2024-07-24 Nr. AB-12298-3-61-3-03003-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-192-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03003-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 17.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. O. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo ‒ E. A.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2022 m. birželio 21 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti jam statybą leidžiantį dokumentą pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau ‒ UAB) „Architektūros menas“ parengtą projektą „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatas. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal UAB „Architektūros menas“ parengtą projektą „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatas. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“ (toliau – ir Projektas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2021 m. kovo 31 d. pirkimo‒pardavimo sutarties Nr. 2256-7 pagrindu įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas suformuotas pradinio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), detaliojo plano, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 30-803 (toliau – ir Detalusis planas), pagrindu. Detaliojo plano objektas yra 0,55 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kuris Detaliuoju planu, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais, buvo padalintas į 9 sklypus, pakeičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos (G), naudojimo pobūdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1), nustatant sklypų naudojimo ir tvarkymo režimą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad, kaip matyti iš Detaliojo plano brėžinio ir aiškinamojo rašto, iš viso buvo suformuoti 8 iš esmės identiški žemės sklypai, skirti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyboms, kurių naudojimo režimas nustatytas Statybos techniniame reglamente (toliau ‒ STR) 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Tuo pačiu buvo suformuotas vienas žemės sklypas techninės infrastruktūros koridoriui, kuris skirtas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyboms žemės sklypams naudoti pagal paskirtį. Dėl šio infrastruktūros koridoriaus buvo pakeista 8-ojo žemės sklypo, kuris priklauso pareiškėjui, konfigūracija, dėl to šis sklypas yra vienintelis žemės sklypas Detaliajame plane, kuris nėra taisyklingo stačiakampio formos. Formuojamam 8-ajam žemės sklypui taip pat buvo nustatyti du servitutai, kurie skirti užtikrinti kitų 7-ių Detaliuoju planu formuojamų žemės sklypų naudojimą pagal paskirtį: S6, kurio plotas 105 m2 ir kuris skirtas eiti ir įvažiuoti į gretimus žemės sklypus bei tų sklypų inžineriniams tinklams tiesti ir eksploatuoti; S10, kurio plotas 46 m2 ir kuris skirtas gretimų žemės sklypų inžineriniams tinklams tiesti bei eksploatuoti. Atsižvelgiant į paminėtus Detaliojo plano sprendinius, kurie apsunkino 8-ojo žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį, Detaliuoju planu, nustatant užstatymo zonų ribas šiame žemės sklype, pietinė užstatymo zonos riba buvo nustatyta arčiau žemės sklypo ribos su 7-uoju sklypu nei kituose žemės sklypuose. Užstatymo zonos riba iki 7-ojo žemės sklypo yra 1 metras.

4. Pareiškėjas teigė, kad jis, įsigijęs Žemės sklypą pagal suformuotą Detalųjį planą, kreipėsi į UAB „Architektūros menas“, kuris parengė Projektą dėl vienbučio gyvenamojo namo statybos Žemės sklype, kurio sprendiniai dėl užstatymo zonos atitiko Detaliojo plano sprendinius. Pateikus Projektą Administracijai kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, Administracija 2022 m. vasario 28 d. sprendimu atsisakė išduoti statybos leidimą, be kitų argumentų pateikdama pastabą, kad „STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 punkto reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 3.2 papunktyje, kuriame nurodyti atstumai gali būti mažinami, gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą“. Projekto autorius pagal gautas pastabas pakoregavo Projekto sprendinius ir pateikė Administracijai naują prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kartu su Pakeitimų raštu pagal gautas pastabas. Administracija 2022 m. kovas 30 d. sprendimu atsisakė išduoti statybos leidimą, nurodydama, kad nebuvo atsižvelgta į pastabą, jog reikia vadovautis STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 10 skirsnio 193 punktu. Projekto autorius pateikė naują prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kartu su Pakeitimų raštu pagal gautas pastabas. Tačiau Administracija ginčijamu 2022 m. birželio 21 d. sprendimu atsisakė išduoti statybos leidimą, pateikdama vienintelę pastabą ‒ atsižvelgti į STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 papunktį.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Administracija net tris kartus atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą ir visus tris kartus pateikė pastabą, kuri susijusi su Projekte numatyta būsimo gyvenamojo namo užstatyto zona. Tačiau visus tris kartus Projektą tikrinusi ta pati atsakovo darbuotoja padarė klaidų, t. y. pirmą kartą ji nurodė Projekto autoriui vadovautis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nustatytais reikalavimais, nors šis teisės aktas negalioja nuo 2017 m. sausio 1 d.; antrą kartą atsakovo darbuotoja nurodė Projekto autoriui vadovautis STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 10 skirsnio 193 punkto reikalavimais, nors šis teisės aktas reglamentuoja daugiabučių namų projektavimą ir statybas bei atitinkamai nėra taikomas projektuojant ir statant vienbutį gyvenamąjį namą; trečią kartą atsakovo darbuotoja deklaratyviai nurodė Projekto autoriui, kad jis turėtų atsižvelgti į STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 papunktį, kuris reglamentuoja užstatymo atstumus iki gatvės raudonųjų linijų ir gretimų žemės sklypų, nedetalizuodama ir neargumentuodama, ką reiškia tokia pastaba, t. y. atsakovas nurodė pareiškėjui vadovautis teisės norma, nors Projekto autorius tiek savo atsakymuose į ankstesnę pastabą, tiek Projekto aiškinamajame rašte buvo pateikęs aiškų ir argumentuotą užstatymo zonos paaiškinimą, remdamasis pastabose nurodyta teisės norma ir Detaliojo plano sprendiniais. Pareiškėjo teigimu, atsakovo Sprendimas atsisakyta jam išduoti statybą leidžiantį dokumentą neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nėra pagrįstas ir motyvuotas, jame taip pat nėra nurodyta sprendimo apskundimo tvarka.

6. Pareiškėjas akcentavo, kad byloje ginčas kilo dėl STR „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1 punkto nuostatos ir Detaliojo plano sprendinių taikymo UAB „Architektūros menas“ parengtam Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektui. Pasak pareiškėjo, atsakovo Sprendime pateikta nuoroda į STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 papunktį, tačiau šis papunktis turi būti aiškinamas ir taikomas sistemiškai su 8 priedo 1 punktu, kuriame nurodyta išimtis, jog mažesnis atstumas nuo besiribojančio žemės sklypo gali būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Pareiškėjas pabrėžė, kad jis pirko Žemės sklypą, susipažinęs su Detaliojo plano sprendiniais ir žinodamas bei turėdamas pagrįstą teisėtą lūkestį, kad užstatymo zona bus tokia, kaip numatyta Detaliajame plane, t. y. pietinė užstatymo zonos riba iki 7-ojo žemės sklypo yra 1 metras. Tačiau pagal atsakovo išaiškinimus pareiškėjas nebegali pasistatyti tokio namo, kokio nori, gali statyti tik žymiai mažesnio ploto namą, kad išlaikytų teisės aktuose reglamentuotą minimalų 3 metrų atstumą iki gretimo sklypo ribos, todėl tokiu atveju praranda reikšmę namo statyba pagal Detaliojo plano sprendinius (nustatytą užstatymo zoną), nes mažesnio ploto namo statymas neatitinka pareiškėjo poreikių.

7. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad iš skunde dėstomų teiginių matyti, jog, pareiškėjo nuomone, kadangi nagrinėjamu atveju Detalusis planas nustato statybos zoną ir statybos ribą pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype, pareiškėjas mano galintis projektuoti savo norimą statyti vienbutį gyvenamąjį namą Detaliojo plano brėžinyje užstatyti leidžiamos teritorijos (zonos) ribose, nepaisydamas jokių kitų teisės aktuose nurodytų imperatyvų. Atsakovas pažymėjo, kad Detaliojo plano pagrindinių sprendinių brėžinyje pažymėta kiekvieno suplanuoto žemės sklypo užstatyti leidžiama teritorija (t. y. statybos zona). Taigi Detaliajame plane pažymėjus užstatyti leidžiamą teritoriją, pareiškėjas būtent ir turi teisę žemės sklypą užstatyti statiniais ne visa apimtimi, o atsižvelgdamas į užstatyti leidžiamos teritorijos ribas.

9. Atsakovas pažymėjo, kad statybos techniniai reglamentai imperatyviai nustato mažiausią privalomą atstumą nuo statinių iki sklypo ribos – 3 metrai, bei numato vienintelę galimybę mažinti šį atstumą – gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas neva teisės aktuose nustatyta, jog statinių statybos zona, statybos riba ar linija, įskaitant atstumą iki gatvės raudonųjų linijų ar gretimų sklypų, yra nustatoma Detaliajame plane. Jeigu tokių sprendinių Detaliajame plane nėra, tuomet, pareiškėjo manymu, mažiausias galimas atstumas nustatomas pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1 punkto papunkčius. Atsakovas dėl šių pareiškėjo teiginių nurodė, kad STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 papunktis nustato mažiausią leidžiamą atstumą statybai iki besiribojančio sklypo ribos ir vienintelę išimtį šiam minimaliam atstumui sumažinti – besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimą. Tuo tarpu duomenys, kurie turi būti nurodomi detaliajame plane, yra įtvirtinti Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 (toliau – ir Taisyklės), kurių 297.2.5 papunktyje nustatyta, jog detaliojo plano pagrindinių sprendinių brėžinyje pažymima, be kita ko, ir galimi užstatymo tipai, statinių statybos zona, riba ir linija.

10. Atsakovas mano, kad pareiškėjas skunde klaidingai interpretuoja STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1 punkto nuostatą „išskyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose“, kaip suteikiančią jam teisę šiuo konkrečiu atveju nesilaikyti šio STR reikalavimo dėl besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo. Nagrinėjamu atveju Detaliojo plano sprendiniuose nėra įtvirtinta, kad Detaliojo plano sprendiniai suteiktų teisę, vykdant statinių statybas, nesilaikyti STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nuostatų. Detaliajame plane nėra pateiktas ir žemės sklypų savininkų sutikimas konkrečiai dėl statybos arčiau nei 3 metrai iki žemės sklypų ribos, taip pat nėra jokių kitų nuostatų, suponuojančių pareiškėjo teisę statyti arčiau nei 3 metrai iki žemės sklypo ribos be besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimo.

11. Atsakovas akcentavo, kad pareiga statyti, laikantis Detaliajame plane nustatytos statybos zonos ir statybos ribos (t. y. statybas vykdyti tik užstatyti leidžiamoje teritorijoje), bei pareiga statybas vykdyti ne arčiau nei 3 metrai iki žemės sklypo ribos, išskyrus jeigu yra gautas besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas statyti mažesniu atstumu iki sklypo ribos, yra savarankiškos pareigos, kylančios pareiškėjui skirtingais teisiniais pagrindais – pareiga statybas vykdyti, neperžengiant statybos ribų, kyla Detaliojo plano, privalomo pareiškėjui pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 17 straipsnio 3 dalį, pagrindu, o pareiga gauti besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimą statybai mažesniu nei 3 metrų atstumu iki sklypo ribos ‒ STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 4 punkto ir 8 priedo 1.1 papunkčio pagrindu. Nurodytos pareigos viena kitai neprieštarauja ir viena kitos neeliminuoja, o, atvirkščiai, viena kitą papildo, kad statybos darbais nebūtų pažeisti nei trečiųjų asmenų interesai, nei viešasis interesas.

12. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas, pageidaudamas vykdyti statybas žemės sklype arčiau nei 3 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos, privalo gauti besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą, o taip pat privalo statybą vykdyti, laikydamasis Detaliajame plane nurodytos užstatyti leidžiamos teritorijos ribų. Pareiškėjas neginčija, jog besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimo jis nebuvo gavęs, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad jam turėjo būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas.

13. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog Administracijos nepritarimas statybą leidžiančio dokumento išdavimui buvo nemotyvuotas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Administraciją ir visais atvejais buvo informuotas apie nepritarimą Projektui bei buvo nurodytos konkrečios nepritarimo priežastys.

14. Trečiojo suinteresuoto asmens E. A. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą skųsti Administracijos 2022 m. birželio 21 d. sprendimą, nes Administracija sprendimą atsisakyti išduoti statybą leidžiantį dokumentą priėmė dar 2022 m. vasario 28 d., kai pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi į atsakovą. Pareiškėjas, gavęs 2022 m. vasario 28 d. sprendimą, nesiėmė jokių veiksmų, tačiau pakartotinai antrą kartą su tuo pačiu klausimu kreipėsi į Administraciją, todėl Administracija 2022 m. birželio 21 d. nepriėmė jokio naujo sprendimo, o tiesiog pakartojo 2022 m. vasario 28 d. priimtą sprendimą.

15. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad STR „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 punkte įtvirtintas imperatyvas, jog norint statyti mažesniu nei 3 metrai atstumu privaloma gauti rašytinį besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimą. STR „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1 punkte numatytas atvejis, kada nereikia kaimyninio sklypo savininko sutikimo, yra taikomas tada, kai detalusis planas numato mažesnį nei 3 metrų atstumą nuo sklypo ribos, o už to sklypo ribos yra gatvių raudonosios linijos, t. y. turi būti ir sklypo riba, ir gatvių raudonosios linijos. Pažymėjo, kad ankstesnis 7-ojo žemės sklypo savininkas nedavė sutikimo dėl mažesnio nei 3 metrai atstumo. Taip pat Nekilnojamojo turto registre nėra registruotas sutikimas dėl mažesnio nei 3 metrų atstumo. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas mano, kad Administracija pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą tuo pagrindu, jog nėra rašytinio susitarimo su kaimyninio sklypo savininku arba pritarimo tokiam galimam statiniui netoli sklypo ribos.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu tenkino pareiškėjo V. O. skundą ‒ panaikino Administracijos 2022 m. birželio 21 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą pagal UAB „Architektūros menas“ parengtą projektą „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatas. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“, ir įpareigojo Administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal Projektą.

17. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas Žemės sklypą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 31 d. pirkimo‒pardavimo sutarties Nr. 2256-7 pagrindu įsigijo iš J. A. (J. A.). M. A. (M. A.) priklausančią žemės sklypo, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį pagal 2016 m. balandžio 8 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 1-4030 paveldėjo trys asmenys: trečiasis suinteresuotas asmuo E. A., B. A. ir L. A.. Tiek pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tiek trečiajam suinteresuotam asmeniui E. A. priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoti padalijus Sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek pareiškėjo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų įregistravimo pagrindas yra tas pats – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 49SK-136-(14.49.109.). Iš byloje esančio 2022 m. rugsėjo 13 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tas pats sklypas, kuriam parengtas Detalusis planas.

18. Teismas nurodė, kad Detaliojo plano dalyje „Suderinimo nuorašai“ yra šių asmenų parašai: L. N., V. K., M. A. (pagal įgaliojimą L. A.), L. A., Ž. K., L. A., J. A., S. M. (pagal įgaliojimą L. A.), A. A. (A. A.), S. Z., Č. A. (Č. A.), J. Š., T. A. (T. A.), J. A., I. P. (I. P.). Taigi Detalųjį planą pasirašė visi Sklypo naudotojai ir valdytojai, Detaliojo plano organizatoriai, įskaitant M. A. ir J. A.. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog J. A. ir (arba) M. A. dėl kokių nors objektyvių priežasčių nesuprato ir negalėjo suprasti Detaliojo plano esmės, tikslo, dėl ko jie pasirašo.

19. Teismas pažymėjo, kad Detaliajame plane 8-asis žemės sklypas priklauso pareiškėjui, o 7-asis žemės sklypas ‒ trečiajam suinteresuotam asmeniui E. A.. Detaliajame plane (brėžinyje) nustatyti tokie reglamentai: statinių aukštingumas – 3 aukštai, statinio aukštis 12 metrų; užstatymo tankis – 30 procentų; užstatymo intensyvumas (bendrojo ploto tankis) – 0,4; priklausomųjų želdynų norma – 25 procentai; užstatymo tipas – sodyb.; visuose 8 sklypuose pažymėta užstatyti leidžiama teritorija. Detaliojo plano, esančio byloje, brėžinyje tikslūs atstumai nenurodyti, tačiau vizualiai analizuojant Detaliojo plano brėžinį, lyginant visų 8 sklypų užstatyti leidžiamų teritorijų ribas, akivaizdžiai matyti, kad 8-ojo žemės sklypo (priklausančio pareiškėjui) užstatyti leidžiamos teritorijos riba yra arti besiribojančio 7-ojo žemės sklypo (priklausančio trečiajam suinteresuotam asmeniui) ribos, o 7-ojo žemės sklypo užstatyti leidžiamos teritorijos riba atitraukta toliau nuo besiribojančio 8-ojo žemės sklypo ribos.

20. Teismas akcentavo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Detaliajame plane nėra nuorodos, pastabos ar įrašo, kad Detaliajame plane nustatytos užstatyti leidžiamos teritorijos ribos yra sąlyginės, ir tai, dėl ko sutarė Detaliojo plano dalyje „Suderinimo nuorašai“ pasirašę asmenys, galės / turės būti keičiama. Teismas atkreipė dėmesį, kad Projektą rengęs liudytojas S. S. teismo posėdyje paaiškino, jog Detaliajame plane nebuvo radęs pastabos, kad reikėtų gauti gretimo sklypo savininko sutikimą, todėl manė, kad toks sutikimas buvo gautas Detaliojo plano rengimo metu; šiuo atveju kalbama apie vidinius sklypus Detaliajame plane, o ne apie išorinius besiribojančius sklypus; iš Detaliojo plano matyti, kad išlaikomas priešgaisrinis atstumas – pareiškėjo Žemės sklype užstatymo zonos riba yra 1 metras nuo besiribojančio sklypo ribos, o besiribojančio sklypo užstatymo zonos riba atitraukta 5 metrus nuo pareiškėjo Žemės sklypo ribos.

21. Teismas, analizuodamas Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, pažymėjo, kad minėtame įstatyme įtvirtintos sąvokos statybos linija, statybos riba, statybos zona nėra apibrėžtos kaip kokios nors sąlyginės sąvokos. Detaliajame plane nustatytos tiek 8-ajame žemės sklype, tiek 7-ajame žemės sklype, tiek kituose šešiuose sklypuose užstatyti leidžiamos teritorijos, jos turi aiškias ribas, jos nėra kokios nors abstrakčios ar nubrėžtos kaip sąlyginės.

22. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad pareiškėjui pareiga statybas vykdyti, neperžengiant statybos ribų, kyla Detaliojo plano pagrindu, o pareiga gauti besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimą statybai mažesniu nei 3 metrų atstumu iki sklypo ribos ‒ STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 4 punkto ir 8 priedo 1.1 papunkčių pagrindais. Teismas nesutiko ir su trečiojo suinteresuoto asmens atstovo argumentais, kad STR „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 punkte įtvirtintas imperatyvas, jog norint statyti mažesniu nei 3 metrai atstumu privaloma gauti rašytinį besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimą. Teismas dėl šių argumentų nurodė, kad detaliajame plane nustatoma statinių statybos zona, riba ir linija yra privalomi fiziniams ir juridiniams asmenims, detalieji planai yra privalomi savivaldybės institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nagrinėjamu atveju Detaliajame plane nebuvo jokių įrašų, pastabų, kad Detaliajame plane nustatyta užstatyti leidžiama teritorija, jos ribos yra sąlyginės, todėl atsakovas nepagrįstai vieną pareigą kildina iš įstatymo, o kitą iš poįstatyminio teisės akto.

23. Teismas atmetė trečiojo suinteresuoto asmens teiginius, kad detaliojo plano sprendiniai turi būti registruojami Nekilnojamojo turto registre. Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registras ir Teritorijų planavimo dokumentų registras yra du skirtingi valstybės registrai, abu įsteigti įstatymu, turintys atskirus objektus ir duomenis, kurie juose kaupiami. Teisės aktai, kuriais patvirtinti detalieji planai, patys detalieji planai yra kaupiami ir tvarkomi Teritorijų planavimo dokumentų registre. Taigi šiame registre kaupiami ir tokie detaliųjų planų sprendiniai, kaip detaliuosiuose planuose nustatyta statybos zona, statybos riba, statybos linija.

24. Teismas taip pat atmetė trečiojo suinteresuoto asmens teiginius, kad pareiškėjas skundą teismui padavė, praleidęs įstatyme nustatytą terminą. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad pareiškėjas su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą į Administraciją kreipėsi tris kartus: 2022 m. vasario 2 d., 2022 m. kovo 14 d. ir 2022 m. birželio mėn. Dėl pareiškėjo 2022 m. vasario 2 d. prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą Administracija 2022 m. vasario 28 d. pateikė išvadą, kad nepritaria ir nurodė keturias pastabas. Dėl pareiškėjo 2022 m. kovo 14 d. prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą Administracija 2022 m. kovo 30 d. ir 2022 m. balandžio 4 d. pateikė išvadą nepritarti ir nurodė dvi pastabas. Dėl pareiškėjo 2022 m. birželio mėn. pateikto prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą Administracija 2022 m. birželio 21 d. pateikė vieną pastabą. Iš bylos medžiagos matyti, kad Administracijos sprendimai nebuvo identiški tiek pastabų kiekiu, tiek jų turiniu, be to, į bylą pateikti pareiškėjo rengti Projekto pakeitimų pagal gautas pastabas aprašymai. Pats atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Projektas buvo papildytas ir pakoreguotas pagal tikrinusių institucijų atstovų pateiktas pastabas. Pareiškėjas skundžia Administracijos 2022 m. birželio 21 d. priimtą sprendimą, todėl skundas teismui 2022 m. liepos 21 d. paduotas nepraleidus įstatyme nustatyto termino.

25. Teismas, atsižvelgdamas į STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1 punkto nuostatos formuluotę, darė išvadą, kad šiuo atveju Detaliajame plane, kuris yra teritorijų planavimo dokumentas ir ginčo dėl to nėra, yra numatytas mažesnis atstumas nei nustatytas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 papunktyje. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir minėtą teisinį reguliavimą, turi būti vadovaujamasi Detaliojo plano sprendiniais dėl užstatyti leidžiamos teritorijos (statybos zonos) ir nėra pagrindo reikalauti, kad pareiškėjas, ketindamas gauti statybą leidžiantį dokumentą statyti Žemės sklype, gautų ir Administracijai pateiktų rašytinį besiribojančio žemės sklypo savininko, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens, rašytinį sutikimą, kurio prašo Administracija Sprendime.

26. Teismas sprendė, kad atsakovo Sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas kaip nepagrįstas ir atsakovas įpareigotinas iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal Projektą.

III. 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu. Jei teismas vertins, jog pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino, – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjui į atsakovą kreipiantis tris kartus, Administracija kiekvieną kartą nagrinėdama pareiškėjo prašymą priėmė naują sprendimą. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą tuo pagrindu, kad gyvenamasis namas suprojektuotas mažesniu nei minimalus 3 metrų atstumu nuo kaimyninius sklypus skiriančios ribos ir tokiai statybai nepateiktas privalomas rašytinis kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas, buvo priimtas 2022 m. vasario 28 d., kai Administracija pirmą kartą priėmė pareiškėjo atžvilgiu neigiamą sprendimą. Todėl terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2022 m. vasario 28 d. ir yra praleistas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas buvo priimtas praleidus nustatytą jo padavimo terminą, pareiškėjas neprašė šio termino atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo administracinę bylą nutraukti.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1 punkte ir 1.1 papunktyje imperatyviai įtvirtina, jog statinys nuo kaimyninio žemės sklypo ribos gali būti statomas ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu, jei statinio aukštis ne daugiau kaip 8,5 metrai. Didėjant statinio aukščiui, atstumas iki sklypo ribos taip pat privalomai didinamas nustatytais matmenimis, o norint minimalų atstumą sumažinti ‒ privalomas rašytinis kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad teismas, vertindamas, jog nurodytos nuostatos nėra imperatyvios ir privalomos visiems statytojams, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, pažeidė jose įtvirtintus imperatyvus ir nukrypo nuo vienodai formuojamos tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta norma nustato, jog statyba žemės sklype vykdoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) nuostatomis, o Statybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas nukreipia į Statybos techninius reglamentus, nurodydamas, kad statyba privalo būti vykdoma ir privalo atitikti normatyvinius statybos techninius dokumentus ‒ Statybos techninius reglamentus ir kt. Statybos įstatymo ir Statybos techninių reglamentų nuostatos, lyginant jas su Teritorijų planavimo įstatymu, yra priskirtinos specialiajam įstatymui, reglamentuojančiam statybos teisinius santykius bei statybų procesą. Jei tarp specialiosios ir bendrosios teisės normos kyla kolizija, prieštaravimas, pirmenybė visuomet teikiama specialiajai teisės normai.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas ginčą sprendė, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, nors pats Teritorijų planavimo įstatymas aiškiai nurodo, jog statybos teisinius santykius, eigą, procesus ir kt. reglamentuoja Statybos įstatymas (Teritorijų planavimo įstatymo 19 str. 2 d. 2 p.). Tokiu būdu teismas pažeidė teisės aktų ir teisės normų konkurencijos taisykles, netaikė ir nesivadovavo specialiaisiais statybų procesą reglamentuojančiais teisė aktais ir normomis, ginčą sprendė, vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymu, kuris nereguliuoja statybos teisinių santykių.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad detaliuoju planu nustatoma ne minimalios tuo detaliuoju planu leidžiamos galimybės, o maksimaliai galimos. Todėl detaliojo plano sprendiniai yra privalomi vertinant tuo aspektu, jog niekas negali viršyti maksimaliai nustatytų ribų. Todėl tiek užstatymo plotas, tiek užstatymo riba ar linija detaliajame plane yra nustatyti kaip maksimaliai galimi, tačiau tai nereiškia, kad statytojas gali nepaisyti statybos teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatų ar jais nustatytų statybos sąlygų.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad ginčijamo Detaliojo plano tikslas nebuvo nustatyti statinių atstumus nuo kaimyninių žemės sklypų ribos. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, Detaliuoju planu nebuvo leista nesilaikyti įstatymu nustatytų minimalių statinio statybos atstumų nuo kaimyninio žemės sklypo ribos, neturint gretimo žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo, ar teigti, jog Detaliojo plano iniciatoriai detaliuoju planu susitarė tokį atstumą sumažinti. Pasak trečiojo suinteresuoto asmens, pats teismas pripažino, kad statinio statybos atstumas iki kaimyninio sklypo ribos nėra nurodytas Detaliajame plane, todėl nėra pagrindo teigti, jog šalys yra susitarusios dėl minimalių statybos atstumų mažinimo.

34. Atsakovas Administracija pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 135 straipsnio 1 dalies pagrindu, prašydamas tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad sutinka su visais trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, išdėstytais apeliaciniame skunde.

35. Pareiškėjas V. O. atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

36. Pareiškėjas nesutinka su trečiojo suinteresuoto asmens teiginiais, kad yra praleistas įstatyme nustatytas terminas skundui paduoti. Pareiškėjo manymu, absurdiški trečiojo suinteresuoto asmens teiginiai, jog pareiškėjas šioje byloje negali ginčyti Administracijos 2022 m. birželio 21 d. sprendimo, nes turėjo ginčyti 2022 m. vasario 28 d. sprendimą ir dėl to praleido terminą kreiptis į teismą.

37. Pareiškėjas teigia, kad trečiojo suinteresuoto asmens nurodyta teisminė praktika šiam ginčui nėra aktuali, nes nei vienoje apelianto nurodytoje byloje nebuvo nagrinėtas klausimas dėl STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1 punkto normos taikymo tuo atveju, kai užstatymo atstumas yra nustatytas galiojančiame detaliajame plane, kuriuo suformuotas tiek statybvietės žemės sklypas, tiek ir gretimas žemės sklypas, o užstatymo sprendinius nustatė pirminio žemės sklypo ir atitinkamai statybvietės bei gretimo žemės sklypo savininkai. Teisminėje praktikoje pareiškėjui nepavyko rasti precedento, kuriame būtų išnagrinėti klausimai dėl STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1 punkto aiškinimo ir taikymo byloje, kur ginčas kyla dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, kai yra minėtos normos 1 punkte minimas galiojantis teritorijų planavimo dokumentas, kuris nustato mažesnį užstatymo atstumą nei normos 1.1 papunktyje.

38. Pareiškėjas nesutinka su trečiojo suinteresuoto asmens teiginiais, kad teismas sprendime turėjo vadovautis STR1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą kleidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedu. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šia teisės norma nesivadovavo nei pats atsakovas skundžiamame Sprendime, nes trečiasis suinteresuotas asmuo bylos nagrinėjimo metu. Be to, 7 priede yra ne tik trečiojo suinteresuoto asmens cituojamas 4 punktas, bet ir 9 punktas, kurių nuostatas reikia vertinti sistemiškai.

39. Pareiškėjas akcentuoja, kad byloje nėra ginčo nei dėl Detaliojo plano galiojimo, nei dėl to, kad tame Detaliajame plane nustatyta užstatymo zona, nei dėl to, kad pareiškėjo pateiktame Projekte užstatymo zona nustatyta pagal Detaliojo plano sprendinius. Pažymi, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir Statybos įstatymą statybos gali būti vykdomos ir nesant galiojančio detaliojo plano, tačiau tokiais atvejais, t. y. vykdant statybas ir nesant detaliojo plano, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, įskaitant statinių statybos zoną, nustatomas statybos projekte ir tokiais atvejais (nesant detaliajame plane nustatytos užstatymo zonos) atstumas iki gretimo žemės sklypo nustatomas pagal STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 papunktį. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju nėra jokio prieštaravimo tarp teritorijų planavimą ir statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų.

40. Pareiškėjas pabrėžia, kad visi pirminio žemės sklypo savininkai suderino tiek Detaliuoju planu suprojektuotų naujų žemės sklypų ribas, tiek visus naujai projektuojamų žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus, įskaitant užstatymo atstumus iki formuojamų gretimų žemės sklypų. Taigi E. A., kaip M. A. įpėdiniai, yra privalomi visi M. A. atlikti veiksmai ir Detaliojo plano sprendiniai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2022 m. birželio 21 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą pagal UAB „Architektūros menas“ parengtą projektą „Gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatas. (duomenys neskelbtini). Statybos projektas“, pagrįstumo ir teisėtumo.

42. Atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą, pateikdamas pastabą „atsižvelgti į STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 p.“. Administracijos nurodytame punkte reglamentuota, kad „reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ [3.2]. 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Šiame punkte nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą“. Taigi Administracija atsisakė išduoti pareiškėjui statybą leidžiantį dokumentą tuo pagrindu, kad nebuvo gautas besiribojančio žemės sklypo savininko (šiuo atveju ‒ trečiojo suinteresuoto asmens) sutikimas dėl statinių statybos arčiau nei 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos.

43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Administracijos Sprendimą, įpareigodamas atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal Projektą. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir nustatytą teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju būtent Detaliuoju planu yra nustatyta pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo leistina užstatyti teritorijos riba (statybos zona), kuri yra arčiau trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio žemės sklypo ribos, nei nustatyta STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 papunktyje. Teismas darė išvadą, kad pritardami Detaliojo plano sprendiniams žemės sklypų savininkai, tame tarpe ir M. A., kurio žemės sklypą paveldėjo E. A., sutiko su Detaliajame plane nustatyta statybos zona, todėl nėra pagrindo reikalauti, kad pareiškėjas, ketindamas gauti statybą leidžiantį dokumentą vykdyti statybą Žemės sklype, gautų rašytinį besiribojančio žemės sklypo savininko (šiuo atveju ‒ E. A.) sutikimą dėl statybos arčiau nei 3 metrai atstumu nuo sklypo ribos.

44. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. A. apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, nes nesivadovavo imperatyviomis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1 punkto ir 1.1 papunkčio nuostatomis, kuriose nustatytas privalomumas gauti rašytinį kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą, norint statyti arčiau iki sklypo ribos. Akcentuoja, kad Detaliuoju planu nebuvo leista nesilaikyti įstatymu nustatytų minimalių statinio statybos atstumų nuo kaimyninio žemės sklypo ribos, neturint gretimo žemės sklypo savininko rašytinio sutikimo, taip pat Detaliuoju planu nebuvo susitarta tokį atstumą sumažinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl Administracijos 2022 m. birželio 21 d. sprendimo panaikinimo, praleido įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, nes, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą tuo pagrindu, kad gyvenamasis namas suprojektuotas mažesniu nei minimalus 3 metrų atstumu nuo kaimyninius sklypus skiriančios ribos ir tokiai statybai nepateiktas privalomas rašytinis kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas, buvo priimtas dar 2022 m. vasario 28 d., kai Administracija pirmą kartą atsisakė pareiškėjui išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėjas turėjo ginčyti Administracijos 2022 m. vasario 28 d. sprendimą, o ne 2022 m. birželio 21 d. sprendimą, dėl to praleido terminą kreiptis į teismą.

45. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

46. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 1 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2021 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-190-552/2021 ir kt.).

47. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

48. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, praleisdama įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, nes turėjo ginčyti Administracijos 2022 m. vasario 28 d. sprendimą, kai Administracija pirmą kartą atsisakė pareiškėjui išduoti statybą leidžiantį dokumentą tuo pagrindu, jog gyvenamasis namas suprojektuotas mažesniu nei minimalus 3 metrų atstumu nuo kaimyninius sklypus skiriančios ribos ir tokiai statybai nepateiktas privalomas rašytinis kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus tokius trečiojo suinteresuoto asmens teiginius.

Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą į Administraciją kreipėsi tris kartus (2022 m. vasario 2 d., 2022 m. kovo 14 d. ir 2022 m. birželio mėn.). Administracija dėl pareiškėjo 2022 m. vasario 2 d. prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą 2022 m. vasario 28 d. sprendimu pateikė išvadą, kad prašymui nepritaria ir nurodė keturias pastabas. Dėl pareiškėjo 2022 m. kovo 14 d. prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą Administracija 2022 m. kovo 30 d. ir 2022 m. balandžio 4 d. pateikė išvadą, kad prašymui nepritaria ir nurodė dvi pastabas.

Dėl pareiškėjo 2022 m. birželio mėn. pateikto prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą Administracija 2022 m. birželio 21 d. pateikė išvadą, kad prašymui nepritaria ir nurodė vieną pastabą. Administracijos sprendimai nebuvo identiški tiek pastabų kiekiu, tiek jų turiniu, pareiškėjas pakartotinius prašymus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teikė papildydamas Projektą pagal gautas pastabas ir pateikęs komentarą dėl tų pastabų, su kuriomis jis nesutinka. Visi Administracijos priimti sprendimai, kuriais nepritarta pareiškėjo prašymui išduoti statybą leidžiantį dokumentą, yra individualūs administraciniai aktai, sukeliantys pareiškėjui teisines pasekmes, dėl kurių teisėtumo patikrinimo pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą.

Aplinkybė, kad pareiškėjas neginčijo Administracijos 2022 m. vasario 28 d. sprendimo, kuriame jam pirmą kartą buvo nurodyta pastaba atsižvelgti į STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 papunkčio nuostatas, nereiškia, jog jis prarado teisę ginčyti Administracijos sprendimus, priimtus įvertinus pakartotinius jo prašymus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Trečiojo suinteresuoto asmens pateiktas ribojantis teisės ginčyti Administracijos sprendimus aiškinimas, pažeidžia fundamentalią asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri yra pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.).

49. Teisėjų kolegija, vertindama trečiojo suinteresuoto asmens argumentus dėl teismo pažeistų imperatyvių STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1 punkto ir 1.1 papunkčio nuostatų taikymo, pirmiausia akcentuoja esmines bylos faktines aplinkybes: pareiškėjas 2021 m. kovo 31 d. pirkimo‒pardavimo sutarties Nr. 2256-7 pagrindu įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 13 d.

įsakymo Nr. 30-803, pagrindu. Detaliojo plano objektas yra 0,55 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kuris Detaliuoju planu, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais, buvo padalintas į 9 sklypus, pakeičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos (G), naudojimo pobūdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1), nustatant sklypų naudojimo ir tvarkymo režimą. Detaliuoju planu buvo suformuoti 8 iš esmės identiški žemės sklypai, skirti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyboms, t. y.

žemės sklypai, kurių naudojimo režimas nustatyta STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. Taip pat buvo suformuotas vienas žemės sklypas techninės infrastruktūros koridoriui, kuris skirtas 8-iems vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyboms žemės sklypams naudoti pagal paskirtį. Dėl šio infrastruktūros koridoriaus buvo pakeista 8-ojo žemės sklypo, kuris priklauso pareiškėjui, konfigūracija, dėl to šis žemės sklypas nėra taisyklingo stačiakampio formos. Formuojam 8-ajam žemės sklypui taip pat buvo nustatyti du servitutai, kurie skirti užtikrinti kitų 7-ių Detaliuoju planu formuojamų žemės sklypų naudojimą pagal paskirtį:

S6, kurio plotas 105 m2 ir kuris skirtas eiti ir įvažiuoti į gretimus žemės sklypus bei tų sklypų inžineriniams tinklams tiesti ir eksploatuoti; S10, kurio plotas 46 m2 ir kuris skirtas gretimų žemės sklypų inžineriniams tinklams tiesti bei eksploatuoti. Atsižvelgiant į Detaliojo plano sprendinius, kurie apsunkino 8-ojo žemės sklypo, priklausančio pareiškėjui, naudojimą pagal paskirtį, Detaliuoju planu Žemės sklype pietinė užstatymo zonos riba buvo nustatyta arčiau žemės sklypo ribos su 7-uoju žemės sklypu, priklausančiu trečiajam suinteresuotam asmeniui, nei kituose žemės sklypuose.

Detaliojo plano dalyje „Suderinimo nuorašai“ yra suinteresuotų asmenų parašai, patvirtinantys, jog Detalusis planas ir jo sprendiniai buvo suderinti su visais detaliuoju planu pertvarkyto pirminio žemės sklypo bendraturčiais, įskaitant M. A., kurio teisių perėmėja yra E. A. (I t., b. l. 286‒297).

50. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Detaliojo plano, esančio byloje, brėžinyje tikslūs atstumai nenurodyti, tačiau vizualiai analizuojant Detaliojo plano brėžinį, lyginant visų 8-ių Sklypų užstatyti leidžiamų teritorijų ribas, akivaizdžiai matyti, kad 8-ojo žemės sklypo, priklausančio pareiškėjui, užstatyti leidžiamos teritorijos riba yra arti besiribojančio 7-ojo žemės sklypo, priklausančio trečiajam suinteresuotam asmeniui, ribos, o 7-ojo žemės sklypo užstatyti leidžiamos teritorijos riba atitraukta toliau nuo besiribojančio 8-ojo žemės sklypo ribos. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Projekto rengėjas S. S. akcentavo, kad iš Detaliojo plano matyti, jog yra išlaikomas priešgaisrinis atstumas – 8-ojo žemės sklypo, priklausančio pareiškėjui, užstatymo zonos riba yra 1 metras nuo besiribojančio 7-ojo žemės sklypo, priklausančio trečiajam suinteresuotam asmeniui, ribos, o besiribojančio 7-ojo žemės sklypo užstatymo zonos riba atitraukta 5 metrus nuo 8-ojo žemės sklypo ribos.

51. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Detaliuoju planu suformuotame 8-ajame žemės sklype, kuris priklauso pareiškėjui, artimiausia užstatymo zonos riba iki tuo pačiu Detaliuoju planu suformuoto 7-ojo žemės sklypo, priklausančio trečiajam suinteresuotam asmeniui, ribos yra 1 metras. Nagrinėjamoje byloje šalių pozicija išsiskyrė tuo aspektu, ar pareiškėjui, siekiančiam gauti statybą leidžiantį dokumentą, būtina gauti besiribojančio žemės sklypo savininko (šiuo atveju ‒ trečiojo suinteresuoto asmens) rašytinį sutikimą dėl statybos arčiau nei 3 metrai atstumu nuo sklypo ribos, jeigu užstatyti leidžiamos teritorijos riba arčiau nei 3 metrai atstumu nuo sklypo ribos yra nustatyta Detaliajame plane.

52. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad detalusis planas yra urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. To paties įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai <...>, o 3 dalyje nustatyta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Detalieji planai suteikia teisę valstybės ir savivaldybių institucijoms veikti planuojant lėšas.

53. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 17, 18 ir 19 dalyse įtvirtintos sąvokos: statybos linija – linija, su kuria turi sutapti pastatų ir (ar) turinčių stogą inžinerinių statinių antžeminės dalies gatvės fasado projekcija, neįskaitant balkonų, erkerių, karnizų ir kitų fasado elementų; statybos riba – linija, už kurios pastatų ir (ar) turinčių stogą inžinerinių statinių statyba negalima; statybos zona – planuojamos teritorijos dalis, kurioje yra arba numatomos pastatų ir (ar) turinčių stogą inžinerinių statinių antžeminės dalys.

54. Vienas iš detaliojo planavimo uždavinių – nustatyti urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų naudojimo reglamentus (Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 6 d. 2 p.). Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktais, galimi užstatymo tipai, atitinkantys vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, statinių statybos zona, riba ir linija (5 p.) bei galimos žemės sklypų ribos ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai (mažiausi ir (ar) didžiausi galimi žemės sklypų dydžiai) (7 p.) yra fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomi teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai. Tai, kad detaliuosiuose planuose nustatomas privalomas teritorijos naudojimo reglamentas, nurodytas Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinta ir Taisyklių 261 punkte.

55. Taisyklių 280 punkte (redakcija, galiojusi Detaliojo plano patvirtinimo metu) taip pat nustatyta, kad detaliųjų planų dokumentų rengimo etapą sudaro šios stadijos: esamos būklės įvertinimas; bendrųjų sprendinių formavimas; sprendinių konkretizavimas. Pagal Taisyklių 294 punktą, sprendinių konkretizavimo stadijoje parengiami detaliojo plano konkretūs sprendiniai, kuriuose nustatomi teritorijos naudojimo reglamentai. Šioje stadijoje parengiamas aiškinamasis raštas ir brėžiniai <...>. Brėžiniuose nurodytos pagrindinės žemės naudojimo paskirtys turi atitikti nustatytas Žemės įstatyme, žemės naudojimo būdų turinys turi atitikti Žemės naudojimo būdų turinio aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 3D-830/D1-920, teritorijos naudojimo tipas ir užstatymo tipas aprašytas Teritorijų planavimo normose, grafiniai žymėjimai nurodyti Taisyklių prieduose. Teritorijos naudojimo tipų, užstatymo tipų, pagrindinių žemės naudojimo paskirčių ir žemės naudojimo būdų spalviniai ir grafiniai žymėjimai, pateikti Teritorijų planavimo dokumentų erdvinių duomenų specifikacijoje, žymimi pagrindiniame brėžinyje, nurodant jų reikšmes sutartinių ženklų lentelėje. Sprendinių konkretizavimo stadijoje rengiamame pagrindiniame brėžinyje, be kita ko, žymimi galimi užstatymo tipai, statinių statybos zona, riba ir linija (Taisyklių 297.2.5 p.).

56. Taisyklių 325 punkte įtvirtinta, kad detaliųjų planų sprendiniai negali prieštarauti aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką detaliojo plano sprendiniams. Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys detalieji planai (Taisyklių 327 p.). Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (Taisyklių 328 p.).

57. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus akcentuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 30-803 patvirtintas sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) detalusis planas nėra pakeistas ar teisės aktų nustatyta tvarka nuginčytas, jo sprendinių teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti galiojančio Detaliojo plano sprendiniais.

58. Šiam ginčui aktualaus STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priede pateikiami statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai. Šio priedo 1 punkte nustatyta, kad statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, jog nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki sklypo ribos ir gatvių raudonųjų linijų, išskyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, ir kiti reikalavimai: „1.1. Reikalavimai statinių statybai iki 3 m atstumu nuo sklypo ribos nustatyti STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ [3.2]. 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą, kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m. Šiame punkte nurodyti atstumai gali būti mažinami gavus besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą“.

59. Sistemiškai aiškinant STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1 punkto ir 1.1 papunkčio nuostatas, galima daryti išvadą, kad mažesnis atstumas nuo statinių iki sklypo ribos ir gatvių raudonųjų linijų gali būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Reikalavimas gauti besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą, norint statyti arčiau nei 3 metrai atstumu nuo sklypo ribos, pagal nustatytą teisinį reguliavimą taikomas tais atvejais, kai mažesnis atstumas nėra numatytas teritorijų planavimo dokumentuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, teritorijų planavimo dokumente nustačius mažesnį atstumą nuo statinių iki sklypo ribos, nepagrįsta būtų reikalauti tokį atstumą pakartotinai suderinti su besiribojančio žemės sklypo savininku, kai detaliojo plano sprendiniai (įskaitant ir statinių statybos zoną) buvo suderinti su visų sklypų savininkais.

60. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas (juo nustatytas teritorijos juridinis statusas) įeina į juridinių faktų sudėtį, būtiną tam tikriems santykiams atsirasti, o jo būdingas bruožas yra tas, kad kiti teisės aktai priimami po to, kai patvirtinamas detalusis planas ir remiantis juo (žr., pvz., 2013 m. spalio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1167/2013). Detalusis teritorijos planavimo procesas ir statybos procesas yra tarpusavyje susiję, juos galima laikyti vientisu investiciniu procesu. Detaliojo teritorijos planavimo metu nustatomos tam tikros teritorijos užstatymo sąlygos (pavyzdžiui, leistinas pastatų aukštis, statinių statybos zona, statybos riba ar linija). Dėl to konstatavus detaliojo plano, kuriuo yra suformuoti sklypai statybai, neteisėtumą, negali būti laikomi teisėtais statybą šiuose sklypuose leidžiantys dokumentai (žr., pvz., 2014 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-923/2013).

61. Byloje pateiktame Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje „Detaliojo plano teritorijos tvarkymo rėžimo pagrindinių sprendinių aprašomoji lentelė“ yra pažymėta (užštrichuota) Gyvenamoji teritorija (statinių statybos zona), kurios kraštinės sutampa su atitinkamai šiame brėžinyje pažymėta užstatymo riba (linija, už kurios pastatų (statinių) statyba negalima), kurios atstumas 8-ojo žemės sklypo pietinėje pusėje iki besiribojančio 7-ojo žemės sklypo ribos yra nustatytas apie 1 metrą. Taip pat atitinkamai atitraukta 7-ojo žemės sklypo riba nuo besiribojančio 8-ojo žemės sklypo ribos (I t., b. l. 327). Taigi šiuo atveju pareiškėjas, siekdamas vykdyti statybą pagal Detaliajame plane nustatytas leidžiamos užstatyti teritorijos ribas (statinių statybos zoną), nepažeidžia STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 papunkčio nuostatų, nes galimybė statyti mažesniu atstumu iki sklypo ribos yra numatyta Detaliajame plane (teritorijų planavimo dokumente).

62. Atsižvelgdama į tai, kad galiojančio Detaliojo plano sprendiniai yra privalomi ne tik statytojui (pareiškėjui), bet ir visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams bei juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, teisėjų kolegija sprendžia, kad Administracija nepagrįstai nepritarė pareiškėjo Projektui tuo pagrindu, jog nebuvo atsižvelgta į STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 8 priedo 1.1 papunkčio nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino ginčijamą Administracijos Sprendimą.

63. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

64. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (išlaidas grindė 2023 m. sausio 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2023-10 ir sąskaitos išrašu apie atliktą apmokėjimą).

65. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmestus trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

66. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 1,3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą paslauga apmokėta 2023 m. I ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2022 m. III ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 799,0 Eur (Rekomendacijų 7 punktas), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 2 338,7 Eur. Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti 653,40 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, todėl ji priteistina pareiškėjui iš trečiojo suinteresuoto asmens.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40‒41 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens E. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui V. O. iš trečiojo suinteresuoto asmens E. A. 653,40 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus 40 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė