėtas viešojo administravimo subjektui nagrinėjant jo kompetencijai priskirtą klausimą. Taigi administracinis teismas, vykdydamas pasiruošimą nagrinėti administracinę bylą (dėl viešojo administravimo subjekto priimtų administracinių sprendimų teisėtumo) teisme privalo iš institucijos išreikalauti visus skundžiamą klausimą nagrinėjant surinktus įrodymus, t. y. administracinę bylą, kuri buvo suformuota institucijoje popierine ar elektronine forma. Administraciniam teismui neturint visos institucijos suformuotos popierine ar elektronine forma bylos, teismas negali tinkamai įvykdyti savo kompetencijos ir patikrinti administracinio sprendimo teisėtumo klausimo.

27. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, teismas buvo pareikalavęs su ginču susijusią medžiagą. Atsakovas kartu su atsiliepimu į skundą pateikė (nurodė, kad pateikė) 2019 m. rugsėjo 17 d. juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo bylą Nr. JA-KA-14 (96 lapai). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, kuriems perduota nagrinėti byla, nepatikslino informacijos, ar teismui yra pateikta visa institucijoje suformuota byla. Todėl teismas netinkamai pasiruošė nagrinėti administracinę bylą, kaip tai suprantama pagal ABTĮ 67 straipsnį, aiškinant jį kartu su ABTĮ 3 straipsniu. Teismas padarė neteisingas išvadas dėl institucijos turėtų dokumentų, išnagrinėjo bylą nepasisakęs dėl bylos esmės.

28. Pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus esminių bylos klausimų, byla negali būti išnagrinėta vien apeliacinės instancijos teisme. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Veslava Ruskan