f9dd33db-746f-46fd-ba48-5316f2c99daf · Lietuvos apeliacinis teismas

Teisėjas A                                                                                                                     Byla Nr. 1S-225/ 2011Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1, 2.1.16.1.2.1.2LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė, sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei,  dalyvaujant prokurorei Daivai Baliukonienei,gynėjams advokatams Egidijui Bičkauskui, Nerijui Plėdžiui teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D.

T. skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutarties, kuria D. T. , kaltinamam padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminÄ nuo 2011 m. liepos 30 d. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi kaltinamojo gynėjo skundÄ ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, n u s t a t ė :

D. T. kaltinamas tuo, kad 2010 m. balandžio 14 d. apie 19 val., veikdamas bendrininkų grupe su E. V. , Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) namo laiptinės pirmame aukÅ¡te, turėdamas tikslÄ apiplėšti R. K. , tyčia ne mažiau dviejų kartų metaliniu strypu sudavė R. K. į galvÄ , taip padarydamas R. K. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , t.y. muÅ¡tinę žaizdÄ kaktos kairėje su atviru įspraustiniu kaktikaulio kairės pusės lūžimu, galvos smegenų sukrėtimÄ , muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡ugalvio kairėje, po to pagrobė R.

K. priklausantį 25300 Lt vertės turtÄ bei pasikėsino pagrobti 60000 Lt vertės turtÄ .Taip pat D. T. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. V. , padarė plėšimÄ panaudojęs specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ ir pasikėsino padaryti didelės vertės turto plėšimÄ bei pagrobė fizinio asmens dokumentÄ , o bÅ«tent: 2010 m. balandžio 14 d. apie 19 val., veikdamas bendrininkų grupe su E. V. , Klaipėdos mieste, (duomenys neskelbtini) namo laiptinės pirmame aukÅ¡te, turėdamas tikslÄ apiplėšti R.

K. , tyčia ne mažiau dviejų kartų metaliniu strypu sudavė R. K. į galvos sritį ir sunkiai sužalojo pastarojo galvÄ . Taip panaudodamas fizinį smurtÄ ir atėmęs galimybę R. K. prieÅ¡intis, nuplėšė jam nuo kaklo 20000 Lt vertės auksinę grandinėlę, iÅ¡plėšė iÅ¡ striukės vidinės kiÅ¡enės 5000 Lt, pagrobė 300 Lt vertės raktus nuo buto ir automobilio BMW 745, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimÄ Nr, (duomenys neskelbtini). Taip pat pasikėsino pagrobti 60000 Lt už parduotÄ 2010-04-14 automobilį BMW X5, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bet nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nežinojo, jog R. K. pinigai už parduotÄ automobilį dar nebuvo sumokėti, todėl D. T. pinigų nerado. Viso pagrobė R. K. priklausantį 25300 Lt vertės turtÄ bei pasikėsino pagrobti 60000 Lt vertės turtÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK)            140 straipsniu, 2010 m. balandžio 28 d. D. T. buvo sulaikytas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi įtariamajam D.

T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas iki 2011m. liepos 30 d.Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartimi kaltinamajam D. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Nutartyje nurodoma, jog duomenų, kad kaltinamasis galėjo būti padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakanka. Tokiais duomenimis byloje yra įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolų duomenys, specialistų išvados, nuketėjusiojo R.

K. , liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolų duomenys, kita baudžiamosios bylos medžiaga. D. T. kaltinamas apysunkio, sunkių ir labai sunkaus nusikaltimų padarymu, veikiant bendrininkų grupėje, už tas veikas baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes (BPK 122 str. 8d.). Apygardos teismas taip pat nurodė, kad nors kaltinamasis jauno amžiaus, turi gyvenamÄ ja vietÄ , iki suėmimo mokėsi ir dirbo, turi draugę , kuri 2010-11-21 pagimdė sÅ«nų, tačiau siekiant užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ , Å¡ios aplinkybės neturi bÅ«ti vertinamos iÅ¡imtinėmis ir sÄ lygojančiomis paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo - pakeitimÄ Å¡velnesne kardomÄ ja priemone.

Be to, po nukentėjusiojo R. K. užpuolimo D. T. buvo ilgai ieÅ¡komas, buvo siÅ«loma skelbti jo paieÅ¡kÄ . Tai leidžia manyti, kad bÅ«damas laisvėje D. T. nuo teismo bėgs (slėpsis), ir tai laikytina pagrindu kaltinamojo suėmimo terminui pratęsti (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Taip pat Klaipėdos apygardos teismo patalpose D. T. bendrininko tėvas bandė daryti poveikį nukentėjusiajam R. K. , kuris dėl tokio poveikio pateikė skundÄ . Apygardos teismas pažymi, kad bylai svarbus kompaktinis diskas buvo sužalotas ir nors sužalojimo laikas ar žalÄ padaręs asmuo dar nenustatyti, neatmetama, kad tai galėjo padaryti D.

T. ar jo paveikti asmenys.Ä®vertinęs aptartas aplinkybes, bylos sudėtingumÄ ir jos apimtį ir tai, kad įrodymų tyrimas byloje nebaigtas, teismas nutarė, kad Å¡velnesne kardomÄ ja priemone Lietuvos respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų Å¡iuo metu pasiekti neįmanoma, todėl suėmimas į užstatÄ ar kitÄ Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę kaltinamajam D. T. nekeistinas.Skundu kaltinamasis D. T. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartį.Kaltinamasis teigia, kad teismas vertina tik kaltinančius įrodymus ir be jokio pagrindo atmeta jį teisinančius įrodymus, todėl galimai iÅ¡reiÅ¡kia savo iÅ¡ankstinę nuomonę dėl apkaltinamojo nuosprendžio.

D. T. teigia, kad visi padaryti jo atpažinimai yra padaryti pažeidžiant LR BPK nuostatas, todėl negali būti pripažinti įrodymais byloje. Be to, kaltinamasis neigia, kad įvykio vietoje rasti pirštų bei prakaito pėdsakai yra jo ar E. V. . Kaltinamasis mano, kad dėl šių aplinkybių teismas negalėjo remtis vien kaltinančiais įrodymais, nevertindamas teisinančių įrodymų ir taip pažeidė įrodymų tyrimo objektyvumo, teismo nešališkumo ir teisingumo principus (LR BPK 1, 20, 301, 303 straipsniai), tuo darydamas nutartį neteisėta ir naikintina.Kaltinamasis nurodo, kad jis dar nėra pripažintas kaltu, todėl vadovaujantis nekaltumo prezumpcija teismas negalėjo remtis nusikaltimo sunkumu, kaip vienu iš pagrindų.

Kaltinamasis neigia, kad slapstėsi bei nurodo, kad menamos paieÅ¡kos metu gyveno su Å¡eima ir vedė įprastÄ gyvenimo bÅ«dÄ . Laiko tarpas nuo paieÅ¡kos pradžios iki sulaikymo buvo nulemtas tik ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų netinkamo veiksmų atlikimo. Taip pat kaltinamasis pastebi, kad kito byloje kaltinamo asmens E. V. atveju suėmimas netaikomas, nors jis nedirba, neturi Å¡eimos, jam leidžiama iÅ¡vykti į užsienį. Tokiu bÅ«du pažeidžiamas esminis asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principas.D.

T. teigia, kad teismas neįvertino svarbių aplinkybių, tokių kaip Å¡eiminė padėtis (su sužadėtine turi mažametį vaikÄ ), nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas (bÅ«stas priklauso kaltinamajam nuosavybės teise), darbo santykiai (iki suėmimo dirbo VÅ¡Ä® „Producera“ marketingo direktoriumi ), studijos aukÅ¡tojoje mokykloje bei skoliniai įsipareigojimai bankui, kurių vykdymas dėl suėmimo apsunkintas (kyla grėsmė prarasti vienintelę mažamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ).

Visos Å¡ios aplinkybės, kaltinamojo nuomone, rodo, kad jis nebėgs, nesislapstys ar kitaip nevengs dalyvauti baudžiamajame procese. Kaltinamasis nurodo, kad bÅ«damas suimtas, jis negali iÅ¡laikyti savo Å¡eimos, kurios finansinė padėtis yra itin sunki. D. T. pažymi, kad teismui jį iÅ¡teisinus dėl itin ilgo suėmimo laiko bus padaryta nepataisoma žala nuo jo priklausantiems asmenims.Kaltinamasis mano, kad pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, liudytojų apklausai, pagarsinus bylos medžiagÄ nėra pagrindo manyti, kad bÅ«damas laisvėje jis galėtų trukdyti procesui.

Taip pat kaltinamasis mano, kad argumentas, jog kompaktinis diskas galėjo bÅ«ti sugadintas dėl jo kaltės yra neatitinkantis faktinės padėties, kadangi baudžiamosios bylos medžiaga visÄ laikÄ buvo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų žinioje, o baigus ikiteisminį tyrimÄ , byla buvo perduota teismo žinion. Kaltinamasis teigia, kad kaip pagrindas nurodytas E. V. tėvo bandymas daryti poveikį nukentėjusiajam yra nepagrįstas, nes Klaipėdos apygardos prokuratÅ«roje buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nes nebuvo padaryta jokia nusikalstama veika.Kaltinamasis pažymi, kad prokuroras neįrodinėjo ir negrindė savo praÅ¡ymo tuo, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), trukdys procesui, darys naujas nusikalstamas veikas.

Prokuroras tik iÅ¡vardijo įstatyme numatytus suėmimo pagrindus, laikydamas tai pakankamu pagrindu praÅ¡yti teismo tęsti įkalinimÄ . BPK 122 str. 2 dalyje nurodoma, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Teismų praktikoje Nr. 22 Lietuvos Aukščiausias Teismas 2004 m. gruodžio 30 d. publikacijoje „Suėmimo skyrimo pagrindai ir motyvai. Nepakankamai motyvuoti sprendimai pratęsti suėmimÄ ir bylos nagrinėjimo trukmė“ apžvelgė EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje Smirnova prieÅ¡ RusijÄ , kuriuo teismas nusprendė, kad besikartojantis ir nepakankamai motyvuotų sprendimų pagrindu skiriamas asmens suėmimas nagrinėjant tÄ pačiÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 ir 3 dalis.

Akcentuota, kad argumentai už ir prieÅ¡ suėmimo skyrimÄ negali bÅ«ti bendro ir abstraktaus pobÅ«džio. Teismas, vertindamas kardomųjų priemonių poreikį ir rūšį turėjo vertinti, ar priemonės bÅ«tinos tam, kad bÅ«tų užtikrinta, kad kaltinamasis dalyvaus procese bei netrukdys ikiteisminiam tyrimui. Kaltinamasis mano, kad nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad Å¡ios sÄ lygos gali bÅ«ti iÅ¡pildomos tik taikant griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . Anksčiau minėtos aplinkybės laidžia manyti, kad nėra jokios bÅ«tinybės iki bylos iÅ¡nagrinėjimo toliau taikyti įkalinimÄ , nes baudžiamojo proceso tikslai pasiekiami ir kitomis priemonėmis.Kaltinamasis primena, kad jo įkalinimas trunka jau 15 mėnesių, o tai, atsižvelgiantį tyrimo nesudėtingumÄ ir nedidelę bylos apimtį, gali bÅ«ti laikoma per ilgu įkalinimu.Teismo posėdyje kaltinamasis D.

T. prašė skundÄ patenkinti, o prokuroras prašė skundÄ atmesti.Kaltinamojo D. T. skundas atmetamas.Teismas, pratęsdamas kardomÄ jÄ priemonę, nepažeidė BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais bÅ«dais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog D.

T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokiais duomenimis yra įvykio vietos bei daiktų apžiÅ«ros protokolų duomenys, specialistų iÅ¡vados, nuketėjusiojo R. K. , liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti protokolų duomenys, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Suimtojo argumentai, kad jis dar nėra pripažintas kaltu, kad nevertinami jį teisinantys įrodymai, nesvarstomi, nes sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumÄ , nesprendžiamas suimtojo kaltės klausimas ir nevertinami įrodymai, o tik analizuojami faktiniai duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas.Griežčiausia kardomoji priemonė taikoma esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sÄ lygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 d. numatytam pagrindui.

Pratęsdamas kaltinamojo D. T. suėmimo terminÄ trims mėnesiams, Klaipėdos apygardos teismas nutartyje nurodė sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo ir trukdys procesui.Pagal BPK 122 straipsnio 8 dalį suėmimas gali bÅ«ti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

D. T. kaltinamas padaręs apysunkį, sunkius ir labai sunkų nusikaltimus, veikdamas bendrininkų grupe, todėl, jei jo kaltė bÅ«tų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindÄ pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.BPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad esant pagrįstam manymui, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimÄ ir namų areÅ¡tÄ arba pratęsiant suėmimo terminÄ â€œ 8 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“.

AiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ sisteminiu požiÅ«riu, darytina iÅ¡vada, kad pakanka ir vienos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kuria remiantis galima spręsti apie Å¡io suėmimo taikymo pagrindo buvimÄ . Å io pagrindo buvimo neÅ¡alina ir kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis D. T. turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbÄ , studijuoja, turi draugę, kuri 2010-11-21 pagimdė sÅ«nų, nes, siekiant užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ , byloje negali bÅ«ti vertinamos kaip iÅ¡imtinai prioritetinės ir sÄ lygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimÄ Å¡iuo pagrindu.

IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ suėmimo taikymo pagrindÄ pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte suėmimo pagrindu numatytas trukdymas procesui. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pagrįstu manymu, kad kaltinamasis trukdys procesui, laikytini duomenys, kuriais remiantis yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandytis paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

Apygardos teismas mano, kad D. T. bendrininko tėvo bandymas daryti poveikį nukentėjusiajam bei svarbaus bylai kompaktinio disko sugadinimas gali bÅ«ti aplinkybėmis, leidžiančiomis manyti, kad kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, procesui trukdys. Nors pagal nukentėjusiojo skundÄ ir nepradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo (t. 6, b.l.

51) matyti jog Klaipėdos apygardos teismas aiÅ¡kinsis kompaktinio disko sugadinimo aplinkybes. Kadangi dar nenustatyta, kas sugadino bylai svarbų dokumentÄ â€“ kompaktinį diskÄ , negali bÅ«ti atmetama galimybė, kad tai padaryta kaltinamojo ar jo paveiktų asmenų. Visa tai leidžia teigti, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ suėmimo taikymo pagrindÄ pirmosios instancijos teismas taikė pagrįstai.Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau Å¡iuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti Baudžiamojo proceso kodekso numatytų tikslų.

VieÅ¡ojo intereso apsauga turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimÄ , todėl įvertinus nusikaltimų, kuriais kaltinamas D. T. , pobÅ«dį ir sunkumÄ , vieÅ¡asis interesas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laikÄ taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .Kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo tvarka nepažeista. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.Klaipėdos apygardos teismo sprendimas pratęsti D. T. suėmimo terminÄ nenaikinamas.             Teisėja, vadovaudamasi BPK 130 straipsniu, n u t a r i a :

Kaltinamojo D. T. skundÄ atmesti.Nutartis galutinė ir neskundžiama. Teisėja                                                                                                                      Laima Garnelienė