f9dd7b49-ddc4-49cc-96fc-80368be85ae1 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-200-493/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50167-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.;1.2.3.1.1.;1.2.28.5.2.;2.3.6.4.            (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis,sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, Urtei Zagurskytei,dalyvaujant prokurorams Dariui Jakučiui, Tomui Stelioniui,kaltinamajam R. Ž., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiesiems J.

M., gim. (duomenys neskelbtini) m., J. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., J. B., S. V., K. M., R. M., L. B., jos atstovui advokatui Antanui Vitlipui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡silavinimas – 6 klasės, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, darbo biržoje registruotas, teistas: 2014-06-05 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, BK 75 str. tvarka vykdymÄ atidedant 1 m., bausmę atlikęs, teistumas iÅ¡nykęs,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė: Kaltinamasis R. Ž., 2016-10-12, laikotarpiu nuo 13.52 val. iki 14.10 val. (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, sutikęs einančiÄ J. B., pareikalavo jos grÄ Å¾inti 10 eurų atlygį už atliktÄ darbÄ â€“ malkų suneÅ¡imÄ , o jai nesutikus mokėti pinigų, panaudojo prieÅ¡ J. B. fizinę prievartÄ â€“ jÄ stipriai pastÅ«mė, dėl to ji nukrito ant žemės bei atsitrenkdama į kietÄ pagrindÄ patyrė deÅ¡inės rankos rieÅ¡o patempimÄ â€“ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o jai atsikėlus nuo žemės ir nuėjus prie (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos pastate esančios ambulatorijos durų, R.

Ž., neleisdamas J. B. užeiti į ambulatorijÄ ir kreiptis medicininės pagalbos, sugriebė jÄ už deÅ¡inio peties ir prievarta nutempė J. B. į savo namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), atvedęs į butÄ užrakino įėjimo į butÄ duris bei liepė J. B. aiÅ¡kintis dėl ginčijamos skolos su savo motina D. K., Å¡iais veiksmais R. Ž., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ bet nerealizuotÄ savo tariamÄ teisę, padarė didelės žalos J.

B. interesams – pažemino jÄ vieÅ¡oje vietoje kitų žmonių akivaizdoje, sukėlė jai fizinį skausmÄ ir nesunkiai sutrikdė J. B. sveikatÄ , tai yra, įvykdė savavaldžiavimÄ , panaudojant fizinę prievartÄ .Å iais veiksmais R. Ž. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje.Be to, kaltinamasis R. Ž., 2016-10-14, laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 14.30 val., prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), prikibo prie A.

M., kuri iÅ¡ parduotuvės nešėsi butelius alaus, Å¡iai nesutikus jam duoti alaus, tyčia ranka sudavė vienÄ smÅ«gį A. M. į veidÄ bei vienÄ kartÄ Ä¯spyrė jai į pilvÄ , Å¡iais veiksmais padarė A. M. kairio skruosto sumuÅ¡imÄ su poodine ir gilesnių minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva ir pilvo sumuÅ¡imÄ su kraujosruva pilvo sienos raumenyse kairiau bambos žiedo, kraujosruva žarnų pasaite ir dviem kraujosruvų židiniais plonžarnėje, didžiojoje žarnų taukinėje ir plonžarnės sienelėje, kas per kelias dienas komplikavosi visų pažeistų sluoksnių nekroze bei paburkimu, difuziniu pilvaplėvės uždegimu, sepsiu ir progresuojančiu mirtinu septiniu Å¡oku, nuo kurio 2016-10-23, 02.10 val.

A. M. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės intensyvios terapijos skyriuje mirė, tokiais veiksmais R. Ž. tyčia nužudė A. M..Å iais veiksmais, R. Ž. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis R. Ž. dalyje dėl savavaldžiavimo kaltu prisipažino ir parodė, jog dėl nuolatos pasikartojančių epilepsijos priepuolių visų įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau pamena, jog kažkuriuo tai metu, jo motinai D. K. paskambino J. B. ir paprašė ateiti padėti suneÅ¡ti malkas.

Kartu su motina nuėjo pas J. į namus, kur už pastarosios pasiÅ«lytÄ 10 eurų atlygį, kartu su T. ir A., pravarde „S.“ sunešė malkas. J. pažadėjo už darbÄ sumokėti vėliau. Nesulaukęs žadėto užmokesčio, pro buto virtuvės langÄ pamatė gatve einančiÄ J., todėl nubėgo prie jos. Pribėgęs paklausė J., kada ji atiduos skolÄ . Pastarajai atsakius, jog yra neskolinga, jis J. pastÅ«mė ir Å¡i nugriuvusi ant žemės pradėjo Å¡aukti, jog jai sulaužė rankÄ .

Prašė jos eiti ir apie skolÄ pasakyti jo mamai. Daugiau dėl pasikartojančių epilepsijos priepuolių nieko neprisimena, pilnai tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b.l. 103-106), jog J. praÅ¡ymu suneÅ¡us malkas, J. jam ir mamai pasakė, kad 2016-10-12 gavusi paÅ¡alpÄ , jam ir mamai duos10 eurų už atliktÄ darbÄ . 2016-10-12, bÅ«damas iÅ¡gėręs alaus, pro namo virtuvės langÄ pamatė einančiÄ J., todėl pribėgęs prie jos, pareikalavo atiduoti skolÄ , nes žinojo, jog jį paÅ¡alpÄ jau buvo gavusi.

J. papraÅ¡ius palaukti, susinervinęs ir sakydamas, jog eitų ir tai pasakytų jo motinai, jis J. pastÅ«mė į petį ir Å¡i pargriuvusi susitrenkė rankÄ . Po to pamena, jog su J. grįžo į savo namus, ar jÄ tempė, nepamena. Čia buvo jo mama ir A. R.. Sakė J. kalbėti su jo motina, nes pats bijojo kÄ nors daryti. Ar J. įėjus į namus užrakino duris nepamena, tačiau galėjo jas užrakinti, kad nepabėgtų Å¡unys. Dar prisimena, kad paskui jo mama kartu su J. nuėjo pas pastarosios mamÄ .

Grįžo mama iÅ¡ J. be pinigų. SekančiÄ dienÄ , bÅ«damas balkone, pamatė einančiÄ J., kuriÄ pakvietė prieiti. Pastaroji jam priekaiÅ¡tavo, jog jis jÄ pastÅ«mė ir ji nugriuvusi iÅ¡sinarino rankÄ , todėl jokių pinigų neduos, nes dėl to turėjo iÅ¡laidų. Pasakęs, jog jos pinigų jam ir nereikia, paprašė atsiimti iÅ¡ policijos pareiÅ¡kimÄ . Be to sakė J., jog jam su mama viso už darbÄ turėjo sumokėti 10 eurų, o ne kiekvienam po 10 eurų, pastaroji jį ne taip suprato.

Dėl padaryto sužalojimo J. atsiprašė ir labai gailisi.(t. 3, b.l. 103-106)Dėl inkriminuojamo tyčinio nužudymo, kaltinamasis R. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2016-10-14 buvo namuose, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kuri randasi jo namo kitoje gatvės pusėje nuėjęs nebuvo, A. M. alaus neprašė ir jos nesužalojo. Iš žmonių alaus neatiminėdavo ir iš parduotuvių savavališkai jo neimdavo. Kartais parduotuvių pardavėjos alaus jam duodavo skolon. Visi apklausti liudytojai dėl to meluoja.

Kodėl R. ir K. M. jį apkalba, jog jis sužalojo jų motinai akį paaiÅ¡kinti negali, su jais nebuvo piktuoju. Kad sužalotu A. M., tai turėjo bÅ«ti visiÅ¡kai girtas.Kaltinamojo R. Ž. kaltė pilnai įrodyta Å¡iais įrodymais.Nukentėjusioji J. B. parodė, kad 2016-10-08 jos mama S. R. L. kaimo gyventojų A., pravarde „S.“ ir T. paprašė suneÅ¡ti malkas iÅ¡ kiemo į garaÅ¾Ä bei kambarį. Mama su jais abiem sutarė, kad už atliktÄ darbÄ bei po to, kai dar maždaug po savaitės laiko sukraus atvežtus birketus, kiekvienam sumokės po 10 eurų. 2016-10-08 po pietų į jų kiemÄ atėjo A. ir T. ir pradėjo neÅ¡ti malkas.

Kažkuriuo metu, jau A. ir T. kraunant malkas, jai į mobilaus ryÅ¡io telefonÄ paskambino D., R. Ž. mama ir paklausė kaip sekasi „S.“ ir T. krauti malkas. Pastarajai pasakė, kad sunkiai, nes malkų nemažai, jie dviese, plius lyja lietus. NetrÅ«kus pas jÄ Ä¯ kiemÄ atėjo D. ir jos sÅ«nus R. Ž. ir pasisiÅ«lė padėti ir jos sutiko. Mama už darbÄ buvo pažadėjusi po 10 eurų tik T. ir A.. Jos motina nežadėjo mokėti už darbÄ D. ir R. Ž., ji pati tik jiems pasakė, jog kai gaus po mėnesio 12 dienos paÅ¡alpÄ , tai sumokės, tačiau konkrečios sumos nebuvo įvardinusi, o kalbos, jog jiems abiem mokės po 10 eurų, nebuvo.

D. su tuo sutiko ir visi per 3-4 valandas sukrovė malkas. Žinojo, jog D. ir R. nedirba darbų be alkoholio, tai už jos duotus 5 eurus, galimai T. nupirko alaus ir cigarečių. 2016-10-12, apie 13.30 val., kartu N. buvos sutarusi susitikti prie seniÅ«nijos ir kartu nueiti pas V. sutvarkyti gėlių darželio. Beeinant (duomenys neskelbtini) gatve, iÅ¡girdo vyriÅ¡kÄ balsÄ rėkiant „alio, alio“. Pačioje pradžioje nesuprato kas čia kam sako, nes aplinkui buvo daug žmonių, tačiau atsisukusi pamatė R.

Ž., kuris buvo piktas ir neadekvatus, jo akys buvo kaip stiklinės, atrodė, lyg jis bÅ«tų kažko prisigėręs. Beeinant toliau, R. Ž. jÄ pasivijęs sugriebė už striukės, prievarta atsuko į save ir grubiai pasakė, jog ji jau gavo pinigus ir paliepė eiti pas jo motina pasiaiÅ¡kinti, kodėl jam už malkų sukrovimÄ neduoda pinigų. Ji bandė R. Ž. aiÅ¡kinti, jog jokio konkretaus susitarimo dėl pinigų mokėjimo tarp jų nebuvo, jų neprivalo jam mokėti, be to Å¡iuo metu pinigu su savimi neturi, tačiau R.

Ž. jÄ labai stipriai stÅ«mė ir ji atbula nukrito pusiau ant Å¡ono, pusiau nugaros ir nukritusi susižalojo deÅ¡inę rankÄ . Pakilusi nuo žemės pajuto didelį skausmÄ deÅ¡inėje rankoje, todėl pamaniusi, jog ji lūžo, nusprendė nueiti į ambulatorijÄ , kad jai bÅ«tų suteikta medicininė pagalba. Tačiau R. Ž. ranka ir koja užrėmė ambulatorijos duris, neleido jai įeiti į ambulatorijÄ ir rėkė, kad ji eis pas jo mamÄ ir viskas. R. Ž. buvo labai agresyvus, o ji buvo labai iÅ¡sigandusi.

Dirbę darbus žmonės, bei N. matė tokį R. Ž. elgesį, tačiau nesikiÅ¡o, nes jo bijojo. Po to R. Ž., paėmęs jÄ už striukės, partempė į namus. Įėjus į landynę primenantį butÄ , R. Ž. vėl jÄ stipriai įstÅ«mė į kambarį bei užrakino buto duris. Bute pamatė D., kuriai pasakė, kad R. sulaužė jai rankÄ ir paprašė atrakinti buto duris, nes jai reikia į ambulatorijÄ , o vakare galės susitikti ir aptarti klausimÄ dėl pinigų sumokėjimo už krautas malkas.

Tada D. pasakė, jog pinigų jai reikia dabar. Pastarajai sakė, jog neduos tų 10 eurų kiekvienam, nes Å¡iÄ sumÄ jie susigalvojo patys ir susitarimo tokio nebuvo. Tuo metu R. Ž. namuose Å¡Å«kavo, jog pinigų jiems reikia dabar. Jai buvo baisu, o kadangi durys buvo užrakintos, tai pabėgti iÅ¡ buto nebuvo jokios galimybės. R. namuose prabuvo kelias minutes, po to D. apsirengusi atrakino duris ir ji skubiai nuėjo į ambulatorijÄ . Ten jai buvo suteikta med. pagalba ir seselėms R. ir A. papasakojo kas jai nutiko.

R. jai suleido analgino nuo skausmo ir sutvarstė rankÄ . Po med. pagalbos suteikimo, lydima D. ir N. nuėjo į savo namus. Namuose iÅ¡ karto telefonu Nr. 112 iÅ¡kvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ ir policijÄ Dėl smurtinių R. Ž. veiksmų jai buvo padaryta didelė žala, nes ji buvo stumdoma ir tampoma kitų žmonių akivaizdoje, tuo buvo pažeminta, jautė skausmus, pirko nuskausminamuosius vaistus, įtvarÄ , dėl ko prarado visas santaupas, be to neteko galimybės dirbti vieÅ¡uosius darbus, dėl ko stipriai nukentėjo materialiai.

Kaip buvo sužalota moteriÅ¡kė, vardu A. nematė, tik draugė N. sakė, kad A. mirė dėl to, kad jÄ užmušė R. Ž.. Kad R. Ž. galėjo užmuÅ¡ti A. pilnai tiki, nes jis yra labai stiprus. Kaime be R. Ž. nėra nei vieno žmogaus, kuris užpuldinėtų ir skriaustų žmones. Nukentėjusioji J. B. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė, kad 2016-10-12 su drauge N. apie 13,30 val. susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos tam, kad eitų pas kaimynę V. tvarkyti gėlių darželio.

Nukentėjusioji J. B. parodė, kad ji į susitikimo vietÄ Ä—jo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos, t. y., (duomenys neskelbtini). Eidama link (duomenys neskelbtini), pamatė ateinančiÄ per kiemÄ N., kuri ėjo link (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos pastato. Pamatė N. tik truputį. J. B. parodė, kad einant keliu link (duomenys neskelbtini) namo, ji iÅ¡girdo vyro balsÄ , sakantį „alio, alio“. Atsisukusi pamatė, kad tai R. Ž.. Parodė, kad R. Ž. pribėgo prie jos ir ranka sugriebė už kairio peties, bei kairės rankos ir atsuko jÄ Ä¯ save, bei nurodė eiti jai pas jį namus aiÅ¡kintis dėl nesumokėtų jam pinigų už atliktus buities darbus t. y., malkų krovimÄ .

Nukentėjusioji J. B. parodė, kad ji ėjo toliau link (duomenys neskelbtini) kaime įsikÅ«rusios ambulatorijos, tačiau R. Ž. vėl jÄ tempė už kairio peties ir vėl liepė eiti pas į namus aiÅ¡kintis dėl nesumokėtų pinigų už atliktus darbus. J. B. parodė, kad ji priėjo prie ambulatorijos, ranka įsikabino į metalinį turėklÄ ir sakė R. Ž., kad jÄ paleistų, kad ji niekur neis, nes apie jokiÄ konkrečiÄ pinigų sumÄ už krautas malkas jie nesitarė. Tuomet J. B. parodė, kad jai stovint prie ambulatorijos ir laikantis kaire ranka už turėklų, R.

Ž. jÄ â€žnusviedė“, t. y., bÅ«damas jai iÅ¡ už nugaros stipriai jÄ stÅ«mė, dėl ko ji nukrito ant žolės. J. B. parodė, kad pati nesuprato, kaip nukrito ant žolės. Parodė, kad kai ji nuo stÅ«mimo krito, tai krito pusiau ant nugaros ir deÅ¡inio Å¡ono, krisdama matė (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos pastatÄ ir Å¡alia dirbančius darbininkus, tarp kurių tikrai buvo (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai T. ir J.. J. B. parodė, kad kai ji nukrito, tai stipriai užsigavo deÅ¡inę rankÄ , ranka buvo su „guzais“.

Parodė, kad kai nukrito, jos galva buvo nukreipta link (duomenys neskelbtini) namo, o kojos į (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos kiemo pusę. Po to, kai nukrito ant žolės, tai atsikėlė ir ėjo į ambulatorijÄ , nes jai labai skaudėjo deÅ¡inę rankÄ . J. B. parodė, kad jai atsikėlus nuo žemės ir einant link ambulatorijos invalidams skirtu užvažiuoti į ambulatorijÄ keliuku, pirmas prie įėjimo į ambulatorijÄ durų pribėgo R. Ž., kuris ranka ir koja laikė duris, tokiu bÅ«du neleisdamas jai užeiti į ambulatorijÄ .

J. B. parodė, kad prašė R. Ž. įleisti jÄ Ä¯ ambulatorijÄ , rodė jam sužalotÄ rankÄ , sakė, kad jai labai skauda sužalotÄ rankÄ , tačiau R. Ž. jos vis tiek neleido ir sakė jai: „tu niekur neisi“. J. B. parodė, kad R. Ž. ranka suėmė jai už deÅ¡inio peties ir nurodė jai eiti pas jį namus, pas jo mamÄ D. aiÅ¡kintis dėl nesumokėtų pinigų. J. B. parodė, kad ji nuo ambulatorijos durų, nulipo laipteliais žemyn ir kartu su R. Ž. ėjo tiesiai link (duomenys neskelbtini) namų, priėję (duomenys neskelbtini) namÄ , suko deÅ¡inėn ir R.

Ž. jÄ Ä¯vedė į Å¡io namo vidurinę laiptinę, nusivedė į butÄ , kuriame jis gyvena, esantį pirmame aukÅ¡te, pažymėtÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Parodė, kad jÄ R. Ž. vedėsi į savo namus laikydamas už deÅ¡inės rankos peties, kartkartėmis vis jÄ pastumdamas į priekį. Vesdamas jÄ pas save į namus vis kartojo, kad ji turės jo mamai D. pasiaiÅ¡kinti dėl nesumokėtų pinigų, sakė, kad ji turi sumokėti pinigus už krautas malkas jos kieme, duoti tiek jam, tiek jo mamai po 10 eurų, pinigų reikia jo mamai, kad ji galėtų sumokėti už jo vaistus.

J. B. parodė, kad kai R. Ž. įstÅ«mė jÄ Ä¯ savo butÄ , užrakino įėjimo į butÄ duris ir jÄ , bÅ«nančiÄ bute, įstÅ«mė į kambarį. Nuo stÅ«mimo į kambarį ji nenukrito, tačiau susvirduliavo ir atsisėdo ant kambaryje esančios lovos. J. B. parodė, kad bÅ«dama R. Ž. bute labai bijojo, baiminosi dėl savo sveikatos ir gyvybės, galvojo, kad R. Ž. jÄ savo „šunims suÅ¡ers“, prašė R. Ž. leisti jai eiti į ambulatorijÄ , kvietėsi D.. Netrukus į kambarį atėjo D., tuomet ji jos prašė jÄ iÅ¡leisti.

D. jai nurodė atiduoti 20 eurų už atliktus darbus, sakė, kad reikia R. už vaistus sumokėti. J. B. sakė D. ir R. Ž., kad tokios pinigų sumos jie nesitarė ir, kad jiems kiekvienam po 10 eurų nemokės, vėl kartojo, kad jÄ iÅ¡leistų iÅ¡ jų namų, nes skauda rankÄ , D. rodė sužalotÄ savo deÅ¡inę rankÄ , sakė, kad R. jÄ stÅ«mė, sakė, kad turbÅ«t ranka sulūžo, kartojo, kad jai reikia eiti į ambulatorijÄ , o D. jai atsakė, kad tu kÄ R. nežinai?. J. B. parodė, kad po kelių praÅ¡ymų jÄ iÅ¡leisti iÅ¡ namų, D. atrakino buto duris ir ji staigiai iÅ¡ buto išėjo bei nuėjo į ambulatorijÄ .

Paskui jÄ Ä¯ ambulatorijÄ Ä—jo ir D.. Ambulatorijoje buvo ir jos draugė N.. J. B. parodė, kad įvykio metu R. Ž. buvo neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, be to tai matėsi iÅ¡ jo veido. (t. 1, b.l. 108-110)Nukentėjusioji L. B. parodė, kad ji yra mirusiosios A. M. sesuo. Su seserimi ir jos Å¡eima visada palaikė glaudžius ryÅ¡ius. Sesuo buvo iÅ¡tekėjusi du kartus, pirmÄ kartÄ už A. V., o antrÄ kartÄ - už J. M., su kuriuo turi tris pilnamečius vaikus. A. su vyru darbo neturėjo, gyveno gaudami socialines paÅ¡alpas, dirbdami seniÅ«nijoje vieÅ¡uosius darbus.

Taip pat turi nedidelį Å«kį, iÅ¡ to iÅ¡silaikė. Be to, A. padėdavo kaime žmonėms nudirbti Å«kio darbus ir taip Å¡iek tiek užsidirbdavo. Pas juos namuose lankydavosi socialinė darbuotoja, nes Å¡eima kartais iÅ¡gerdavo. Kažkur prieÅ¡ tris metus iki įvykio, J. M. buvo mėgėjas parėkauti ir smurtauti, tačiau vėliau jis pasiligojo, todėl nebeturi jėgų, vos paeina. Dėl sveikatos bÅ«klės, žmonos jis negalėtu nei pavyti, nei pastumti, o tuo labiau sumuÅ¡ti. Jeigu pakelia vienÄ kojÄ , tai iÅ¡ karto krenta.

Ä®spirti žmonai jis tikrai negalėjo. 2016-10-21, apie 14 val., jai paskambino sesers A. dukra K. ir pasakė, kad mama skundėsi stipriais pilvo skausmais, todėl greitosios pagalbos automobiliu buvo iÅ¡vežta į ligoninę. Nuvyksi į ligoninę, dėl sveikatos bÅ«klės su seserimi pabendrauti negalėjo, o sekantį rytÄ sužinojo, jog sesuo mirė. Sesers vaikai pasakojo, jog motinÄ 2016-10-14, norėdamas atimti alų, prie parduotuvės suspardė „Ž.“. Po to ji visÄ savaitę skundėsi skausmais, buvo nuėjusi į ambulatorijÄ , tačiau kai jau nebegalėjo paeiti, tai paprašė vaikų iÅ¡kviesti greitÄ jÄ med. pagalba.

Kodėl ji nesikreipė į policijÄ , nežino. Sesuo pagal savo bÅ«dÄ buvo labai uždara, jeigu kas nors nutikdavo, tai retai kam pasiguosdavo, viskÄ nuo visų slėpdavo. PraÅ¡o patenkinti jos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį.Nukentėjusysis J. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. parodė, kad jis buvo mirusiosios A. M. vyras ir kartu su ja užaugino 3 vaikus. Jis pats niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, turi invalidumÄ dėl kojų sÄ narių, todėl sunkiai vaikÅ¡to. Ankščiau tarp jo ir A.

M. kildavo žodiniai konfliktai, tačiau paskutiniu metu juodu sugyveno taikiai. 2016 m. spalio 14 d. žmona, kartu su sÅ«numi R. M. ir dukra K. M., pas kaimynę J. S. nuiminėjo runkelius, o jis pats buvo likęs namuose. Vakare abu vaikai grįžo į namus, o žmona dar buvo nuėjusi į parduotuvę. Kai žmona grįžo namo, jis tuo metu jau miegojo. Sekančios dienos ryte pas žmonÄ po kaire akimi pamatė nemaÅ¾Ä mėlynę, todėl paklausė, kas nutiko. Pastaroji tik pasakė, kad jÄ prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ po pietų užpuolė R.

Ž., kurį kaime vadina trumpiau „Ž.“. Pastarasis iÅ¡ jos reikalavo arba pinigų, arba alaus, o jų negavęs, sumušė. Buvo nuėjęs pas draugÄ J. R., pastarasis patvirtino, jog žmona apie savo sužalojimÄ jam pasakojo tÄ patį. 2016-10-15 žmona dar dirbo pas jo brolį, kur jÄ pradėjo krėsti Å¡altis, todėl, nebaigus darbų, brolis jÄ su traktoriumi parvežė į namus. Tos pačios dienos vakare, žmonai pradėjo stipriai skaudėti pilvÄ , todėl paklausus, ji jam pasakė, jog R.

Ž. jai dar ir įspyrė į pilvÄ , tačiau kiek kartų, neminėjo. SekančiÄ dienÄ , tai buvo ketvirtadienis, žmonai toliau skaudėjo pilvÄ Å¾emiau juosmens, matė, jog jis yra iÅ¡pÅ«stas, todėl iÅ¡kvietė gydytojÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ jÄ iÅ¡vežė greitoji med. pagalba į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur ji buvo operuota, tačiau ten mirė. R. Ž. pažinojo jau daug metų, paskutiniu metu jis tapo agresyvus, puldinėja žmones, atiminėja pinigus arba alkoholį. Vakarais jis bÅ«davo prie parduotuvės, todėl bÅ«davo baugu į jÄ nueiti.

Civilinį ieÅ¡kinį palaiko pilnai.Nukentėjusysis R. M. parodė, kad 2016 m. spalio 14 d., nuo 9 val., kartu su savo motina A. M. ir seserimi K., pas kaimynę J. S. nuiminėjo runkelius. Dirbo iki 21.30 val. ir už darbÄ visi trys gavo po 20 eurų. Mama į darbÄ atėjo sveika, nesužalota. PirmÄ kartÄ Ä¯ parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančiÄ (duomenys neskelbtini), apie 300 metrų atstumu nuo jų darbo vietos, mama nuėjo apie 10 val. ryto, iÅ¡ kur parnešė du litrinius butelius alsus ir cigarečių.

Alų iÅ¡gėrė tik abu su mama. Po to, dienos eigoje, apie 14 val., mama vėl nuėjo į tÄ pačiÄ parduotuvę nupirkti alaus. Grįžusi po 10 minučių, mama parnešė vėl du butelius alaus, pastaroji atrodė kaip nesava, pasimetusi, tačiau jokių sužalojimų ant jos veido nesimatė. Paklausus kas nutiko, mama pasakė, kad prie parduotuvės prisikabino „Ž.“, kuris pareikalavo atiduoti alų, tačiau mamai nesutikus, Å¡is trenkė jai į akį. Tai girdėjo ir sesuo K.. IÅ¡ pradžių po akimi pas jÄ mėlynės nesimatė.

Apie tai, kad R. Ž. jai įspyrė ir į pilvÄ , mama nesakė. Padirbę darbus, jis su seserimi į namus grįžo pirmi, o mama grįžo vėliau. SekančiÄ dienÄ , tai yra Å¡eÅ¡tadienį, pastebėjo, kad pas mamÄ po kaire akimi iÅ¡ryÅ¡kėjo mėlynė, paklausus Å¡i patvirtino, jog čia yra R. Ž. darbas. TÄ pačiÄ dienÄ jis su mama dar važiavo pas tėvo brolį V. M. padėti prie mėšlo. Čia mamÄ pradėjo krėsti Å¡altis, todėl neleido jai dirbti. Dėl pilvo skausmų mama jam pasiskundė praėjus maždaug 4 dienoms po įvykio, ar tai trečiadienį, ar tai ketvirtadienį, tai yra, ar spalio 19 d., ar 20 d..

Kiek žino, tėvas dar važiavo pirkti jai nuo skausmo vaistų, tačiau vaistai nepadėjo. Po paros į namus atėjo Å¡eimos gydytoja, kuri iÅ¡rašė mamai siuntimÄ Ä¯ ligoninę, bei pasakė, kad kviestų greitÄ jÄ kuri atvykusi mamÄ iÅ¡vežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Čia jai buvo atlikta pilvo operacija, tačiau mama mirė. R. Ž. pažįsta kaip kaimo gyventojÄ . IÅ¡gėręs jis tapdavo agresyvus. Tėvo pykčiai su mama pasibaigė prieÅ¡ tris metus. Jis mamos sumuÅ¡ti negalėjo, nes silpnai vaikÅ¡to, yra neįgalus.Nukentėjusioji K.

M. parodė, kad 2016-10-14, apie 9 val., kartu su mama A. M., broliu R. M. nuėjo pas J. S. rinkti burokų. Visi buvo blaivūs. Berenkant burokus, apie 10 val., R. paprašė mamos nueiti į parduotuvę parnešti alaus. Tada mama nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir po 15 minučių grįžusi atnešė 2 butelius 1 litro talpos alaus, kurį jie abu išgėrė. Mama jautėsi gerai, jokių nusiskundimų sveikata nebuvo. Apie 14 val. R. parašius, mama vėl išėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ parnešti alaus.

Grįžusi po 20 min., mama vėl parnešė 2 butelius po 1 litrÄ talpos alaus ir pasakė, jog prie parduotuvės prikibo R. Ž., kuris norėjo atimti alų ir sudavė jai su „kuloku“ į akį. Mama tuo metu bloga savijauta nesiskundė. Apie 19-19.30 val., baigę darbÄ , ji su broliu grįžo į namus, o mama dar pasiliko pas J. S., nes ji buvo paruoÅ¡usi pietus ir pastačiusi alaus. Kuriuo metu mama grįžo į namus nematė, nes miegojo. 2016-10-15 ryte, kartu su tėčiu ir broliu R. pamatė, kad pas mamÄ po kaire akimi yra mėlynė.

Paklausus iÅ¡ kur ta mėlynė, mama vėl pasakė, jog prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, R. Ž. jos prašė alaus, ji jam alaus nedavė ir tuomet R. Ž. jai „davė iÅ¡ kuloko į antakį“. TÄ pačiÄ dienÄ mama, nors ir gėdydamasi mėlynės, ėjo pas tėvo brolį vežti mėšlo. Grįžusi vakare mama skundėsi, jog skaudÄ pilvÄ , tačiau nieko nesakė, jog jai bÅ«tų į jį įspirta. Mama ir ankščiau pasiskųsdavo, jog jai skauda skrandį.

Po to viskas lyg tai buvo gerai, tačiau 2016-10-20 mama pasijuto blogai, sakė, kad jai skauda skrandį, todėl tėvas norėjo mamai kviesti greitÄ jÄ med. pagalbÄ , tačiau mama atsisakė, sakė, kad iÅ¡gers vaistų nuo skrandžio ir jai praeis. Tada tėvas nuėjo į vaistinę ir nupirko mamai kažkokių vaistų. Skausmams nepraėjus, 2016-10-21 tėvas į namus iÅ¡kvietė Å¡eimos gydytojÄ I., kuri apžiÅ«rėjusi mamÄ , iÅ¡ karto parašė siuntimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) ligoninę, bei pasakė, kad mamai į ligoninę reikia dėl pilvo.

Gydytojai išėjus, tėvas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ , kuri mamÄ nuvežė į ligoninę. Tos pačios dienos vakare mama buvo iÅ¡operuota, tačiau neužilgo mirė. Paskutiniu metu mama su tėvu pykdavosi tik žodžiais, tačiau nesimuÅ¡davo. Mama buvo mėgėja iÅ¡gerti, tačiau iÅ¡gėrusi negriuvinėdavo. PraÅ¡o civilinį ieÅ¡kinį patenkinti.Nukentėjusysis J. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. parodė, kad 2016-10-14 ryte motina A. M., kartu su seserimi K. M. ir broliu R.

M. išėjo pas J. S. rauti runkelių, o jis pats išėjo į mokyklÄ . Grįžęs apie 15 val. į namus, rado tik tėvÄ J. M.. Kiek pamena, tai vakare pirma į namus grįžo mama, kuri nuėjo tiesiai į vaikų kambarį. Ji buvo gerokai iÅ¡gėrusi, tačiau buvo visiÅ¡kai sÄ moninga ir ant kojų pastovėjo. Pamatė mamos paakyje mėlynę, todėl jos paklausė, kas yra, tačiau mama atsakiusi, jog nieko nesakys. NetrÅ«kus į namus grižo K. ir R.. SekančiÄ dienÄ mama su R. ėjo pas tėvo brolį V. suvežti mėšlo.

R. vėliau pasakojo, jog bedirbant, mamÄ pradėjo krėsti Å¡altis, todėl V. jÄ parvežė į namus. Tos pačios dienos vakare, mamai pradėjo skaudėti pilvÄ , tačiau dėl ko, nežino. Po to kelias dienas mama gulėjo lovoje. KažkuriÄ tai dienÄ , galimai penktadienio ryte, jis motinai padavė vaistų nuo skausmo ir iÅ¡važiavo į mokyklÄ , o grįžęs jos neberado, nes buvo iÅ¡vežta į ligoninę. Mama mirė 2016-10-23 naktį. Tiki kaimo žmonių kalbomis, jog motinÄ galėjo sumuÅ¡ti R.

Ž., kuris užpuldinėja žmones, atiminėja iÅ¡ jų pinigus, iÅ¡ parduotuvės pasiimdavo prekių ir nesusimokėjęs iÅ¡eidavo, kažkokiai moteriÅ¡kei yra sulaužęs rankÄ . Jo bijo viskas kaimas. Anksčiau R. Ž. prieÅ¡ kokius 3-4 metus irgi buvo užpuolęs jo mamÄ . TÄ kartÄ iÅ¡ mamos irgi reikalaudavo pinigų arba alaus. PrieÅ¡ kokius 2 metus jį patį R. Ž. taip pat buvo užpuolęs ir reikalavo pinigų arba dviračio, bet jam pavyko nuo jo pasprukti. Jeigu jį R. Ž. užpuldavo, tai jis jam atiduodavo pinigus ir pabėgdavo.

Civilinį ieškinį palaiko pilnai. Nukentėjusysis S. V. parodė, kad yra A. M. sūnus ir su ja atskirai gyveno jau apie 5 metus laiko. Tikslai datos neprisimena, tačiau tai buvo po burokų kasimo, mama su R. buvo atėjusi pas jį su J. R. į namus su mėlyne po akimi, lyg dešinės pusės. Tada J. R. mamos paklausė, kas jai mėlynę įstatė. Mama atsakė, jog „Ž.“, tai yra R. Ž.. Mama papasakojo, jog „Ž.“ jos paprašė pinigų arba alaus, tačiau ji nei pinigų, nei alaus jam nedavė.

Daugiau mama nieko nepasakojo, kÄ jai „Ž.“ padarė, tik sakė, kad Å¡is jÄ mušė už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kampo. Tiki mamos pasakojimu, nes tai buvo ne pirmas kartas, kai R. Ž. prie jos kibo. Ir anksčiau R. Ž. yra iÅ¡ mamos kažkÄ tai buvo atėmęs, nes girtas jis prie visų kabinėjosi. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko pilnai.Liudytoja N. M. parodė, kad 2016-10-12, apie 13 val., sėdėdama prie savo namo laiptinės ant suolelio, pamatė ateinančiÄ J., o jai iÅ¡ paskos, 2-3 metrų atstumu, einantį R.

Ž.. IÅ¡girdo R. Ž. sakant: „palauk, palauk, J.“. J. sustojo ir atsisukusi į R. Ž. pasakė: „ko nori?“. R. Ž. tada jai pasakė: „skoloj 10 eurų, atiduok 10 eurų“. J. jam atsakė: „aÅ¡ tikrai tau nieko neskolinga, neduosiu tau jokių pinigų“. Tuomet R. Ž. sugriebė J. iÅ¡ nugaros pusės už striukės pečių, labiau link kaklo pusės ir stumdamas atgal, parvertė jÄ ant žemės. Po to, kai J. nukrito, R. Ž. sugriebė savo ranka J. už deÅ¡inės rankos ir tuomet iÅ¡girdo J. sakant:

„R., paleisk, man labai skauda rankÄ â€œ. Tai sakydama, J. vis dar buvo ant žemės ir besimuistydama bandė savo deÅ¡inę rankÄ iÅ¡traukti iÅ¡ R. Ž. rankos. J. pavykus tai padaryti, ji atsistojusi nubėgo į ambulatorijÄ , o R. nusivijo jÄ iÅ¡ paskos. J. pribėgusi prie ambulatorijos durų ketino jas atidaryti, tačiau R. savo rankÄ uždėjo ant ambulatorijos durų ir neleido J. į jÄ Ä¯eiti. Po to R. pasakė J. : „einam iki mano namų, pas mano mamÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinsim. Tu skolinga 10 eurų“.

Tuo tarpu J. verkė ir kalbėjo, kad jai labai skauda ir laikėsi susiėmusi už deÅ¡inės rankos. Tada J. pasakė: „R., einam pas mamÄ iÅ¡siaiÅ¡kinsim“. Jiems beeinant į R. Ž. namus matė, kaip R. J. vedė laikydamas suėmęs jos kairę rankÄ už striukės. J. įėjus į R. namus, ji pasiliko laukti kieme. Po 10 minučių, J. verkdama išėjo iÅ¡ R. namų ir paprašė jÄ palydėti iki jos namų. PrieÅ¡ eidamos į J. namus, kartu užėjo į ambulatorijÄ , kur seselė V.

M. J. suleido vaistų nuo skausmo ir apibintavo deÅ¡inę rankÄ . J. namuose dėl stipraus rankos skausmo, iÅ¡sikvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ . R. Ž. pažįsta apie 8 metus. Jis iÅ¡ žmonių tai pinigus atiminėja, gÄ sdina visus, parduotuvėje nesÄ mones daro. Baisu vakare ar pavakary per jį iÅ¡eiti į laukÄ , ar nueiti į parduotuvę. Yra girdėjusi kalbant, kad R. Ž. kibdavo prie pensinio amžiaus moteriÅ¡kių, vietinių girtuoklių, iÅ¡ kurių atimdavo alų, ar įėjęs į parduotuvę savavaliÅ¡kai pasiimdavo prekes.

Liudytojas T. J. parodė, kad 2016 metų spalio mėnesį, datos tikslai nepamena, kartu su T. R., R. Ž. mama D., pas J. namuose krovė malkas. J. už darbÄ jam ir T. R. žadėjo sumokėti po 10 eurų, kai po spalio 12 dienos gaus paÅ¡alpÄ . Po kiek tai laiko atėjo ir R. Ž.. Pastarajam, kaip suprato, niekas pinigų už darbÄ nesiÅ«lė, nes jis atėjo padėti savo mamai. Po kurio tai laiko, datos nepamena, apie 12-13 val. dirbant vieÅ¡uosius darbus prieÅ¡ais (duomenys neskelbtini) ambulatorijÄ , iÅ¡girdo apie kažkokius pinigus rėkaujantį R.

Ž.. Kadangi prieÅ¡ais buvo eglės, tai jis ten buvusių asmenų neįžiÅ«rėjo. Po 10 minučių nuėjęs pažiÅ«rėti, prie ambulatorijos jau nieko nerado. Vėliau matė J., kartu su R. Ž. mama ir S. žmona, susiėmusiÄ už rankos einančiÄ Ä¯ ambulatorijÄ . IÅ¡ kartu dirbusių darbininkų sužinojo, jog R. Ž. J. pastÅ«mė. R. Ž. praeityje ir iÅ¡ jo buvo atėmęs alų, tačiau vėliau atidavė. Ar jis atiminėdavo alų ir iÅ¡ kitų asmenų, nežino.Liudytojas R.

J. parodė, kad 2016 m. spalio mėn., datos neatsimena, dirbant (duomenys neskelbtini) netoli ambulatorijos vieÅ¡uosius darbus iÅ¡girdo, kaip kažkas rėkauja prie ambulatorijos. Atsisukęs pamatė prie ambulatorijos stovinčius R. Ž. ir J.. R. Ž. rėkavo dėl kažkokios skolos, todėl suprato, kad J. jam buvo skolinga, o pastaroji tylėjo. Matė, kaip R. Ž. J. pastÅ«mė, nuo ko Å¡i nukrito ant žolės, po to besikeliant, R. Ž. jÄ antrÄ kartÄ pastÅ«mė ir ji vėl nukrito ant žolės. VisÄ laikÄ Ä¯ juos nežiÅ«rėjo.

J. atsikėlus nuo žemės, girdėjo kaip R. Ž. rėkė ant jos ir liepė eiti pas jo motinÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti. Po to matė, kaip jiedu praėjo pro ambulatorijÄ ir įėjo į R. Ž. namo laiptinę. Liudytoja R. V. parodė, kad dirba VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje bendruomenės slaugytoja. 2016-10-12, trečiadienį, apie 14 val., į (duomenys neskelbtini) ambulatorijÄ kartu su N. M. atėjo J. B. ir pasakė, jog jai skauda rankÄ . J. B. suleido vaistus nuo skausmo ir rankÄ apibintavo, bei pasakė, kad jai reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių pasidaryti rankos nuotraukÄ .

Po to J. B. iÅ¡ procedÅ«rinio išėjo. A. M. pažinojo. 2016-10-21, apie 8.15 val., į ambulatorijÄ atėjęs A. M. vyras J. M. pasakė, kad A. skauda skrandį ir paprašė parduoti vaistų nuo skrandžio skausmo. Ji jam pardavė „(duomenys neskelbtini)“ pakelį ir angliukÄ , taip pat jam pasakė, kad jeigu skausmas nepraeis, bÅ«tinai kviestųsi gydytojÄ . TÄ pačiÄ dienÄ , apie 13 val., gydytoja I. R. pagal iÅ¡kvietimÄ nuvažiavo pas M. į namus, nes A. nepraėjo skaudėti skrandžio.

Vėliau, jau po A. M. mirties, gydytoja I. R. sakė, kad A. pilvas buvo labai kietas ir ji įtarė jai peritonitÄ . Kaime žmonės kalbėjo, jog A. M. sumušė R. Ž.. Liudytoja A. Å . parodė, kad dirba VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje bendrosios praktikos slaugytoja ir odontologo padėjėja. 2016-10-12, apie 14.00 val., į ambulatorijÄ atėjo susijaudinusi J. B. ir parodžiusi sutinusiÄ deÅ¡inę rankÄ pasakė, jog jÄ sumušė R. Ž.. ApžiÅ«rėjusi J. B. rankÄ pasakė, kad jai reikia nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių ir pasidaryti rentgeno nuotraukÄ .

Po to J. užėjo į procedÅ«rinį kabinetÄ , kuriame buvo slaugytoja R. V.. Ä® ambulatorijÄ kartu su J. buvo atėjusios N. M. ir D. K.. Apie R. Ž. gali pasakyti, kad jis yra neprognozuojamas asmuo. VienÄ dienÄ jis gali bÅ«ti nuotaikoje, o kitÄ dienÄ Å¾iÅ«rėk eina gatve rėkia, keikiasi ir pan. R. Ž. jos niekada nėra užkabinęs, nėra su juo turėjusi jokių konfliktų. Yra girdėjusi vietinius gyventojus ambulatorijoje kalbant, kad R. Ž. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ atiminėja iÅ¡ gyventojų krepÅ¡ius.

Pažinojo A. M., tačiau nuo ko ji mirė, nežino. M. Å¡eimÄ pažįsta apie 30 metų, tačiau, kad J. M. bÅ«tų mušęs A. M., negirdėjusi.Liudytoja E. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stotyje, skubios pagalbos slaugos specialiste. 2016-10-12, apie 14.30 val., gavo iÅ¡kvietimÄ , jog adresu (duomenys neskelbtini) moteriai, kuriai sužalota ranka, reikalinga pagalba. Nuvykusi nurodytu adresu rado J. B., kurį skundėsi, jog jÄ sužalojo kažkoks vyriÅ¡kis. Jos ranka buvo skausminga ir apibintuota.

Pastarajai pasakė, jog reikia vykti į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir pasidaryti rankos rentgeno nuotraukÄ . Vykstant į ligoninę, daugiau J. B. apie jÄ sužalojusį asmenį neklausinėjo ir kitų sužalojimų ant jos kÅ«no nepastebėjo. Liudytoja I. Č. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) GMP stoties specialiste. 2016-10-21, 13.04 val., gavo iÅ¡kvietimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) kaimÄ pervežti į (duomenys neskelbtini) ligoninę sergančiÄ moterį. Atvykusi nurodytu adresu, juos pasitiko jauna moteris, kaip sužinojo ligonės dukra, kuri palydėjo juos į kambarį, kuriame pamatė ant sofos sėdinčiÄ A.

M.. Pastarajai ji pamatavo kraujo spaudimÄ , kuris buvo žemiau normos ribų, taip pat pamatavo deguonies įsisotinimÄ plaučiuose, kuris buvo ženkliai sumažėjęs, bei iÅ¡matavo gliukozės kiekį kraujyje, kuri buvo žemesnis normos ribų. Kadangi A. M. sveikatos bÅ«klė buvo sunki, jos pilvas iÅ¡pÅ«stas, skausmingas, tai jÄ gulimoje padėtyje įsikėlė į GMP automobilį ir prisijungę deguonį, transportavo į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Transportavimo metu, A.

M. į raumenis suleido 2 ampules vaistų nuo skausmo. Kadangi buvo gydytojo siuntimas, tai iÅ¡oriniais ligonės veiksniais ji nesidomėjo. A. M. berods kairėje veido pusėje, po akimi matė kraujosruvÄ , kuri buvo susidariusi maždaug kelių dienų laikotarpyje, lyg gelstelėjusi. Kraujosruva tikrai nebuvo susidariusi kÄ tik. A. M. neklausė nieko apie kraujosruvÄ . Pastaroji apie patirtÄ pilvo traumÄ nieko nesakė, tik skundėsi skausmu. Liudytojas V. M. parodė, kad yra J. M. brolis, o A. M. buvo jo brolio žmona, kuri 2016-10-23 (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl pilvo traumos mirė. 2016-10-14 A.

M. su vaikais pas J. P. rovė runkelius, o jis buvo iÅ¡ anksto sutaręs, jog 2016-10-15 A. su vaikais ateis pas jį padėti sutvarkyti mėšlÄ . 2016-10-15, apie 10 val., A. pas jį atėjo su dviem savo sÅ«numis ir jis iÅ¡ karto pamatė A. paakyje mėlynę. Paklausus kas jÄ sumušė, A. M. atsakė, jog jÄ , 2016-10-14 vidurdienį, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, sumušė Ž.. A. sakė taip: „ėjau iÅ¡ parduotuvės, sutikau Ž..

Jis man pasakė, atiduok alų. Jam atsakiau, čia ne mano alus, mane atsiuntė jo nupirkti. Tuomet Ž. tvojo man“. Kai A. pasakė Å¡iuos žodžius, tai rankos mostu parodė, kad Ž. jai trenkė į akį. Pastebėjo, kad A. jautėsi prastai, jÄ krėtė Å¡altis. Pastarajai pasakė, kad, jeigu ji prastai jaučiasi, tai gali eiti į namus, o ji atsakė, kad prieÅ¡ingai, galbÅ«t padirbs, iÅ¡sijudins ir viskas jai bus gerai. Tačiau Å¡altis A. vis tiek krėtė, todėl, kad ji pasiÅ¡ildytu, užkÅ«rė traktorių ir pasodino jÄ Ä¯ kabinÄ .

A. dirbo iki maždaug 14 val. Po to jÄ su vaikais parvežė pas save į namus. Žmona V. davė visiems pavalgyti, bei sumokėjo už darbÄ 70 eurų. Po to jie pėsčiomis išėjo į namus. TÄ dienÄ alkoholio niekas nevartojo. Liudytoja L. N. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«ne. 2016-10-19, apie 14-15 val., kartu su socialine darbuotoja M. M., buvo nuvykusi į M. sodybÄ , kur pastebėjo ant A. M. veido, ties viena akimi mėlynę. M. M. paklausus A. M., iÅ¡ kur pas jÄ veide mėlynė, pastaroji nenoriai pasakė, kad savaitgalį kasė runkelius ir Ž., jai išėjus iÅ¡ parduotuvės, reikalavo pinigų ir tada sumušė.

M. M. pasiÅ«lė A. M. dėl to sumuÅ¡imo paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , tačiau, kaip vėliau sužinojo, pareiÅ¡kimo policijai ji taip ir neparašė. Kaime apie šį įvykį buvo kalbama, kad R. Ž. sumušė A. M. prie parduotuvės, kad jai spyrė į pilvÄ ir jÄ sumušė tÄ dienÄ , kai J. sulaužė rankÄ . Kadangi seniÅ«nijos teritorijÄ stebima 14 vaizdo kamerų, kurių įraÅ¡us galima peržiÅ«rėti ne vėliau, kaip po 15 dienų, todėl nuo 2016-10-14, 16 val. peržiÅ«rėjo vaizdo kameros, esančios ant parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įraÅ¡us.

Matė, kaip 2016-10-14, 17:59 val., R. Ž. įeina į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir po vienos minutės iš jos išeina. A. M. tuo metu prie parduotuvės nebuvo matyti. 2016-10-14, nuo 14:00 val. iki 16 val. vaizdo įrašų neperžiūrėjo, nes buvo gauta informacija, jog A. M. buvo sumušta pavakaryje ir tai buvo spalio 12 d, o vėliau peržiūrėti vaizdo įrašų nebuvo galimybės, nes jie jau buvo išsitrynę. Taip pat peržiūrėdama vaizdo įrašus matė, kaip 2016-10-12, 13.52 val.

R. Ž. nuo savo namo pusės ateidinėjo link ambulatorijos. Kadangi buvo įdomu nuo kur ėjo R. Ž., tai ji žiÅ«rėjo ir kitų kamerų vaizdo įraÅ¡us. Kamera Nr. 1, kuri stebi parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ teritorijÄ , užfiksavo R. Ž., ateinantį nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ link seniÅ«nijos pastato. Kai R. Ž. prieidinėjo prie seniÅ«nijos pastato ir kai jis ėjo pro automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, esančiÄ prieÅ¡ais įėjimÄ Ä¯ ambulatorijÄ , matė, kaip jis tarsi susitiko su J. ir jie dviese užsuko už pastato kampo t. y., į seniÅ«nijos kiemÄ , link pastato dalies, kuriame yra įėjimo į seniÅ«nijÄ durys.

Kai jie užsuko už pastato, jie abu iÅ¡ stebėjimo lauko dingo, nes seniÅ«nijos kiemas ir įėjimas į seniÅ«nijÄ nėra filmuojamas. Vaizdo įraÅ¡e matėsi, kad Å¡alia stovėjo keli žmonės, tačiau kas jie tokie, nepažinojo. KÄ konkrečiai tie stovintys žmonės darė, nelabai kreipė dėmesio, jai tik buvo susidaręs įspÅ«dis, kad jie kaip ir stebisi, lyg skeryčioja rankomis. IÅ¡ kur J. atsirado prie ambulatorijos, nežino, bet stebint vaizdo įraÅ¡Ä atrodė, kad ji tiesiog ėjo į ambulatorijÄ , ar pro ambulatorijÄ .

R. Ž. ir J. tuo metu, kai juos pamatė vaizdo įraÅ¡e, atrodė, kad tiesiog nuėjo į seniÅ«nijos kiemÄ . Nematė, kad R. Ž. bÅ«tų J. stumdęs ar kaip kitaip netinkamai su ja elgęsis. 13.56 val. matė, kaip J. grįžta atgal iÅ¡ už kampo ir lipa laiptukais į ambulatorijÄ , paskui jÄ iÅ¡nyra R. Ž., kuris ir užremia ranka ambulatorijos duris, kad J. nepatektų į ambulatorijÄ . Vaizdo įraÅ¡e matėsi, kad J. nepavykus įeiti į ambulatorijÄ , ji nulipa laipteliais žemyn į prieÅ¡ingÄ pusę t. y., link R.

Ž. namo, nulipusi laipteliais žemyn ji abejomis rankomis įsikimba į turėklÄ , o R. Ž. jÄ atplėšia nuo turėklų ir nusiveda link savo namo. Kadangi seniÅ«ne dirbo neilga laiko tarpÄ , tai R. Ž. charakterizuoti negali.Liudytojas A. Å . parodė, kad dirba Kauno apskr. VPK (duomenys neskelbtini) raj. PK VPS PP vyresniuoju tyrėju. Laikotarpiu nuo 2016-10-12 iki 2016-10-24, vadovaudamasis LR BPK 168 str., atliko aplinkybių patikslinimÄ pagal 2016-10-12 gautÄ tyrėjo J. M. tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl kÅ«no sužalojimo.

Patikslinimo metu apklausė J., kurios pavardės nepamena ir Ž.. Patikslinimo metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra filmuojama, todėl, siekdamas nustatyti, ar apie sužalojimo aplinkybes nukentėjusioji J. sako tiesÄ , (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje, seniÅ«nės kabinete peržiÅ«rėjo 2016-10-12 vaizdo įraÅ¡us, laikotarpio nuo 13.50 val. iki 14.10 val. Vaizdo įraÅ¡e matė, kaip iÅ¡ už pastato kampo ateina nukentėjusioji J.. Ji ateidinėjo iÅ¡ kiemo pusės ir ėjo link ambulatorijos, kuri įsikÅ«rusi (duomenys neskelbtini) namo gale t.y., tame pačiame pastate, kuriame yra įsikÅ«rusi ir (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija.

Ä®raÅ¡e matė, kaip J. laiptukais palipo ir ketino įeiti į ambulatorijÄ , tačiau jai iÅ¡ paskos atėjo jaunuolis, kuris uždėjo rankÄ ant įėjimo į ambulatorijÄ durų ir neleido atidaryti J. durų bei įeiti į vidų. Kas buvo tas jaunuolis nežinojo, tačiau kadangi įraÅ¡Ä Å¾iÅ«rėjo kartu su seniÅ«nijos darbuotojais, tai jie pasakė, kad Å¡is jaunuolis yra Ž.. Kiek pamena, J. ambulatorijos duris norėjo atidaryti su kaire ranka, o deÅ¡inę rankÄ , kiek pamena, ji laikė pusiau sulenktÄ ir pridėtÄ arčiau krÅ«tinės. Ä®raÅ¡e nesimatė, kad J. bÅ«tų sužalota, nes vaizdas buvo iÅ¡ gana toli, todėl aiÅ¡kiai asmenų veidų nesimatė.

Kai Ž. uždėjo savo rankÄ ant įėjimo į ambulatorijÄ durų, J. nuo durų atsitraukė. Tuomet J. su Ž. kažkÄ kalbėjosi, pokalbis truko iki minutės ir po to Ž., suėmęs J. už kairės rankos tarp žasto ir alkÅ«nės, nusivedė. Kai J. ir Ž. nulipo laipteliais žemyn, jiems paėjus apie 10 metrų, vaizdo įraÅ¡e jų nebesimatė, jie ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, link (duomenys neskelbtini) namo. Tuos apie 10 metrų, kol matė J. ir Ž. einančius, Ž. buvo įsikabinęs J.

į parankę. J. ėjo pati, o Ž. ėjo Å¡alia jos. Vaizdo įraÅ¡o prie patikslinimo medžiagos nepridėjo todėl, kad vaizdo įraÅ¡e nematė J. žalojimo fakto, todėl jam proceso sprendimui priimti Å¡is vaizdo įraÅ¡as buvo nereikalingas. Kadangi pati J. Ž. pretenzijų neturėjo ir raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ atsisakė, tai dar ir dėl to vaizdo įraÅ¡o neėmė. Atlikdamas patikslinimÄ nustatė tik nežymaus sveikatos sutrikdymo požymius, kitų nusikaltimų sudėčių neįžvelgė, J. pareiÅ¡kimo negavo, todėl 2016-10-24 priėmė proceso sprendimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Kai klausė J. ar ji raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , ji sakė, kad ne, nes dovanoja Ž. ir nieko nenori, nes pažįsta Ž. ir jo mamÄ Liudytoja M. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) raj. socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) padalinio socialine darbuotoja. M. Å¡eima pažysta, ji yra įraÅ¡yta į (duomenys neskelbtini) raj. socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä dėl alkoholio vartojimo ir netinkamo gyvenimo bÅ«do. 2016 m. spalio viduryje, gal 18 dienos pietų metu, užsuko ir pas M..

Pas A. M. prie kairės akies pastebėjo mėlynę, todėl paklausė, kas nutiko. Pastaroji nebuvo linkusi atvirauti, todėl pasakė, kad nieko. Tuomet ji pajuokavo ir pasakė „ar asfaltas pasikėlė“. A. atsakė, kad šį kartÄ ne. Paklausus, ar susipyko su sutuoktiniu J., pastaroji atsakė, kad tikrai ne. Paklausė dar kartÄ kas nutiko, bei pasakė, kad neiÅ¡važiuos kol nesužinos. Tada A. pasakė, kad jÄ prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sumušė Ž.. Paklausus dėl ko, A. atsakė, kad ėjo iÅ¡ parduotuvės, tuomet jÄ užpuolė R.

Ž. ir liepė duoti kÄ ji neÅ¡a maiÅ¡elyje arba pinigų. Tačiau, kadangi ji nieko nedavė, todėl jis jÄ sumušė. Kad Ž. jai bÅ«tų sudavęs dar kur kitur, A. nieko neminėjo. Paklausus A., ar raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ policijai, Å¡i atsakė, kad neraÅ¡ys, nes Ž. yra miestelyje daug kam padaręs skriaudos ir niekas jo nenubaudžia, jis nepakaltinamas ir daro kÄ nori. Ji A. pasakė, kad pagalvotų, o ji atvyks kitÄ dienÄ . KitÄ dienÄ vėl užsuko pas A. į kartu su seniÅ«ne L. N., tačiau A. vėl atsisakė raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ .

Po to pas A. M. lankėsi ketvirtadienį, 2016-10-20 ryte, namuose ji tvarkėsi, darėsi valgyti. Ji vėl paklausė, ar raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ policijai, tačiau Å¡i atsakė, kad ne. R. Ž. pažinojo kaip miestelio gyventojÄ , kurio visi bijojo. Jis bÅ«davo labai agresyvus, vaikščiodavo su Å¡unimis ir juos siundydavo ant žmonių, atiminėdavo iÅ¡ jų alkoholį.Liudytoja A. K. parodė, kad kartu su M. M. dirba (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini) padalinio socialine pedagoge.

A. ir J. M. Å¡eima įtrauka į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. 2016 m. spalio 18 d., apie 11 val., į CentrÄ pas M. M. buvo atėjusi A. M. pasiimti dalies socialinės paÅ¡alpos pinigų. Matė jos paakyje mėlynę. A. M. išėjus, nuėjo į kolegės kabinetÄ ir tada M. M. papasakojo, jog ji klausinėjusi A. M., iÅ¡ kur pas jÄ Å¡i mėlynė, klausė, ar ne vyras jÄ sumušė. A. M. pasakė, kad ne vyras sumušė ir nenorėjo pasakoti, kas nutiko.

Tačiau M. M. primygtinai klausiant, A. M. papasakojo, kad penktadienį, 2016 m. spalio 14 d., dienos metu, jÄ sumušė to paties kaimo gyventojas Ž. R., kuris prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės iÅ¡ A. reikalavo pinigų, ji nedavė ir dėl to jÄ sumušė. Vėliau tÄ pačiÄ dienÄ M. M. minėjo, kad kartu su (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«ne L. N. vyko pas A. M. į namus pasikalbėti dėl to sumuÅ¡imo ir paraginti, kad dėl sužalojimo Å¡i turi kreiptis su pareiÅ¡kimu į policijÄ .

Per laidotuves J. M. sakė, kad jam žmona irgi mažai apie įvykį pasakojo, tik paminėjo, kad jÄ sumušė R. Ž., kuris prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, (duomenys neskelbtini), reikalavo iÅ¡ jos pinigų, o ji nedavė, todėl jÄ sumušė. Apie žmonos sumuÅ¡imÄ daugiau detalių J. M. nepasakojo. Liudytojas A. K. parodė, kad 2016 m. spalio 21 d. ir 28 d., R. Ž. jam talkino pjaunant kiaules. 2016-10-21 jis atėjo apie 9 val. ir buvo pas juos Å«kyje iki pavakarių, maždaug iki 18 val. 2016-10-28 Å¡is atėjo dirbti pas juos nuo 13 val. ir dirbo iki maždaug 17 val. 2016-10-14 R.

Ž. jų Å«kyje nedirbo. Liudytojas M. T. parodė, kad datos tikslai neatsimena, eidamas į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, sutiko iÅ¡ parduotuvės iÅ¡einančiÄ pažystamÄ A. M. su dviem sÅ«numis R. ir S.. Pamatęs A. M. paakyje mėlynę paklausė, ar ne vyras J. jai sudavė. Tačiau A. M. tai paneigė sakydama, jog R. Ž. paprašė jos alaus, o kadangi alaus jam nedavė, tai jis jai sudavė į akį ir įspyrė. Sakė, jog tai įvyko tÄ dienÄ , kai ji lyg kažkÄ tai dirbo su bulvėmis.

Tai pasakiusi, A. M. greitu žingsniu nuėjo. Liudytoja G. M. parodė, kad įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vedėja. 2016-10-14 parduotuvėje dirbo nuo 8 iki 17 valandos kabinete arba sandėlyje ir A. M. atėjusios į parduotuvę nematė. Niekas iÅ¡ tÄ dienÄ parduotuvėje dirbusių pardavėjų nematė, jog į parduotuvę bÅ«tų atėjęs ir R. Ž.. Parduotuvės viduje yra įrengta vaizdo kamera, tačiau kai peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä , tai 2016-10-14 vaizdo įraÅ¡as jau buvo nebeiÅ¡likęs. R.

Ž. į parduotuvę ateidavo dažnai ir elgdavosi baisiai. BÅ«damas neblaivus, iÅ¡plÅ«sdavo jÄ ir pardavėjas necenzÅ«riniais žodžiais, bandė vogti iÅ¡ parduotuvės prekes, skriausdavo silpnesniuosius, praÅ¡ydavo senesnių žmonių alkoholio, o kartais jį iÅ¡ jų ir atimdavo. Prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ R. Ž. į dienÄ ateidavo po kelis kartus, tačiau iÅ¡ kur jis gaudavo pinigų alkoholiui pirkti, nežino. Kaime, apart R. Ž., nėra daugiau tokių probleminių žmonių.Liudytoja T.

V. parodė, kad dirba vadinamoje „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini) pardavėja. R. Ž. pažįsta daugiau kaip 14 metų. Nuo R. Ž. elgesio pati yra nukentėjusi ne kartÄ . NebÅ«davo dienos, kad jis ko nepridarytų blogo. R. ateidavo į parduotuvę kaip į savo namus. Kai bÅ«davo jaunesnė, tai su juo ir muÅ¡davosi kieme, neleisdavo jam prekių vogti, o dabar tik aiÅ¡kina jam, kad negalima taip elgtis, sakydavo, kad jis eitų dirbti ir užsidirbti, kad neimtų prekių, nes jos kainuoja pinigus, bet jam bÅ«davo tas pats.

Jis pasakydavo, kad jam nerÅ«pi, iÅ¡koliodavo jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, pasiimdavo ko jam reikia ir iÅ¡eidavo iÅ¡ parduotuvės nesusimokėjęs už prekes. R. ateiti į parduotuvę ir pasiimti alaus, cigarečių ar bet ko kito, ko jam tuo metu reikia ir ko jis nori, bÅ«davo normalu. Paskutiniu metu jo pradėjo bijoti, jis bÅ«davo girtas ateina į parduotuvę, jo akys pasidaro baltos ir iÅ¡pÅ«stos, jis nieko negirdi, kas jam sakoma, atsidaro Å¡aldytuvÄ pasiima cigarečių, alaus ir iÅ¡eina.

KartÄ kai jam paprieÅ¡taravo, kad jis nevogtų, tai jis nuo Å¡aldytuvo ranka tiesiog nuÅ¡lavė ant jo stovėjusius produktus, iÅ¡vertė viskÄ , iÅ¡koliojo jÄ ir apsisukęs išėjo. Matė, kaip prieÅ¡ 2 metus R. Ž. buvo sumušęs parduotuvės pardavėjÄ V. G.. R. skriausdavo ne tik pardavėjas, bet ir kaimo žmones. Pro parduotuvės langÄ matydavo, kaip R. iÅ¡ žmonių atimdavo jų pirkinius, tai yra atsegdavo žmonių krepÅ¡ius ir pasiimdavo iÅ¡ jų kÄ tik nori. (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai įsibauginę ir R. bijo, o ypač vyresnio amžiaus žmonės, kurie negalėdavo jam pasiprieÅ¡inti.

Kaime turbÅ«t mažai yra vyresnio amžiaus žmonių, kurie nebÅ«tų nukentėję nuo R.. Apie tai buvo praneÅ¡ama policijai, tačiau jie nieko nepadarydavo. Liudytojas J. R. parodė, kad pas jį namuose gyvena A. M. sÅ«nus S. V.. Datos tiksliai neprisimena, tačiau tÄ dienÄ A. M. su vaikais pas J. P. rinko burokus, apie 19-20 val., A. M. su sÅ«numi R. užėjo pas jį su S. į svečius. Tiek A., tiek R. buvo iÅ¡gėrę, bet girti nebuvo. Pamatęs pas A. M. paakyje mėlynę, iÅ¡ karto jos paklausė, kas jÄ â€žÄ¯statė“.

A. atsakė, jog „Ž., kas gi daugiau“. „Ž.“ - tai R. Ž.. A. papasakojo, kad R. Ž. paprašė jos pinigų arba alaus, o kadangi jų jam nedavė, tai jis jÄ nusitempė už parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kampo, kur nėra vaizdo stebėjimo kamerų ir niekas nemato, bei sudavė kumščiu į akį. R. Ž. pažįsta daug metų, pastarasis yra žiaurus, turintis daug jėgos jaunuolis, kuris pastoviai prie parduotuvės „Aibė“ laukdavo aukų ir jas skriausdavo.

Tai centų prašydavo, tai vėl ko nors, iš silpnesnių pastoviai atiminėdavo tai, ko jam reikdavo. Buvo girdėjęs, kad R. Ž. mušdavo silpnesnius už save, tačiau pats to nėra matęs, bet apie tai kalbėjo viskas kaimas. Yra girdėjęs, kad R. ateidavo į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, pasiimdavo alaus ir išeidavo nesusimokėjęs. Be R. Ž. kaime daugiau nėra kitų asmenų, kurie skriaustų žmones.Liudytoja D. K. parodė, kad ji yra R. Ž. mama. Kai sūnui buvo 17 metų, tai jam kirviu buvo sužalota galva, nuo ko jam pradėjo pasireikšti epilepsijos priepuoliai.

Per juos sūnus krisdavo, o po neprisimindavo kas buvo prieš tai. Būdavo atvejų, kai sūnus iš parduotuvės savavališkai pasiimdavo prekes, tačiau vėliau už jas atsiskaitydavo. Yra girdėjusi, kad sūnus savavališkai paimdavo daiktus ir iš žmonių, juos pastumdavo, tačiau nėra girdėjusi, jog juos sumuštu. Sūnus imdavo „chuliganavoti“ tik tada, kai būdavo išgėręs. 2016-10-08 jai paskambinusi J. pakvietė ateiti padėti sukrauti malkas. Atėjusi su sūnumi pas J., rado ten A.

R. ir T. J.. Už malkų sukrovimÄ J. konkrečios atlygio sumos nepasakė, bet pažadėjo jiems abiem sumokėti iki 10 eurų. Sukrovus malkas, J. pinigus pažadėjo sumokėti po 2016-10-12, kai gaus paÅ¡alpÄ . Su kitais minėtais dviem vyriÅ¡kiais dėl užmokesčio buvo susitarusi J. mama. Kas 2016-10-12 įvyko lauke tarp J. ir R. nežino, tačiau, kai sÅ«nus parsivedė J. į namus, tai pastaroji skundėsi, jog R. jÄ pastÅ«mė ir dejavo, jog skauda rankÄ , bei priekaiÅ¡tavo, kodėl jÄ tampo.

Namuose sÅ«nus, bÅ«damas iÅ¡gėręs, pradėjo aiÅ¡kintis su J. dėl skolos, klausinėjo, kada Å¡i atsikaitys, nes jam trÅ«ko 10 eurų. SÅ«nus sakė, jog J. jam skolinga 10 eurų, tačiau galimai J. pagalvojo, jog jai reiks jiems sumokėti iÅ¡ viso 20 eurų. Kadangi J. skundėsi, jog jai skauda rankÄ , tai nuėjo į ambulatorijÄ , o ji tikėdamasi, jog J. jai duos pinigų, nuėjo kartu su ja. Suleidus J. vaistų nuo skausmo, kartu su ja nuėjo į pastarosios namus, kur J. paprašė mamos pinigų.

Tačiau pastarajai pradėjus šaukti, ji apsisukusi išėjo į namus.Taip pat liudytoja parodė, jog gyvena 20-30 metrų atstumu nuo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Dėl A. M. sužalojimo nieko nežino, apie tai sužinojo tik 2016-10-20, kai pas juos dėl A. M. ir J. sužalojimo atvykę policijos pareigūnai pasakė, jog tai R. darbas. 2014-10-14 ryte išėjo dirbti viešųjų darbų, o sūnus liko namuose. Grįžusi apie 12 val. į namus, rado sūnų kartu su A. R. geriančius alų.

Kiek alaus juodu buvo iÅ¡gėrę nežino, nes nebuvo namuose. A. R. kartais iÅ¡eidavo iÅ¡ namų, tai vėl sugrįždavo, o sÅ«nus iki 19.30 val. visÄ laikÄ buvo namuose. Ä® teisėjo klausimÄ , kaip liudytoja galėtų paaiÅ¡kinti, jog liudytoja L. N. vaizdo įraÅ¡e matė, kaip R. Ž. į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ įėjo 2016-10-14, 17:59 val., liudytoja D. K. paaiÅ¡kino, jog ji nebent sumaišė valandas arba galėjo nepastebėti, kaip jis išėjo į parduotuvę.

Kai policijos pareigÅ«nas atėjęs pasakė, jog sÅ«nus sumušė ir dar vienÄ moterį, tai pastarasis sakė, jog jos net nematė. Ankščiau pati matydavo A. M. sumuÅ¡tÄ .Liudytojas A. R. parodė, jog su R. Ž. draugauja nuo vaikystės, kartu eidavo žvejoti, grybauti. Galimai spalio mėnesio 8 ar 9 dienomis, datos tikslai neprisimena, (duomenys neskelbtini) km., kartu su T. į maÅ¡inos priekabÄ prikrovė malkų ir nuvežė jas pas J. į namus. Čia J. paskambino D. K. ir paprašė ateiti padėti sukrauti malkas.

Atėjo D. K. su R. Ž. ir jie keturiese sunešė malkas į butÄ ir garaÅ¾Ä . Jam ir T. J. pažadėjo sumokėti už darbÄ po 10 eurų po spalio 12 dienos. Buvo kalbėta su jais ir dėl birketų sukrovimo, tačiau jau už atskirÄ užmokestį. Už malkų krovimÄ jam J. neatsiskaitė iki Å¡iol.2016-10-14, 8 val. ryto, D. K. išėjus dirbti viešųjų darbų, jis atėjo pas R. Ž. į svečius. Čia dviese gėrė jo atsineÅ¡tÄ alų ir į namus išėjo apie 12 val., kai D.

K. sugrįžo pietų. Išeinat R. Ž. buvo normaliame stovyje. Po to pas R. Ž. buvo sugrįžęs apie 19-20 val. pažiūrėti filmo. Kas atsitiko A. nežino, kaime sklido įvairios kalbos. R. Ž. sakė, jog jis čia niekuo dėtas. Pats nematė, tačiau iš kalbų girdėjo, jog R. Ž. iš parduotuvės mėgdavo pasiimti alus, pastarasis nebuvo mušeika, tačiau kartais pasikoliodavo ir draugiškai pasistumdydavo.Iš specialisto išvados matyti, kad A. M. mirties priežastis - pilvo sumušimas, pasireiškęs kraujosruva pilvo sienos raumenyse kairiau bambos, didžiojoje žarnų taukinėje ir plonžarnės sienelėje.

SumuÅ¡tos žarnos sienelėje kraujosruvos vietoje per kelias dienas iÅ¡sivystė visų sluoksnių nekrozė bei prakiurimas, davęs difuzinį pilvaplėvės uždegimÄ , sepsį ir progresuojantį mirtinÄ septinį Å¡okÄ . A. M. mirties faktas konstatuotas (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2016-10-23, 02.10 val. A. M. kÅ«ne konstatuota kairio skruosto srities sumuÅ¡imas su poodine ir gilesnių minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva ir mirties priežastimi tapęs pilvo sumuÅ¡imas su kraujosruva pilvo sienos raumenyse kairiau bambos žiedo, kraujosruva žarnų pasaite ir dviem kraujosruvų židiniais plonžarnėje.

Kairio skruosto ir pilvo sienos sumuÅ¡imai, įvertinus audinių ėminių histologinio tyrimo rezultatus, yra vienodo padarymo, 5-10 parų senumo, padaryti smÅ«giuojant į kairį skruostÄ ir pilvÄ bent du kartus kietu buku riboto pavirÅ¡iaus daiktu, kuo galėjo bÅ«ti kumÅ¡tis, koja ar panaÅ¡ių savybių įrankis, nors pilvo traumai labiausiai tikėtinas mechanizmas yra spyris koja (apauta pėda). Pagal histologinį audinių ėminių vaizdÄ , plonžarnės sienelės defektas sumuÅ¡toje vietoje atsirado ne iÅ¡ karto po smÅ«gio, bet per kelias dienas (3-5 paras), kraujosruvos vietoje iÅ¡sivysčius žarnos visų sluoksnių audinių nekrozei, kuri prakiuro veikiama žarnų turinio.

Plonžarnės turinio iÅ¡siliejimas į pilvo ertmę sukėlė grėsmingÄ , sunkų difuzinį pilvaplėvės uždegimÄ , sepsį ir progresuojantį mirtinÄ septinį Å¡okÄ . Kairio skruosto ir pilvo sumuÅ¡imai, nesant jokių sužalojimų kitose kÅ«no vietose, nepaaiÅ¡kinami griuvimu. Žalojusysis asmuo turėjo bÅ«ti veidas prie veidÄ su A. M.. A. M. galėjo bÅ«ti sužalota kaip stovinti, taip ir gulinti. Kovai ar savigynai priskirtinų sužalojimų A. M. kÅ«ne nerasta. A. M. mirė nuo pilvo sumuÅ¡imo, tai yra, nuo vieno smÅ«gio padarinių.

A. M. pradžioje, kelias dienas po pilvo sumuÅ¡imo, galėjo jaustis sÄ lyginai sveika ir jausdama tik skausmÄ pilvo sienoje, bÅ«ti darbinga, vaikščioti, kalbėti ir panaÅ¡iai. Tik vėliau, po kelių dienų, kai prakiurus sumuÅ¡tai žarnai iÅ¡sivystė pilvaplėvės uždegimas, sveikatos bÅ«klė turėjo blogėti labai sparčiai. Pilvo ir tuo pačiu plonžarnės sužalojimas su vėliau sekusiu žarnos prakiurimu atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus. Izoliuotai vertinant kairio skuosto sumuÅ¡imas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . (t. 3, b.l. 1-5)Ekspertas J.

V. pilnai patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡taravimų nėra, jog nukentėjusioji sužalota buvo 2016-10-14, o mirė 2016-10-23. Pilvo sumuÅ¡imo modelis nepasiduoda įspraudimui į jokius laiko rėmus, nes yra daug individualių veiksnių: valgymo gausa, gyvenimo bÅ«das, kurie galėjo įtakoti atidėtÄ ar greitÄ sveikatos blogėjimÄ . Buvo padarytas žarnos sienelės sumuÅ¡imas, tačiau vientisumas tiesiogiai nebuvo pažeistas. Kraujosruva persisunkė per visus sluoksnius, tačiau žarnyno turinys yra nesterilus, tai yra virÅ¡kinimo terpė.

NegyvÄ audinį pradėjo virÅ¡kinti pats žarnyno turinys. Tuo metu nukentėjusioji jautėsi santykinai gerai. Vėliau žarnos sienelė prakiuro, turinys iÅ¡siliejo ir sekė audringa uždegiminė reakcija, dėl ko sparčiai ėmė blogėti sveikata. Per sureagavusį taukinės sluoksnį ir pilvaplėvę pateko toksinai ir bakterijos. Vertinant nukentėjusiosios gyvensenÄ , tokio krÅ«vio ji nebepakėlė. Dvi dienos intensyvaus stacionaraus gydymo nepadėjo, nes jau buvo per vėlu. Ä® skruostÄ Å¾uvusioji gavo ne mažiau vienÄ smÅ«gį, o pilve nustatytas tik vienas židinys.

Buvo padarytas vienas lemtingas smÅ«gis į veidÄ ir vienas - į pilvÄ . Asmenys turėjo stovėti veidas į veidÄ . Pilvo sužalojimo padarymo mechanizmo pobÅ«dis atspindi greitÄ smÅ«gį, kuriame vyrauja masės komponentas ir greitis. IÅ¡vadoje nurodyta, kad labiausiai tikėtinas spyris koja, t.y. pėdos dalimi. Tai yra didžiausia Å¡vytuoklė. Kuo didesnis atstumas nuo klubo, tuo didesnis greitis. Spiriant keliu vyrautų stiprus masės komponentas, bet bÅ«tų trumpesnė eiga. Žarnyne esantys skysčiai atreagavo į smÅ«ginį komponentÄ ir nubangavo kaip banga.

PlyÅ¡imo pobÅ«dis rodo, kad žarnynas smÅ«gio metu nebuvo tuščias. SmÅ«gis kumščiu bÅ«na kitokios iÅ¡raiÅ¡kos, tada plyÅ¡ta blužnis. Å iuo atveju tai buvo greitojo smÅ«gio savybės. Ar sužalojimai kairiame skruoste ir pilve galėjo bÅ«ti padaryti vienu metu, tai gali paaiÅ¡kinti, kad tiriant mikroskopiÅ¡kai sankaupose uždegiminio komponento iÅ¡siskyrimų neparodė. Kai darė autopsijÄ , tai ji rodė įsisenėjusį uždegimÄ , organizmo gynybines reakcijas, buvo standus patinimas, buvo perkopta savaitė.

Pagal gynybines reakcijas ir lÄ stelių komponentų iÅ¡sidėstymÄ , toks uždegimas atrodė savaitės ar dviejų senumo. Vienodus vaizdus matė pilvo sienos kraujosruvoje ir skruosto audiniuose. Jie rodė hemolizę, o tam yra reikalinga bent savaitė. Tvirtina, kad po sumuÅ¡imo žuvusioji dar galėjo eiti ir dirbi, kas visiÅ¡kai natÅ«raliai paaiÅ¡kinama. Autopsijos metu atvėrus visÄ Å¾arnynÄ , rado identiÅ¡kÄ pažaidÄ Å¾arnos sienelėje, kur dar nebuvo įvykęs prakiurimas. Visa sienelė buvo persisunkusi krauju, bet dar nebuvo įvykęs atsivėrimas.

Pagal tokį sužalojimo pobÅ«dį, nukentėjusiÄ jÄ galėjo krėsti Å¡altis, nes žarnų taukinėje buvo kraujosruvos. Kai įvyksta pažaida su kraujo įsiliejimais į bet kokius audinius, organizmas greitai mobilizuoja kraujo lÄ stelių klasterius ir pradeda atsistatinėti, griauti ir tirpinti kraujosruvÄ . Toksinų grįžimas į biologinę apyvartÄ duota bendruosius gripoidinius uždegiminius sindromus. Tada bÅ«na negera, trÅ«ksta jėgų, krečia Å¡altis, jaučiamas silpnumas. Žmogus tai gali painioti su perÅ¡alimu, nes ima jausti bendruosius negalavimo simptomus.

Žuvusioji galėjo skųsti skrandžio skausmais, nes taukinė atrodė masyviai pasruvusi krauju. Pastoviai būnant apsvaigus nuo alkoholio, savikritika būna sumažinta. Vidiniai sužalojimai būna beskausmiai iki tol, kol neįsivysto uždegimas. Sužalojimai veide ir pilve yra būdingi tiesioginiam smūgiui.Iš specialisto išvadoje Nr. G 2843/2016(02) matyti, kad R. Ž. kūno paviršiuje, lūpose sužalojimų nėra. (t. 3, b.l. 14)Iš specialisto išvados matyti, kad J. B. konstatuota dešinio riešo raiščių patempimas.

Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytÄ sritį. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y., 2016-10-12. DeÅ¡inio rieÅ¡o raiščių patempimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl Å¡io sužalojimo J. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. (t. 3, b.l. 10-11) Ä®rodymų vertinimas Savavaldžiavimas Kaltinamasis R. Ž. tvirtina, jog už darbÄ jam ir D.

K., J. B. buvo pažadėjusi 10 eurų dydžio atlygį, todėl laiku negavęs pažadėto užmokesčio, jo siekdamas, pavartojo nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtÄ . Liudytojas T. J. tvirtina, jog, kartu su A. R., D. K. pas J. B. krovė malkas. Jam ir A. R. J. B. buvo pažadėjusi už darbÄ sumokėti po 10 eurų atlygio, kÄ patvirtino ir liudytojas A. R., tačiau, jo teigimu, R. Ž. niekas už darbÄ pinigų nesiÅ«lė, nes jis atėjo padėti savo motinai. Liudytoja D. K. teigia, jog už malkų sukrovimÄ J.

B. jai konkrečios užmokesčio sumos nenurodė, tačiau mano, jog jai su R. Ž., J. B. turėjo sumokėti iki 10 eurų atlygio. Nustatyta, jog pagal susitarimÄ , už 10 eurų atlygį kiekvienam, T. J. ir A. R. turėjo atlikti ženkliai didesnę apimtį darbų, tai yra turėjo pasikrauti į sunkvežimį malkas, po to jas atvežus sukrauti į garaÅ¾Ä ir butÄ . Nukentėjusiosios tvirtinimu, su T. J. ir A. R. buvo sutarta atsiskaityti tik tada, kai Å¡iedu už minėtÄ atlygį sukraus dar ir atvežtus birketus.

Nukentėjusioji taip pat tvirtina, jog D. K. ir R. Ž. už darbÄ konkrečios piniginės sumos nebuvo įvardijusi, tik buvo pasakiusi, jog su jais atsiskaitys, kai gaus paÅ¡alpÄ . Kalbos, jog jiems abiem mokės už darbÄ po 10 eurų, nebuvo. IÅ¡ paminėto seka, jog kaltinamajam R. Ž., net ir už bendrai su motina atliktÄ darbÄ , 10 eurų dydžio piniginis atlygis nebuvo pažadėtas, pastarojo parodymai Å¡ioje dalyje vertinami kritiÅ¡kai, kaip prieÅ¡taraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl R.

Ž. pretenduoti nukentėjusiajai priklausančius10 eurų, neturėjo pagrindo.Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog J. B. nesutikus mokėti pinigų, R. Ž. panaudojo prieÅ¡ pastarÄ jÄ fizinę prievartÄ bei padarė didelės neturtinės žalos nukentėjusiosios interesams, tai yra jÄ stipriai pastÅ«mė, dėl to ji nukrito ant žemės bei atsitrenkdama į kietÄ pagrindÄ , patyrė deÅ¡inės rankos rieÅ¡o patempimÄ , kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o jai atsikėlus nuo žemės ir nuėjus prie (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos pastate esančios ambulatorijos durų, jis, neleisdamas J.

B. užeiti į ambulatorijÄ ir kreiptis medicininės pagalbos, sugriebė jÄ už deÅ¡inio peties ir prievarta nutempė J. B. į savo namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), atvedęs į butÄ užrakino įėjimo į butÄ duris bei liepė J. B. aiÅ¡kintis dėl ginčijamos skolos su savo motina D. K., tokiais veiksmais pažemino jÄ vieÅ¡oje vietoje kitų žmonių akivaizdoje, sukėlė jai fizinį skausmÄ ir nesunkiai sutrikdė sveikatÄ .Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis R.

Ž., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavaliÅ¡kai vykdė ginčijamÄ , bet nerealizuotÄ savo tariamÄ teisę, padarė didelės neturtinės žalos J. B. interesams, tai yra įvykdė savavaldžiavimÄ , panaudojant fizinę prievartÄ , todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 294 str. 2 d.Kaltinamasis R. Ž. veikė tiesioginės tyčios forma, tai yra atlikdamas inkriminuojamus veiksmus, suvokė pavojingumÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Tyčinis nužudymas.

Medicininiais duomenimis nustatyta, jog A. M. mirė nuo pilvo sumuÅ¡imo. Jos kÅ«ne konstatuota kairio skruosto srities sumuÅ¡imas ir mirties priežastimi tapęs pilvo sumuÅ¡imas, kurie galėjo bÅ«ti padaryti vienu metu - 2016-10-14. Abu konstatuoti sužalojimai padaryti tiesioginių smÅ«gių pasekoje ir nebÅ«dingi griuvimui. Žalojusysis asmuo turėjo bÅ«ti veidas prie veido su A. M.. Sužalojimas kairiame skruoste galėjo bÅ«ti padarytas kumščiu vieno smÅ«gio pasekoje, pilvo sumuÅ¡imas galėjo bÅ«ti padarytas įspiriant vienÄ kartÄ koja (apauta pėda).

Kaltinamasis R. Ž. neigia, jog bÅ«tų sužalojęs A. M., bei prašęs jos alaus ar pinigų. Tvirtina, jog 2016-10-14 buvęs namuose ir prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios kitoje gatvės pusėje, tÄ dienÄ nuėjęs nebuvo. MinėtÄ aplinkybę tvirtina ir jo motina D. K.. Tačiau kaltinamojo R. Ž. ir liudytojos D. K. parodymai paneigti byloje esančiais įrodymais.Pirmiausia, liudytoja L. N., (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos seniÅ«nė patvirtino, jog peržiÅ«rėjusi vaizdo kameros 2016-10-14 nuo 16 val. užfiksuotus įraÅ¡us matė, kaip R.

Ž. 17:59 val. įėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir po minutės iÅ¡ jos išėjo, todėl kritiÅ¡kai vertintini kaltinamojo ir jo motinos parodymai, jog visÄ Ä¯vykio dienÄ kaltinamasis buvo namuose ir į parduotuvę iÅ¡ viso nuėjęs nebuvo.Antra, kaltinamasis R. Ž. dėl įvykio aplinkybių davė prieÅ¡taringus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. 2016-10-31 apklausiant įtariamuoju ir dalyvaujant gynėjai, pastarasis parodė, jog 2016-10-14, nuo 10 val. iki tamsos, pas A.

K. pjovė kiaules (t. 3, b. l. 92-95). Tuo tarpu liudytojas A. K. minėtÄ aplinkybę paneigė tvirtinamas, jog R. Ž. jam talkino pjauti kiaules 2016-10-21 ir 2016-10-28. Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. 2017-01-20 apklausiant įtariamuoju ir dalyvaujant gynėjai, pastarasis jau parodė, jog dėl pasikartojančių epilepsijos priepuolių praranda atminti, todėl neprisimena kÄ veikė 2016-10-14, nepamena, jog tÄ dienÄ bÅ«tų matęs ir sužalojęs A. M. (t. 3, b. l. 103-106). Nustatyta, jog 2016-10-14 iÅ¡ pat ryto, A.

M. kartu su vaikais R. M. ir K. M. pas kaimynę laukuose nuiminėjo runkelius. R. M. papraÅ¡yta, A. M. apie 10 val. ir 14 val., iÅ¡ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ parnešė nupirkusi po 2 butelius alaus ir cigarečių. Paskutinį kartÄ po 14 val., A. M. grįžus iÅ¡ parduotuvės, bei parsineÅ¡us nupirktus du butelius alaus, o R. M. pastebėjus pasikeitimus jos elgesyje, pastaroji K. M. ir R. M. pasiskundė, jog prie parduotuvės R. Ž. pabandė iÅ¡ jos atimti alų, o jo nedavus, sudavė jai kumščiu į paakį.

Sekančios dienos ryte atsiradus A. M. paakyje mėlynei, pastaroji paklausta, savo sutuoktiniui J. M., vaikams R. M., K. M. dar kartÄ patvirtino, jog R. Ž. nedavus įsigyto alaus, Å¡is sudavė kumščiu jai į paakį. S. V., V. M., L. N., M. M., J. R. taip pat patvirtino, jog jų paklausta dėl mėlynės paakyje, A. M. pasakė, jog jÄ prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, ketindamas atimti nusipirktÄ alų, sumušė R. Ž.. Nustatyta, 2016-10-15 dienÄ , dirbant pas V. M., A. M. pradėjo krėsti drebulys, o vakare pradėjo skaudėti pilvÄ , kas, anot eksperto, yra prieÅ¡ tai padaryto pilvo sumuÅ¡imo požymiai, A.

M. savo sutuoktiniui, o po to ir M. T. patvirtino, jog R. Ž. jai ne tik sudavė kumščiu į paakį, bet ir įspyrė į pilvÄ , kas pilnai atitinka ir specialisto iÅ¡vadÄ . Byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad mirusioji A. M., visi minėti nukentėjusieji ir liudytojai bÅ«tų turėję pagrindÄ apkalbėti bÅ«tent R. Ž., be to nukentėjusiųjų ir liudytojų nurodytos aplinkybės tarpusavyje iÅ¡ esmės sutampa ir atitinka specialisto iÅ¡vadÄ .IÅ¡ pateiktos seniÅ«nijos charakteristikos (T. 3, b. l. 74), bei iÅ¡vardytų liudytojų parodymų matyti, jog R.

Ž. dažnai girtauja, kabinėjasi prie žmonių, yra nestabilios psichikos ir neprognozuojamas, kadangi jo butas yra namo pirmame aukÅ¡te, tai iÅ¡Å¡okęs per balkonÄ , atiminėja parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)‘ silpnesnių ir neblaivių pirkėjų įsigytas prekes, dažniausiai alkoholį, parduotuvėse savavaliÅ¡kai pasiima nuo prekystalių prekes. Taip pat nustatyta, jog R. Ž. yra linkęs smurtauti, nes, bÅ«damas neblaivus, 2013-05-24 tyčia sužalojo V. G. (baudžiamoji byla Nr. 1-133-722/2014), bei 2016-10-12 - J.

B..Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus įrodymus neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis R. Ž., 2016-10-14, laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 14.30 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, prikibo prie A. M., kuri iÅ¡ parduotuvės nešėsi butelius alaus, Å¡iai nesutikus jam duoti alaus, jis tyčia ranka sudavė mažiausiai vienÄ smÅ«gį A. M. į veidÄ bei mažiausiai vienÄ kartÄ koja spyrė jai į pilvÄ , ko pasekoje nuo pilvo sumuÅ¡imo A. M. mirė, Å¡iais veiksmais tyčia nužudė A.

M., todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d. Baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad A. M. bÅ«tų galėję sužaloti kiti asmenys, o griuviminės traumos galimybė paneigta specialisto iÅ¡vada.Baudžiamojoje byloje nėra surinkta įrodymų, jog nėra surimta objektyvių duomenų, jog savo veiksmais R. Ž. bÅ«tų siekęs A. M. mirties, tačiau įspirdamas jai į pilvÄ , suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, jog dėl tokio veikimo gali nukentėjusioji mirti, tačiau nors jos mirties ir nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido jai kilti, todėl A.

M. nužudė netiesioginės tyčios bÅ«du. Civiliniai ieÅ¡kiniai ir bausmės skyrimas. IÅ¡ teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės iÅ¡vados matyti, kad R. Ž. nusikalstamų veikų laikotarpiu 2016-10-12 - 14 konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, psichikos ir elgesio sutrikimas dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, taip pat intrakranijinio sužalojimo padariniai, didieji priepuoliai, mažieji priepuoliai, epilepsija, tačiau dėl Å¡ių sutrikimų jis galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali bÅ«ti apklausiamas, stoti prieÅ¡ teismÄ ir atlikti bausmę, jam nereikalinga taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones. (t. 3, b.l. 54-58)Kaltinamojo Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis prisipažįsta įvykdęs vienÄ nusikalstamÄ veikÄ (BK 294 str. 2 d.) ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nesustatyta.(duomenys neskelbtini) seniÅ«nija R. Ž. charakterizuoja neigiamai. (t. 3, b.l. 74)Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį – 1207,11 eurų už nukentėjusiųjų A. M. ir J. B. gydymÄ . PraÅ¡o ji iÅ¡ kaltinamojo priteisti Valstybinei ligonių kasai prie SAM (t. 1, b.l. 66-69). PareikÅ¡tas ieÅ¡kinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas ir jį privalo atlyginti kaltinamasis.Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė L.

B. praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo R. Ž. 842,20 Eur laidojimo iÅ¡laidų, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 30-43). Nurodo, jog savo vienintelę seserį palaidojo savo lėšomis, todėl patyrė 842,20 eurų turtinę žalÄ , kÄ patvirtina parteikti raÅ¡ytiniai įrodymai. Sutinka, jog iÅ¡ minėto ieÅ¡kinio turtinei žalai atlyginti bÅ«tų iÅ¡minusuota 304 Eur dydžio gauta laidojimo paÅ¡alpa. Taip pat nurodo, jog dėl vienintelės sesers mirties, su kuria jÄ siejo glaudus dvasinis ryÅ¡ys, ji patyrė didelį emocinį skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , depresijÄ , todėl patirta neturtinė žala turi bÅ«ti priteista.Nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai J.

M., gim. (duomenys neskelbtini) m., J. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., R. M., S. V., K. M. praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo R. Ž. po 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 4, b. l. 55-60). Nurodo, jog J. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. dėl savo žmonos mirties, o J. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., R. M., S. V., K. M. dėl savo motinos mirties emocinį skausmÄ , dvasinius sukrėtimus ir iÅ¡gyvenimus, depresijÄ .Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės L. B. civilinis ieÅ¡kinys dėl laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo 842,20 eurų sumai pagrįstas byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, tačiau tenkintinas iÅ¡ dalies - 538,20 eurų sumai, nes iÅ¡minusuotini 304 eurai gautos laidojimo paÅ¡alpos.CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusioji L. B. dėl savo sesers, nukentėjusysis J. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., dėl savo žmonos, nukentėjusieji J. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., R. M., S. V., K. M. dėl savo motinos mirties patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresijÄ , todėl jie neabejotinai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į veikos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Nustatyta, jog nusikalstama veika padarytos pasekmės yra neatstatomos, veika padaryta netiesioginės tyčios forma, kaltinamasis nedirba, tačiau nors yra ligotas, bet darbingas, todėl įvertinus nukentėjusiųjų ir mirusiosios tarpusavio buvusius santykius, bei atsižvelgus jau iÅ¡dėstytus kriterijus, nukentėjusiojo J. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas dalinai – 5000 eurų sumai, o likusiųjų nukentėjusiųjų pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai tenkintini pilnai.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2017-05-19 pateikė pažymÄ dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodoma, jog advokatas Eugenijus Senovaitis teikė antrinę pagalbÄ nukentėjusiajam J.

M. ir valstybės naudai priteistina 28,95 Eur.(t. 4, b. l. 153). Sutinkamai su BPK 104 str., minėtos iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ kaltinamojo.Skiriant bausmę R. Ž., atsižvelgiama į veikų pavojingumo visuomenei pobÅ«dį ir laipsnį – įvykdė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskirtÄ apysunkių ir vienÄ â€“ labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, jo asmenybę – praeityje neteistas, nedirba, charakterizuojamas neigiamai, į jo sveikatos bÅ«klę, tačiau nors ir turi sveikatos sutrikimų, tačiau tai nesutrukdė jam daryti nusikalstamas veikas, į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , į tyčios formas, nusikaltimų padarymo mechanizmÄ , aplinkybes ir pasekmes – vienos veikos pasekmės neatstatomos, todėl jam, BK 54 straipsnio 1, 2 dalių pagrindais, už apysunkio nusikaltimo padarymÄ skirtinas areÅ¡tas, o už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau Å¡velnesnė, negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:pagal BK 294 straipsnio 2 dalį - 60 parų areÅ¡to,pagal BK 129 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 10 metų.BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 2 punkto pagrindu, paskirtÄ sias bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du, galutinę bausmę paskirti 10 (deÅ¡imt) metų laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.KaromÄ jÄ priemonę – suėmimÄ pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.BK 66 straipsnio pagrindu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikymÄ ir kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ nuo 2016-10-31 iki 2017-09-08.Priteisti iÅ¡ kaltinamojo R. Ž. Valstybinei ligonių kasai prie SAM - 1207,11 eurų žalos atlyginimo. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo R. Ž. nukentėjusiajai L. B. 538,20 eurų turtinės ir 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo R. Ž. nukentėjusiesiems J. M., gim. (duomenys neskelbtini) – 5000 eurų, J.

M., gim. (duomenys neskelbtini) – 10000 eurų, R. M. – 10000 eurų, S. V. – 10000 eurų, K. M. – 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 28,95 eurų proceso iÅ¡laidų valstybei.Daiktinius įrodymus: A. M. striukę, bliuzonÄ , kelnes, guminius batus, J. B. striukę – sunaikinti.R. Ž. striukę, guminius batus, sportines kelnes, telefonÄ â€žNokia 1616“, telefonÄ â€žNokia“, 50 euro centų ir 2 vnt. 10 euro centų monetas – gražinti D. K..Kompaktinę plokÅ¡telę, du garso įraÅ¡us, dvi DVD plokÅ¡teles nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti Kauno apygardos prokuratÅ«rai.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam Å¡is terminas skaičiuojamas nuo jo nuoraÅ¡o gavimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                         Arūnas Paštuolis