f9e2e3fd-d9da-4bb9-ab8d-572c3240a5cb · Kauno miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2-312-752/2011(proceso Nr. 2-05-3-03936-2010-4)                  Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.1; 18.2.2; 15.3.2; 116.1 (S) KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. balandžio 01 d.Kaunas Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Jolitai Kazlauskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui D. R., atsakovo IÄ® „Inžineringas“ įmonės vadovui A. K., advokatei I. D., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D.

R. ieÅ¡kinį atsakovui IÄ® „Inžineringas“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,  n u s t a t ė :IeÅ¡kovas D. R. kreipėsi į teismÄ ir, parengiamajame teismo posėdyje patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė panaikinti 2010-02-08 IÄ® „Inžineringas“ jam paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti jam vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ -2100 Lt; priteisti neturtinę žalÄ â€“ 4000 Lt., 0,07 delspinigių nuo priteistos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos sumos nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė tokias faktines aplinkybes: kad nuo 2009 spalio mėn. 5 d. jis dirbo IÄ® „Inžineringas" projektuotojo pareigose, pagal neterminuotÄ darbo sutartį Nr.

34. Priimant į darbÄ atsakovas jo nesupažindino su darbo tvarkos taisyklėmis bei jo pareigybės apraÅ¡ymu ir nuostatais, tuo pažeisdamas LR DK 99 str. 4 d. Tai patvirtina 2010-02-23 LR Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus raÅ¡tas dėl patikrinimo IÄ® Inžineringas Nr. (2) 30-3645. VisÄ darbo laikotarpį jis dirbo dorai ir sÄ Å¾iningai, laikėsi darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdė darbdavio nurodymus ir iÅ¡ darbdavio jokių nusiskundimų ar pastabų dėl atliktų darbų nėra gavęs. Tačiau darbdavys jo atžvilgiu nevykdė savo pareigų – nesilaikė darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ reglamentuojančių teisės aktų, žiemÄ per Å¡alčius darbo vietoje temperatÅ«ra buvo tik nuo +6 iki +15 laipsnių, darbo vietos apÅ¡vieta nepakankama ir t.t.

Tačiau jis norėjo iÅ¡saugoti darbÄ , be to darbdavys aiÅ¡kindavo, jog neužilgo viskÄ sutvarkys, todėl su darbdaviu nekonfliktavo ir niekur dėl to nesikreipė. Nuo 2010 sausio mėnesio vidurio įmonės darbo apimtys labai sumažėjo, ir tiek jis, tiek ir kiti darbuotojai neturėjo jokių užduočių ir darbe dažnai tekdavo tiesiog „atsėdėti valandas". Vasario 5 d., atlikęs visus jam pavestus darbdavio nurodymus, užsiėmė asmenineveikla, nedarančia jokios žalos darbdaviui. Pasibaigus darbo dienai, IÄ® „Inžineringas“ vadovas žodžiu paprašė paraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ .

RaÅ¡tiÅ¡ko praÅ¡ymo pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ atsakovas nepateikė. Todėl mano, kad IÄ® Inžineringas „susitvarkė" visus reikiamus dokumentus jau po jo atleidimo iÅ¡ darbo. SekančiÄ darbo dienÄ , 2010 m. vasario 8 d., darbdavys pareikalavo raÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo savo noru. Pokalbio metu, kurį jisai įrašė ir pateikė teismui, pats darbdavys pripažino, jog nebeturi jam daugiau darbo ir todėl individuali įmonė patirs nuostolį. Šį pokalbį su atsakovo įmonės vadovu A.

K. jis įrašė ir pateikė su ieÅ¡kiniu. IÅ¡ minėto pokalbio suprato, kad juo tiesiog norima atsikratyti, kad nereikėtų mokėti jokių kompensacijų, nes buvo pagÄ sdintas jog bus atleistas dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo. Jis parodė darbdaviui LR Darbo kodekso 235 straipsnį „ŠiurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas" ir paprašė parodyti punktÄ , kurį pažeidė, tačiau darbdavys A. K. Darbo kodekse punkto nerado ir pareiÅ¡kė, jog sÄ raÅ¡as nebaigtinis ir vėl pareikalavo raÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo savo noru.

Su tokiu darbdavio reikalavimu jis nesutiko. Todėl 2010 vasario 8 d. be įspėjimo buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. Su darbdavio įsakymu skirti jam drausminę nuobaudÄ jis buvo supažindinta raÅ¡tu. IeÅ¡kovas nurodė, kad Å¡iurkščiai nei darbo drausmės, nei kokių nors kitų darbo taisyklių nepažeidė. Be to, jis net nebuvo supažindintas su kokiomis nors darbo tvarkos taisyklėmis ar pareigybės apraÅ¡ymu (nuostatais). Tai nustatė ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius, atlikęs patikrinimÄ IÄ® „Inžineringas". Be to, mano, jog jam paskirta nuobauda - atleidimas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ už tai, jog jis darbo metu užsiiminėjo asmenine veikla yra tikrai neadekvatus ir neatitinka jokių protingumo principų.

Netgi tuo atveju, jeigu darbdavys manė, jog jis kaip nors pažeidė kokias nors taisykles, tai turėjo jam paskirti ne pačiÄ griežčiausiÄ nuobaudÄ - atleidimÄ , o kuriÄ nors kitÄ nuobaudÄ pagal LR DK. Todėl mano, kad darbdavys A. K., paskirdamas jam drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo, tik siekė sumažinti darbuotojų skaičių ir tokių bÅ«du iÅ¡spręsti savo finansines problemas.Dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo jis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , darbuotojo reputacijos pablogėjimÄ .

Tokiu bÅ«du jam buvo padaryta neturtinė žala, kuriÄ Ä¯vertina 4000 Lt ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. (1 t. b.l. 3-5, 144-143).Teismo posėdyje ieÅ¡kovas D. R. prašė tenkinti jo pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus pilnai. Be jau minėtų ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų aplinkybių paaiÅ¡kino, kad priimant į darbÄ vadovas jį pakvietė pasiraÅ¡yti darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo žurnale. Jis pasirašė ten, kur jam buvo nurodyta. Instruktavimo žurnalo nevartė ir negali pasakyti, kokie dokumentai jame buvo, tačiau darbdavys jį pakvietė pasiraÅ¡yti dėl saugos ir sveikatos instrukcijų, todėl ir manė pasirašęs dėl susipažinimo su tomis saugos ir sveikatos instrukcijomis.

Tačiau realiai tos instrukcijos net nebuvo pateiktos ir su jomis jis nesusipažino. Tų instrukcijų pateikti jis neprašė, nes yra įprasta taupant laikÄ jų neskaityti. Vadovas jam nesakė, kad pasiraÅ¡oma ir už susipažinimÄ su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, tų taisyklių jam taip pat nepateikė. Mano, kad už susipažinimÄ su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis jis ir nepasirašė, o tik tuomet, kai kilo ginčas, įmonės vadovas į darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų registravimo žurnalÄ Ä¯segė naujai suraÅ¡ytÄ instrukcijų sÄ raÅ¡Ä , tarp kurių buvo įraÅ¡ytos ir Vidaus darbo tvarkos taisyklės. Tai, kad sÄ raÅ¡as sudarytas naujai, matyti iÅ¡ kitaip raÅ¡omos raidės „K“ Kazlausko pavardėje, kuri maždaug nuo 2008 m. vasario mėnesio raÅ¡oma su kilpele, tai matyti iÅ¡ darbuotojų instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnalo.

Kadangi su minėtomis Vidaus tvarkos taisyklėmis nebuvo supažindintas, nežinojo, kad užsiėmimas nedarbine veikla darbo metu yra laikoma pažeidimu. Priimant į darbÄ jis nebuvo supažindintas su tuo, kokie aktai galioja įmonėje ir kurių jis turi laikytis. Taip pat nebuvo kalbos apie asmeninę darbinę veiklÄ . Jo darbo pareigos nebuvo nustatytos, kas į jas įeina žinojo iÅ¡ patirties, nes turi reikiamÄ iÅ¡silavinimÄ , žino projektavimo tvarkÄ . Projektavimo užduotį pateikia darbdavys.

Su juo aptaria sprendimus ir vykdo pavestÄ darbÄ . PriekaiÅ¡tų dėl atliekamo darbo nėra sulaukęs. Nuo 2010 sausio 01d. įmonėje labai sumažėjo darbų apimtys, todėl jis ir kiti darbuotojai turėjo daug laisvo laiko. Paskutinis prieÅ¡ atleidimÄ jam pavestas darbas - vaikų darželis „Linelis“ projektas. TÄ projektÄ jis baigė prieÅ¡ dienÄ ar dvi iki vasario 5 d. ir pridavė įmonės vadovui A. K., kuris buvo ir minėto projekto vadovas. A. K. jokių pastabų dėl atlikto darbo jam neturėjo ir projektas buvo iÅ¡vežtas ekspertizei. 2010-02-05 atsakovas jam nepavedė jokio kito darbo, nors visÄ dienÄ jis buvo darbo vietoje.

Todėl jis skaitė kompiuteryje su jo darbu susijusiÄ informacijÄ , studijavo iÅ¡ kolegų gautų projektų pavyzdžius, taip gilindamas savo žinias. Kokie tai projektai buvo dabar tikslai neprisimena. Tie pavyzdžiai buvo kompiuterio laikmenoje. Neneigia, kad laisvÄ darbo laikÄ iÅ¡naudojo savom reikmėm. Tačiau jis nieko nebraižė ir neskaičiavo ir nevykdė jokios privačios darbinės veiklos. Buvo penktadienis. PrieÅ¡ pat iÅ¡einant iÅ¡ darbo atėjo vadovas ir žodžiu liepė raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ kodėl darbo metu užsiima asmenine veikla ir padėjo baltÄ popieriaus lapÄ .

Jis pasiaiÅ¡kinimÄ parašė. Tokios vadovo reakcijos nesitikėjo, bandė su juo tartis gražiuoju, sakydamas, kad neturėjo darbo, siÅ«lė keisti jo darbų pobÅ«dį, kad galėtų padėti kolegoms. Atrodė, jog jie susitarė, tačiau darbdavys sakė, kad darbo jam neturi. Įvertinęs tai, jis įtarė, kad darbdavys gali imtis neteisėtų veiksmų ar pasakyti jam iÅ¡eiti savo noru. Todėl pirmadienį eidamas kalbėti su vadovu pasiėmė diktofonÄ ir įrašė pokalbį. Kaip ir tikėjosi, vadovas jam pranešė, kad nusprendė jį atleisti iÅ¡ darbo ir liepė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo savo noru.

Pokalbis vyko projektavimo patalpoje, kur įrengtos projektuotojų ir įmonės vadovo darbo vietos. Tuo metu patalpoje buvo ir daugiau kolegų. Ä®raÅ¡inėjo nesislėpdamas, diktofonas akivaizdžiai buvo matomas, nes laikė jį rankoje, degė raudona lemputė. PažiÅ«rėjęs į diktofonÄ vadovas pradėjo kalbėti tyliau. Sakė, kad iÅ¡eitų savo noru, nes jam darbų neturi ir jų nenusimato. Kadangi jis nesutiko, vadovas pasakė, kad tuomet atleis pagal įstatymÄ , už darbo drausmės pažeidimÄ .

Tuo pokalbis baigėsi. Tuomet jis pasiėmė Darbo kodekso iÅ¡traukÄ su Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų sÄ raÅ¡u ir atėjęs prie vadovo bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokį punktÄ jis yra pažeidęs. Vadovas pasakė, kad darbo drausmės pažeidimų sÄ raÅ¡as nebaigtinis ir dar kartÄ paklausė, ar forminti jam darbo drausmės pažeidimÄ , ar jis sutinka raÅ¡yti praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti savo noru. Jis nesutiko. Tuomet vadovas pasakė, kad nuo rytojaus jis nebedirba. TÄ pačiÄ dienÄ jam buvo įteiktas įsakymas dėl atleidimo.

IÅ¡ esmės jis sutinka su tuo, kad pažeidė darbo drausmę, tačiau nesutinka, kad jo padarytas pažeidimas užtraukia griežčiausios drausminės nuobaudos taikymÄ . Mano, kad atsakovas galėjo jam skirti kitÄ drausminę nuobaudÄ , jis bÅ«tų padaręs iÅ¡vadas ir taip nesielgęs. Tuo labiau, kad anksčiau jokių pastabų dėl darbo drausmės nėra turėjęs, nors bÅ«davo, kad neturėdamas darbo skaitydavo techninę literatÅ«rÄ , domėdavosi projektavimo naujienomis. Taip pat elgėsi ir jo bendradarbiai.

Tačiau jų atsakovas neatleido, nes jo vykdyti elektrotechninės dalies projektai nebuvo įmonės pagrindinė veikla, jų būna mažiau ir jis nebuvo toks svarbus kaip kiti projektuotojai. Prieš jį priimant buvo sukurtas naujas etatas ir mano, kad tas etatas nepasiteisino.       Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas, 2010-02-05 reikalaudamas pasiaiškinti dėl užsiėmimo asmenine veikla, byloje esančio tarnybinio rašto (reikalavimo pasiaiškinti) jam nepateikė ir jis su juo nebuvo supažindintas.

Taip pat atsakovas nereikalavo pasiaiÅ¡kinti dėl tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyto konkretaus objekto – transformatorinės Marijampolės rajone projektavimo. Mano, kad tas dokumentas galėjo bÅ«ti sukurtas vėliau, kad pateikti į bylÄ , nes dokumento sukÅ«rimo datÄ galima laisvai koreguoti. Jis tos transformatorinės dirbdamas pas atsakovÄ neprojektavo. Anksčiau buvo pasiÅ«lęs atsakovo vadovui užsiimti tos transformatorinės projektavimu, nes buvę kolegos jam pasiÅ«lė klientÄ . Jis to projekto savarankiÅ¡kai negalėjo daryti, nes neleidžia kvalifikacija.

Jis gali daryti projektus tik iki 1000 voltų, o tam projektui reikėjo iki 10 000 voltų. Transformatorinės projektinius brėžinius rodė vadovui, tačiau vadovas nesutiko priimti užsakymÄ . Tuomet transformatorinės elektrinės dalies projektÄ darė jo kolega, o jį atleidus iÅ¡ darbo – draugiÅ¡ku susitarimu jis taip pat buvo įtrauktas į projektuotojus ir atliko smulkius projektavimo darbus bei pasirašė ant to projekto kaip atsakingas asmuo. Sutartis dėl tų darbų atlikimo nebuvo sudaryta, užmokesčio už darbÄ negavo, suma nebuvo aptarta.

Jo tikslas buvo į CV įsiraÅ¡yti konkretų projektÄ , ir taip pakelti savo kvalifikacijÄ , nes tokie projektai nedažnai pasitaiko.         IeÅ¡kovas taip pat nurodė, jo darbo kompiuteryje surastos bylos įmonės spausdintuvu nebuvo spausdintos, informacija pateikta klaidingai. Tas bylas jis atsisiuntė iÅ¡ savo elektroninio paÅ¡to ir jos buvo iÅ¡saugotos kompiuteryje, po to pakeitus formatÄ vėl persiųstos į el. paÅ¡tÄ . Jas atsisiuntė kai pasiÅ«lė įmonės vadovui projektuoti žuvų auginimo fermos transformatorinę Marijampolės rajone.

Neneigia, jog po to, kai vadovas nesutiko su pasiÅ«lymu, jis domėjosi tos transformatorinės projektine dokumentacija, kuriÄ buvo pateikęs vadovui. Buvo atsidaręs informacijÄ , laisvu laiku skaitė techninę literatÅ«rÄ , nes jam buvo įdomu, ar jis galėtų tokį projektÄ Ä¯vykdyti. Studijuodamas informacijÄ , galėjo sugaiÅ¡ti pusdienį. Jis tai įvardija kaip kvalifikacijos kėlimÄ . Ä®monės vadovas dėl to jam jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. Ar 2010-02-05 analizavo bÅ«tent šį projektÄ negali pasakyti, bet taip galėjo bÅ«ti.

PasiÅ«lymÄ buvo gavęs iÅ¡ UAB „Smailusis skliautas“ kolegų.         Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas ne iÅ¡karto nurodė, kas jį pakvietė dalyvauti projektavime.          Dėl neturtinės žalos priteisimo ieÅ¡kovas papildomai paaiÅ¡kino, jog vertindamas jam padarytÄ neturtinę žalÄ atsižvelgė ir į neigiamus iÅ¡gyvenimus dirbant atsakovo įmonėje, dėl to, kad atsakovas nesilaikė higienos normų, darbo patalpos buvo nepakankamai apÅ¡ildytos, darbo vieta nepakankamai apÅ¡viesta.

Dėl netinkamų darbo sÄ lygų teko dirbti apsirengus striukę, šalo rankos. Dėl to patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 2000 litų, o likusiÄ 2000 litų dydžio praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ sieja su patirtais neigiamais iÅ¡gyvenimais neteisėtai atleidus iÅ¡ darbo. Jis liko be pragyvenimo Å¡altinio žiemos metu, sunku buvo sumokėti už nuomojamÄ bÅ«stÄ , komunalinius mokesčius. Teko daug ko atsisakyti, skirti laikÄ ir lėšas naujo darbo paieÅ¡koms. Be to, dėl neteisėto atleidimo ir bylinėjimosi su atsakovu patyrė ilgalaikį stresÄ , kas sÄ lygojo jo sveikatos pablogėjimÄ â€“ nemigÄ , nervinę įtampÄ , galvos skausmus, dėl ko teko kreiptis ir į gydymo įstaigÄ .

           Atsakovas IÄ® „Inžineringas“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo - darbo metu privačios darbinės veiklos vykdymo, darbo patalpų ir darbo priemonių naudojimo asmeninės darbinės veiklos tikslams, pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ . IeÅ¡kovas neneigia to fakto, kad 2010 m. vasario 5 d. užsiėmė privačia darbine veikla IÄ® "Inžineringas" darbo patalpose, todėl ginčo dėl Å¡ios aplinkybės nėra.

Nurodė, kad vadovaujantis LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (LR DK 235 straipsnis). LR DK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

To paties straipsnio 2 dalies 11 punkte numatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. 2005 m. gruodžio 7 d. įmonės vadovas A. K. patvirtino IĮ "Inžineringas" darbo tvarkos taisykles. Šių taisyklių 96.2.11, 96.2.12 punktuose numatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra laikoma darbo metu privačios darbinės veiklos vykdymas, darbo patalpų ir darbo priemonių naudojimas asmeninės darbinės veiklos tikslams.

IeÅ¡kovas klaidina teismÄ nurodydamas, kad jis nebuvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, tokiu bÅ«du buvo pažeistas LR DK 99 straipsnio 4 dalis. Pačiam ieÅ¡kovui yra labai gerai žinoma, kad įmonės vadovas yra ypatingai kruopÅ¡tus, atsakingas ir pareigingas asmuo, todėl visi įmonės darbuotojai, tame tarpe ir ieÅ¡kovas, yra pasiraÅ¡ytinai supažindinti su visais įmonės veiklÄ reglamentuojančiais dokumentais. Tai patvirtina kartu su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai. Ä®monėje yra užvesti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos žurnalai.

Vienas iš jų yra Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų registravimo žurnalas, kuriame registruoti šie įvadinių instruktavimų dokumentai:Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija, 2004 m. balandžio 19;Įvadinė (bendra) priešgaisrinės saugos instrukcija, 2004 m. balandžio 19;Vidaus darbo tvarkos taisyklės, 2005 m. gruodžio 7 d.            Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnale, kuriame asmenys pasirašo po to, kai būna supažindinti su įvadiniais instruktavimų dokumentais, tame tarpe ir vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, yra ir ieškovo D.

R. paraÅ¡as, padėtas 2009 m. spalio 5 d. ir patvirtinantis, kad ieÅ¡kovas LR DK nustatyta tvarka buvo supažindintas su visais įmonės dokumentais, tame tarpe ir Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis. Å ios aplinkybės patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovas buvo atleistas ne be teisėto pagrindo, o vadovaujantis LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 235 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 11 punktu, IÄ® "Inžineringas" darbo tvarkos taisyklių 96.2.11 ir 96.2 12 punktais, t.y. esant teisėtam pagrindui.Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , laikantis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, įtvirtintų LR DK XVI skyriuje, t.y. tÄ apačiÄ dienÄ , kai buvo padarytas Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas, t.y. 2010 m. vasario 5 d., IÄ® „Inžineringas“ raÅ¡tu pareikalavo pasiaiÅ¡kinti dėl padaryto pažeidimo; ieÅ¡kovas taip pat nedelsiant, t.y. tÄ pačiÄ 2010 m. vasario 5 d., pateikė pasiaiÅ¡kinimÄ , kuriuo patvirtino pažeidimo padarymo faktÄ ; to pasėkoje IÄ® „Inžineringas“ vadovas 2010 m. vasario 8 d., t.y. ne vėliau kaip per mėnesį kai pažeidimas paaiÅ¡kėjo, įsakymu skyrė drausminę nuobaudÄ ieÅ¡kovui - atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Su Å¡iuo įsakymu ieÅ¡kovas buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai. IÅ¡ iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, kad darbdavys IÄ® "Inžineringas", atleisdamas iÅ¡ darbo ieÅ¡kovÄ nepažeidė įstatymo nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo teisėtai, t.y. esant teisėtam pagrindui, bei nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos (tokių pažeidimų nenustatė ir LR Valstybinė darbo inspekcija 2010-02-23 raÅ¡tu Nr.(2)30-3645), LR DK 297 straipsnis, kuriuo remiasi ieÅ¡kovas, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomas, todėl ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, kad IÄ® "Inžineringas" turi daug užsakymų, aktyviai dalyvauja skelbiamuose viešųjų pirkimų konkursuose, todėl įmonei yra reikalingas projektuotojas dėl kurio paieÅ¡kos Å¡iuo metu yra pateiktas skelbimas Lietuvos darbo biržos tinklalapyje. Tai paneigia bet kokius ieÅ¡kovo pasvarstymus apie tai, kad jis buvo atleistas dėl to, kad įmonė mažindama žmonių skaičių taupė lėšas.Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti jam 0.06 procentus nuo priteistos sumos nurodė, kad jam nėra aiÅ¡ku, kÄ ieÅ¡kovas turi omeny reikalaudamas Å¡ių procentų, t.y. kokiu teisiniu pagrindu ieÅ¡kovas jų reikalauja.

Todėl negali pateikti atsikirtimų į neargumentuotus ir be jokio teisėto pagrindo pareikÅ¡tus reikalavimus. Atsiliepime atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į ieÅ¡kovo pateiktÄ Ä¯rodymÄ - garso įraÅ¡Ä . Nurodė, kad pagal LR CKP 177 straipsnio 3 dalį įrodinėjimo priemonėmis gali bÅ«ti vaizdo bei garso įraÅ¡ai, tačiau padaryti nepažeidžiant įstatymų (įrodymų leistinumas). Å is ieÅ¡kovo pateiktas garso įraÅ¡as buvo padarytas esant jiems dviese, ne vieÅ¡oje vietoje, kur bÅ«tų galima lengvai bet kam atlikti garso įraÅ¡Ä , ir iÅ¡ anksto apie tai neinformavus atsakovo.

Tokia veikla, vadovaujantis suformuota teismų praktika, prilyginama operatyviniai veiklai, o operatyvinės veiklos priemones gali naudoti tik valstybės įgalioti asmenys. Privatus asmuo kito privataus asmens atžvilgiu pastarojo privačioje valdoje neturi teisės taikyti jokių operatyvinės veiklos priemonių. Todėl ieÅ¡kovo pateiktas garso įraÅ¡as yra neleistinas įrodymas byloje ir neturėtų bÅ«ti tiriamas bei vertinamas. Kita vertus, faktas, kad ieÅ¡kovas ėjo pas darbdavį su garso įraÅ¡ymo technika, patvirtina kitÄ faktÄ , kad ieÅ¡kovas puikiai suvokė padaręs Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ ir bandė iÅ¡vengti atsakomybės, siekdamas pokalbio metu iÅ¡provokuoti darbdavį ir tokiu bÅ«du visÄ atsakomybę perkelti darbdaviui.

Dėl Å¡ių atsiliepime iÅ¡dėstytų aplinkybių prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . (1 t. b.l. 28-32).  Atsakovo atstovai atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ ir argumentus pilnai palaikė. IÄ® „Inžineringas“ vadovas A. K. paaiÅ¡kino,  kad prieÅ¡ priimant ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ buvo nuspręsta įsteigti naujÄ darbo vietÄ . IeÅ¡kovas buvo tinkamas naujai darbo vietai, nes jo kvalifikacijos atestatas plataus profilio. Toks darbuotojas įmonei buvo reikalingas, nes neturėdami pastovaus darbuotojo, reikiamos kvalifikacijos projektuotojus samdė ir tai nebuvo patogu.

Turėdamas didelę darbo patirtį ir žinodamas, kad projektuotojai dirba ir individualiai, tam naudodami įmonės darbo priemones, sÄ naudas ir darbo laikÄ , o gaudami naudÄ sau, priimdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ karto pasakė, jog kitus darbus jis gali daryti, bet tik ne darbo laiku ir ne darbo patalpose. Tai jis numatė ir vidaus darbo tvarkos taisyklėse. Darbo laikas nuo 8 val. iki 17 val., virÅ¡valandžiai nedirbami. Tuos dalykus su D. R. aptarė. Priėmus ieÅ¡kovÄ , jis dirbo pagal savo profilį, jis jo darbo nekontroliavo, nes tai ne jo sritis.

Galėjo kontroliuoti tik savalaikį darbo užbaigimÄ . Po kurio laiko nuo darbo pradžios ieÅ¡kovas kreipėsi į jį su pasiÅ«lymu įmonės vardu daryti transformatorinės Marijampolės rajone projektÄ . Tam reikėjo atestuotos įmonės. Jis nesutiko, pasakė ieÅ¡kotis kitos įmonės. Jau tuomet jam nepatiko, kad ieÅ¡kovas nori daryti kažkokius darbus ir tai derinti su įmonės veikla. Pradėjo jį stebėti. Matė jo kompiuteryje, kad jis dirba su tuo projektu. TÄ projektÄ iÅ¡ pradžių jo kompiuteryje matydavo trumpai, o 2010-02-05 matė ilgÄ laikÄ .

IeÅ¡kovas netgi pradėjo konsultuotis dėl to projekto telefonu, sprendė konkrečius projektinius klausimus. Tai girdėjo ir kiti darbuotojai. Jis ieÅ¡kovui jokių pastabų nereiÅ¡kė. Apie 15 val. jis paruošė praÅ¡ymÄ pasiaiÅ¡kinti, 16:45 val. jį atsispausdino, paprašė ieÅ¡kovÄ pasiaiÅ¡kinti kodėl daro Marijampolės transformatorinės projektÄ . IeÅ¡kovas nieko neatsakė, kaltu savęs nelaikė, bet jo atsiprašė. To raÅ¡to nepaėmė, klausė, ar jam reikia pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu.

Sakė, kad reikia. Tada paėmęs lapÄ parašė pasiaiÅ¡kinimÄ . Jis pasakė, kad teks iÅ¡siskirti. IeÅ¡kovas buvo suinteresuotas dirbti, sakė, kad turi dar kitÄ atestatÄ . Tačiau kadangi jis naudojosi įmone, nenorėjo kad jis toliau dirbtų. IÅ¡ karto dėl jo atleidimo nebuvo apsisprendęs. Per savaitgalį apgalvojo, kad ieÅ¡kovas naudingas nebuvo, iÅ¡ naujai sukurtos darbo vietos įmonė grÄ Å¾os negavo. Kadangi jų santykiai iki tol nebuvo blogi, pirmadienį pasiÅ«lė raÅ¡yti praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru.

IeÅ¡kovas atsisakė. Tuomet priėmė įsakymÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimÄ už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Mano, kad ieÅ¡kovÄ nubaudė ne per griežtai, nes buvo tendencija įmonės įdirbį naudoti savo reikmėm. Atleidus ieÅ¡kovÄ , įmonė vėl priėmė kitÄ elektrikÄ , nes tokios kvalifikacijos projektuotojas yra reikalingas. Tokios kvalifikacijos darbuotojo ieÅ¡kojo tris mėnesius. Atsakovo atstovas taip pat paaiÅ¡kino, kad jei ieÅ¡kovas bÅ«tų tik taip gilinęs žinias ir kažkÄ skaitęs internete jis nebÅ«tų baudęs. Žinių gilinimui jis pritaria.

Tačiau ieÅ¡kovas akivaizdžiai užsiiminėjo asmenine darbine veikla, iÅ¡ kurios iÅ¡ užsakovo gauna pinigus. Toks darbas kainuotų 4000-5000 litų ir mano, kad ieÅ¡kovas tuos pinigus gavo. Jis negalėjo apsirikti, nes anksčiau ieÅ¡kovas dėlto projekto kalbėjo su juo. Mano, kad jam nesutikus, ieÅ¡kovas vis tik apsiėmė tÄ objektÄ â€“ žuvų auginimo fermÄ Marijampolės rajone suprojektuoti, nes išėjęs iÅ¡ įmonės tÄ projektÄ baigė. Dėl ieÅ¡kovo kvalifikacijos daryti tokį projektÄ tai jam buvo kilę abejonių kai vyko kalba dėl minėto projekto, tačiau ieÅ¡kovas jį patikino, kad kvalifikacija pakankama.

Gal ir suklydo, nes į atestatÄ nepažiÅ«rėjo, nors jo nuoraÅ¡Ä turėjo. PraÅ¡ydamas pasiaiÅ¡kinti daugiau aplinkybių ar jis vykdė tÄ projektÄ nesiaiÅ¡kino, tačiau iÅ¡ viso to, kÄ ieÅ¡kovas darė, jis matė, jog vyksta projektavimas. IeÅ¡kovo kompiuteryje jis kelis kartus matė vietovės planÄ , buvo daromas kažkoks darbas, su kažkuo buvo konsultuojamasi. Projektavimas tai ne vien braižymas, bet ir sprendimų ieÅ¡kojimas. TÄ patį vakarÄ , penktadienį, jis patikrino ieÅ¡kovo kompiuterį, tačiau konkrečių jo darbų nebuvo.

Jo kompiuteryje rado tik Elektros tinklų informacijÄ dėl minėto projekto. Mano, jog kitÄ informacijÄ ieÅ¡kovas saugojo USB atmintyje. (1 t. b.l 27-29). Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad visos pareiginės instrukcijos yra susegtos į atskirÄ segtuvÄ ir yra kitame aplanke, o byloje yra pateiktos kopijos iÅ¡ įvadinio darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo registravimo žurnalo. Vidaus darbo tvarkos taisyklės yra ten, kur ir darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija, įvadinė prieÅ¡gaisrinės saugos instrukcija.

Supažindinant tas segtuvas su instrukcijomis būna pateikiamas ir darbuotojai gali su jomis susipažinti, po to pasirašyti žurnale. Kaip pateikė susipažinti ieškovui – nepamena. Negali patvirtinti, jog ieškovas pasirašė perskaitęs instrukcijas ir vidaus darbo taisykles. Ieškovas galėjo sakyti, kad jam reikia daugiau laiko susipažinti, ar kad kažko trūksta, tačiau nieko nesakė. Be to, tie dokumentai laikomi seife, bendroje darbo patalpoje, darbuotojui paprašius galėjo būti pateikta susipažinti.

Ar tai yra sakęs darbuotojams – patvirtinti negali, nes iki Å¡iol tokių klausimų nekilo. papraÅ¡yti Registracijos knygas pildė buhalterė, todėl negali pasakyti, kodėl pasikeitė jos raÅ¡tas. IeÅ¡kinys tenkintinas. Byloje nustatyta, kad 2009-10-05 tarp Å¡alių buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 34 IeÅ¡kovas buvo priimtas dirbti projektuotoju IÄ® „Inžineringas“. Darbo sutartimi Å¡alys susitarė dėl darbo užmokesčio, 40 val. darbo savaitės. Dėl kitų darbo sutarties sÄ lygų ir Å¡alių įsipareigojimų susitarta nebuvo, darbo sutartis nebuvo keičiama (b.l. 6). 2010-02-08 atsakovo įsakymu Nr. 10/02P ieÅ¡kovas nuo 2010-02-08 buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str. 3 d.

Konkretus minėtos normos punktas nenurodytas, tik nurodyta, kad drausminė nuobauda skiriama už 2010-02-05 pastebėtÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , kuomet inžinierius projektuotojas D. R. darbo metu, naudodamasis įmonei priklausančiomis darbo priemonėmis, užsiiminėjo privačia darbine veikla. Su Å¡iuo įsakymu ieÅ¡kovas buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai. (b.l.47).           Kaip matyti iÅ¡ atsakovo darbo sutarties, joje taip pat nėra nurodytas konkretus Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas, numatytas DK 235 str., dėl kurio padarymo ieÅ¡kovui buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, taip pat DK 136 str. 3 d. konkretus punktas.

Atleidimo pagrindas nebuvo patikslintas ir ieÅ¡kovui pateikus raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ (b.l. 16), bei Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus atlikto patikrinimo metu (b.l. 8-90. Tik ieÅ¡kovui kreipusis į teismÄ , atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 2 punktu, 235 str. 1 dalimi, 2 dalies 11 punktu (b.l. 28-31). Taigi, kaip matyti, 2010-02-08 atsakovo priimto įsakymo Nr. 10/02P esmė – kiti nusižengimai, kuriais Å¡iukščiai pažeidžiama darbo tvarka.

           Tai, kad ieÅ¡kovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , kuris nėra nurodytas DK 235 str. 2 dalyje, bet atitinka DK 235 str. 1 d. iÅ¡dėstytÄ Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo sÄ vokÄ , atsakovas įrodinėjo 2005 m. gruodžio 7 d. įmonės vadovo A. K. patvirtintomis "Inžineringas" vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, kurių 96.2.11, 96.2.12 punktuose numatyta, kad Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra laikoma darbo metu privačios darbinės veiklos vykdymas, darbo patalpų ir darbo priemonių naudojimas asmeninės darbinės veiklos tikslams, taip pat įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų registravimo žurnalu, kuriame yra du ieÅ¡kovo paraÅ¡ai b.l. (48-60).

Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovo paraÅ¡as patvirtina, kad ieÅ¡kovas su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis buvo supažindintas, todėl jų nuostatas žinojo ir jų turėjo laikytis. Taip pat 2010-02-05 tarnybiniu raÅ¡tu – praÅ¡ymu raÅ¡tiÅ¡kai paaiÅ¡kinti dėl 2010-02-05 užsiiminėjimo privačia darbine veikla – kažkokios transformatorinės Marijampolės rajone projektavimu. Kaip matyti, Å¡iame tarnybiniame raÅ¡te duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovas su juo buvo supažindintas, nėra. Taip pat nenurodytas terminas, per kurį darbuotojas turi pasiaiÅ¡kinti. (1 t. b.l. 45)..         Tai, kad ieÅ¡kovas darbo metu vykdė privačiÄ darbinę veiklÄ , naudodamas atsakovo darbo patalpas ir darbo priemones asmeninės darbinės veiklos tikslams, iÅ¡ kurios turėjo pajamų, atsakovas taip pat įrodinėjo įmonės vadovo paaiÅ¡kinimais, fotonuotraukomis su IÄ® „Inžineringas“ projektuotojų ir direktoriaus darbo vietų iÅ¡dėstymu, iÅ¡ kurių matyti, jog iÅ¡ įmonės vadovo darbo vietos matėsi D.

R. darbo vieta ir kompiuterio ekranas (2 t. b.l. 5-6); Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos pateikta informacija ir pateiktu nuolatinės statybos komisijos posėdžio protokolu Nr. 39 dėl projekto „Apytakinė žuvų auginimo ferma Kvietkapušio k., Kazlų Rūdos sav., 10 Kv kabelinė linija ir 10/0,4 Kv modulinė transformatorinė“ statybos leidimo išdavimo, kuriame kaip matyti 2010-04-29 kaip statinio projekto vadovas dalyvavo D. R. (2 t. b.l. 8), taip pat iš viešųjų pirkimų internetinio tinklapio atspausdinta medžiaga, kurioje yra duomenys ir pateiktas elektrotechnikos dalies projektas, kurį parengė UAB „Vytrita“, o į projektavimo grupę 2010 m. kovo mėn. įėjo ir D.

R. (žr. prijungtÄ medžiagÄ ); taip pat įmonės „EK Kompiuteriai“ parengta duomenų iÅ¡tyrimo ataskaita, atlikta IÄ® „Inžineringas“ užsakymu, kurioje yra duomenys apie D. R. darbinę veiklÄ . Ataskaitoje nurodyta, kad surastos 6 registro bylos, kuriose yra 8 įraÅ¡ai apie spausdintas bylas su paieÅ¡kos žodžiu “KvietkapuÅ¡is“. Ataskaitoje pažymėta, kad Å¡ios bylos buvo spausdintos iÅ¡ kitos laikmenos nei darbinis katalogas kompiuterio standžiajame diske. Tikėtina, kad tai buvo prijungta neÅ¡iojamoji laikmena.

Å ie brėžiniai buvo konvertuoti į PDF formatÄ virtualaus spausdinimo bÅ«du. Kaip nurodyta ataskaitoje, įraÅ¡ai pasiskirstę per keturias dienas (2010-01-20; 2010-01-25; 2010-01-28; 2010-02-04). Buvo spausdinamos skirtingos tos bylos dalys, kai kurios kelis kartus kelių minučių skirtumu.         Pažymėtina, jog pagal pateiktÄ ataskaitÄ , nėra duomenų apie bylų su paieÅ¡kos žodžiu “KvietkapuÅ¡is“ spausdinimÄ 2010-02-05. (Ataskaitos 1 psl.). Taip pat iÅ¡ ataskaitoje pateikto 5 priedo (tiriamuoju laikotarpiu redaguotų bylų sÄ raÅ¡o) matyti, kad 2010-02-05 yra duomenys tik apie ieÅ¡kovo darbÄ su katalogu „Greitosios pagalbos stotis“ (ataskaitos 43 psl.).          Atsakovo praÅ¡ymu, taip pat buvo renkami įrodymai apie tai, kas, kada ir kokiomis sÄ lygomis pakvietė ieÅ¡kovÄ dalyvauti projekto „Apytakinė žuvų auginimo ferma KvietkapuÅ¡io k., Kazlų RÅ«dos sav.“ rengime, reikalauti duomenys iÅ¡ AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir UAB „Vytrita“ apie su ieÅ¡kovu sudarytÄ sutartį dėl projektavimo darbų atlikimo, apmokėjimÄ už juos (1 t. b.l. 157- 160); analogiÅ¡ki duomenys iÅ¡ K.

Å . (2 t. b.l. 3-4). IÅ¡ AB „Rytų skirstomieji tinklai“ buvo gauti duomenys, kad projekto parengimÄ užsakė ir sutartį su UAB „Vytrita“ sudarė bÅ«simasis elektros energijos vartotojas K. Å . (1 t. b.l. 166), o iÅ¡ UAB Vytrita“ – kad ji nėra turėjusi jokių darbo santykių nei su IÄ® „Inžineringas“, nei su D. R., nors teismas prašė duomenų ne apie darbo, o sutartinius santykius su D. R. dėl konkrečių projektavimo darbų atlikimo (1 t. b.l. 162). Byloje esant pateiktam UAB „Vytrita“ parengtam žuvų fermos KvietkapuÅ¡io k., Kazlų RÅ«dos sav. projektui techniniam darbo projektui (žr. prijungti viešųjų pirkimų duomenys), siekiant paÅ¡alinti atsiradusius neaiÅ¡kumus ir prieÅ¡taravimus, atsakovo praÅ¡ymu teismas apklausė liudytoju UAB „Vytrita“ direktorių V.

R., kuris paneigė pažintį su ieÅ¡kovu, taip pat nurodė, jog nieko negali paaiÅ¡kinti apie jo įmonės atliktÄ minėtÄ projektÄ ir projektuotojo D. R. pavardės atsiradimÄ tame projekte, nes tokių žinių neturi. PaaiÅ¡kino, jog įmonėje dirba projektuotojų grupė ir projektuotojų iÅ¡ Å¡alies nesamdė. Jis nežino, ar kuris nors darbuotojas siuntė D. R. į Kazlų RÅ«dÄ (2 t. b.l. 44-46).         Pažymėtina, kad apklaustas teismo posėdyje ieÅ¡kovas dėl jo vaidmens minėtame projekte paaiÅ¡kino, jog negali įvardinti, iÅ¡ ko gavo pasiÅ«lymÄ , tik nurodė, kad tÄ pasiÅ«lymÄ gavo iÅ¡ buvusių kolegų projektuotojų ir kaip naujÄ klientÄ pasiÅ«lė vadovui, kuriam nesutikus projektÄ darė jo kolega, o išėjęs iÅ¡ darbo atsakovo įmonėje prisidėjo prie to projekto ir jis, atlikdamas smulkius darbus ir pasirašė ant to projekto kaip atsakingas asmuo (1 t. b.l. 148-149).

Vėliau 2010-11-22 teismo posėdyje nurodė, jog į projektÄ jo, kaip projekto vadovo pavardę įrašė UAB „Vytrita“ direktorius, nes jam reikalingi keli projektai, kad galėtų gauti atitinkamÄ atestatÄ . IÅ¡ tiesų projekto vadovas jis nebuvo, o tik UAB „Vytrita“ direktoriaus papraÅ¡ytas nuvežė bylÄ Ä¯ Kazlų RÅ«dos savivaldybės nuolatinę statybos komisijÄ ir dalyvavo 2010-04-29 posėdyje kaip užsakovÄ atstovaujantis asmuo. Sprendimus priiminėjo ne jis, o projektuotojai.

Jis prie projekto prisidėjo smulkiais darbais, su ta sÄ lyga, jog jį įtrauks į tÄ projektÄ kaip projektuotojÄ , nes jam to reikėjo kvalifikacijos kėlimui. Projektas buvo parengtas jau po jo atleidimo iÅ¡ darbo. (2 t. b.l. 12-13). Apklausus liudytoju UAB „Vytrita“ direktorių V. R., atsakovas nurodė, jog jis tarėsi ne generaliniu direktoriumi, o su kitu žmogumi, kurio pavardę atsisakė nurodyti, motyvuodamas kad nėra suinteresuotas kviesti liudyti projektuotojus, nes tai apie jį formuoja neigiamÄ nuomonę (2 t. b.l. 45-46).

        Tačiau Å¡i teismo nustatyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas nepadėjo atsakovui ir atsisakė bendradarbiauti renkant įrodymus, nelaikytina turinčia reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui. Ä®rodyti, kad buvo pagrindas atleisti darbuotojÄ , yra atsakovo pareiga. Todėl darbdavys dar prieÅ¡ drausminės nuobaudos skyrimÄ turi iÅ¡siaiÅ¡kinti pažeidimo faktÄ ir surinkti įrodymus. O Å¡iuo atveju atsakovas rinko įrodymus teismo posėdžių metu.         Po liudytojo apklausos ir minėtų D.

R. paaiÅ¡kinimų, atsakovo praÅ¡ymu teismas pakartotinai užklausė UAB „Vytrita“ kieno iniciatyva D. R. buo įtrauktas į projektÄ ir kokie santykiai siejo D. R. su UAB „Vytrita“, tačiau UAB „Vytrita“ atsakė, jog jokie sutartiniai teisiniai santykiai su D. R. jų nesiejo (2 t. b.l. 52, 54-55, 57, 63).        Atsakovo praÅ¡ymu, taip pat buvo gautas K. Å . paaiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad projekto „Apytakinė žuvų auginimo ferma KvietkapuÅ¡io k., Kazlų RÅ«dos sav.,“ projektavimo sutartis buvo sudaryta su UAB „Smailusis kampas“, direktoriumi, o kitų sutarčių nebuvo sudaryta. (2 t. b.l.25).        Atsakovo praÅ¡ymu užklausus UAB „Smailusis skliautas“ dėl projektavimo darbų atlikimo minėtame projekte, 2011-01-28 gautas atsakymas, kad sutartis dėl projektavimo darbų atlikimo projekte „Apytakinė žuvų auginimo ferma KvietkapuÅ¡io k., Kazlų RÅ«dos sav.,“ su D.

R. nebuvo sudaryta, tačiau abipusiu žodiniu susitarimu buvo sutarta, kad atlikus projektavimo darbus bus pateiktas projektas ir projektavimo darbų apmokėjimui sÄ skaita – faktÅ«ra, pagal atliktų darbų apimtį. Projektas buvo atliktas, tačiau sÄ skaitÄ faktÅ«ra ikim Å¡iol nepateikta, D. R. už darbus neapmokėta. Darbas su D. R. prasidėjo 2010-02-15. (2 t. b.l. 61).         Atsakovui siekiant pagrįsti, jog ieÅ¡kovas darbo metu vykdė asmeninę darbinę veiklÄ , už kuriÄ gavo atlyginimÄ , atsakovo praÅ¡ymu teismas taip pat pareikalavo duomenis iÅ¡ AB SEB bankas ir valstybinės mokesčių inspekcijos (2 t. b.l. 3-4, 21-23).

Kaip matyti iÅ¡ AB SEB bankas pateiktų duomenų apie įplaukas į D. R. sÄ skaitÄ laikotarpiu nuo 2009-01-12 iki 2010-06-10, įplaukos yra gautos tik iÅ¡ IÄ® „Inžineringas (ieÅ¡kovo darbo laikotarpiu), ir iÅ¡ UAB „Adrelsta“. IÅ¡ VMI suteiktos informacijos matyti, kad duomenų apie D. R. vykdomÄ individualiÄ veiklÄ nėra, taip pat nėra praÅ¡ymų dėl verslo liudijimo iÅ¡davimo ( b.l.22, 23). Ä®vertinus aptartus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojo parodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog neginčijamai nustatyta ir įrodyta, kad ieÅ¡kovas, dirbdamas IÄ® „Inžineringas“, taip pat ir 2010-02-05, naudojo darbo patalpas ir darbo priemones asmeniniams tikslams.

Tai patvirtina ieÅ¡kovo ir atsakovo paaiÅ¡kinimai, raÅ¡ytinis ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas (b.l. 46), atsakovo praÅ¡ymu įmonės „EK Kompiuteriai“ atlikta duomenų, iÅ¡keltų iÅ¡ D. R. darbo kompiuterio, ataskaita. Tačiau teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog ieÅ¡kovas, naudodamas atsakovo darbo patalpas ir darbo priemones, darbo metu vykdė privačiÄ darbinę veiklÄ ir už tai gavo užmokestį, t.y. tų aplinkybių, kuriomis grindė ieÅ¡kovo padarytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ ir už kurį jį atleido iÅ¡ darbo.

Teismo vertinimu, atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimai, jo pateikti ir jo praÅ¡ymu teismo iÅ¡reikalauti įrodymai pagrindžia tik tÄ aplinkybę, kad skirdamas griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ ieÅ¡kovui, atsakovas sÄ Å¾iningai manė, jog ieÅ¡kovas darbo metu ir jo darbo priemonėmis vykdo privačiÄ darbinę veiklÄ ir už tai gauna pinigus. Tačiau kaip matyti iÅ¡ aptartų įrodymų, praÅ¡ydamas pasiaiÅ¡kinti ir skirdamas drausminę nuobaudÄ , atsakovas objektyvių Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ pagrindžiančių įrodymų neturėjo.

Ä®monės vadovo įsitikinimas, jog ieÅ¡kovas vykdo darbinę veiklÄ iÅ¡ esmės buvo sÄ lygotas ankstesnio pokalbio su ieÅ¡kovu dėl transformatorinės Marijampolės rajone projektavimo. Å iÄ aplinkybę nurodė atsakovo įmonės vadovas A. K., paaiÅ¡kindamas, kad jau to pokalbio metu jam kilo įtarimų, jog ieÅ¡kovas ketina vykdyti privačiÄ darbinę veiklÄ , prisidengdamas jo įmonės vardu, todėl pradėjo stebėti ieÅ¡kovÄ . Atsakovo atstovas taip pat paaiÅ¡kino, jog ne kartÄ yra pastebėjęs ieÅ¡kovo kompiuteryje minėtos transformatorinės brėžinį, tačiau jį pastebėjęs ieÅ¡kovas tÄ brėžinį uždarydavo ir dirbo jam pavestus darbus.

Dėl to jam pretenzijų nepareiÅ¡kė. Tik 2010-02-05 tai truko ilgai, ieÅ¡kovo kompiuteryje tÄ brėžinį matė visÄ dienÄ , ieÅ¡kovas kažkÄ darė ir konsultavosi telefonu. Kaip nustatyta, ieÅ¡kovas pripažino aplinkybę, jog 2010-02-05 studijavo su tiesioginiu darbu nesusijusius brėžinius, gilinosi į juos. Neginčijo ir to, kad galėjo bÅ«ti, jog studijavo ir atsakovo nurodytos transformatorinės brėžinį, nes tas projektas jam buvo įdomus. Tačiau tuo metu dėl projektavimo darbų nebuvo susitaręs ir projektavimo darbų nevykdė.

Todėl, esant tokiai ieÅ¡kovo pozicijai, atsakovas turėjo pagrįsti įrodymais, jog iÅ¡ tiesų 2010-02-05 ieÅ¡kovas vykdė minėto projekto projektavimo darbus. Tačiau be atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimų, byloje nėra jokių kitų įrodymų apie ieÅ¡kovo dalyvavimÄ minėtame projekte jo darbinės veiklos laikotarpiu, t.y. apie sudarytas sutartis dėl minėtų projektavimo darbų atlikimo, ieÅ¡kovo dalyvavimÄ projekto rengime, raÅ¡ytiniuose įrodymuose nėra užfiksuota jokių duomenų apie pinigų gavimÄ ar susitarimÄ dėl užmokesčio už atliktus projektavimo darbus ir kt.

Jau po ieÅ¡kovo atleidimo atsakovo surinkti įrodymai, kad po darbo sutarties nutraukimo ieÅ¡kovas dalyvavo rengiant minėtÄ projektÄ ir yra įgijęs teisę gauti užmokestį už atliktus projektavimo darbus, teismo vertinimu, tik patvirtina tai, kad darbiniu laikotarpiu atsakovo įmonėje ieÅ¡kovas minėtos veiklos nevykdė. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo atleidimo dienÄ atsakovas paminėtų ieÅ¡kovo darbinės veiklos įrodymų iÅ¡ viso neturėjo. PrieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ jis net nepasitikrino, ar ieÅ¡kovas galėjo savarankiÅ¡kai užsiimti tokio objekto projektavimu pagal turimÄ kvalifikacijÄ , nors jau anksčiau jam buvo kilę abejonių dėl ieÅ¡kovo kvalifikacijos ir jis turėjo realiÄ galimybę tai patikrinti.

Tačiau kaip matyti, Å¡ios aplinkybės iki pat teismo posėdžio neiÅ¡siaiÅ¡kino, o teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas neigė turėjęs minėtų projektavimo darbų atlikimui reikiamÄ kvalifikacijÄ . Todėl atsakovo teiginius, jog ieÅ¡kovas vis tik apsiėmė daryti minėtÄ projektÄ ir jį darė darbo metu, teismas vertina kaip neįrodytus ir deklaratyvius. Vertindamas kitus byloje surinktus įrodymus ir atsakovo įrodinėtas aplinkybes dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagrįstumo, teismas pažymi, jog atsakovas neįrodė ir tos aplinkybės, jog ieÅ¡kovas žinojo Vidaus darbo tvarkos taisyklių nuostatas, žinojo, kas atsakovo įmonėje yra laikoma Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį gali bÅ«ti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda.

Å alių sudarytoje darbo sutartyje nėra nuorodos į Vidaus darbo taisyklių laikymÄ si. Vidaus darbo tvarkos taisyklėse ir atskirame jų priede nėra ieÅ¡kovo paraÅ¡o apie susipažinimÄ su Å¡iomis taisyklėmis (1 t. b.l. 44). IeÅ¡kovo paraÅ¡ai Ä®monės darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų registravimo žurnale nesietini su ieÅ¡kovo supažindinimu su Vidaus darbo taisyklėmis, nes ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių dėl pasiraÅ¡ymo už saugÄ ir sveikatÄ atsakovas iÅ¡ esmės nepaneigė.

Be to, kaip matyti, darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų žurnale nėra nurodyta, už kokias instrukcijas ieÅ¡kovas yra pasirašęs, o darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnale yra nurodyta, kad ieÅ¡kovas pasiraÅ¡o už keturias - 1,2,3,4 instrukcijas, tarp kurių, kaip matyti iÅ¡ instrukcijų registravimo žurnalo, Vidaus darbo tvarkos taisyklių nėra. ( 1 t. b.l. 51, 58). Pažymėtina, kad analogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas nebuvo supažindintas su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, yra padaręs ir patikrinimÄ IÄ® „Inžineringas“ atlikęs VDI Kauno skyrius (1 t. b.l. 8-9).  Kadangi atsakovas, pažeisdamas DK 99 str. 4 d. reikalavimus, nesupažindino ieÅ¡kovo su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, tai negalėjo iÅ¡ jo reikalauti ir tinkamo darbo tvarkos taisyklių laikymosi.

Todėl teismo vertinimu, nustatyta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas darbo laiku užsiiminėjo asmeniniais reikalais, tik bendriausiu požiÅ«riu gali bÅ«ti vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas, nes už tinkamÄ darbo organizavimÄ yra atsakingas darbdavys (DK 229 str.). IeÅ¡kovo elgesio teismas nevertina kaip sukeliančio drausminės atsakomybės taikymÄ dar ir todėl, kad pats atsakovo atstovas pripažino, jog į tai, kad darbuotojai laisvu nuo darbo laiku skaito techninę literatÅ«rÄ ar ieÅ¡ko informacijos internete žiÅ«rėjo tolerantiÅ¡kai ir jokių pastabų nereiÅ¡kė. Kaip nustatyta, tokių pastabų jis nepareiÅ¡kė ir ieÅ¡kovui iki 2010-02-05, nors iki tol taip pat kelis kartus jį matė studijuojant su darbu nesusijusius projektus.

Todėl, nustačius, kad ieÅ¡kovas su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis supažindintas nebuvo, o įmonės vadovas toleravo paÅ¡alinius užsiėmimus laisvu nuo darbo metu, darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas neturėjo jokio pagrindo spręsti, jog gilinti savo žinias studijuojant kitų projektuotojų brėžinius yra draudžiama. Dėl tų pačių motyvų atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo atstovo aiÅ¡kinimas, jog jau priėmimo į darbÄ dienÄ paaiÅ¡kino ieÅ¡kovui, kad darbo metu negalima užsiimti kita veikla. Taip pat atmestinas kaip neįrodytas atsakovo aiÅ¡kinimas, jog jau 2010-02-05 jis raÅ¡tu pareikalavo pasiaiÅ¡kinti dėl užsiiminėjimo konkrečia darbine veikla – transformatorinės Marijampolės rajone projektavimu.

Kaip minėta, ieÅ¡kovo paraÅ¡o apie susipažinimÄ nei minėtu tarnybiniu raÅ¡tu, nėra (1 t. b.l 45). Taip pat nėra kitokių įrodymų apie ieÅ¡kovo supažindinimÄ . Tokių duomenų nėra ir atsakovo pateiktame BTT Group raÅ¡te dėl dokumento sukÅ«rimo datos (1 t. b.l. 133). IeÅ¡kovas neigia, jog raÅ¡tu buvo pareikalauta pasiaiÅ¡kinti dėl užsiiminėjimo konkrečia privačia darbine veikla, teigia jog reikalavimas buvo žodinis ir dėl užsiiminėjimo asmeniniais reikalais, dėl ko jis, kaip matyti, ir parašė pasiaiÅ¡kinimÄ (1 t. b.l. 46).

Tai, kad 2010-02-05 atsakovas nebuvo nurodęs konkretaus pažeidimo, iÅ¡ dalies pagrindžia ir ieÅ¡kovo 2010-02-19 raÅ¡ytas praÅ¡ymas nurodyti, kokie jo padaryti veiksmai užtraukė nuobaudÄ (1t. b.l.

16) bei pateikto pokalbio įraÅ¡as ir jo iÅ¡klotinė, daryti ieÅ¡kovo jo atleidimo dienÄ Atsakovas neginčija vykusio pokalbio ir jo turinio, iÅ¡ kurio matyti, kad ir atleidimo dienÄ D. R. nėra aiÅ¡ku, kokiu darbo drausmės pažeidimu kaltinant jis gali bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo, o vadovas padaryto pažeidimo konkrečiai neįvardija (1 t. b.l. 13, vokas su garso įraÅ¡u bylos priede). Pokalbis darytas ieÅ¡kovo ir atsakovo darbo vietoje – bendroje darbo salėje, kurioje dirba ir daugiau darbuotojų, priiminėjami interesantai.

Todėl tokia vieta iÅ¡ esmės yra vieÅ¡a vieta, pokalbis įraÅ¡ytas darbuotojo su darbdaviu, darbuotojui atvirai laikant rankoje diktofonÄ . Todėl tai nelaikytina operatyvinės veiklos priemone ir toks pokalbio įraÅ¡as laikytinas įrodymu CPK 177 str. 3 d. prasme bei vertintinas su kitais pateiktais įrodymais. Teismo vertinimu, atsakovas nepaneigė ir ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad reikalavimo pasiaiÅ¡kinti dienÄ atsakovas jam jokio darbo nebuvo pavedęs. Atsakovas pateikė eilę duomenų apie tai, kad turėjo darbo užsakymų (1 t. b.l. 60-82).

Tačiau Å¡ie duomenys nelaikytini įrodymais, paneigiančiais minėtÄ aplinkybę, nes tie pasiÅ«lymai ar užsakymai ieÅ¡kovo darbo laikotarpio neapima.  Todėl nėra jokio pagrindo ieÅ¡kovo elgesį vertinti kaip darbo drausmės pažeidimÄ , tuo labiau kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų nevykdymÄ pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ . Spręstina, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo pas atsakovÄ pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ yra atleistas nepagrįstai. Dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos LR DK 250 str. numato, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai neturtinę žalÄ .

Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis LR CK. LAT 2006-01-04 d. nutartyje A. K. v. AB „Vievio paukÅ¡tynas", civ. bylos Nr. 3K-3-10/2006 pažymėta, kad „asmens teisė į darbÄ , asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kuriu priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrÄ bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo Å¡eimos stabilumÄ .

Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraÅ¡tutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iÅ¡ darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus (LR CK 6.250 straipsnis, LR DK 250 straipsnis)“. Tuo pačiu teismas pažymi, kad teismų praktikoje neturinė žala priteisiama tik tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti, t.y. turi bÅ«ti apginta pažeista neturtinė teisė (LAT 2008-07-29 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-400/2008(S)).Å ioje byloje, nustačius, kad ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu yra pagrįstas, pripažintina, kad ieÅ¡kovas, atleidžiant jį iÅ¡ darbo, dėl darbdavio kaltės patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė dvasinio pobÅ«džio pakenkimais - neigiamais iÅ¡gyvenimais.

Tačiau teismas atsižvelgia į ganėtinai trumpÄ ieÅ¡kovo darbo laiko atsakovo įmonėje trukmę, taip pat į tai, kad visi kiti atsakovo veiksmai iki darbo sutarties nutraukimo su ieÅ¡kovu neduoda pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovas piktnaudžiavo darbdaviui suteiktais įgalinimais. Atleidimas iÅ¡ darbo taip pat nelaikytinas tyčiniais atsakovo veiksmais.Todėl teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pažeistai teisei apginti pakanka pripažinti D. R. atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisiant jam priklausančias įstatymo nustatyto dydžio pinigų sumas už ganėtinai ilgÄ laikotarpį.

Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 4000 litų neturtinės žalos priteisimo atmestinas. IeÅ¡kovo reikalavimas dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo tenkintinas, nes ieÅ¡kovas grįžti į darbÄ nepageidauja. Laikytina, jog po kilusio konflikto ir ilgalaikio bylinėjimosi ieÅ¡kovui bÅ«tų sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti – ieÅ¡kovas turėtų pagrindÄ manyti, jog atsakovas vėl gali inicijuoti atleidimo procedÅ«rÄ , neesant tam pagrindo. Be to, atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovo vietoje dirba kitas žmogus, o ieÅ¡kovas taip pat yra įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

Todėl laikytina, kad ieškovas atleistas iš darbo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Ieškovui priteistina vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, kadangi ieškovo darbo stažas bendrovėje neviršija 12 mėnesių (DK 140 str. 1 d. 2 p., 297 str. 4 d.). Iš pateiktos pažymos (1 t. b.l. 131) apie ieškovo darbo užmokestį matyti, jog ieškovo vidutinis darbo užmokestis sudarė 2100 Lt, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 2100 Lt (priskaityta suma) išeitinės išmokos.

IeÅ¡kovo praÅ¡ymas dėl delspinigių priteisimo nuo priteistos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos netenkintinas, nes iki Å¡io teismo sprendimo tokia iÅ¡eitinė iÅ¡moka ieÅ¡kovui nepriklausė ir atsakovas neprivalėjo jos iÅ¡mokėti. IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už 13 mėnesių – 27 300 Lt. (2100 Lt x 13) ir 1200 Lt už 12 darbo dienų (vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 100 Lt x 12), iÅ¡ viso 28500 Lt (priskaityta suma), už laikotarpį nuo sekančios dienos po atleidimo iÅ¡ darbo (2010-02-09) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2011-04-01) ir po 100 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvienÄ priverstinės pravaikÅ¡tos darbo dienÄ , esant penkių darbo dienų savaitei, pradedant po teismo sprendimo paskelbimo dienos (2011-04-02) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 str. 4 d.). Sprendimas dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 2100 Lt (priskaityta suma) priteisimo ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d.).

IeÅ¡kovui taip pat priteistinos jo turėtos bylos advokato pagalbos iÅ¡laidos – 100 Lt. (1 t. b.l. 10). Kitos ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos (paÅ¡to iÅ¡laido kreipiantis į atsakovÄ iki bylos iÅ¡kėlimo) nelaikytinos susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir nepriteistinos (CPK 88 str., 93 str.). Kadangi sprendimas priimtas ieÅ¡kovo naudai ir jo ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės patenkintas, iÅ¡ atsakovo taip pat priteistinas žyminis mokestis valstybei nuo kurio ieÅ¡kovas buvo atleistas - 130 Lt dėl reikalavimo pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir 918 Lt turtinių reikalavimų dalyje, iÅ¡ viso 1048 Lt, taip pat 46,63 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų (LR CPK 79 str., 80 str.,  96 str. 1 d).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 268-270 str., n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinti. Panaikinti atsakovo IÄ® „Inžineringas“ , į.k. 135477343, ieÅ¡kovui D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 2010 m. vasario 08 d. įsakymu Nr. 10/02P paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo. Pripažinti, kad darbo sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ nutraukta neteisėtai. Ä® darbÄ ieÅ¡kovo negrÄ Å¾inti.

Nustatyti, kad Å¡alių darbo sutartis nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Priteisti ieÅ¡kovui D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo IÄ® „Inžineringas“ , į.k. 135477343, 2100 Lt (du tÅ«kstančius Å¡imtÄ litų, priskaityta suma) iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, vidutinį darbo užmokestis už 13 mėnesių ir 12 darbo dienų, iÅ¡ viso 30600 Lt (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių Å¡eÅ¡is Å¡imtus litų, priskaityta suma), už laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2010-02-09) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2011-04-01) ir po 100 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvienÄ priverstinės pravaikÅ¡tos darbo dienÄ , esant penkių darbo dienų savaitei, pradedant po teismo sprendimo paskelbimo dienos (2011-04-02) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir 100 Lt (vienÄ Å¡imtÄ litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai.Priteisti iÅ¡ atsakovo IÄ® „Inžineringas“, į.k. 135477343, valstybei 1048 Lt (vienÄ tÅ«kstantį keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) žyminio mokesčio ir 46,63 Lt (keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 63 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.SprendimÄ dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio 2100 Lt (dviejų tÅ«kstančių Å¡imto litų, priskaityta suma) priteisimo ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo vykdyti skubiai.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismÄ .

Teisėja                                                                Vida Agurkienė                                             Â