f9de72e2-d9e8-440f-a528-00cb59eba1ba · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI3-580-596/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04799-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.5; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui S. Č.,

atsakovo atstovams L. B. ir Š. Ž.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „SakiÅ¡kių girelė“ skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos geologijos tarnybai prie aplinkos ministerijos dėl sprendimo dalies pakeitimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

PareiÅ¡kėja individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija (toliau – ir IGNSB) ,,SakiÅ¡kių girelė“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas arba atsakovas) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. AS-210 „Dėl mokestinio patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria IGNSB „SakiÅ¡kių girelė“ patvirtintas mokestis už iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius už 2018–2020 m. padidintu tarifu 42 723 Eur, sumažinant mokestį už iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius už 2018–2020 m. iki 6 233,25 Eur (4 272,30 Eur mokestis + 2 136,65 Eur padidintas tarifas).

PaaiÅ¡kina, kad prižiÅ«ri (administruoja) gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini) ir gręžinį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gręžiniai), kuriuos po 1/23 dalį yra nupirkę kvartalo (duomenys neskelbtini) gyventojai. IÅ¡gautas vanduo naudojamas gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), kvartalo gyventojų aprÅ«pinimui geriamuoju vandeniu. Pažymi, kad nėra Å«kinę-komercinę veiklÄ vykdantis juridinis asmuo, iÅ¡ prižiÅ«rimo gręžinio vandenį iÅ¡gauna bendrijos nariai (savininkai) savo ir kitų kvartalo gyventojų aprÅ«pinimui geriamuoju vandeniu.

Nurodo, kad visuomet tinkamai vedė iÅ¡ Gręžinių iÅ¡gaunamo ir sunaudojamo vandens apskaitÄ , Lietuvos geologijos tarnybai (toliau – ir Tarnyba) teikė teisingus apskaitos duomenis - Požeminio vandens gavybos metinės ataskaitos formas 1-PV, kuriose nurodydavo duomenis apie kiekvienÄ mėnesį iÅ¡ Gręžinių iÅ¡gautÄ vandens kiekį.

Atkreipia dėmesį, kad pagal Leidimų naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes iÅ¡davimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes iÅ¡davimo taisyklių patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ (2015 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 454 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 13 punktÄ , jeigu iÅ¡ telkinio iÅ¡gaunama (planuojama iÅ¡gauti) mažiau kaip 100 m3 požeminio geriamojo gėlo ir gamybinio vandens per parÄ arba vandeniu aprÅ«pinama mažiau kaip 50 asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas Å«kinei komercinei veiklai, leidimu naudoti iÅ¡teklius laikomas teisės aktų nustatyta tvarka užregistruotas gręžinio pasas (redakcija, galiojusi iki 2015 m. spalio 31 d.). Pagal Taisyklių 13 punktÄ (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d.) leidimo nereikia (užtenka paso) jei iÅ¡ gręžinio iÅ¡gaunama 10 m3 vandens (2002 m. vasario 11 d. nutarimas Nr. 198 panaikintas 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 198 nuo 2020 m. liepos 1 d.).

Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 16 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ (2019 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIII-2481 redakcija, įsigaliojusi 2020 m. liepos 1 d.), leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ar žemės gelmių ertmes nereikia norint naudoti gėlÄ požeminį vandenį, jeigu asmuo Å¡eimos, namų Å«kio reikmėms arba nekomercinei Å«kinei veiklai vykdyti iÅ¡gauna iÅ¡ požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parÄ , skaičiuojant metinį vidurkį. Akcentuoja, kad prižiÅ«rimi Gręžiniai turi gręžinio pasus, vandens nebuvo iÅ¡gaunama daugiau kaip 100 m3, todėl buvo įsitikinusi, jog leidimo nereikia. Apie iÅ¡gaunamo vandens kiekio sumažinimÄ iki 10 m3 nebuvo informuota, todėl taip pat buvo įsitikinusi, kad nėra mokesčio mokėtoja Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo (toliau – ir MVGIÄ®) 5 straipsnio 1 dalies prasme, nes jai leidimo nereikia.

PareiÅ¡kėja sutinka, kad teisėje galioja bendras principas, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau mano, kad turi bÅ«ti užtikrintas gero administravimo principas. Pažymi, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas yra saistomas inter alia (lot. k. be kita ko) gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Cituoja su tuo susijusiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikÄ ir akcentuoja vieÅ¡o administravimo subjektų pareigÄ imtis aktyvių veiksmų, padėti, elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai, nes Å¡ios pareigos vykdymas yra susijęs su pozityvia pareiga informuojant asmenį.

Nurodo, kad nežinojo apie pasikeitusias teisės aktų nuostatas, nes yra vartotoja, o ne profesionalė, todėl apie naujus mokesčius turėtų bÅ«ti informuota, juo labiau, kad vandens naudojimo neslėpė, prieÅ¡ingai, Tarnybai teikė Požeminio vandens gavybos metines ataskaitas forma 1-PV, o Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) teikė Mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ iÅ¡ stacionarių tarÅ¡os deklaracijų formas FR0522. Be to, Gręžiniai yra įrengti teisėtai visuomenės (kvartalo gyventojų) poreikiams tenkinti, tačiau nei viena valstybės institucija (vieÅ¡o administravimo subjektas) ilgÄ laikÄ pareiÅ¡kėjos ir gyventojų neinformavo apie atsiradusiÄ naujÄ pareigÄ teikti deklaracijÄ - mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijos formÄ KIT708 ir gauti leidimÄ .

Atkreipia dėmesį, kad kvartalo, kuriame įrengti Gręžiniai, gyventojų kiekis nuolat augo, dėl ko didėjo bendras vandens sunaudojimas, tačiau 2018 m. sausio mėn. buvo sunaudota tik 142 m3 (131+51) vandens (4,73 m3 per parÄ ), 2018 m. vasario mėn. - 224 m3 (201-23) vandens (7,46 m3 per parÄ ), 2018 m. lapkričio mėn. - 280 m3 (249+31) vandens (9,33 m3 per parÄ ), 2018 m. gruodžio mėn. - 270 m3 (222+48) vandens (9 m3 per parÄ ), vadinasi deklaracijos teikti ir gauti leidimo tuo metu neturėjo pagrindo. Vėliau 2019-2020 m. dėl gyventojų daugėjimo didėjo ir vandens naudojimas, todėl pareiÅ¡kėja mokesčio už valstybinius iÅ¡teklius mokėtoja tapo ne iÅ¡ karto, o palaipsniui.

Nurodo, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra neatsiejami. Teigia, kad tinkamai deklaravo nuotekas už 2018 - 2020 m. pateikdama deklaracijas, taigi VMI negalėjo bÅ«ti nežinoma apie IGNSB ,,SakiÅ¡kių girelė“ naudojamÄ vandenį, o pareiÅ¡kėja neturėjo valios slėpti sunaudotÄ vandenį ir nemokėti mokesčio, todėl mokestis buvo nemokamas ne siekiant jį nuslėpti, bet buvo suklysta dėl nežinojimo.

Pažymi, kad nesiekė tyčia sÄ moningai nuslėpti mokestį. PrieÅ¡ingai, teikė informacijÄ apie sunaudotÄ vandenį, tinkamai deklaravo nuotekas, o Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijos VMI nepateikė per klaidÄ dėl nežinojimo. Akcentuoja, kad yra ne pelno siekianti organizacija, įkurta kvartalo gyventojų teisių, susijusių su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiÅ«ra ir tvarkymu, užtikrinimui. IGNSB „SakiÅ¡kių girelė“ ne tik nevykdo Å«kinės komercinės veiklos, bet ir jos veikla grindžiama asmenų narystės pagrindu - pajamas gauna ir iÅ¡laidas apmoka iÅ¡ gyventojų lėšų, todėl neproporcingai didelį (padidinto tarifo) mokestį už vandenį turėtų sumokėti visi gyventojai, kurių kaltės dėl mokesčio nemokėjimo nėra.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas garantuoja gyventojų aprÅ«pinimÄ geriamuoju vandeniu. Minėto įstatymo 3 straipsnio 5 dalis nustato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, neturintys galimybių naudotis vieÅ¡ai tiekiamu geriamuoju vandeniu ir laisvai ar su leidimais naudojantys vandens iÅ¡teklius, vandeniu apsirÅ«pina individuliai ir rÅ«pinasi asmeniniame namų Å«kyje naudojamo vandens sauga ir kokybe. Nagrinėjamu atveju gyventojai neturi galimybių naudotis vieÅ¡ai tiekiamu geriamuoju vandeniu, taigi kyla teisinis kazusas, kai vienas įstatymas garantuoja gyventojų teisę į geriamÄ vandenį, o kitas įstatymas dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nustato neproporcingai didelį mokestį už naudojimÄ si vandeniu iÅ¡ teisėtai pastatyto, bet naujų reikalavimų neatitinkančio gręžinio. Mano, kad mokestis, padidintas 10 kartų (koeficientu 10), neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Atsižvelgdama į tai, teigia, kad yra pagrindas sumažinti mokestį mokėtinÄ didesniu tarifu iki 50 proc., t. y. iki 6 233,25 Eur (4 272,30 Eur mokestis + 2 136,65 Eur padidintas tarifas).

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skundo argumentus ir prašė skundÄ tenkinti.

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kina, kad 2021 m. rugsėjo 22 d. Departamento pareigÅ«nai atliko pareiÅ¡kėjos planinį teminį mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimÄ už 2018-2020 m. bei surašė Patikrinimo aktÄ Nr. PA-5042, kuriame konstatavo, jog IGNSB „SakiÅ¡kių girelė“ 2018-2020 m. mokestiniais laikotarpiais eksploatavo Gręžinius neturėdama Tarnybos nustatyta tvarka iÅ¡duodamo leidimo, todėl pažeidė Ä®statymo 12 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.) ir 16 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) bei MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalį.

Nurodo, kad patikrinimo metu nustatyta, jog už naudojamÄ vandenį iÅ¡ Gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėja 2018 m. I -IV ketvirtį nedeklaravo 4 296 m3, už 2019 m. I-IV ketvirtį - 14 404 m3, už 2020 m. I-IV ketvirtį - 9 808 m3 požeminio vandens iÅ¡teklių, taigi, vadovaujantis MVGIÄ® 6 straipsnio 2-3 dalimis, už nedeklaruotÄ iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį buvo paskaičiuotas mokestis didesniu tarifu – 42 723 Eur. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėja tik po įvykusio mokestinio patikrinimo teismui kartu su skundu pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad kreipėsi į TarnybÄ . Taigi akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjos Gręžiniai iki tol nebuvo įtraukti į Tarnybos registrÄ . Todėl Departamento pareigÅ«nai pagrįstai konstatavo, jog įmonė privalo turėti Tarnybos iÅ¡duotÄ leidimÄ naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes.

Cituoja LVAT praktikÄ ir nurodo, kad MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, jog už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, yra imperatyvi.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėja, kaip ir kiti Å«kio subjektai, turi pareigÄ teikti laiku ir teisingas deklaracijas, mokėti mokesčius, nes gamtos iÅ¡tekliai yra didelė vertybė ir jie negali bÅ«ti naudojami, apskaitomi ar deklaruojami bet kaip, o tik pagal griežtus valstybės įgaliotų institucijų nustatytus reikalavimus. PareiÅ¡kėja privalėjo veiklÄ organizuoti taip, kad valstybei prievolės bÅ«tų įvykdytos tinkamai. Atkreipia dėmesį, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, vykdantys veiklÄ , susijusiÄ su gamtos iÅ¡teklių naudojimu, turi pareigÄ domėtis teisės aktų reikalavimais, jų pakeitimais ir vykdyti Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, atitinkamai numatyti bei prisiimti rizikas, jei įstatymų nesilaikys.

Remdamasis LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimu nurodo, kad MVGIÄ® nedetalizuota mokesčio mokėtojo kaltė forma dėl neteisingai deklaruoto mokesčio (arba deklaracijos nepateikimo). Nors mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracija gali bÅ«ti tikslinama, tai neatleidžia nuo pareigos teisingai deklaruoti mokestį, o mokesčio administratorius privalo taikyti mokesčio tarifÄ už mažesnį deklaruotÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį. LVAT formuojamoje praktikoje tapačiose administracinėse bylose nurodoma, kad įstatymas mokesčio mokėtojui, nustato pareigÄ bÅ«ti atidžiam, rÅ«pintis ir užtikrinti tinkamÄ mokesčio apskaičiavimÄ , sumokėjimÄ ir deklaracijų teikimÄ .

Pažymi, jog neturi ir teisinio pagrindo mažinti aukščiausios teisinės galios ir visiems privalomu vykdyti aktu – įstatymu – nustatytus mokesčius ar tarifus. MVGIÄ® nenumato galimybės atsakovui, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektui, mokesčio mokėtojÄ atleisti nuo paskirtos baudos paskirtÄ baudÄ sumažinti ar iÅ¡dėstyti jos mokėjimÄ dalimis. Atleidimas nuo baudos ar paskirtos baudos sumažinimas yra VMI instrumentas, numatytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, o ne MVGIÄ®.

Atkreipia dėmesį, kad teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 37 straipsnio 5 dalimi, gali sumažinti ar atleisti Å«kio subjektÄ nuo paskirtos sankcijos, tačiau teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismai, taikydami Å¡ias nuostatas, reikalauja nustatyti iÅ¡skirtines, itin svarbias aplinkybes sankcijų mažinimui ar netaikymui (pvz., Å«kio subjektas bankrutuoja ar dėl kitų priežasčių paskirta sankcija yra nepakeliama finansinė naÅ¡ta ir pan.), tačiau, atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėja skunde nenurodo jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų padaryti iÅ¡imtį iÅ¡ įstatymu nustatyto teisinio reglamentavimo, netgi nepraÅ¡o iÅ¡dėstyti mokėjimÄ dalimis per tam tikrÄ laiko tarpÄ ar atidėti mokėjimÄ , jei vienkartiniu mokėjimu paskaičiuotÄ mokesčio sumÄ bÅ«tų sudėtinga sumokėti.

Akcentuoja, kad MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas konkretus elgesio variantas kontrolės institucijai nustačius nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį pritaikyti didesnį mokesčio tarifÄ , apskaičiuojant jį nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ 10. Taigi mokesčio tarifas nepriklauso nei nuo asmens, kuris deklaravo mažiau nei iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekis kaltės formos, ar tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo, įstatymas taip pat neįtvirtina lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis kuriomis mokesčio tarifas galėtų bÅ«ti keičiamas, todėl pareiÅ¡kėjai nenurodžius jokių ypatingo pobÅ«džio aplinkybių, dėl kurių Sprendimu priskaičiuotas mokestis turėtų bÅ«ti mažinamas, nėra pagrindo keisti Departamento Sprendimu pareiÅ¡kėjai apskaičiuotos mokėtinos sumos.

Cituoja LVAT praktikÄ ir nurodo, kad tokios aplinkybės, kaip teisės aktų reikalavimų nežinojimas ar nesuvokimas, suklydimas, tyčios nebuvimas, klaidingo tarifo deklaracijoje nurodymas, nelaikytos juridiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis, Å¡alinančiomis pažeidimÄ arba kaip nors kitaip galinčiomis daryti įtakÄ mokesčio už aplinkos terÅ¡imÄ didesniu tarifu dydžiui, nustatytam ginčijamu Sprendimu.

Pažymi, kad už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, dauginant iÅ¡ 10, MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtintas neatsitiktinai. Gamtos iÅ¡teklių klausimas kaip vertybė atsispindi ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, todėl jų naudojimas, apskaita ir deklaravimas privalo vykti griežtai tik pagal teisės aktus. PrieÅ¡ingu atveju, gamtos iÅ¡teklių naudotojams sistemingai teikiant neteisingus duomenis apie gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ iÅ¡kreipiami einamojo laikotarpio valstybės turimi duomenys, sÄ lygojami atitinkami planavimai, iÅ¡kreipiamos valstybinių mokesčių surinkimo, biudžeto formavimo sistemos, ataskaitos bei jų patikimumas.

Apibendrindamas nurodo, kad priimdamas skundžiamÄ SprendimÄ pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis, atsižvelgė į pareiÅ¡kėjos pateiktas raÅ¡ytines pastabas dėl Patikrinimo akto, veikė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, neturėjo kitokios diskrecijos teisės ir privalėjo vykdyti MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalį, įsakmiai nustatančiÄ , kad už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį nei iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovai palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodo, kad praÅ¡o teismo sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjos skundo priimti savo nuožiÅ«ra.

Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių individualių gyvenamųjų namų savininkai naudoja požeminio vandens Gręžinius. Žemės gelmių registro duomenimis Gręžinių savininkais įregistruoti juridinis asmuo ir fiziniai asmenys. IÅ¡ požeminio vandens Gręžinių naudojami gėlo požeminio vandens iÅ¡tekliai neaprobuoti. Tarnybos leidimo naudoti požeminio vandens iÅ¡teklius nei pareiÅ¡kėja, nei gyvenamųjų namų savininkai neturi. PareiÅ¡kėja Tarnybai teikė duomenis apie požeminio vandens gavybÄ 2018–2020 m. iÅ¡ Gręžinių.

PaaiÅ¡kina, kad požeminio vandens iÅ¡teklių naudojimÄ ir leidimų naudoti požeminio vandens iÅ¡teklius iÅ¡davimÄ nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. reglamentavo Ä®statymas (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) ir Taisyklės (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2020 m. birželio 30 d.). Cituoja Ä®statymo 11-13 straipsnių bei Taisyklių nuostatas, susijusias su leidimų naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius iÅ¡davimu.

Nurodo ginčo atveju aktualių Įstatymo ir Taisyklių nuostatas, susijusias su požeminio vandens išteklių naudojimu ir leidimų naudoti požeminio vandens išteklius išdavimu. Pažymi, jog leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes išduoda Tarnyba.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai, nedalyvavo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. AS-210 „Dėl mokestinio patikrinimo akto tvirtinimo“ I dalies, kuria IGNSB „Sakiškių girelė“ patvirtintas 42 723 Eur mokestis už išgautus valstybinius gamtos išteklius už 2018–2020 m. padidintu tarifu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius (toliau – ir Kontrolės skyrius) 2021 m. gegužės 31 d. raÅ¡tu Nr. (7.8)-AD5-10058 ,,Dėl praneÅ¡imo/pavedimo apie planinį patikrinimÄ â€œ pranešė pareiÅ¡kėjai apie priimtÄ sprendimÄ atlikti planinį teminį IGNSB ,,SakiÅ¡kių girelė“ patikrinimÄ , kurio dalykas – mokesčio už iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo planinis teminis patikrinimas už 2018-2020 m. ir mokesčių už aplinkos terÅ¡imÄ iÅ¡ stacionarių tarÅ¡os Å¡altinių už 2018-2020 m.

Departamento Kontrolės skyrius, atlikęs planinį teminį mokesčio už gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo ir mokesčių už aplinkos terÅ¡imÄ iÅ¡ stacionarių tarÅ¡os Å¡altinių deklaravimo teisingumo už 2018-2020 m. patikrinimÄ , 2021 m. rugsėjo 22 d. patikrinimo aktu Nr. (7.8)-PA-5042 nustatė, kad IGNSB ,,SakiÅ¡kių girelė“ 2018-2020 m. I-IV ketvirčius vykdė gamtos iÅ¡teklių gavybÄ neturėdama Tarnybos iÅ¡duoto leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes, tuo pažeisdama Ä®statymo 12 straipsnio 1 dalį ir MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalį, todėl, vadovaujantis MVGIÄ® 6 straipsnio 2-3 dalimis, už be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį jai buvo paskaičiuotas mokestis taikant didesnį tarifÄ â€“ 42 723 Eur.

Departamento Kontrolės skyrius 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. AS-210 ,,Dėl mokestinio patikrinimo akto tvirtinimo“ I dalimi nusprendė patvirtinti pareiÅ¡kėjai paskaičiuotÄ 42 723 Eur mokestį didesniu tarifu už be leidimo iÅ¡gautus gėlo požeminio vandens kiekius už 2018-2020 m. mokestinius laikotarpius.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ä®statymas (ginčo laikotarpiu aktualios teisės akto redakcijos, galiojusios nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., ir redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.), nustatantis valstybinių gamtos iÅ¡teklių, kurie pagal šį įstatymÄ yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos iÅ¡teklius ir ginčų nagrinėjimo tvarkÄ . Šio įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos iÅ¡teklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos iÅ¡teklius, kompensuoti gamtos iÅ¡teklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei iÅ¡saugoti valstybines iÅ¡laidas (Ä®statymo 2 straipsnis).

MVGIĮ 4 straipsnyje įtvirtinta, kokie valstybiniai gamtos ištekliai yra mokesčio objektas. Mokesčio objektu laikytinos naudingosios iškasenos, nurodytos MVGIĮ 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose (MVGIĮ 4 straipsnio 1 punktas); vanduo ir gruntas, nurodyti MVGIĮ 2 priede (MVGIĮ 4 straipsnio 2 punktas) (šiuo metu 2020 m. liepos 1 d. galiojančioje redakcijoje (vanduo ir gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede)); medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede (MVGIĮ 4 straipsnio 3 punktas).

Pagal MVGIÄ® 5 straipsnio 1 dalį,  mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, iÅ¡skyrus mokestį už medžiojamųjų gyvÅ«nų iÅ¡teklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, iÅ¡gaunantys MVGIÄ® apmokestinamus valstybinius gamtos iÅ¡teklius, kuriems iÅ¡gauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotas leidimas.Â

Pažymėtina, kad, vadovaujantis MVGIÄ® 7 straipsnio nuostatomis, pareiga apskaičiuoti iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėtojui. Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo bÅ«ti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (MVGIÄ® 7 straipsnio 4 dalis). Už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas MVGIÄ® 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10 (MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, jog Ä®statymo straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse yra iÅ¡imtinė valstybės nuosavybė. Ä®statymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 12 straipsnio 1 dalis nustatė, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes, iÅ¡skyrus žemės gelmių Å¡iluminę energijÄ , tradicinius ir iÅ¡sklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir Å¡ių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Tarnybos iÅ¡duotÄ leidimÄ ir sudarę su ja iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartį. To paties straipsnio 8 dalis nustatė, kad žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype savo Å«kio reikmėms (ne pardavimui) turi teisę be Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka. Ä®statymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka iÅ¡duoda leidimus naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius, nenurodytus Å¡io straipsnio 1 dalyje (įskaitant ir leidimus naudoti požeminį vandenį).

Leidimų naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius iÅ¡davimo tvarkÄ ginčo laikotarpiu reglamentavo Leidimų naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes iÅ¡davimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (aktuali redakcija nuo 2012 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. liepos 1 d.). Taisyklės nustatė: leidimas naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes – fiziniam ar juridiniam asmeniui ar Å¡ių asmenų grupei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį, iÅ¡duodamas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė konkrečiame objekte pagal sutartyje nustatytas sÄ lygas (žemės gelmių Å¡iluminės energijos naudojimo sutartis nesudaroma) naudoti nurodytų rÅ«Å¡ių žemės gelmių iÅ¡teklius ar ertmes (Taisyklių 4.1 papunktis); Tarnyba iÅ¡duoda leidimus naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes ir sudaro žemės gelmių iÅ¡teklių (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmių naudojimo sutartis su fiziniais ar juridiniais asmenimis ar Å¡ių asmenų grupėmis, veikiančiomis pagal jungtinės veiklos sutartis (Taisyklių 5 punktas); jeigu iÅ¡ telkinio iÅ¡gaunama (planuojama iÅ¡gauti) mažiau kaip 10 m3 požeminio geriamojo gėlo ir gamybinio vandens per parÄ arba vandeniu aprÅ«pinama mažiau kaip 50 asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas Å«kinei komercinei veiklai, leidimu naudoti iÅ¡teklius laikomas teisės aktų nustatyta tvarka užregistruotas gręžinio pasas (Taisyklių 13 punktas); leidimas naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes suteikia jo turėtojui teisę naudoti sutarties (-čių) nustatytomis sÄ lygomis nurodytų objektų iÅ¡teklius ir žemės gelmių ertmes (ir atlikti žvalgybÄ , paieÅ¡kÄ ) (Taisyklių 51 punktas).

Požeminio vandens iÅ¡teklių naudojimÄ ir leidimų naudoti požeminio vandens iÅ¡teklius iÅ¡davimÄ nuo 2020 m. liepos 1 d. reglamentuoja Ä®statymas (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) (toliau – ir Ä®statymas2) ir Leidimų naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as). Ä®statymo2 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimai naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ar žemės gelmių ertmes iÅ¡duodami fiziniams ir juridiniams asmenims arba Å¡ių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, norintiems naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir (ar) žemės gelmių ertmes. Ä®statymo2 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta iÅ¡imtis, kada leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ar žemės gelmių ertmes nereikia: norint naudoti gėlÄ požeminį vandenį, jeigu

asmuo Å¡eimos, namų Å«kio reikmėms arba nekomercinei Å«kinei veiklai vykdyti iÅ¡gauna iÅ¡ požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parÄ , skaičiuojant metinį vidurkį (1 punktas) arba gėlÄ požeminį vandenį, jeigu žemės Å«kio veiklÄ , iÅ¡skyrus žemės Å«kio produktų perdirbimÄ ir iÅ¡ jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimÄ , vykdantis asmuo iÅ¡gauna iÅ¡ požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m3 gėlo požeminio vandens per parÄ , skaičiuojant metinį vidurkį (2 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2018-2020 m. I-IV ketvirčius vykdė gamtos iÅ¡teklių gavybÄ iÅ¡ gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡gavo kito požeminio vandens: 2018 m. – 4 296 m3; 2019 m. – 14 404 m3; 2020 m. – 9 808 m3; iÅ¡ gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡gavo kito požeminio vandens: 2018 m. – 428 m3; 2019 m. – 10 040 m3; 2020 m. – 93 m3, neturėdama Tarnybos iÅ¡duoto leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius) ir ertmes. PareiÅ¡kėja Å¡ių aplinkybių neginčija, prieÅ¡ingai, nurodo, kad nežinojo apie pasikeitusį teisinį reglamentavimÄ , todėl buvo įsitikinusi, jog nėra mokesčio mokėtoja, kadangi leidimo jai nereikia, nes užtenka to, kad Gręžiniai turi gręžinio pasus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes bei cituotÄ teisinį reglamentavimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Sprendimo dalį, kuria buvo patvirtintas pareiÅ¡kėjai apskaičiuotas 42 723 Eur mokestis didesniu tarifu už be leidimo iÅ¡gautus gėlo požeminio vandens kiekius už 2018-2020 m. mokestinius laikotarpius, atsakovas priėmė pagrįstai. Kitokio sprendimo priimti Departamentas negalėjo pagal teisės aktų jam suteiktÄ kompetencijÄ , todėl teismas plačiau Å¡iuo aspektu nepasisako.

Teisėjų kolegija atmeta pareiÅ¡kėjos skundo argumentus, jog remiantis gero administravimo principu, ji turėjo bÅ«ti informuota apie pasikeitusį teisinį reglamentavimÄ . Pažymėtina, jog bÅ«tent pareiÅ¡kėja naudoja mokesčiu apmokestinamus valstybinius gamtos iÅ¡teklius ir yra Å¡io mokesčio mokėtoja, todėl turėjo bÅ«ti atidi ir rÅ«pestinga bei turėjo pareigÄ nustatyta tvarka gauti leidimÄ naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (iÅ¡skyrus angliavandenilius), deklaruoti ir sumokėti mokesčius.

PareiÅ¡kėja teigia, kad Sprendimu paskirta sankcija yra neproporcinga, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl praÅ¡o SprendimÄ pakeisti sumažinant mokėtinÄ sumÄ iki 6 233,25 Eur (4 272,30 Eur mokestis + 2 136,65 Eur padidintas tarifas).

Pažymėtina, kad MVGIÄ® nenumato galimybės Departamentui taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius nei nustatyta, o teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumÄ , šį mokestį gali sumažinti, iÅ¡ esmės remdamasis teisingumo bei protingumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra ne kartÄ konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs iÅ¡samiÄ ir aiÅ¡kiÄ proporcingumo principo koncepcijÄ . Pavyzdžiui, 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiÅ¡kia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už Å¡iuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

LVAT, aiÅ¡kindamas proporcingumo principo taikymÄ , yra nurodęs, kad bÅ«tina rasti balansÄ tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi bÅ«ti atsižvelgta į Å«kio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi bÅ«ti siekiama, kad nebÅ«tų visiÅ¡kai iÅ¡vengta atsakomybės arba ji nebÅ«tų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimÄ padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims, paliktas galioti mokesčio dydis bÅ«tų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei bÅ«tina tikslams pasiekti (LVAT 2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). LVAT praktikoje svarbiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ mažinti aplinkos apsaugos institucijos nustatytÄ mokestį už gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ , vertinama tai, kad Å«kio subjektas nesiekė tyčia ir sÄ moningai nuslėpti mokestį, ir nėra duomenų, kad Å«kio subjektas bÅ«tų sistemingai pažeidinėjęs įstatymus (2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016); ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016).

Bylos duomenimis nustatyta, kad IGNSB ,,SakiÅ¡kių girelė“ yra ne pelno siekianti organizacija, ji nevykdo Å«kinės komercinės veiklos, jos veikla grindžiama asmenų narystės pagrindu. PareiÅ¡kėja pajamas gauna ir iÅ¡laidas apmoka iÅ¡ gyventojų surenkamų lėšų. Nors pareiÅ¡kėja vandens iÅ¡teklius iÅ¡gavo neturėdama Tarnybos iÅ¡duoto leidimo, tačiau Gręžiniai buvo įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, iÅ¡duoti gręžinių pasai. Byloje pateiktos Požeminio vandens gavybos metinės ataskaitos 1-PV už 2018-2020 m. bei 2018-2020 m. vandens apskaitos lentelės patvirtina, jog pareiÅ¡kėja vedė Gręžinių apskaitÄ , taigi nesiekė nuslėpti iÅ¡gauto vandens iÅ¡teklių kiekio.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėja pažeidimÄ bÅ«tų padariusi tyčia ar turėdama tikslÄ nuslėpti iÅ¡gautÄ vandens kiekį. PareiÅ¡kėja pripažįsta, kad yra padariusi pažeidimÄ ir vandens iÅ¡teklius iÅ¡gavusi be leidimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ar kad jai anksčiau bÅ«tų taikytos ekonominės sankcijos už analogiÅ¡kus pažeidimus. Teismo nurodytos aplinkybės yra reikÅ¡mingos sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjai apskaičiuoto mokesčio 10 kartų padidintu tarifu, kuris savo esme prilygsta sankcijai, sumažinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ioje situacijoje pareiÅ¡kėjai taikyti tokio paties griežtumo priemonę, kaip ir tų subjektų, kurie sÄ moningai siekia mokestinės naudos, nėra teisinga, nors Ä®statyme toks diferencijavimas ir neįtvirtintas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju MVGIÄ® nustatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiÅ¡kėjos padarytam pažeidimui. Vadovaudamasi LVAT praktika, suformuota analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo (LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018, 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016 ir kt.). LVAT praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad pareiÅ¡kėja deklaracijas teikė, Departamentui nekilo abejonių dėl iÅ¡gauto vandens kiekio, taip pat į taikomÄ teisinį reglamentavimÄ bei teisminę praktikÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog Sprendimo I dalimi patvirtintas 42 723 Eur dydžio mokestis didesniu tarifu yra pernelyg griežta sankcija, o MVGIÄ® nustatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį už požeminio vandens iÅ¡gavimÄ neturint leidimo padidinti 2 kartus, taigi pareiÅ¡kėjos Departamento Sprendimo ginčijama dalimi patvirtintas 42 723 Eur mokestis didesniu tarifu mažinamas iki 8 544,60 Eur. AnalogiÅ¡kai sprendžiamos ir kitos bylos Vilniaus apygardos administraciniame teisme (2021 m. liepos 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2710-595/2021, 2021 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2770-331/2021 ir kt.) ir LVAT (LVAT 2021 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1033-822/2021, 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-808-822/2021 ir kt.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad mokestis turi bÅ«ti paskaičiuojamas 2 kartus didesniu tarifu ir tai yra teisinga, proporcinga, pasiekia įstatymų leidėjo tikslus (įskaitant prevencijÄ ) bÅ«tent konkrečiai pareiÅ¡kėjos atžvilgiu nagrinėjamoje byloje. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių Departamento Sprendimo I dalis, kuria pareiÅ¡kėjai patvirtintas mokestis už be leidimo iÅ¡gautÄ vandenį padidintu tarifu yra 42 723 Eur, keistinas, mokestį sumažinant iki 8 544,60 Eur.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl teismas jų nenagrinės. Å iame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „SakiÅ¡kių girelė“ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. AS-210 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ I dalimi patvirtintÄ 42 723 Eur mokestį ir sumažinti jį iki 8 544,60 Eur.

LikusiÄ pareiÅ¡kėjos skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Gitana Butrimaitė

Jolita Rasiukevičienė

Vita Valeckaitė