f9ebcb04-cd1e-49df-94ad-72bb98c548a8 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-459-483/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11780-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.2.3.1.1; 1.2.3.1.2.3; 2.4.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Kruopio, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistajam V.

M., nuteistųjų gynėjams advokatams Aldevinui Å vedui, Arnoldui Blaževičiui, Algirdui Gurauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų V. M., Z. Č., D. Č. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo: V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 12 metų, jÄ atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2017-07-04 nuosprendžiu bei Kauno apylinkės teismo 2017-12-22 nutartimi, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir V. M. paskirta galutinė 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose. V. M. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepadarius veikos turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.

D. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 7 metams, jÄ atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2017-07-04 nuosprendžiu, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir D. Č. paskirta galutinė 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose. D.

Č. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepadarius veikos turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. Z. Č. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ laisvės atėmimo bausme 8 metams, jÄ atliekant pataisos namuose. Z. Č. iÅ¡teisinta dėl kaltinimo nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, nepadarius veikos turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. IÅ¡ nuteistųjų V.

M., D. Č. ir Z. Č. priteista solidariai 8 248,23 eurų Kauno teritorinės ligonių kasos naudai. IÅ¡ nuteistųjų V. M., D. Č. ir Z. Č. priteista solidariai 754 eurų turtinei žalai atlyginti ir 20 000 eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusios L. Ž. naudai. Å iuo nuosprendžiu taip pat nuteista S. M., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

1. V. M. nuteistas už tai, kad 2016-03-11, laikotarpyje nuo 00.30 val. iki 4.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su D. Č. ir Z. Č., dėl kilusio tarpusavio žodinio konflikto tarp Z. Č. ir A. J. metu, panaudodamas fizinį smurtÄ â€“ tyčia ne mažiau vieno karto sudavė kumščiu A. J. į veido kairės pusės skruostikaulį, po ko pastarasis susmuko ant grindų, po to D.

Č. kumščiu ne mažiau vieno karto smogus A. J. į kairę veido pusę, pataikant į sritį tarp skruostikaulio ir žandikaulio, o Z. Č. ne mažiau 5 kartų rankos delnu ir nagais smogus A. J. į deÅ¡inės pusės veido sritį tarp žandikaulio ir smilkinio, į deÅ¡inį skruostÄ , bei 1,5 litro talpos plastmasiniu buteliu sudavus į deÅ¡inę galvos pusę, virÅ¡ ausies, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 8 kartų į įvairias kÅ«no vietas, padarė jam kraujosruvÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke, Å«mų trauminės kilmės kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį galvos smegenų pusrutulį, kas komplikavosi sepsiu, iÅ¡sivysčiusiu potrauminės komos pasėkoje progresuojant poliorganiniam nepakankamumui, dėl kurio A.

J. 2016-08-06 17.05 val. VÅ¡Ä® „KaiÅ¡iadorių ligoninė“ Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje mirė, tuo bendrais veiksmais su D. Č. ir Z. Č. nužudė A. J., t. y. V. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje. 1.1. D. Č. nuteistas už tai, kad bÅ«damas nepilnamečiu, gim. (duomenys neskelbtini), 2016-03-11, laikotarpyje nuo 00.30 val. iki 4.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas kartu su V.

M. ir Z. Č., dėl kilusio tarpusavio žodinio konflikto tarp Z. Č. ir A. J. metu, V. M. panaudojus fizinį smurtÄ , tyčia ne mažiau vieno karto sudavus kumščiu A. J. į veido kairės pusės skruostikaulį, po ko pastarasis susmuko ant grindų, kumščiu ne mažiau vieno karto smogė A. J. į kairę veido pusę, pataikydamas į sritį tarp skruostikaulio ir žandikaulio, o Z. Č. ne mažiau 5 kartų rankos delnu ir nagais smogus A. J. į deÅ¡inės pusės veido sritį tarp žandikaulio ir smilkinio, į deÅ¡inį skruostÄ , bei 1,5 litro talpos plastmasiniu buteliu sudavus į deÅ¡inę galvos pusę, virÅ¡ ausies, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 8 kartų į įvairias kÅ«no vietas, padarė jam kraujosruvÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke bei Å«mų trauminės kilmės kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį galvos smegenų pusrutulį, kas komplikavosi sepsiu, iÅ¡sivysčiusiu potrauminės komos pasekoje progresuojant poliorganiniam nepakankamumui, dėl kurio A.

J. 2016-08-06 17.05 val. VÅ¡Ä® „KaiÅ¡iadorių ligoninė“ Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje mirė, tuo bendrais veiksmais su V. M. ir Z. Č. nužudė A. J., t. y. D. Č. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje. 1.2. Z. Č. nuteista už tai, kad 2016-03-11, laikotarpyje nuo 00.30 val. iki 4.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdama kartu su V.

M. ir D. Č., dėl kilusio tarpusavio žodinio konflikto su A. J. metu, po V. M., D. Č. panaudoto fizinio smurto prieš A. J., t. y. V. M. tyčia ne mažiau vieno karto sudavus kumščiu A. J. į veido kairės pusės skruostikaulį, po ko pastarasis susmuko ant grindų, D. Č. kumščiu ne mažiau vieno karto smogus nukentėjusiajam į kairę veido pusę, pataikant į sritį tarp skruostikaulio ir žandikaulio, ne mažiau 5 kartų rankos delnu ir nagais smogė savo šeimos nariui-sugyventiniui A.

J. į deÅ¡inės pusės veido sritį tarp žandikaulio ir smilkinio, į deÅ¡inį skruostÄ , bei 1,5 litro talpos plastmasiniu buteliu sudavė į deÅ¡inę galvos pusę, virÅ¡ ausies, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau 8 kartų į įvairias kÅ«no vietas, taip smurtaudama padarė jam kraujosruvÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke bei Å«mų trauminės kilmės kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį galvos smegenų pusrutulį, kas komplikavosi sepsiu, iÅ¡sivysčiusiu potrauminės komos pasekoje progresuojant poliorganiniam nepakankamumui, dėl kurio A.

J. 2016-08-06 17.05 val. VÅ¡Ä® „KaiÅ¡iadorių ligoninė“ Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje mirė, tuo bendrais veiksmais su V. M. ir D. Č. nužudė savo Å¡eimos narį - sugyventinį A. J., t. y. Z. Č. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

2. Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o paskirti Å¡velnesnę laisvės atėmimo bausmę. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistoji Z. Č. teisiamajame posėdyje davė melagingus parodymus V. M. atžvilgiu, jog V. M. sudavė nukentėjusiajam A. J. ir antrÄ smÅ«gį, norėdama iÅ¡vengti atsakomybės. Apeliantas nurodo, kad V. M. sudavė nukentėjusiajam A. J. tik vienÄ kartÄ Ä¯ veido sritį, nes pastarasis keikė jo motinÄ Z. Č., tačiau nenorėjo nužudyti nukentėjusiojo A.

J. Anot apelianto, konfliktÄ iÅ¡provokavo Z. Č., nes pastoviai kabinėjosi prie A. J., sudavė nukentėjusiajam plastmasiniu „Coca Cola“ buteliu, taip pat stikliniu buteliu nuo brendžio. Apeliantas nurodo, kad Z. Č. už sunkesnį nusikaltimÄ buvo paskirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė. V. M. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir labai gailisi, davė nuoseklius parodymus, nieko nemėgino nuslėpti. Nuteistasis norėtų atlikti laisvės atėmimo bausmę LukiÅ¡kių kalėjime, kalėjimo sÄ lygomis.

3. Nuteistoji Z. Č. apeliaciniame skunde praÅ¡o paskirti jai Å¡velnesnę bausmę. 3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistoji Z. Č. nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, ketina pakeisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , žada pasistengti kuo greičiau atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Apeliantė nurodo, kad pradėjo dirbti valytoja, iÅ¡tekėjo, dabartinis vyras žada padėti jai finansiÅ¡kai, Å¡iuo metu yra nėščia, stengiasi rÅ«pintis ir savo kitais nepilnamečiais vaikais.

4. Nuteistasis D. Č. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį nuteistojo D. Č. veiksmuose nesant jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių; arba pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nuosprendį ir suÅ¡velninti nuteistajam D. Č. paskirtÄ 7 metų laisvės atėmimo bausmę. 4.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis yra nepagrįstas bei neteisėtas, kadangi buvo priimtas netinkamai vertinant nuteistojo veiksmus ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus, kurie nepagrindžia nuteistojo kaltės, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Be to, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas paskyrė itin griežtÄ ir baudžiamojo įstatymo nuostatų neatitinkančiÄ realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , padarė esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų ir nuteistojo kaltę grindė prielaidomis, todėl skundžiamas Kauno apygardos teismo nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas arba pakeistas. 4.2. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismo pozicija pažeidė baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintÄ Ä¯rodymų pakankamumo reikalavimÄ , kadangi tais atvejais, kai teismo iÅ¡vados grindžiamos netiesioginiais įrodymais, apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimamas tik nustačius, jog tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Å iuo atveju teismas nuosprendyje, darydamas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės, rėmėsi iÅ¡imtinai specialisto (eksperto) iÅ¡vadomis, nors jos ir patvirtino, kad nukentėjusiojo mirtis galėjo įvykti ir nuo vieno smÅ«gio, dėl kurio įvyko kraujo iÅ¡siliejimas po galvos smegenų dangalais, tačiau A. J. patirta galvos smegenų trauma su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį pusrutulį galėjo įvykti ir nuo daugiau trauminių kontaktų į galvÄ kietu buku daiktu.

Byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių nuteistojo D. Č. kaltę, kad bÅ«tent nuo D. Č. suduoto smÅ«gio nukentėjusiajam buvo padarytas mirtinas sužalojimas. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta daug atliktų smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusįjį, todėl neatmetama abejonė, kad bÅ«tent dėl vėliau padarytų sužalojimų nukentėjusysis ir galėjo mirti. 4.3. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir visiÅ¡kai neargumentuodamas atmetė nuteistojo parodymus bei kitus nuteistÄ jį teisinančius įrodymus.

Lietuvos Respublikos BPK nenustato atskirų įrodymų patikimumo laipsnių, todėl visi surinkti duomenys turi bÅ«ti laikomi vienodai patikimais, iki kol teismas prieina pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog vieni ar kiti duomenys negali bÅ«ti laikomi tinkamais įrodymais. Anot apelianto, teismas turėjo pareigÄ iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertinti ir iÅ¡analizuoti byloje surinktus įrodymus, tačiau Å¡iÄ savo pareigÄ pažeidė, nes neiÅ¡analizavo įrodymų tarpusavio ryÅ¡io, jų sÄ sajumo ir nepateikė vertinimo dėl jų įrodomosios reikÅ¡mės, įrodymai buvo vertinami selektyviai ir pirmenybę suteikiant nuteistÄ jį kaltinantiems įrodymams bei nemotyvuotai atmetant kitus.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nesivadovavo pamatiniu baudžiamosios justicijos in dubio pro reo principu, kuris įpareigoja nepaÅ¡alintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Teismas nuosprendžiu pamynė ne tik in dubio pro reo principÄ , tačiau ir Konstitucinį nekaltumo prezumpcijos principÄ , suponuojantį, jog neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui.

Pirmosios instancijos teismas neatliko iÅ¡samaus byloje surinktų įrodymų tyrimo, visapusiÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjo bei neįvertino baudžiamosios bylos medžiagos, todėl nepaÅ¡alino baudžiamojoje byloje esančių abejonių, nors tokiÄ pareigÄ turėjo, taigi dėl nuteistojo kaltės padarė nepagrįstas ir neteisėtas iÅ¡vadas. 4.4. Apelianto manymu, D. Č. veika turėtų bÅ«ti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnio 1 dalį, t. y. už neatsargų gyvybės atėmimÄ .

Anot nuteistojo, nukentėjusiojo A. J. mirtį lėmė ne kaltininko veika (panaudotas smurtas), bet kita priežastis. Teismo medicinos specialistų išvadose nurodyta, kad nukentėjusysis A. J. mirė nuo sepsio, išsivysčiusio potrauminės komos pasėkoje, progresuojant poliorganiniam nepakankamumui, galimai dėl netinkamo gydymo. Tačiau ši priežastis teisminio nagrinėjimo metu net nebuvo svarstoma. Apelianto nuomone, tai ir buvo tas įsiterpęs veiksnys, dėl ko nukentėjusįjį ir ištiko mirtis.

Anot apelianto, D. Č. tyčia suduodamas kelis smÅ«gius nukentėjusiajam į galvÄ nesuvokė, jog kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, nenumatė, kad jis gali nuo patirtų sužalojimų mirti, ir nenorėjo tokių padarinių (atimti gyvybės). Minėtos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos kaip reiÅ¡kiančios tai, kad D. Č. tyčia suduodamas kelis smÅ«gius nukentėjusiajam A. J. į galvÄ nenumatė, nesuprato, kad jo veika gali atimti gyvybę kitam žmogui. Pasak apelianto, nuteistojo D. Č. veika turėtų bÅ«ti kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnio 1 dalį ir atitinkamai paskirta bausmė. 4.5.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nuteistasis D. Č. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taikė formaliai, nenurodydamas motyvų ir tai įrodančių bylos duomenų. Nesant duomenų, kad girtumas buvo ir kad jis turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, Å¡i atsakomybę sunkinanti aplinkybė turėtų bÅ«ti paÅ¡alinta iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio.

Nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės paÅ¡alinimas taip pat yra pagrindas Å¡velninti nuteistajam D. Č. paskirtÄ bausmę. 4.6. Nuteistajam D. Č. už nusikalstamos veikos padarymÄ buvo paskirta galutinė subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, anot apelianto, yra itin griežta. Apelianto manymu, įvertinus iÅ¡ kaltinimo Å¡alintinÄ sunkinančiÄ aplinkybę dėl nuteistojo apsvaigimo bei sveikatos sutrikdymo, nuosprendžiu paskirta bausmė turėtų bÅ«ti Å¡velninama tam, kad ji bÅ«tų teisinga ir atitiktų baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bausmės tikslus.

Pasak apelianto, reikėtų atsižvelgti į tai, kad nuteistasis yra jaunas žmogus, kuris, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, dar galėtų rasti nuolatinį darbÄ , adaptuotis prie visuomenės ir jai įprastų elgesio normų. Nuteistojo D. Č. įkalinimas, skiriant jam realiÄ 7 metų laisvės atėmimo bausmę, tik dar labiau sumažins galimybes D. Č. pasitaisyti ir atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . D. Č. gailisi dėl susiklosčiusios situacijos ir jaučia moralinę atsakomybę, siekia atlyginti dėl įvykio kilusiÄ Å¾alÄ , yra charakterizuojamas teigiamai, suponuoja bÅ«tinybę jam suteikti Å¡ansÄ gyventi teisingÄ gyvenimÄ .

Dirbdamas ir padengdamas nukentėjusiesiems žalÄ D. Č. bÅ«tų naudingesnis ne tik visuomenei ir valstybei, tačiau turėtų galimybę parodyti, jog siekia pasikeisti, socializuotis. Dabartinė situacija, kai asmeniui paskirta itin griežta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, D. Č. dar labiau atskirs nuo visuomenės, bei valstybė patirs iÅ¡laidas, kurios bus skiriamos jo aprÅ«pinimui ir iÅ¡laikymui pataisos namuose. Apelianto manymu, tikslinga pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendį ir suÅ¡velninti nuteistajam D.

Č. paskirtÄ 7 metų laisvės atėmimo bausmę.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis V. M. ir nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

6. Nuteistųjų V. M., Z. Č., D. Č. apeliaciniai skundai atmetami.

7. Dėl baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų 7.1. Priešingai nei teigiama nuteistojo D. Č. apeliaciniame skunde, byloje nėra nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistųjų naudai. Apskųstame nuosprendyje atlikta pakankamai išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamuosius, liudytojus, perskaitė kaltinamųjų ir liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, taip pat dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumÄ , tyrė bei analizavo nuteistuosius teisinančius ir kaltinančius įrodymus. Nors nuteistojo D. Č. apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimÄ , tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar Å¡aliÅ¡kÄ nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių iÅ¡tyrimÄ , o tuo pačiu ir iÅ¡tirtų įrodymų įvertinimÄ .

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

8. Dėl nužudymo 8.1. Nuteistasis D. Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių nuteistojo D. Č. kaltę, kad būtent nuo D. Č. suduoto smūgio nukentėjusiajam buvo padarytas mirtinas sužalojimas. Anot apelianto, teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta daug atliktų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį, todėl neatmetama abejonė, kad būtent dėl vėliau padarytų sužalojimų nukentėjusysis ir galėjo mirti. Nuteistasis D.

Č. ginčija priežastinį ryšį tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiojo mirties, nurodydamas, kad nukentėjusysis A. J. mirė galimai dėl netinkamo gydymo. Nuteistasis D. Č. taip pat ginčija tyčiÄ nužudyti nukentėjusįjį. Nuteistasis V. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiajam sudavė ne du smÅ«gius, o vienÄ smÅ«gį į veido sritį. 8.2. Atsakomybė už nužudymÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnį kyla esant tiek tiesioginei, tiek netiesioginei tyčiai, t. y. tyčios rÅ«Å¡is įtakos veikos kvalifikavimui neturi.

Nužudymas veikiant tiesiogine tyčia yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numato, kad savo veikimu ar neveikimu gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nori jÄ atimti. Nužudymo netiesiogine tyčia atveju kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenori atimti gyvybės, sÄ moningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Esminis skirtumas tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios glÅ«di valiniame elemente: jei asmuo nori pavojingų padarinių, tai jis veikia tiesiogine tyčia, jeigu jų nenori, bet sÄ moningai leidžia jiems atsirasti, – veikia netiesiogine tyčia.

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veikų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo sudėtis materialioji, bÅ«tina nustatyti nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių (kad jie buvo dėsningas veikos rezultatas). Priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik bÅ«tina kilusių padarinių sÄ lyga, bet ir Å¡ių padarinių priežastis. 8.3.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi bÅ«ti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobÅ«dis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos Lietuvos Respublikos BK specialiojoje dalyje, požymius.

BÅ«tinas bendrininkavimo požymis – bendrininkų tarpusavio susitarimas (Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 1 dalis), kuris gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.); įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį Lietuvos Respublikos BK straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas. 8.4.

Nužudymas kvalifikuojamas kaip padarytas bendrininkaujant tada, kai darant šį nusikaltimÄ tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių bÅ«ti asmenų. Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, – jie visi yra nužudymo vykdytojai. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ nėra bÅ«tina, kad kiekvienas iÅ¡ tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iÅ¡ jų.

Jeigu nukentėjusiojo mirtį sukelia vienas ar keli padaryti sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtÄ naudojo keli asmenys, o smurto pobÅ«dis ir intensyvumas rodo tyčiÄ nužudyti, tai pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnį taip pat atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese. Jei tokioje situacijoje dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis mirÅ¡ta, bendrininkų veiksmai kvalifikuojami kaip tyčinis nužudymas, net ir tuo atveju, kai nukentėjusiojo mirties priežastis yra tik vienas vieno bendrininko suduotas smÅ«gis.

Pagal teismų praktikÄ bylose dėl tyčinio nužudymo keli asmenys atsako už nužudymÄ kaip bendrininkai tiek tuo atveju, kai nukentėjusysis mirÅ¡ta nuo bendrininkų suduotų smÅ«gių visumos, tiek ir tuo atveju, kai nukentėjusysis mirÅ¡ta ne nuo visų bendrininkų smÅ«gių ar tik nuo vieno iÅ¡ bendrininkų vieno smÅ«gio, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai veikė tyčia. 8.5. Byloje nustatyta, kad 2016-03-11 trys nuteistieji – V. M., D. Č. bei Z. Č. praėjus tam tikriems laiko tarpams vienas po kito sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam A.

J. į gyvybei svarbiÄ ir pažeidžiamiausiÄ Å¾mogaus kÅ«no dalį - galvÄ . Tai teisiamajame posėdyje pripažino ir patys nuteistieji. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad po nuteitųjų suduotų smÅ«gių nukentėjusiajam iÅ¡ nosie stipriai bėgo kraujas, A. J. skundėsi galvos skausmu, dejavo nuo skausmo, sunkiai vaikščiojo, ropojo, iÅ¡ ryto neatsikėlė iÅ¡ lovos, sunkiai kvėpavo, nereagavo į aplinkÄ , jam iÅ¡ burnos veržėsi putos, iÅ¡tiko koma. IÅ¡ specialistų iÅ¡vadų matyti, kad nukentėjusįjį atvežus į ligoninę jam buvo konstatuoti Å¡ie sužalojimai: kraujosruva kairės akies virÅ¡utiniame voke, Å«mus trauminės kilmės kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį galvos smegenų pusrutulį, židininė kraujosruva kairio smegenų pusrutulio momeninės skilties žievėje, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris komplikavosi sepsiu, iÅ¡sivysčiusiu potrauminės komos pasėkoje progresuojant poliorganiniam nepakankamumui, dėl kurio A.

J. 2016-08-06 17.05 val. VÅ¡Ä® „KaiÅ¡iadorių ligoninė“ Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje mirė. Mirtis iÅ¡tiko nuo galvos smegenų sužalojimo, kuris iÅ¡sivystė nuo vieno ar daugiau trauminių kontaktų (smÅ«gių) į galvÄ kietu buku daiktu (kumščiu, ranka) apie keliolikos valandų - paros laikotarpyje iki patenkant į ligoninę. Galvos smegenų trauma, tik su kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju smegenų dangalu pagal savo lokalizacijÄ ir atsiradimo mechanizmÄ neleidžia pasisakyti į kokiÄ konkrečiÄ galvos, tame tarpe ir veido sritį, buvo trauminis kontaktas ar kontaktai.

Jai kilti pakanka ir vieno poveikio, tačiau kiekvienas sekantis traumuojantis tiesioginis kontaktas į galvÄ , gali gilinti pažeidimÄ ir sunkinti pasekmes. Ekspertas Juozas Vėlavičius teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad kiekvienas trauminis poveikis (prisilietimas) į nukentėjusiojo galvÄ ar veidÄ , nepriklausomai nuo smÅ«gio stiprumo, prisidėjo prie atsiradusių padarinių – padaryto nukentėjusiajam sunkaus sveikatos sutrikdymo bei mirties. Todėl nagrinėjamu atveju neturi esminės reikÅ¡mės, ar nuteistasis V.

M. nukentėjusiajam sudavė vienÄ smÅ«gį į veido sritį ar kelis, nes net ir vienas smÅ«gis turėjo įtakos A. J. konstatuotam mirtinam kÅ«no sužalojimui. Nuteistieji V. M., D. Č. bei Z. Č. suduodami smÅ«gius kumščiu ar ranka nukentėjusiajam į galvÄ ir veidÄ , nepriklausomai nuo smÅ«gių skaičiaus ir stiprumo, prisidėjo prie nukentėjusiajam A. J. padaryto mirtino kÅ«no sužalojimo, nuo kurio A. J. prabuvęs komoje apie 5 mėnesius mirė. Nukentėjusiajam A. J. konstatuotas mirtinas kÅ«no sužalojimas - Å«mus trauminės kilmės kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu apie kairį galvos smegenų pusrutulį, įvyko nuo tiesioginių trauminių kontaktų į galvÄ su kietais bukais daiktais (kumščių ar rankų) visumos.

Tarp nuteistųjų bendrai panaudoto fizinio smurto nukentėjusiojo A. J. atžvilgiu ir atsiradusių padarinių (sunkaus kÅ«no sužalojimo, nuo kurio praėjus 5 mėnesiams A. J. dėl atsiradusių atokiųjų pÅ«lingų komplikacijų (sepsio, iÅ¡sivysčiusio po sunkios galvos smegenų traumos sukeltos komos progresuojant poliorganiniam nepakankamumui) mirė) yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimÄ atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui.

Specialistų išvados ir eksperto paaiškinimai patvirtina, kad atsiradę padariniai yra dėsningi – tarp bendrai nuteistųjų suduotų smūgių ir atsiradusių žalingų padarinių nebuvo įsiterpęs joks kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos A. J. mirčiai, mirtis nukentėjusįjį ištiko dėl patirtos traumos, o ne dėl galimai netinkamo gydymo. 8.6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp nuteistųjų nebuvo išankstinio susitarimo nužudyti nukentėjusįjį: susitarimas kilo staiga ir buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais mušant nukentėjusįjį: nuteistieji V.

M., D. Č. bei Z. Č., veikdami kartu, vienas po kito, skirtingu laiku smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį A. J. ir turėjo tÄ patį motyvÄ smurtauti; nuteistųjų smurtavimas buvo panaÅ¡aus pobÅ«džio ir masto; nuteistieji smÅ«giavo į galvÄ (veidÄ ). Kiekvienas nuteistasis, tiek pats suduodamas smÅ«gius, tiek matydamas kitų nuteistųjų veiksmus ar žinodamas apie kitų nuteistųjų veiksmus, kad kitas bendrininkas taip pat mušė nukentėjusįjį į galvÄ (veidÄ ), pritarė tokiems vieni kitų veiksmams, jų nestabdė, nesistengė suteikti nukentėjusiajam pagalbos, suvokė bendrais veiksmais daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kad Å¡iais bendrais veiksmais kėsinasi į nukentėjusiojo sveikatÄ ir gyvybę, ir pritarė tokiems veiksmams.

Tarp nuteistųjų bendrai atliktų tyčinių veiksmų –smÅ«giavimo į galvÄ (veidÄ ) – ir padarinių – nukentėjusiojo A. J. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl nuteistieji V. M., D. Č. bei Z. Č. buvo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams, ir nuteistieji V. M., D. Č. bei Z. Č. veikė tyčia, nukentėjusysis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos. Kadangi smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo visi nuteistieji (V.

M., D. Č. bei Z. Č.), todėl už nužudymÄ atsako visi smÅ«gius sudavę ir kÅ«no sužalojimÄ padarę nuteistieji, nepriklausomai nuo to, kas ir kokio pobÅ«džio, sunkumo smurtinius veiksmus atliko. 8.7. Galva yra gyvybei svarbi ir pažeidžiamiausia žmogaus kÅ«no dalis, todėl normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smÅ«gį kitam žmogui į galvÄ daro veikÄ , keliančiÄ pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smÅ«gio nukentėjusiajam gali bÅ«ti padaryti sveikatos sužalojimai, iÅ¡ jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti.

Byloje nustatyti nuteistųjų V. M., D. Č. bei Z. Č. veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jie, suvokdami savo veiksmų esmę ir prasmę, turėdami pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties, suprato, jog suduodami nukentėjusiajam kumščiais ir rankomis smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ vietÄ â€“ galvÄ â€“ gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido joms atsirasti. Tai, kad nuteistieji buvo abejingi savo veikos pasekmėms, patvirtina ir tai, kad tam tikrais laiko tarpais vienas po kito muÅ¡dami nukentėjusįjį A.

J., matydami kitų nuteistųjų smurtinius veiksmus, nebandė stabdyti vienas kito net matant, kad nukentėjusysis kraujavo, taip pat nuteistųjų abejingumÄ savo veikos pasekmėms patvirtina jų elgesys po nusikaltimo padarymo – sumušę A. J., matydami, kad jis gausiai kraujavo iÅ¡ nosies, A. J. skundėsi galvos skausmais, dejavo nuo skausmo, sunkiai vaikščiojo, ropojo, neiÅ¡kvietė nukentėjusiajam greitosios medicinos pagalbos. Nuteistieji V. M., D. Č. bei Z. Č., suduodami smÅ«gius į galvÄ , turėjo numatyti ir numatė, kad dėl Å¡ių jų veiksmų gali bÅ«ti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, dėl kurių gali įvykti jo mirtis, sÄ moningai leido tokioms pasekmėms kilti.

Tokius veiksmus jie padarė veikdami bendrai netiesiogine tyčia, neturėdami tiesioginio tikslo nužudyti nukentėjusį, turėdami tikslÄ tik sukelti jam fizinį skausmÄ bei sužaloti A. J., tačiau, dėl po jų atliktų veiksmų ir kilusio sužalojimo bei iÅ¡sivysčiusių komplikacijų, nukentėjusysis mirė. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , kvalifikuodamas V.

M., D. Č. bei Z. Č. veiksmus kaip tyčinį nužudymÄ , padarytÄ bendrininkų grupe, t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio atitinkamas dalis. 8.8. Nuteistasis D. Č. praÅ¡o nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnį, kaip už neatsargų gyvybės atėmimÄ . 8.9. Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių bÅ«tinasis požymis – kaltė – yra neatsargumas, galintis pasireikÅ¡ti dviem formomis: nusikalstamu pasitikėjimu ir nusikalstamu nerÅ«pestingumu (Lietuvos Respublikos BK 16 straipsnis).

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnyje numatytos veikos padaromos tik tyčia: tiesiogine arba netiesiogine (Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnis). Jei kaltės forma yra neatsargi, kaltininkas arba visiÅ¡kai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo ir nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti (nusikalstamas nerÅ«pestingumas), arba suvokia tik rizikingÄ savo veiksmų pobÅ«dį ir lengvabÅ«diÅ¡kai tikisi iÅ¡vengti galinčių kilti padarinių (nusikalstamas pasitikėjimas) 8.10. Nors nuteistasis D.

Č. nesiekė atimti gyvybės nukentėjusiajam, tačiau pasirinko tokį veikimo bÅ«dÄ â€“ kelis smÅ«gius kumščiais (rankomis) į galvÄ (veidÄ ) – gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ , todėl sunkių padarinių kilimo tikimybė buvo akivaizdi. Atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, apibÅ«dinančias nuteistojo nusikalstamų veiksmų pobÅ«dį, intensyvumÄ , nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kiekį ir lokalizacijÄ , Å¡ios aplinkybės aiÅ¡kiai atskleidžia nuteistojo psichinį santykį su jo padaryta veika, pagal kurias Å¡i D.

Č. veika negali bÅ«ti vertinama kaip padaryta neatsargiai, ji aiÅ¡kiai padaryta tyčia (netiesiogine tyčia); todėl veikÄ perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 132 straipsnį nėra teisinio pagrindo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas (Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalis) nuteistajam D. Č. pritaikytas tinkamai.

9. Dėl bausmės 9.1. Nuteistasis D. Č. nesutinka su jam pripažinta baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nuteistasis D. Č. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). 9.2. Nuteistojo girtumo aplinkybė nebÅ«tinai turi bÅ«ti patvirtinta tik remiantis neblaivumo testo duomenimis, nes jie ne visada objektyviai galimi baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimÄ , nenumato griežtos taisyklės, kad girtumo konstatavimui bÅ«tinas įrodymas yra tam tikra specialisto iÅ¡vada.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę gali bÅ«ti remiamasi ir kitais bylos duomenimis, kurie liudija apie asmens apsvaigimÄ nusikalstamos veikos padarymo metu, pvz., remiantis liudytojų, nukentėjusiųjų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. 9.3. Å ios bylos duomenimis, teisėsaugos institucijos apie padarytÄ nusikaltimÄ buvo informuotos praėjus keliolikai valandų nuo įvykio, nuteistasis D. Č. buvo apklaustas praėjus pusmečiui nuo įvykio, todėl jo blaivumas nusikalstamos veikos padarymo metu objektyviai negalėjo bÅ«ti nustatytas.

Tačiau aplinkybę, kad nuteistasis D. Č. įvykio dienÄ , Å¡vęsdamas savo motinos gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus patvirtino tiek pats nuteistasis D. Č., tiek kiti nuteistieji V. M. ir Z. Č., tiek kiti Å¡ventėje dalyvavę asmenys (S. M., O. B., D. K., O. Č., R. G.). Nagrinėjamoje byloje nustatytas veikos mechanizmas, jos padarymo pobÅ«dis, t. y. kad nuteistojo D. Č. pavojingi veiksmai kilo iÅ¡ esmės be svarbios priežasties, jis elgėsi įžūliai ir neadekvačiai, patvirtina, kad apsvaigimas nuo alkoholio susilpnino D.

Č. savikontrolę ir suteikė nuteistajam nevaldomos agresijos, taigi turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. 9.4. Nuteistieji V. M., Z. Č., D. Č. apeliaciniuose skunduose praÅ¡o paskirti jiems Å¡velnesnes bausmes. 9.5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų Å¡ių reikalavimų ir nė vienam negali bÅ«ti suteikiama virÅ¡enybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje. Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė. 9.6. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato.

Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. 9.7. Skiriant bausmę buvo įvertinta nuteistųjų V. M., Z. Č., D. Č. asmenybė. Nuteistasis V.

M. teistas 13 kartų, tame tarpe už nusikaltimus, susijusius su smurto vartojimu, jo daromi nusikaltimai vis sunkėjo, jam ne kartÄ jau buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kas neigiamai charakterizuoja nuteistojo V. M. asmenybę ir rodo, kad V. M. yra pavojinga visuomenei asmenybė - linkęs nusikalsti, iÅ¡vadų nedaro, baustas administracine tvarka, nevedęs, nedirba, į psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų įskaitas neįraÅ¡ytas. Nuteistoji Z. Č. teista vienÄ kartÄ už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ , bausta administracine tvarka, dirba, yra iÅ¡tekėjusi ir nėščia, įraÅ¡yta į priklausomybės ligų centro priežiÅ«ros grupę dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotikus ir kitas psichoaktyviÄ sias medžiagas.

Nuteistasis D. Č. iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas, nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas nepilnametis, po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ yra nuteistas, yra baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai. Taip pat skiriant bausmę buvo įvertintas padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rÅ«Å¡is, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, t. y. jog V. M., Z. Č., D. Č., veikdami kartu, padarė netiesiogine tyčia vienÄ baigtÄ labai sunkų smurtinį nusikaltimÄ , sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius kumščiais (rankomis) į sveikatai ir gyvybei svarbiÄ kÅ«no vietÄ â€“ galvÄ (veidÄ ), kas sukėlė negrįžtamas pasekmes - nukentėjusiojo A.

J. mirtį. Ä®vertinta tai, kad yra viena visų nuteistųjų baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veikÄ padarė apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir viena baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padarę nusikalstamÄ veikÄ ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pirmosios instancijos teismo V.

M. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, kuri didesnė už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, D. Č. paskirta minimali Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, o Z. Č. paskirta minimali Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra aiÅ¡kiai per griežtos. Byloje nėra ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje nustatytų Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sÄ lygų, taip pat nenustatyta nei iÅ¡imtinių aplinkybių, mažinančių V.

M., Z. Č., D. Č. bendrai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , nei iÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su V. M., Z. Č., D. Č. asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad straipsnių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas V. M., Z. Č., D. Č. už jų nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis). Nuteistiesiems V. M., Z. Č., D. Č. paskirtos bausmės yra adekvačios (proporcingos) padarytai bendrai nusikalstamai veikai bei nuteistųjų asmenybių pavojingumui ir atitinka bausmės tikslus, bausmės skyrimo taisykles, yra teisingos ir tinkamai individualizuotos, jų Å¡velninti nėra teisinio pagrindo.

Nors nuteistajai Z. Č. už Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ nusikaltimÄ , t. y. sunkesnį nusikaltimÄ nei numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta Å¡velnesnė laisvės atėmimo bausmė, nei V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalį, tačiau Z. Č. anksčiau teista tik vienÄ kartÄ už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ , tuo tarpu V. M. teistas 13 kartų, Z. Č. asmenybė nėra tiek pavojinga kaip nuteistojo V. M. 9.8. Nuteistasis V.

M. apeliaciniame skunde praÅ¡o leisti jam atlikti laisvės atėmimo bausmę uždaro režimo pataisos įstaigoje – LukiÅ¡kių kalėjime. 9.9. Pagal Lietuvos Respublikos BK 50 straipsnio 3 dalies nuostatas, laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietÄ parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 63 straipsnyje numatyta analogiÅ¡ka nuostata, kad tai, kokios rÅ«Å¡ies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos BK 50 straipsnio nuostatomis.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas galutinę subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę parinko atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo vietos nustatymas yra iÅ¡imtinė baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjusio teismo diskrecinė teisė. Å iuo atveju apygardos teismas, atsižvelgęs į apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, jo asmenybę, sprendė, kad V. M. bausmę turi atlikti pataisos namuose. Apeliacinės instancijos teismas, nesant prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinio skundo, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo tokį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu ir pasunkinti nuteistojo teisinę padėtį (Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 4 dalis).

Nuteistasis V. M. turi galimybę bausmės vykdymo proceso metu kreiptis į įkalinimo įstaigos administracijÄ ir, esant Lietuvos Respublikos BVK numatytoms sÄ lygoms, praÅ¡yti pakeisti bausmės atlikimo vietÄ . 9.10. Tenkinti nuteistųjų V. M., Z. Č., D. Č. apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl jų skundai atmetami. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistųjų V.

M., Z. Č., D. Č. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Valdimaras Bavėjanas Viktoras Kažys Aloyzas Kruopys