2021-10-27 Nr. AB-22506-3-62-3-00459-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-636-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00459-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 6 660 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad bausmę nuo 2017 m. liepos 7 d. atliko Marijampolės PN Kybartų sektoriuje 5 ir 6 būriuose (drausmės grupėje). 5 būrio gyvenamojoje patalpoje 504 kambarys buvo perpildytas (neįskaitant į gyvenamąjį plotą sanitarinio mazgo ir baldų), neveikė ventiliacija, trūko oro, vasaros metu buvo labai tvanku. Šioje patalpoje žiemą buvo šalta, nes langai buvo nesandarūs, sienos apipeliję, nebuvo veidrodžio. 123 kameroje taip pat trūko gyvenamojo ploto. 6 būrio 101 kameroje nuolat buvo keturi asmenys, patalpa buvo perpildyta. Kitose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buvo netinkama ventiliacija, buvo drėgna, čiužiniai buvo drėgni, veisėsi parazitai, lovos rūdijo, buvo netinkamas švaraus oro kiekis, oro judėjimo greitis, buvo netinkamas apšvietimas, natūrali šviesa buvo labai silpna, o naktinio apšvietimo išjungti nebuvo galimybės, naktį ji buvo labai stipri, degė visą naktį, dėl ko pareiškėjas negalėdavo išsimiegoti ir pablogėjo pareiškėjo regėjimas. Kamerose esančios lempos buvo netvarkingos. Į dušą pareiškėją vesdavo kartu su kitais 19 nuteistųjų, todėl reikėdavo laukti eilėje, dėl ko nespėdavo išsimaudyti, kadangi į tą patį laiką įskaičiuodavo ir patalynės keitimą. Dalis dušo įrangos neveikė, tarp dušų nebuvo pertvarų, nebuvo prieškambario, nebuvo įrengta pakankamai sieninių pakabų, todėl tekdavo rūbus bei rankšluosčius padėti ant žemės, dėl ko jie sušlapdavo. Duše nebuvo dušo kilimėlių, buvo tik vienas veidrodis, temperatūra duše žiemos metu buvo per žema. Į dušo patalpas reikėdavo eiti per lauką. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus tualetuose nebuvo jokių sienelių ar pertvarų, buvo netinkamai organizuojamas maitinimas. Nebuvo tinkamai įrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos, dėl ko pareiškėjas patyrė nesaugumo jausmą. Pasivaikščiojimo kiemeliai per maži, skardiniai, sienos sumontuotos iš skardos, vasarą skarda įkaisdavo, todėl būdavo labai karšta. Nebuvo užtikrintas pareiškėjo buvimas 8 valandas lauke arba už kameros ribų, kaip numato tarptautinė praktika. Dėl visų nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė nuolatiniu emociniais ir psichologiniais išgyvenimais, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, pareiškėjui sutriko miegas, jautė nuolatinę depresiją, orumo žeminimą ir kančią.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. atliko bendrabučio tipo patalpose 5 būryje 502 ir 504 kambariuose, nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. kovo 27 d. bausmę atliko kamerų tipo patalpose 6 būryje 118 ir 101 kameroje, nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose 5 būryje 504 kambaryje, nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. kamerų tipo patalpose 6 būryje, 101 ir 123 kameroje. 2018 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas buvo paleistas pasibaigus bausmės laikui. Laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2017 m. liepos 10 d. buvo neužtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Nors skundui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui ne visada buvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas, tačiau šis pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių, kurias nurodo pareiškėjas ir kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą. Todėl šis pažeidimas negali būti įvardintas kaip asmens kankinimas, nes objektyviai negalėjo pasiekti minimalaus žiaurumo lygio. Todėl šiuo aspektu negalima priteisti pareiškėjui jo prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

5. Marijampolės PN teigė, kad Kamerų tipo patalpose bei nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija, o visose gyvenamosiose patalpose taip pat patalpas galima ventiliuoti per langus. Langai patalpose yra sandarūs, jokių pažeidimų dėl langų nėra nustatę ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai. Patalpos yra valomos pačių nuteistųjų, nuteistiesiems yra išduodamos valymo priemonės. Veidrodžiai yra kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Teisės aktai nenumato, jog dušo patalpose turi būti įrengiamas prieškambaris ar dušo kabinos. Marijampolės PN Kybartų sektoriuje užtikrinta tinkama temperatūra dušo patalpose, yra nuolat veikianti katilinė, reikiamą temperatūrą patalpose palaiko įrengti radiatoriai. Dušo persirengimo patalpa įrengta atskirai netoli išorinių durų, todėl žiemos metu, kai nuteistieji nesilaiko taisyklių ir dušo persirengimo patalpos durų neuždaro, gali susidaryti temperatūrų skirtumas. Duomenų apie tai, jog ginčo laikotarpiu neveikė pareigūnų iškvietimo mygtuką, nėra. Minėta sistema atnaujinta 2016 m. Šis sistema yra nuolat gadinama, tačiau pastebėjus gedimus, įrengimai yra kuo skubiau taisomi. Pareiškėjas jokių skundų dėl iškvietimo mygtuko administracijai neteikė. Teisės aktai nereglamentuoja natūralaus apšvietimo intensyvumo. Dirbtinis apšvietimas visose kamerose yra ne mažesnis nei 200 lx. Langai kamerų tipo patalpose atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus. Yra sudaryta sutartis dėl nuolatinės parazitų kontrolės su šia veikla vykdančia įmone. Pasivaikščiojimo kiemelių ploto nereglamentuoja joks teisės aktas. Pasivaikščiojimo kiemeliai pradėti eksploatuoti 2006 m. birželio 15 d., po to kai buvo priimti ir pripažinti tinkamais naudoti. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti pagal teisės aktų reikalavimus.

6. Marijampolės PN paaiškino, kad du kartus metuose atliekami maisto tyrimai Kauno technologijos universiteto maisto tyrimo laboratorijoje, maisto kokybė tikrinama Maisto produktų, skirtų nuteistųjų maisto gamybai, kokybės kontrolės komisijos. Tikrinant maitinimo kokybę pažeidimų nenustatyta, todėl teigti, kad maistas pateikiamas nekokybiškas, nėra pagrindo. Žurnale, kiekvieną dieną užrašomi nuteistiesiems pagamintų patiekalų pavadinimai, parašoma išvada apie maisto kokybę bei valgyklos higienos būklę, kurią pateikia slaugos specialistas, o maistą pagaminęs virėjas bei pataisos įstaigos budėtojas leidęs išduoti maistą pasirašo.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pripažinęs, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės PN Kybartų sektoriuje sąlygas, atmetęs pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip nepagrįstą.

8. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus dėl minimalaus gyvenamojo ploto normos reikalavimo laikymosi, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2017 m. liepos 10 d. (4 dienas) bendrabučio tipo patalpoje 520 kambaryje pareiškėjui teko 3,02 kv. m gyvenamojo ploto (0,08 kv. m trūko bendrabučio tipo patalpoje). Todėl teismas pripažino, kad 520 patalpose nurodytu laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo plotą. Šiuo aspektu teismas konstatavo Marijampolės PN neteisėtus veiksmus. Teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad patalpoje (šiuo atveju 520 kambaryje nurodytu laikotarpiu, kai buvo pripažinti pažeidimai) esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose.

9. Teismas, nustatęs, kad Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtina Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) nereglamentuoja natūralaus ir naktinio apšvietimo dydžių bei švaraus oro kiekio normų, atmetė su tuo susijusius pareiškėjo skundo argumentus. Vadovaudamasis patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) 11.6 punktu, įvertinęs Marijampolės PN atsiliepime nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė nusiskundimus dėl apšvietimo, o nepateikęs jokių savo nusiskundimus pagrindžiančių įrodymų, neįrodė šiuo aspektu, kad ginčo laikotarpiu Marijampolė PN veikė neteisėtai. Nustatęs, kad kamerų tipo patalpose ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija visose gyvenamosiose patalpose, o taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus, teismas padarė išvadą, kad tai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl su tuo susijusius pareiškėjo skundo argumentus atmetė.

Tuo pačiu atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl drėgmės ir pelėsio. Teismas, nustatęs, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog gyvenamosiose patalpose oro temperatūra, oro judėjimo greitis neatitinka nustatytų reikalavimų, ir, įvertinęs Marijampolės PN nurodytas aplinkybes, kad yra įrengta centrinė šildymo sistema, kuri palaiko šilumą šaltuoju metų laiku, pareiškėjas neteikė dėl to skundų administracijai, padarė išvadą, kad pareiškėjo su aptartomis aplinkybėmis susiję skundo argumentai nepagrįsti. Nustatęs, kad pareiškėjas turi asmeniškai rūpintis švara ir tvarka patalpose, teismas padarė išvadą, kad skundo argumentai dėl apipelijusios sienos nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtus Marijampolės PN veiksmus.

Teismas, nustatęs, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčui aktualiu laikotarpiu iškvietimo mygtukai neveikė, pareiškėjo nusiskundimus laikė abstrakčiais ir neindividualizuotais, nustatęs, kad nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų dėl to nukentėjęs. Taip pat teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl kenkėjų plitimo ar nepakankamo jų naikinimo. Byloj esantys duomenys patvirtina priešingas aplinkybes, t. y. kad Marijampolės PN pirko kenkėjų naikinimo paslaugas.

Pareiškėjui nesiskundus kitoms institucijoms dėl kenkėjų ir nustačius, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, teismas atmetė su tuo susijusius pareiškėjo skundo argumentus. Teismas nustatęs, kad teisės aktuose nenumatyta, jog bendrabučio tipo patalpose turi būti įrengti veidrodžiai, ir įvertinęs, kad veidrodžiai įrengti sanitariniuose mazguose, atmetė pareiškėjo skundo argumentą, kad 504 patalpoje nebuvo veidrodžio. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro dokumentai patvirtina, jog dušo patalpose buvo palaikoma švara.

Teismas nustatė, kad teisės aktuose nėra numatyta, kad duše turi būti įrengti prieškambariai ar sanitarinis mazgas, dėl to su tuo susijusius pareiškėjo skundo argumentus atmetė. Teismas, nustatęs, kad Marijampolės PN Kybartų sektoriuje yra nuolat veikianti katilinė, kuri reikiamą temperatūrą nuolat palaiko, o nuteistieji, nesilaikydami tvarkos dažnai neuždaro durų, todėl gali susidaryti temperatūrų skirtumai, be to ir tai, kad pareiškėjas skundų dėl netinkamos temperatūros dušo patalpose bei persirengimo kambariuose neteikė, padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikomi deklaratyviais, nepagrįstais ir todėl juos atmetė.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamo maitinimo, nurodė, jog Marijampolės PN du kartus metuose atliekami maisto tyrimai Kauno technologijos universiteto maisto tyrimo laboratorijoje, maisto kokybė tikrinama Maisto produktų, skirtų nuteistųjų maisto gamybai, kokybės kontrolės komisijos. Pažeidimų nenustatyta, todėl teismas pripažino, jog teigti, kad maistas pateikiamas nekokybiškas, nėra pagrindo. Marijampolės PN patvirtino, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigoje maitinamas pagal valgiaraštį, o maistas atitinka fiziologines mitybos normas. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui tiekiamas maistas, jo tvarkymo procesai neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo, o pareiškėjas, pagal bylos duomenis, su rašytiniais prašymais dėl netinkamo vartoti maisto, neatitinkančio maisto higienos reikalavimų, į administraciją nesikreipė. Vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai dėl maisto kokybės, nesant įrodymų, kad pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių kreipėsi į administraciją, nepatvirtina Marijampolės PN (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų, todėl nagrinėjamu aspektu teismas nenustatė, kad Marijampolės PN nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas minėto pobūdžio pažeidimus išdėstė abstrakčiai, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Teismas padarė išvadą, kad vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neišdėstant konkrečių jų pažeidimų, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui.

11. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismas, įvertinęs teisės normas, reglamentuojančias pasivaikščiojimo kiemų įrengimą pataisos įstaigose, padarė išvadą, kad visgi Marijampolės PN nepateikė duomenų, ar pasivaikščiojimo kiemuose buvo įrengtos tinkamos sienos, todėl šie pareiškėjo argumentai liko nepaneigti.

12. Nors Marijampolės PN nurodė teismui, kad dušo patalpos aprūpintos teisės aktuose nustatytu inventoriumi, tačiau teismas pažymėjo, kad į bylą tai patvirtinantys duomenys nebuvo pateikti, todėl teismas konstatavo, kad lieka nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl to, jog duše trūko sieninių pakabų drabužiams pasikabinti bei nebuvo kilimėlių.

13. Teismas, vadovaudamasis HN 134:2015 44 punktu, nustatė, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pripažino, kad teisės aktai nenumato, koks laiko tarpas turi būti skiriamas maudymuisi. Ir nors nepateikti duomenys, iš kurių būtų galima nustatyti, kiek vienu kartu yra vedama nuteistųjų maudytis, tačiau nėra byloje duomenų ir apie tai, jog pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė išsimaudyti. Teismas pažymėjo, kad nėra įrodymų apie tai, kad pareiškėjas teikė prašymus ar skundus dėl maudymosi trukmės. Tai reiškia, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Todėl teismas pareiškėjo argumentus šioje dalyje atmetė.

14. Teismas, atsižvelgęs, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, nusprendė, kad nėra sąlygų, sudarančių pagrindą konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą bei neturtinės žalos padarymo faktą už tai, kad dušų patalpose nebuvo pertvarų.

15. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas apie sveikatos sutrikimus duomenų į bylą nepateikė, Marijampolės PN taip pat tokių duomenų nepateikė, padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

16. Teismas, įvertinęs nagrinėjamu atveju nustatytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (neužtikrinant pareiškėjo teisės į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2017 m. liepos 10 d. (4 dienas) bendrabučio tipo patalpoje (520 kambaryje), kai pareiškėjui teko 3,02 kv. m gyvenamojo ploto, o trūko tik 0,08 kv. m, Marijampolės PN nepaneigtas pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės dėl dušo patalpose trūkstamo inventoriaus bei netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių sienų), nustatęs, kad byloje nepateikti jokie įrodymai, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas būtų patyręs reikšmingų neturtinių praradimų, t. y. nėra įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Teismo nuomone, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais. Šiuo atveju pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą visiškai, priteisiant pareiškėjui 6 660 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas cituoja nacionalinių ir tarptautinių teismų praktiką, nurodo nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus, kuriais remdamasis teigia, kad už jo patirtus išgyvenimus, kurie buvo ne trumpalaikiai, o nuolatiniai, susiję su jo teisių pažeidimais, neturtinė žala turėjo būti atlyginta pinigais. Pareiškėjas pažymi, kad nacionaliniai teismai dažnu atveju priteisia neturtinės žalos atlyginimą už tokio pobūdžio pažeidimus, tačiau jo dydis neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatyto standarto, argumentuojant, kad Lietuvos yra žema minimali mėnesinė alga. Tačiau toks argumentavimas, pareiškėjo nuomone, yra diskriminacinis, todėl neteisėtas.

19. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20. Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos išdėstė atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodydamas, kad Marijampolės PN jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jokios žalos nepadarė, taigi nėra jokios pagrindo svarstyti žalos atlyginimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visą jam pateiktą medžiagą, objektyviai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašomo atlyginti 6 660 Eur neturtinės žalos atlyginimo, už jo laikymo sąlygas Marijampolės PN laikotarpiu 2017 m. liepos 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamu atveju nustatytų pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2017 m. liepos 10 d. (4 dienas) bendrabučio tipo patalpoje (520 kambaryje) pareiškėjui teko tik 3,02 kv. m gyvenamojo ploto, Marijampolės PN nepaneigtos pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės dėl dušo patalpose trūkstamo inventoriaus bei netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių sienų), nustatęs, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei psichinei būklei, ir padaręs išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, patenkino pareiškėjo skundą iš dalies, pripažino kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės PN Kybartų sektoriuje sąlygas ir dėl to atmetė skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

23. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui už konstatuotus jo teisių pažeidimus neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

24. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina minėtų ribų neperžengdama.

25. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo apeliaciniu skundu nėra ginčijami pirmosios instancijos teismo nenustatyti pažeidimai, o tik pateikti argumentai dėl to, kad teismas, įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą, trukmę ir tai, kad nėra duomenų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei psichinei būklei, nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, teisėjų kolegija, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria dėl konstatuotų Marijampolės PN neteisėtų veiksmų pareiškėjui nebuvo priteista neturtinė žala pinigais teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimo pažeidimą, kuris truko 4 dienas laikotarpiu 2017 m. liepos 7 d. iki 2017 m. liepos 10 d. bendrabučio tipo patalpoje (520 kambaryje), nes teko tik 3,02 kv. m gyvenamojo ploto (trūko tik 0,08 kv. m), kad dušuose trūko inventoriaus ir pasivaikščiojimo kiemelių sienos buvo netinkamai įrengtos (Marijampolės PN šių pareiškėjo skunde išdėstytų aplinkybių nepaneigė).

27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktu, kuriame nustatyta, kad minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 7 d. iki 2017 m. liepos 10 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą. Su šiuo pažeidimu sutiko ir Marijampolės PN.

28. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, kurios patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, 13 punkte nustatyta, kad dušo patalpoje turi būti įrengta: čiaupai (galvutės) – 1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui, suolas ir / arba kėdė, ir / arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 besiprausiančiam asmeniui, kilimėlis arba grotelės – 1 vnt. prie kiekvienos sėdimos vietos, veidrodis – 1 vnt., sieninė pakaba drabužiams – 3 kabliukai vienam asmeniui, lentynėlė higienos priemonėms – 1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės), kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai – pagal poreikį. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Marijampolės PN nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo skundo argumentus dėl dušuose trūkstamo inventoriaus. Į bylą pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas šiuo aspektu nėra aktualus, todėl pirmosios instancijos teismas juo pagrįstai, kaip įrodymu, paneigiančiu pareiškėjo skunde aiškiai nurodytą aptariamą aplinkybę, nesirėmė. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Marijampolės PN nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo skunde aiškiai nurodytą aplinkybę dėl netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių sienų.

29. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas visgi neteisingai vertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą dėl paties nustatytų kalinimo sąlygų pažeidimų, todėl nepagrįstai pareiškėjui nepriteisė neturtinės žalos, kurią pareiškėjas vertina 6 660 Eur, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, šių kriterijų nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

30. Nustačius, kad asmuo dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, teismui kyla pareiga įvertinti neturtinės žalos dydį. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje laikomasi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, tik jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas tik tada, kai, įvertinęs konkrečią asmens situaciją, jo atžvilgiu įvykdytus neteisėtus veiksmus, jo sveikatos būklę, nustato tik nežymius, vienkartinius, neilgalaikius kalinimo sąlygų pažeidimus (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), tokius pažeidimus pripažįsta, nepriteisdamas neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (žr. nutarties 27–28 p.), kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017) ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo praktiką panašaus pobūdžio byloje (žr. 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-664-552/2021), daro išvadą, kad už šiuo nagrinėjamu atveju nustatytus pažeidimus paprastai neturtinė žala atlyginama pinigais.

32. Kaip nustatyta, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas turi įvertinti ne tik nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, bet ir asmens sveikatos būklę, jeigu ja grindžiami neturtinio pobūdžio išgyvenimai.

33. Dėl įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje N. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42255/04, 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje A. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 33470/03, 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-528-575/2021).

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui aiškiai įvardino, kokius neturtinio pobūdžio išgyvenimus jis patyrė, ir prašė teismo išreikalauti visus trūkstamus dokumentus iš Marijampolės PN (b. l. 5). Nors pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi įpareigojo Marijampolės PN pateikti „kitus turimus su skundo dalyku susijusius dokumentus“ (b. l. 7), tačiau byloje nėra pateikta pareiškėjo asmens sveikatos istorija ar kiti medicininiai duomenys, kuriuos įvertinus būtų galima spręsti dėl pareiškėjo skunde nurodytų teiginių dėl jo pablogėjusios sveikatos pagrįstumo. Vadinasi, teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, t. y. neišreikalavo iš Marijampolės PN duomenų (pareiškėjo asmens sveikatos istorijos, kitų medicininių duomenų), kurie patvirtintų ar paneigtų pareiškėjo teiginius apie jo sveikatos būklę, kurie, kaip nustatyta yra aktualūs sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo įpareigojimas Marijampolės PN pateikti „kitus turimus su skundo dalyku susijusius dokumentus“ (b. l. 7) nėra tinkamas pasiruošimas bylos nagrinėjimui (ABTĮ 67 str.), nes būtent dėl jo ir susidarė situacija, kai teismas nagrinėjamu atveju išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą, neturėdamas visų tam reikalingų duomenų.

35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimą, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).

36. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-45-968/2021).

37. Įvertinusi tai ir nustačiusi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neišreikalavo į bylą pateikti teisiškai reikšmingų įrodymų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad egzistuoja pagrindas perduoti tiriamoje dalyje bylą nagrinėjamoje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p.). Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažinta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės PN Kybartų sektoriuje sąlygas, nepriteisiant už nustatytus pažeidimus neturtinės žalos atlyginimo pinigais, panaikinama ir byla šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje sąlygas ir šioje dalyje perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius