2020-09-28 Nr. BB-4749-1-01-1-42536-2018-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-4448/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42536-2018-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Sigitos Jokimaitės, susipažinusi su nuteistojo A. B. ir jo gynėjos advokatės Onos Klinavičienės kasaciniu skundu dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžio bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 1 d. nutarties, prašymu sustabdyti nuosprendžio vykdymą ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis A. B. ir jo gynėja advokatė O. Klinavičienė kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus nuosprendį bei nutartį ir A. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį išteisinti. Kasacinės instancijos teismui nusprendus, kad nėra pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kasatoriai prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteistajam A. B. paskirti švelnesnę bausmę.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad nepagrįstai pritaikyta BK 183 straipsnio 1 dalis, neanalizuotas nusikaltimo sudėties buvimas A. B. veiksmuose, nenustatyta esminė aplinkybė – daikto (sodo traktoriaus) perdavimas A. B. ir subjektyvusis požymis – tyčia. Teismai padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimų: nepagrįstai didesnę įrodomąją galią suteikė vieniems įrodymams ir netinkamai įvertino kitus, neatsižvelgė į nukentėjusiojo A. G. ir liudytojo A. L. parodymų prieštaringumą, rėmėsi ne tiesioginiais, bet šalutiniais įrodymais (liudytojo, nebuvusio tariamoje nusikalstamos veikos padarymo vietoje, nenuosekliais parodymais), vadovavosi prielaidomis, padarė išvadas, prieštaraujančias faktiniams bylos duomenims, nesivadovavo teismų praktika; apeliacinės instancijos teismas nepagrindė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo. Skunde taip pat nesutinkama su nuteistajam paskirta bausme.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo bei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti nuteistojo A. B. ir jo gynėjos advokatės O. Klinavičienės kasacinį skundą, pripažinus, kad jis neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje nurodytų pagrindų. Iš naujo paduoto kasacinio skundo turinys patvirtina, kad jame išdėstyti argumentai yra iš esmės analogiški pirmą kartą paduoto kasacinio skundo, kurį buvo atsisakyta priimti, argumentams.

Netinkamą baudžiamojo įstatymo (BK 183 straipsnio 1 dalis) taikymą ir esminių BPK pažeidimų padarymą kasatoriai grindžia nesutikimu su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Kasatoriai analizuoja bylos įrodymus (nukentėjusiojo A. G., liudytojo A. L. parodymus, rašytinius įrodymus dėl sodo traktoriaus pirkimo ir kainos) ir juos interpretuoja, teikia savas išvadas ir apibendrinimus, o tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Nors kasaciniame skunde plačiai cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl BK 183 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, tačiau aiškių teisiškai reikšmingų argumentų dėl teismų padarytų klaidų aiškinant ir taikant baudžiamąjį įstatymą, kaip to reikalauja BPK 368 straipsnio 2 dalies nuostatos, nėra nurodyta.

Kasaciniame skunde taip pat dėstoma teismų praktika, susijusi su baudžiamojo įstatymo normų, nustatančių bausmės skyrimą (BK 41, 61, 75 straipsnių), taikymu, tačiau jame nėra jokių su nuteistajam paskirta bausme susijusių argumentų, o vien deklaratyviai pasisakoma, kad kasatoriai turi pagrindą nesutikti su parinkta bausmės rūšimi (t. y. laisvės atėmimu) ir manyti, kad ši bausmės rūšis yra neproporcinga, neatitinka teisingumo principo.

Kasaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės nevertino apeliacinio skundo argumentų, kurie yra svarbūs vertinant įrodymus, ir neatsižvelgė į jame nurodytas aplinkybes.

Pažymėtina, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo alternatyvių sprendimų. Kasaciniame skunde nurodytas prašymas – išteisinti nuteistąjį A. B. – neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų, kadangi kasacinės instancijos teismas neturi įgaliojimų priimti tokį sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. B. ir jo gynėjos advokatės Onos Klinavičienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Rima Ažubalytė

Sigita Jokimaitė