2013-03-04 Nr. AB-307-3-62-3-00662-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-549/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00662-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija: 13.3.1; 13.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Marijampolės savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, termino savavališkos statybos padarinių pašalinimui pratęsimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu, kurį patikslino, prašydama:

1) panaikinti atsakovo Marijampolės savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. S-6046-(12.1) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta V. V. išduoti statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti gyvenamosios paskirties (vieno buto) namą, unikalus Nr. 1895-5003-2010, esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolėje;

2) įpareigoti Marijampolės savivaldybės administraciją iš naujo įstatymo nustatytu terminu išnagrinėti V. V. 2012 m. gegužės 29 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti gyvenamosios paskirties (vieno buto) namą, unikalus Nr. 1895-5003-2010, esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolėje bei priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį individualų administracinį sprendimą;

3) pratęsti terminą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 28 d. reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-40-110928-00052 (toliau – ir Reikalavimas);

4) priteisti iš atsakovo pareiškėjai sumokėtą žyminį mokestį (100 Lt) bei kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai (suteiktoms teisinėms paslaugoms) apmokėti.

Paaiškino, jog pareiškėja 2011 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją, prašydama išduoti leidimą rekonstruoti gyvenamąjį namą, esantį Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), tačiau leidimas nebuvo išduotas. Jo išdavimui nepritarė tik Marijampolės savivaldybės administracijos architektūros ir investicijų departamento direktorius-vyriausiasis architektas A. L., kitų rekonstrukcijos projektą derinančių institucijų pritarimai buvo gauti. 2012 m. kovo 19 d. pareiškėja pateikė pakartotinį prašymą dėl leidimo išdavimo, tačiau buvo informuota, jog statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra nebus vykdoma. 2012 m. gegužės 10 d. pareiškėja dar kartą pateikė pakartotinį prašymą išduoti leidimą rekonstruoti statinį, tačiau ginčijamu Sprendimu buvo atsisakyta jį išduoti. Leidimas statinio rekonstrukcijai nebuvo išduotas nurodant vis naujas, jokiais Lietuvos Respublikos teisės aktais nepagrįstas ir neteisėtas pastabas dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto. Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 23 straipsnio 20 dalį, pateikus pakartotinį prašymą, projektas turėjo būti tikrinamas tik toje dalyje, dėl kurio buvo pateiktos pastabos ir dėl kurių nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Iš naujo visa apimtimi projektas negalėjo būti tikrinamas ir naujos, prieš tai nenurodytos pastabos, negalėjo būti teikiamos.

Pareiškėjos teigimu, 2012 m. gegužės 29 d. atsisakymas (Sprendimas) išduoti statybą leidžiantį dokumentą yra nepagrįstas ir neteisėtas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų, jis pareiškėjai neaiškus, nesuprantamos atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą priežastys, nenurodytos teisės normos. Teigė, jog Vyriausiojo architekto A. L. nurodytos pastabos neatitinka Statybos įstatymo bei Statybos reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826, (toliau – ir STR „Statybą leidžiantys dokumentai“) reikalavimų, yra nemotyvuotos. Prie pastabų nėra nurodyta jokių konkrečių teisės aktų, kurių reikalavimai būtų pažeisti, todėl nėra aišku, kokiais teisės aktais remiantis tokios pastabos buvo pateiktos. Atskiras prašymas savavališkai rekonstruoto gyvenamojo namo įteisinimui pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus negali būti teikiamas, kadangi savavališkos statybos pašalinimas yra vykdomas būtent per statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrą, numatytą Statybos įstatymo 23 straipsnyje. Pažymėjo, jog pareiškėjai jau buvo anksčiau išduoti specialieji architektūriniai reikalavimai gyvenamojo namo rekonstrukcijai, teisės aktuose nenumatyta jokių įpareigojimų pateikti naujus specialiuosius architektūrinius reikalavimus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, todėl Administracijos reikalavimas gauti naujus specialiuosius architektūrinius reikalavimus, atsisakymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą grubiai pažeidžia pareiškėjos teises, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodė, jog teismas turėtų įpareigoti Administraciją išduoti statybą leidžiantį dokumentą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, rekonstrukcijai atlikti, kadangi labai tikėtina, jog vyriausiasis architektas A. L., iš naujo svarstydamas klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, galimai eilinį kartą nurodys nepagrįstas ir neteisėtas pastabas, tokiu būdu būtų inicijuojami nauji teisminiai ginčai, kurie sąlygotų naujų nuostolių atsiradimą pareiškėjai.

Pareiškėja taip pat prašė pratęsti terminą Reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjos teigimu, pažeistų teisių dėl nepagrįstai ir neteisėtai neišduoto statybą leidžiančio dokumento gynimas teisme turi būti pripažįstama svarbia priežastimi, dėl kurios terminas pratęstinas.

Atsakovas Marijampolės savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir investicijų departamento 2011 m. liepos 5 d. raštu Nr. AS-7241-(12.1) „Dėl nepritarimo statinio projektui“ pareiškėja buvo informuota, kad parengtam gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektui nepritarta, nes jis neatitinka teisės aktų reikalavimų. Kartu buvo pateikti rašytiniai Architektūros ir investicijų departamento direktoriaus-vyriausiojo architekto A. L. paaiškinimai dėl nepritarimo statinio projektui bei grąžintas pats Techninis projektas. Atsakovo nuomone, V. V. turėjo teisę elgtis pasirinktinai: vadovaudamasi Statybos įstatymo 23 straipsnio 33 dalimi apskųsti teismui atsisakymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą arba pakartotinai pateikti atsižvelgiant į gautas pastabas pataisytą statinio projektą, tačiau pareiškėja nesinaudojo nei viena galimybe – nenuginčijo teismine tvarka vyriausiojo architekto pastabų ir nepataisė pagal pateiktas pastabas statinio projekto. Pažymėjo, kad V. V. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus darbuotojai yra surašę 2011 m. rugsėjo 28 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-40-110928-00038. Ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant statybos leidimo išdavimo klausimą, kadangi teisės aktai reglamentuoja, jog fiksavus savavališką statybą turi būti laikomasi Statybos įstatymo 28 straipsnyje reglamentuotos savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarkos bei terminų, todėl Administracija teisėtai pareikalavo iš V. V. specialiųjų architektūrinių reikalavimų gyvenamojo namo savavališkos rekonstrukcijos įteisinimui, jų nepateikus, Administracija 2012 m. gegužės 29 d. raštu Nr. AS-6046-(12.1) pagrįstai atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą, aiškiai išdėstydama atsisakymo motyvus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Marijampolės savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. S-6046-(12.1), įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti V. V. 2012 m. gegužės 10 d. prašymą (Nr. AF-3700) dėl leidimo išdavimo rekonstruoti statinį (unikalus Nr. 1895-5003-2010), esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, pratęsė Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Reikalavime nustatytą šio reikalavimo įvykdymo terminą iki 2013 m. balandžio 10 d. Pareiškėjos V. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies ir priteisė iš Administracijos V. V. 1 437,50 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Kauno apygardos administraciniame teisme.

Dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus teismas nurodė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnį, 6 straipsnio 20 punktą ir pažymėjo, kad Administracijos Sprendimas yra viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas (sprendimas), kuriam turi būti taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Teismas nurodė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-182/2012, 2008 m. lapkričio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008 ir kt. Teismas nustatė, jog atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nenurodė jokių teisės aktų, kuriais vadovaudamasis priėmė tokį sprendimą. Priimant ginčijamą Sprendimą jokie teisės aktais pagrįsti motyvai, dėl kurių atsisakoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nenurodyti. Faktinės aplinkybės Sprendime taip pat išdėstytos neaiškiai, nors jame nurodyta, jog Administracija yra gavusi V. V. prašymą ir visus reikiamus dokumentus (pirma pastraipa), tačiau 2 punktu nurodoma, jog turi gauti naujus specialiuosius architektūrinius reikalavimus gyvenamojo namo savavališkos rekonstrukcijos įteisinimui, tačiau kokių teisės aktų pagrindu reikalaujama naujų specialiųjų architektūrinių reikalavimų, nėra aišku, aiškiai neišdėstoma, dėl kokių priežasčių negali būti taikomi anksčiau išduoti statybos techniniai dokumentai, ar juos reikalinga tik papildyti, ar būtina pateikti naujus.

Pažymėta, jog ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovai negalėjo konkrečiai įvardinti, kokius specialiuosius architektūrinius reikalavimus privalo pateikti pareiškėja, kokie teisės aktai šių reikalavimų pateikimą konkrečiai reglamentuoja. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir esamus įrodymus, darė išvadą, jog Administracijos Sprendimas yra neaiškus, jame neišdėstyti konkretūs atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą tiek faktiniai, tiek teisiniai pagrindai, todėl jį priimant buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas. Minėti procedūriniai pažeidimai, teismo vertinimu, sudarė pagrindą jį panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.), nesvarstant kitų skunde išdėstytų argumentų. Administracija įpareigota iš naujo išnagrinėti V. V. 2012 m. gegužės 10 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti gyvenamosios paskirties (vieno buto) namą, unikalus Nr. 1895-5003-2010, esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolėje bei priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį individualų administracinį sprendimą. Nors pareiškėja skundu prašė išnagrinėti jos 2010 m. gegužės 29 d. prašymą, tačiau nustačius, jog prašymas, dėl kurio buvo priimtas ginčijamas sprendimas, buvo pateiktas administracijai 2012 m. gegužės 10 d., įpareigojo iš naujo išnagrinėti būtent šį prašymą, o skunde nurodytos dienos prašymą laikė rašymo apsirikimu.

Dėl termino pratęsimo pirmosios instancijos teismas vadovavosi Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, nurodė ABTĮ 5 straipsnį. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja, siekdama įteisinti savavališkos statybos padarinius, kreipėsi į atsakovą, o vėliau į teismą, ginčydama atsakovo atsisakymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius nurodytu terminu jai nepavyko todėl, kad atsakovas atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą, o šis atsisakymas ginčijamas teisme. Teismo vertinimu, ginčo nagrinėjamas teisme yra įstatymo suteikta garantija, visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, jog pareiškėja yra ėmusis aktyvių veiksmų, susijusių su teisės aktų reglamentuojamomis procedūromis, siekdama savavališkos statybos įteisinimo, kurių trukmės iš esmės ji pati negali nulemti, tai sudaro pagrindą pareiškėjos nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir pratęsti pareiškėjai terminą įvykdyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius 6 mėnesiams, t. y. iki 2013 m. balandžio 10 d. (Statybos įstatymo 28 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1088/2010, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-762/2011 ir kt. Nagrinėjamu atveju teisinė paslauga – susipažinimas su dokumentais – laikyta sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, o pasirengimas bylos nagrinėjimui vertintas kaip veiksmas, neatsiejamai susijęs su atstovavimu teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos patirtos išlaidos už susipažinimo su dokumentais paslaugą ir pasiruošimo bylos nagrinėjimui paslaugą atlygintos kaip išlaidos už Rekomendacijų 8.2 ir 8.18 punktuose numatytas paslaugas. Atsižvelgiant į Rekomendacijų nuostatas, įvertinus bylos sudėtingumą, prašomos priteisti bei maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, į tai, kad pareiškėjos skundas patenkintas visiškai, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintas iš dalies, pareiškėjai iš Administracijos priteista 1 337,5 Lt (968 Lt už pirminio skundo parengimą + 242 Lt už patikslinto skundo parengimą + 127,50 Lt už atstovavimą teismo posėdyje) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Kauno apygardos administraciniame teisme. Žyminio mokesčio sumokėjimą (100 Lt) patvirtino byloje esantis 2012 m. birželio 25 d. įmokos mokėjimo kvitas, todėl šios patirtos išlaidos laikytos pagrįstomis ir Administracija įpareigota šias išlaidas taip pat atlyginti (ABTĮ 44 str. 2 d.), todėl iš viso priteista pareiškėjai iš atsakovo 1 437,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

III. Atsakovas Marijampolės savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 107-110) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Pažymi, kad pareiškėjai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus darbuotojai yra surašę 2011 m. rugsėjo 28 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-40-110928-00038. Ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant statybos leidimo išdavimo klausimą, kadangi teisės aktai reglamentuoja, jog fiksavus savavališką statybą vyksta jos įteisinimas, todėl pareiškėjos pozicija, kad Statybos įstatymo 23 straipsnis nenumato pareigos kreiptis su prašymu dėl savavališkai rekonstruoto gyvenamojo namo statybos įteisinimo, yra visiškai nepagrįsta.

Atkreipia dėmesį, kad teismas neįvertino savavališkos statybos fiksavimo fakto, kuris tiesiogiai patvirtina Marijampolės savivaldybės administracijos pagrįstą reikalavimą, kad iš esmės pasikeitus statinio teisiniam statusui reikalinga pateikti prašymą dėl naujų specialiųjų architektūros reikalavimų parengimo. Priešingu atveju susiklosto situacija, kad prašomas išduoti statybą leidžiantis dokumentas turėtų būti išduotas pagal nustatytus specialiuosius architektūros 2011 m. kovo 18 d. reikalavimus Nr. ArL-163-(12.4.) ir pateiktą projektą, pagal kuriuos statybą leidžiantis dokumentas taip ir nebuvo išduotas, nes nustatyti prieštaravimai teisės aktams, nors rekonstrukcija jau įvykdyta ir fiksuota savavališka statyba.

Nuorodos į vieną teisės akto normą nėra, todėl ji skundžiamajame rašte ir nebuvo nurodyta, tačiau tai aiškiai išplaukia iš viso statybą leidžiančių dokumentų išdavimo reglamentavimo proceso, nes tokią situaciją sąlygoja blanketinis teisės normų dėstymas. Statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalyje nustatyti atvejai, kada statybos leidimas neišduodamas. Vienas iš tokių atvejų aptartas 1 dalyje, kurioje nustatyta, jog jei yra gauta informacija apie tai, kad inspekcija yra fiksavusi savavališką statybą: „Tokiu atveju gali būti išduodamas tik statybą leidžiantis dokumentas statybos darbams, susijusiems su savavališkos statybos padarinių šalinimu, atlikti“.

Konkrečiu atveju taikytinas STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 51 punktas, kuris nurodo, kad savavališkos statybos atveju statybą leidžiantis dokumentas gali būti išduodamas savavališkai pastatymam statiniui įteisinti. Taigi teisės aktai aptaria savavališkos statybos įteisinimo procedūrą, kurios laikytis Marijampolės savivaldybės administracija ir ragina pareiškėją. Papildomai savo teiginiams pagrįsti pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas išrašas iš informacinės sistemos „Infostatyba“, kurioje yra grafa „Savavališka statyba“ ir ji, sprendžiant statybą leidžiančio dokumento išdavimo klausimą, turi būti pildoma.

Be to, Statybos įstatymo 28 straipsnis reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarką bei terminus. Šioje normoje nurodyta, kad siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius, asmuo turi teisę kreiptis į atitinkamus subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Kita vertus, asmens kreipimasis į subjektą dėl specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo savavališkos statybos padarinių šalinimo atveju negarantuoja, kad jie bus išduoti, kadangi tokiu atveju situacija yra vertinama pagal jau įvykusį statybos faktą.

Šioje vietoje tikslinga akcentuoti, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 punktu, statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują (naujus) statinį; leidimas rekonstruoti statinį (statinius) < ... >, o vertinant konkrečią situaciją rekonstrukcija jau įvykdyta, neturint statybą leidžiančio dokumento.

Pažymi, kad Administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, bet kokius veiksmus gali atlikti tik teisės aktų suteiktų įgalinimų ribose. Atsižvelgdama į tai, Administracija teisėtai reikalauja, jog tam, kad gautų statybą leidžiantį dokumentą, statytoja V. V. turi kreiptis su prašymu išduoti specialiuosius architektūrinius reikalavimus gyvenamojo namo rekonstrukcijos įteisinimui Marijampolėje, (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties Administracija teisėtai ir pagrįstai Sprendimu pakartotinai informavo V. V. dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo pagal senuosius 2011 m. kovo 18 d. reikalavimus Nr. ArL-163-(12.4.) ir paaiškino jai atsisakymo motyvus. Teismas šį raštą traktavo kaip individualų administracinį aktą, apibūdintą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje, kuris nustato arba suteikia teises ir pareigas, tačiau tai nėra individualus administracinis aktas, kadangi pats sprendimas neišduoti statybą leidžiančio dokumento buvo priimtas anksčiau, o skundžiamas raštas yra atsakymas į prašymą, kaip tai yra numatyta Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, (toliau – ir Taisyklės) 5 punkte. Pažymi, kad šis atsakymas yra parengtas ir atitinka nurodytų Taisyklių 41 punktą, t. y. atsižvelgiant į prašymo turinį aiškiai nurodytos priežastys, dėl ko prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nebus tenkintinas.

Ginčas su statytoja yra užsitęsęs, todėl pirmosios instancijos teismui buvo pridėtos dokumentų kopijos, kurios padėtų išsamiau įvertinti situaciją, todėl atsakovas nesutinka su teismo pozicija, kuria jis atsisakė svarstyti visus pateiktus argumentus, vertinti susirašinėjimą su pareiškėja platesne apimtimi, nevertino bendro visų pateiktų prašymų ir gautų atsakymų konteksto, o būtent tai įrodo ir pagrindžia faktą, kad pareiškėja ne kartą Administracijos tiek žodžiu, tiek raštu (pirmos instancijos teismui pateiktas Administracijos 2012 m. gegužės 7 d. raštas Nr. AS-5180-(12.1), kurio teismas irgi nevertino) buvo informuota apie teisinį reglamentavimą, pakitusią padėtį ir reikalingus pateikti dokumentus. Dėl šių aplinkybių skundžiamas raštas (Sprendimas) negali būti vienareikšmiškai traktuojamas nei kaip sprendimas atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nei kaip individualus administracinis teisės aktas, nes tai tik seka, pasekmė ankstesnių raštų ir nuolatinio susirašinėjimo, kadangi pareiškėja, besikreipdama į Administraciją su įvairaus pobūdžio prašymais (nesilaikydama statybą leidžiančių dokumentų išdavimą reglamentuojančios tvarkos), pakeisdama tam tikras smulkias faktines aplinkybes, kurių pakeitimas neleidžia pareiškėjos prašymo nenagrinėti Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punkto numatytais pagrindais, tokiu savo elgesiu kelia pagrįstą abejonę dėl piktnaudžiavimo asmeniui suteiktomis teisėmis ir sąžiningu jų naudojimu (Viešojo administravimo įstatymo 20 str. 2 d.). Pažymi, kad šiuo atveju Administracija veikė teisės aktų įgaliojimų ribose, taip užtikrindama tinkamą statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą. Administracijos 2012 m. gegužės 7 d. raštas Nr. AS-5180-(12.1) nepažeidė asmens teisių ar teisėtų asmens interesų, todėl jis negali būti naikinamas.

Pareiškėja V. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 115-117) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad atsakovas nei bylos nagrinėjimo metu, nei šiame apeliaciniame skunde nepateikė jokių naujų argumentų ir nenurodė jokių teisės aktų, kuriuose būtų numatytas tokių atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pastabų teisėtumas, ir neįrodė, jog buvo pagrindas statybą leidžiantį dokumentą atsisakyti išduoti. Nesutinka su Administracijos argumentais, jog skundžiamas Sprendimas negali būti vertinamas nei kaip sprendimas atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nei kaip individualus administracinis aktas.

Sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad skundžiamam Sprendimui turi būti taikomos Viešojo administravimo įstatymo normos. Pareiškėja pasikartoja, jog specialieji architektūriniai reikalavimai Nr. ArL-163-(12.4.), gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, rekonstrukcijos projektui yra galiojantys, kadangi jokie teisės aktai nenumato Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytų prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų galiojimo terminų. Rekonstrukcijos projektas yra parengtas būtent pagal specialiuosius architektūros reikalavimus, kurie nėra panaikinti, o savavališka statyba (vien dėl užsitęsusių neteisėtų ir nepagrįstų A.

L. veiksmų, pareiškėjai siekiant apsaugoti savo turtą) padaryta tiksliai pagal parengtą projektą. Pažymi, jog jokių pastabų dėl atlikto rekonstrukcijos projekto iš atsakovo pusės apskritai nebuvo pareikšta, kas tik įrodo, jog rekonstrukcijos projektas buvo atliktas atsižvelgiant į visus galiojančius teisės aktus ir reikalavimus, todėl, nenurodžius jokių pastabų dėl pateikto projekto trūkumų, statybą leidžiantis dokumentas privalėjo būti išduodamas. Atkreipia dėmesį į tai, jog, priešingai nei teigia atsakovas, prieštaravimai teisės aktams, dėl kurių statybą leidžiantis dokumentas nebuvo išduotas anksčiau, nustatyti būtent statybą leidžiančio dokumento neišdavusio Administracijos direktoriaus architektūros ir investicijų departamento direktoriaus-vyriausiojo architekto A.

L., o ne pareiškėjos veiksmuose, kuris dėl tiek pareiškėjai, tiek atsakovui (konkrečiai vyriausiajam architektui A. L.) suprantamų asmeninių priežasčių, nesusijusių su šiuo konkrečiu ginču, neišduoda statybą leidžiančio dokumento. Atsakovo nurodymas pateikti naujus specialiuosius architektūrinius reikalavimus yra jokiais teisės aktais nepagrįstas, todėl Sprendimas atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nurodant jokiais teisės aktais nepagrįstas priežastis, negali būti laikomas teisėtu. Pažymi, jog atsakovas, teigdamas, kad pareiškėja turėjo kreiptis dėl savavališkos statybos įteisinimo, nenurodo jokių teisės aktų, kuriuose būtų nurodyta kitokia nustatyta savavališkos statybos įteisinimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo procedūra, nei kad numatyta Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 28 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose. 2012 m. gegužės 10 d. pareiškėja su prašymu dėl leidimo rekonstruoti statinį, remdamasi Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kreipėsi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

Jokie kiti prašymai pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nėra galimi. Savavališkos statybos pašalinimas ir jos įteisinimas yra vykdomas būtent per statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrą įstatymų nustatyta tvarka, todėl atsakovo nurodyti kitokie nei leistini įstatymo statybos įteisinimo būdai, kreipiantis pagal jokiuose teisės aktuose nenumatytas savavališkos statybos padarinių pašalinimo procedūras, negali būti laikomi teisėtais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Marijampolės savivaldybės administracijos 2012-05-29 sprendimo Nr. AS–6046–(12.1), kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostata, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis įpareigoja viešojo administravimo subjektus motyvuoti priimamus sprendimus, t. y. pagrįsti nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) ir konkrečiai nurodytomis atitinkamų teisės aktų normomis. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (2007 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17–174/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–990/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–964/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007). Iš to seka, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog Marijampolės savivaldybės administracijos 2012-05-29 raštas Nr. AS-6046-(12.1) „Dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo“ yra neaiškus, jame neišdėstyti konkretūs atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą tiek faktiniai, tiek teisiniai pagrindai, todėl jį priimant buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas. Ginčijamas atsakovo sprendimas pagrįstai panaikintas ir Marijampolės savivaldybės administracija įpareigota iš naujo išnagrinėti V. V. 2012-05-10 prašymą (Nr. AF–3700) dėl leidimo išdavimo rekonstruoti statinį (unikalus Nr. 1895–5003–2010), esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolėje.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas - projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos, o 4 dalyje – asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. V. nurodytas priežastis pripažino svarbiomis ir pratęsė pareiškėjai terminą įvykdyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius 6 mėnesiams, t. y. iki 2013 m. balandžio 10 d.

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir investicijų departamento 2011-07-05 raštu Nr. AS–7241–(12.1) „Dėl nepritarimo statinio projektui“ V. V. buvo informuota, kad parengtam gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektui nepritarta, nes jis neatitinka teisės aktų reikalavimų bei kartu buvo pateikti rašytiniai Architektūros ir investicijų departamento direktoriaus-vyriausiojo architekto A. L. paaiškinimai dėl nepritarimo statinio projektui ... >. Nurodyti dokumentai taip pat nelaikytini atitinkančiais tokio pobūdžio dokumentams keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis), todėl minėti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Tai reiškia, jog nei pirminis (2011-07-05 raštas Nr. AS–7241–(12.1) „Dėl nepritarimo statinio projektui“ ir Architektūros ir investicijų departamento direktoriaus-vyriausiojo architekto A. L. paaiškinimai dėl nepritarimo statinio projektui), nei pakartotinis (2012-05-29 sprendimas Nr. AS–6046–(12.1) „Dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo“) atsakymai nėra tinkamai motyvuoti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme.

Esant tinkamai nemotyvuotam administraciniam sprendimui, nagrinėjamu atveju nereikšmingi ir apeliacinio skundo argumentai, kuriuose teigiama, kad statinio projektas neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl dėl jų plačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas faktines bylos aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Marijampolės savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Irmantas Jarukaitis Skirgailė Žalimienė